Šalcinis Nr. 17

You might also like

Download as pdf
Download as pdf
You are on page 1of 8
DZUKIJOS NACIONALINIO PARKO LEIDINYS 1995 m. liepa. Nr. 17 Gera, dosni vasaros pradzia. Sienap Sinomna, labat stunki, bet Zolynai ir darzat vesi kuip miekad - tr Silumos, ar ueka rgxbu pry bana te pradstugtno deukus « pasirode viens Kitas ‘trakinis haravykuitis,. paskui herEynuose sugeltonavo "lepeskox" Ir varnekai raudonas kepures iskelé. O suulétose pievelése paraudo Anksti Siemet pradido vaist pakvipo pirkiose Zolynai- tikras Zoliautojas Sino, kad gyduole Zolg reikia Zydéjimo pradzioje pjauti § VENT posisatir vent Polya Maris Ps cists pirkinje (Alta ajo, Diskin kim. rstallcerssta-sa gems, ango tip pats, Sk olalogs dart dar aug eta Ka feratomavalstao slime. Rokia gaint Jan saltmceiy arbata karst vasres ding — dos. hidrogratinis raustinis.o janie bra sginami ne tiktai upelio Vingiai, bet ir... vais lavolés. Darveliy ninkijos 160-ajame ir im los giininkijos Lot ajame kvarlaluose (abi pus Grtdos upclio) yra Ng pai, kur auga pelkines Vingiorykités, vaistiniai valerijonal, pakrantines bei vandeninés métos, ‘nuodingosios nuokanos, " 2 IO AISHINIS valrionas ne FONE gait augti sau ; ENO fea prsiaie pre kina siesame stg ara : donb edit dda Ss salem ra pic Merk Jeyryne, kur nickas kitas neauga, Het Sita ictus, malyt, ir jat patinka. Kokie veslus, apa O puskui 84 2k ; be sara usmotaatesstis to icdynai. Rusijoje ir ‘Valerijonas ne tik nevus rami ida emi eee, na, bet Sse Mey Tabs (didiavied’, gauruoteji Tamminatis. Je tokios ahatos mavaricd) ~ igi vaistaroles 5 Vain vaerjo slips Mardasavo moterys sake. kad : iyi ir dardelyje. Riasnybuose vonia su tabi Zcdy ita i Viadses Trainaiciencs darz seh ods igs. psig sakus E rijomai ag Kart ra Optio clei metoms esas SALCINIS 2 pal ae EE Mazytis Povilneées upelis AUNZES Povines upe- _ (Projektuotojai dar karta tikslina ir detalizuoja _pastiesgs miegmais| duba vada Cie, be ee Dzikijos nacionalinio parko zonas. Povilnés (ar liga onaaliecnliecaee het pastebet. Poviine teka Pavelnio?) upelio siénis - Ulos kraStovaizdzio Vis misko sklande juodasis giliu sleniv, tikru duba- draustinio dalis - dabar bus labiau saugomas. gandras. Saulei besilei ions ityk fe Sth Tee) mij aaiant suraibuliavo upelio “jau pateotite Zerwny Paskaitykime, ka apie §| mazyt{ laukin[ upelj vanduo i snio ebro gal apyinkese gwen smores, rao biologas Vytautas Oskinis.) va’ buka nosis, dvi magos pie tai ludija archeolo- akys. Zverelisilgal pladu: Gimiai radinia Clos upes Katy kryptimi batinal ap- formuodamas sufozin citka. fiavo veto, Kausest i ste- Gpracose: Notoh Zernyruy, tksime gray miku apau. Netrukus §/Saltiy papido kti belo aplinka, [sidrasines desnajame Povines Mar gusias emynines kopas. Saltineia. Slenis platéja, it bebras.pradejo plaukiot Srarcheologal aptico me. Vasara Cia 2ydi kalnines upell pasitinka tamsus Po- Vandens pavirdiuje raudo: Zoli stowyRavietos,, Su. a/nikos = Lietuvos raudo- vilnés edero vanduo. EZerélis navo pro egly wisunes pra- Zest Pounds vorsrnes gana nosios krygos augalal. Pre. visai madas, vos 0,7 ha plo: siskverbe vakavinio dan- Hecunk galma ti prog [us Kopas Yeika suki labiau| to, taCiau i visy pusil'{ jj gaus alspindaial. If nuos- Stove paloVapol. Bet bus Siaure:rtada pateksime | Po: sriva Saltinia. o pelkine tabos nustojau alsuot, kai idomicu,jelSygi pradesime vilnés dubaklonio pradzia, augalija slepia jo kranto keleta akimirky &i keista (ynesetio eaiwe Ie Ly. Upelis prasideda staiga~ linjas. Apie Povilnes ezerel_ Sviesa asispindejo zvereio rudono cntarnSaures va. verdlus Saltinis sriva late, Zervynikaime galima gist’ akyse. Vyliausi dar ir dar idomiy pasako- Pamatyt ta koista epsnele, jimy: esq ten gy- ‘atiau nuo jtampos nuvar- Fa ea sen8Y, go Zibronus lalkusios ran eres Vays Kos, nut—po kanas. Sulu. Buys, Met Palys dejau i Zverels mane pa- veinia. 0 netoli Tuto - triukémingal nere fcc upeiye ta. givn. Oubakion’ apgaube Tun igeli Yakaro sutemos. ako Piigal paslepl oss visus nalts garsus eng¥a — Upelis skuba | Siaures Peoeiusde pe ee Fingsniuctl Gu: vakarus. Dubakionis staig Sustauréja, W Povine jeu Suvete vituoli patio vagofe nebera medziai, kromy UPelo vagoje nebera ns Sabakdiynal. Ga Siaurly Meotl nes Pee lima baty eit du- Sekiu, Bet griova vis plata, baklonio Slaitu, prasideda veslios, Salt bet tada nebe: Fiyotos Zervynu piovos jausi Sala upe- uo Serna apwert darza = ; lio. a ir asi upelio (A. ir M.CERNIAUSKY nuotraukoje: Povilnés ezeréiio dubens. "°° ieng bir. Zamesel baigias!upel vaizdas anksti pavasarj, kai Zydi Zaléialunkiai viksvy kupstai deli vakara, ‘Vytautas OSKINIS Replika » ” Antanas KALANAVICIUS Zmonés - lyg akmenys Vauosyjnamis. Lau plays - Koo. Ten ant lenfynos- senas mano saukstas. Birdelio 13 diena Sapie- buvo neisleisty poszijos Tenai pusines Sits lubos giskes kaime pre Nedzin- rankraseiy. (..) Buvo pa- Irvisalaik ankst iSausta, Ges buvo atidengtas pa. renges spaudal eillérasciy raiiaea Vaan Guiiooiee ote funklas poetui Anfanui Ka- inkinius: "Vakaro vorpstas' a lanavigivr Rodos, taip ir "Drozinii ranksluostinej tr glegtla 9a pordzitve akécios ts a A | Ir brastos ne kas naktj sektios. turejo bit, rodos, viskas “Dulketi erSketiai", "Ne ak: gerai. Bet kodel dabar, menys gull”, “Laukties Leanikiels enuipbe bec Skaitant jo elleraSéiy knyga _slenkstig” ir eileradtius vz ‘Matuoja laika karviy pana ‘Ne akmenys gull, vis afer kams: “Zydruolis akmenéls", IiGhis fahatel = teoaven na éiskaudi mints: Lietwa “Balsy Saltinis", “Sviesios Nasiof veo pinuaal ory terga, twa sunkial ser- brydes" Ne vigna knyga eset ee aie ow da Kodel is knygos © nebo asa Sata ae SBlaimo istorjapamena elutes r nega neprisimint Feels des isa 100k ios 'skaudsaunas meter fnfrmacjoss kuna pronase (,Amygog “Ne akmenys gull, Kurla 1998 m.ieido sybes, kodél verdia galvoti_ karingoji masy periodika: ss ‘a ” sho reprinausomes vale: pradl elt bankinnk ft siprafinéjmus, Kodel net ir mentar ir be jl lito tYoes paral ar Witte ekonomisto Genadjaus KO: Nepriiausomo] Letwo} jo Tegu galvola skatytojas Pamata, jel apink amonés noplovo “Rinktmal rasta” Lnygos, jan gyvam asart, kad sios postjos elutes iva akimenys. Knygoje inkini nabuvo iiisiae. Ir alodo, yg 8 Dangaus, egu nese ragoma: “Antano Kalana- _ Skaudantia Sirdimi skaitau kad biity buve geriau Wleisti_ skaitytojas, kad Lietuva Mietaus kiryba paneigia Avfano Kalaravausiakus Sq pavdavusia vga "Ne Sia corga nuomong. Kad isu) Re-_rnevykusus Jo draugu at-akmenys gulr be foo Ko: Antanas LUKAUSKAS 3 pst SALCINIS (Alytus, 1995.06.15-17) Vos ne pries metus nuskambéjo per Dzakija Zinia - bus kongresas, suvatiuos dzikai iS visy krasty j Alyty, kart pabus, pasidalins mintimis - iSsaugotais turtais. Ir buvo Alytuje. Birzelio 15 diena Alytaus sporto riamuose buvo pradéta Sventé, o toliau liejosi ligjos.. Suktute nuvaziavom antra diena, birzelio 16, ir mes - patys tkriausi dzikai -i8 Dzikijos nacionalinio parko, etnogratiniai ansamblia is Zidry, Puvosiy ir Marcinkoniy. Kick daug visko matém: sukomés rate linksmai zurzant melnyéiai", drebéjo prekystaliai Volunges" parduotuvéje nuo Puvotiy kaimo Le 3c; \ Sitaip dzikal Zoko Merkinéje 1936 m., kal buvo organizuota Senovés dena, | kurla buvo atvykes If prezidentas Antanas ‘Smetona Balio BURACO nuotrauka ury. etnogratinis ansam! kongre'se lis pirmajame Dzukijos kulturos Jono BAGDONO nuotrauka motery dainy, Svieté laimingi veidai i8 Zicry - mes Gia visi kartu - tai &vent8 mums. Ar gali pritrakt dzikams dainy ar Sokiy, ar Zaidimy! Ir ka gi, pasistiprinam “Volungéje” ir - | Alytaus parka, Cia, Gia visi dzkai dabar: i Punsko, i8 KaiSiadoriy, nuo Vilniaus, i§ Druskininky, ir dar kur tik misy néra Didele aikste netalpino visu, aukstas kalnas aplinkui = vien Emonés. Visus jkaitino lauzas: ne, ne jis ¢ia kealtas -tai armonika - prabyla visagalé armonika visu avo skambesiu, groja kaip moka tk dzikai, i Soka. Nesvarbu, kad griati teks vélai, o ryta kelts reiks su ssaule - sito) aikStej uzsimiréo laikas. Keiéia vieni kitus Zmones ant scenos, visiems vis maza ir maza, ir rodos, niekad nebus per daug Romas NORKUNAS Marija BUKONIENE Wein gyvenima! Nesu gyvenima, kaip dieda Per savo Tévigkéle brangia, © dieny bangos rieda rieda. I potyynis aprimti rengias! Tal kick dar lko laiko Iki Kelionés pabaigos? Gal Smekla kilpa taiko, Laukia, kada girdis sustos. AS nebijau, nesu ta Zieda, Ko! rudenio &alnos pakas, Kol ateitin dar dienos rieda - Ji perduosiu savo vaikams. Ir pasakysiu tikra tiesa, Kad dirbau savo krastui, taut: Neilgai teko bati dviese, Prisiminimal Sirdin glaudzias. Svarbu, kad darbai pasiliko - die niokados nemirsta ‘Tegul kas nori manes tyko, Ramiai priimsiu ikimo pirdta Visi 2inos, myléjau Zmones Jy atzalas brangiausias, Nelaukiau i niokur malonés, Vien triiso vaisiai gausis, Per penkiasdegimt darbo mety Diegiau jiems meile, gro, ger) Irtiems, kurie mane suprato, Gyveniman vartus atvériau. Marcinkonys A.irM. CERNIAUSKY nuotrauka SALGINIS ‘pal Misy paminklai Gritva senosios studljai autorius rinko 1912 _idomybes Siandien byioja ne metais. Tuo metu Poleséje tiktai senieji etnografinial Galima buvo surasti dreviy, raétai, bet ir nelabai seni keurias bites jau apieido, bet dokumentai. Lietuvos TSA kuriose buvo daug medaus _valstybinis gamtos apsaugos seno susicukravusio me: komitetas 1968 metais or aus. Meska tokio medaus ganizavo medaiy - gamtos sandélio negaledavo rasti, paminkly apskaita. Marcin nes ji priegipdama draven, Koniy migku dkyje tada buvo pasiklausydavo, prispaudusi suskaiiuotos 47 draves, us| prie medzio. ar dizgia Katros girininkljoje buvo bites. Polessje tuo metu surastos 3dravés, Musteikos (1912 m) bitninkai Kopdavo = 5, Marcinkoniy = 16, Man medin geiniu, bet geinis Gages - 18, Kapingkiy - 1 adavo ne if kanapiy, oi Puvotiy - 4 draves, Atas liepos karny rupintas | Svie-aitoje, Kuri kartu su “Gam- tos paminkly pasais” isau liepy Ziedy, melsos ar Sal--_gojo miSkininkas Vincas Mi tekénio. (kdomu, kad Lyne- kins, paraéyta, kad 80 pro: Zeno bitninkas Kostas Avi. centy 1970 metais Siose Binis, vilodamas bites, irgi _gitininkijose udregistruoty dédavo j dreves Sattekéniy.) draviy buvo Zaliuojantios Etnologas Dmitius Zelent- "Gamtos paminkly pasus nas, misyamdiaus pradZioje mikininkal tada ulpide ne fyrinejgs bitninkyste Polese-labai stropiai, tiktai mus Je (ir Gudijos Poleseje, ir teikiSkio Vinco Gaidtio uz Ukrainos Poleseje), yra u2- taal yra verting! ir idomls. rafes tokiy fakty, kurly mes Stal Keleas Jo ubraByty po nerandame nei Tado Iva- _ringiy:"Didziosios salos mi nausko, nei Kazimiero Mo- kas, 30 kvartalas. 900 m. Sinskio ratuose. Stai labai amfiaus pusis. Miékinis Mo- Paskutinis bartininkas zervyniskis Kazys Vilkinis - jl jdomus Dmitrijaus Zelenino _ tiejus, nuéjes kopti medaus, matome fotomenininko Mariaus Baranausko albume pastebejimas: "..anksti pa rado rudaja meska,beko “Dainavos kraétas”. Virgilius Juodakis (Er. literatdros vasay)bitininkal ap2idn pie- _pinejanéiq medy. Meska, saraéa)taip pat yra nufotogrataves 8 legendin| bitininka, —tnjus migko pakraséius if ant pajulusi 2mogu, leidosi ka kuri kaimynai vadino Kaziuliu. Ir zervyniskiai, ir trpstancio sniego pamato iS ienu Zemyn, Kada priartejo ‘manéiagirgkiai dar prisimena, kad Kaziuls dravén geiniu reviy mesty Sapely -lau- meska pre Femes, jai Vojo kopdavo labai greitai, net nejauku bidave 2iUréti- baisu, kinds bites tuo metu pradeda su pagaliu per letena, Meska kad neigkristy tvarkyti savo bistus. Sitaip sukaukusi ir pabegusi. Po to nesunkiai surandama gyva Miskinis tase danga (stora LALBIE senovine biti die, Kazimiero Mosinskio crave, ada gal bot pjauta_aZucling lena), kr apsau AE cinkyste ir drevetus knygoje“Polesie wschodnie’ ir parvezta namo arba pa- gojo bites nud mesky' med3ius jau labai dau - dar senesnés Zinios, nes Zymeta alradejo Zymeklis". "Mustelkos kaimo gyven. paraéyta, Vincas Kreve, medziaga giai etnografinel apie drevines bikminkystés tojas Miskinis Motiejus, ne ‘Tadas Ivanauskas, Kazi rareeniaa meras Mosinsks, mis A loa ka Zaboinag = mus dar ipa ‘ : iuomeng siabine sig autor bole ae : 25. metus frst tnogran ta ce > ee (osahnarraeta, Kap. (co. fa ae ES ¢ MERE ko. Apc mu dabar pasekti Vinco : ; 1280 mots Kaevso mind, aor kara po ; FARMER surac0s oo Simin, Kode be ya er : as i fa pul. tas suivenmas ir Kodo a - é fo wtdong dere pnshit pre pak f Na BR ir scone Gu karalystés, one prie ea i CREME avili Tokin yr oop, Taso Na ig “ PGES easy su fausko,“Gamtininko uf ep i RARE ovis js ‘abuose* surandame Gaug Pes % raj daugiau verungosinformacos api ‘ f EE i s0°V Senoving bninkyste ded \ ‘ See vos iakole Gul ower Gu edie PMG si bis 0: Boe ee efi dal Zodtig “draverir drove Sp eaae ‘aa iruodlo ve prasme yra paaiskines Ta 3 4 : 2 BENE) kietiai kare das Ivanauskas “Gant viai, iSkop- Dravé Zervyny kaime, prie Stegalios griovos Spa. SALCINIS, draves* dami medy ir bijodami bidiy igelimo 1915 metais" Sie Vinco Gaidzio udragai odo, koks idomus it koks archajigkas kratas buvo Musteika, O Stai Marcinkoniy girininkijos miskininky Uzpi dytose anketose surandame visai kitokig informacija: dra ves piemenys ir bernal Zaloja kirviais ir degina ugnimi. Vertingiausia ir pilniausia informacija apie draves su- kaupe ne miskininkal ir ne gamtosaugininkai, 0 archi tektai, Profesoriaus Kazio Seselgio ir docento Metis lovo Urbelio vadovaujama. ‘ekspedicija 1980 mety va- sara surado visas Marcin- oniy apylinkés draves, jas aprage, iématavo ir nufo- Manéiagiriskis Jonas Cesnulis sakydavo, kad geriausial bitelés jautiasi dreviniuose aviliuose tografavo. If viso buvo uz- _Drevines bitininkystés isto- DzUkijos_nacionaliniame _visos jos atrodo neblogai, fegistruota 79 dravés. Net tijayraidom irmateriakosios park? Grininkai, Sikri savo dviejose pracjusia vasara Sellose drevese tuo motu kullros fyrinetojams, i tau. plot Seimininkal, | §| gyveno bites. Girininkas Gar gyveno bites, 0°24 tosakininkams, ir teisinin- klausima afsakyt negall Ne Valdas Jezukeviéius, bee, Grevstos pusys dar buvo kams. Seniausiuose teisi- visos kaimuose esancios tiki, kad Mustelkos kraste Saluojangios, MedZiaga, niuosedokumentuose agkiai craves yraapverts,ogroje devine biunkyste dar gal karla exspedcjos metu su: reglamentuglama senop bi: stuksanciy draviy aplinka —atgy gala tka, Kad by rinko studentair desiytojal,tinnkyste, Paprotine teise, nelvarkoma, neiSkertamas apgyvenia dreve dabar au ya labal vertnga ne tk et: alskinanti bitininky, mi8ko paminklo apsauges zonoje relkia uzrakinti--nuo tu: rografams, bet tautosaki- Savinnkjirvisusenojo kama esants pomskis,Tkta Mus-staujané'y smagutty Sun hinkams, nes buvo ubragyii gyvertojy santykius, tap pat teikos miskininkal dar su- Kiau apsigint nei nuo mes- Wetmijbitinniy pasekofmel. fabal (domi. Omitrjus Ze- goba thelial vest svetia uo ky Be to, buvo nustatytas dre- _leninas, pavyzdziui, rao, kad vienos dravés prie kitos, ir Henrikas GUDAVICIUS. finiy med ame. bibrinkas Sug" 18 G03 wertareaplearevingbtninkyete: Su medumi, 4. Gamtos paminkly pesai. (Drevely mediy apskaitos vaiSindavo dokumentai Marcinkoniy mks Gye, 1908-1970 metals) netktai save “2. Kazys SeSolgis. Ekspotiia drevines bitininkystes kaimynus, ekanoms Marcinkoniy apyinkese tit. (kraStotyra 21 bet ir arti: 967m) miausios "9. Tadas wanauskas. Gamtininko ubra8al. V., 1982 karéemos 4. Armoldas Endzinas. Mi8ko verslai Pietryéiy Lietuvoje. svetius. Draves teberymo. (Misy gamta, 1975-4) Kokia da- 5, Samuolis Karéiauskas. [8 dreviy medus varvejo. (Miasu, bar yra dra gamta, 1977-7) viubUkle,Ko- "6, Kazys SeSelgis. Saugokime dreves. (Mas\ gamta, bikes eg ee cree a ene me, Cascais aa Gyytuys, ves dzilsta, “Kazimierz Moszynski. Kultura ludowa slowian. Tom 1 Opatios se yo ham niausios jau g. Kazimierz Moszynski. Polesie wschodnie. V., 1928. aritva Nese- 1g. Dmitij Zelonin. Vostognoslavianskala elnografja, Bia Warkvo 4997. (Perevods nomieckovo lzdana. M1851) logell dra. “11, Vasil Peskov. Dikij miod (Starinnyj promysel mioda- ve. (kutlole pornigestio-v Baskin v0 ponyne). (Roding, 1994-1) faukiniy bid 12. Vineas Kréve. Poringés apie bites ("Salcinis” Nr.4- laukny BIE 5) “Eygenjus Peikitenis, Gamosauga Lietuvos statute korial vito ('Saicnis" Nt. 8); Api bites ir vaistadoles (‘Salinis” Nr Giese ty. 10) Binks dozas Miskin if Marcinkoniy (Sen f : faery 12 Seonnte oes, seni arenes (Scns N Vikiniy kampas Zervynose: ds drevins SO*C22% Marlaus BARANAUSKO Ir brolly CERNIAUSKY avilys dabar gaudo bigiy spiecius fGoweuieos: SALCINIS, 6 pal. IN EPAPRASTA avo 10H Zalsvo)naktbiede (Silene chlorantha) parodo: Nicnak al plovose gaa fiezies, Kai ore iyg vale duoklia’ biaskosi Slkdnos- arn be garso plover pil ain’ ga Artinas Rasos vente, ir vakaro Sutemos, rodos, uzmigdo visus, vis dar ligajancios Gienos nuvargintus. Bet pre Syaingiy. 2atsvujy make tihiedzig tik dabar ir pra Sideda tkrasis-gyvenimas Nosustodam plovena sa: ‘marina peledgalvai-kvap ny naktvieodig nekara fe Siulpia kybodami ore, fy6 mali begarsiat sraigta Sparnivkat. Atburzgia di- ails pusnis stinker tip Augaly atradimas pat lengval plevendamas ore, priglunda prie nusvirusio Zalsvo naktiziedes Ziedo. Koks tobulas prisitaikymas it Kokia subtili harmonija! Juk jeigu sfinksas nustoty pleventi ir [sikibty naktiziede, bematant usvarinty liauna naktines gees stieba,.. Bandau pagaut using sfinksa, bet jis tuo} ppajunta kiasta if kyla aukstyn Kyla burgzdamas, bet lengvai In greitai. Rodos, jo ia ir ebuvo. snykolyg pasakiskas karlsonas su savo Zaisliniu malineliu... Plevena be at- vangos mazi peledgaliukai, zyzia uodai ir griezia griez6, Klausausi vidumakcio garsy Jauéiu svaigy Zalsvosios nak ‘iziedes kvapa ir galvoju: kiek daug bina gyvenime stat Sitokiy valandy, kai susiiecia pasakos ir tkrovés pasaula Prisimenu diena matyta vaiz da | gia smetio duobe [ito amofia su grobiu-riebiu Zaliu Viksru, AS su kauptuku pa- dejau amofial pakiti i$ duo- bes, bet skrisdama virs mano alpinariumo uzkliuvo uz per AYKSClo perkdnropes ied. otto ir pamete grobj -viksras ‘nukcito ant plokSéioakmens ir ia j uzpuole skruzdelés. Kas buvo toliau, a& nebemadiau bet ir to uatenka pasakiskam pasakojimui apie nuotaikinga Viksro kelione. Dar graziau ‘buna, kai matai, kaip didelis Zalias vikSras ckrenda virg rusvo miko keliuko. Vikéra Birzelio naktis prie Zalsvosios naktiziedés ‘skradina ta pati rusva amo, bet tokia grak&t ir prstakiusi prie Keliuko spalvos, ji visai hepastebima, it atrodo, kad viksras pats lekia. Diena Zinoma, tokie reginiai neat: ‘odo stebuklingi, vis tek jaut, kad Gia kazkokia apgaulé, o Stai dabar, vidurnakly, Sie vvaizdai jau atrodo lyg pasauio misterijos, lyg stebuklingos ‘metamorfozes dalis, Gal Gia kaltas paslaptingosios Zals- vosios naktiziedes kvapas suviiojes Sal didi} bar piky bespalviy pelédgalviy. Kaip dabar akivaizdu, kad spalva ‘naktjniokonereiSkia, kad tktal /apas yra tikrasis orientyras. alla 2alsvujy naktiziodziy raudonuoja lietuviskosios naktiziedés, Gia. pat ir tySkiat {geltones perluotiy papurusios {galvos, Kek toliau melynuoja alemonai, kalnines austéjos 'r sinavadai, bet visi | mano darza suléke peledgalviai plevena tiktai prie Zalsvyjy haktizied?iy. Sauleinusileidus, kai laukiau pirmyjy naktinig,

You might also like