Professional Documents
Culture Documents
ქიმია-10 კლ - -2-სემესტრი - მასწავლებლის წიგნი - ინტელექტი
ქიმია-10 კლ - -2-სემესტრი - მასწავლებლის წიგნი - ინტელექტი
qimia
maswavleblis wigni
X klasi
II semestri
gamomcemloba inteleqti
Tbilisi 2022
manana vardiaSvili, eliso SurRaia
qimia
maswavleblis wigni
X klasi
II semestri
gamomcemloba inteleqti
Tbilisi 2022
I gamocema
ISBN 978-9941-31-517-6
gamomcemloba `inteleqti~
Tematuri matricebi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57
kompleqsuri davaleba #
# 1. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 93
3
§ 2.2.6. qimiuri reaqciis siCqare da temperatura . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 112
4
moswavlis wignis koncefcia
6
swavlebisa da Sefasebis strategiebi
saswavlo gaCerebebi
klasi me-10
Tema: `qimiuri kinetika~
• gakveTilis mizani: moswavleebma le Satelies principis gaTvaliswinebiT
gaaanalizon qimiur wonasworobaze sxvadasxva faqtoris (wneva, nivTierebaTa
koncentracia, temperatura) moqmedeba da Seafason maswavleblis mier
SeTavazebuli konkretuli monacemebi.
dro: 90 wT.
gakveTilze maswavlebelma yofs moswavleebs mcire jgufebad, acnobs
saswavlo mizans da axsenebs „saswavlo gaCerebebze“ muSaobis wesebs.
pirvel gaCerebaze moswavleebi kiTxuloben statias aRniSnul saswavlo
miznebTan dakavSirebiT. statia amoRebulia wamyvani samecniero Jurnalidan.
statiis gacnobis Semdeg moswavleebs evalebaT imave gaCerebaze mcire jgufSi an
wyvilebSi Seajamon, ra gaiges wakiTxulidan.
meore gaCerebaze moswavleebi uyureben maswavleblis mier winaswar SerCeul
videos qimiuri wonasworobis Sesaxeb, romlis safuZvelzec unda gamoitanon
daskvnebi, gaaanalizon da Seafason maswavleblis mier miwodebuli monacemebi.
mesame gaCerebaze moswavleebi ecnobian cxrils da agroveben monacemebs.
kerZod, azotis koncentraciis cvlilebis mixedviT ikvleven amiakisa da
wyalbadis koncentraciis cvlilebas da asruleben cxrils.
9
weriTi davaleba `rafT~
roli moswavle
forma ese
saswavlo meniu
sagani: qimia
Tema: ra aris qimiuri wonasworoba?
klasi: X
saswavlo mizani:
• moswavle SeZlebs daadginos wonasworobis mudmiva da misi mniSvnelobis
mixedviT imsjelos reaqciis gamosavlianobaze.
• Caweros wonasworobis mudmivas gamosaTvleli formula moqmed masaTa
kanonis gamoyenebiT.
10
arCeviTi (unda SeasruloT erTi davaleba mainc)
11
Sesasvleli da gasasvleli bileTebi
Sesasvleli da gasasvleli bileTebi
Sesasvleli da gasasvleli bileTebis gamoyeneba ubiZgebs moswavleebs,
moaxdinon refleqsia sakuTar swavlaze, rac aaqtiurebs maRali donis saazrovno
unarebs, zrdis moswavleTa pasuxismgeblobasa da saklaso aqtivobebSi
monawileobis xarisxs. maswavlebeli moswavleebs saklaso oTaxSi SesvlisTanave
urigebs Sesasvlel bileTebs; sTxovs maT, miuTiTon sakuTari saxeli da gvari
da upasuxon kiTxvebs. qvemoT mocemuli Sesasvleli bileTis nimuSi Seesabameba
erovnuli saswavlo gegmis qimiis me-10 klasis standarts.
Sesasvleli bileTi
gakveTilis mizani
saxeli da gvari katalizatorisa da inhibitoris
SedarebiTi daxasiaTeba;
ra aris CemTvis cnobili am sakiTxTan ra aris Cemi mizani am gakveTilze?
dakavSirebiT?
rogoria katalizatoris
aqtivaciis energia
moqmedebis meqanizmi ?
aqtiuri kompleqsis warmoqmna
`dajaxebis Teoria~
ramdenad darwmunebuli var Cems
codnaSi am sakiTxTan dakavSirebiT:
rodis gamoviyenoT?
Sesasvleli bileTi gamoiyeneba gakveTilis dawyebisas, xolo gasasvleli
bileTi – gakveTilis dasrulebisas. Sesasvleli bileTebi maswavlebelma
SesaZlebelia winaswar dauwyos merxze moswavleebs, an saklaso oTaxis karTan
12
piradad gadasces maT. orive SemTxvevaSi moswavleebs SesaZlebloba eZlevaT,
Tavidanve CaerTon gakveTilSi da Seudgnen muSaobas. zogierTi maswavlebeli
iSviaTad iyenebs Sesasvlel bileTs, zogierTi ki – yvela gakveTilze, raTa
moswavleebTan erTad Camoayalibos saswavlo miznebi. mas aseve SeuZlia
erTmaneTs daukavSiros wina da mimdinare dRis gakveTili, an Seamowmos,
ramdenad kargad gaarTves Tavi moswavleebma micemul saSinao davalebas. rogor
gamoviyenoT? zogjer maswavleblisTvis SeiZleba mniSvnelovani iyos calkeuli
moswavlis Sesaxeb informaciis miReba, imis codna, Tu romelma moswavlem ra
dawera Sesasvlel an gasasvlel bileTSi. aseT SemTxvevaSi, maswavlebeli sTxovs
moswavleebs, miuTiTon bileTze sakuTari saxeli da gvari. Tu maswavlebels
klasSi arsebuli zogadi suraTis danaxva surs, moswavleebs SeuZliaT
SeinarCunon anonimuroba.
Sesasvleli da gasasvleli bileTebis Seqmnisa da maTi efeqturad
gamoyenebisaTvis saWiroa:
formatis SemuSaveba
gansazRvreT bileTebis formati, romelic yvelaze ukeT imuSavebs Tqvens
moswavleebTan:
• es SeiZleba iyos dabeWdili bileTi, romelsac moswavleebi iReben da
avseben gakveTilis dasawyisSi an dasrulebisas;
• kiTxvebi bileTebisTvis aseve SeiZleba daiweros dafaze an flipCartze,
xolo moswavleebma pasuxebi Caweron rveulebSi, romelsac maswavlebeli
periodulad Seagrovebs da gadaxedavs.
bileTebisTvis kiTxvebis SemuSaveba
gakveTilis dagegmvisas an Sesaswavli Temis SerCevisas dafiqrdiT da
gansazRvreT gakveTilze gamosayenebeli Sesasvleli ganmaviTarebeli Sefasebis
instrumentebi da gasasvleli bileTebis miznebi.
magaliTad, Tu Tqven apirebT, rom gasasvleli bileTi gamoiyenoT momdevno
gakveTilze dasaswavli cnebis Sesaxeb, moswavlis winare codnis Sesafaseblad,
upirveles yovlisa, gansazRvreT, ra winare codna sWirdebaT moswavleebs
amisTvis. mxolod amis Semdeg SeimuSaveT kiTxvebi, romliTac SeamowmebT, aqvs Tu
ara moswavles es codna.
procesis gacnoba moswavleebisTvis:
Sesasvleli da gasasvleli bileTebi bevri moswavlisTvis siaxle iqneba.
amitom, gamoyenebamde saWiroa auxsnaT moswavleebs, Tu ras gulisxmobs es
procesi, ra dro unda daeTmos am saqmianobas da ra aris misi mizani. mogvianebiT,
mas Semdeg, rac moswavleebi mieCvevian bileTebis Sevsebas, yovel jerze aRar
iqneba saWiro maTTvis instruqciebis micema.
moswavleTa pasuxebis ganxilvisa da gaanalizebisaTvis saWiro drois
gamoyofa: maswavlebels SeuZlia gadaxedos moswavleebis mier Sevsebul
Sesasvlel bileTebs manamdec, sanam yvela daasrulebs muSaobas. Semdeg ki,
gakveTilis mimdinareobisas, man unda gaiTvaliswinos es informacia – moaxdinos
dagegmili aqtivobebis modificireba, Secvalos zogierTi aqtivobis instruqcia
an gadados romelime aqtivoba momdevno gakveTlisTvis. aseve SesaZlebelia, rom
Sesasvleli bileTebis gadaxedvis Semdeg maswavlebelma gamarTos diskusia da
moswavleebTan erTad imsjelos maT mier dasmuli SekiTxvebis an gamoTqmuli
mosazrebebis Sesaxeb.
swrafi weriTi samuSao
yuradReba maqsimalurad fokusirebulia konkretul sakiTxze. refleqsiis
gakeTeba sakiTxis kidev ufro safuZvlianad Seswavlis SesaZleblobas
iZleva. magaliTad, qimiaSi Temis – `qimiuri wonasworoba~ – Seswavlis Semdeg,
13
maswavlebelma SeiZleba sTxovos moswavleebs, daweron mokled, Tu rogor
gamoiyeneben SeZenil codnas cxovrebaSi. zogierTi maswavlebeli swrafi weriTi
samuSaosTvis gansazRvrul instrumentebs iyenebs yoveli gakveTilis dasawyisSi
an bolos da amiT exmareba moswavleebs weriTi unarebis gaumjobesebaSi. zogierTi
maswavlebeli ki amas ufro iSviaTad akeTebs. aRniSnuli instrumentebis
gamoyenebis sixSire damokidebulia klasis saWiroebebze, aseve saswavlo masalis
Taviseburebaze.
gTavazobT erTwuTiani eses dasawerad dasmuli kiTxvebis magaliTebs:
Tqveni azriT, ra iyo dRevandeli gakveTilis ZiriTadi mizani?
eTanxmebiT Tu ara warmodgenil debulebas?
moiyvaneT Tqveni argumenti. rogor gamoiyenebdiT praqtikaSi dRevandel
gakveTilze miRebul codnas?
aRniSnul TemasTan dakavSirebiT gaJRerebulma romelma mosazrebam moaxdina
Tqvens Sexedulebebze an Rirebulebebze yvelaze meti gavlena?
romel mosazrebas ar eTanxmebiT yvelaze metad?
ra kavSirs xedavT dRes ganxilul sakiTxsa da Tqven mier wina gakveTilze nanax
videofilms Soris.
dafiqrdi – dawyvildi – gaaziare
magaliTad, maswavlebelma gakveTilis dasawyisSi qimiuri winasworobis Sesaxeb
moswavleTa winare codnis gaaqtiurebis mizniT moswavleebs SesTavaza, emsjelaT
Semdeg sakiTxze:
ra kavSiria pirdapir da Sebrunebul reaqciebsa da qimiur wonasworobas
Soris?
man moswavleebs misca 2 wuTi imisaTvis, rom marto dafiqrebuliyvnen, 3 wuTi
gamouyo maT mewyvilesTan msjelobisaTvis, xolo 5 wuTi dauTmo SemTxveviT
SerCeuli moswavleebis mier sakuTari mosazrebebis mTeli klasisTvis gaziarebas
`qvizi~
instrumentis aRwera da mizani
magaliTad, maswavlebels SeuZlia Tema `qimiuri kinetika~ dayos Semdeg oTx
qveTavad:
1. qimiur reaqciaTa klasifikacia;
2. Termoqimiuri reaqciebi;
3. qimiuri reaqciis siCqare da masze moqmedi faqtorebi;
4. qimiuri wonasworoba.
14
Semdeg ki SeuZlia, am qveTavebTan mimarTebiT, aseve oTxi `qvizi~ Seadginos
moswavleebisTvis. maswavleblisgan miRebuli ukukavSiri, romelic „qvizis“
Sedegebidan gamomdinareobs, moswavles daexmareba, kargad gaaanalizos, ra
icis da raSi unda gaiRrmavos codna. Temis Seswavlis dasrulebis Semdeg ki
maswavlebeli oTxive sakiTxis Semajamebeli testis daxmarebiT (romelsac
gamoiyenebs ganmsazRvreli Sefasebis mizniT) Seafasebs, ramdenad warmatebiT
daZlies moswavleebma qimiuri kinetikis sakiTxebi.
grafikuli organizatorebi
grafikuli organizatorebi
15
1. problemis dasma/gansazRvra - moswavleebis mier problemis gaazreba da
problemis formulireba. moswavleebi ecnobian davalebis Sinaarss da masze
dayrdnobiT ganmartaven problemis arss, akeTeben problemis formulirebas.
erT-ori winadadebiT moswavlem unda SeZlon imis aRwera, Tu ris gadawyvetas,
raze pasuxis gacemas, ris aRmoCenas Tu micemas iTxovs davaleba. problemis
formulireba SeiZleba saWiroebdes gadaxedvas, Tu warmodgenili situaciis
Sesaxeb axali informacia gaxdeba cnobili.
2. problemis analizi – problemis danawevreba da nawilebis prioritetebad
dalageba. moswavleebi yofen problemas Semadgenel nawilebad – erTmaneTTan
dakavSirebul qveproblemebad. alageben am nawilebs prioritetebis mixedviT:
gamoyofen ZiriTadsa da meorexarisxovans, pirvel rigSi da momdevno etapebze
gadasaWrel amocanebad.
3. saWiro informaciis mobilizeba – problemis Sesaxeb arsebuli
informaciisa da resursebis moZieba, organizeba. moswavleebi moiZieben
da SearCeven Sesabamis informacias problemebis gadawyvetis mizniT. isini
CamoTvlian an Camoweren, ra aris cnobili mocemuli problemis garSemo; calke
Camoweren im kiTxvebis an sakiTxebis sias, romelze pasuxebic maT jer ar ician,
magram aucileblad sWirdebaT problemis gadasWrelad, anu kidev „risi codnaa
saWiro?“. es kiTxvebi moiTxovs meti informaciis moZiebas, kvlevas, romelic
SeiZleba ganxorcieldes onlainformiT, biblioTekaSi, an sadme sxvagan,
klasgareSe situaciaSi.
4. alternatiuli gzebis Zieba – problemis gadaWris sxvadasxva gzebis
Sesaxeb msjeloba – moswavleebi Tavisuflad, yovelgvari kritikis gareSe
gamoTqvamen ideebs, maT Soris, mocemul problemasTan dakavSirebul
originalur, moulodnel da arastereotipul ideebsac; Camoweren, Tu ra aris
saWiro problemis gadasaWrelad, moqmedebebs, saWiro RonisZiebebs (magaliTad,
eqspertebis gamokiTxva, onlain monacemebis mopoveba, laboratoriaSi viziti da
sxv.), gamoTqvamen hipoTezebs.
5. gadaWris optimaluri gzis SerCeva – problemis gadaWris ganxiluli
gzebidan erT-erTis SerCeva gamosacdelad. moswavleebi afaseben problemis
gadaWris sxvadasxva gzebs sxvadasxva perspeqtividan. isini gansazRvraven
problemis gadaWris TiToeul strategiasTan dakavSirebul riskebs, SearCeven
ufro realur da misaReb strategias/gzas, asabuTeben TavianT arCevans.
6. problemis gadaWris demonstrireba – SerCeuli gzis gamoyenebiT
problemis gadaWris Cveneba an problemis gadaWris Sesaxeb gamotanili daskvnis
warmodgena. moswavleebi gamocdian problemis gadaWris SerCeul strategias/
gzas (saWiroebis SemTxvevaSi daubrundebian Sesabamis etaps da iqidan xelaxla
iwyeben problemis gadaWris ciklis gavlas), moamzadeben angariSs da moaxdenen
problemis gadaWris demonstrirebas, an warmoadgenen daskvnas problemis
gadaWris Sesaxeb.
problemaze dafuZnebuli swavlebis tipis gakveTilebis Catarebas didi
mniSvneloba aqvs, radgan problemaze dafuZnebuli swavleba:
• gansakuTrebiT zrdis moswavlis motivacias. moswavle CarTulia aqtiur
swavlaSi, muSaobs realuri, xSirad cxovrebiseuli problemebis gadaWraze,
Sedegad, swavla misTvis xdeba ufro saintereso da saxaliso; zrdis mis
pasuxismgeblobas swavlisadmi.
• moswavleebSi aviTarebs kritikul azrovnebas. problemis gadaWraze fiqris
dros moswavle kritikulad afasebs, Tu ra icis, ra unar-Cvevebi aqvs da ra
16
sWirdeba problemis gadasaWrelad, amyarebs mimarTebas ramdenime cnebas Soris,
gamoaqvs daskvnebi da a.S.
• aviTarebs SemoqmedebiT azrovnebas. problemis gadaWraze muSaobis dros
moswavles SeiZleba mouxdes problemis gadaWris sxvadasxva SesaZleblobis
(gzis) mofiqreba, problemis gadaWris ramdenime pasuxis povna an axali
(originaluri) gzis Zieba da a.S.
qvemoT gTavazobT problemaze orientirebuli gakveTilis gegmas.
gakveTilis Tema – qimiuri reaqciis siCqareze moqmedi faqtorebi.
gakveTilis mizani – moswavleebma unda SeZlon, eqsperimentuli kvlevebis
jgufurad Catareba №1-4 da TiToeuli kvlevis safuZvelze daadginon, ra
faqtori gansazRvravs qimiuri reaqciis siCqares. moswavleebma eqsperimentiT
unda SeZlon konkretuli problemis gadaWra, winaswar darigebuli kvlevis
cxrili 1-is Sevseba da kvlevis Sedegebze dayrdnobiT daskvnis gamotana.
aqtivoba 1. winare codnis Semowmeba;
aqtivoba 2. gamowveva; problemis dasma;
aqtivoba 3. problemis gadawyveta: kvleva №1.-4;
aqtivoba 1.winare codnis Semowmeba.
codnis Semowmeba xdeba kiTxvebiT:
– rogor ganisazRvreba qimiuri reaqciis siCqare?
– romeli formuliT gamosaxaven qimiuri reaqciis siCqares?
– ra aris qimiuri reaqciis siCqaris erTeulebi?
aqtivoba 2.gamowveva; problemis dasma (5wT.)
– Cven irgvliv mravali qimiuri reaqcia xdeba (mag: Saqris duRiliT spirtis
miReba – ramdenime kvira, benzini wamebSi iwvis…). rogor fiqrobT, reaqciebi
erTnairi siCqariT mimdinareobs Tu – sxvadasxva?
– ra ganapirobebs reaqciis siCqares? (pasuxebi mravalferovania).
Sesrulebuli kvlevebiT daadgineT, Tu ra faqtorebi ganapirobebs qimiuri
reaqciis siCqares.
maswavlebeli: *davaleba sruldeba jgufebSi (1-3).
* kvlevis instruqciebi TiToeuli jgufisTvis saerToa.
* TiToeuli kvleva unda Sesruldes gansazRvrul droSi.
* kvlevis Catareba/dakvirvebis Semdeg moyvanili pirobebi mokle Canaweris
saxiT unda gaaformoT Tabaxis furcelze – cxrili 1, romelic magidaze gidevT.
17
18
-
19
dadebiTi, uaryofiTi, saintereso
praqtikaSi (laboratoriaSi,
warmoebaSi) yvelaze xSirad
dainteresebulia pirdapiri
reaqciebis nakadiT.
20
X klasis moswavlis mier Sevsebuli ormagi Canawerebis dRiuris nimuSi
sagani: qimia
Tema: qimiuri wonasworoba
21
moswavlis swavlis aRricxvis forma
saswavlo Tema:
refleqsia:
gagebis done damwyebi ganviTarebadi eqsperti 1. ra viswavle am kviraSi?
2. kidev ra damrCa Sesaswavli?
pirveli kvira gavige, rom qimiuri reaqciis
siCqare aris erT-erTi
qveTema: moZravi nivTierebis
qimiuri koncentraciis cvlileba
reaqciebis drois erTeulze moculobis
siCqare erTeulSi.
5. katalizatori;
ra aris aqtivaciis
energia?
22
gavige, rom heterogenuri
reaqciebi aris reaqciebi,
meoTxe romlebic mimdinareobs
kvira nivTierebebs Soris
arahomogenur garemoSi.
qveTema: magaliTad, myari da
Txevadi, airisa da siTxis
hetero-
sakontaqto zedapirze da
genuli a.S.
reaqciebi rogor gamoiTvleba
reaqciis siCqare
mravalsafexuriani
procesis dros?
23
moswavleTa interesebis Sefasebis forma
moswavlis interebis aRricxvis forma
saxeli, gvari _________________________ klasi_________________________________
24
erovnuli saswavlo gegmis Sedegebis miRwevis taqsonomia - misi TiToeuli safexuri warmoaCens samizne cnebis flobis
dones/samizne cnebasTan dakavSirebuli sakiTxis/sakiTxebis gaazrebis xarisxs. pirvel sam doneze samizne cnebasTan
dakavSirebuli sakiTxebis gaazrebis xarisxi ar aris damakmayofilebeli. cnebis daufleba/Sedegis miRweva igivdeba
mimarTebiT da abstraqtul doneebTan.
prestruqturuli done
moswavles sakiTxTan dakavSirebiT ar aqvs relevanturi informacia.
unistruqturuli done
moswavles aqvs mxolod erTi arastruqturirebuli asociacia/warmodgena gansaxilvel sakiTxTan dakavSirebiT.
25
multistruqturuli done
moswavles aqvs mxolod ramdenime, erTmaneTTan daukavSirebeli, usistemo asociacia/warmodgena gansaxilvel
sakiTxTan dakavSirebiT.
mimarTebiTi done
moswavles SeuZlia:
• samizne cnebasTan dakavSirebuli faqtebisa da movlenebis kritikulad da urTierTdakavSirebulad gaazreba da
gaanalizeba;
• samizne cnebis mkvidri warmodgenebis urTierTdakavSirebulad gaanalizeba;
• konkretul samizne cnebasTan dakavSirebuli informaciis konteqstualizeba (sagnis sxva samizne cnebebTan
dakavSireba).
• mimarTebiT doneze sakiTxis/samizne cnebis gaazreba niSnavs erovnuli saswavlo gegmiT gansazRvruli Sedegis
miRwevas. Tumca, SesaZlebelia moswavle ufro Sorsac wavides, anu im ganzogadebebisken, romelic abstraqtuli
donisTvisaa gansazRvruli.
abstraqtuli done
moswavles SeuZlia samizne cnebaze muSaobis procesSi SeZenili codnisa da gamocdilebis erovnuli saswavlo gegmis
zesagnobriv (makro) cnebebTan dakavSireba.
26
nivTiereba
27
naerTebi;
procedurebis Sesruleba,
4. nivTierebebs aqvT
sxv.
raodenobrivi
solo 4: mimarTebiTi done moswavles SeuZlia nivTierebebis
maxasiaTeblebi: klasificireba Sedgenilobisa da Tvisebebis
fardobiTi atomuri da moswavles SeuZlia gaigos, ra
mimarTebebia ramdenime mixedviT, nivTierebaTa raodenobriv
molekuluri masa, moluri
aspeqts Soris, aseve rogor maxasiaTeblebze msjeloba, nivTierebaTa
moculoba, procentuli Tvisebebis dakavSireba maT SedgenilobaSi
ukavSirdeba isini erTmaneTs
Sedgeniloba. Semaval atomTa aRnagobasTan.
da qmnis mTels, mTlianobas.
formebis gageba qmnis SeuZlia nivTierebebis Tvisebebi daakavSiros
struqturas da amgvarad aqvs maT praqtikul gamoyenebasTan.
imis kompetencia, rom
Seadaros, daamyaros
mimarTebebi, gaaanalizos,
gamoiyenos Teoria, axsnas
mizezebisa da Sedegebis
kuTxiT.
solo 5: gafarToebuli moswavles SeuZlia nivTierebis klasificireba
abstraqtuli done Sedgenilobisa da Tvisebebis mixedviT,
moswavles SeuZlia nivTierebaTa raodenobriv maxasiaTeblebze
mocemulis/SeTavazebulis msjeloba, nivTierebaTa Tvisebebis dakavSireba
miRma struqturis maT SedgenilobaSi Semaval atomTa
ganzogadeba, struqturis aRnagobasTan. SeuZlia daskvnebis ganzogadeba,
aRqma mravali sxvadasxva SeuZlia ivaraudos misTvis naklebad cnobili
perspeqtividan da ideebis nivTierebebis Tvisebebi da imsjelos maT
gadatana axal sferoSi. mas praqtikul gamoyenebaze.
SeuZlia ganzogadeba,
hipoTezis wamoyeneba,
kritika
an Teoriis Camoyalibeba.
28
samizne cneba, masTan solo taqsonomiis done taqsonomiis donis
dakavSirebuli mkvidri Sesabamisoba cnebasTan
warmodgenebi nivTiereba
29
multistruqturuli done Tanmxlebi niSnebis mixedviT bunebaSi
moswavles SeuZlia ramdenime mimdinare cvlilebebis mikuTvneba
aspeqtis gaTvaliswineba, maT fizikur/qimiur movlenebTan. SeuZlia
Soris arsebuli mimarTebebis bunebaSi mimdinare qimiuri
gagebis gareSe. mas SeuZlia movlenebis/procesebis aRwera, am procesebis
Tvla, aRwera, klasificireba, gamosaxva qimiuri tolobis saSualebiT, Tumca
kombinireba; meTodebis, ver xsnis maTi mimdinareobis meqanizms.
struqturis gamoyeneba;
procedurebis Sesruleba,
sxv
solo 4: mimarTebiTi done moswavles SeuZlia nivTierebaTa gardaqmnebis
moswavles SeuZlia gaigos, ra Tanmxlebi niSnebis mixedviT bunebaSi
mimarTebebia ramdenime mimdinare cvlilebebis mikuTvneba
aspeqts Soris, aseve rogor fizikur/qimiur movlenebTan. SeuZlia
ukavSirdeba isini erTmaneTs bunebaSi mimdinare qimiuri
da qmnis mTels, mTlianobas. movlenebis/procesebis aRwera, am procesebis
formebis gageba qmnis
struqturas da amgvarad aqvs gamosaxva qimiuri tolobis saSualebiT da maTi
imis kompetencia, rom mimdinareobis meqanizmis axsna.
Seadaros, daamyaros
mimarTebebi, gaaanalizos,
gamoiyenos Teoria, axsnas
mizezebisa da Sedegebis
kuTxiT.
solo 5: gafarToebuli moswavles SeuZlia
abstraqtuli done nivTierebaTa Soris mimdinare gardaqmnebis
moswavles SeuZlia mizezSedegobriv kavSirebze msjeloba
mocemulis/SeTavazebulis da qimiuri movlenebis Sesaxeb codnis
miRma struqturis gamoyeneba yofa - cxovrebaSi arsebuli
ganzogadeba, struqturis problemis gadasaWrelad.
aRqma mravali sxvadasxva
perspeqtividan da ideebis
gadatana axal sferoSi. mas
30
SeuZlia ganzogadeba,
hipoTezis wamoyeneba,
kritika
an Teoriis Camoyalibeba.
samizne cneba, masTan
solo taqsonomiis done taqsonomiis donis
dakavSirebuli mkvidri
Sesabamisoba cnebasTan
warmodgenebi
nivTiereba
31
gamoyenebas. ionuri, kovalenturi, metaluri).
kavSirebis damyareba.
moswavles SeuZlia
terminologiis gamoyeneba,
zepirad gadmocema
(gaxseneba),
martivi
instruqciebis/algoriTmebis
Sesruleba; parafrazireba;
identificireba, dasaxeleba
an daTvla.
solo 3: qimiuri bmis daxasiaTeba
multistruqturuli done bmis warmomqmneli
moswavles SeuZlia ramdenime elementebis atomebis
aspeqtis gaTvaliswineba, maT aRnagobis Taviseburebebis
Soris arsebuli mimarTebebis gaTvaliswinebiT, Tumca uWirs
gagebis gareSe. mas SeuZlia nivTierebis Tvisebebze msjeloba mis
Tvla, aRwera, klasificireba, SedgenilobaSi arsebuli
kombinireba; meTodebis, qimiuri bmisa da kristaluri mesris
safuZvelze.
struqturis gamoyeneba;
procedurebis Sesruleba,
sxv
solo 4: mimarTebiTi done qimiuri bmis daxasiaTeba
moswavles SeuZlia gaigos, ra bmis warmomqmneli
mimarTebebia ramdenime elementebis atomebis
aRnagobis Taviseburebebis
aspeqts Soris, aseve rogor
ukavSirdeba isini erTmaneTs gaTvaliswinebiT, SeuZlia
nivTierebis Tvisebebze msjeloba mis
da qmnis mTels, mTlianobas.
SedgenilobaSi arsebuli
formebis gageba qmnis
qimiuri bmisa da kristaluri mesris
struqturas da amgvarad aqvs
safuZvelze.
imis kompetencia, rom
Seadaros, daamyaros
mimarTebebi, gaaanalizos,
32
gamoiyenos Teoria, axsnas
mizezebisa da Sedegebis
kuTxiT.
solo 5: gafarToebuli qimiuri bmis daxasiaTeba
abstraqtuli done bmis warmomqmneli
moswavles SeuZlia elementebis atomebis
mocemulis/SeTavazebulis aRnagobis Taviseburebebis
miRma struqturis gaTvaliswinebiT, SeuZlia
ganzogadeba, struqturis misTvis naklebad cnobili
aRqma mravali sxvadasxva nivTierebis Tvisebebze msjeloba mis
perspeqtividan da ideebis SedgenilobaSi arsebuli
qimiuri bmisa da kristaluri mesris
gadatana axal sferoSi. mas
safuZvelze, daskvnebis ganzogadeba.
SeuZlia ganzogadeba,
hipoTezis wamoyeneba,
kritika
an Teoriis Camoyalibeba.
mecnieruli miRwevebisa da kvleviTi unar-Cvevebis
gamoyeneba nivTierebis qimiuri Tvisebebisa da ქიმ.საშ.1.
gardaqmnebis dasaxasiaTeblad;
33
• • • • • • •
• • • • • •
• • •
• • •
• • • •
• • • •
34
• • • •
• • • •
• • •
praqtikumi: • • • • •
• • •
• • • • •
• • • • •
• • • • •
• • • • •
• • • • • • • • •
35
davalebebis nimuSebi Semajamebeli SefasebisaTvis
amgvar testSi swori pasuxi fasdeba erTi quliT, xolo araswori pasuxi _
nuli quliT.
36
1 2 3
ABa
bG
g
d
nimuSi:
aRwereT sqema sityvierad. imsjeleT sqemaze mocemuli TiToeuli cnebisa
da maT Soris arsebuli urTierTkavSiris Sesaxeb.
es strategia dagexmarebaT qimiuri reaqciis siCqaris, qimiuri wonaswo
robis arsis ukeT gaazrebaSi, mizezSedegobrivi kavSirebis gacnobierebaSi,
codnis ganzogadebasa da sistematizebaSi.
qimiuri reaqcia
Seqcevadi Seuqcevadi
sawyisi reaqciis
nivTierebebi produqtebi sawyisi reaqciis
nivTierebebi produqtebi
nimuSi:
gamoiyeneT sityvebi `egzoTermulia~, endoTermulia da CasviT winadade-
baUSi saWiro adgilas.
Tu pirdapiri reaqcia ..., temperaturis gazrdisas wonasworoba gadai-
nacvlebs reagentebis mxares. Tu pirdapiri reaqcia ..., temperaturis gazrdi-
sas, wonasworoba gadainacvlebs produqtebis warmoqmnis mxares.
nimuSi:
wonasworuli wonasworobis
wneva temperatura
reaqcia gadaxra
N2+3H2 2NH3+Q izrdeba mcirdeba
nimuSi: 1
nimuSi: 2
wertilebis nacvlad CawereT gamotovebuli nivTierebebis formulebi.
davaleba SeasruleT rveulSi.
... + ... → CuCl2 + BaSO4↓
... + ... → Cu(OH)2↓ + 2NaNO3
... + ... → Na2SO4 + 2HCl↑
TiToeuli sworad Sevsebuli da gaTanabrebuli reaqciis toloba
fasdeba 2 quliT. Tu formulebi Sevsebulia sworad, magram ar aris
gaTanabrebuli, fasdeba 1 quliT; xolo Tu Sevsebulia arasworad,
iwereba 0 qula.
Ria tipis davalebebi:
Ria tipisaa nebismieri davaleba, romelic moswavlisagan msjelobas da
sakiTxis analizs moiTxovs. es unda iyos kompleqsuri davalebebi, romlebic
moiTxovs samizne cnebiT gansazRvruli codnis integrirebulad gamoyenebas
funqciur konteqstSi. Ria tipis davalebebs unda gaeces werilobiTi pasuxi.
38
nimuSi:
ganvixiloT wonasworuli sistema
g) siTbos miwodeba;
d) sistemis SekumSva;
e) katalizatori;
v) CO-s mocileba.
→ neitralizaciis reaqcia
egzoTermulia
39
Catarebuli samuSao mizanSewonilia, warmodgenili iqnes oqmiT da Tanac
amgvarad:
40
oqmis Sefasebis rubrika SesaZlebelia iyos amgvari:
41
nimuSi:
CamoayalibeT, ra xerxebis gamoyenebaa saWiro cecxlis (xanZris) Caqrobisas?
axseniT TiToeulis gamoyenebis mizezi da mizani.
faifuris jamSi, rkinis an Tixis firfitaze asanTis Rerebs moukideT cecxli
da gamoiyeneT cecxlis Caqrobis xerxebis modelirebisaTvis. prezentaciisas
aucileblad gamoiyeneT cnebebi: `qimiuri reaqciis siCqare~, `egzoTermuli
reaqcia~, `temperatura~, `moreagire nivTierebaTa Sexebis zedapiris farTobi~,
`koncentracia~.
Sefasebis rubrika.
kriteriumi 0 qula 1 qula 2 qula 3 qula
zedmiwevniT
poulobs
poulobs
nawilobriv poulobs Sesabamisobas
Sesabamisobas
Sesabamisobas movlenasTan
ver poulobs movlenasTan
modelis movlenasTan an an obieqtTan.
Sesabamisobas an obieqtTan.
gamoyeneba/ obieqtTan. modelis modelis
movlenasTan an modelis
Seqmna mixedviT movlenas mixedviT
obieqtTan mixedviT,
an obieqts aRwers movlenas an
movlenas an
bundovnad obieqts aRwers
obieqts aRwers
mcire xarvezebiT
srulyofilad
zedmiwevniT
ZiriTadad, sworad
ar SeuZlia sworad manipulirebs
modeliT modelis manipulirebs modeliT.
manipulirebis manipulirebis gziT, modeliT. aCvenebs
modeliT gziT movlenis arasrulyofilad aCvenebs obieqtis obieqtis an
obieqtis an an obieqtis aCvenebs obieqtis an movlenis arss. movlenebis
movlenis arsis Cveneba. arss (movlenis uWirs msjeloba arss.
arsis Cveneba ver msjelobs arss). ver msjelobs modelis srulyofilad
modelis modelis xarvezebze xarvezebze (Tu msjelobs
xarvezebze (Tu (Tu aseTi aris) aseTi aris) modelis
aseTi aris)
xarvezebze (Tu
aseTi aris)
42
a) sareaqcio narevs daamates kaliumis rodanidis ufero xsnari. ra procesebi
warimarTeboda sareaqcio sistemaSi? saiT gadaixreboda wonasworoba? ra iqne-
ba reaqciis garegnuli efeqti?
b) ras moimoqmedeben moswavleebi imisaTvis, rom sareaqcio sistemaSi wo-
nasworobam gadainacvlos marcxniv, sawyisi nivTierebebis warmoqmnis mxares?
ra iqneba am SemTxvevaSi reaqciis garegnuli efeqti?
nimuSi: 2
sinjaraSi moaTavseT 3-4 g malaqitis fxvnili. malaqiti aris bunebaSi gavr
ce
lebuli mwva ne feris nivTiereba, rom lis Sedge
nilobac gamoisaxeba ase:
Cu2H2CO5. sinjaras moargeT air gamyvani mili. airgamyvani milis bolo Ca
uSviT qimiur WiqaSi, sadac kalciumis hidroqsidis xsnaria (kiriani wyalia),
sin
jara gaaxureT spirtquris alze.
malaqitis daSlis reaqciis tolobaa:
Cu2H2CO5 → 2CuO(my) + H2O(a) + CO2(a)
da
akvirdiT reaqciis mimdinareobas.
namuSevari SesaZloa Sefasdes rogorc cdis oqmis mixedviT, ise indi-
vidualurad morgebuli Sefasebis rubrikis mixedviT. eqsperimentis Semdeg
sasurvelia Catardes diskusia. gTavazobT diskusiis Sefasebis rubrikebs.
kriteriumebi 0 qula 1 qula 2 qula 3 qula
diskusiaSi
diskusiaSi aqtiurad
erTveba uWirs diskusiaSi CarTulia, Tumca
CarTulia, magram CarTulia
diskusiaSi CarTva ver vityviT, rom
Zalian pasiurobs diskusiaSi
aqtiuria
azrs
uWirs azris azrs ayalibebs ayalibebs azrs ayalibebs
ayalibebs azrs
Camoyalibeba bundovnad mcire xarvezebiT naTlad da
mkafiod
mosazrebebis mohyavs mohyavs
uWirs azris moyvanili
dasasabuTeblad argumentebi ramdenime
dasasabuTeblad argumentebi
mohyavs da magaliTebi, damajerebeli
argumentebis da magaliTebi
magaliTebi da maT Soris, argumenti da
moyvana aradamajerebelia
argumentebi damajerebeli magaliTi
zedmiwevniT
ismens
diskusiis ismens diskusiis
ismens diskusiis uWirs diskusiis diskusiis
monawileTa monawileTa
monawileTa monawileTa monawileTa
mosazrebebs mosazrebebs,
mosazrebebs, mosazrebebis mosazrebebs,
ismens nawilobriv. zogjer
oponirebis dros mosmena, TiTqmis zedmiwevniT
ar gamoirCeva arakoreqtulia
koreqtulia ar oponirebs koreqtulia
koreqtulobiT oponirebis dros
oponirebis
dros
43
proeqti _ Sesrulebuli samuSao unda moicavdes problemis/sakiTxis analizs:
problemis sakiTxis irgvliv Segrovebuli informaciis analizs. proeqtis
dagegmvis da Sesrulebis (aqtivobebis) aRweras, daskvnebs, proeqtis saboloo
produqts.
44
ras amCnevT WiqaSi?
SesaZlebelia nawilakebis zomis SecvliT qimiuri reaqciis siCqaris
efeqtis gazomva?
daaCqareben Tu Seaneleben reaqcias patara nawilakebi?
moamzadeT prezentacia, romelSic gamoiyenebT Semdeg terminebsa da
cnebebs:
molekulebi;
temperatura;
reagentebi;
produqtebi;
reaqciis siCqare.
prezentacia warudgineT Tanaklaselebs.
45
proeqti SesaZloa Sefasdes Semdegi kriteriumebiT:
46
TvalsaCinoebis nawili
gamoyenebuli TvalsaCinoeba mkafioa,
vizualuri mxare Seesabameba Temas,
TvalsaCinoeba ar Seesabameba Temas,
da Sesabamisoba Tumca nawili ar
Seesabameba Temas (an misi meSveobiT ukeT
TemasTan iZleva Temis ukeT
ar aris gamoyenebuli) gaiazrebs Temas
gagebis saSualebas
saubrobs naTlad da
saubrobs ZiriTadad saubrobs
mkafiod, TiTqmis ar
monotonurad, garkveviT, Tumca
akeTebs pauzebs,
komunikacia periodulad periodulad akeTebs
auditoriasTan
auditoriasTan, gaurkvevladac, pauzebs, cdilobs
intensiurad
metyvelebis manera auditoriasTan auditoriasTan
komunikabeluria,
kontaqti kontaqts, nawilobriv
pasuxobs yvela
fragmentulia pasuxobs SekiTxvebs
SekiTxvas
eteva droSi, Tumca
efeqturad iyenebs
ver eteva droSi. ver aswrebs Temis
misTvis gankuTvnil
drois marTva Temis nawili srulad amowurvas,
dros, srulyofilad
gasaSuqebeli rCeba. amowuravs Temis
aSuqebs Temas
ZiriTad nawils
ese
eses struqtura SesaZloa iyos Semdegi:
• Sesavali;
• problemis gadasaWrelad moZiebuli informaciis analizi;
• sakuTari Sexedulebebis argumentirebulad Camoyalibeba;
• daskvna.
47
gTavazobT agreTve eses Sefasebis rubrikas:
kriteriumi 1 2 3
mosazrebebi mosazrebebi
mosazrebebi
mosazrebebis nawilobriv mkafiod, naTlad
Camoyalibebuli ar
Camoyalibeba mwyobradaa da mwyobradaa
aris mwyobrad
Camoyalibebuli warmodgenili
leqsika da
leqsika da leqsika da
terminologia
leqsikis da terminologia terminologia
ZiriTadad
terminologiis ZiriTadad srulad Seesabameba
gamoyenebulia
Sesabamisoba adekvaturia, Tematikas,
araadekvaturad,
TematikasTan Seesabameba zedmiwevniT
an ar aris
Tematikas adekvaturia
gamoyenebuli
eses nawilebi eses nawilebi
eses nawilebi
erTmaneTTan erTmaneTTan
eses nawilebis erTmaneTTan
dakavSirebulia dakavSirebulia
logikuri kavSiri dakavSirebulia
ZiriTadad zedmiwevniT
aralogikurad
logikurad. logikurad
poziciis poziciis poziciis
dasasabuTeblad dasasabuTeblad dasasabuTeblad
poziciis
mohyavs mohyavs erTi mohyavs ramdenime
dasabuTeba
aradamajerebeli damajerebeli damajerebeli
argumentebi argumenti argumenti
daskvna ar
daskvnis daskvna nawilobriv daskvna
gamomdinareobs
Sesabamisoba eses Seesabameba eses gamomdinareobs
eses Sinaarsidan an
SinaarsTan Sinaarss eses Sinaarsidan
bundovania
48
referatis Sefasebis rubrikebia:
49
damatebiTi davalebebi pasuxebiT
50
8. qimiuri reaqcia gamoisaxeba Semdegi reaqciis tolobiT:
4Al + 3O2 2Al2O3
am reaqciisTvis moqmed masaTa kanonis gamosaxulebaa:
1) v=k [Al]4[O2]3; 2) v=k [O2]3;
3) v=k [Al2O3]; 4) v=k [Al2O3]2.
52
d) Jangbadis koncentraciis gazrda;
e) temperaturis gazrda;
v) temperaturis Semcireba;
am mosazrebebidan romelia swori.
reaqciis mimdinareoba
reaqciis mimdinareoba
53
1) katalizatoris ufro efeqtian moqmedebas I mrudi Seesabameba;
2) katalizatoris ufro efeqtian moqmedebas III mrudi Seesabameba;
3) katalizatoris ufro efeqtian moqmedebas II mrudi Seesabameba;
4) am diagramebiT katalizatoris moqmedebis efeqtianobis Sefaseba SeuZ
lebelia.
23. romeli mrudi Seesabameba sawyis nivTierebas, romeli – reaqciis
produqts da romeli – katalizators:
1) I sawyisi nivTiereba, II reaqciis produqti,
III katalizatori;
2) I katalizatori, II sawyisi nivTiereba, III
reaqciis produqti;
3) I reaqciis produqti, II katalizatori, III
sawyisi nivTiereba;
4) III reaqciis produqti, I sawyisi nivTiereba,
II katalizatori.
24. suraTze Tqven xedavT erTi da imave raodenobis airad nivTierebebs
Soris erTnair temperaturaze mimdinare reaqcias sami sxvadasxva
moculobis daxSul sistemaSi. SesaZlebelia vivaraudoT, rom:
54
1) orive asaxavs Seqcevad reaqcias;
2) orive asaxavs Seuqcevad reaqcias;
3) I asaxavs Seqcevad, II ki Seuqcevad reaqcias;
4) I asaxavs Seuqcevad, II ki – Seqcevad reaqcias.
26. mocemulia Seqcevadi reaqciis toloba N2+ O2
2NO – Q. masSi
monawile nivTierebebis wonasworuli koncentraciebi mocemulia
wriuli (a) diagramiT:
(a) (b)
wonasworul sistemebze garkveuli faqtoris zemoqmedebis Semdeg
koncentraciebi Seicvala, rac asaxulia kvlav wriuli (b) diagramiT.
ivaraudeT, ra faqtorma gamoiwvia koncentraciis cvlileba:
1) temperaturis Semcirebam ; 2) temperaturis gazrdam;
3) wnevis gazrdam; 4) wnevis Semcirebam.
27. mocemulia reaqciis toloba 2SO2+ O2 2SO3+ Q
qvemoT mocemuli oTxi SemTxvevidan romeli asaxavs sworad SO2-isa da
SO3-is koncentraciebis cvlilebas temperaturis gazrdisas:
2) meoreze;
3) arc erTze;
4) oriveze.
55
29. romel suraTzea sworad miTiTebuli aqtivaciis energia EEa:
1) pirvelze;
2) meoreze;
3) arc erTze;
4) oriveze.
1 2 3
ABa
bG
g
d
56
damatebiTi davalebebis pasuxebi:
1. (3)
2.(2)
3. (3)
4. (4)
5. (2)
6. (4)
7. (3)
8. (2)
9. (4)
10. (3)
11. (1)
12. (2)
13. (2)
14. (1)
15. (3)
16. (4)
17. (2)
18. (2)
19. (1)
20. (4)
21. (2)
22. (2)
23. (3)
24. (3)
25. (4)
26. (1)
27. (2)
28. (2)
29. (1)
30.
1 2 3
a +
b +
g +
d +
57
grZelvadiani mizani Sualeduri saswavlo mizani N1
samizne cneba - nivTiereba (Sedegi 1,2,3,4 ) sakiTxi – qimiuri reaqciis siCqare da masze moqmedi
faqtorebi.
• moluri koncentracia,
qvesakiTxi – qimiuri reaqciis siCqareze moreagire
fizikuri da qimiuri movlenebi (Sedegi1,2,3,4)
nivTierebis bunebis, koncentraciis, zedapiris
• qimiuri reaqciis siCqaris cvlileba farTobisa da temparaturis gavlenis Seswavla kalciu-
mis karbonatsa da marilJavas Soris mimdinare qimiuri
reaqciis magaliTze.
sakvanZo SekiTxva:
rogor warmoaCenT qimiuri reaqciis siCqareze sxvadasxva
faqtorebis gavlenas da rogor gamoiyenebT miRebul
codnas yofa-cxovrebaSi mimdinare procesebis
samarTavad?
58
kompleqsuri davaleba
qimiuri reaqciis siCqare da masze moqmedi faqtorebi
niadagis momatebuli mJavianoba xSirad cudi mosavlis
mizezi xdeba, am dros fermerebs urCeven niadagSi
dafqvili kirqvis (CaCO3) an Camqrali kiris (Ca(OH)2)
Setanas.
am dros qimiuri reaqciebi gansxvavebuli siCqariT
mimdinareobs. rogor fiqrobT, romeli nivTierebis da
ra formiT Setana uzrunvelyofs niagadis mJavianobis
Semcirebas?
SeiswavleT eqsperimentulad qimiuri reaqciis
siCqareze moqmedi faqtorebi (danarTi №1, №2)
mocemuli intruqciis Sesabamisad, ganazogadeT
daskvnebi da mosavlianobis gasazrdelad fermerisTvis
SeimuSaveT rekomendaciebi.
59
mis karbonatsa da marilmJavas Soris mimdinare
atomebisagan. atomi Sedgeba subatomuri (nivT. mk.w.1,3); qimiuri reaqciis magaliTze)? daasabuTeT
nawilakebisagan: protonebisagan, • nivTierebaTa raodenobriv Tqveni mosazreba.
neitronebisa da eleqtronebisagan. maxasiaTeblebze msjeloba (nivT.mkv.
(nivT. 1,3,4 fiz. da qim. movl. 1, 2)
w. 4);
2. periodulobis cxrilSi qimiuri • nivTierebaTa Tvisebebis
elementebi ganlagebulia garkveuli dakavSireba maT SedgenilobaSi • rogor moqmedebs qimiuri reaqciis
Semaval atomTa aRnagobasTan siCqareze temperatura (kalciumis karbona-
kanonzomierebiT. qimiuri elementebis
(nivT.mkv. w.1,2). tsa da marilmJavas Soris mimdinare qimiuri
Tvisebebi, maTi naerTebis formebi da
Tvisebebi periodul damokidebulebaSia reaqciis magaliTze)? daasabuTeT Tqveni
atombirTvis muxtis sididesTan; mosazreba.
(nivT. 1,3,4 fiz. da qim. movl. 1, 2)
3. yovel nivTierebas aqvs TvisebaTa • ra rekomendaciebs SeimuSavebT
unikaluri nakrebi da nivTierebebi fermerisTvis niadagis mJavianobis
klasificirdeba sxvadasxva niSniT: myari, Sesamcireblad? (nivT. 1,3,4 fiz. da qim.
Txevadi, airadi, sufTa nivTierebebi da movl. 1, 2)
narevebi. martivi da rTuli • rogor gamoiyenebT qimiuri reaqciis
nivTierebebi, araorganuli da organuli siCqareze moqmedi faqtorebis gavlenis
naerTebi; Sesaxeb codnas yofa-cxovrebaSi mimdinare
romelime procesis samarTavad? ( nivT.1,3
4. nivTierebebs aqvT raodenobrivi da qim. movl. 1, 2)
maxasiaTeblebi: fardobiTi atomuri da
molekuluri masa, moluri moculoba,
procentuli Sedgeniloba.
60
gardaqmnebis mizez-
2. fizikuri movlenis dros nivTiereba Sedegobriv kavSirebze
msjeloba
ar icvleba, qimiuri movlenis dros
(fiz/qim.movl.mk.w. 2);
nivTiereba icvleba. qimiur
• da qimiuri movlenebis Sesaxeb
movlenebs sxvagvarad qimiuri
codnis gamoyeneba
reaqciebi ewodeba. konkretuli
problemis gadasaWrelad
(fiz/qim.movl.mk.w 1.2).
resursi/aqtivoba:
61
resursi 1: saxelmZRvanelo (§ 2.2.1 - § 2.2.9 )
resursi 2: teleskolis gakveTili - qimiuri reaqciis siCqareze moqmedi faqtorebi https://www.youtube.com/watch?v=03tAhQF_Huo
resursi 3: teleskolis gakveTili -reaqciis siCqare https://www.youtube.com/watch?v=V2pZnlyng5o
resursi 6: danarTi 1
aqtivoba:
• sainformacio teqstis gacnoba;
• homogenuri da heterogenuli reaqciebis amocnoba, Sedareba;
• eqsperimentebis Catareba, Sedegebis gaanalizeba, daskvnebis gamotana;
• gaangariSebiTi amocanebis amoxsna.
nivTierebebi: carcis an marmarilos (kalciumis karbonatis) natexebi (daaxloebiT erTnairi zomis); marilmJavas xsnarebi 2%-iani, 10 ml; 5%-iani
50 ml; 10%-iani, 10 ml.
nawili pirveli – cdis mizani: moreagire nivTierebaTa koncentraciis gavlena qimiuri reaqciis siCqareze.
cdis mimdinareoba:.
• moamzadeT 7 sinjara da danomreT isini 1 - dan 7 - is CaTvliT;
• sinjarebSi N1,2,3 CaasxiT menzuris saSualebiT winaswar azomili 10-10 ml 2%-iani, 5%-iani da 10%-iani marilmJavas erTi da imave tempera-
turis xsnarebi;
• samive sinjaraSi CauSviT winaswar, eleqtronul sasworze awonili carcis erTnairi zomis TiTo-TiTo natexi;
• daakvirdiT TiToeul sinjaraSi reaqciis mimdinareobis (airis gamoyofis) siCqares;
• dakvirvebis Sedegebi SeitaneT laboratoriul oqmSi.
nawili meore – cdis mizani: moreagire nivTierebebis urTierTSexebis zedapiris farTobis gavlena qimiuri reaqciis siCqareze.
cdis mimdinareoba:
• moamzadeT N6 da N7 sinjarebi;
• sinjarebSi (N6 da N7) CaasxiT menzuris saSualebiT winaswar azomili 10 – 10 ml 5%-iani marilmJavas erTi da imave temperaturis mqone
xsnarebi;
62
• orive sinjaraSi CauSviT winaswar, eleqtronul sasworze awonili erTnairi zomis carcis natexebi;
• erTi natexi faifuris rodinSi sanayiT kargad gaafxviereT;
• N6 sinjaraSi CauSviT carcis natexi, xolo N7 sinjaraSi ki CayareT carcis fxvnili;
• daakvirdiT TiToeul sinjaraSi reaqciis mimdinareobis (airis gamoyofis) siCqares;
• dakvirvebis Sedegebi SeitaneT laboratoriul oqmSi.
• nabiji 2 . rogor moqmedebs qimiuri reaqciis siCqareze temperatura (kalciumis karbonatsa da marilmJavas Soris mimdinare qimiuri
reaqciis magaliTze)? daasabuTeT Tqveni mosazreba. (nivT. 1,3,4 fiz. da qim. movl. 1, 2).
63
• sainformacio teqstis gacnoba;
• amocanebis amoxsna vant-hofis wesis maTematikuri gamosaxulebis gamoyenebiT;
• qimiuri reaqciebis energetikuli diagramebis gaanalizeba;
• katalizuri reaqciebis meqanizmis ganxilva;
• eqsperimentebis Catareba, Sedegebis gaanalizeba, daskvnebis gamotana.
nabiji 3
• ra rekomendaciebs SeimuSavebT fermerisTvis niadagis mJavianobis Sesamcireblad?(nivT. 1,3,4 fiz. da qim. movl. 1, 2);
• rogor gamoiyenebT qimiuri reaqciis siCqareze moqmedi faqtorebis gavlenis Sesaxeb codnas yofa-cxovrebaSi
64
mimdinare romelime procesis samarTavad?( nivT.1,3 da qim. movl. 1, 2).
65
Sualeduri saswavlo mizani
grZelvadiani mizani
N2
samizne cneba - nivTiereba sakiTxi - Seqcevadi da Seuqcevadi
(Sedegi 1,2,3,4 ) reaqciebi. qimiuri wonasworoba.
qvesakiTxi - qimiur
• wonasworuli koncentracia wonasworobaze moqmedi
fizikuri da qimiuri movlenebi faqtorebi (amiakis sinTezis
( Sedegi1,2,3,4) magaliTze).
• qimiuri wonasworoba sakvanZo SekiTxva:
rogor warmoaCenT sxvadasxva
qimiuri bma- faqtoris gavlenas qimiur
wonasworobaze da rogor
( Sedegi1,2,3,4)
gamoiyenebT miRebul codnas
• bmis energia wonasworuli procesebis
samarTavad?
66
kompleqsuri davaleba -
qimiuri wonasworoba
mcenareebis zrda-
ganviTarebisTvis erT-erT
aucilebel elements
warmoadgens azoti, romlis
nawils mcenare haeridan
iTvisebs, xolo nawils ki -
niadagSi Setanili azotSemcveli
sasuqebidan.
warmoidgineT, rom Tqven xarT
sawarmos mflobeli da
gadawyviteT azotSemcveli
sasuqebis warmoeba, warmoebis
erT-erTi ZiriTadi etapi
wyalbadisa da azotisagan amiakis
miRebaa. es procesi ki-
Seqcevadia, amitom misi marTva
garkveuli pirobebis dacvas
moiTxovs.
gaarkvieT, ra faqtorebi
moqmedebs qimiur wonasworobaze
da SeimuSaveT rekomendaciebi
imisaTvis, rom amiakis warmoeba
iyos momgebiani.
naSromi warmoadgineT
sainformacio bukletis
saSualebiT.
67
samizne cnebis mkvidri warmodgenebi Sefasebis kriteriumi - (zogadi) Sefasebis kriteriumi -
68
movlenebs sxvagvarad qimiuri reaqciebi ewodeba. kavSirebze msjeloba
(fiz/qim.movl.mk.w. 2);
• fizikuri da qimiuri movlenebis
Sesaxeb codnis gamoyeneba konkretuli
qimiuri bma (Sedegebi: 1, 2, 3, 4 ) problemis gadasaWrelad
(fiz/qim.movl.mk.w 1.2).
1. nivTierebebSi atomebi an atomTa jgufebi erTmaneTs
ukavSirdeba qimiuri bmebiT ( ionuri, kovalenturi,
metaluri) an/da molekulaTSorisi/Sidamolekuluri
urTierTqmedebis ZalebiT, maT Soris wyalbaduri qimiuri bma
• atomebs, atomTa jgufebs an
bmiT;
molekulebs Soris kavSiris axsna
2. nivTierebaSi arsebuli bmis tipi ganapirobebs am Sesabamisi qimiuri bmebis (ionuri,
nivTierebis fizikur-qimiur Tvisebebsa da kovalenturi, metaluri) da
gamoyenebas. molekulaTSorisi mizidvis/ganzidvis
Zalebis safuZvelze (qim.bma.mk.w.1);
https://www.youtube.com/watch?v=ysS3Cq9AseI
samizne codnis (deklaratiuli, pirobiseuli, proceduruli) konstruirebaze orientirebuli SekiTxvebi:
69
• ra ganasxvavebs buklets naSromis wardgenis sxva xerxebisgan?
• ra etapebi unda gaiaroT bukletis Seqmnisas?
etapi II – kompleqsur davalebaze muSaoba
nabiji 1. rogor gamosaxavT pirdapiri da Seqcevadi reaqciebis siCqareebs da wonasworuli reaqciis siCqaris mudmivas amiakis sinTezis
magaliTze? (nivT.1,2, 3, 4; fiz. da qim.1
resursi:
resursi 1. saxelmZRvanelo § 2.2.4- § 2.3.2
resursi 2. Seqcevadi da Seuqcevadi reaqciebi-
https://flexbooks.ck12.org/user:z2vvcmdpywnozw1pc3ryeteyqgdtywlslmnvbq../cbook/chemistry-9-
grade/section/19.2/primary/lesson/%E1%83%A8%E1%83%94%E1%83%A5%E1%83%AA%E1%83%94%E1%83%95%E1%83%90%E1%83%93%E1%83%98-
%E1%83%A0%E1%83%94%E1%83%90%E1%83%A5%E1%83%AA%E1%83%98%E1%83%94%E1%83%91%E1%83%98/
resursi 3. qimiuri wonasworoba https://ka.khanacademy.org/science/chemistry/chemical-equilibrium
70
nabiji 2. rogor gamoTvliT qimiuri bmis energiis gamoyenebiT amiakis sinTezis reaqciis siTbur efeqts? SeadgineT am reaqciis Termoqimiuri
toloba.
resursi:
resursi 1. saxelmZRvanelo 1 nawili gv. 92
71
nabiji 3. ra rekomendaciebs miscemT sawarmos xelmZRvanelebs wonasworuli procesis samarTavad? (nivT.1,3, 4;fiz. da qim.mol.1,2;)
resursi:
resursi 1. ra aris qimiuri wonasworoba https://flexbooks.ck12.org/user:z2vvcmdpywnozw1pc3ryeteyqgdtywlslmnvbq../cbook/chemistry-9-
grade/section/19.3/primary/lesson/%E1%83%A5%E1%83%98%E1%83%9B%E1%83%98%E1%83%A3%E1%83%A0%E1%83%98-
%E1%83%AC%E1%83%9D%E1%83%9C%E1%83%90%E1%83%A1%E1%83%AC%E1%83%9D%E1%83%A0%E1%83%9D%E1%83%91%E1%83%98%E1%83%A1 -
%E1%83%91%E1%83%A3%E1%83%9C%E1%83%94%E1%83%91%E1%83%90/
resursi 2. le Satelies principi https://ka.khanacademy.org/science/chemistry/chemical-equilibrium/factors-that-affect-chemical-equilibrium/v/le-chatelier-s-
principle
resursi 3. qimiuri wonasworobis gadaxris pirobebi - https://www.youtube.com/watch?v=_DrYiK-wUYE
aqtivoba:
72
• rogor SeiZleba wonasworuli reaqciis marTva?
kompleqsuri davaleba №1
73
moswavles SeuZlia kanonzomierebebze,
mocemulis/SeTavazebulis nivTierebis fizikur da qimiur Tvisebebze da katalizuri gardaqmnebis
miRma struqturis praqtikul gamoyenebaze. ganazogadebs daskvnebs.
ganzogadeba, struqturis
aRqma mravali sxvadasxva
perspeqtividan da ideebis
gadatana axal sferoSi. mas
SeuZlia ganzogadeba,
hipoTezis wamoyeneba, kritika
an Teoriis Camoyalibeba.
mimarTebiTi done moswavle msjelobs nivTierebis moswavle msjelobs qimiuri
moswavles SeuZlia gaiazros Tvisebebze. iyenebs nivTierebis reaqciebis mimdinareobis
kavSiri ramdenime aspeqts Soris, raodenobriv maxasiaTeblebs kanonzomierebebze. xsnis, rogor
agreTve isic, moqmedebs qimiuri reaqciis
1
Tu rogor ergeba/Seexameba es qimiuri reaqciis saSualo siCqaris siCqareze moreagire
aspeqtebi erTmaneTs da qmnis gamosaTvlelad. msjelobs nivTierebis koncentracia,
mTels, mTlianobas. misi qimiuri reaqciis siCqareze moqmed zedapiris farTobi,
naazrevi dastruqturebulia da faqtorebze: moreagire temperatura da katalizatori.
amgvarad, moswavles aqvs imis nivTierebis buneba, koncentracia, atarebs eqsperimentebs da
unari, rom Seadaros, zedapiris farTobi, temparatura asabuTebs sakuTar mosazrebebs
daakavSiros, gaaanalizos, da katalizatori. qimiuri reaqciis siCqareze
moqmedi faqtorebis gavlenis
gamoiyenos Teoria, axsnas sakiTxi
Sesaxeb.
mizezebisa da Sedegebis kuTxiT.
74
kombinireba; meTodebis, Sedegebs, Tumca uWirs
struqturis gamoyeneba; mizezSedegobrivi kavSirebis
procedurebis Sesruleba, sxva. damyareba.
2
an daTvla.
prestruqturuli done moswavle ver igebs davalebis moswavle ver igebs davalebis
moswavle saerTod ver igebs, pirobas. pirobas.
iyenebs Seusabamo,
ararelevantur informacias
an/da saerTod acdenilia
mniSvnelobas/azrs
75
3
sakiTxi - Seqcevadi da Seuqcevadi reaqciebi. qimiuri wonasworoba.
kompleqsuri davaleba №2
fizikuri da qimiuri
kriteriumi / samizne cneba nivTiereba qimiuri bma
movlenebi
abstraqtuli done moswavle msjelobs imaze, Tu rogor SeiZleba qimiuri wonasworobis gadaxra
moswavles SeuZlia sxvadasxva faqtorebis zegavleniT. adgens amiakis miRebis wonasworul
mocemulis/SeTavazebulis principebs sawarmoSi teqnologiuri procesebis optimizaciisaTvis. msjelobs
miRma struqturis araorganuli nivTierebebis monawileobiT mimdinare Seqcevad da Seuqcevad
ganzogadeba, struqturis qimiur gardaqmnebze.
aRqma mravali sxvadasxva
perspeqtividan da ideebis
gadatana axal sferoSi. mas
76
SeuZlia ganzogadeba,
hipoTezis wamoyeneba, kritika
an Teoriis Camoyalibeba.
mimarTebiTi done
moswavles SeuZlia gaigos, ra moswavle msjelobs
mimarTebebia ramdenime wonasworul procesebze, moswavle msjelobs, moswavle qimiuri bmis
aspeqts Soris, aseve rogor Seqcevad da Seuqcevad rogor cvlis sxvadasxva energiis safuZvelze
ukavSirdeba isini erTmaneTs reaqciebze, wonasworul faqtori wonasworul gamoiTvlis reaqciis
da qmnis mTels, mTlianobas. procesebze moqmed procesebs, iyenebs siTbur efeqts, adgens
formebis gageba qmnis faqtorebze. adgens miRebul codnas yofa- Termoqimiur tolobas.
struqturas da amgvarad aqvs cxovrebaSi mimdinare
amiakis miRebis
imis kompetencia, rom wonasworuli procesebis
optimalur pirobebs
Seadaros, daamyaros samarTavad.
sawarmoSi teqnologiuri
mimarTebebi, gaaanalizos, procesebis samarTavad.
gamoiyenos Teoria, axsnas gamoitans daskvnebs da
mizezebisa da Sedegebis
miRebul codnas
4
kuTxiT. akavSirebs yofa-
cxovrebasTan.
77
cxovrebaSi mimdinare
wonasworul procesebs.
5
prestruqturuli done moswavle ver igebs moswavle ver igebs moswavle ver igebs
moswavle saerTod ver igebs, davalebis pirobas. davalebis pirobas. davalebis pirobas.
iyenebs Seusabamo,
ararelevantur informacias
an/da saerTod acdenilia
mniSvnelobas/azrs
78
moswavlis wignSi ganxiluli
davalebebis pasuxebi
79
siTbo da qimiuri reaqcia 2.1.1
gaixseneT:
ra niSnebi aqvs qimiuri reaqciis mimdinareobas?
cda
3-5 ml marilmJavas xsnari moaTavseT qimiur WiqaSi da TermometriT
gazomeT misi temperatura. TandaTan daasxiT daaxloebiT amave mocu-
lobis natriumis tutis xsnari da daakvirdiT Termometris Cvenebas.
ras amCnevT?
cda
sinjaraSi moaTavseT 3-4 g malaqitis fxvnili. malaqiti aris bunebaSi gav
rcelebuli mwvane feris nivTiereba, romlis Sedgenilobac gamoisaxe-
ba ase: Cu2(OH)2CO3. sinjaras moargeT airgamyvani mili. airgamyvani milis
bolo CauSviT qimiur WiqaSi, sadac kalciumis hidroqsidis xsnaria (kiria-
ni wyalia), sinjara gaaxureT spirtquris alze.
malaqitis daSlis reaqciis tolobaa:
Cu2(OH)2CO3 → 2CuO(my) + H2O(a) + CO2(a)
daakvirdiT reaqciis mimdinareobas.
80
ratom aris saWiro gaxureba reaqciis damTavrebamde endoTermuli reaqciis
dros, egzoTermulisagan gansxvavebiT?
81
g) 3Ca(OH)2 + 2H3PO4 → Ca3(PO4)2 + 6H2O _ egzoTermuli;
Hg(NO3)2 + Zn→ Zn(NO3)2 + Hg _ egzoTermuli.
d) 2NaNO3 → NaNO2 + O2 _ endoTermuli.
Zn+H2SO4 → ZnSO4 + H2↓ egzoTermuli.
a) SeerTebis (egzoTermuli);
daSlis (endoTermuli);
b) mimocvlis (egzoTermuli);
SeerTebis (endoTermuli);
g) mimocvlis (egzoTermuli);
Canacvlebis (egzoTermuli);
d) daSlis (endoTermuli);
Canacvlebis (egzoTermuli).
82
saSinao davaleba
bmebis gawyveta
energia (kj)
6O2 + C6H12O6
6H2O+6CO2
reaqciis gza
sur.11.2 amoniumis
nitratis wyalSi gaxsnis
procesis gamokvleva.
83
b) rodesac macivari xelmisawvdomi ar aris, zafxulis maRali temperaturis
dros sazamTros, gacivebis mizniT, sufris marilis wyalxsnarSi aTavseben. dage-
gmeT cda da gamoikvlieT, energetikuli cvlilebebis TvalsazrisiT, es procesi.
Termometris saSualebiT ramdenjerme gazomeT xsnaris temperatura da
daafiqsireT minimaluri Cveneba. SegaxsenebT, rom yovel 100 g wyalSi 36 g sufris
marili ixsneba.
a) vinaidan Wiqa sadgams eyineba, temperatura aris nuls qvemoT, e. i. procesi
mimdinareobs garemodan didi raodenobiT siTbos STanTqmiT da es aris endoTermu-
li procesi. dasawyisSi Termometri daafiqsirebda oTaxis temperaturas, daaxloe-
biT 20°C. amoniumis nitratis wyalxsnaris temperatura ki iqneboda nuls qvemoT.
es movlena praqtikaSi gamoiyeneba civi kompresebis dasamzadeblad.
84
praqtikuli mecadineoba
gamoyofili
energia
energia
reagentebi
1 moli H2
1 moli Cl2
siTburi produqti gaaanalizeT da aRwereT
efeqti +Q 2 moli HCl diagrama, ratom aris es
reaqcia egzoTermuli?
85
endoTermuli reaqciis
energetikuli diagrama
bmebis gawyveta
gamoyofili
energia
STanTqmuli
energia
energia
Tu gavarvarebul naxSirze
wylis orTqls gavatarebT,
miiReba naxSirbad(II)-is oqsidi
da wyalbadi
C+H2O → CO + H2 – Q,
es reaqcia endoTermulia. su-
raTze gamosaxulia am reaqciis
enegetikuli diagrama.
gaaanalizeT da aRwereT
diagrama, ratom aris es
reaqcia endoTermuli?
saSinao davaleba
3 x 3 ⋅ 180
a) SevadginoT Tanafardoba: = ; x= = 540 kj.
1 180 1
V 11.2
n= V ; n(N2)= =0.5 moli.
M 22.4
0.5 x 0.5⋅180
SevadginoT Tanafardoba: = ; x= 1 = 90 kj.
1 180
3 x 3⋅180
d) SevadginoT Tanafardoba: = ; x= = 270 kj.
2 180 2
87
saSinao davaleba
cximi – 2.5 g;
cila – 2.9 g;
naxSirwyali – 3.9 g.
789 kj
energia
2Mg(my) + O2(a)
1993 kj
2MgO(my)
reaqciis mimarTuleba
bmebis gawyveta
energia
4114 kj 4067 kj
Cu2(OH)2CO3(my)
reaqciis mimarTuleba
2 mol magniumsa da erT mol JangbadSi qimiuri bmebis gawyvetas esaWiroeba 789
kj energia. axali qimiuri bmebis warmoqmnisas 2 mol magniumis oqsidSi gamoiyofa
1993 kj energia. sawyisi qimiuri bmebis darRvevas gacilebiT naklebi energia es-
aWiroeba, vidre gamoiyofa axlis warmoqmnisas. amitom sabolood gamoiyofa 1204
kj energia (1993-789=1204), reaqcia egzoTemulia.
malaqitis daSlis reaqciaSi sawyisi qimiuri bmebis gawyvetas esaWiroeba 4114
kj energia, xolo reaqciis produqtebSi axali qimiuri bmebis warmoqmnisas ga-
moiyofa 4067 kj energia, amitom mTel process Tan axlavs energiis STanTqma, ro-
melic 47 kj-is tolia (4114-4067=47), reaqcia endoTermulia.
89
SeamowmeT Tqveni codna
2.1.3
1 qimiis saxelmZRvaneloze dayrdnobiT, SeavseT cxrili nimuSis mixedviT.
sadac sapirispiro isrebia, SeadgineT sapirispiro reaqciis Termoqimiuri
toloba, axseniT, rogor gamoiyeneT am dros energiis mudmivobis kanoni.
endoTermu-
reaqciis Termoqimiuri toloba reaqciis tipi egzoTermuli
li
2Cu +O2 → 2CuO + 310kj SeerTebis egzoTermuli
HH2 +I2 +52kj 2HI
N2 +O2 2NO – 180 kj
2KNO3 →2KNO2+O2–73,74 kj
NaOH +HCl → NaCl+H2O +Q
N2+3H2 2NH3+92kj
2K +2H2O – Q → 2KOH+H2
2HI H2+ I2+ 52kj
2NO N2+ O2+ 180kj
2NH3 N2+ 3H2– 92kj
energiis mudmivobis kanonis Tanaxmad, pirdapiri reaqciis dros gamoyofili
an STanTqmuli siTbos raodenoba udris sapirispiro reaqciis dros gamoyofil an
STanTqmul siTbos raodenobas.
200
2 suraTze asaxuli diagramis mixedviT 180
160
imsjeleT da gamoTvaleT, ras udris
140
A+B→C reaqciis siTburi efeqti. reaqcia
120
endoTermulia Tu egzoTermuli? ratom?
100
A+B
80
energia (kj)
200
180
160
140
120
100 A+B siTburi efeqti udris:
20 kj – 80 kj= –60kj.
energia (kj)
80
60
reaqcia endoTermulia, vinaidan reaqciis
C msvlelobisas siTbo STainTqmeba. gamoyo-
40
20
fili energia naklebia daxarjul ener-
giaze.
reaqciis msvleloba
90
4 a) aRwereT, ra procesia sunTqva?
b) romeli organuli naerTebi xvdeba Cvens organizmSi sakvebTan erTad? ra mi
iReba am nivTierebebis organizmSi saboloo gardaqmniT? ra kavSiri aqvs amas
sunTqvasTan?
g) aRwereT sunTqvis procesi energetikuli TvalsazrisiT. SeadgineT,
magaliTad, Saqris daJangvis reaqciis Termoqimiuri toloba, Tu am dros
gamoiyofa 5650 kj energia. SeadgineT reaqciis energetikuli diagramac.
ra gansxvavebaa organizmSi da haerze Saqris daJangvis procesebs Soris?
d) ra nivTierebaa atf da ra rols asrulebs is organizmSi?
energia (kj)
C12H22O11+12O2 → 12CO2+11H2O + 5650 kj. C12H22O11+12O2
+Q
es xom metismetad didi energiaa! – ityviT Tqven da
5650kj 12CO +11H O
marTalic iqnebiT. 2 2
5 hidrazini N2H4 JangbadSi iwvis. reaqciis tolobas Semdegi saxe aqvs:
H H H
N N (a) + O = O(a) → NN ≡ N(a) + 2 O (a)
H H H
91
d) gamoTvaleT reaqciis siTburi efeqti;
bmebis gawyveta
v)
energia (kj)
2220 kj
3201 kj
+Q981 kj
reaqciis gza
64 x
N2H4+ O2 →N2 + 2H2O + 981kj
32
64 x 64.981
= x= =1962 (kj)
32 981 32
92
kompleqsuri davaleba #1
93
qimiuri reaqciis siCqare 2.2.1
gaixseneT:
rogor sazRvravT avtomobilis moZraobis siCares? ra aris siCqaris erTeuli
am SemTxvevaSi?
94
paragrafis dasawyisSi ganxiluli reaqciebidan, romelia homogenuri da ro-
meli heterogenuli? pasuxi ganmarteT.
100
90
CO2-is koncentracia
III
80
70
60 II
50
40
30
20
I
10
95
saSinao davaleba
∆C 0.05 moli/l
= = = 0.025 moli/l⋅wT.
∆t 2wT
96
2 qvemoT warmodgenilia reaqciebi, romlebic SesaZloa warimarTos Cvens saxlSi.
daalageT isini daRmavali mimarTulebiT. pirvelad dawereT is, romelic yvelaze
swrafad warimarTeba.
a) saRebavis gaSroba; b) xilis lpoba;
g) bunebrivi airis wva; d) namcxvris cxoba;
e) metalis abazanis daJangva.
97
praqtikuli mecadineoba
(0.0905–0.1000) moli/l)
=– =1.90⋅10–4moli/l.wm.
(50–0)wm
∆C
b) = –
∆t
(0.0074–0.0905) moli/l)
=– =1.64⋅10–4moli/l.wm.
(150–50)wm
g) cxrilis monacemebidan Cans, rom reaqciis siCqare droTa ganmavlobaSi
iklebs. es aixsneba imiT, rom sawyisi nivTierebebi TandaTan ixarjeba da maTi
koncentracia mcirdeba.
3.6
3.4
3.2
3.0
2.8
2.6
2.4
2.2
2.0
1.8
1.6
1.4
1.2
1.0
0.8
0.6
0.4
0.2
0.0
0 20 40 60 80 100 120 140
dro (wT)
sur. wyalbadis peroqsidis daSlis mrudi
98
∆C=1.7moli/l – 3.4moli/l=–1.7moli/l.
∆C=120sT – 0sT=120sT.
∆C –1.7 moli/l
ʋ= – ∆t
=–
120sT
= – (– 0,01417moli/l.sT) ≈ 0.014moli/l.sT.
saSinao davaleba
50
CO-s koncentracia moli/l.
45
40
35
30
25
20
15
10
10 20 30 40 dro t (wT)
99
2. suraTze gamosaxulia magniumis marilmJavasTan urTierTqmedebis reaq-
ciis Sedegad gamoyofili wyalbadis moculobis cvlileba drois mixedviT.
a) grafikis mixedviT, rogor vxvdebiT, rodis sruldeba reaqcia?
b) grafikis mixedviT gansazRvreT, ra moculobis wyalbadi gamoiyofa reaq-
ciis dawyebidan 2.5 wuTis Semdeg? 4.5 wuTis Semdeg?
g) ra droa saWiro. rom warmoiqmnas 10sm3, 20 sm3 moculobis wyalbadi?
d) ras udris wyalbadis gamoyofis siCqare pirveli oTxi wuTis ganmavlobaSi?
xuTi wuTis ganmavlobaSi?
40
wyalbadis moculoba (sm3)
30
20
10
0 1 2 3 4 5 6
dro (wT)
sur. magniumis marilmJavasTan urTierTqmedebis Sedegad gamoyofili wyalbadis moculobis
cvlileba drois mixedviT.
100
saSinao cda
natriumis hidrokarbonati, NaHCO3 (sakvebi soda) comis gamafxviereblis
erT-erTi komponentia. cxobis procesSi temperaturis gavleniT hidrokarbo-
nati iSleba naxSirorJangis gamoyofiT, romelic comis gafuebas ganapirobebs.
2NaHCO3 → Na2CO3 + H2O + CO2↑ – Q
naxSirorJangi gamoiyofa natriumis hidrokarbonatze mJavas moqmedebiTac.
amitom Tu namcxvris coms damatebuli aqvs mcire raodenobiT susti mJava, nax-
SirorJangis gamoyofa da comis gafueba uzrunvelyofilia.
SeiswavleT mJavasTan sakvebi sodis urTierTqmedebis siCqare. amisaTvis:
kolbaSi frTxilad CaasxiT 2-5 ml Zmari (es aris erTi Cais kovzi siTxe),
Semdeg daamateT sakvebi soda.
aRwereT, ra moxda – reaqcia wamieria, swrafi Tu neli? ra darCa kolbis ke-
dlebze?
SeafaseT, ramdenad uwyobs xels mJava garemo comis gafuebas gamafxviere-
blis gamoyenebiT?
101
rogor vmarToT qimiuri reaqcia 2.2.3
» suraTze gamosaxul romel SemTxvevaSi gaRvivdeba cecxli ufro male? ratom?
gaixseneT:
1. nivTierebaTa xsnarebs Soris ufro swrafad mimdinareobs qimiuri reaqcia,
Tu myar mdgomareobaSi myof imave nivTierebebs OSoris?
cda
daskvna.
TuTiis TuTiis
granula granula
(1) (2)
102
daakvirdiT suraTs. (a) Tu (b) SemTxvevaSi wari-
marTeba qimiuri reaqcia ufro swrafad? ratom
fiqrobT ase?
cda
erT qimiur QWiqaSi movaTavsoT kaliumis iodidis 4-5 ml xsnari, xolo
meoreSi – amdenive tyvia(II)-is nitratis xsnari. or sxva WiqaSi movaTavsoT
igive nivTierebebi, mxolod myar mdgomareobaSi. erTmaneTs SevurioT^ xs-
narebi, ra SeamCnieT? ra aris reaqciis niSani? reaqcia wamierad mimdi-
nareobs, Tu droa saWiro?
SevurioT myari nivTierebebic. am SemTxvevaSi yviTeli feris nivTiereba
nela warmoiqmneba, Tu reaqcia wamierad mimdinareobs?
cda
erT sinjaraSi moaTavseT carcis patara natexi, meoreSi ki – 2-3 g
carcis fxvnili. orives daasxiT Tanabari moculobisa (3-4 ml-mde) da
koncentraciis marilmJava. romel sinjaraSi mimdinareobs ufro swra-
fad reaqcia? ris safuZvelze gamoitaneT daskvna?
reaqcia miT ufro swrafad warimarTeba, rac meti iqneba marilmJavas koncen-
tracia da marmarilos Sexebis zedapiris farTobi.
amitom unda SearCion marmarilos fxvnili da marilmJava, koncentraciiT 0.05
moli/l.
reaqciis siCqare iqneba naklebi, Tu aiReben marmarilos SedarebiT didi zomis
erT natexs da marilmJavas, koncentraciiT 0.01 moli/l, radgan reaqcia miT ufro
nela warimarTeba, rac naklebia Sexebis zedapiris farTobi da naklebia marilmJa-
vas koncentracia.
saSinao davaleba
104
(1) SemTxvevaSi suraTze Cans, rom naxSiri iwvis lokalurad. (2) SemTxvevaSi
ki – naxSiris natexi mTlianad gavarvarebulia. garda amisa, teqnikuri Tval-
sazrisiTac JangbadSi wva (2) SemTxvevaSia SesaZlebeli.
reaqciis siCqaris gazrda orive SemTxvevaSi SesaZlebelia naxSiris gafx-
vierebiT. pirvel SemTxvevaSi – haeris, meoreSi ki – Jangbadis koncentraciis
gazrdiT.
meore SemTxvevaSi Jangbadis koncentracia xuTjer metia, vidre pirvel
SemTxvevaSi (haeris moculobis 21% Jangbadia).
105
moqmed masaTa kanoni 2.2.4
gaixseneT:
(1) ufro swrafad warmoiqmneba (g) SemTxvevaSi, radgan aq meti nawilaki ejaxeba
erTmaneTs da SejaxebaTa albaToba metia, e. i. metia qimiuri reqciis warmarTvis
SesaZLlebloba.
= K[CO]2[O2]
a) = K [A]a.[B]b
b) = K [A]a
gansxvaveba is aris, rom (b) SemTxvevaSi mxolod A nivTierebis koncentracia
miiReba mxedvelobaSi, radgan meore, B nivTiereba, myaria.
106
2 SeadgineT moqmed masaTa kanonis maTematikuri gamosaxuleba reaqci
isaTvis, romelic mimdinareobs Semdegi tolobis mixedviT:
a) 2NO(a) + O2(a) → 2NO2(a)
b) I2(a) + H2(a)→ 2HI(a).
a) = K[NO]2⋅[O2]
b) = K[I2][H2]
3 qimiuri reaqciis siCqaris gamokvlevis mizniT Caatares eqsperimenti: spe
cialuri mowyobilobiT gazomes reaqciis Sedegad gamoyofili airadi niv
Tierebis moculoba reaqciis dawyebidan drois sxvadasxva momentSi. monaceme-
bi Seitanes cxrilSi:
dro/wT 0 1 2 3 4 5 6 7
airis
0 14 23 31 38 40 40 40
moculoba/sm3
dro/wT 0 1 2 3 4 5 6 7
airis
0 22 34 39 40 40 40 40
moculoba/sm3
107
1 mocemulia moqmed masaTa kanonis zogadi maTematikuri gamosaxuleba sami
sxvadasxva reaqciisaTvis:
1) =K[A]2·[B]
2) = K[B]3
3) =K[A]·[B].
qvemoT mocemuli konkretuli tolobiT gamosaxuli romeli reaqciis siCqaris
asaxvaa SesaZlebeli TiToeuli am gamosaxulebiT? daasabuTeT Tqveni pasuxi:
a) N2(a) + O2 (a) → 2NO(a)
b) 2H2(a) + O2(a) → 2H2O(a)
g)2Al (my) + 3O2(a) → 2Al2O3(my).
108
praqtikuli mecadineoba
=K[NO]2⋅[Cl]2
a) =K[NONO]2[Cl2]=4K[NO]2[Cl2] gaizarda oTxjer;
b) =K[NONO] [3Cl2]=3K[NO] [Cl2]
2 2
gaizarda samjer;
g) =K[NO3NO]2[3Cl2]=27K[NO]2[Cl2] gaizarda 27-jer.
2 qimiuri reaqciis zogadi tolobaa: A2(a) + 3B2 (a) → 2AB3 (a).
rogor Seicvleba qimiuri reaqciis siCqare, Tu sareaqcio sistemaSi wnevas
gavzrdiT orjer?
a) AA-s koncentraciis gazrda cvlis [AAA]2-s, e.i. cvlis reaqciis siCqares, ar aqvs
gavlenaK K-ze da [BB]-ze;
b) katalizatori cvlis reaqciis siCqares da reaqciis siCqaris mudmivas KK-s.
g) AA-nivTierebis koncentraciis orjer gazrdisas [AA]2 izrdeba oTxjer, sama-
gierod, 4-jer mcirdeba [BB], amitom reaqciis siCqare da reaqciis siCqaris mud-
miva KK rCeba ucvleli;
d) temperaturis gazrda gazrdis reaqciis siCqares da reaqciis siCqaris mud-
mivas – K K-s.
109
saSinao davaleba
radgan Fe myaria
gaizarda 125-jer
3 sxva faqtorebTan erTad, ozonis Sris daSlas xels uwyobs at mos
feroSi gafrqveuli azotis monooqsidi NO, reaqcia mimdinareobs Semdegi tolo-
bis mixedviT:
NO(a) + O3(a) → NO2(a) + O2(a) № C(NO) C(O3) reaqciis siCqare
moli/l moli/l moli/l.wm
cxrilSi mocemulia reaqciis siC 1 1.00 . 10–6 3.00 . 10–6 0.66 . 10–4
qareebi azotis monooqsidisa da ozonis 2 1.00 . 10–6 6.00 . 10–6 1.32 . 10–4
sxvadasxva koncentraciebis SemTxvevaSi. 3 3.00 . 10–6 6.00 . 10–6 3.96 . 10–4
a) ra faqtorebi gazrdis, NO-s gavle- 4 4.50 . 10–6 7.20 . 10–6
niT, ozonis daSlis reaqcias?
b) ramdenjer izrdeba reaqciis siCqare meore SemTxvevaSi pirvelTan Sedare-
biT, ra aris amis mizezi? pasuxi daasabuTeT moqmed masaTa kanonis gaTvaliswine-
biT.
ramdenjer izrdeba reaqciis siCqare mesame SemTxvevaSi, meoresTan SedarebiT?
ara aris amis mizezi? pasuxi daasabuTeT moqmed masaTa kanonis gaTvaliswinebiT.
g) iangariSeT reaqciis siCqare meoTxe SemTxvevaSi, Tu reaqciis mudmiva
l
K = 2.20 . 107 moli–1. l. wm–1 anu
moli . wm
d) SeafaseT, ramdenad saxifaToa atmosferoSi monooqsidis koncentraciis ga-
zrda ozonis Sris daSlis procesSi.
110
b) meore SemTxvevaSi koncentracia gaizarda 2-jer, radgan NO-s koncentra-
cia darCa igive, O3-is koncentracia ki gaormagda.
1=KC(O3)C(NO)
2=KC(2O3)C(NO)=2KC(O3)C(NO)
1 =K C(NO)C(O3); 2=KC(3NO)C(O3)=3KC(NO)C(O3)
e. i. reaqciis siCqare izrdeba samjer.
marTlac, 1.32⋅10–4⋅3=3⋅9610–4 (moli/l⋅wm).
g) =K C(NO)C(O3); =2.2⋅107 l/moli⋅wm⋅4.5 ⋅10–6moli/l ⋅7.2⋅10–6moli/l≈
≈7.13⋅10–4moli/l⋅wm.
111
qimiuri reaqciis siCqare da temperatura 2.2.6
» ratom inaxavT sakveb produqtebs macivarSi?
gaixseneT:
ra pirobebia saWiro qimiuri reaqciis mimdinareobisaTvis?
qimiuri reaqciis mimdinareobisTvis saWiroa nivTierebaTa Sexeba, rig
SemTxvevaSi, gacxeleba, katalizatori, daqucmaceba, moreva.
cda
SeurieT erTmaneTs 4 g gogirdis fxvnili da 7 g rkinis natexebi.
mimdinareobs reaqcia? ratom fiqrobT ase?
SeurieT 4 g gogirdisa da 7 g rkinis fxvnilebi. amCnevT reaqciis niS-
nebs?
axla es narevi sinjaraSi gadaitaneT da spirtquris alze gaaxureT.
ras amCnevT?
2 = g 10 2
= 2 10 2
= 27–jer anu 128-jer.
1 1 1
90– 40
b) T2– T1 10
2
=g 10
2
=2 2
= 35–jer anu 243-jer.
1 1 1
112
2 axseniT mizezi:
a) avadmyofs, romelsac sunTqva uWirs, ratom asunTqeben Jangbadis baliSis sa-
SualebiT?
b) ratom mwifdeba xili da bostneuli ufro adre kaxeTSi, vidre, magaliTad,
raWaSi? an ratom aris SesaZlebeli saTburSi weliwadSi ramdenime mosavlis
miReba?
a) rodesac avadmyofs sunTqva uWirs, is ver CaisunTqavs saWiro raodeno-
bis haers. nakleb haerSi naklebi Jangbadia. rodesac JangbadiT asunTqeben, neli
sunTqvisas, adamianis organizmSi xvdeba saWiro raodenobis Jangbadi, rac au-
cilebelia organizmSi mimdinare Jangvis reaqciebisaTvis.
b) raWa mTiani regionia, iq SedarebiT grili klimatia, vidre kaxeTSi, amitom
mosavali ufro nela mwifdeba. saTburSi Tbili klimatis SeqmniYT SesaZlebelia
weliwadSi ramdenime mosavlis miRebaBA.
60– 20
= 0.3⋅3 10
= 0.3⋅34 = 24.3
113
saSinao davaleba
sosisi +3°C
sosisi –20°C
114
saSinao cda
sTxoveT daxmareba ojaxis ufros wevrebs da daadgineT rZis mawvnad gar-
daqmnis procesis optimaluri pirobebi.
• gazomeT saWEiro raodenobis rZis moculoba da CainiSneT;
• gamocdili diasaxlisi xelis SexebiT sazRvravs Sesadedebeli rZis tem-
peraturas. Tqven specialuri TermometriT gazomeT da CainiSneT (Ter-
mometri ar moaTavsoT Zalian cxel rZeSi. CauSviT is rZeSi im donemde,
rom kargad Candes misi skala. Cveneba aiReT maSin, rodesac temperatura
dafiqsirdeba. amoiReT Termometri, garecxeT da SeinaxeT);
• SeecadeT, sasworiT gansazRvroT saWiro `mawvnis dedis~ masa. Tu ver
moaxerxeT, TvaliT mainc SeafaseT, Cais kovzis ra moculobas ikavebs
`mawvnis deda~;
• yuradReba gaamaxvileT mawvnis Sesadedebeli WurWlis SefuTvis
weszec;
• CainiSneT dro, romelic rZis mawvnad gardaqmnas esaWiroeba;
• werilobiT CamoayalibeT mawvnis momzadebis wesi;
• scadeT civi rZis Sededeba (rZes nu SeaTbobT, ise SeazaveT `mawvnis de-
diT~). SefuTeT WurWeli da daayovneT imave droiT, ra droiTac – SemT-
bari rZe.
• ra Sedegi miiReT da ratom?
• Tqveni namuSevari SeadareT klaselebis namuSevrebs. aris gansxvaveba?
imsjeleT, ras SeiZleba gamoewvia es.
115
reaqciis siCqaris damokidebuleba energiaze 2.2.7
gaixseneT:
1. rogor moqmedebs temperatura reaqciis siCqareze?
Ea
energia kj/moli
energia kj/moli
reagentebi produqtebi
Ea
siTburi siTburi
efeqti +Q efeqti –Q
produqtebi reagentebi
116
1 yovel nivTierebas axasiaTebs aalebis temperatura. vidre es temperatura
ar miiRweva, nivTiereba wvas ar daiwyebs. ratomaa saWiro nivTierebis winas-
wari gaxureba, Tu wvis dros didi raodenobiT siTbo gamoiyofa?
saSinao davaleba
117
ra aris katalizatori da katalizi 2.2.8
gaixseneT:
1. ra pirobebSi mimdinareobs organuli reaqciebis umravlesoba, magaliTad,
ujeri naxSirwyalbadebis hidrireba?
cda
sinjaraSi CaasxiT 5-6 ml wyalbadis peroqsidis xsnari da SeaTbeT.
ras amCnevT?
sinjaraSi CauSviT mbJutavi kvari ise, rom siTxes ar SeexoT. ras am-
CnevT?
axla sinjaraSi CauSviT manganum(IV)-is oqsidi – MnO2 da Jangbadis ga-
moyofis intensivoba kvlav SeamowmeT mbJutavi kvariT.
gaizarda Tu Semcirda MnO2-is TanxlebiT mimdinare wyalbadis peroqsi-
dis daSlis reaqciis siCqare mis gareSe mimdinare reaqciis siCqaresTan
SedarebiT?
118
cda
aiReT faifuris jami, moaTavseT masSi mcire raodenobis aluminis fxvnili
da SeurieT aseve mcire raodenobis iodis fxvnili. ras amCnevT?
sareaqcio narevs daawveTeT wyali (ori-sami wveTi). axla ras amCnevT?
Cven mier paragrafis teqstSi gamoTqmuli romeli mosazrebis marTebulo-
bas asabuTebs es faqti? es reaqcia egzoTermulia Tu endoTermuli? daasabu-
TeT Tqveni varaudi.
SeadgineT aluminis iodTan urTierTqmedebis reaqciis toloba. aRniSneT,
rom reaqcia katalizuria.
wylis wveTebis TanxlebiT, aluminsa da iods Soris reaqcia intensiurad, didi
raodenobiT siTbos gamoyofiT mimdinareobs. reaqcia egzoTermulia da asabuTe-
bs teqstSi gamoTqmul Semdeg mosazrebas: `katalizatoris TanxlebiT~ qimiuri
reaqcia ufro advilad da swrafad mimdinareobs, vidre mis gareSe, imdenad advi-
lad, rom zogjer gacxeleba arc aris saWiro.
2Al + 3I2 → 2AlI3
0.024 l
n1(O2)= = 0.0011 moli.
22.4 l/moli 0.0011moli/l
= = 0.00018 moli/l.wm.
1
60 wm
0.288 l
n2(O2)= = 0.0128 moli.
22.4 l/moli 0.0128 moli/l
= = 0.00021moli/l.wm.
2
60 wm
0.480 l
n3(O2)= = 0.0214 moli. 0.0214 moli/l
22.4 l/moli = = 0.00036 moli/l.wm.
3
60wm
1 wT=60 wm
119
saSinao davaleba
(kristali)
(fxvnili)
120
2 daamTavreT winadadebebi da SeadgineT mcire moTxroba – `qimiuri reaqciis
siCqare~:
1. qimiuri reaqciis dasawyebad saWiroa ...
2. qimiuri reaqciis siCqare aris ...
3. maTematikuri formiT qimiuri reaqciis siCqare gamoisaxeba ase ...
4. qimiuri reaqciis siCqareze moqmedebs Semdegi faqtorebi ...
magaliTad, ...
es strategia dagexmarebaT qimiuri reaqciis Sesaxeb codnis organizebaSi.
reaqciis
siCqareze
miuTiTebs
buStebis
raodenoba
TiToeul
sinjaraSi.
spilenZi magniumi rkina
moreagire niv-
TierebaTa Sex-
ebis zedapiri.
katalizato-
ris gavlena.
H2O2
katalizatori
H 2O 2 MnO2
122
rogor moqmedebs katalizatori 2.2.9
gaixseneT:
ra gavlena aqvs katalizators reaqciis siCqareze?
katalizatoris gareSe
E1
2SO2 + O2 E2
katalizatoriT 2SO3
diagramaze Cans katalizatoriT da mis gareSe mimdinare reaqciis gza. meti energia
Seesabameba katalizatoris gareSe mimdinare qimiur reaqcias. katalizatoriT
mimdinare reaqcias naklebi energia Seesabameba, radgan katalizatori aqtivaciis
energias amcirebs .
katalizatoris
gareSe
e nergi a
katalizatoriT
reagent
ebi Ea
produqtebi
reaqciis mimdinareoba
123
katalizatoriT mimdinare reaqciis aqtivaciis energia ufro naklebia, vidre
mis gareSe mimdinare reaqciis. es imitom, rom katalizatori amcirebs aqtivaciis
energias da amiT zrdis qimiuri reaqciis siCqares.
katalizatoris gareSe
E
kat. (KI)
75.4 kj
kat. (Pt)
E1
56.6 kj
49 kj
E2
reaqciis msvleloba
124
kat.(K)
1 vTqvaT, reaqcia mimdinareobs zogadi sqemiT: A + B AB
ra igulisxmeba Semdeg CanawerSi?
A+K AK
AK + B AB + K
ras aRniSnavs: A; B; K; AB; AK?
marTebulia Tu ara Semdegi Canaweri: B + K BK; BK + A AB + K
gaeciT argumentirebuli pasuxi.
I
II
III
ener gia
ebi
reagent
I – inhibatoriT
II – katalizatoris garEeSe
produqtebi
III – katalizatoriT.
reaqciis mimdinareoba
125
• SeafaseT samuSaos saerTo moculoba da SeimuSaveT Semdgomi muSaobis gegma;
• daamuSaveT informacia ise, rogorc amas moiTxovs davaleba;
• moamzadoT bukleti Temaze `qimiuri reaqcia Cvens cxovrebaSi~; SeqmeniT sab-
oloo produqti davalebis mixedviT;
• jgufis wevrebTan TanamSromlobiT SeqmeniT saerTo produqti;
• waradgineT Tqveni produqti dagegmilisamebr.
resursebi. konkretuli bmulebis CamonaTvali informaciis mosaZieblad.
ttp://mastsavlebeli.ge/?p=3772
https://flexbooks.ck12.org/user:z2vvcmdpywnozw1pc3ryeteyqgdtywlslmnvbq../
cbook/chemistry-9-grade/section/18.2/primary/lesson/%E1%83%A0%E1%83%9
4%E1%83%90%E1%83%A5%E1%83%AA%E1%83%98%E1%83%98%E1%83
%A1-%E1%83%A1%E1%83%98%E1%83%A9%E1%83%A5%E1%83%90%E1
%83%A0%E1%83%94-8874705/
https://flexbooks.ck12.org/user:z2vvcmdpywnozw1pc3ryeteyqgdtywlslmnvbq../
cbook/chemistry-9-grade/section/18.4/primary/lesson/%E1%83%A0%E1%83%
94%E1%83%90%E1%83%A5%E1%83%AA%E1%83%98%E1%83%98%E1
%83%A1-%E1%83%A1%E1%83%98%E1%83%A9%E1%83%A5%E1%83%9
0%E1%83%A0%E1%83%94%E1%83%96%E1%83%94-%E1%83%9B%E1%
83%9D%E1%83%A5%E1%83%9B%E1%83%94%E1%83%93%E1%83%98-
%E1%83%A4%E1%83%90%E1%83%A5%E1%83%A2%E1%83%9D%E1%83
%A0%E1%83%94%E1%83%91%E1%83%98/
http://chemistry.ge/publication/compoundchem/view.php?id=51
126
veb-Zieba:
moswavleebs winaswar vawvdiT meTodis instruqcias.
• gainawileT rolebi Tqveni Sexedulebisamebr (Tu veb-Zieba jgufuri
aqtivobaa);
magaliTad: 1. adamianis uflebaTa damcveli; 2. mecnieri; 3. eqimi; 4. sociologi;
5. garemos damcveli; 6. metyeve; 7. fermeri; 8. diplomati.
127
saSinao davaleba
1
e n e r g i a kj./moli
4 5
reaqciis mimdinareoba
128
katalizatoriT reaqcia mimdinareobs dabal temperaturazec, e. i. is amcirebs
energiis danaxarjs, katalizatori aCqarebs reaqcias. e. i., drois mcire monakveT-
Si SesaZlebelia meti produqtis miReba da warmoebis rentabelobis gazrda.
praqtikumi
15 33
30 57
45 76
60 80
75 81
90 81
129
wyalbadis gamoyofis saSualo
wyalbadis moculoba (sm3)
siCqarea:
24 sm3 =1.6sm3/wm
=
saS
15 wm
dro (wm)
130
SeamowmeT Tqveni codna 2.2.11
1 meaTeklaselma moswavleebma aseTi cdebi Caatares:
1) natriumis qloridis xsnarze imoqmedes vercxlis nitratis xsnariT.
reaqciis Sedegad wamierad warmoiqmna TeTri xaWosebri naleqi;
2) TuTiisa da gogirdis narevi moaTavses sinjaraSi da gaaxures, garkveuli
drois Semdeg miiRes TuTiis sulfidi.
a) am informaciis safuZvelze SeadgineT orive reaqciis toloba.
b) romeli reaqciis aqtivaciis energiaa nulis toli? es reaqcia egzo
Termulia Tu endoTermuli? ratom fiqrobT ase?
g) SesaZlebelia Tu ara, rom endoTermuli reaqciis aqtivaciis energia iyos
nulis toli? pasuxi daasabuTeT.
C+D
50
reaqciis msvleloba
131
3 suraTze asaxuli diagramis mixedviT imsjeleT da gamoTvaleT, ras udris
C → A+B reaqciis aqtivaciis energia.ras udris am reaqciis siTburi efeqti?
300
aqtivaciis energia udris:
300kj –150kj=150 kj.
250
siTburi efeqti udris:
50kj – 150kj= –100kj
200
A+B
150
100
energia (kj)
C
50
reaqciis msvleloba
120
110
gamoyofili airis moculoba (ml)
100 II
90
I
80
70
60
50
40
30
20
10
davalebis piroba
a) romeli mrudi Seesabameba carcis fxvnilze marilmJavas moqmedebas da ro-
meli – carcis natexze? ratom fiqrobT ase?
b) grafikis mixedviT rogor vxvdebiT, rom reaqcia dasrulda?
g) ratom gamoiyofa erTi da imave moculobis CO2 orive SemTxvevaSi?
d) grafikis mixedviT ra moculobis CO2 gamoiyofa reaqciis dawyebidan 60 wm-
is Semdeg pirvel SemTxvevaSi? meore SemTxvevaSi?
132
e) ra droa saWiro, rom gamoiyos 80 ml CO2 pirvel SemTxvevaSi? meore SemTxve-
vaSi?
v) ras udris wyalbadis gamoyofis saSualo siCqare pirveli 40 wm-is ganmavlo-
baSi pirvelsa da meore SemTxvevaSi?
davalebis pasuxi:
a) carcis fxvnilze marilmJavas moqmedebas Seesabameba II mrudi, xolo carcis
natexze – I mrudi. radgan aSkarad Cans, rom meore SemTxvevaSi gamoyofili CO2-is
moculoba metia pirvel SemTxvevaSi, drois imave monakveTSi, gamoyofili wyalba-
dis moculobaze, fxvnilis Sexebis zedapiri aRemateba natexis Sexebis zedapirs,
reaqciis siCqare metia da amitom carcis fxvnilze marilmJavas moqmedebas See-
sabameba II mrudi;
b) gamoyofili CO2-is maqsimaluri moculoba 112 ml. amis Semdeg is aRar icvle-
ba, e. i. reaqcia damTavrda.
g) orive SemTxvevaSi carcis masa erTnairia, amitom gamoiyofa tolo mocu-
lobis CO2.
d) reaqciis dawyebidan 60 wm-is Semdeg, pirvel SemTxvevaSi gamoiyofa 58 ml,
xolo meore SemTxvevaSi – 86 ml CO2.
e) 80 ml CO2-is gamoyofas meore SemTxvevaSi esaWiroeba daaxloebiT 54 wm,
xolo pirvel SemTxvevaSi – 82 wm.
40 ml
v) = = 1.0 ml/wm I SemTxveva
40 wm
62 ml
= 40 wm =1.55 ml/wm II SemTxveva
133
d) reaqciis siCqare meti iqneboda pirvel SemTxvevaSi, radgan Tiosulfatis
xsnaris koncentracia ufro metia;
e) pirvel cdaSi reaqciis siCqare kidev ufro gaizrdeboda marilmJavas
koncentraciis gazrdiT.
134
kompleqsuri davaleba #2
qimiuri wonasworoba
• N2+3H2 2NH3 + Q
1 =K1[N2][H2]3 1 = 2
2 =K2[NH3]2
K1 [NH3]2
Kw = =
K2 [N2][H2]3
a) Zn+2HCl → ZnCl2+H2
ZnCl2 da H2 ar urTierTqmedebs, amitom reaqcia Seuqcevadia.
136
CO2 da MgO urTierTqmedebs, amitom reaqcia Seqcevadia da vwerT Seqcevadobis
niSans:
MgCO3 MgO + CO2.
b) SO2 urTierTqmedebs O2-Tan, amitom vwerT Seqcevadobis niSans:
2SO3 2SO2+O2
aluminis oqsidi sawyis nivTierebad ar iSleba. amitom aluminis daJangvis reaq-
cia Seuqcevadia.
g) H2 da Cl2 urTierTqmedebs, amitom vwerT Seqcevadobis niSans:
2HCl H2+Cl2
BaSO4 wyalTan ar urTierTqmedebs. amitom, es reaqcia Seuqcevadia.
d) Fe3O4 urTierTqmedebs wyalbadTan, amitom es reaqcia Seqcevadia.
3Fe + 4H2O Fe3O4 + 4H2↑
magram FeCl2 ar urTierTqmedebs Cu-Tan, spilenZi rkinas ver gamoaZevebs, amitom
es reaqcia Seuqcevadia.
2HH2O 2H2+O2
yoveli ori moli wyali daSlis Sedegad warmoqmnis wyalbadis or mols. radgan
narevSi 0.006 moli wyalbadia, amdenive wyali daiSleboda. 0.994+0.006=1 moli.
e. i. Tavdapirvelad narevSi iyo 1 moli wyali.
1 moli – 100%
0.006⋅100%
0.006 moli – X X= X=0.6%
1
e. i. daiSala wylis 0.6%.
137
saSinao davaleba
(1) (2)
koncentracia
koncentracia
H2 H2
NH3 NH3
N2 N2
dro dro
138
qimiuri wonasworoba 2.3.2
gaixseneT:
ras niSnavs fizikuri, magaliTad, meqanikur sasworze damyarebuli
wonasworoba?
0,01 x1
N2 + 3H2 E 2NH3 x1=0.02 moli/l.
1moli 2moli
0,02 x2 0.1
N2 + 3H2 E 2NH3 x2=0.04 moli/l. 0.09
1moli 2moli 0.08
0,03 x3 0.07
1moli 2moli
x3=0.06 moli /l. 0.05
0.04
0,04 x4 0.03
139
1 TiToeuli reaqciisaTvis SeadgineT wonasworobis mudmivas gamosaxuleba.
miuTiTeT, reaqcia homogenuria, Tu heterogenuri.
a) 2NO2(a) 2NO(a)+ O2(a);
a) [NO]2[O2]
Kw=
[NO2]2
b)
Kw=[CO2]
g) [HCl]2
Kw=
[H2][Cl2]
2 visac tkbili yava uyvars, yavis WiqaSi Saqars manamde yris da urevs, vidre
Saqari ar gaixsneba. gaxsnis Sewyvetis Semdeg Saqris damatebisas gaizrdeba Tu
ara Saqris kristalebidan xsnarSi Saqris molekulebis gadasvlis siCqare? ra-
tom fiqrobT ase?
iqneba Tu ara yava ufro tkbili?
– reaqciis produqti
reaqciis produqti
140
meore grafikis mixedviT sawyisi da saboloo nivTierebebis koncentraciebi
drois garkveuli momentidan aRar icvleba, rac imas niSnavs, rom Seqcevad reaq-
ciaSi wonasworoba damyarda. arc sawyisi nivTierebis koncentraciis Sesabamisi
mrudi exeba abscisaTa RerZs da arc – sabolo nivTierebis koncentraciis Sesaba-
misi mrudi.
H2 + I2 2HI
1moli 1moli 2moli
x1=0,045 moli
x2=0.045 moli.
e.i. H2-is sawyisi koncentracia 0.025+0.045=0.070 moli/l.
I2-is sawyisi koncentraciaa
0.005+0.0045=0.05 mol/l.
x2 x1 0.09 moli
H2 + I2 2HI
1moli 1moli 2moli
x1=0.045moli
x2=0.045moli.
[H2]sawy. =0.04 + 0.045 = 0.085 moli/l.
[I2]sawy. =0.05 + 0.045 = 0.095 moli/l.
[HI]2 [0.09]2
Kw= =
[HH
H 2][I2] [HH0.04][0.05]
0.0081 =4.05
Kw=
0.002
141
x 0, 024
2NO 2 " 2NO + O 2
2 moli 2 moli
x=0.024
amitom [NO2]sawy. =0.006 + 0.024 = 0.030moli/l
Kw= [NO] [O [0.024]2[0.012]
2
2]
= =0.192
[NO]2 [0.006]2
saSinao davaleba
vinaidan Kw-s aqvs Zalian dabali mniSvneloba, 25°C-ze unda warmoiqmnas NO-s
Zalian mcire raodenoba. am SemTxvevaSi wonasworoba Zlieraa gadaxrili marcxniv,
reagentebis mimarTulebiT. Sesabamisad, es reaqcia ar aris misaRebi azotis
fiqsaciisaTvis, yovel SemTxvevaSi – 25°C-ze mainc.
142
azotis fiqsacia mimdinareobs ori gziT:
1) el-Weqis dros atmosferoSi azotisa da Jangbadis garkveuli raodenoba
azotis oqsidebis warmoqmniT urTierTqmedebs. isini ixsneba wyalSi da warmoiqmneba
ganzavebuli azotmJava, romelic, Tavis mxriv, niadagSi gardaiqmneba nitratebad;
143
qimiur wonasworobaze moqmedi faqtorebi 2.3.3
gaixseneT:
ra gansxvavebaa egzoTermulsa da endoTermul reaqciebs Soris?
: 1 NH 3D
2
Kw= 2 1: 1 16 : 4
4 16 = 4
: 1 N 2D : 1 H 2D
3
2 2
1 7 NH A 2
3
Kw= 4
1 7N A 1 7H A 3
2 2 8 2
1 7 NH A 2
4 7 NH 3A 1 16
2
4 3 1
Kw= = . : =
1 7N A 7H A 3 7N A 7H A 3 4 16 4
2 2 2 2
16
wneva Tu Semcirda orjer, moculoba gaizrdeba orjer da koncentracia Sem-
cirdeba orjer. wonasworobis mudmivas gamosaxulebaSi mricxveli Semcirdeba
oTxjer, xolo mniSvneli – Teqvsmetjer. sabolood, mricxveli mniSvnelze meti
iqneba oTxjer. am SemTxvevaSi wonasworoba gadainacvlebs sawyisi nivTierebebis
mxares, raTa maTi koncentracia gaizardos da wonasworoba aRdges.
144
imoqmedebs Tu ara wnevis cvlileba wonasworobis gadanacvlebaze Semdegi
reaqciis SemTxvevaSi:
N2+O2 2NO.
daasabuTeT Tqveni varaudi. pasuxi ganazogadeT, werilobiT CamoayalibeT
– ra SemTxvevaSi aqvs gavlena wnevis cvlilebas airad nivTierebebs Soris
mimdinare wonasworul reaqciaze?
reaqciis produqtebi
rodis myardeba ufro adre wonaswo-
roba, katalizatoriT mimdinare rea-
qciis SemTxvevaSi Tu mis gareSe? ri-
sawyisi nivTiereba
Tia es ganpirobebuli?
145
1
qvemoT mocemuli Seqcevadi reaqciebis tolobebidan calke amoiwereT is
SemTxvevebi, rodesac wnevis cvlilebiT wonasworoba irRveva. daasabuTeT
Tqveni gadawyvetileba:
a) 2SO2(a) + O2(a) 2SO3(a); b) H2(a) + Cl2(a) 2HCl(a);
g) CaCO3 (my) CaO(my) + CO2(a); d) N2O(a) 2NO2(a).
146
3 mocemulia qimiur reaqciaTa tolobebi:
a) N2 (a) + O2 (a) 2NO (a) – Q;
b) 2H2 (a) + O2 (a) 2H2O (a) + Q;
g) 2SO2 (a) +O2 (a) 2SO3 (a) + Q.
TiToeul SemTxvevaSi saiT gadainacvlebs wonasworoba:
– temperaturis gazrdisas?
– wnevis gazrdisas?
daasabuTeT Tqveni varaudi.
147
a) sareaqcio narevs daamates kaliumis rodani- temperatura 0C Kw
dis ufero xsnari. ra procesebi warimarTeboda 300 4.34⋅10–3
sareaqcio sistemaSi? saiT gadaixreboda wo- 400 1.64⋅10–4
nasworoba? ra iqneba reaqciis garegnuli efeq- 450 4.51⋅10–5
ti? 500 1.45⋅10–5
550 5.38⋅10–6
suraTze gamosaxuli variantebidan romeli 600 2.25⋅10–6
Seesabameba wonasworobis gadaxris Sedegs?
(1) (2)
148
6
kidev erTxel waikiTxeT saxelmZRvaneloSi mocemuli le Satelies principi.
xom ar fiqrobT, rom cota rTulad gamoiTqmis?
Tu asea, scadeT, iqneb Tqven Camoaya
liboT ufro gasagebad, sxva terminolo
`yoveli sistema,
giis gamoyenebiT. iqneb maTematikuri
romelic mdgrad
formiT gadmosceT, an TvalsaCinoebis qimiur wonasworo-
romelime saSualeba gamoiyenoT. baSia da is unda dae-
gaiTvaliswineT, saxelmZRvaneloSic qvemdebaros gareSe
am principis tipuri, gamartivebuli va zemoqmedebas, ro
riantia mocemuli. melic mimarTulia
120 wlis win ki Tavad le Sateliem misi temperaturis
parizis mecnierebaTa akademiis winaSe an kondensaciis (wne-
Tavisi cnobili principi aseTi saxiT va, koncentracia, molekulaTa ricxvi
waradgina (ix. fonze): moculobis erTeulSi) Sesacvlelad
albaT, imis gamo, rom vrcelia da Zne- romelime nawilSi an mTlianad yvelgan.
maSin SesaZlebelia, TavisTavad moxdes
lad gamosaTqmeli, mTeli 120 wlis gan-
mxolod iseTi Sinagani cvlilebebi,
mavlobaSi, es principi xSirad iyo dis
romelic gamoiwvevs temperaturis an
kusiis sagani – qimi kosTa umravlesoba
kondensaciis Secvlas im mimarTule-
miiCnevda, rom is metismetad sqematuria biT, romelic aris gareSe Zalis moqme-
da arc – maincdamainc zusti. debis sapirispiro~.
martivi da zogadi principis zusti a. le Satelie
cda
moamzadeT saxameblis bubko. amisaTvis sinjaraSi moaTavseT 1-2 g saxame-
beli da daasxiT daaxloebiT 6-7 ml wyali, mourieT, sinjara daxrilad
daamagreT Stativis TaTSi da spirtquris meSveobiT narevi miiyvaneT
aduRebamde, gaaciveT. gacivebul bubkos daamateT 2-3 wveTi iodis xsnari.
ras amCnevT? gaaTbeT sinjara. Semdeg gaaciveT sinjara. ras akvirdebiT
gacxelebisas? ra mimarTulebiT Seicvleba wonasworoba?
ras akvirdebiT gacivebisas? ra mimarTulebiT Seicvleba wonasworoba?
CamoayalibeT daskvna.
axseniT, Tu rogor icvleba qimiuri wonasworoba masze moqmedi faqtore-
bis moqmedebiT. SeqmeniT modeli, romelmac unda axsnas, ratom da rogor
icvleba qimiuri wonasworoba. Tqveni modeli SeiZleba iyos: axsna, diagra-
ma, sqema.
149
maswavlebeli moswavleebs winaswar acnobs eqsperimentis instruqcias. axsenebs
usafrTxoebis wesebis dacvas.
saxameblis bubkoSi iodis wveTebis damatebiT moswavleebi SeamCneven feris cvlas.
saxameblis bubko galurjdeba.
60-80°C-mde gacxelebisas saxameblis marcvlebi iSleba, marcvleBBbs scildeba
amilozis molekulebi, romlebic erTmaneTSi ireva da qmnis samganzomilebian qsels.
Sedegad, Cven Tvalwin miiReba sqeli, blanti nivTiereba.
Tu saxameblis gacivebul bubkos davamatebT iodis xsnars, miiReba lurji
Seferiloba, romelic gacxelebisas qreba, xolo gacivebisas isev warmoiqmneba.
saSinao davaleba
d) moculobis gazrdisas;
e) temperaturis Semcirebisas.
150
SeamowmeT Tqveni codna 2.3.4
1 SeadgineT wonasworobis mudmivas gamosaxuleba qvemoT mocemuli Ti
Toeuli reaqciisaTvis.
7SO 31A
: SO 3D : 1 SO 3
2 2
7SO 3A 7SO 3A
2 4 2
g) siTbos miwodeba;
151
d) sistemis SekumSva;
e) katalizatori;
v) COO-s mocileba.
4 rodesac airadi qlori gaivlis myari iodis zedapirze, warimarTeba Semdegi
reaqciebi:
I2(my) + Cl2(a) → 2ICl (Tx)
ICl (Tx) + Cl2(a) ICl3(my)
yavisferi yviTeli
a) ras dainaxavT, rodesac:
1) qlori gaivlis iodis areSi?
2) Warbi qlori gaivlis sareaqcio narevSi?
b) romeli reaqciis warmarTvaa SesaZlebeli sapirispiro mimarTulebiT?
152
5 wyalbadis bromTan urTierTqmedebis reaqcias Semdegi saxe aqvs:
H2(a) + Br(a) →2HBr(a).
CamoTvlili faqtorebidan, romeli Seuwyobs xels HBr-is warmoqmnas:
1) H2-is damateba 2) bromis mocileba
3) reaqciis produqtis mocileba.
axseniT, ratom ar aqvs gavlena wnevis cvlilebas HBr-is warmoqmnaze.
qimiuri reaqcia
Seqcevadi Seuqcevadi
sawyisi reaqciis
nivTierebebi produqtebi sawyisi reaqciis
nivTierebebi produqtebi
153
7 Seqcevadi reaqcia mimdinareobs Semdegi zogadi tolobis mixedviT:
10
0
sawyisi II intervali III intervali
154
9 gaecaniT teqsts, romelSic aRwerilia azotmJavas miRebis samrewvelo
meTodi. Semdeg ki upasuxeT SekiTxvebs:
`dReisaTvis mrewvelobaSi azotmJavas iReben amiakisgan. es procesi sam sta
diad mimdinareobs:
1) amiakis katalizuri daJangva da NO-s miReba;
2) NO-s daJangva da NO2-is miReba;
3) NO2-is urTierTqmedeba wyalTan O2-is TanxlebiT da HNO3-is miReba:
4NO2+2H2O+O2 → 4HNO3 .
azotmJavas miRebis samrewvelo procesSi ukeT gasarkvevad ganvixiloT la
boratoriuli danadgari, romelic 71.1 suraTzea mocemuli:
NO NO2
haeri NO
NH3 a-
liz
kata ri
to
i O2
kian
amia i
wyal H 2O
155
sareaqcio narevis gaxureba rom gaagrZelon, reaqcia warimarTeba endoTermuli
reaqciis mimarTulebiT, rac Seaferxebs process. mesame etapze reaqciis siCqare
gaizrdeba O2-is koncentraciis da NO2-is koncentraciis gazrdiT; xolo meoTxe
stadiaze unda gaizardos O2-is koncentracia, raTa meore stadiaze dabrunebuli
NONO kvlav swrafad daiJangos NO2-ad.
koncentracia
centraciis mkveTri zrdis Sedegad? rogor
icvleba wyalbadis, azotis da amiakis kon- NH3
centraciebi reaqciis msvlelobisas?
g) ra xdeba sareaqcio sistemaSi garkveuli (1) (2) (3)
drois Semdeg? diagramis romeli nawili
asaxavs am mdgomareobas?
N2
d) aageT msgavsi diagrama im SemTxvevisaT-
vis, rodesac sareaqcio sistemaSi mkveTrad
izrdeba azotis koncentracia. dro
sur. 70.2. diagramaze asaxulia ami-
akis sinTezis wonasworul sistemaSi
wyalbadis koncentraciis zrdiT
gamowveuli cvlilebebi
H2 axali wonas-
koncentracia Mmoli/l
worobis
mdgomareoba
NH3
N2
N2-is koncen-
traciis mkveTri
cvlilebis
Sesaxeb
dro
156
11 dReisaTvis msoflioSi 7 milion tonaze meti amiaki iwarmoeba. is sawyisi
nivTierebaa azotmJavas, azotiani sasuqebis, feTqebadi nivTierebebis, saReb
rebisa da polimerebis misaRebad.
axseniT, ra procesebi mimidinareobs azotis, wyalbadisa da amiakis wonaswor-
ul sistemaSi. ratom iwvevs es problemebs industriaSi?
axseniT aseve, ratom gamoiyeneba amiakis warmoebaSi maRali wneva, ratom aci
leben amiaks sareaqcio narevs da iyeneben saSualo temperaturas?
wiTeli
fermkrTali
cxeli yinuliani
wyali wyali
157