Download as pdf or txt
Download as pdf or txt
You are on page 1of 10

istoria

qarTvelebi
meore msoflio omSi
mixeil baxtaZe

bedis ukuRmarTobam Tu mZime istori- dacvis calkeul mimarTulebebs xelmZRva-


ulma viTarebam XX saukuneSi bevri mebrZo- nelobdnen podpolkovniki valerian Tev-
li qarTveli sxvadasxva qveynis, idealisa zaZe da maiori artem aroniSiZe. krakovis
Tu faseulobis dasacavad gawira... dacvis erT-erTi xelmZRvaneli iyo pol-
kovniki roman gvelesiani. brZolebSi mona-
1939 wlis 1 seqtembers germaniis polo- wileobdnen oficrebi: aleqsandre alavi-
neTze TavdasxmiT daiwyo meore msoflio Ze, ioseb zautaSvili, mixeil kvaliaSvili,
omi. im droisTvis poloneTis armiaSi ara- vladimer laRiZe, giorgi mamalaZe, mixeil
erTi qarTveli generali da oficeri msa- rusiaSvili, giorgi turaSvili, vitali ug-
xurobda, romlebmac 1921 wels, sabWoTa rexeliZe, dimitri SalikaSvili, mfrinavi
ruseTis mier saqarTvelos dapyrobis Sem- arkadi sxirtlaZe, sazRvao oficeri viq-
deg, datoves samSoblo da cxovreba da sam- tor lomiZe da sxvebi.
saxuri poloneTSi ganagrZes. qarTvelma
generlebma da oficrebma aqtiuri monawi- 17 seqtembers meore msoflio omSi
leoba miiRes Tavisi meore samSoblos – po- ssrk-c Caeba, Tavs daesxa ra aRmosavleTi-
loneTis – dacvaSi. dedaqalaq varSavis dan poloneTs. or frontze brZola SeuZ-

22
qarTvelebi II msoflio omSi

germaniis Tavdasxma
poloneTze, 1939 grmania CexeTisa da slovakeTis CaTvliT
ssrk
poloneTi – germaniis Tavdasxma
poloneTi – ssrk-is Tavdasxma
mokavSireebi

molotov-ribentropis paqti –
1939 wlis 23 agvistos moskovSi
xelmowerili xelSekruleba Tav-
dausxmelobis Sesaxeb ssrk-sa da
germanias Soris. am xelSekrulebis
saidumlo muxlebi iTvaliswinebda
aRmosavleT evropis qveynebis te-
ritoriis ganawilebas xelmomwer
saxelmwifoTa Soris.

lebeli iyo da damoukidebelma poloneTis


saxelmwifom arseboba Sewyvita. hitlerma
da stalinma poloneTis teritoria omis aleqsandre yaramanis Ze
dawyebamde erTi kviriT adre xelmowerili zaqariaZe (1884-1957)
e.w. molotov-ribentropis paqtis Tanax- msaxurobda ruseTis impe-
mad gadainawiles. poloneTis droSis qveS riis armiaSi. ruseT-iapo-
mebrZoli qarTvelebis nawili tyved Cau- niisa da pirveli msoflio
varda germanelebs (mag., generali aleqsan- omis monawile. 1917 wlis
dre zaqariaZe), nawili ki – ssrk-s. am uka- noemberSi saqarTveloSi
nasknelTa bedi ufro tragikuli aRmoCn- dabrunebis Semdeg iyo
da. generali aleqsandre CxeiZe moskovSi erovnuli sabWos samxed-
ro seqciis ufrosi. 1918-1921 wlebSi
msaxurobda saqarTvelos SeiraRebul
ZalebSi. 1918 wlis daswyisSi qarTuli
korpusis Stabis ufrosia. Semdeg mu-
Saobda saqarTvelos SeiaraRebuli Zale-
bis generalur StabSi. 1919 wels mieniWa ge-
nerloba da dainiSna generaluri Stabis
ufrosad. am Tanamdebobaze iyo sabWoTa
ruseTis mier saqarTvelos okupaciamde.
1921 wels emigraciaSi wasvlis Semdeg mci-
re xans imyofeboda stambolSi, saidanac
dimitri gadavida poloneTSi. daamTavra polone-
SalikaSvili Tis umaRlesi samxedro skola. 1923 wlidan
(1896-1947) poloneTis armiis brigadis generalia.
misi vaJi – generali jon-malxaz Sa- 1927 wels mieniWa diviziis generloba. 1939
likaSvili – iyo aSS-is SeiaraRebuli wels tyved Cauvarda germanelebs, Tumca
Zalebis meTaurTa gaerTianebuli ko- maleve gaaTavisufles. meore msoflio
mitetis xelmZRvaneli 1993-1997 omis dasasruls sacxovreblad gadavida
wlebSi. safrangeTSi. iyo parizis qarTuli saTvis-
tomos wevri.

23
istoria
gadaiyvanes da iq daxvrites. savaraudod,
aleqsandre daviTis Ze moskovSi daxvrites arkadi sxirtlaZec.
CxeiZe (1873-1941) giorgi mamalaZe, giorgi ratiSvili, ilia
msaxurobda ruseTis impe- kakabaZe katinSi daxvrites. gadarCenili
riis armiaSi. pirveli qarTveli oficrebis nawili aralegalu-
msoflio omis monawile rad mebrZol polonelebs SeuerTda da
1918 wlidan saqarTvelos winaaRmdegobas ar wyvetda. mas Semdeg, rac
SeiaraRebul ZalebSia. 1945 wels poloneTi sabWoTa kavSiris gav-
iyo samxedro skolis uf- lenis qveS moeqca, sabWoTa specsamsaxu-
rosis moadgile. rebma moaxerxes qarTvel oficerTa nawi-
lis dapatimreba. maT sxvadasxva braldeba
1921 wlis TebervalSi,
wauyenes, maT Soris – sabWoTa ruseTis wi-
sabWoTa ruseTTan omis dawyebis Semdeg,
naaRmdeg brZola 1921 wels. marTalia, zo-
dainiSna samxedro skolis ufrosad da me-
gierTi amnistiiT gaaTavisufles, magram
Taurobda skolas tabaxmelis brZolebi-
nawili cixeebSi datoves, nawili ki cimbir-
sas. 1922 wlidan poloneTSia.1922-1923
Si gadaasaxles. Tavis gadarCenis mizniT
wlebSi aswavlida rembertovos samxedro
zogma qarTvelma polonuri gvari aiRo.
kursebze. 1923 w. mieniWa brigadis gener-
loba. erTi weli varSavis qveiTTa skola- poloneTis armiaSi myofi qarTvelebis Sesa-
Si kurirebda qarTvel msmenelTa jgufs. xeb ix. David Kolbaia. Under Polish wings. The Ge-
Semdeg msaxurobda oficerTa sakavale- orgian Emigration in Poland 1921-1939 (daviT
yolbaia, reCpospolitas frTebqveS, qarTu-
rio skolasa da me-16 qveiTTa polkSi. li emigracia poloneTSi 1921-1939).
1927-1931 ww. poznanSi dislocirebuli me-
14 qveiTTa polkis meTauria. TadarigSi poloneTis gayofis Semdeg germaniam
gasvlis Semdeg cxovrobda lvovSi. iyo samxedro moqmedebebi daiwyo da warmate-
„qarTvel mxedarTa kavSiris“ gamgeobis biT awarmoa daniis, belgiis, holandiis,
wevri da 1928 w. Seqmnili „qarTvel iunker- safrangeTis, balkaneTis naxevarkunZulis
Ta kavSiris“ sapatio Tavmjdomare. aqtiu- saxelmwifoebis winaaRmdeg.
rad TanamSromlobda emigraciaSi gamoma-
val qarTul Jurnal-gazeTebTan. avtoria qarTvelebi ibrZodnen safrangeTis Se-
mogonebebisa samxedro skolaze. 1939 w. iaraRebuli Zalebis SemadgenlobaSi. maTi
sabWoTa wiTeli armiis mier lvovis daka- nawili kadris oficeri iyo, nawili ki moxa-
vebis dros tyved Cavarda. 1940 w. ivnisSi
gadaiyvanes kievSi, xolo dekemberSi –
moskovSi, sadac 1941 w. daxvrites.

II msoflio omis droindeli evropa

ssrk-is xelmZRvanelobis gadawyvetile-


biT katinis tyeSi 1940 wlis gazafxulze
ramdenime aTasi tyved Cavardnili polo-
neli oficeri daxvrites.

ssrk faSisturi germania (1939 wlis agvisto)


dapyrobili regionebi (seqtemberi, 1939 - maisi, 1941)
germania germaniis mokavSireebi (1940)
ssrk-is dapyrobili teritoria
qveynebi, romlebic germanias ar daupyria
neitraluri qveynebi
germanelebis Seteva ssrk-is Seteva
italielebis Seteva sahaero Seteva

24
qarTvelebi II msoflio omSi

meore msoflio omis dros dimitri amilaxvris (1906-1942) ojaxma sa- el-alameinis meore brZo-
safrangeTSi mebrZoli qarTvelo datova sabWoTa xelisuflebis la gaimarTa meore msof-
qarTvelebis Sesaxeb dawv- damyarebis Semdeg. 1926 w. dimitrim warCine- lio omis CrdiloeT af-
rilebiT ixileT fransu- biT daamTavra sen-siris samxedro saswavle- rikis frontze 1942 wlis
aza da revaz nikolaZeebis beli da samsaxuri ganagrZo safrangeTis uc- oqtomber-noemberSi. bri-
wigni „qarTvelebi safran- xour legionSi. meore msoflio omis dros, tanelebma jer SeaCeres,
geTisTvis brZolaSi“. mas Semdeg, rac marSalma petenma xeli moa- xolo Semdeg daamarcxes
wera safrangeTis kapitulacias, d. amilax- germanelTa da italiel-
vari londonSi Sexvda general de gols, ga- Ta gaerTianebuli jari.
erTianda am ukanasknelis mier Seqmnil „Ta-
visufal safrangeTSi“ da brZola ganagrZo
CrdiloeT afrikaSi. 1942 wlis 24 oqtombers
polkovniki dimitri amilaxvari sasikvdilod
daiWra TavSi. generalma de golma dimitri
amilaxvari sikvdilis Semdeg „sapatio legi-
onis“ ordeniT daajildova. sen-siris sam-
xedro saswavleblis 143-e gamoSvebas (1954-
1956 ww.) dimitri amilaxvris saxeli mieniWa.

lised Caewera. ocamde qarTveli moxalise iyvnen. Svid maTgans sabWoTa kavSiris gmi-
ibrZoda safrangeTis ucxour legionSi da ris wodeba mieniWa.
monawileobda sxvadasxva brZolaSi meore
msoflio omis dros. maT Soris iyvnen: gi- hitlerisa da stalinis „mokavSireoba“
orgi da oTar jayelebi, aleqsandre meli- xanmokle aRmoCnda. 1941 wlis 22 ivniss ger-
ava, arCil ciciSvili, aleqsandre jinWa- mania Tavs daesxa sabWoTa kavSirs. daiwyo
raZe da sxv. safrangeTis armiis kadris meore msoflio omis yvelaze mniSvnelo-
oficrebi iyvnen Tavis droze saqarTve- vani da gadamwyveti periodi.
los demokratiuli respublikis samxedro omis dawyebisas aTeul aTasobiT qarT-
skolis msmenelebi (iunkrebi): giorgi odi- veli axalgazrda samxedro-savaldebulo
SeliZe – batalionis meTauri da ivane (Jan) samsaxurSi iyo gawveuli da pirvelive dRe-
vaCnaZe – sakavalerio eskadronis meTauri. ebidan mouwia sabrZolo moqmedebebSi mo-
safrangeTis armiis rigebSi mebrZol nawileoba. omis pirveli etapi sabWoTa kav-
qarTvelTa Soris yvelaze metad saxeli ga- SirisaTvis katastrofuli gamodga. germa-
iTqva polkovnikma dimitri amilaxvarma, nelebi win miiwevdnen. marTalia, 1941 wlis
romelic gmirulad daiRupa 1942 wels dekemberSi moskovTan gamarTul brZolaSi
CrdiloeT afrikaSi el-alameinis brZola- germanelebma marcxi iwvnies da ukan daxe-
Si. vac mouwiaT, magram ssrk-is mdgomareoba
mainc Zalian mZime iyo. aseT viTarebaSi sab-
amasobaSi ki sabWoTa kavSirma omi daiw- WoTa xelmZRvanelobam gadawyvita daewyo
yo fineTTan. patara fineTma gmiruli wina- erovnuli diviziebis Camoyalibebac. am na-
aRmdegoba gauwia wiTel imperias da, mar- bijs unda gaeRvivebina patriotuli ganw-
Talia, iZulebuli gaxda teritoriis na- yoba, aemaRlebina brZolisunarianoba.
wili daeTmo, magram damoukidebloba ma- 1942 wlis zamTarSi daiwyo qarTuli Sena-
inc SeinarCuna. fineTis winaaRmdeg mebr- erTebis Camoyalibeba. Seiqmna Semdegi qar-
Zol sabWoTa SenaerTebSi qarTvelebic Tuli diviziebi: 224-e, 242-e, 276-e, 296-e,

25
istoria
sanWaro
maruxi
gagra qluxori

soxumi

oCamCire

cxinvali
quTaisi

Tbilisi Telavi
baTumi

349-e, 351-e, 386-e, 388-e, 394-e, 392-e, 406-e, keul sajariso SenaerTebs xelmZRvanelob-
414-e. maTma umetesobam Tavisi sabrZolo dnen generlebi: konstantine leseliZe (46-e
gza kavkasiisaTvis mimdinare brZolaSi da- armiis sardali), porfire CanCibaZe, vladi-
iwyo da metad mZime danakargi ganicada. im mer janjRava, vladimer naneiSvili, estate
sisxlismRvrel brZolebSi, romlebic kav- tatanaSvili da sxv.
kasionis uReltexilebis (maruxi, sanWaro,
qluxori da sxv.) dasakaveblad mimdina- qarTvelebi aseve aqtiurad monawile-
reobda, aqtiurad monawileobda adgilob- obdnen im partizanul razmebSi, romlebic
rivi mosaxleobac. aqtiurad moqmedebdnen germanelTa zurg-
Si ukrainisa da belarusis teritoriaze.
gansakuTrebiT gamosayofia qarTvele-
bis msxverpli qerCis naxevarkunZulze gan- germaniis damarcxebis Semdeg sabWoTa
xorcielebuli operaciis dros. samxedro kavSirma omi gamoucxada iaponias da Tavisi
xelmZRvanelobis araprofesionalizmisa SeiaraRebuli Zalebis nawili aRmosav-
da uyuradRebobis gamo daSvebulma Sec- leTSi gadaisrola. amitom qarTvelebs ia-
domebma, arasworma gadawyvetilebebma da poniis winaaRmdegac mouxdaT brZolebSi
sxva mizezebmac ganapiroba didi msxverpli monawileoba.
1942 wlis maisSi, rodesac germanelebma Se- meore msoflio omis dros saqarTve-
teva ganaxorcieles. qerCis naxevarkunZu- lodan sabWoTa jarSi gawveuli iyo 700
lze dislocirebuli iyo qarTuli Senaer- aTasze meti mebrZoli, maTgan 300 aTasze
Tebi. TiTqmis mTlianad ganadgurda 224-e meti daiRupa.
divizia. saerTod, qerCis brZolebSi daax-
loebiT asi aTasamde qarTveli mebrZoli
daiRupa. kavkasiisaTvis mimdinare brZola- 250 aTasi mebrZoli dajildovda ssrk-is
Si germanelTa damarcxebisa da ukan daxe- sxvadasxva ordeniTa da medlebiT. 164
vis Semdeg qarTuli diviziebi sxvadasxva kacs mieniWa sabWoTa kavSiris gmiris wo-
frontze mimdinare brZolebSi monawile- deba.
obdnen. mag., 242-e divizia ukrainis me-4
frontis SemadgenlobaSi gadaiyvanes da aucileblad gasaTvaliswinebelia, rom,
omis bolo etapze is CexoslovakiaSi ibr- marTalia, uSualod saqarTvelos terito-
Zoda. 276-e divizia monawileobda qalaq
kievisaTvis mimdinare brZolebSi, xolo
ukraina
414-e divizia – yirimis naxevarkunZulisa
da qalaq sevastopolisTvis mimdinare sa- rumineTi ruseTi
brZolo operaciebSi.
yirimis n-k
qarTuli diviziebis garda, cxadia, qar-
Tvelebi sxva (araerovnul) SenaerTebSic qerCi
bulgareTi
ibrZodnen: qveiTTa nawilebSi, aviaciaSi,
sazRvao flotSi. qarTveli mebrZolebi mo- Savi zRva
nawileobdnen yvela im mniSvnelovan brZo- saqarTvelo
laSi, romelic germania-ssrk-is frontze
mimdinareobda 1941-1945 wlebSi. omSi cal- TurqeTi

26
qarTvelebi II msoflio omSi

riaze samxedro moqmedebebi faqtobrivad


ar mimdinareobda, magram samagierod saqar-
Salva maRlakeli-
TveloSi iseve, rogorc ssrk-is sxva araoku- Zes (1893-1976) sxva-
pirebul regionebSi, TiTqmis mTeli mrewve- dasxva mniSvnelo-
loba samxedro warmoebaze iyo gadayvanili. vani Tanamdeboba eka-
soflebidan sursaT-sanovage frontze ig- va 1918 - 1921 ww.-Si:
zavneboda. saqarTvelom Seifara sabWoTa iyo Tbilisis gene-
ral-gubernatori,
kavSiris okupirebuli teritoriebidan ga- afxazeTis general-
moxiznuli aTasobiT ltolvili. gubernatori. 1923 w.
wavida emigraciaSi.
daaxloebiT 35 aTasi qarTveli ibrZo- 30-iani wlebis dasaw-
da germaniis mxares. es iyvnen saqarTve- yisSi TanamSromlo-
loSi sabWoTa xelisuflebis damyarebis ba daiwyo germaniis
Semdeg emigraciaSi wasuli adamianebi an dazvervasTan. 1941 w.
gaigzavna germanelebis mier okupirebul
maTi STamomavlebi, umetesad ki, germania- poloneTSi, raTa daewyo mzadeba qarTuli
ssrk-is omis pirvel etapze tyved Cavard- legionis Sesaqmnelad. meore msoflio omis
nili qarTveli sabWoTa meomrebi, romleb- Semdeg cxovrobda dasavleT germaniaSi.
mac tyveTa banakebSi yofnas germanelebis 1954 wels sabWoTa specsamsaxurebma moita-
mxareze gadasvla amjobines. qarTvelTa- ces miunxenSi da jer aRmosavleT germania-
Si, Semdeg ki sabWoTa kavSirSi gadaiyvanes.
gan Seqmnili iyo calkeuli batalionebi, garkveuli xani dapatimrebisa da dakiTx-
romlebic monawileobas iRebdnen sabrZo- vebis Semdeg Salva maRlakeliZe gaaTavi-
lo moqmedebebSi. unda aRiniSnos, rom ger- sufles da neba darTes sakuTari saxeliTa
maniis SeiaraRebuli Zalebis vermaxtis Se- da gvariT saqarTveloSi ecxovra.
madgenlobaSi arsebobda ara mxolod qar-
Tuli, aramed sabWoTa kavSiris Semadgen-
lobaSi myofi sxva erebis warmomadgenle-
bisagan Semdgari sajariso SenaerTebic.
iyo somxebis, azerbaijanelebis, Crdilo-
eT kavkasielebis, kazakebis da sxv. erovnu- `qarTuli legionis~
li SenaerTebi. yvelaze mravalricxovani
(1941-1945) emblema
ki, cxadia, rusebiT iyo dakompleqtebuli.
vermaxtis SemadgenlobaSi qarTuli
legionis Seqmnis gadawyvetileba 1942 germanel oficrebze metad qarTveli emi-
wlis zamTarSi miiRes. mis formirebaSi grantebi monawileobdnen. germania-ssrk-
is omis dawyebis Semdeg qarTuli emigra-
ciis azri orad gaiyo. erTni mxars uWerd-
nen germanias da miiCnvdnen, rom omSi ssrk-
is damarcxebis SemTxvevaSi SesaZlebeli
iqneboda garkveuli saxiT saqarTvelos
damoukideblobis aRdgena. amgvari viTa-
reba iyo pirveli msoflio omis drosac,
rodesac qarTveli emigrantebi omSi ger-
maniisa da misi mokavSireebis gamarjvebis
SemTxvevaSi saqarTvelos saxelmwifoeb-
rivi damoukideblobis aRdgenas varau-
dobdnen. maSinac Seiqmna qarTvelTagan da-
kompleqtebuli samxedro SenaerTi – „qar-
Tuli legioni“, romelic germaniisa da
misi mokavSireebis mxares ibrZoda.
РОА (Русская Освободителная Армия –
qarT. rusuli gamaTavisuflebeli ar- emigrantTa meore nawili kategoriuli
mia), – romelsac ufro vlasovis armi-
is saxeliT moixseniebdnen, radgan winaaRmdegi iyo nacistebTan TanamSromlo-
germanelebis mxareze gadasuli sab- bisa, radgan nacistebi maTTvis ara mxolod
WoTa generali vlasovi xelmZRvane- sabWoTa kavSiris, aramed dasavleT evro-
lobda. pisa da amerikis saxelmwifoebis mtrebi iyv-
nen da, amdenad, safrTxes mTeli civilize-

27
istoria

buli msofliosTvis warmoadgendnen.


qarTuli legionis Seqmnas saTaveSi ed-
ga Salva maRlakeliZe. legionis Camoyali-
beba poloneTSi daiwyo, varSavis maxlob-
lad. vermaxtis SemadgenlobaSi moqmedeb-
da Semdegi qarTuli batalionebi: 795-e ba- TinaTin quTelia
talioni „Salva maRlakeliZe“, 796-e bata-
lioni, 797-e batalioni „giorgi saakaZe“,
798-e batalioni „mefe erekle II bagratio-
ni“, 799-e batalioni „mefe daviT aRmaSene-
beli“, 822-e batalioni „Tamar mefe“, 823-e
batalioni „SoTa rusTaveli“, 824-e bata-
lioni „ilia WavWavaZe“. qarTvelebiT iyo
dakompleqtebuli aseve sadiversio-sade-
santo razmebi: „Tamar I“ da „Tamar II“. ger-
maniis samxedro xelmZRvanelobis gadaw-
yvetilebiT Seiqmna aseve sagangebo daniS-
nulebis batalioni „bergmani“, romelic
dakompleqtebuli iyo qarTvelebiT, azer-
baijanelebiT, somxebiTa da CrdiloeT kav-
germaniis mxares mebrZoli qarTvele-
kasielebiT („bergmanSi“ iyo sami qarTuli bis Sesaxeb sagangebo naSromebi aqvs
aseuli). giorgi mamulias, Грузинский легион в
борьбе за свободу и независимость Гру-
pirveli sabrZolo naTloba vermaxtis зии в годы Второй мировой войны, 2003;
SemadgenlobaSi myofma qarTulma Senaer- Грузинский легион вермахта, 2011.

28
qarTvelebi II msoflio omSi

Tebma 1942 wels kavkasiisaTvis mimdinare


brZolebSi miiRes. iyo SemTxvevebi, rode-
sac frontis orive mxares qarTuli erov-
nuli SenaerTebi idgnen. ase iyo mag., mdina-
re baqsanis maxloblad, sadac germaniis
armiis mxridan brZolebSi CarTuli iyo
795-e batalioni, sabWoTa armiis mxridan
ki– 392-e divizia. orive mxridan mimdinare-
obda aqtiuri propagandistuli muSaoba,
mowinaaRmdege mxareze myofi qarTvelebis
gadasabireblad. iyo SemTxvevebi, rodesac
sabWoTa armiis qarTveli meomrebi germa-
niis mxares gadadiodnen da piriqiT. qarTuli legioni
kavkasiisaTvis mimdinare brZolaSi gan-
cdili marcxis Semdeg vermaxtis xelmZRva- diaSi, kunZul teqselze, dislocirebuli
nelobam qarTuli batalionebis umetesoba 822-e batalionis bedi. 1945 wlis 5-dan 6 ap-
yirimSi gadaiyvana, sadac isini 1944 wlis rilis Rames batalioni leitenant Salva
dasawyisamde darCnen. qarTuli SenaerTe- lolaZis xelmZRvanelobiT ajanyda. ger-
bis erTi mcire nawili 1943 wels kurskis manelebma kunZulze damatebiTi samxedro
cnobil brZolaSi monawileobda. Zalebi gagzavnes. brZolebi ramdenime kvi-
ra gagrZelda. batalionis TiTqmis 2/3
1944 wels qarTuli SenaerTebi vermax- brZolaSi daiRupa. gadarCenili da patar-
tis xelmZRvanelobam dasavleTis front- patara razmebad dafantuli qarTveli meb-
ze gadaiyvana. omis dasrulebas isini saf- rZolebi 20 maisamde ganagrZobdnen wina-
rangeTis, italiis, daniis, holandiis te- aRmdegobas, vidre kunZulze kanaduri Se-
ritoriaze Sexvdnen. aRsaniSnavia holan- naerTebi ar gadmosxdnen da germanelebi ar

kurskis brZola gaimarTa 1943 wlis ivlis-agvistoSi. germaniis samxedro xelmZRvanelobam dagegma Sete-
viTi operacia „citadeli“, romelic mowinaaRmdegis ramdenime armiis alyaSi moqcevasa da ganadgurebas
gulisxmobda. sabWoTa jarebma SeZles Setevis mogerieba da warmatebuli kontrieriSiT mowinaaRmdege da-
amarcxes. am brZolis Semdeg strategiuli upiratesoba sabolood sabWoTa armiis mxares gadavida. kurs-
kis brZola, romelmac II msoflio omis istoriaSi erT-erTi umniSvnelovanesi roli iTamaSa, ginesis
wignSia Setanili, rogorc yvela drois yvelaze masStaburi satanko dapirispireba.

29
istoria

ganaiaraRes. sainteresoa, rom teqselis


ajanyebis monawile gadarCenili qarTve- ruseTis imperiis armiis
lebi sabWoTa xelisuflebam cimbirSi ga- podpolkovniki valeri-
daasaxla da mxolod ramdenime wlis Sem- an TevzaZe (1892-1983)
deg gaaTavisufla. 1918-1921 wlebSi msaxu-
robda saqarTvelos res-
aRsaniSnavia, rom safrangeTisa da po- publikis armiaSi, mona-
loneTis okupaciis Semdeg am qveynebis te- wileobda TiTqmis yvela
ritoriaze germanelebis winaaRmdeg mim- sabrZolo moqmedebaSi.
dinare aralegalur-partizanul brZo- iyo generaluri Stabis
laSi am saxelmwifoebSi jer kidev omamde oficeri da imave dros
mcxovrebi qarTvelebic monawileobdnen. sajariso wesdebebisa da
instruqciebis SemmuSa-
safrangeTis winaaRmdegobis moZraoba- vebeli komisiis mdivanic. 1921 wels wavida
Si monawileobdnen: qeTevan barnovi, gior- emigraciaSi. damkvidrda poloneTSi da Sevida
gi lomaZe, giorgi gvazava, sergi wulaZe da poloneTis jarSi. 1939 wels meTaurobda varSa-
sxv. vis CrdiloeT nawilis dacvas. okupaciis dros
ibrZoda „armia kraiovaSi“. iyo diviziis Stabis
poloneTSi erT-erTi aseTi pirovneba ufrosi. sabWoTa okupaciis periodSi cxovrobda
iyo, Cven mier ukve naxsenebi valerian Tev- kJiJanovskis gvariT. dajildoebuli iyo „virtu-
zaZe. 1944 wels varSavis ajanyebisas daiRu- ti militaris“ ordeniT. gardaicvala 1983 wels.
pa irine sxirtlaZe, kapitan arkadi sxirt- sikvdilis win gaamxila Tavisi namdvili gvari.
laZis qaliSvili. saflavze aweria: `rogorc qarTveli, visurveb-
di, rom saqarTveloSi vyofiliyavi dakrZaluli,
germania-ssrk-is frontze milionobiT magram bednieri var imiTac, rom davikrZalebi
tyved Cavardnil sabWoTa jariskacs Soris, gmiri da keTilSobili polonelebis miwaze~.
cxadia, qarTvelebic iyvnen. maTi nawili
germaniis mier okupirebuli qveynebis teri-

30
qarTvelebi II msoflio omSi

toraze arsebul tyveTa banakebSi iyo gada-


yvanili. qarTveli tyveebis nawili gaqcevas
axerxebda da adgilobriv partizanebs
uerTdeboda. qarTvelebi ibrZodnen bal-
kaneTSi, poloneTSi, italiaSi, safrangeTSi.
ase, magaliTad, safrangeTSi ramdenime aseu-
li qarTveli ibrZoda frangi partizanebis
mxardamxar. aranaklebi raodenoba qarTve-
lebisa ibrZoda italiaSic. italiis erovnu-
li gmiris wodeba mieniWa fore mosuliS-
vils. italiis saxelmwifos jildoTi, med-
liT mxedruli mamacobisTvis dajildovda
giorgi varazaSvili, igive kapitani monti,
rogorc mas italielebi eZaxdnen. orive
germanelebTan Setakebisas daiRupa.
meore msoflio omis dros saqarTvelos
damoukidebloba dakarguli hqonda da
qarTvelebi kacobriobis istoriaSi am yve-
laze sastik da sisxlismRvrel omSi sxva sa-
xelmwifoTa droSebis qveS monawileobdnen.
qarTvelTa udidesi umravlesoba germani-
isa da misi mokavSireebis winaaRmdeg ibrZo-
da. saqarTvelom da qarTvelebma am omisas
sxva, teritoriulad did da mosaxleobis
mxriv mravalricxovan saxelmwifoebze didi
partizanebTan erTad moqmedi qarTveli
msxverpli gaiRes.
tyveebi, q. marseli, 1944, irakli gegeWkoris
(1911-1987) fotoarqividan

dacemuli raixstagis Tavze sabWoTa droSas aRmarTavs meliton qanTaria, 1945 wlis 30 aprili

31

You might also like