2t. Įrašykite praleistus žodžius.

Poemos „Ponas Tadas“ pradžia – tai prisiminimo sukelta vizija, regėjimas, sujaudinto balso preliudija, meilės ir
pagarbos išraiška: „Tėvyne Lietuva, už sveikatą! / Kaip reik tave , vien tik tas
pamato, / Kas jau tavęs neteko. Nūn tave vaizduoju / Aš, ilgesy grožiu sujaudintas tavuoju.“
Tokia pat pradžios yra ir Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“: pirma
jausminga , o paskui kitokios intonacijos pasakojimas apie seną dvarą.

1t. Kurį Maironio eilėraštį buvo siūloma paskelbti valstybiniu himnu susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei?
„Kur bėga Šešupė“
„Lietuva brangi“
„Nebeužtvenksi upės“
„Mano gimtinė“
„Užtrauksme naują giesmę

1t. Pažymėkite tinkamą būdvardžio formą.

Antraisiais studijų metais Varnių kunigų seminarijoje 22 metų Antanas Baranauskas parašė eilėraštį „Dainu
dainelę“ – vieną ......................................... XIX a. patriotinių dainų
populiariausią
populiarią
populiarių
populiariausių

1t. Kuris Adomo Mickevičiaus kūrinys laikomas romantizmo pradžia Lenkijos ir Lietuvos literatūroje?
Pažymėkite tinkamą variantą.
Poema „Vėlinės“
Poema „Konradas Valenrodas“
Poema „Ponas Tadas“
Baladė „Romantika“
Rinkinio „Poezija“ ciklas „Baladės ir romansai“

2t. „Odė jaunystei“ – romantinis kūrinys.

Parinkite tinkamus teiginius šiai minčiai pagrįsti.
Keliama brolybės idėja.
Išryškinama laisvės idėja.
Išaukštinama gamta kaip nerimstančios dvasios prieglobstis.
Odėje atskleidžiamas nepasitenkinama realybe.
Keliamas veiklaus, ryžtingo, maištingo žmogaus idealas.

2t. Ilgesingoje puikioje dainoje broliams

Iš storų praeities pelėsių atgaivinti
Tolimus mirusių amžių prisiminimus,
Juos papuošti nuostabiu svajonės žiedu,
Surinkti senus liaudies padavimus,
Kad atgytų jų kerintis grožis.

Kokio kūrinio parašymo užmojį Antanas Baranauskas romantiškai suformulavo lenkiškai rašytame eilėraštyje
Karolinai Praniauskaitei? Pažymėkite tinkamą atsakymą.
„Dainu dainelės“
„Pasikalbėjimo Giesminyko su Lietuva“
„Anykščių šilelio“
„Kelionės Petaburkan“

1t. Ypatingą Maironio santykį su lietuvių kultūra vaikystėje nulėmė keletas veiksnių.

Pažymėkite šiam teiginiui pagrįsti netinkamą argumentą.

Didelę įtaką Maironiui padarė jo mylima auklė Ona Palkevičiūtė – dainininkė ir pasakotoja, pirmoji būsimojo
poeto skaitymo mokytoja.
Nors pagrindinė šviesuomenės kalba tuo metu buvo lenkų, Mačiulių šeimoje buvo kalbama turtinga, raiškia
lietuvių kalba.
Mačiulių šeimoje vaikams buvo skiepijama mintis, kad liaudies kūryba yra vertybė, stengtasi jiems suteikti bent
elementarių žinių apie Lietuvos istoriją.
Tėvas buvo neraštingas žmogus, todėl vaikus nuo mažų dienų rašto mokė mama arba auklės.
Mačiulių šeimoje knyga nebuvo retas svečias, tėvas palaikė ryšius su knygnešiais, iš kurių gaudavo lietuviškų to
meto leidinių.
2t. Adomo Mickevičiaus soneto „Akermano stepės“ pradžioje lyrinis subjektas teigia: „Aš įplaukiau į erdvę
sauso okeano.“
Kokia kalbinės raiškos priemone poetas įvardija stepes? Pažymėkite tinkamą variantą.
Alegorija
Palyginimu
Epitetu
Paralele
Oksimoronu

3t. Eilėraštyje „Užtrauksme naują giesmę“ Maironis paskelbia savitą tautinės tapatybės sampratą. Posmuose
išryškinama, kokiomis savybėmis turi pasižymėti kiekvienas, kuris vadinasi lietuvis.

Parinkite eilėraščio citatas, tinkamas pateiktiems teiginiams pagrįsti. Pažymėkite tinkamą atsakymą.
A. Lietuvis turi būti altruistas, pasiruošęs aukotis dėl tėvynės, veiksmo žmogus ar net herojus.
B. Tai apsišvietęs, kultūros žmogus.
C. Jis turi puoselėti papročius ir tradicijas.
D. Lietuvis privalo gerbti istoriją, imti iš jos pavyzdį.
E. Jis – ne griovėjas, ne išdavikas, o mylintis savo tautos žmones, puoselėjantis tautines vertybes.
F. Nebijantis grėsmių, nenusišalinantis nuo tėvynės problemų.

1. „Į darbą, broliai, vyrs į vyrą. / Šarvuoti mokslu atkakliu!“

2. „Tas ne lietuvis, kurs jos būdo. / Jos žemės dainų nemylės...“
3. „Tas ne lietuvis, kurs [...] / bėgs nuo žygių, kalavijo, / Kursai didžiais darbais nešvies.“
4. „Tas ne lietuvis, [...] / Kursai pamins, ką bočiai gynė...“
5. „Tas ne lietuvis, kurs tėvynę / Bailiai kaip kūdikis apleis...“
6. „Tas ne lietuvis, kurs [...] / Neverks, kad patys sūnūs žudo, / Kas verta meilės ir garbės.“

A–2; B–5; C–3; D–4; E–6; F–1

A–5; B–1; C–2; D–6; E–3; F–4
A–3; B–1; C–2; D–4; E–6; F–5

1t. Pažymėkite teiginį, netinkamą Maironio poezijos tėvynės temai apibūdinti.

Laisvė poeto kūryboje iškeliama kaip svarbiausias praeities ir dabarties kovų argumentas.
Poeto kūryboje ryškėja šviesios istorinės praeities ir šviesios dabarties sintezė: didvyrių buvo praeityje, jų yra ir
šiandien, esame daug ko iš jų išmokę.
Apie istorinę Lietuvos praeitį poetas kalba didžiuodamasis, aukštindamas protėvių žygius, jų šlovę.
Patriotiniuose eilėraščiuose dažnai akcentuojama prasmingo gyvenimo svarba, aukštinama garbinga mirtis už
savo tėvynę.
Maironis nebuvo toks naivus, kad žadėtų savo tautai greitą ir lengvą pergalę prieš carizmo jungą: kalbėdamas
apie tautos praeitį neretai kūryboje akcentuoja ir dramatiškus jos momentus – nuolatinį pavojų kultūrai, priešų
antplūdžius, baisias kautynes ir sunkiai iškovotas pergales.
3t.
Kuri citata yra artima Adomo Mickevičiaus baladės „Romantika“ idėjai? Pažymėkite tinkamiausią variantą.

Vokietijos rašytojas ir šiuolaikinis dvasinis mokytojas Ekhartas Tolė (Eckhart Tolle): „Protas – tai nuostabus
įrankis. Disfunkcija atsiranda tada, kai jame ieškome savęs ir jį palaikome savimi... Tapatintis su protu – tai
pakliūti į laiko spąstus: tiesiog per prievartą imate gyventi prisiminimais ir lūkesčiais. Jums rūpi tik praeitis ir
ateitis, jūs nenorite gerbti šios akimirkos ir leisti jai būti... Juo daugiau dėmesio skiriate laikui – praeičiai ir
ateičiai – juo skaudžiau nepastebite dabarties ... Gyvenimas vyksta dabar. Nebuvo tokio laiko, kai gyvenote ne
dabar, ir niekada nebus.“
Kanadiečių rašytojas Robinas Šarma (Robin Sharma): „Jausmai yra sielos durys, ir juos turi pripažinti, o paskui
visiškai išgyventi. Jausmai slepia svarbią informaciją ir nuodugniai tyrinėjami skatina bendrauti su pačiu savimi.
Neigti juos, vadinasi, neigti natūralią savosios esybės dalį. Apsimetinėjimas, kad nejauti to, ką jauti, yra labai
žalingas dalykas – ir psichologiškai, ir fiziologiškai. Emocijų slopinimas sukelia negalavimų.“
Apžvalgininkas Martynas Baldauskas: „Kalbėdamas apie proto ir jausmų reikšmę individo vertybių piramidei,
visų pirma noriu paminėti, jog tiek protinė veikla, tiek jausmai turi būti pavaldūs širdžiai. Kitaip sakant, žmogus
turi realizuoti save vadovaudamasis savo prigimtimi, kurdamas nuoširdžius santykius su aplinka,
bendruomenėmis. Prasminga pilnatvė ir pusiausvyra tarp savos individualybės, saviraiškos bei socialinių ryšių
su visuomene ir su gamtos dėsniais turbūt yra svarbiausia žmogaus užduotis.“

1t. Pažymėkite teiginį, netinkamą Maironio tautiniam sąmoningumui įrodyti.

Rašė publicistinius straipsnius į nelegalią lietuvių spaudą („Aušrą“, „Šviesą“).
Tapęs Peterburgo dvasinės akademijos profesoriumi aktyviai dalyvavo lietuvių visuomenės gyvenime: draugijų
veikloje, buvo lietuvių spaudos bendradarbis.
Propagavo lietuvių kalbos vartojimą Peterburgo dvasinėje akademijoje.
Studijuodamas kunigų seminarijoje skaitė Adomo Mickevičiaus, Juzefo Ignaco Kraševskio kūrybą, Simono
Daukanto, Teodoro Narbuto istorinius veikalus.
Visą gyvenimą kūrė ir rašė tik lietuvių kalba.
1t.
Antano Baranausko lyrinė poema „Anykščių šilelis“ – tipiškas romantinis kūrinys.
Pažymėkite teiginius, tinkamai nurodančius poemos ryšį su romantizmu.
Poemoje daug dėmesio skiriama gamtai, peizažu Antanas Baranauskas perteikia betarpiškai suvoktą gyvenimo
tikrovę, atskleidžia žmogaus emocijas, pažiūras, apibendrina epochos nuotaikas ir lūkesčius.
Poemoje ryškus liaudies kūrybos poetizavimas, jos pasaulėjautos adoravimas, gausiai vartojama tautosakinė
medžiaga.
„Anykščių šilelyje“, sekant romantine tradicija, gamta ir Dievas (anapusybė) vaizduojami kaip atskiros sferos,
darančios įtaką žmogaus pasauliui.
Poemos kompozicija pagrįsta gimtojo krašto praeities ir dabarties antiteze.
Kūrinio sumanymas – apginti lietuvių kalbos grožį – patriotinis. Patriotizmo kupina ir pati poemos idėja –
protestas prieš feodalinę santvarką, carinę priespaudą ir laisvo gyvenimo troškimas.

3t.
Italų rašytojas Albertas Andžela (Alberto Angela) teigia: „[Romoje] šalia Kapitolijaus yra status skardis, rūke
primenantis laivo pirmagalį. Ši iškyša atliko labai svarbų vaidmenį kasdieniniame romėnų gyvenime: tai
Tarpėjos uola. Nuo pat seniausių laikų čia į prarają buvo nustumiami piliečiai, nuteisti dėl tėvynės išdavimo.“
Kuri Maironio eilėraščių citata tam tikrais idėjiniais aspektais panaši į Alberto Andželos pasakojimą?
Pažymėkite.
„Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus / Eis ginti brangiosios tėvynės! / Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus /
Lauks teismo dienos paskutinės.“
„Ginkim, ką mūsų proseniai gynė! / Žadinkim brolius meile drąsia!“
„Tas ne lietuvis, kurs tėvynę / Bailiai kaip kūdikis apleis...“
„Gal Žemaičių šalies milžinai, / Pasigedę senovės gadynės [laikų], / Laukia šauklio, kad vėl kruvinai / Stot į kovą
ir ginti tėvynės.“

2t. Antanas Baranauskas nepaaiškinamą dvasios pilnatvę, kuri pripildo širdį giedro liūdesio, graudaus gerumo,
poemoje nusako šiandien aforizmu tapusia fraze: „Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino.“

Kokia tai kalbinės raiškos priemonė? Pažymėkite.

Paralelė
Aliteracija
Sinekdocha
Vaizdingas veiksmažodis
Metafora

1t. Kokia reali asmenybė yra Adomo Mickevičiaus baladės „Romantika“ senio prototipas? Pažymėkite tinkamą
atsakymą.
Kristijonas Donelaitis
Motiejus Valančius
Švietėjas, filosofas Volteras
Pats Adomas Mickevičius
VU profesorius Janas Sniadeckis
3t. Antroje Antano Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ dalyje miško istorija pateikiama kaip krašto, tautos,
etnoso istorija. Anot profesoriaus Jono Balčiaus, šilelio klestėjimo laikotarpiai poemoje tapatinami su tautos ir
valstybės (žmonių dorovės, vienybės) galybės klestėjimo epochomis. Jo sunykimo periodai sutampa su
vienokios ar kitokios kilmės tautos politinio ar dorovinio nuopuolio laikotarpiais.

Kurios poemos citatos pagrindžia šias profesoriaus mintis? Pažymėkite.

„Ir nei vieno liemenio lietuviai nekirtę, / Jėg tik stuobriai papuvę savaimi išvirtę.“
„Atvažiavo kučmeistras [miško prievaizdas], šilą apžiūrėjo, / Ravus [griovius] ant kelių kasė, liesvinčius padėjo
[eigulius paskyrė], / Ir paganią ažgynė, ir grybaut ažgynė; / Slapta pardavinėjo ir par naktis skynė...“
„Maž ir vierą [tikybą] įvedęs Jagiela išskynė, / Kad jau nebetarnautų dievaičiams tėvynė.“
„Medžiai mat iš daugybės visiškai atpigę. / Ir teip ilgai aikvoję, – net kolei pristigę; / Ė tai vis dėl arielkos
[degtinės] daugiausia išleidę...“
„...ąžuolų daugybę / Laikę žmonės lyg kokią didžią šventenybę. / Gyvendami vienybėj, dievaičiams intikę, /
Kurie daugal paminklų po miškus palikę.“