II tekstas A

Perskaitykite pateiktą tekstą ir jį aptarkite.

Apibūdinkite teksto tematiką, keliamų problemų aktualumą.
Aptarkite teksto argumentavimo būdus, stilių.
Išsakykite savo požiūrį į keliamas problemas, pagrįsdami tekstu ir savo patirtimi.

Kalbėdami mintis dėstykite nuosekliai ir aiškiai, kalbėkite taisyklingai, laikykitės

kalbėjimo etikos reikalavimų.
Jūsų kalbėjimui skirta iki 5 min. Likusiu laiku (bent 5 min.) apie šį tekstą ir jame keliamas
problemas diskutuokite su egzaminuotoju.

Leonidas Donskis

Alternatyva: lėtojo skaitymo atgimimas

Greitasis skaitymas. Šiandien pasaulyje išsilavinusių ir skaitančių žmonių yra gerokai

daugiau nei kada nors anksčiau. Pakanka apsilankyti didžiosiose knygų mugėse (Geteborgo,
Jeruzalės ar Vilniaus), kad suprastum, jog gedulinga muzika knygos erai XX amžiuje
nuskambėjo per anksti. Knygos vaidmuo žmonių gyvenime šiandien toks didelis, kad bet
koks pesimizmas skaitymo atžvilgiu atrodo veikiau įaudrintos vaizduotės, o ne tikrovės
stebėjimo pasekmė.
Bet ar iš to išplaukia, kad knyga ir skaitymas nebepatiria rimtų problemų ir grėsmių?
Anaiptol ne. Viena didžiausių grėsmių knygos pasauliui – greitasis skaitymas. Tik šiukštu
nepainiokime greitojo skaitymo su bėgliu skaitymu ar greitu informacijos įsisavinimu, be
kurio mes neišgyventume informacijos perprodukcijos amžiuje.
Greitasis skaitymas yra ne tiek skaitymo tempas, kiek orientacijos knygų pasaulyje
būdas (tiksliau, jo nebuvimas). Tai skaitytojo nuostata, atimanti iš knygos jos sakralumą,
paslaptį ir gilų skaitytojo susitikimo su ja išgyvenimą. Tai panašu į greitą maistą. Lygiai kaip
egzistuoja junk food, esama ir to, ką būtų galima pavadinti junk literature (arba pulp
literature).
Greitas maistas yra ne tik prastas, bet ir pakerta sprendimo galią – ilgiau jį vartojant galima
prarasti kokybės ir skonio kriterijų pojūtį. Lygiai tas pats galioja greitajam skaitymui – jo žala
laipsniškas skirtumų nutrynimas tarp didžiųjų tekstų ir grafomanijos.
Turiu omenyje ne kokį deklaratyvų klasikos atmetimą ir V. Šekspyro, M. de Servanteso
ar Dž. Svifto prilyginimą pornografiniam romanui, o gebėjimo skaityti didžiuosius tekstus
tylų užgesimą. Problema yra ne nenoras skaityti didžiąją literatūrą, o jos skaitymas lygiai taip
pat, kaip skaitoma masinė literatūra.
Tad viena pagrindinių greitojo skaitymo ir apskritai masinės edukacijos pasekmių –
šalia formalaus visuotinio raštingumo kaip epidemija plintanti masinė kultūrinė mažaraštystė.
Kažkada mane šokiravo JAV leidžiamos V. Šekspyro knygos, kuriose nebuvo nė vienos
autentiškos jo frazės – XVI amžiaus anglų kalba buvo pakeista nūdienos anglų kalba.
Pasibaisėjęs žurnalistine puskalbe, Dž.Orvelas „1984-uosiuose“ aprašė Okeanijos totalitarinio
režimo vykdomą kalbos politiką – Naujakalbės kūrimą tam, kad dingtų visa kada nors
egzistavusi ir žmoniją dvasiškai vienijusi referencijų2 sistema. Kasdien naikinant dalį anglų
kalbos žodžių, reikėjo pasiekti pakopą, kada žmonės nebegalėtų skaityti V. Šekspyro.
Tiesą sakant, aš ilgai maniau, jog šitas protėjiškas pavirtimas viskuo, kuo tik nori, yra
specifinė anglų kalbos problema, kol nesužinojau, kad net dabartinėje Vokietijoje jauni
žmonės nebepaskaito nei J. V. Gėtės, nei F. Šilerio jų kalba, todėl jiems būtinos adaptacijos.
Sykiu greitasis skaitymas veda ir į negebėjimą ilgiau išlaikyti estetinės bei intelektualinės
įtampos, tad didžiuosius kūrinius tenka neišvengiamai trumpinti ir pateikti viso labo kaip
ištraukas arba įdomiausias vietas.
Lietuvoje ilgai buvo didžiuojamasi (ir gan pagrįstai) tuo, kad mokyklose kalbos buvo
išmokoma gerai, kad kas jau kas, o taisyklinga rašyba ir kalbos kultūra aukštosiose
mokyklose tikrai nebuvo problema. Šiandien tenka konstatuoti faktą, kad Lietuva
stulbinančiai greitai perėmė blogiausia, kas yra Vakarų edukacinėse sistemose, sykiu
neperimdama to, kas ten yra vertinga. Visa mūsų edukacija virto masine, o elitinės mes
neturime ir, tiesą sakant, net nesidomime ja. Graži rašytinė ir sakytinė lietuvių kalba vis
labiau virsta siauro iš tiesų išsilavinusių žmonių rato privilegija, o kiti vartoja puskalbę
(įskaitant ir mūsų politikus). Tad laikas liautis ironizavus kitas šalis ir geriau susirūpinti
savimi, užuot vis dar skleidus didžiai išsilavinusios Lietuvos mitą. (498 ž.)

1 Guru – dvasinis vadovas, moralinis autoritetas.

2 Referencija – rekomendacija, patvirtinanti, kad asmuo pajėgus vykdyti savo piniginius įsipareigojimus.

Parengta pagal DELFI portale 2007 m. vasario 26 d. paskelbtą tekstą. Prieiga internete:
https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ldonskis-alternatyva-letojo-skaitymo-atgimimas-
12279119