Tirpalo terpės nustatymas naudojant indikatorius ir pagal pH skalę

Tirpalo terpę galima matuoti naudojant rūgštinius-bazinius indikatorius, kurių yra labai daug. Tačiau mokykloje naudojami tik pagrindiniai keturi indikatoriai:
universalusis, lakmusas, metiloranžas, fenolftaleinas.

1 pav. Indikatorių spalvos skirtingose terpėse

Kitas būdas, leidžiantis nustatyti terpę, yra vandenilio jonų rodiklio (pH) vertės matavimas. Buityje esančių tirpalų pH yra nuo 0 iki 14, kai pH < 7,
būdingas rūgštiniams tirpalams, pH = 7 – neutraliems tirpalams, pH > 7 – baziniams tirpalams. Suvoktina, kad kažkurių jonų H+H+ arba OH–
OH– perteklius nulemia tirpalo terpę. Jeigu yra H+H+ jonų perteklius – terpė yra rūgštinė, jeigu yra OH–OH– jonų perteklius – terpė yra bazinė, o
kai šių jonų kiekiai yra vienodi – terpė neutrali.

2 pav. pH skalės sąryšis su terpės jonų koncentracijomis

Pirmiausia, reikia atkreipti dėmesį į tai, ko klausiama užduotyje. Jeigu užduotyje prašoma nurodyti terpę, reikia nurodyti, kokia ta terpė, o ne pH.
Jeigu prašoma nurodyti pH vertę ar jos pokytį, netinkami tokie ir panašūs atsakymai: „tapo šarminis, neutralus ar rūgštinis“; nes reikia nurodyti
konkrečią skaitinę pH vertę ar jos pokytį.

Indikatoriai – tai medžiagos, kurios, priklausomai nuo pH pokyčio, keičia savo spalvą.

Vandenilio jonų rodiklis (pH) – tai vandenilio jonų (H+) koncentracijos matas, parodantis tirpalo terpę. Vandenilio jonų rodiklis, skaičiuojamas pagal formulę:
pH = –lgc(H+), kai vandenilio jonų molinė koncentracija yra matuojama mol/l.