BAUDŽIAMOJI TEISĖ

1 paskaita

Baudžiamosio teisės samprata

Baudžiamosios teisės metodas: BK 1 strp. Labiausai baudžiamoji teisė atlieka apsaugojama

valstybės piliečių, institucijų funkciją nuo nusikalstamos veikos.

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis

1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis –
baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės
interesus nuo nusikalstamų veikų.
2. Šis kodeksas:
1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia;
2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei
priverčiamąsias medicinos priemones;
3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais
nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės.
3. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede,
nuostatomis.

Įstatymų leidėjas taip pat įtvirtina poveikio priemones asmenims, kurie pažeidė kodeksą:
nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai = nusikalstama veika. Gali būti skiriamos
bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamoji atsakomybė realizuojama ir
atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmės, senaties institutais.

Nusikalstama veika, bausmė, baudžiamoji atsakomybė yra pagrindiniai baudžiamosios teisės

institutai.

Taikyti baudžiamajam kodeksui yra sukurtas baudžiamojo proceso kodeksas ( kyla

baudžiamieji teisiniai santykiai).
Vienoje pusėje kaltininkas, kitoje – valstybė, kurios predermė yra atskleisti nusikalstamas
veiklas. Dažnai būna taip, kad kaltininamasis irgi turi pareigą – valstybė bausdama pilietį
negali pamiršti, kad baudžia savo pilietį. Taip kaltinamąjam kyla teisė, kad valstybė su juo
elgtusi, kaip su jos piliečiu. Dėl to poveikio priemonės yra skiriamos labai atsakingai.

BK yra materialinė baudžiamoji teisė, o jos tvarka ir realizacija yra procesinė teisė. Metodas
yra imperartyvus ir jo taikymas nėra lengvas, dėl to yra sukurta proceso sistema.

Baudžiamosios teisės nuostatos ( imperatyvas ) kyla iš konstitucijos.

Iš esmės baudžiamoji teisė reguliuoja teisinius santykius – nustato baudžiamosios veikos

pagrindus.
Pavyzdžiui dėl kaikurių dalykų, latinamasis gali arba negali sutikti dėl bausmės. Pavydžiui,
kai bausmė yra vešieji darbai. Konstitucija draudžia priverčiamuosius darbus.

Baudžiamoji teisė - tai teisės normų visuma, sistema nustatanti, kokios veikos yra
nusikalstamos ir numatanti atitinkamas bausmės ir kitas baudžiamojo poveikio priemones
skirtas nusižengusiems asmenims. Ne tik nustato, kad draudžiama, bet ir normos
nustatančios normas ir sąlygas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės
(humaniškoji BT dalis  DETENALIZACIJA). Įstatymų leidėjas tuo pačiu numato sąlygas
atleisti asmenis nuo BA. ( daugiau bendrojoje dalyje). 90% bausmių yra suformuotos taip,
kad kaltininkas būtu atleistas nuo BA.

Pasižiūrėjus į BK, galime matyt, kad atsiranda vis daugiau bausmių arba jos yra
griežtinamos. Specialiojoje dalyje yra 10 straipsnių, kuriuose numatytas ir atleidimas nuo
baudžiamosios atsakomybės ( BET SPECIALŪS ATVĖJAI).

BT sistema

Tai kodifikuota baudžiamąjame kodekse teise. Visi baudžiamųjų veiklų pagrindai ir

susisteminimas yra BK. BK bendroji dalis apjungia visas nuostatas pagrindžiant baudžiamąją
atsakomybę.

BK BD yra nusižengimų reikalavimai subjektams ( fiziniai ir juridiniai asmenys). BK

apmąsto ir psichologinę asmens pusę (kodėl taip pasielgė, buvo veiksnus/neveiksnus ir t.t.)
Bausmių turinys irgi yra BK BD.

Sistema: bendroji, specialioji dalys ir priedas

2 paskaita
BT FUNKCIJOS

Rūšys:
 Apsauginė. BT nepašalina nusikalstamumo priežasčių ir sąlygų. Bet bando apsaugoti
nuo nusikaltimų didėjimo.
 Prevecinė (bendrosios ir individualios). Siekiama sustabdyti nusiskalstamumą.
Bendroji prevencija yra įtvirtinta nuo senų laikų, net ir LDK statutuose buvo įtvirtintos
bendrosios prevencinės priemonės, jos buvo įbauginančios ir stabdančios. Rusų
Tiesoje net buvo parašyta, kad reikia bausti taip, kad kitiems net negera nuo to būtų.
Individualioji prevencija (BK 41str.). SSRS laikais baudžiamajama teise buvo
stengiamasi perauklėti nusikatelius. Individualioji prevencija rodo, kokia stipri yra BT
(kiek asmenų dar nori daryti nusikaltimus, po to kai atlieka bausmę, apie 10% tik yra
recidyvas. Tarybiniais laikais buvo 25%). Individualiajai prevencijai turi poveikį
visuomenės lygis, poveikio priemonės.

1 straipsnis. Bausmė ir jos paskirtis

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu
nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
2. Bausmės paskirtis:
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
  Reguliatyvinė. Reguliuoja mūsų visų gyvenimą, baudžiamuosius teisinius santykius.

1 str. 2 dalis
2. Šis kodeksas:
1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas
uždraudžia;
2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame
kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones;
3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir
sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo
baudžiamosios atsakomybės ar bausmės.

 Informacinė. Informacija apie baudžiamuosius įstatymus visuomenei. Siekiama, kad

kuo labiau būtų
 Švietėjiška. BT žinojimas visuomenėje nėra pakankamas (pagal dėstytoją). Pvz:
būtinosios ginties institutas .
 Represinė. Valstybės reakcija į nusikalstamas veikas. Ribojimai, kuriuos turi išgyventi
nusikaltęs asmuo. Baudžiamas poveikis turi būti proporcingas. Lietuvos BK yra gana
represyvus. Yra 450 sankcijų, beveik 400 sankcijų numato laisvės atėmimo bausmes.
Pagal laisvės atėmimo sankcijas, Lietuva ilgai pirmavo ES. Buvo trečioje vietoje,
dabar devintoje. Yra 16 sankcijų, kurios atima laisvę iki gyvos galvos.
 Sutaikinamoji. Kaltininko susitaikymo su nukentėjusiuoju institutas. Faktiškai apie
3000 asmenų išvengia realios bausmės, nes sugeba susitaikyti su nukentėjusiuoju.
Kylanti iš institucijos preambulės. Siekia atstatyti balansą tarp šalių – ieško santarvės.
 Asmens pakeitimo
 Kompensacinė

BT Funkcijos – pagrindinės poveikio kryptys į visuomenės gyvenimą.

BK – įstatymas, kurio paskirtis baudžiamosios teisės įstatymais ginti visuomenę

BT nereguliuoja nei šeimos nei darbo santykių, bet užtikrina jų apsauginę funkciją. Tai tokia
teisės šaka, kuria galima spęsti įvairias problemas.

BT principai

Tai pagrindinės/pamatinės taisyklės. Apibendrina žinias apie reiškinius. Išreiškia šių žinių
pagrindus sukurtą idealą. Principai rodo visą sukauptą informaciją. Rodo, kokia ideali turi
būti teisė. Principai tai konkrečios veiklos idealas. BT principai kyla iš bendrų teisinių
principų, teisinės valstybės koncepcijos.

BT principai - įtvirtintos politinės, teisinės idėjos, nuostatos, kurio nukreipia funkcijas BT

tikslams pasiekti.
BT principai:
 Teisėtumo principas – teisės viršėtumo principas. Negalioja joks įstatymas, jei jis
prieštarauja Konstitucijai. Nėra bausmės ar nusikaltimo, kurio nėra įstatyme.
Baudžiamoji justicija paliečia pagrindinę žmogaus apsaugą. Šis principas pradedamas
skelbti jau nuo buržuažo laikų (XVIII a.). Tai reiškia, kad ir teismas ir kitos institucijos
turi veikti griežtai pagal įstatymą. Iki XX a. vid. Teisėtumo principas galiojo labai
iškreiptai.
 Lygybės – visų piliečių lygybė prieš įstatymą. Niekas negali išvengti baudžiamosios
atsakomybės, atsakomybės neišvengiamumas turi būti užtikrintas kiekvienam subjektui.
Lygybę patvirtina bausmių skyrimo taisyklės ir atleidimo nuo baudžiamosios
atsakomybės ir bausmės reiklavimai
 Individualizavimo principas – Konstitucinis teismas ne kartą pasakęs, kad visi
principai turi vienodą reikšmę.
 Kaltės principas. Kaltės principas susijęs su subjekto požymiais. Kaltės principas tai
tuo pačiu individualios atsakomybės principas (atsako tas, kas padarė nusikalstamą
veiką). Šis principas kylo iš Prancūzų revoliucijos ( bausti nekaltus yra gėda). Kaltės
principas faktiškai lemia, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra visuma
objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių. Kaltės principas sieja
objektyvų
 Teisingo nubaudimo principas. Įstatymų leidėjo nurodytas principas. Bk 41str. 5
punktas, 54 str. 2 dalis. Sankcijos turi būti protingos ir proporcingos. Tinkamas
panaudojimas kriminalizavimo ir t.t. sudaro prielaidas teisingumo principui. Bausmė
teisinga, kai įvertinama ir atsižvelgiama į kaltininko ir nukentėjusiojo interesus.

41 straipsnis. Bausmė ir jos paskirtis

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį
nusižengimą padariusiam asmeniui.
2. Bausmės paskirtis:
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

54 straipsnis. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už
padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.

 Humaniškumo principas. Bausti, bet humaniškai

BT principų reikšmė
Reikalavimai, kurių turi laikytis įstatymų leidėjas, reikalavimai baudžiamosios justicijos
subjektui, baudžiamajai politikai.
Baudžiamosios teisės principai turi reguliatyvinę reikšmę. Baudžiamosios teisės principai
nustato baudžiamosios teisės metodo esmę, nustato to teisinio reguliavimo metodą ir esmę,
vykdymo galimybes, apimtį.
Baudžiamosios teisės principai sujungia baudžiamosios teisės normas į jų sistemą. BT
principai kyla iį konstitucijos, tai jie derina baudžiamąją teisę su visomis kitomis teisės
sistemomis. Tinkamas principu supratimas, padeda suprasti baudžiamosios teisės principus.

Baudžiamosios teisės ryšys su kitomis teisės sistemomis

BT ir Konstitucija

BT saugo tas vertybes, kurios įtvirtintos konstitucijoje. Konstituciniai principai lemia BT

kryptis, subkoordinacinis ryšys

BT ir tarptautinė ir ES teisė.

BT derinama prie tarptautinės ir ES teisės aktų. Pas mus BT daugiau kriminalizavimo, tai
mūsų realizavimas tarptautinių dokumentų.

BT ir administracinė teisė

Administracinė teisė tai mažoji baudžiamoji teisė. Neretai, kai ANK nesutampa su BT, būna,
kad ANK baudžia baisiau nei BT panašios dalys. Faktiškai beveik visos institucijos teikia
seimui siūlymus ANK pildymui.

BT ryšys su baudžiamąją justicija (baudžiamojo proceso tvarka ir t.t.)

Visas baudžiamosios bylos procesas. Visi procesiniai veiksmai, kurie padeda įtvirtinti
įrodymus, siekiant pagrįsti asmens kaltumą, vykstą pagal griežtą procesinę tvarką.

Bausmių vykdymo kodeksas apima sritį, kurią kuruoja keršto

Baudžiamosios teisės mokslas

Tai jurisprudencijos dalis, kuri gali būti apibūdinama kaip baudžiamųjų pažiūrų visuma.
Baudžiamosios teisės dalykas ir baudžiamosios teisės mokslo dalykai yra skirtingi,
Baudžiamosios teisės mokslas yra žymiai platesnis dalykas, tai mokslas skirtas baudžiamųjų
įstatymų, normų ir nuostatų nagrinėjimui. Jis nagrinėja pamatinius baudžiamosios teisės
institutus, principų turinio atskleidimai
3 paskaita

Baudžiamoji atsakomybė

Baudžiamosios atsakomybės pagrindų samprata:

 Baudžiamoji teisėkūra
 Baudžiamoji jurisprudencija
 Baudžiamoji politika

Pagrindas: kas pagrindžia teisę bausti savo piliečius.

Jau Platono darbuose V a. prieš mūsų erą jau galime matyti samprotavimus apie nusikaltimus
ir bausmes.
Aristotelis irgi rašė apie atsakomybės klausimus ir sake, kad dvasia valdo kūną, o protą ... IV
a.
Sovietinei baudžiamąja teisei užteko socialiai pavojingo elgesio, tada jau buvo sprendžiama
apie bausmes

Istorija rodo, kad galima skirti tokias kryptis, kuriomis grindė baudžiamąją atsakomybę:
 Indeterminizmas. Tvirtina, kad nusikalstamo elgesio priežastis yra absoliuti žmogaus
valios laisvė. Neteisėtas elgesys yra smerkiamas, kad žmogus turėdamas valios ir
dvasios veiksmą, padaro baudžiamą veiksmą. Valia yra aukščiausias ir vienintelis
žmogaus elgesio reguliatorius, kuris nuo nieko nepriklauso. Indeterministai yra
priešingi deterministams. Žmogus gimsta laisvas ir laisva valia. Baudimas yra lyg
kerštas, nes bausti laisvą žmogų reiškią nesidairoma į visus faktorius. Teisėsauga turi
jausti pasitenkinimą, baudžiant nusikaltusį asmenį. EPIKŪRO, KANTO, SARTE
FILOSOFIJOS DEDA PAGRINDUS INDETERMINIZMUI.
 Determinizmas. Faktiškai viskas visuomenėje yra susiję ir turi priklausomybę.
Priešingybė indeterminizmui. Viskas yra objektyviame priežastingume, viskas
pasaulyje, gamtoje yra susiję, visos sąsajos yra griežtos, o galima sakyti, kad net ir
nulemtos iš anksto. Tokiame pasaulyje galima teigti, kad žmogus yra tik mašina,
vykdanti likimą. Buvo tvirtinama, kad akivaizdu, kad visuomenėje yra žmonių, kurie
yra gimę būti nusikaltėliais. Šie biologiniai atvejai yra neišvengiami. Buvo teigiama,
kad nereikia bausti nusikaltėliu, o tiesiog neleisti jiems gimti. ROZO, FILOSOFIJA
 Deliktinis materializmas. Ieško vidurio tarp indeterminizmo ir determinizmo. Iš čia
atėjo kaltės institutas
 Teisinis pozityvizmas.
Šios kryptis suformuoją šiuolaikinės teisės idėjas.

Teisinis baudžiamosios atsakomybės pagrindas

BK 2 straipsnis

Nusikalstama veika – teisės pažeidimas už kurį numatytos baudžiamojo įstatymo sankcijos

Nusikalstamos veikos sudėtis. Kaltininko nustatymas:

  Nusikalstamos veikos sudėtis yra pagrindas baudžiamajai atsakomybei. Tai požymių
visuma. Nusikalstamų veiklų sudėtyje yra keturi elementai.
 Baudžiamąjį persekiojimą galima pradėti tik tada, kai yra pavojinga veika ir yra
nusikalstamos veikos sudėtis pilna.
 Patraukti į baudžiamąją atsakomybę galima bet kokį asmenį, kuris turi požymių
visumą atitinkamą baudžiamąjį įstatymą.
 Būtinos prielaidos, nusikalstamos veikos sudėtis yra ir mūsų visų neliečiamumo
garantija.
 Nusikalstamos veiklos sudėtis padaro prielaidas, koks nusikaltimas ką reiškia, suprasti
įstatymą.
 Toks baudžiamosios atsakomybės pagrindas užtikrina ir mūsų įsitikinimu ir tikėjimo
laisvę. Mintys, įsitikinimai ir t.t. negali lemti baudžiamosios atsakomybės

Tai nėra lengvai tvirtinamas pagrindas, galime matyti, nes tam yra sukurta procesinė tvarka.

Objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė

Baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos

Dažnai baudžiamoji atsakomybė laikoma tik bausme, bet BK vardina ir kitas BA formas.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra taikomas dažniau nei skiriama baudžiamoji
atsakomybė.

BAUSMĖ. Dažniausiai taikoma BA įgyvendinimo forma bausmės skyrimas. Šiuo atveju

teismas, pripažinęs asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, turi pareigą ir teisę paskirti
jam bausmę. Teismas skiria bausmę pagal BK Specialiosios dalies straipsnio, numatančio
ataskomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK Bendrosios dalies
nuostatų. PIRMIAUSIA ŽIURIMA Į SANKCIJAS.
ATLEIDIMAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS. Statutas, kurį gali taikyti tik
teismas, o rengia prokuroras. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra bendras
pilnamečiams ir nepilnamečiams. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra galimas ir
juridiniams asmenims. Atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti taikomos
baudžiamojo poveikio priemonės ( arba gali būti netaikomos). Nepilnamečiams gali būti
taikomos auklėjamo poveikio priemones (arba tiems pilnamečiams, kurie neturi pilnamečio
proto, ribotam pakaltinamumui).
ATLEIDIMAS NUO BAUSMĖS. Dažniausia susijęs su medicininiais sveikatos dalykais.
Pvz.: asmuo yra nepakaltinamas.
BAUSMĖS VYKDYMO ATIDĖJIMAS. Gali būt pilnamečiams arba nepilnamečiams.
Dalinis arba nedalinis.
1.Amnestija
2.Malonė

Baudžiamosios atsakomybės skirtumai nuo kitų teisės šakų.

 Baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra visiškai kitokie nei kitų atsakomybės rūšių.
Baudžiamosios teisės pažeidimas yra pats žiauriausias ir pavojingiausias ( kažkiek
panašumo su administracinę).
  Baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos yra visai kitokios ( bausmė,
atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir t.t.)
 Skiriasi atsakomybės rūšys ir pagal taikymo subjektus. Baudžiamąją atsakomybę taiko
tik teismas. Kitų rūšių atsakomybę taiko ir kitų subjektų ratas ( pvz.: ANK gali taikyti
ir pareigūnai)
 Niekur nėra tokių griežtų pasekmių niekur kitur, kurie kyla kaltininkui. TEISTUMAS
 Skiriasi ir pagal subjektus, kuriems taikoma BA fiziniai ir juridiniai asmenys,
nepilnamečiam nuo 14m. net galima taikyti BA.

Baudžiamosios teisės šaltiniai

XIV a. buvo pirmieji rašytiniai Lietuvos baudžiamosios teisės šaltiniai, kuriais sekė ir kitos
šalys. Lietuvos baudžiamojoje teisėje niekada nebuvo baudžiami gyvūnai, tai rodo kokia
mūsų teisė buvo šviesi
Baudžiamosios teisės Lietuvoje laikotarpiai:
 Iki statutinė teisė.
 LDK statutai.
 Carinės Rusijos faktiškai nuo 1918m.
 Tarpukario Lietuvos įstatymai
 Sovietiniai įstatymai
 Fašistiniai įstatymai
 Dabartinė mūsų baudžiamoji teisė

Faktiškai, Europoje pirmieji baudžiamosios teisės traktatai atsirado XIII a.

Nusikaltimai:
 Nusikaltimai viešajai tvarkai (saugumas kelyje
 Turtiniai nusikaltimai (vagystės, turto sužalojimai)
 Nusikaltimai žmogui (gyvybei, kėsinimasis į gyvybę, jei naudojamas ginklas,
nužudoma moteris, o ypač, jei nėščia). Jei sužalojimas yra į veidą, tai baudžiama dar
stipriau jei padaro įtakos žmogaus veido pasikeitimams.
Bausmės:
 Piniginė išpirka. Išpirko dydis priklausė ir nuo kaltininko ir nuo nukentėjusio
socialinės padėties
 Kūno žalojimas (pvz.: vagiui nupjauna ausį)
 Mirties bausmė
Atsakomybė:
 Iki 9 metų vaikams, kurie padarė žalą, atlygina viską tėvai.
 Jei asmuo, negalėjo atlyginti žalos, tai buvo baudžiama visa šeima. Ne materialinė,
o fizinė
 Objektyvi skriauda. Objektyvaus pakaltinamumo principas

KAZIMIERO TEISYNAS - teisės aktas, kuris galioje visoje LDK. 1468-1529 m. Galima
sakyt, kad visi precedentai į jį sudėti. Kai kurie teisininkai pripažįstą jį kaip pirmąjį teisės
šaltinį. Šio teisyno originalas nėra rastas.
  Turtinių nusikaltimų aprašymas. Labiau skirtas nuosavybės apsaugai. Minimos labai
plačiai vagystės ( ir daiktai ir laisvų ir nelaisvų gyventojų nuosavybė, savavališkai
miško kirtimas ir t.t.). Subjektais galėjo būti pripažinti visi.
 Atribojama šeimos atsakomybė nuo asmeninės. Pradžia kaltės principo įtvirtinimo.
 Daug dėmesio skiriama procedūroms, kaip turi būti nustatoma bausmė. Svarbus
savanoriškas prisipažinimas, prisipažinimas naudojant prievartą.

Bausmės:
 Atlyginimas ( savo turtu arba šeima gali padėti) už padarytą žalą ir nubaudimas. Jei
šeima žinojo apie vagystę, tai jie būtinai turi atlyginti žalą.
 Išpirkimas. Ponas galėjo išpirkti nusikaltėli
 Bausmės skyrėsi nuo socialinės padėties.
 Mirties bausmė galėjo būti taikoma recidyvu. Galėjom būti baudžiamas, jei daikto
vertė buvo didesnė nei 30 grašių (pvz.: arklio, karvės pavogimas)
 Kokios bausmės taikomos feodalams yra nenurodoma.
 Bausdavo didysis kunigaikštis pasitaręs su bajorų taryba.

LDK STATUTAI

Šie statutai veikė pusketvirto amžiaus. Yra labai ne daug tokių rašytinių teisės šaltinių. Šie
statutai rodė, kad teismų praktika yra kodifikuojama. Šie statutai įtvirtino renesanso
pokyčius. Statutai buvo taikomi ir kunigaikščiams, galima sakyti padėjo pagrindą, kad prieš
įstatymą visi yra lygūs.

Tos normos, kurios laikytos BT normomis, buvo labai aiškios ir net su bausmių vykdymo
sistema. To meto įstatymų leidėjas jau žinojo šiuolaikinio BK skirstymą į skyrius, poskyrius,
punktus. Visos normos buvo sugrupuotos.

 Nusikaltimu buvo pripažįstamas tik konkreti žmogaus veika. Buvo konkretizuojami

objektyvus teiginiai ir buvo privalomas priežastinio ryšio įrodymas. Buvo įrodoma, jei
kuris bajoras buvo suluošintas, bet iš karto po to jis nenumirė, o pvz.: važiavo dar į
turtu, tai bausmė yra skiriama bausmė.
 Statutai laiko subjektu tik fizinį asmenį.
 Statutai skyrė ir atitinkamas amžiaus ribas, nuo kada skiriama baudžiamoji
atsakomybė ( 14 metų). Psichinė sveikata neturėjo reikšmės, ir pakvaišeliai buvo
baudžiami taip pat. Pagal tečią statutą baudžiamoji atsakomybė buvo nuo 16 m. Pagal
baudžiamąją teisę buvo svarbūs subjekto požymiai: amžius, socialinė padėtis ir t.t.
 Statutuose buvo įtvirtinta, kad tik tas asmuo atsako, joks kitas negali. Linčo teismo
nebuvo
 Teismų Sistema.
 Kaikuriose normose jau galime įžvelgti būtinąjį kaltės požymi - kaltės institutas.
Statutuose jau buvo įtvirtinamos – aplinkybės
 Nusikaltimai:
1. Pirmame statute kalbama apie SKRIAUDĄ. Retais atvejais kalbama apie
skriaudą valstybei ir visuomenei
2. Antrame irgi jau užsimenama apie valstybės apsaugą.
3. Trečiam statute jau yra saugoma valstybė nuo blogų kėsinimusi.
  Bausmės:
1. Kalto nubaudimas
2. Nukentėjusio pasitenkinimas
3. Įbauginimui kitų, kad nedarytų nusikaltimų
4. Diferencijuojamas bausmių taikymas. Naudojama įvairių rūšių bausmė
5. Dominuoja turtinės bausmės. Pačių sunkiausių nusikaltimų kaltinamieji galėjo
už brangiai atlyginti žalą. Buvo turto atėmimas, paveldėjimo teisės atėmimas
( tiems, kurie nužudė šeimos narius).
6. Garbės netekimas
7. Ištrėmimas. Visų teisių atėmimas arba išėjimas iš valstybės
8. Pabėgusio nusikaltėliu niekas negynė
9. Nušalinimas nuo tarnybos ( aukštesniems darbuotojams)
10.Asmeninės įbauginančios bausmės.
11.Mirties bausmė už sunkius nusikaltimus. Nukentėjusiems sutikus, mirties
bausmė galėjo būti keičiama į laisvės atėmimą. Mirties bausmė eina per visus
statutus. Statutai griežtėjo su kiekviena redakcija.
12.Kūno bausmės buvo vykdomos viešai.

Nepilnamečių baudžiamojo atsakomybė švelnesnė. Nepilnamečiams skiriama tik piniginė

bausmė, jei pinigų neturėjo nei tėvai nei vaikas – galėjo atidirbti.
Jei nepilnametis tėvus užmušė, tai netenka gyvybės ir turto. Jis atitenka šeimos nariams,
kurie nebuvo nusikaltimo bendrininkais.

Bausmių ekonomijos principo buvo laikomasi griežtai. Nebuvo ilgo laisvės atėmimo, nes jis
brangus. Net ir paskyrus mirties bausmę, nusikaltėlis už ją turėjo susimokėti, jei pinigų
neturėjo tai šeimos nariai mokėjo.

4 paskaita

Statutas
1919 m. vasario 16 d. Lietuva atsisakė mirties bausmės – tai parodė mūsų teisės sistemos
humaniškumą. Deja, po mėnesio, įsigaliojus karo stoviui, mirties bausmė buvo grąžinta.
1920m. Vasari, baudžiamasis statutas buvo pakeistas ir sake, kad mirties bausmė gali būti
taikoma ir po karo stovio. 1920-06 mėn. buvo įtvirtinta laikinoji konstitucija ir ten deklaravo
mirties bausmės atsisakymą, bet ir vėl po mėnesio, prasidėjus karui, mirties bausmė buvo
grąžinta. Paskui mirties bausmė nebebuvo naikinama, vėliau mirties bausmė buvo vykdoma
dujų kameromis.
Mirties bausmė tikrai nebuvo reta, dažnai buvo dėl politikos pobūdžio nusikalstamas veikas.

Nubaustieji mirties bausme arba sunkiųjų darbų kalėjimu, buvo atimamos luominės
privilegijos, turtinės teisės, vedybinių teisių (galėjo nutraukti nenubaustoji pusė).

Pagal baudžiamajį stauta:

 Mažamečiai iki 10 metų nebuvo pakaltinami
 Nuo 10-14 metų nusižengeliai buvo atiduodami į
 Nuo 14 iki 17 metų nebuvo galėtas skirti į sunkiųjų darbų kalėjimą
 Nuo 17 iki 21 metų jau buvo galima skirti į sunkųjį kalėjimą,
Nusikaltimų rūšys:
 37 skyriai. Pakankamai didele klasifikacija. OBJEKTAS – VIENARŪŠIAI
SANTYKIAI –

Kažkuri paskaita

Subjektų požymiai nustatomi gana bendrųjų požymių. Specialieji subjekto požymiai yra
svarbūs vykdytojui, tiesiogiai tam asmeniui, kuris vykdo nusikalstamą veiką.

Bendrieji subjektai: 13str., pakaltinamumo sąvokos BK nėra. Tai užtikrina asmenų lygybę
prieš teismą, prieš įstatymus. Pareiškiant įtarimus, pakanka pateikti bendruosius požymius,
nes apib

Bendrieji požymiai:
 Subjekto amžius. Amžius, kai subjektas gali būti pripažintas nusikalstamos veikos
subjektu. Ši riba nustatoma remiantis daug mokslų: psichologija, pedagogika ir t.t.
Norint nustatyti subjekto amžių BA, reikia, kad žmogus suprastu ir socialinę ir fizinę
asmens.
Amžius: 14 metų ( išimtis čia jau ), 16 metų ( bendroji ) bet realiai ne visas BK veikas
jau gali padaryt tokio amžiaus.
Nuo 14 metų nusikaltimai jau tikrai rimti. Buvo daug diskusijų dėl to seniau, kad riba
būtų dar pamažinta
 Pakaltinamumas. Rodo išsivystimo lygi inteletine prasme, faktinę ir socialinę
reikšmę, sugeba suvokti ir iškęsti BA. Tai socialinė ir psichologinė charakteristika,
krui atskeleidžia asmens faktines savybes.Pakaltinamumas siejamas su kaltės principu.
Įstatymų leidėjas pakaltinamumo neapibūdina. BT dominuoja prezumcija, kad
įstatymai parašyti ir taikomi sąmoningai, protingai būtybei. Pakaltinamumo sąvoka
galima aiškint pagal nepakaltinamumą, nes nepakaltinamumo sąvoka yra BK 17 str.
Nepakaltinamumas atsiranda XVIII-XIV a.
Medicininis kriterijus. Psichikos sutrikimai. Senam BK buvo psichikos
sutrikimai dar biški aiškinami. Medicicininio kriterijaus nepakanka pripažint
asmenį nepakaltinamu. Vienoje elgesio būsenoje gali liga nekenti, o kitoje jau
gali nebekontroliuoti savo elgesio (pvz. menas. dažnai sizofrenija būna
menininkam, nors menui tai netrugdo)
Juridinis kriterijus. Suvokti ir valdyti savo veiksmus kriterijus. Intelektinis
suvokimas gali būti kartu ir su valiniu momemtu ( gebėjimu valdyti ). Vertinant
paktiką, būna, kad asmuo supranta savo veiksmus, bet negali susivaldyti
(kleptomanija). Juridiniam kriterijui pakanka arba vieno arba kito kriterijaus

Per objektyviuosiuos požymius, dažnai pamatoma subjektyvių požymių visuma

Kaltės formų reikšmė:

Kaltei būtinas kiekvienas kaltės požymis. Kaltės forma padeda atriboti nusikalstamą ir
nenusikalstamą veiką.

Veikos pagal kaltės forma yra kvalifikuojamos ir klasifikuojamos.

Klasifikuojama – nusikalstamų veikų skirstymas

Tik esant tyčia gali būti:

 Bendrininkai veikia tyčia
 Motyvas
 Tikslas