Yva - Panelė, verta milijono

Pragrojimas: Gm# E B F#

Gm# E
Ten, kur eina ji,
B F#
Ten eismas sutrinka
Ir šokas ištinka.
Ten kur eina ji,
Ten oras atšyla
Ir vėjas pakyla.

Cm# Dm#
Super praeivė,
Cm# Dm#
Podiumo deivė.

Panelė iš Kauno rajono,

Verta milijono,
Graži be diplomo.
(2 k.)

Ten, kur eina ji,

Ten vasarą sninga,
Ten liftai užstringa.
Ten kur eina ji,
Mašinos sustoja
Ir žemė siūbuoja.

Super praeivė,
Podiumo deivė.

Panelė iš Kauno rajono,

Verta milijono,
Graži be diplomo.
(6 k.)
Delfinai - Saulė

Dm# B Gm# C#
Aš sugalvojau saulę danguje
Aš sugalvojau ją,tave,save
O kitą dieną lietų su audra
Bm
Ir tada aš vėl jaučiuosi lyg vandenyje
Gm#
Skubu bet viskas plaukia pro mane
Bm A#
Aš nežinau ar meilė tik apgaulė

Priedainis:
Dm# B
Saule mano saule kur tu išėjai
F#
Mano paprastas pasaulis neatleis
C#
Mano paprastas pasaulis nesupras
Kaip prarast
O mano saule mano ryto spinduliai
Mano paprastas pasaulis neatleis
Mano paprastas pasaulis nesupras
Kaip prarast

Sušalo rašalas senų laiškų

Iš kur jie skrido paukščiais
Ir į kur aš nežinau
Ir namuose tyla
Ir vėl jaučiuosi lyg vandenyje
Skubu bet viskas plaukia pro mane
Aš nežinau ar meilė tik apgaulė

Priedainis.

Dm# Bm
Aš taip bijau kažką svarbaus pamiršt
Gm#
Aš lauksiu savo saulės ji sugrįš
Bm A#
O šis ruduo atėjo tik dėl to kad lapam reikia krist

Priedainis.

Fm C#
Tai kas žibėjo tūkstančiai žydrų svajų
G#
Tai kas galėjo būt bet liko tik tarp jų
C (dengtas) Fm
Tai kuo tikėjom mes aš negaliu suprast kaip prarast

O mano saule mano ryto spinduliai

Mano paprastas pasaulis neatleis
Mano paprastas pasaulis nesupras
Kaip prarast, kaip prarast, kaip prarast
Saule mano saule kur tu išėjai...
Am G F Dm E

Pasiimk mane kartu, kaip visada, kad vėl pamestum

Sakai vienatvė reikalinga tau save atrasti

Mes kartais žiūrim kreivai, nors bandom tiesint kelią

Deja, ne visada suprantam, kur pradžia, kur galas.

Daina, į dangų kildama, milijonus paskui traukia

Kai kas kartoja žodžius, kai kas jos vardą šaukia

Šios mano mintys, tai ne tik balsai ir garsas

Tai tavo nuodas,vaistas - Venera ir Marsas.

Mane pažadina iš letargo miego sienos

Ten su pasauliu vienui vienas

Skaitai mintis savas, paišai raides

Kažkam jos tiks, kažkas , kad tiko apsimes

Gali rankioti plojimus - tūkstančiai delnų

Būt nešiojamas ant rankų, ant pečių

Tik neužstrik dėmesio komforto zonoj

Tas pats, kas gyventi, tik, deja, komoj.

Pusantro milijardo širdies dūžių

Tiek smūgiu per 36-ešerius metus

Ne vien pakilimų,nuopolio ,gyvenimo lūžių

Buvo,yra ir bus, juk tu - ŽMOGUS!

Mūsų daina, kopdama į dangų

Visus sutraukia, kartok, šnibždėk, jei nori, šauk ją

Tai eilės, kažkam piktos, kažkam meilios

Bet jos tikros ir nebūtinai bailios!

Pried.

Am G C Dm E

Visada kartu, norėjome laikrodžius aplenkt,

Bet spaudėm akmenis jie traukė mus žemyn,

Tik staiga, supratom, kad jų seniai nėra

Vien smėlis liko mūsų delnuose.

Mano žodis gimsta tik vienatvėj

Bet nenoriu sulaukti vienas senatvės

Tryniau gimtinės miškus, sostinės gatves

Ieškojau prasmės, bet gal prasmė mane suras.

Kas paslydo ant savo EGO, o būna - nieko

Kas galvoja, kad neslysta - labai klysta

Žingsnis į priekį ar du atgal yra

Ar taip, ar kitaip - tik kelionės pradžia.

Gali žiūrėt atgal, bet nematysi priekio

Žiūrėt į priekį, svarbus ir patirties kiekis

Per petį nesidairau, nes kas iš to,

Išmesk akmenis - bus tik lengviau nuo to!

Čia viena dieną šventė, kitą liūdesys

Čia viena dieną protingas, kitą, žiūrėk, kvailys

Įdomus gyvenimas tas

Amžini klausimai, kur kodėl, kaip ir kas.

Pried.

Visada kartu, norėjome laikrodžius aplenkt,

Bet spaudėm akmenis jie traukė mus žemyn,

Tik staiga, supratom, kad jų seniai nėra

Vien smėlis liko mūsų delnuose.

--------------------PRAGROJIMAS-------------------------

Pried.

Visada kartu, norėjome laikrodžius aplenkt,

Bet spaudėm akmenis jie traukė mus žemyn,

Tik staiga, supratom, kad jų seniai nėra

Vien smėlis liko ..........

Visada kartu, norėjome laikrodžius aplenkt,

Bet spaudėm akmenis jie traukė mus žemyn,

Tik staiga, supratom, kad jų seniai nėra

Vien smėlis liko mūsų delnuose...

Dm C
Baigėsi šokis, blėso žibintas,

Gm C
Klevų šešėliuos, ošė naktis.

Gėlės nuskintos, gėlės pamintos,

Gėlių ir meilės, viena lemtis.

F Am
Kažkas užgeso, mano krūtinėj,

Am# C
Sėdėjom tylūs, ir svetimi.

F C Dm F
Sudie mano mergaite sudie,

A# F Gm C
Sudie tiltų neliko atgal.

Kurgi tos naktys, kurgi tie žodžiai,

Pakirptas auksas, puikių kasų.

Nieko neliko, sodžiaus mergaite,

Iš mūsų meilės, dienų šviesių.

Kažkur sudužo, į tamsią girią.

Daina ir meilė, nesuprasta.