Rūkymo keliami pavojai

Tabako rūkymas yra labiausiai paplitusi priklausomybės liga. Ši priklausomybės rūšis sąlygoja
daugiau sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių negu visos kitos kartu. Vien Lietuva dėl rūkymo
kasmet netenka per 7000 gyvybių, daugiausia darbingo amžiaus vyrų, ir patiria apie šimtą milijonų
litų nuostolių. Šių netekčių ir nuostolių būtų galima išvengti, jeigu užkietėję rūkaliai atsisakytų
cigaretės. Deja, į šį žalingą įprotį dažnai žiūrima kaip į normalų reiškinį, o tabako pramonė ir
verslas, kaip yra laikoma, netgi naudingi ekonomikai tik ne žmogaus sveikatai. Tokiomis sąlygomis
rūkymo prevencija yra menkai veiksminga, todėl belieka rūkalius skatinti kuo anksčiau liautis
žalotis sveikatą ir padėti jiems išsivaduoti iš sunkiai įveikiamos priklausomybės.
Mesti rūkyti yra kol kas veiksmingiausias būdas, padedantis sumažinti sergamumą šio žalingo
įpročio sukeltomis ligomis ir mirtingumą nuo jų. Įveikus šią priklausomybę greitai pagerėja
savijauta, plaučių, kvėpavimo funkcija, apetitas, pamažu mažėja rizika susirgti plaučių vėžiu,
miokardo infarktu ir kitomis ligomis.
Mesti rūkyti verta bet kurio amžiaus žmogui. Netgi jei ir gana senyvo amžiaus žmogus atsisakys
cigaretės, pagerės plaučių funkcija, pailgės jo gyvenimo trukmė.

Pasaulio banko duomenimis, maždaug trečdalis suaugusių planetos žmonių rūko tai sudaro apie 1,3
mlrd. rūkalių pasaulyje. Rūkymas jau dabar sukelia 4,9 mln. mirčių kasmet tai vienos iš dešimties
mirčių priežastis. Kiekvieną dieną pasaulyje nuo tabako sukeltų ligų miršta daugiau nei 13 tūkst.
gyventojų. Kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija, nekontroliuojamas rūkymo plitimas
pasaulyje gali lemti, jog iki 2025 m. mirtingumas nuo šių ligų išaugs iki 10 mln. netekčių per metus,
o bendras tabako aukų skaičius per artimiausius 50 metų gali pasiekti pusę milijardo.
2000 metais Lietuvoje reguliariai rūkė 51 % 20-64 metų amžiaus vyrų ir 16 % moterų. Rūkymas
tampa vis populiaresnis tarp moterų ir jaunimo, ypač sparčiai šis žalingas įprotis plinta tarp jaunų
merginų. 1994-2000 metais jaunų (20-24 m.) rūkančių moterų padaugėjo beveik
keturis kartus ir tai sudarė 15,8 %.

Rūkymo poveikis

Tabako dūmuose randama per 4000 cheminių junginių, iš kurių apie 200, kaip laikoma, yra realiai
kenksmingi sveikatai, o 40 patvirtinti kaip A grupės kancerogenai. Kancerogenų (medžiagos,
sukeliančios vėžį, pavyzdžiui, įvairūs benzpirenai, nitrozaminai, radioaktyvusis polonis) į
organizmą patenka su dervomis. Tai kelių nuodingųjų cheminių medžiagų mišinys. Kai kurios iš jų
sukelia alveolių ląstelių DNR mutacijas. Dėl to normalus ląstelių dalijimasis tampa nevaldomas ir
atsiranda piktybinis auglys. Pažeidžiamiausios yra betarpiško sąlyčio vietos: lūpų, burnos ertmės,
gerklų, bronchų gleivinė, o pastaraisiais metais paplitus lengvų“ cigarečių rūkymui – ir alveolės.
Todėl ilgalaikis rūkymas sąlygoja ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, skrandžio, kasos, kepenų ir
šlapimo pūslės vėžio atsiradimą, taip pat didina riziką sirgti kitomis vėžio formomis. Gleivinę
dirginančios medžiagos (rūgščių radikalai, aldehidai) sukelia lėtinį bronchų gleivinės uždegimą,
virpamojo epitelio atrofiją ir vadinamąjį „rūkaliaus bronchitą“, o ilgainiui – plaučių emfizemą, lėtinį
plaučių ir širdies nepakankamumą. Anglies monoksidas (smalkės) geriau negu deguonis jungiasi su
hemoglobinu eritrocituose, todėl kraujyje sumažėja deguonies ir širdis dirba sunkiau. Sudarydamas
patvarų junginį su hemoglobinu, jis pablogina deguonies apykaitą. Tabako dūmuose esantis
nikotinas - tai medžiaga, kuri sukelia potraukį tabakui, o jos trūkumas - abstinencijos būseną. Jis
taip pat skatina į kraują išskirti hormono adrenalino, ku- ris greitina širdies ritmą ir kelia
kraujospūdį. Sutraukdamas smulkiąsias kraujagysles, nikotinas blogina jų sienelių mitybą ir skatina
plėtotis aterosklerozę. Abi šios medžiagos kartu didina riziką sirgti išemine širdies liga, insultu,
širdies ritmo sutrikimais.
Nikotinas taip pat veikia tiek centrinę, tiek ir autonominę nervų sistemą. Tai svarbiausia tabako
dūmų veiklioji medžiaga, nes būtent ji sutrikdo neurohormonų apykaitą ir sąlygoja priklausomybės
atsiradimą. Tabako rūkymas yra efektyviausias būdas šiai medžiagai patekti į organizmą (rūkant
pirmoji dozė pasiekia smegenis per 10-20s, bet rūkalius gauna ir visų kitų kenksmingųjų medžiagų).
Rūkymo padariniai sveikatai

Reguliaraus rūkymo padariniai žmogaus sveikatai priklauso nuo trukmės, surūkomų cigarečių
skaičiaus (patenkančių į organizmą kenksmingųjų medžiagų kiekio) ir individualių organizmo
savybių, todėl ne visiems rūkaliams jie pasireiškia vienodai. Priežastinis rūkymo ir ligos ryšys
matomas tiriant plaučių vėžį. Iki 90-95 % juo sirgusiųjų reguliariai rūkė. Lėtinis bronchitas taip pat
yra neišvengiamas ilgalaikio reguliaraus rūkymo padarinys. 75 % visų kvėpavimo sistemos ligų
siejama su šiuo įpročiu, bet tai sudaro tik 3-5 % bendro mirtingumo. Taip yra todėl, kad lėtinės
plaučių ligos trunka ilgai, o rūkaliai per tą laiką miršta ir nuo kitų ligų. Rūkymas sąlygoja 25 %
mirtingumo nuo išeminės širdies ligos atvejų ir laikomas vienu svarbiausių jos rizikos veiksnių,
ypač jei dar prisideda kiti (pavyzdžiui, arterinė hipertenzija). Tai ir vienas svarbiausių jaunų bei
vidutinio amžiaus vyrų ankstyvos mirties nuo miokardo infarkto veiksnių. Sukeldamas kraujotakos
sutrikimus, mažindamas spermatozoidų judrumą nikotinas sukelia vyrų nevaisingumą, taip pat
didina impotencijos tikimybę. Didžiojoje Britanijoje 20 metų trukę rūkančių gydytojų vyrų tyrimai
parodė, kad pusė jų mirė nuo tabako sukeliamų ligų.

Rūkymos sukeliamos ligos

Lėtinis bronchitas - tai bronchų uždegimas. Bronchų gleivinės paviršiuje yra mažų plaukelių,
vadinamų virpamuoju epiteliu. Jie visą laiką juda ir taip pašalina iš plaučių dulkes, kitus
svetimkūnius. Jei plaukelių judėjimą sutrikdo per didelis gleivių kiekis arba tabako dūmai, šis
mechanizmas neveikia. Bronchitui būdingas sezoniškumas - jis paūmėja rudenį ir pavasarį, kai
keičiasi oro temperatūra, drėgna, vėjas.
Liga dažniausiai prasideda vadinamuoju „rūkaliaus kosuliu“. Tačiau netrukus kosulys ima stiprėti,
ypač fizinio krūvio metu ar patekus iš šiltos patalpos į šaltą. Iš pradžių atkosimos balkšvos gleivės,
vėliau jos tampa gelsvos, netgi atsiranda kraujo priemaišų. Jei sutrinka aprūpinimas deguonimi,
ligonis pradeda dusti, jam skauda galvą, krūtinės ląstos ir pilvo raumenis, sutrinka širdies veikla.
Kūno temperatūra dažniausiai išlieka normali. Po ligos paūmėjimo bronchai surandėja, kartais net
deformuojasi. Kvėpuoti sunku todėl, kad jie tampa ne tokie elastingi.
Pagrindinė lėtinio bronchito priežastis - ilgametis rūkymas. Taip pat šia liga dažniau sergama tose
vietovėse, kur didesnis oro užterštumas. Ją skatina dulkės ir cheminės medžiagos, pavyzdžiui,
tekstilės, vilnos, tabako fabrikuose. Lėtinis bronchitas gali atsirasti ir kaip kitų ligų, pavyzdžiui,
plaučių tuberkuliozės ar bronchinės astmos, padarinys.
Taigi veikiant visiems šiems veiksniams sustorėja bronchų sienelės, išveša skreplius gaminančios
liaukutės ir šių išskyrų pagausėja, susiaurėja bronchų spindis. Ilgainiui pažeidžiami smulkiausi
bronchai. Dėl to oras sunkiau patenka į alveoles, taigi sutrinka dujų apykaita.
Mesti rūkyti yra labai svarbu ir visada į naudą net daugelį metų rūkiusiems žmonėms. Tada
sumažėja tikimybė susirgti vėžiu, o mažiausiai ši liga gresia tiems, kurie niekada nerūkė.
Vėžys šiandien yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių. Sunkiausia vėžio ligų forma – tai plaučių
augliai. Žinoma, didžiausia rizika susirgti šia liga yra rūkaliams. Jie sudaro net 85 % visų ja
sergančiųjų. tai nekontroliuojamas vėžinių ląstelių dauginimasis plaučių audiniuose. Iš visų vėžio
ligų nuo šios mirštama dažniausiai kasmet pasaulyje netenkama 1,3 mln. gyvybių. Dažniausi
plaučių vėžio simptomai: dusulys, kosulys (atsikosėjama ir krauju), krinta svoris.
Norint išvengti plaučių vėžio, reikia kuo greičiau mesti rūkyti. Todėl labai svarbi ir psichologinė,
medikamentinė pagalba nuo nikotino priklausomiems asmenims, kurie neįstengia atsikratyti šio
įpročio patys.
Manoma, kad vartojant daug daržovių irgi galima sumažinti piktybinių auglių, taip pat ir plaučių
vėžio, atvejų skaičių.
Emfizemà (išsipūtimas) - tai lėtinė liga, kuriai būdingos padidėjusios ir (arba) pažeistos plaučių
alveolės. Ją dažniausiai sukelia kvėpavimas nuodingosiomis medžiagomis, pavyzdžiui, cigarečių
dūmais. Alveolės tampa neelastingos, todėl ligoniui iškvepiant orą nedidelis jo kiekis vis tiek čia
lieka. Sudėtingais atvejais alveolės gerokai padidėja, suardomos jų sienelės, pažeidžiamos ir aplink
esančios kraujagyslės. Todėl pablogėja dujų apykaita - deguonies pasisavinimas ir anglies dioksido
pašalinimas. Silpsta plaučių funkcija, atsiranda ir stiprėja dusulys, apsunkinamas širdies darbas.