Algebra ir diferencialinis

skaičiavimas
Andrej Bugajev
anb@vgtu.lt
http://techmat.vgtu.lt/~ab/M1/

Kurso modulis
• Modulio kodas - FMMMB16101

• Modulio apimtis - 6,0 ECTS kr.

Mokymo metodai:

• Paskaitos – 30 val. per semestrą.

• Pratybos – 30 val. per semestrą.

• Savarankiškas darbas - 96 val. per semestrą.

Vertinimas:
Pažymys = Egzaminas (50%) + Kolokviumas (20%)
+ Praktinė dalis (30%)

• Modulio kodas - FMMMB16101

• Modulio apimtis - 6,0 ECTS kr.

Mokymo metodai:

• Paskaitos – 30 val. per semestrą.

• Pratybos – 30 val. per semestrą.

• Savarankiškas darbas - 96 val. per semestrą.

Vertinimas:
Pažymys = Egzaminas (50%) + Kolokviumas (20%)
+ Praktinė dalis (30%)

Matricos sąvoka

Iš skaičių sudaryta stačiakampė lentelė

 
a11 a12 . . . a1n
 a21 a22 . . . a2n 
A=  ... ... ··· ... 


am1 am2 . . . amn

vadinama m × n matmenų matrica.

Lentelėje surašyti skaičiai aij (i = 1, 2, 3, ..., m; j = 1, 2, 3, ..., n)

vadinami matricos elementais.
 
Matrica eilutė A = a11 a12 a13 . . . a1n

 
a11
 a21 
Matrica stulpelis A =  .. 
 
 . 
am1

Kvadratinė matrica
Kai matricos A eilučių skaičius m lygus stulpelių
skaičiui n (t. y. m = n), tai tokia matrica vadina-
ma kvadratine matrica. Tuomet skaičius n yra
vadinamas jos eile.

Elementai a11 , a22 , ..., ann sudaro matricos pag-

rindinę įstrižainę.

Elementai a1 n , a2 n−1 , ..., an 1 sudaro matricos

šalutinę įstrižainę.

Vienetinė matrica
Kvadratinė matrica, kurios visi pagrindinės įstrižai-
nės elementai lygūs vienetui, o kiti – lygūs nuliui,
vadinama vienetine matrica ir žymima raide E,
t. y.  
1 0 ... 0
 0 1 ... 0 
E=  ... ... ··· ... .


0 0 ... 1

Nulinė matrica
Matrica, kurios visi elementai lygūs nuliui, vadina-
ma nuline matrica ir žymima raide O:
 
0 0 ... 0
 0 0 ... 0 
O=  ... ... ··· ... .


0 0 ... 0

Transponuotoji matrica

Matrica, gauta iš matricos A, sukeitus jos eilutes

ir stulpelius vietomis, vadinama transponuotąja
matrica ir žymima AT .

Pavyzdys
 
2 1  
T 2 −3 4
Jei A =  −3 0 , tai A = .
1 0 5
4 5

Simetrinė matrica

Jei A = AT , matrica A vadinama simetrine.

Veiksmai su matricomis Veiksmai su matricomis yra

tokie:

1. matricos daugyba iš skaičiaus

2. matricų sudėtis

3. matricų atimtis

4. matricų daugyba

Matricos daugyba iš skaičiaus

• Matricą A dauginant iš skaičiaus λ, kiekvienas jos
elementas yra padauginamas iš to skaičiaus, t. y.
 
λ · a11 λ · a12 . . . λ · a1n
 λ · a21 λ · a22 . . . λ · a2n 
λ·A= 
 ... ... ··· ... 
λ · am1 λ · am2 . . . λ · amn

Pavyzdys
 
2 −3 1
Jei turime A = , λ = 3, tai
4 0 5
 
2 −3 1
λ·A=3· =
4 0 5
   
3 · 2 3 · (−3) 3 · 1 6 −9 3
= .
3·4 3· 0 3·5 12 0 15

Matricų sudėtis ir atimtis

• Sudedant (atimant) matricas, yra sudedami (atima-
mi) jų atitinkami elementai.

• Sudėti ir atimti galime tik tokias matricas, kurios

turi vienodus matmenis (t. y. vienodą skaičių
eilučių ir vienodą skaičių stulpelių).

• Vienodus matmenis turinčios matricos vadinamos

vienarūšėmis.

Pavyzdys
Pavyzdžiui,
 duotos tokios
 matricos:
 
−1 3 2 2 6 −4
A= ir B = .
4 0 −5 3 2 −1
Matricos A ir B yra vienarūšės, nes jų matmenys
yra vienodi, t. y. matrica A turi dvi eilutes ir tris
stulpelius bei matrica B turi dvi eilutes ir tris stul-
pelius. Tokiu atveju duotas matricas galime sudėti
ir atimti.
Taigi,    
−1 3 2 2 6 −4
A+B = + =
4 0 −5 3 2 −1
 
−1 + 2 3 + 6 2 + (−4)
=
4 + 3 0 + 2 −5 + (−1)
 
1 9 −2
,
7 2 −6
   
−1 3 2 2 6 −4
A−B = − =
4 0 −5 3 2 −1
 
−1 − 2 3 − 6 2 − (−4)
=
4 − 3 0 − 2 −5 − (−1)
 
−3 −3 6
.
1 −2 −4
Jei turime matricas
   
−1 3 2 2 6
A= ir B = ,
4 0 −5 3 2

tai jos negali būti sudedamos (atimamos), nes jų

matmenys skirtingi, t. y. matrica A turi 3 stulpe-
lius ir 2 eilutes, o matrica B turi 2 stulpelius ir 2
eilutes. Kitaip tariant A + B neegzistuoja

Tiesinių matricų operacijų savybės

• A + B = B + A (komutatyvumas)

• (A + B) + C = A + (B + C) (asociatyvumas)

• α(βA) = (αβ)A

• (α + β)A = αA + βA

Matricų daugyba
• Kad galėtume sudauginti dvi matricas A ir B, jos
turi būti suderintos.

Matrica A vadinama suderinta su matrica B, kai

matricos A stulpelių skaičius lygus matricos B eilu-
čių skaičiui.
Pastaba. Iš to, kad matrica A suderinta su matrica
B, neišplaukia, kad matrica B suderinta su matrica
A.

Pavyzdys
Turime tokias matricas:
 
  2 0 1 4
1 5 2
A= ,B =  6 1 7 1 .
6 8 0
0 3 1 7
Matrica A suderinta su matrica B, nes matricos A
stulpelių skaičius (trys stulpeliai) lygus matricos B
eilučių skaičiui (trys eilutės). Tačiau matrica B nė-
ra suderinta su matrica A, nes matricos B stulpelių
skaičius yra keturi, o matricos A eilučių skaičius yra
du.

Am×n · Bn×p = Cm×p

Dviejų matricų Am×n = [aij ] ir Bn×p = [bij ]

sandauga vadinama matrica Cm×p = [cij ], kurios
elementai cij apskaičiuojami pagal Pn formulę: cij =
ai1 b1j + ai2 b2j + ... + ain bnj = k=1 aik bkj i =
1, m, j = 1, p

Matricų daugyba nėra komutatyvi: AB 6= BA

Matricos A · B elementas, esantis i-ojoje eilutėje ir

j-ajame stulpelyje, randamas sudauginus matricaos A i-
osios eilutės bei matricos B j-ojo stulpelio elementus ir
sudėjus šias sandaugas.

Pavyzdys
Turime tokias dvi matricas:
   
a11 a12 a13 b11 b12
A=  a21 a22 a23  ,B =  b21 b22  .
a31 a32 a33 b31 b32
A yra
Matrica  suderinta su
 matrica
 B. Tuomet

a11 a12 a13 b11 b12
A · B =  a21 a22 a23  ·  b21 b22  =

a31 a32 a33 b31 b32 
a11 · b11 + a12 · b21 + a13 · b31 a11 · b12 + a12 · b22 + a13 · b32
 a21 · b11 + a22 · b21 + a23 · b31 a21 · b12 + a22 · b22 + a23 · b32 .
a31 · b11 + a32 · b21 + a33 · b31 a31 · b12 + a32 · b22 + a33 · b32

Matricos A · B eilučių skaičius sutaps su matricos

A eilučių skaičiumi, o stulpelių – su matricos B
stulpelių skaičiumi.
Pastebėkime, kad matrica B nėra suderinta su
matrica A, nes matricos B stulpelių skaičius yra du,
o matricos A eilučių skaičius trys. Todėl sandauga
   
b11 b12 a11 a12 a13
B · A =  b21 b22  ·  a21 a22 a23 
b31 b32 a31 a32 a33

yra negalima. Kitaip tariant, matrica B · A neeg-

zistuoja.
 Pavyzdys
Sudauginsime matricas
 
  1 3
1 3 2
A= ,B =  4 2 .
−1 0 4
5 6
Pirmiausia nustatome, ar sandauga A · B galima,
t. y. ar matricos A ir B yra suderintos. Matri-
cos A stulpelių skaičius (3 stulpeliai) sutampa su
matricos B eilučių skaičiumi (3 eilutės). Vadinasi,
sandauga A · B yra galima: 
  1 3
1 3 2
A·B = · 4 2 =
−1 0 4
 5 6 
1 ·1+3·4+2·5 1·3+3·2+2·6
= =
 (−1) · 1+ 0 · 4 + 4 · 5 (−1) · 3 + 0 · 2 + 4 · 6
23 21
= .
19 21

Uždaviniai

Atsakymai

Pirmosios ir antrosios eilės determinantas

Determinantas – tai kvadratinės matricos A =
(ai j ) skaitinė reikšmė. Determinantus žymėsime D,
|A|, ∆ arba det A.

• Pirmos eilės matricos A = (a11 ) determi-

nantas yra skaičius a11 .

• Antrosios eilės determinantas lygus įstri-

žainių elementų sandaugų skirtumui:

a11 a12
= a11 · a22 − a12 · a21 .
a21 a22

Pavyzdys

1 3
= 1 · (−5) − 3 · 4 = −5 − 12 = −17.
4 −5

Trečiosios eilės determinantas

Trečiosios eilės determinantas skaičiuojamas
a11 a12 a13
pagal trikampių taisyklę: a21 a22 a23 =
a31 a32 a33
a11 · a22 · a33 + a12 · a23 · a31 + a21 · a32 · a13

−(a13 ·a22 ·a31 +a12 ·a21 ·a33 +a23 ·a32 ·a11 ).

Ši taisyklė lengviau įsimenama geometrinėje formoje:

Pavyzdys
1 2 1
−1 3 0
4 0 2
= 1·3·2+2·0·4+(−1)·0·1−1·3·4−2·(−1)·2−1·0·0
= 6 + 0 + 0 − 12 + 4 − 0 = −2.

Minoras
Elemento aij minoras Mij

Išbraukę determinanto i-ąją eilutę ir j-ąjį stulpelį,

kurių susikirtime yra elementas ai j , gausime deter-
minantą, kuris vadinamas elemento ai j minoru ir
žymimas Mi j .

Pavyzdys
Determinanto
a11 a12 a13
a21 a22 a23
a31 a32 a33

elemento a21 minoras

a12 a13
M21 = ,
a32 a33
a11 a13
elemento a22 minoras M22 = .
a31 a33

Adjunktas
Elemento aij adjunktas Aij

Determinanto elemento ai j adjunktu vadinamas jo

minoras Mi j , padaugintas iš daugiklio (−1)i+j ir žy-
mimas Ai j , t. y.

Ai j = (−1)i+j · Mi j .

Pavyzdys
A21 = (−1)2+1 · M21 = −M21 ,
A22 = (−1)2+2 · M22 = M22 .

• Determinantas yra lygus bet kurios eilutės (stulpe-

lio) elementų ir jų adjunktų sandaugų sumai.

Pagrindinės determinanto savybės

• Determinantas nesikeičia, jeigu jo eilutes sukeičiame

su stulpeliais, t. y. |A| = AT .

1 −2 6 1 0 5
Pavyzdžiui, 0 3 8 = −2 3 −4 .
5 −4 1 6 8 1

• Jeigu determinantas turi nulinę eilutę (stulpelį), tai

jis lygus nuliui.

1 −2 6
Pavyzdžiui, 0 0 0 = 0.
5 −4 1

• Sukeitus dvi determinanto eilutes (stulpelius) vieto-

mis, determinato ženklas pasikeičia.

1 −2 6 0 3 8
Pavyzdžiui, 0 3 8 =− 1 −2 6 .
5 −4 1 5 −4 1

• Jeigu determinantas turi dvi lygias eilutes (stulpe-

lius), tai jis lygus nuliui.

1 −2 6
Pavyzdžiui, 1 −2 6 = 0.
5 −4 1

• Jeigu determinanto eilutės (stulpeliai) yra propor-

cingos, tai toks determinantas lygus nuliui.

−4 8 −24
Pavyzdžiui, 1 −2 6 = 0. Čia proporcingos pir-
5 −4 1
moji ir antroji determinanto eilutės (t. y. pirmąją eilutę
padalinę iš (−4), gauname tokius pačius elementus kaip
ir antrojoje eilutėje).

• Jeigu kurios nors determinanto eilutės (stulpelio)

elementai turi bendrą daugiklį, tai jį galima iškel-
ti prieš determinanto ženklą.

2 −4 12 1 −2 6
Pavyzdžiui, 0 3 8 = 2· 0 3 8 . Čia iškėlėme
5 −4 1 5 −4 1
daugiklį 2 iš pirmosios eilutės.

• Jeigu prie vienos determinanto eilutės (stulpelio)

elementų pridėsime kitos eilutės (stulpelio) elemen-
tus, padaugintus iš bet kurio (to paties) skaičiaus,
nelygaus nuliui, determinanto reikšmė nepakis.

• Determinantas lygus bet kurios eilutės (stulpelio)

elementų ir juos atitinkančių adjunktų sandaugų su-
mai. Ši formulė vadinama determinanto skleidiniu
eilutės (stulpelio) elementais (ši taisyklė yra vie-
nintelis būdas apskaičiuoti aukštesnės eilės ne-
gu trečioji determinantams).

a11 a12 a13

Pavyzdžiui, a21 a22 a23
a31 a32 a33

= a11 A11 + a12 A12 + a13 A13 = a21 A21 + a22 A22 + a23 A23 =

= a31 A31 + a32 A32 + a33 A33 = a11 A11 + a21 A21 + a31 A31 =
= a12 A12 + a22 A22 + a32 A32 = a13 A13 + a23 A23 + a33 A33 .

Ketvirtosios eilės determinantas

• Ketvirtosios eilės determinantas apskaičiuojamas, sklei-

džiant jį pagal bet kurį stulpelį arba bet kurią eilutę,
t. y. determinantas lygus bet kurios eilutės (stulpe-
lio) elementų ir juos atitinkančių adjunktų sandaugų
sumai.

• Skleidimas pagal eilutes:

a11 a12 a13 a14

a21 a22 a23 a24
=
a31 a32 a33 a34
a41 a42 a43 a44

a11 · A11 + a12 · A12 + a13 · A13 + a14 · A14 =

= a21 · A21 + a22 · A22 + a23 · A23 + a24 · A24 =
= a31 · A31 + a32 · A32 + a33 · A33 + a34 · A34 =
= a41 · A41 + a42 · A42 + a43 · A43 + a44 · A44 .

• Skleidimas pagal stulpelius:

a11 a12 a13 a14

a21 a22 a23 a24
=
a31 a32 a33 a34
a41 a42 a43 a44

= a11 · A11 + a21 · A21 + a31 · A31 + a41 · A41 =

= a12 · A12 + a22 · A22 + a32 · A32 + a42 · A42 =
= a13 · A13 + a23 · A23 + a33 · A33 + a43 · A43 =
= a14 · A14 + a24 · A24 + a34 · A34 + a44 · A44 .

Pavyzdys
Apskaičiuokite 4-osios eilės determinantą:
1 2 7 0
2 1 1 3
a) .
0 0 2 4
5 1 0 0
Sprendimas
Duotąjį determinantą skleisime pagal 4-ąją eilutę,
nes joje yra du nuliniai elementai ir tokiu atveju bus
mažiau skaičiavimo nei skleidžiant, pavyzdžiui, pa-
gal 1-ąją eilutę. Taigi, šiuo atveju formulė atrodys
taip:

det A = a41 A41 + a42 A42 + a43 A43 + a44 A44 .

Tuomet nagrinėjamu atveju turėsime

1 2 7 0
2 1 1 3
= 5 · A41 + 1 · A42 + 0 · A43 + 0 · A44 =
0 0 2 4
5 1 0 0
= 5 · (−1)4+1 · M41 + 1 · (−1)4+2 · M42 = −5 · M41 +
M42 =
2 7 0 1 7 0
= −5 · 1 1 3 + 2 1 3 = −5 · (−32) +
0 2 4 0 2 4
(−58) = 102.
Taigi, apskaičiavome duotąjį determinantą, skleis-
dami jį pagal
ketvirtąją eilutę.
Atsakymas: 102.
Atvirkštinė matrica

• n-tosios eilės kvadratinė matrica

 
a11 a12 ... a1n
 a21 a22 ... a2n 
A=
 ...

... ... ... 
an1 an2 ... ann

vadinama neišsigimusiąja, kai det A 6= 0.

• Priešingu atveju, t. y. kai det A = 0, ji vadinama

išsigimusiąja.

Abibrėžimas
Matrica A−1 vadinama matricos A atvirkštine
matrica, jei

AA−1 = A−1 A = E,

čia E yra n-tosios eilės vienetinė matrica.

Svarbu
Kvadratinė matrica A turi atvirkštinę A−1 tik tada,
kai det A 6= 0, t. y. kai ji yra neišsigimusioji.

Atvirkštinę matricą galima rasti dviem būdais:

• pagal formulę

1
A−1 = ÃT ,
det A
kur ÃT – transponuotoji adjunktų matrica (dar va-
dinama prijungtine matricai A);

• Gauso metodu.

Atvirkštinės matricos radimas pagal formulę I būdas.

Jei A yra n-tosios eilės matrica, tai jos atvirkštinė apskai-
čiuojama taip:

 
A11 A21 . . . An1
1 1  A12 A22 . . . An2 
A−1

= ÃT = ,
det A det A  . . . . . . ... ... 
A1n A2n . . . Ann

čia Aij , i = 1, .., n, j = 1, ...n, yra matricos A elemen-

tų aij adjunktai, o matrica
 
A11 A21 . . . An1
 A12 A22 . . . An2 
 
 ... ... ... ... 
A1n A2n . . . Ann

yra transponuotoji adjunktų matrica, vadinama pri-

jungtine matrica matricai A.

Atvirkštinės matricos radimas pagal formulę

Prijungtinė matrica
 
A11 A21 . . . An1
 A12 A22 . . . An2 
 
 ... ... ... ... 
A1n A2n . . . Ann

Pastaba
Reikia atkreipti dėmesį, kad pirmojoje jos eilutė-
je surašyti matricos A pirmojo stulpelio elementų
adjunktai, antrojoje eilutėje – matricos A antrojo
stulpelio elementų adjunktai ir t. t.

Pavyzdys
 
1 2
1) Raskite matricos A = atvirkštinę
3 −1
matricą A−1 .
Sprendimas
Pirmiausia apskaičiuojame jos determinantą det A =
1 2
= −1 − 6 = −7 6= 0,vadinasi, nagrinėja-
3 −1
ma matrica yra neišsigimusioji ir ji turi atvirkštinę
matricą. Šiuo atveju formulė atrodo taip:
 
−1 1 A11 A21
A = .
det A A12 A22

Dabar randame matricos adjunktus:

A11 = (−1)1+1 · M11 = −1,

A12 = (−1)1+2 · M12 = −3,

A21 = (−1)2+1 · M21 = −2,
A22 = (−1)2+2 · M22 = 1.
Tuomet prijungtinė matrica atrodys taip:
 
T −1 −2
à = .
−3 1

Gauname, kad
 
1 2
 7 7 
  
1 −1 −2
A−1 =− = .

7 −3 1  3 1 
−
7 7
Patikriname, ar A · A−1 = E:
 
1 2
 7 7 
  
−1 1 2
A·A = · =

3 −1  3 1 
−
7 7
 
1 6 2 2
 7 7 + −
7 7 
 
1 0
= = = E.
 
 3 3 6 1  0 1
− +
7 7 7 7
Vadinasi, atvirkštinė matrica apskaičiuota teisin-
gai.  
1 2
 7 7 
Atsakymas:  .
 
 3 1 
−
7 7

Atvirkštinė matrica

Pavyzdys Nr.2
 
5 3 4
2) Raskite matricos A =  2 1 1  atvirkšti-
−3 1 4
−1
nę matricą A .
Sprendimas
Pirmiausia apskaičiuojame jos determinantą det A =
5 3 4
2 1 1 = 20 − 9 + 8 + 12 − 24 − 5 = 2 6= 0.
−3 1 4
Vadinasi, matrica yra neišsigimusioji ir ji turi at-
virkštinę matricą. Šiuo atveju formulė atrodo taip:
 
A11 A21 A31
1 
A−1 = A12 A22 A32  .
det A
A13 A23 A33

Dabar randame matricos adjunktus:

1 1
A11 = (−1)1+1 · M11 = = 4 − 1 = 3,
1 4
3 4
A21 = (−1)2+1 ·M21 = − = − (12 − 4) = − 8,
1 4
3 4
A31 = (−1)3+1 · M31 = = 3 − 4 = − 1,
1 1
2 1
A12 = (−1)1+2 · M12 = − = − (8 − (−3)) =
−3 4
−11,
5 4
A22 = (−1)2+2 · M22 = = 20 − (−12) = 32,
−3 4
5 4
A32 = (−1)3+2 · M32 = − = − (5 − 8) = 3,
2 1
2 1
A13 = (−1)1+3 · M13 = = 2 − (−3) = 5,
−3 1
5 3
A23 = (−1)2+3 · M23 = − = − (5 − (−9)) =
−3 1
− 14,
5 3
A33 = (−1)3+3 · M33 = = 5 − 6 = − 1.
2 1
Tuomet
   
A A21 A31 3 −8 −1
−1 1  11 1
A = A12 A22 A32  =  −11 32 3 =
det A A13 A23 A33 2 5 −14 −1

 3 1 
−4 −

 2 2 
  
  1, 5 −4 − 0, 5
 11 3 
 =  −5, 5
= − 16 16 1, 5  .

 2 2 
 2, 5 −7 −0, 5
 
 5 1 
−7 −
2 2
 
1, 5 −4 − 0, 5
Atsakymas: A−1 =  −5, 5 16 1, 5 .
2, 5 −7 −0, 5
Atvirkštinė matrica. II būdas. Gauso metodas
II būdas. Gauso metodas schematiškai atrodo taip:

(A En ) −−−−−−−−−−−−−−−→ ( En A−1 ).
elementarieji pertvarkymai

Tegul det A 6= 0. Jei prie matricos A iš dešinės pusės

prirašysime vienetinę matricą En, t. y.

 
a11 a12 ... a1n 1 0 0 0
 a21 a22 ... a2n 0 1 0 0 
 
 ... ... ... ... ... ... ... ... 
an1 an2 ... ann 0 0 0 1

ir gautą matricą eilučių elementariaisiais pertvarky-

mais pakeisime matrica

 
1 0 0 0 c11 c12 ... c1n
 0 1 0 0 c21 c22 ... c2n 
 ,
 ... ... ... ... ... ... ... ... 
0 0 0 1 cn1 cn2 ... cnn
 
c11 c12 ... c1n
 c21 c22 ... c2n 
tai gautoji matrica 
 ... ...
 bus mat-
... ... 
cn1 cn2 ... cnn
ricos A atvirkštinė matrica A−1 .

Atvirkštinė matrica. II būdas. Gauso metodas

Elementariaisias pertvarkymais laikomi tokie veiks-
mai:

1. matricos eilutės daugyba iš skaičiaus, nely-

gaus nuliui;

2. matricos eilutės, padaugintos iš nelygaus nu-

liui skaičiaus, pridėjimas prie kitos matricos
eilutės;

3. dviejų matricos eilučių sukeitimas vietomis.

Atvirkštinė matrica. II būdas (Gauso metodas).

Pavyzdžiai

Pavyzdys
 
1 2 1
1) Raskite matricos A =  3 1 0  atvirkštinę
1 0 0
−1
matricą A Gauso metodu:

Sprendimas
 
1 2 1 1 0 0
(A |E ) =  3 1 0 0 1 0 
1 0 0 0 0 1
 
1 0 0 0 0 1
1)
∼ 3 1 0
 0 1 0 
1 2 1 1 0 0
1. Pirmoji ir trečioji eilutės sukeistos vietomis;
 
1 0 0 0 0 1
2) 3)
∼ 0 1 0 0 1 −3  ∼
1 2 1 1 0 0
2. Pirmoji eilutė padauginta iš (−3) ir pridėta prie
antrosios eilutės;
 
1 0 0 0 0 1
3) 4)
∼ 0 1 0
 0 1 −3  ∼
0 2 1 1 0 −1

3. Pirmoji eilutė padauginta iš (−1) ir pridėta prie

trečiosios eilutės;

 
1 0 0 0 0 1
0 1 −3  = E A−1 .


 0 1 0
0 0 1 1 −2 −5

4. Antroji eilutė padauginta iš (−2) ir pridėta prie

trečiosios eilutės.
Taigi, gavome, kad
 
0 0 1
A−1 =  0 1 −3  .
1 −2 −5
 
0 0 1
Atsakymas: A−1 =  0 1 −3 .
1 −2 −5

Atvirkštinė matrica. II būdas (Gauso metodas).

Pavyzdžiai

Pavyzdys
 
1 0 1
2) Raskite matricos A =  −2 1 −4  atvirkš-
6 2 3
−1
tinę matricą A Gauso metodu:

 
1 0 1 1 0 0
(A |E ) =  −2 1 −4 0 1 0 
6 2 3 0 0 1
 
1 0 1 1 0 0
1)
∼  0 1 −2 2 1 0 
6 2 3 0 0 1
 
1 0 1 1 0 0
2) 3)
∼  0 1 −2 2 1 0 ∼
0 2 −3 −6 0 1
1. Pirmoji eilutė padauginta iš 2 ir pridėta prie ant-
rosios eilutės;

2. Pirmoji eilutė padauginta iš (−6) ir pridėta prie

trečiosios eilutės;

 
1 0 1 1 0 0
3) 4)
∼ 0 1 −2 2 1 0 ∼
0 0 1 −10 −2 1
 
1 0 1 1 0 0
5)
 0 1 0 −18 −3 2  ∼
0 0 1 −10 −2 1
3. Antroji eilutė padauginta iš (−2) ir pridėta prie
trečiosios eilutės.

4. Trečioji eilutė padauginta iš 2 ir pridėta prie ant-

rosios;

 
1 0 0 11 2 −1
5)
2  = E A−1 .


∼ 0 1 0 −18 −3
0 0 1 −10 −2 1

5. Trečioji eilutė padauginta iš (−1) ir pridėta prie

pirmosios.

Atvirkštinė matrica. II būdas (Gauso metodas).

Pavyzdžiai

Pavyzdys (tęsinys)
Taigi, gavome, kad
 
11 2 −1
A−1 =  −18 −3 2 .
−10 −2 1
 
11 2 −1
Atsakymas: A−1 =  −18 −3 2 .
−10 −2 1

Literatūra

1. Pekarskas, V. Trumpas matematikos kursas.

Kaunas: Technologija, 2005. ISBN 9955-09-
858-9.

2. Furmonavičienė, Z.; Janušauskaitė, S.; Mar-

čiukaitienė, A.; Prašmantienė, D.; Ratkie-
nė, N. Tiesinė algebra ir matematinė analizė.
Uždavinių sprendimai. Kaunas:Technologija,
2001. ISBN 9986-13-760-8.

3. Krylovas, A.; Kriauzienė, R.; Lavcel, O.; Kas-

tickaitė, J. Taikomoji matematika. Vilnius,
2010. ISBN

4. Apynis, A.; Stankus, E. Matematika.Vadovėlis

su taikymo ekonomikoje pavyzdžiais. Vil-
nius:TEV, 2001. ISBN 9955-491-08-6.

5. Fichtengolcas, G. Matematinės analizės pag-

rindai. I tomas. Vilnius: Mintis, 1965.

6. Kristina Kaulakytė, Rima Kriauzienė. Tiesi-

nės algebros ir matematinės analizės pagrin-
dai. ISBN 978-9955-19-327-2, 228 p., 2011.

7. Rumšas, P. Trumpas aukštosios matematikos

kursas. Vilnius: Mokslas, 1976.