LIETUVA ANTORSIOS SOVIETŲ SĄJUNGOS OKUPACIJOS METAIS

1944/45 – 1953 m.

Rusijos vadovai ir jų laikas valdžioje: Josifas Stalinas 1944-1953, Georgijus Malenkovas 1953-
1955, Nikita Chruščiovas 1953-1955, Leonidas Brežnevas 1964-1970.

37,38.

Lietuvių priverstinis pasitraukimas iš Lietuvos ir gyvenimas pabėgėlių stovyklose :

Jie pasitraukė į vakarus, bijodami antorios sovietų okupacijos, dauguma net nežinojo kur vyksta.
Jie gyvendavo kareivinėse, kurios buvo steigiamos- kaimuose, tam tikrose miesto dalyse,
buvusiose darbininkų ir koncentracijos stovyklose. Dipukai buvo griežtai kontroliuojami, tačiau
galėjo keisti stovyklą, dirbti, mokytis tik negalėjo pereiti į kitą okupacinę zoną.

Dipukai: karo pabėgeliai.

Lietuvos gyventojų kaita po Antrojo pasaulinio karo:

Dauguma lietuvių paliko tėvynę išsigande sovietų, iš Klaipėdos krašto išsikėlė vokiečiai o jų
vietą užėmė rusai.

Sovietinės valdžios formavimas. Institucijos:

LKPCK- Lietuvos komunistų partijos centr. Komitetas (pirmasis sekretorius- Sniečkus)

LKP-Lietuvos komunistų partija

Liaudies Seimas

J.Paleckis: buvo paskirtas Lietuvos prezidentu ("Liaudies Seimo pirmininku"), nors realiai jis
buvo kontroliuojamas sovietų. Jis vaidino pagrindinį vaidmenį organizuojant Lietuvos įjungimą
į Sovietų Sąjungą. Jo vadovaujamas Liaudies Seimas 1940 m. liepos 21 d. priėmė nutarimą dėl
Lietuvos įstojimo į SSRS.

Visuomenės kontrolės priemonės: teroras, tėmimai, represijos.

Propaganda ir švietimas:

 Ideologizuoti humanitariniai mokslai

 Glavlitas- meno cenzūra
 Spaliukas →pionierius →komjaunuolis →komunistas
39.

Kolektyvizacija- pavienių valstečių privataus ūkio jungimas į didelius kolektyvinius ūkius

 o 1947-1951m.
o Kas priešinosi vežė į sibirą
o Buožės- stambūs ūkininkai
o Padariniai- jauni žmonės bėgo į miestus, plito girtuokliavimas, vyravo pusėtinai
baudžiavai galimi prilyginti santykiai.

40.

Lietuvos gyventojų trėmimų priežastys:

Siekė pašalinti prieš okupantus nusiteikusius gyventojus, pakeisti gyventojų tautine sudėtį,
+nemokamas tremtinių darbas.

Trėmimų pagrindinės kryptys, statistika:

Vargo atšiauriose klimato zonose, kentė šiurkštų prižiūrėtojų elgesį, buvo atimti pasai, bėgliai
baudžiami 20 metų katorgos (už nusikaltimus skiriami sunkūs priverčiamieji darbai, paprastai
išsiunčiant toli nuo tėvynės; sunkiausia laisvės atėmimo forma.). Kryptys- Sibiras, Tomskas,
Taišetas...

Didžiausi Lietuvos gyventojų trėmimai:

o “Pavasaris”-1948 gegužės 22-23d (40k)

o “Bangų mūša”-1948 kovo 25-28d (33k)
o “Ruduo”- 1951 spalio 2-3 (20k)

Tremtinių ir politinių kalinių padėtis mirus J.Stalinui:

Įvesta aštuonių valandų darbo diena, galėjo siųsti laiškus be apribojimų, iš esmes viskas atslūgo.

41-42

 1944–1946 – I etapas (– partizanų būriai kūrėsi spontaniškai, veikė drąsiai, tikėjosi, kad
greitai bus išvyti komunistai.)
 1946–1948- 2-etapas (baigiantis karui, SSRS suaktyvino kovą su partizanais Partizanai
ėmė veikti atsargiau, mėgino vienytis, mėgino stabdyti komunistų pertvarkymus.)
 1948–1953 – III etapas (jėgos pradėjo sekti, blėso viltys sulaukti Vakarų pagalbos,
sovietų valdžia vis labiau įsigalėjo krašte, vyko prievartinė kolektyvizacija)

Partizaninio pasipriešinimo priežastys:

Patriotizmas, pasipriešinimas sovietizacijai, trėmimai, teroras, vakarų valstybių paramos viltis,

tikėjimas, kad jos pradės karą su SSRS ir privers ją pasitraukti iš okupuotų teritorijų
Partizaninio pasipriešinimo tikslai:

Atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, sužlugdyti krašto sovietizaciją, priešintis terorui ir

trėmimams, neleisti kurtis rusakalbiams kolonistams, išlaikyti lietuvių dorovę ir moralę.

Partizaninio pasipriešinimo struktūra:

 Sritys
 Apygardos
 Rinktinės
 Batalionai
 Kuopos
 Būriai

Pasipriešinimo formos:

Slaptas užsienio radijo klausymas, pogrindinės spaudos leidimas, aktyvi ginkluota kova,
mobilizacijos į RA boikotas, slapstymasis.

Žymiausi vadai:

 Jonas Žemaitis - Vytautas

 Adolfas Ramanauskas Vanagas
 Juozas Lukša - Daumantas

Partizaninio karo reikšmė:

Padėjo išlaikyti tautinę tapatybę, kova už žmogaus teises bei laisves, sustiprino Vakarų šalių
supratimą apie Sovietų Sąjungos priespaudą ir padėjo formuoti politinius sprendimus.

43.

Politinio gyvenimo “atšilimas”:

 1953 m. kovo 5 d. mirus J. Stalinui, Maskvoje prasi dėjo kova dėl valdžios
 Naujuoju SSKP vadovu tapo N. Chruščiovas, 1956 m. vasario mėn. įvyko SSKP
suvažiavimas. Jo dalyviams N. Chruščiovas perskaitė slaptą pranenešimą, kuriuo
pasmerkė J. Stalino laikais vykdytą visuotinio teroro politiką. Dauguma politinių kalinių
ir tremtinių buvo paleisti iš tremties ir įkalinimo vietų
 Sušvelnėjo viešojo gyvenimo kontrolė: žmonės galėjo laisviau reikšti savo pažiūras
žodžiu ir raštu, sumažėjo represinių tarnybų galios.
 LSSR valdininkų sparčiai daugėjo lietuvių.
Rėžimo sastingis:

 1964 m. rudenį N. Chruščiovas buvo nušalintas nuo valdžios. Ji pakeitė L. Brežnevas. Jis
ir jo komanda siekė užtikrinti sovietų režimo stabilumą.
 Vėl buvo sugriežtinta sielo jo gyvenimo kontrolé, centralizuotas valstybės ūkio valdymas,
dar smarkiau pradėta diegti komunistinė ideologiją. Tačiau prievarta brukama sovietinė
propaganda visuomenei darė vis mažesnį poveikį.
 8-ajame dešimtmetyje valdžia įgijo itin daug privilegijų, įsigalėjo visuotinė korupcija.
 Valdant L. Brežnevui Lietuvos vidaus gyveni mas buvo nukreiptas viena linkme kuo
labiau integruoti kraštą į SSRS.
 Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos respublikose, visą laiką buvo dislokuota nemažai sovietų
kariuo menės dalinių .
 įkurta nemažai svarbių karinių objektų.
 Lietuvos gamtai buvo padaryta didžiulė žala.

Rusinimo politikos stiprinimas:

 Nuo 6-ojo dešimtmečio pabaigos Sovietų Sąjungoje nuosekliai vykdyta tautinės

asimiliācijos politika: skatintas sovietinių respublikų kultūrinis ir ekonominis
bendradarbiavimas, stiprintas rusų kalbos mokymas.
 Valdant L. Brežnevui, vienas svarbiausių režimo tikslų buvo sukurti naują tarybinę liaudį,
kuri suvienytų visas Sovietų Sąjungoje gyvenančias tautas.
 Naujoji LSSR vadovybė pritarė rusinimo politikai.
 Lietuvojè pastatytos didžiulės pramonės įmonės.

44.

Data Įvykis/Leidinys/ Asmenybės Aprašymas

Organizacija
1972 05 14 Romo Kalantos Romas Kalanta 1972 m. gegužės 14
susideginimas d. Romas Kalanta,
protestuodamas prieš
sovietų okupaciją ir
priespaudą,
susidegino Kauno
miesto sode. Jo
veiksmas sukėlė
didelį rezonansą ir
paskatino masinius
protestus bei
susirėmimus su
 sovietų valdžia.

1972 m. „Lietuvos katalikų Sigitas Tamkevičius 1972 m. pradėta leisti

bažnyčios kronikos“ „Lietuvos katalikų
bažnyčios kronika“,
kuri fiksavo ir viešino
tikinčiųjų
diskriminacijos
faktus, neteisėtus
Bažnyčios veiklos
suvaržymus bei kitus
žmogaus teisių
pažeidimus
Lietuvoje.
1976 m. Lietuvos Helsinkio Tomas Venclova, 1976 m. įkurta
grupės (LHG) Viktoras Petkus, Lietuvos Helsinkio
įkūrimas Nijolė Sadūnaitė grupė siekė stebėti ir
viešinti žmogaus
teisių pažeidimus
Sovietų Lietuvoje. Ji
dokumentavo sąžinės
ir judėjimo laisvių
apribojimus bei kitus
neteisėtus veiksmus
prieš piliečius.
1978 m. Tikinčiųjų teisėms Juozas Zdebskis, 1978 m. įkurtas
ginti katalikų Sigitas Tamkevičius, TTGKK siekė ginti
komiteto (TTGKK) Nijolė Sadūnaitė, tikinčiųjų teises,
įkūrimas Alfonsas Svarinskas dokumentavo ir
viešino Bažnyčios
persekiojimo atvejus
bei protestavo prieš
žmogaus teisių
pažeidimus.
1978 m. Lietuvos laisvės lyga, Antanas Terleckas viena iš svarbiausių
LLL Viktoras Petkus disidentinių
organizacijų, veikusių
Sovietų Lietuvoje. Ji
siekė atkurti Lietuvos
nepriklausomybę ir
viešinti sovietų
valdžios vykdomus
žmogaus teisių
pažeidimus.
45.

 Privačių verslininkų beveik neliko.

 Sparčiai vyko statybos pramonė.
 Pasenusios technologijos ir gamtos apsaugos reikalavimų ne paisymas padarė daug žalos
Lietuvos gamtai.
 A. Sniečkus sąmoningai vengė auginti kukurūzus - galvijų pašarui, nepaisė reikalavimo
mažinti ganyklų plotus, paliko kolūkiečiams asmeninius žemės sklypus juose buvo
pagaminama daugiau nei trečdalis visos žemės ūkio produkcijos.
 Lietuvās pramonės ir žemės ūkio plėtra viršijo SSRS vidurkį.

46.

Urbanizacija- sparčios pramonės plėtros sukeltas didesnės gyventojų dalies kėlimasis į miestus.
Du trečdaliai gyventojų gyveno kaime ir vertėsi žemės ūkiu. Svarbiausias tokios visuomenės
elementas buvo stipri kaimo bendruomenė.

Antroji urbanizācijos banga kilo 7-ajame dešimtmetyje. Ją lėmė stambiosios pramonės plėtra ir
tuo metu pradėtas vienkiemių naikinimas

sovietų valdžia ir toliau stengėsi kontroliuoti ryšius su užsieniu ir siekė juos panaudoti
propagandos tikslams.

Lietuvoje taip pat plito hipių, vėliau - pankų sąjūdžio idėjos, gyvenimo stilius.

Sovietų režimas neleido laisvai reikšti savo nuomonės: viešai žmonės buvo priversti elgtis
vienaip, o asmeniniame gyvenime ar mintyse neretai keikė režimą.

Režimui pavyko daugiau ar mažiau sunaikinti tradicines krikščioniškas vertybes.

Sovietmečiu buvo skleidžiama nuostata, kad dauguma moterų ne tik gali, bet ir turi dirbti tuos
pačius darbus kaip ir vyrai.