1.

Krikščionybės plitimas Europoje:

496 – frankai
V-VI a. – Anglija, Airija
IX a. – Čekija
X a. – Lenkija
988 – Kijevo Rusia
X-XI a. – Vengrija, Danija, Švedija, Norvegija, Islandija.
XIII a. pr. – latviai, estai, prūsai.

2. Erezija – religinė srovė, prieštaraujanti oficialiai bažnyčiai. Atsirado nuo

krikščionybės pripažinimo S. Romos imp. (V a.). Aktyviausiai pasireiškė XII-XIII a.
Prancūzijoje, Italijoje.
- Arijonai (nuo IV a.) neigė Trejybės dogmą (Kristaus dieviškumą), išpažino gotai,
vandalai;
- Katarai reikalavo panaikinti bažnytinę žemėvaldą ir turtą. Dar vadinami albigiečiais
(aktyviai veikė Albi mieste Pietų Prancūzijoje).
- Valdensai (Lionas) popiežių kaltino Kristaus mokymo išsižadėjimu.
Bažnyčios kovos su eretikais būdai:
- Atskyrimas nuo Bažnyčios (jo negynė jokie įstatymai);
- XIII a. kovai su eretikais įkurta inkvizicija – Bažnyčios teismas (iki XVIII a.).
Autodafė – viešas inkvizicijos nuosprendžio paskelbimas ir įvykdymas. Ordalijos –
„dievo teismas“ – taikoma tiems, kas negalėjo kovoti (kiti „teisdavosi“ dvikovose):
moterims, valstiečiams. Jeigu įtariamasis nekaltas, dievas jį apsaugos nuo skausmų,
žaizdų ir mirties. XI-XII populiariausias išbandymas ugnimi: kaltinamasis kišo ranką
į verdantį vandenį arba ėmė įkaitintą geležį į rankas. Ranką aprišdavo ir po kelių
dienų pažiūrėdavo: jei ranka likdavo nesužalota įtariamasis bylą laimėdavo. 1215
ordalijos panaikintos.
Sudeginti kaip eretikai Žana d'Ark, Brunas, Husas.
- Naujai įkurti pranciškonų ir dominikonų ordinai vykdė inkviziciją.

3. Husitai. Kaip Dž. Viklifas , J. Husas vieninteliu tikėjimo šaltiniu laikė bibliją.
Smerkė simonijas, indulgencijų pardavinėjmą, reikalavo, kad pamaldos vyktų gimtąją
kalba (parengė čekų kalbos gramatiką).
Konstancos Bažnytinis susirinkimas apkaltino Husą erezija ir 1415 m. jis buvo
sudegintas ant laužo. Prasidėjo husitų sukilimas (1415-1434), centras Taboras. Janas
Žižka Žalgirio mūšyje.