Pests ‘2SKYRIUS, falstybingumas suverenstetas See : 5 SENOVES PASAULIO _ wi = VALSTYBIU DESPOTISKUMAS eakce vi Temos reikSmingumas ‘+ Seniausios valstybés 2monijos istorijoje kirési toli grazu ne Europoje. IV tikstantmetyje pries Kristaus gimima prie didziyjy Siaurés Afrikos ir Artimyjy Ryty upiy atsirado pitmosios civilizacjos ir valstybés. Siaurés Aftikoje, Nilo pakrantése ir jo deltoje, kirési Egipto karalysté. Kiekvéliau tary Tigro ir Eufrato, vadinamojoje Mesopotamijoje, arba Tarpupyje, iSkilo Sumery valstybe. = Gamtinés salygos turéjo didele reikime iy valstybiy kirimuisi. Pirmosios valstybes buvo upiy sleniy valstybes, kurios naudojo upes savo gyvybiniams poreikiams tenkint ir teritorijoms ples. ‘Tokia valstybe pradedavo Kurtis iSkilus turtingai Seimai, kuri sugebédavo rasti sajungininky ir primesti savo valig aplinkinéms Seimoms, giminéms ir gentims. Per laika ji igydavo tokiagalgir valdydavo tokias pladias teritorijas, kad prireikdavo savy patikétiniy ~ valdininky + Demokratinése valstybése valdtios teisétumas priklauso nuo tautos, visuomenes valios Tai 41 Sluolaikiska valdzios samprata gana velyva. Senoves pasaulio pirmujy valstybiy valdova kta suvoke savo galiq ir valdzia,Visuomene kitaip jsivaizdavo ja valdancius valdovus. Kas buvo Sie valdovai irkuo buvo pagrista jy gaia irreiksme? Kuo rémes! jy valdzia, kai je siek® vali milzinigkas tertonjas? Dievi8ka valdovo ir jo galios kilmé kiekviona poitiné santvarka tur tam tkraideolo- sin} pamata, samprata, kurta remiantsaiskinamas it pagrindZiamas valdos teistumas, nusakoma, i kur kyl ir kam priklauso aukSciusia valdzia, Vadinas Iiokwienas asmuo ar asmena grape. kad ilakyty it ‘Splesty savo valdiig,sickia vienaip ar hitaip pagris- ti savo teisg jj. Valdis kil, jos Satins testa. mas bavo aifkinam: ir senoves pasauliovalstybiy val ddovy, kure pirmiausia save like aukidiausia valdzia ir net pacia valstybe, De beribes valdovo valddios i ‘aldiniy betesiskumo fis valstybes dar senoveés pa saulyje buvo pradétos vadinti despotijomis (A Salt nis), Senosios graihy kalbos Zodis despotijaregkia ne ribota vieno visuomenei neatskaitingo asmens valdzin Senovisgrakai despotinémis valstybemisvadino visas i tytus ie pietrytius no Vidurzemio ros nusidrieks- sias valstybes,hurios kiresi pre didelig upiy iruzeme rilZniSkas teritorjas Senovésgraikams ios vastybes Aadjoje ir Siaurés Afrikojeatrode despotishos, nes ju oes tasonofin valdovai buvo kaip dievai,o visuomené ~beteisé masé oithoss~ Bet tai, kad serovés graikai j rytus nuo ju jikirusias rlinsia valstybes vadino despotinemis, mazai ka pasako apie stupa a tu valstybi polite struktiia. Juk senovés graikams sober Xia pee 385 Senovés pasiutio valatybiy despouskumas '5.2pw.Naujsios Babildnijos karalystes vallovas Nabuchodonosaras I pavalzduotas ant vienos i viduramtiy PrancGzijos katedry Europos mene is dl savo gallos ir ¥iaururno dana buvo valzduojamas iin nepalankia, kaip despotas vis svetimiaudiai buvo neciviizuoti barbara. Tigi ky- lanklausimas: uo més Sas valstybes val ziusiy val dv valdia? Kap je patys save suvoke? Ko ger, iraiskingiausias tokios senovés pasaulio ‘alslybis pavyzdys— Eto karalyste, valdoma farano {61 pav), kuti buvo laikomas beveik dievus Beje,Zodis sfaraonas”reitkia didi) ima", , dij nama”. Taig, pradzije So Z0d74u buvo vadinamas didelio tio Sei- riinkas, ponas. Perilg aka Sis ods tapo til i éme rekiti Egipto karalystés valdova ~ jgavo daug didesng svarb,Faraonai ir valdininkija suki faraono ski tinumoideologia, Kurt ilgainiu jitvrtino ne tk pati faraong, bet ir vsuomenés savimonéje, Egiptiegiai ne tik tikeo, kad faraonas yra dievu ir Zmoniy tarpininkas, bet karts ji net siefo su auk’ tikima, kad faraonas yra dieviskos prigimties, o jo val- ia remiasi dievu valia. Kadangi visuomengje vyravo isitikinimas, kad faraonas susijes su dievy pasauliu, bu: vo manoma, kad jis yra visos tvarkos Zeméje laidas, jo galioje Zemés derlingumas ir su juo tiesiogiai susijusi vi suomenes gerove, Taigi faraony valdzia rémési ju paciu, savimone ir 2moniy tikjimu, kad faraonas iéreiskia die vu valig Zeméje. Tatiau nereikéty manyti, Kad senovés Egipto faraono valdia buvo kuo norsi&skirti nebuvo vienintel Faraonai aldovai, kurie turéjo beveik neribo- ta gaia ir valdZia. Irkitos senovés pasaulio visuomenes tikejo savo valdovy iSskirtinumu. Prie tokiy valdovu galima baity priskirti ir véliau 8yvavusios Naujosios Babilonijos karalystes valdova, Nabuchodonosara II (630-562 m. pr. Kr.) (5.2 pav.) Jis save kildino if daugiaw nei prie’ pusantro tikstan- io mety gyvenusio akady valdovo Naramsino, ku ris manési kilgs i dievy. Taigi Nabuchodonosaras Il ne tik tvirtino esas iskirtinés karaliskos kilmés, bet ir suvoké save kaip pusdievi, dievu palikuonj. Galima sakyti, kad toks saves suvokimas rodé jo milziniskus siekius, kuriuos jis patvietino savo valdymu. Valdant Nabuchodonosarui If Naujosios Babilonijos karalys- tés galia pasieké virsung. Jo valdia remési galinga ka riuomene, kurios padedamas jis plete savo valstybes ‘emes tarp VidlurZemio, Raudonosios ir Arabijos jary (63 pav,), Dal uzkariauty Zemiy gyventojy paversdavo 5.3 pav, Naujosios Babi nijos kaalysté Ia. pr Kr 392 SKYRIUS. Visuotine istorja, Valstybingumas: suverenitetas, ios, formos. vergais. Bitent valdant Nabuchodonosarui I buvo ui- kariauta Judéja, Zydu gyvenama teritorija Sis ir kti Nabuchodonosaro II uzkariavimai iSraigkingai apra- Syti Biblijoje, kuri yra svarbus senovés pasaulio pai niimo Saltinis (B Saltinis). Zinoma, Nabuchodonasaro 1 valdoma Naujosios Babilonijos valstybe nebuvo 18 skirting, greigiausia ir kitos despotines valstybes da- Ij uzkariauty Zemiy gyventojy paversdavo vergais. Siose valstybese vergove buvo paplitusi, beteisiai ver- gai state didziulius statinius, pavyzd7iui, zikuratus, kurie iskilo Nabuchodonosaro Il laikais. Vergy pa~ statyti didieji senoves pasaulio statiniai buvo ir te- bera vieni i ty iskirtiniy reiSkiniy, kurie liudijo ir tebeliudija valdovo visagalybe. Galiausiai valdovo Nabuchodonosaro Il iSskirtinuma ir savimone atsklei- de garsusis Babilonas ~ Naujosios Babilonijos sostiné. Valdant Nabuchodonosarui I, Babilone, be kity jspt- dingy statiniy, buvo pastatyti iSskirtiniai riimai, kurie rodé nezemiska valdovo galia ir turtus. ‘Tikéjimas, kad valdovas iS dievu gavo valdia ir pats yra dieviskos kilmés, padjo jtvitinti valdovo te ses valdyti valstybe ideologija. Taciau valstybei valdy- ti vien ideologijos nepakako, buvo biitina ir valdymo Milzini8ka valstybés teritorija ir valdininkija Minétu valstybiy teritorijos, net ir Siy dient su- pratimu, buvo milginiskos. Tagiau ne tik stulbina jy dydis, bet ir trikdo mintis, kaip taislaikais su tuome- tinémis susisiekimo ir rySio galimybemis reikejo pri- Uréti ir valdyti tokius did7iulius valstybés plotus. Kad ir kokia beribé buvo valdovo galia, vis délto jis turejo remtis j jam iStikimus asmenis,tiksliau ~ val- dininkij,o valdininkuy buvo visoje valstybés teritori- joje, net ir tolimiausivose uzkampiuose. Juk esminis, kKJausimas, j kurj valdovas turéjo atsakyti, — kaip su- jungti valstybés centra su pakraStiais? Kaip sutvarky- ti valstybes valdyma? Sunku isivaizduoti, kad tokie dideli plotai desimtmetius ar net simtmegius galejo biiti vieno valdovo, vienos dinastijos rankose ar i8- likti kaip viena valstybé, neprarandanti savo riby? ‘Valdovui milzinisky ploty valdymas ir prieziira ne- buvo savitikslis, svarbiausia buvo ju gyventojai - duo- Kliy ir mokestiy mokétojai. Tai geriau suprasime pa- velge i pora tokiy valstybiy ir patyringjg jy naudotas valstybés valdymo priemones. Faraonas nebuvo tas asmuo, kuris rapinosi kasdie- niniais valstybés valdymo reikalais. Vienas svarbiau- siy Egipto karalystés valdovo valdininky buvo viziris. Apie vizirius buvo sakoma, kad jie yra valdovo ausys ir akys. Bitent viziris buvo atsakingas uz valstybes i2- da ir valdovo rastine. fis remési Zemesniais jam paval- diiais valdininkais, kurie buvo atsakingi wz mokestiu, surinkima, it rastininkais, kurie suraSydavo mokamus, 40 priemoné ~ grievtai suskirstytoje teritorijoje sklandiai veikianti valdininkija, kuri rinkty mokeséius, telly ka riuomeng, planuoty ir jgyvendinty ivairias didelés ap. imties statybas, tokias kaip irigaciniai jrenginiai ir ka nly tinklas. Klausimai ir uzduotys 1. Kokias valstybes senovés graikai aike despotinémis? Kodel? Paai8kinkite, kodél despotinése valstybése valdovai save siejo su dievais. ‘Ne matiau kaip dviem jrodymais patvirtink: te arba paneikite teigini, kad valdant Nabu- ‘chodonosarui Ii Naujosios Babilonijos kara- lystés galia pasieké virstne. Paai8kinkite, kas padejo despotui ne tkis- laikyti valdziq savo rankose, bet ir stiprnti valdoma valstybe. Pasinaudodami zemelapiu (6.3 pay.) isvardy- kite dabartines valstybes, kuriy teritorjose bu- vo jsikirusi Naujosios Babilonijos karalysté 5.4 paw. Persijos valdovas Daréjus | buvo vaizduojamas dau ‘aukstesnis i didesnis ul savo nugalétus priesininkus, dali bare jefo uoloe, Via. pr. Kr.rmokestius, skolas ir turta, Sie valdininkai buvo atsa- king’ uz mokeséiy rinkima atskirose valstybés dalyse, ‘vadinamuosiuose nomuose, j kuriuos buvo suskirsty- ‘a visa Egipto karalystes teritorija. Nomus prizitiré- jonomérchai. To laiko salygomis tokia administraci- 16 teritoriné strukttira su skiriamais valdytojais leido veiksmingai valdyti valstybe. Taigi valstybés valdy- ras rémési griezta administracine teritorine strukti- 12, Tokios struktiiros svarba senovés pasaulio vals- tybiu valdyme patvirtina ir kitds valstybés ~ senoves Persijos ~ pavyadys Senovés Persijos valstybés valdymas buvo parem- tas centriniu grieZtai suskirstytos teritorijos daliy admi- ristravimn, Valdant Daréjui I (550-486 m. pr. Kr.) 64 pav), milzini8ka senovés Persijos valstybé nusi- Ariek8 nuo Viduréemio jiros vakaruose iki Aralo jiros| Siaurés rytuose ir Arabijos jiros pietryiuose (5.5 pav.). Jovaldzia nuo valstybés centro nutolusiose teritorijos dalyse rémési satrépais. Jie atstovavo valdovui valsty- bes satrapijose - teritorijos dalyse, kurios skyrési dy- iu, gyventojy kalba, mokamais mokestiais ir duoklé- nis, Nors ir bita vidiniy skirtumy, kuriuos pripazino irpriekuriy prisitaike centriné valddia ir valdovas, 51 senovés Persios administraciné teritoriné struktiira tais| lnikas leido veiksmingai valdyti valstybe, rinkti mo- ‘estius, prididréti vie¥aja tvarka ir igyvendinti teisin- sguma (CSaltinis). Taigi senovés pasaulio valstybes cen- tra su jos pakraitiais siejo grieztai j dalis suskirstytoje valstybéje veikiantys valdininkai. Apibendrinant reikéty pasakyti, kad nors visos ‘aaptartos senoves pasaulio valstybés, ju teritorijos, valdymo struktiros ir valdovu titulai skyrési, kaip 5 Senoves pasaulo valstybiy despotiskuma Crd politiniai dariniai jos iS esmés buvo panasios ir tas panaSumas leidzia mums kalbéti apie jy despotisku- ‘ma. Milzini8kose, be didesniy gamtiniy klitdiy teri- torijose Siy valstybiy valdovai sugebéjo savo rankose iSlaikyti beveik beribe valdzia, ja galejo veikti tik jy paciy valdininkijos veiksmingumas. Samprata, kad valdovo valdzia yra dievo valios apraiska, 0 neretai ir tikéjimas, kad valdovas pats yra dieviskos kilmés, buvo pagrindine jo neginéijamos jtakos ir valdzios salyga bet Saltini Klausimai ir uzduotys 1. [Bvardykite svarbiausius senovés Egipto valstybés valdininkus. Koks buvo jy vaidmuo valstybes valdyme? 2. Kodeél Persijos valdovas Daréjus I bareliefe (6.4 pav.) vaizduojamas aukStesnis ir dides- nis uz kitus? 3. Kokie valdininkai padejo Daréjui | valdyti di- diiule teritoria? Koks buvo jy vaidmuo vals~ tybés valdyme? 4. |sizidrékite jjums pateikta Zemelapj (6.5 pav)) ir isvardykite dabartines valstybes, kuriy teritorijose buvo Daréjaus | valstybe. ‘TYRINEKITE! Pasidomeékite, kip Daréjus | susijes su i veweronis2 SKYRIUS, Visuotiné istorija. Valstybingumas: suverenitetas, idéjos, formos DARBAS SU SALTINIAIS RANGE IV a. pr. Kr, senoves graiky filosofas Aristotelis apie valstybiy rytuose san- tvarkq ‘Taigi, akivaizdu, kad tos santvarkos, kurios sfekia bendros naudos, yra teisingos absoliutaus teisingumy pozitiriu, 0 tos, Kurios siekia tik valdanéiujy asmeninés naudos, visos yra klaidingos, jos yra nukrypimai nuo teisingu santvarku, nes yra despotiskos, o valstybé yra laisvuju bendrija Apibrézus Siuos dalykus, kita uZduotis yra itirti santvarkas, kiek jy yra ir kokios jos, ir pirmiausia— te | _singasias i ju, nes apibrééus Sias taps akivaizds ir nukrypimai, Kadangi santvarka ir valdia yra tas pat, o valdia yra tie, kurie vieSpatauja valstybeje, ir vieSpataujandns batinai tampa arba vienas, arba keletas, arba dauguma, tai, kai vienas arba keletas, arba dauguma valdo ben. dros naudos labui, tos santvarkos bitinai yra teisingos, 0 tos, kai valdoma savo—arba vieno, arba keleto, arb daugumos — labui, yra nukrypimai <... Aristotelis, Politika i8 sen, graiku k. verté M, Strockis, Vilnius: Margi ra8tai, 2009, p. 146-147. Klausimai ir uzduotys 1. Kuo skyrési, anot Aristotelio, teisingos ir klaidingos valstybes? 2. Kokia savoka vartoja Aristotelis neteisingoms santvarkoms apibudinti? 3. Kaip Aristotelis vertino valstybiy rytuose santvarka? Atsakyma pagriskite Saltinio citatomis. 4, Kas, anot Aristoteli, yra valdzia? 5. Pasvarstykite, kodé! Saltinio autorius teigia, jog ,santvarka ir valdzia yra tas pat". EEEMINEEED Biblijoje daug vietos skiriama Nabuchodonosaro II Artimuosiuose Rytuose Via. pr. Kr. vykdytiems uzkariavimams Zedekijas sukélé maista prie3 Babilono karaliy. Devintaisiaisjo valdymo metais, desimto ménesio desimi diena, atsitiko, kad Babilono karalius Nebukadnezaras su visa savo kariuiomene atzygiavo prieS Jerizale ir p- supo ja, pastatydamas aplinkui apgulos jtvirtinimus. Miesto apgula tesési iki vienuoliktyju karaliaus Zedekijo mety, O ty mety ketvirto ménesio devinta diena, kai badas buvo prispaudes miesta ir Zmonés nebeturéjo duo- nos, buvo pralauta miesto siena. «... Sugave karaliy (Zedekija, jie nuvede jj j Ribla, Hamato kraste, pas Babilono karaliy, ir Sis surengé jam teisma, Babilono karalius nubaudé mirtimi Zedekijo sinus jo akyse. Taip pat Ribloje jis nuzudé ir visus Judo didzitinus. Tada Babilono karalius jsaké iSlupti Zedekijui akis, uZdeti grandines, iSvaryti j Babilona ir laikyti ji kalejime iki mirties. Penktojo ménesio desimta diena, ~ devynioliktaisiais Babilono karaliaus Nabukadnezaro metais, ~ka- raliaus asmens sargybos vadas ir Babilono karaliaus palydos narys Nabuzaradanas atvyko j Jeruzal. jis sudegino VIESPATIES Namus, karaliaus rlimus ir visus Jeruzales pastatus, ~ kiekvieno svarbesnio asmens namus, Be to, kaldéjy [babiloniegiy] kariuomené, buvusi su karaliaus asmens sargybos vadu, iSgriove visas sienas aplink Jeruzale. Tada karaliaus asmens sargybos vadas Nabuzaradanas isvaré j tremt} kai ka iS be turéiy, saujele gyventojy, islikusiu mieste, ir perbégusius pas Babilono karaliu drauge su amatininky liki- Gu. Tik kai ka i8 kaimo Zmoniy karaliaus asmens sargybos vadas Nabuzaradanas tepaliko kaip vynuogyni darbininkus ir Zemdirbius. «..» Toks yra skaitius 2moniy, kuriuos Nebukadnezaras isvaré j tremti: septintaisiais savo valdymo metais - tris ttikstandius ir dvidesimt tris judéjus, aituonioliktaisiais Nebukadnezaro metais — a’tuonis Simtus trisde- 3imt du asmenis i& Jeruzalés, dvidesimt tretiaisiais Nabukadnezaro metais karaliaus asmens sargybos vadas Nebuzaradanas istrémé septynis Simtus ir keturiasdesimt penkis judéjus — i8 viso keturis takstandius Seis Simtus asmeny (Jer 52, 4-7, 9-16, 29-30), Suentasis Rastas. Senasis ir Naujasis Testamentas, Vilnius: Kataliky Vyskupu Konferencija, 2009, p. 1799-1800. Klausimai ir uzduotys 1. Kodel, anot Saltinio, Nabuchodonosaras II puolé Jeruzale? 2. Kaip buyo nubaustas maj pralaiméjes karalius Zedekijas? Ka tokia bausmé sako apie ja skyrusj asmeni?5, Senoves pasaulio valstybiy despotiskumas 3. Kaip babiloniediai pasielgé su Jeriuzalés miestu ir jo gyventojais Zydais? 4, Aris istorijos Saltinis leidzia teigti, jog senoves ryty valstybiy valdovai buvo despot: atsakyma pagriskite. 5. Kaip manote, ar Sventasis Rastas patikimas Saltinis tiriant senovés istorija? Savo nuomone pagriskite. Savo Senovés graiky istorikas Herodotas apie Daréjo I valdymo pradZia Darijus [Daréjas], Histapo sinus, tapo karaliumi. Visi Azijos gyventojai, iSskyrus arabus, buvo jo valdiniai. «oo Darijus vedé Zmonas is kilmingiausiy persy Seimy: pirmiausia dvi Kyro dukteris Atosa ir Artistong «..», paskui - SmerdZio, Kyro sinaus, dukter] vardu Parme ir pagaliau Otano dukter} «.... Darijaus galybé buvo beribé. Pirmiausia jis liepé i$ akmens iSkalti reljefa, vaizduojanti raitel, ir Sitaip uZraSyti: ,Darijus, Histaspo sinus, tapo persu karaliumi...” «.» Tai padares, jis savo valdas padalijo j 20 sriéiy (persai jas vadina satrapijomis), paskyré joms valdytojus ir nustaté, kokia gentis kokia duokle jam privalo duoti, pridédamas prie didesniy genéiy gretimas mazesnes: prie vienu - vienas, prie kity —kitas. Sritis ir kasmetines duokles paskirsté Sitaip: kurie mokejo sidabru, tiems buvo jsakyta duoti pagal Babilono talento, o kurie auksu — pagal Eubojos talento svori. «... Stai kokiq duokle gaudavo Darijus i8 Azijos ir kai kuriy Libijos kra8ty. Ilgainiui pradejo plaukti duokles i8helény salu ir Europos gyventojy (iki Tesalijos). Ta visa duokle karalius laiko Sitaip: visa metala liepia iStir- pinti ir supilti j molinius indus, o paskui — juos sudauZyti. Kai prireikia pinigy, karalius atkirsdina nuo viso gabalo tiek, kiek reikia Tokios buvo duokliy sritys. Nepamingjau tik persy Salies, nes persai gyvena jokios duoklés nemokédami. Kai kurioms tautoms nebuvo jsakyta duokle mokéti — jos duodavo tik dovanas. Herodotas, Istorija, i8 sen. graiky k. verte J. Duméius, Vilnius: Mintis, 1988, p. 189-191. Klausimai ir uzduotys 1. Pirmasis Daréjo | jsakymas, anot Saltinio, buvo i8kalti jo bareljefa. Pasvarstykite, kodél jam tai galéjo biti labai svarbu, Nurodykite Saltinyje minimus Darejo | valdymo bruozus, rodanéius, jog jis buvo galingas valdovas. Kokius pakeitimus valstybaje jgyvendino Daréjas | savo valdymo pradzioje? Kodel kitos Salys mokejo Daréjui | duokle ar nese dovanas? Ar is istorijos Saltinis leidzia teigti, jog senoves ryty valstybiy valdovai buvo despotai? Savo atsakyma pagriskite. seen SAVOKOS Despatija (sen. gr. despoteia - neribota valdzia) ~ senovés pasaulio valstybe, valdoma despoto, kuris, rem- avo igskirtine padétimi, neretai suvokiamas kaip dieviskos kilmés, turéjo beveik neribota val- ie ir Siaurés Afrikoje jsikdrusias valstybes despotijomis pradéjo vadinti senoves graikai Faradnas ~ senovés Egipto valstybes valdovas. Nomarchas ~ vienos i8 senovés Egipto valstybés teritorija sudariusiy daliy (nomy) valdytojas, faraono vie- tininkas. Satrdpas ~ vienos i8 senoves Persijos valstybés teritorija sudariusiy daliy (satrapijy) valdytojas, karaliaus vietininkas. kas. Viziris - senovés Egipto valstybés aukSciausias valdi2 SKYRIUS, Visuotine ist cya. Valstybingumas: suverenitet2s,(}08 formos Bese) : 6 ATENU a = DEMOKRATIJA tanks air Temos reikSmingumas Gamtinés salygos tuéjojtakos zmonijos istorii ir jvairiy eiSkinly raid. | tGkstantmetye py kr Peloponeso pusiasalye, kur dabarjsikirusi Graikijos valstybe, gyvavo kell Simtal nec, cenoves graiky miesty-valtybiy (6.1 pav). Tokios daugybés nedidelio ploto miesty-valsybiy susidaryma galima paaiSkint vietos geografinémis salygoris tiksliau, tin kalnuotu rele, Slénius skirianéios aukétos kalny grandinés nesudare palankiy sqlygy bendros didelés valstybes karimui, Todél galiqsutelkes asmuo su ji remianéiais Salininkais negaléjo uzémes Salia esandiy Zemiy sukurtididesnio politinio darinio. Gamtinés salygos turéj jtakos ir atskiry senovés graiky miesty-valstybiy ~ poliy ~ susidarymui ir jy politinés santvarkos raids. Garsiausi ir galingiausi buvo Aténai, Sparta ir Tebai. Cia aptarsime tik vena iéjy ~ Atény pol. 5 kity senovés graiky miesty-valstybiy jis iSsiskyré valdymo badu, politine santverka ir taka ne tk kitiems graiky poliams, bet ir visa Europos istorijai takos glidi iki Siy dieny pabréziama, kad divolaikinés demokratios kaip poltines santvarkos iy laiky senovés Aténuose. Kas buvo biidinga Ateny demokratijai? Koks ryys tarp Ateny demokratijos? JUODO4! JORA &é eg ES eninioe on Sa sacle ec 6.1 pav. Peloponeso pusiasalisirjame isi senoves graiky polair fstatymy pr Kr 1a Valstybes ir visuome- santvarkos vir- ristokrating santvarka s priimdavo tk fe takingy asmeny, j savo rankas sutelkusiy derlin- remes plotus, turta ir politing jtaka. Didejanti aristokratijos mazumos ir kitos visuomends dalies takos- Batent $ lore Kile tampa lone déka buvo na jtraukti kuo dat 1s savaip ver- au jstaty- is ripin Jc padeny vei tokius visuomendje Kylandius pilietiy skolos ir sk be kreiptis ss su kuriais Siandien ja sigjame? Kuo -ypatinga buvo Atinu polio politine santvarka? Kuo past Eyméjo demokratinis polio valdymas? -mokratijos wuomaz- plétojo Ateny politikas ir karinis veikgjas Periklis (490-429 m. pr. Kr. (62 pav.). Peloponesiedigy ir att aruose (V a. pr. Kr. antra pusé) jis pasizymejo = ir s8kmingas karvedys. Graikams to- intis bu- vo svarbiausi bruozai, kuriais turéjo pasizyméti poli tikas. Todél Arénuose Periklisigijo didele jtaka, kuria beabejo, dar labiau sustiprino jo oratoriniai Garsiojoje kalboje, pasakytoje per karo auky laidotuves, jis raiSkingai nusake tai, kuo Atiny polis iro piliediat jas Atény polio teisines kios dorybés kaip narsa, sumanumas ir 63 pax Senoves Ateny agora buvo akropolio papédéle. 6:2, Perio bistas, roménta ratio orgnao kop mmarmuras, 30m. pK skirasi nuo kta (B Satins), Naudodamasisfgytaitake Periklis siek® jtvitint ir praplésti savo pirmtako pra- dletas reformas: atvira polio pilietiy balsavima, turto conzo, kaip salygos dalyvauti poitiniame polio gyve- rime ir leidimo priimti sprendinus, panaikinima, Taip Atéuose buvoitvirtintatiesiogine demokratija, Zodis 45 SNUAYS ZJ SAYRIUS. Vowotme vilonia Vatybingunats suverente pa, doors La Bule | strategsi || Heliaja ou tay | {opaamy J Commas ty “ike paragonudarby || wevynvadal | | tela, ‘ t ‘ | Ol | Ay | | - | # ; o 20.000 ! Laie) | piety = | tate > gatvaunas Pillettal sg | > bananas mat / » i Pilnamedial vyrai (nue 1A mety, \ inven = — ary tovas i motina ya aténiegin) eal ‘6.4, tony emotion Pet aha hema domokeatija roiShia ,tautos vale2ia", Tai buve tobia valstyty's de viswomends gyvavine twarka, kal AtEm pitieiat potio susirinkinne 1ei8ke avo vatiy cot sare ‘ig fu valstybet retkaly, sprencte benddruomenet iki sins w2daviniis. Kiekvienas Ateny pilletis tundjo teise lalyvouti gimtojo polio politiniame gyvenime, weikSt save valig inkinaose ir priimant sprendinus susirin- Kinmuose, kurie vykiavo paggrindingje miesto aikste Je agoroje (6.3 pays Tip pat buvo jtvietintos piliegio pareigos: mokéti mokestius ir kilus karui ginti save. poll, Kalbant apie Atény demokratijos vetkima reikia jpo2ymet hal pagrinlind, aukSiauisia polio instituedja ‘buvo piliedy stisirinkinnas (eklesija, uris tam tikram Javkul rinko a2 valytybes finansus atsakinga taryba (bu Je), haro vactus (sttateus) i prisickusit teismo (he- liajos) tess (6 pa.) Meng demokratija kalp politing ir sociatine san- twarka sudard palankias salygas nuomones ir Zod7io lhisvei, Atinuose suklestejo mastymas ir filosofinia’ svarstymai apie tai kas yra valstyb, Kokia jos santvar= ka geriausia ir Kas apskritai yra pilietiai (C Saltinis). Asm, suvokiantis esas savo poli pilietis, jauté pasi- lidZiavima irsavo vertg, Todél nenuostabu, kad Aten, piliediai save laike laisvais 2monémis ir bet kokia kita valdymo tvarka jiemsatrodé nepriimtina ir netgi pasi- bjourdtina, Ateny demokratija grieZtai atmetétironiia, uri ankséiau buvo paplitusi graiky mietwose-valsty- bese ir galéjo vel atsirasti, ypaé prasidejus jvairioms, socialinéms ar poltinéms krizéms, Tironija buvo st- vokiama kaip neribota, savavaligka vieno asmens val- dia, kur piled, laisvus Fmones, paveréia beteis pavaldiniais. Ji nebuvo vienintelis pavojus demoks tine’ santvarkai, Kai aristokratija (gerieji, turting! {i) pradédavo piktnaudiauti savo gaia ir padétimi, ravdavonl olightchija ~ turtingos maZumos volta, ‘Tokinvalddia tr vallymas Army pliedioms i masy tojame negoli boul prlimtinl, es tenkin tk mado agrupes porcikius i boo pilot lek pats akg. thaavo pollo - miesto-valtybés~gyvenimg icikalua Bie ir ponadis svarstymal, prasidéje Aténuose, tsa Ikl loli yo avarbde ausiddirup au Blandlenniai su kunt Tal vila neruoatabu,Juktvieta Vakanu pa 1roposvalstybiy politinis pamatas yr de saulio in mokratija ir jos puoselejamos demokratinés vertybis, Koks rydys tarp Atény ir Siuolaikinés demokratijos? Klausimai ir u2duotys 1. Kuris senoves graiky veikéjas émési refor- ‘muoti Atény polio valdyma? Ka jis pakeité ar sidle pakeisti? Paaikinkite, Kuo skiriasi aristokrating ir de- mokratiné santvarkos, Nurodykite ne maziau kelp du skirtumus, Kokie Periklio biido bruozai leido jam tapti ‘Atény polio kariniu ir politiniu vadovu? Kokios Atény polio valdymo reformos buvo igyvendintos Periklio laikais? Paaigkinkite, Kuo skyrési tironija ir demokra- tija, Nurodykite ne maziau kaip du skirtumus. Paoidkinkite, uo skyresi oligarchija ir demo- kratija, Nurodykite ne maziau kaip du skirtu- mus, Pasvarstykite, kurie Atény polio valdymo bruozai isliko ir yra svarbis Siy laiky visuo- menés politiniam gyvenimui. .iuolaikinés demokratijos i8takos ir idéjos Ryiys tarp Aténg i Sy laikyy demokratijos yra idé- jini. Atémy demokratja suvokiama kaip Siandlieninio Vakary pasaulio demokratijos 8takos fing svatbos zmonijoslaiméjimas (65 pav.). Europos ieSiaunis Amerikos pottiniam ir kultdriniam gyve- imi Atiny demokratjatapo itn svarbi XVII a. pa- baigoje, kilus naujiems visuomeniniams ir politiniams judéjimams, kurie rei8ké idéja, kad tauta, nacionali- rn valstyby sudarantys plea, trl jgyt teise spresti dél valstybes ir visuomenés dabarties ir ateities. XIX a. galime stebsti Siaurés Amerikos ir Vakary Europos vi- suomenity laipsniska demokratéjima, Jis itin pasmar- ajo Xa iSskirtinis isto- is demokratjimas paveiké svarbiausius 65 pav.ateny globe, Sminties ir taikos deive Aténe!skirta slulptriné kompoziia pie Austrijos partamento rimy, XX 2. pr. 6 Ateny demokratija valstybiy jstatymus. Atsiverte ivairiy pasaulio Saliy Konstitucijas jau pirmuose ju straipsniuose ir skyriuo- ime senovés graiku kilmes Zodj ,demokratija”, pabréziantj toki valstybés valdymo biida, kai aukSeiau- sia valdzia priklauso tautai, visuomenei, kuri pati sau suverené ir yra valdzios Saltinis. Lietuvos Respublikos Konstitueijos pirmuosiuose straipsniuose teigiama, kad Lietuvos valstybé yra nepriklausoma demokratiné res- publika. Lietuvos valstybe kuria tauta ir suverenitetas priklauso tautai Nors i yra id@jinis rySys tarp senoves Atény ir Sian- dieninés naujosios demokratijos, tagiau esama ir esmi- niu skirtumy. Kokie tai skirtumai? Kodel, nors ir esama Siu skirtumy, kalbame apie Siandiening demokratija rnopamirsdami pabrézti jos rySio su senoves Atenais? Tiesiogingje Ateny demokratijoje visas pilietio teises turéjo tik dalis polio gyventoju, visu pirma ~vyrai, ku- rie buvo Zemés savininkai. Jie galéjo dalyvauti valsty- bes valdyme ir turéjo balsavimo teise. O moterys buvo atstovaujamos vyry ir tokios teisés neturdjo. Siy laiky, demokratijoje visa tauta, kickvienas pilictis, kad ir ko- kio btu iSsilavinimo, visuomeninés padeties,Ities ar kalmés, politiniy ar religiniy jsitikinim, tur tise i- reiktisavo valiarinkimuose ar tiesiogiai dalyvauti po- litiniame valstybés gyvenime ir priimti sprendimus. 8 demokratiska laisvo 2mogaus samprata yra kity, no lemokratijos neatsijam, vertybiy ~ Zmogaus teisit ir laisvs ~ pamatas, robégimais nurodéme tik kelis senoves Aténu ir naujosios demokratijos skirtumus, vis délto Siandie~ ninés demokratijos tikstantmé&iy istaku i3kélimas ne tik parodo idjinj Siy demokratjy ry%, bet ir leidia aiSkiai suvokti sudétinga ir nevienareikimiska 2mo- nijos kelione link teisingesnés visuomenés, kuri Bat nejsivaizauojama be pamatiniy demokratijos vertybiu. Klausimai ir uzduotys 1. Kodel senovés Atény ir naujosios demokra- tijos ryys yra labiau idejinis, o ne praktinis? Atsakyma pagriskite. 2. Kada ir kodél Atény demokratijos idéjos tapo svarbios Europoje ir Siaurés Amerikoje? 3. Nurodykite ne maziau kaip tris senovés Ate- ny it Siuolaikinés demokratijos skirtumus. TYRINEKITE! ‘Atény polis iSgarséjo demokratiniu val- dymu, 0 kuo isgarséjo kitas Zymus gral ky polis Sparta? Kuo skyrési Spartos ir ‘Atény valdymas? LD a7ZORYHIUD, VISUOUNE ISLUIs. VarSyUMIyuTTia®. SUvETETMeLAS, UJUU, 1UIINS DARBAS SU SALTINIAIS Graiky filosofas Aristotelis (IV a. pr. Kr.) apie Solono nuopelnus Atény demokeatijai [5 ty, kurie yra ka nors pasake apie santvarkas, kai kurie visigkai nedalyvavo jokioje politinéje veiKloj ir ‘nugyveno gyvenima kaip privatiis asmenys; beveik apie visus juos tai, kas verta démesio, jau pasakyta, Taiay kai kurie 8 jy buvo jstatymy leidejai, vieni gimtuosiuose miestuose-valstybese, kiti -svetimuose, ir patys da Iyvavo politinéje veikloje; vient is ju buvo tik jstatymy karéjai, o kti~ ir patios santvarkos, kaip, pavyzdzii, [Atény politinis veikéjas] Likurgas ir Solonas, kurie suktiré ir istatymus, ir santvarkas. Apie Lakedaimong {Spartos valstybes] santvarka jau kalbéta, o Solona kai kas laiko puikiu jstatymy leidéju, panaikinusiu kraty ting oligarchija, padariusiu galq liaucies vergijai ir sukirusiu tradicing demokratijg; jis tai pasieke, gerai su- ‘maises ivairias santvarkas: ant Areopago [kalvos] posédziaujanti taryba yra oligarchijos elementas, pareiginy renkamumas — aristokratijo, o teismai - demokratijos. Atrodo, kad Solonas tos dalykus -taryba ir pareigi- ‘ny renkamuma ~jau rado egzistuojanéius i ankstiau ir nepanaikino, tagiau jis jtvirtino tautos valdzia jsteiggs teismus, sudarytusi§ visu [piliegiu), Aristotelis, Politika 8 sen. graiku k. verté M, Strockis, Vilnius: Margi raStai, 2009, p. 129. Klausimai ir uzduotys || 1. Kurig polting Solono veiklaiéskiia autorius? | 2. Nurodykite ne maziau kaip du Saltinio autoriaus apraytus Solono politinius nuopelnus ir | paaiékinkite, Koda jie svarbis. 3._Kaip manote, ar Solono politnes veiklos metais Aténuose atsirado daugiau demokratijos? Savo ‘nuomone pagriskite. 4. Kaip Saltinioautorius vertina Solon? Atsakyma pagriskite [EINE Atény polio politinis ir karinis vadovas Periklis apie tai, kuo iésiskiria jo gyvenamas Atény polis ir kuo ypatinga jo politing santvarka ‘Masy polio santvarka nesivaiko kaimyny jstatymy. Mes patys veikiau kai kam esame pavyzdys, nei ki: tus mégdziojame. Kadangi viskas tvarkoma ne mazumos, bet daugumos labui, ji vadinasi ,demokratij Pagal jstatymus, sprenddiant asmeninius ginéus [valdzZios] visiems priklauso po lygiai, bet bendruosiuose | | reikaluose iskylama ne pagal cil [rotacijos biidu], bet veikiau del {asmens] Saunumo ir, kur nors pasiZyme: jus, jgyto pripazinimo. TaGiau ir neturtas bei pripaZinimo stoka néra Kliatis Zmogui, galintiam veikti polio Jabui [einant paeiliui visiems pilietiams tenkancias pareigas]. Mes laisvai tvarkome bendrus polio reikalus ir vieni j kitus kasdieniuose miisy santykiuose 2velgiame be jtarumo: nei pykstame, jei kaimynas ka nors padaro savo malonumui, nei nutaisome ne prastiau uz bausme slegiantj veida. Taip nevarzomai vieni su kitais bendraudami vieSuosiuose polio reikaluose nenusizengiame jstatymams — labiausiai i8 baimes, Klau- | sydami pareigtny ir istatymu, ypac tu, kurie paskelbti skriaudziamujy naudai, ir tu, kurie, kad ir neraiyti, visy pripaZinimu, pazeidéjams uztraukia géda.«..» Pasirinke ne vargti pratybose, bet j pavojus Zidréti ramiai ir daugiau Kliautis bido drasa nei jstatymy nu- rodymais, turime ta pranaSuma, kad nesivarginame i$ anksto, sunkumams dar neprasidéjus, bet, su jis su sidiirg, pasirodome ne maziau drasis nei nuolat save sekinantys Zmonés. Dél to verta Zavétis miisy poli Verta ir del kitu dalyku. Mes puoseléjame grozj be iSlaidumo ir iSmint - be iSglebimo. Turtas mums veikiau parama dirbti, o ne proga pasigirti. Niekam ne géda pripazinti savo neturta, Daug gédingiau nesistengti darbu i& jo istrikt. Tie patys Zmonés tvarko tick savo, tick ir potio reikalus, o kti turintys savo veiklos, nestokoja ir polio reikalu manymo. Mat mes vieninteliai visai prie ju neprisilietiantj Zmogy laikome ne ,neveikliu’, bet nenaudingu Patys sprendiiame arba deramai apmastome reikalus, nes manome, kad darbams kenkia ne kalbos, bet ve kiau tai, jog, prieS ju imantis, Zodziais neiSsiaiskinta, kq retkia daryti. .» Pasakysiu bendrai: visas masy polis yra pamokymas Graikijai, kiekvienas méisy Zmogus, mano akimis, gali ~ nepaprastai graziai ir anksciai —tktijvairiausiai veiklai. Kad visa tai néra proginés pagyros, bet tkra tiesa, rodo pati polio galybé, kuria leido pasiekti toks miisy bias, Tukididas, ,Peloponesiediy ir aténietiy karas IL, Periklio kalba, pasakyta laidojant pirmasias aukas", graiky k. verte T. Alekniené, Naujasis Eidinys-Aidai, 2018, Nr. 1, p.47-48, 48_ follesmin tng patty ply amo skituma nude Perks? s Sqvoka jis apibiidina Atény polyje vyravus] valdym3? 3 cote mata ste prune Arg pind ater ms . Kodel, anot Periklio, verta Zavétis Atény poliu? . Kas, anot Saltinio autoriaus, kenkia darbams? Ar sutinkate su Sia mintimi? Savo atsakyma pagriskite. Pasvarstykite, kuo Siandieninés demokratinés valstybés panasios j Atény poli. (ESN Graiku filosofas Aristotelis apie skirtingas politines santwarkas ir piliecio samprata Tas urs siekia iSsiaifkinti, kas yra kiekviena i santvarky ir kokia ji yra, turbit pirmiausia susiduria su valstybés Mausimu — kas gi pagatiau yra toji valstybe. Siuo metu dél to nesutariama, nes vieni sako, kad tam tikra veiksmg atlieka valstybe, kiti — kad ne valstybe, bet oligarchai arba tironas; mes matome, kad visa vals- tybés vyro irjstatymy leidéjo veil susijusi su valstybe. o santvarka yra tam tikra valstybes gyventojy tvarka. Kadangi valstybe priklauso prie sudétiniy dalyky, kaip ir visa kita, kas yra visetas, tadiau susideda i& daugelio daliy, tai akivaizdu, kad pirmiausia reikia aptarti pilieti, nes valstybé yra tam tikra piliediy aibé; taigi bitina nuspresti, ka reikty vadinti pilietiu ir kas yra pilietis. Juk daznai nesutariama del pilietio [sqvokos}, nes ne | visi sutinka pilietiu laikyti ta pati - tas, kuris demokratijoje yra pilietis, oligarchijoje daznai néra pilietis. Pilietj absoliutia prasme i visy poZymiy labiausiai apibrézia dalyvavimas teisme ir valdyme. «> Tad pilie- | Sais laikykime tuos, kurieSitokiu biidu dalyvauja [valdyme}. | Aristotelis, Politik, i8 sen. graiku k. verté M. Strockis, Vilnius: Margi rastai, 2009, p. 1 \ Klausimai ir uzduotys 1. Nurodykite dvi Siame Saltinyje minimas politines santvarkas. Kuo jos skiriasi? | 2. Koks apibrézimas, anot Aristotelio, geriausiai apibidina valstybe? Ar su juo sutinkate? Savo q ‘nuomone pagriskite. ‘3. Saltinyje raoma, jog .visa valstybés vyro ir jstatymy leidéjo veikla susijusi su valstybe". Kaip bity galima patikslinti iq mint] Zvelgiant j Siy dieny demokratines valstybes? 4. Kas, anot Aristotelio, yra pilietis? Ar jo apmastymai atitinka Siy dieny supratima? Atsakyma pagriskite. SAVOKOS Demokratija (sen. gr. demokratia - tautos, Zmoniy valdzia) — politinio darinio, valstybés. pirmiausia seno- ‘és graiky polio (miesto-valstybés) politiné santvarka, pagrista piliegiy susirinkimu ir jo kartu priima- mais sprendimais. Atény demokratijoje i (vyrai) turéjo ne tik politiniy teisiy, bet ir pareigy. Oligarchija (sen. gr. oligrachia ~ nedideles grupés, mazumos valdzia) ~ politine santvarka, kai politinj darini, valstybe ar poll valdo nedidele, dazniausiai turtingy ir itakingy asmeny grupe. Ji veikia ne visuomenés, bet savo naudai. Oligarchija kritikavo garsiausi senoves graiky filosofai. Palis ~ senovés graiky miestas-valstybe, valdoma pilieciy (vyry). Pagrindiné politiné polio institucija buvo. piliegiy susirinkimas. Tironija (sen. gr. tyrannis — neribota valdzia) - valdymo biidas, kai valdzia | savo rankas sutelkia vienas as- muo, neretai Ziaurus karo vadas. Senoves graikai, gyvene poliuose, kuriuose buvo demokratiné santvar- ‘a, itin kritikavo tironija, negalejo sutikti, kad toks asmuo niekam neatskaitingas.2 SKYRIUS. Visuotine 1storyja Valstybingumnas ee 7. ‘elas tae tuverenitetas, eos, formos ROMOS IMPERIJA: GALIA IR RIBOS Temos reikSmingumas © Siandien daugelyje valstybiy pavadinimy randame lotyniska Zod) ,respublika’, reigkiant] .valstybé~ dis mena senoves Romos valstybés kaip respublikos laikotarp © Apeniny pusiasalis,tksliau, Italia Siandien garseja mady namais, espreso kava, kulinaija, Sie dalykai paplite ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Taciau kadaise pusiasalis,tiksliau, Roma ir daugybe pergaliy pasickes Romos generolas Ga Julius Ceraris. 49 m, pr Kr js atvyko i tlim sau ni valstybes tritorjyj Roma jaw gigs vsuotine soananto 721 paw a — pe Romos —o imperios Romos imperios sostiné meee beled ore visa js eyvavi- foot eons moore ir pripazinima kaip karo vadas. Cezaris pasinaudojo_valdymo institucijos ~ senato ~ teises ir svarba. Visa nesutarimais i, siekdamas iSsaugotijtaka skirtingoms _ valdzia peréjo j Cezario rankas. Pradzioje atrodé, kad visuomenés grupéms, maZindamas jtampa tarp ple- Sie neramis ivykiai ir Cezario valdymas yra tik laiki- béju ir patricijy,jsitvirtino valdzioje. Jis ivedé kari- nai, kaip pereinamasis laikotarpis. Tagiau Sis Zingsnis ne diktatira,taigi apribojo pagrindinés respublikos dave pradzia esminiams Romos valstybés pokyéiams. Romény tauta Tautos susirinkimai ‘enka magstratus, prima jstatymus skigir — sss ct senators Centurijy komicijos sbalsavimas century princi —|_'e0k2 ] - | rena 7 ' Edi _ [ fkontroinosa prekyba ekonomikal a Kvestoriai konto tnansus Epeag epee renee >———_ Plebéjy susirinkimai 1_f Tabunal atstovatjapledejams aliens Tears, 7.2pav.Romosrespublikos politine sistema 51RSKYRIUS, Visuotine istonija, Valstybinguma: 7.3 pav. Pitmojo Romas imperatoiaus Oktaviano Augusto skulp- tra Vatikno muziejuje, ta Imperatorius Senatas ___Panigind Aut valdininka [—{Kancelatijos shyriy vadoval { Taba 11 Karivomenés vada Ly __Provinciy valytoja 7.4 pav. Romos imperios valdymo sistema suverenite idéjos, forme Po Cezario j sosta ate jo istinis OR Mm, po Kr) ir, p padétim, senato silpnume ie sumarguy, reikime, 27'm, pr. Kr. pas Pirmug, tarp senatoriy (7.3 pay.) (B Saltinis). Prasidejo ping (63 m, pr. Kr Klostiusi sis Romos imperijos periodas ~ prineipatas (Jot prin aia). gang ami, Romos ya, pres princepsy pradeta lybé tapo imperija. Kaip pakito Romos valstybés py vadovavimas, imperatoriaus aadinti imperi tine santvarka (7.4 pav.)? trod, kad Krizity apimtoje Romos valstybije 5 nato galios apribotos laikinai. Tagiau, vis daugiau wa dios j savo rankas perimant Romos imperatoriy, kadaise respublikos idéjai atstovaves ir aukitiausi, politing valdiq turéjgs senatas pamazu tapo imps ratoriui pavald?ia institueija (7.5, 7.6 pav.). Senos Romos respublikos institucijos iSliko, taviau je turin, valelia sumenko. [sigaléjus principatui praktiska vig valdzia buvo sutelkta j princepso, arba tais likais ws dinamo pirmojo tarp lygiyjy, rankas. Respublikos vis. mq imperija ir esn iSraiskingai rodo imperatoriui suteikiamas garbos vi ;nius politinés santvarkos pokytixs dlas ~ titulas Augustas (lot. Augustus ~ Sventas, didi, Sis iskintine garbe ir padétreiskgs vardas buvo pr dledamas prie kickvieno Romos imperatoriaus vad it skelbe, kad valdzia ir galia sutelkta jvieno asmens Romos imperatoriaus, rankas. Kaip veike Romosin: perija? Kaip buvo valdoma milZini8ka teritorija ir kokiais sunkumais Romos imperija susiddré? 75 pav. Viraa, tksliau, santrumpa SPOR (lot. Senatus Popu lusque Romanus) siandien galime sutiktine tik Romoje, bet r Europoje.Juo pabréiami du respublikos kalp vastybés vaya ramstial: senatas ir tata, "7.6 av. Imperatoraus Tito arkos ras Romoje, la. PrmieitrysZodFai,Romos senatas ir tauta” (lot. Senatus Populusque Romon. mos imperijoslskais vis dar buvo pagal vartojami..ie reke, kad Romos valstybejeaukétiausiavaldBiapriklauso Romos senatul atstovaua tautal. Vis déto Romos imperis poltinés sanwvarkos tikrové buvo kitoka. enatas nebeturdjo ankstesnes poltines svarTeritorija ir valdymas Imperatoriaus vald7ia pirmiausia rémési Romos imperios kariuomene (legionais). Batent drausmin- g2, gerai sutvarkyta ir aprapinta kariuomené leido Romos imperijai | amziuje neapsakomai greitai plestis. PFirmasis amZius laikomas Romos imperijos aukso am- iumi. Ila. pradZioje Romos imperios teritorija buvo didZiausia per visa jos istorija, Romos imperrijai priklau- sé visa VidurSemio jfiros pakranté, pradedant Siaurés Aika, Vakary arba PrieSakine, Azija ir baigiant Pirénu pusiasaliu. Tatiau tai buvo tik dalis jos teritorijos prie ey peer eg AY ee w. cerning $ Sermativa TYRINEKITE! Vienas i8 jsptidingiausiy ir turisty lanko- P miausiy objekty Romoje yra Koliziejus. Pasidomekite, kodél jis buvo pastatytas ir kam naudotas VidurZemio jtros, romény vadintos ,misy fara” (lot. ‘mare nostrum). Romos imperija driekesi Pireny pusia- je ir Siaure nuo Alpiy. Visa jos milziniska teritorija tyta j provincijas - stambius administra- Cinius teritorinius vienetus (7.7 pav.). Provincijose rezi- davo i jas priziaréjo vietininkat ir pareiginai, atsakingi {uz provincijos karinj parengima ir mokesciy rinkima, Milziniskos imperijos valdymas remési gerai sutvarky- ta ir ispletota infrastruktdra: kokybiskais keliais, pui- kkiai veikiangiu pastu, gynybiniais jtvirtinimais ir, kaip St Crs ze “gol. 7.7 paw. Ro- ‘mos imperios provincijs, Ma. 522 SKYRIUS. Visuotiné istonija. Valstybingumas: suverenitetas, idéjos, formos: ’ 2 Ln wo a } 7 NDENY wy Bre PN - a he ’ ‘ion Ano | hohe. es a woaesa,_— Perce tea ane mA — ey. 3 Sind Mae tee 7.8pav Romos To] teres TE tates prea routes aa 9 canna races mes “Sac | | ‘mingjome, gerai sutvarkyta ir drausminga kariuome- ne = Romos legionais, pasklidusiais visoje Romos im= perijs teritorijoje (C Saltins), Vis delto tokia didele teritorija valdyti buvo sudé- tinga. IIa. valstybe purté vidiniai neramumai: jvai- rose imperijas provincijose nuolat kildavo sukilirwu, kuriems vadovaudavo vald2ios siekiantys kato vadai ir vietininkai, taip pat kildavo ir valstieciy sukilimy. Romos imperija buvo did2iule, provincijs labai skie tingos, 0 visi surenkami mokestiai plauke j valstybes centea, Siekdamas iSsaugoti imperijos vientisuma im- peratorius Dioklecianas (245-313) émést reformuoti imperijos valdyma, Piema, jis pakeite imperios adm nistracing teritoring struktiira ~ visa Romos imperija padalijoj Keturias sets (prefektiras),valclomas tetrar- chy (du iS jy buvo vyresniei, vadinami augustais, du jaunesniej, vadinami cezariais) (78 pav.). $i val- ddymo sistema Zinoma kaip tetrarchija ~ keturvaldysté (79 pav.). Nors Romos imperia ir isiko kaip vientisa valstybe, galime sakyti, kad &ireforma padéjo pagrin ddus Romos imperijos skilimui j Rytd ir Vakard imper jas, Antra, atskyré jvairiy imperios daliy karo vacy ir vietininku valdzas ir padidino Kariuomeng, kuti le- _gionai buvo pasklide po visa imperijs teritoija. Tretia, prie imperatoriaus jsteigé centrinj valdymo organa ir taip dar labiau sustiprino valstybés valdymo mecha- nizma, Istorikai mano, kad nuo Diokleciano valdymo pradzios prasidejo naujas Romos imperijos laikotar- pis dominatas (lot. éominatus ~ vienwaldysté, vieSpa- favimas), per kur dar labiau iSaugo Romos imperato~ riaus valdzia, Vis déto, nors ir buvo ivykdytos visos 54 -\ impeija po Dio ano reformy ta, pabaigoe, kai bu Ivesta tetrarchi. uj Faika Romos impe- sg sudaré kets tetrarchy valdomas prefektiros~ Gai, Tyo, alos ir, Sios reformos, nauja valstybés valdymo sistema neby vo nei stabili, nei ilgalaike, tetrarchai sunkiai sutardy vo tarpusavyje ir negaléjo imperijoje wtikrinti bentjou salyginés ramybes, Todel teritoriniai administracina imperijos valdymo poky@iai turéjo ilgalaikiy padariniy IlLa, Romos imperija krété ne tik vidiniai neramu ‘mai, kuriuos vienaip ar kitaip ilgesniam ar trumpesnian laikui buvo galima apmaldyti, Vis dazniau j Romosi- perijos teritorja prasiskverbdavo vadinamieji barbont vadovaujami savo genéiy vady, kurie ne tik rengdave karines ekspedicijas j Romos imperijos pasienio Zemes bet ir pasiekdavo pagia imperijos giluma —centra Ron, Del neramumy valstybes viduje ir Bordje vis daugiaul* {3 reikéjo skirti armijai, MaZa to, tuo laiku ikilo sunk muy, nickaip nesusijusiy su Romos imperijos struktirast politika. II-IV a. pradéjo kisti klimatas: pamaz kritow dlutiné oro temperatiia, reikimingai sumazéjo per mel iSkrintandiy Krituliy kiekis. Tokie klimato pokyZiai ene 7.9 pax. Sidabriné rmoneta, kutoe vaizduojam kets tetrarcha, a.slat paskartojint) neler ir thio krizes, Toxtel augo ‘isnamones nopusitonnimas Romes inperijos viduje sendin 8 vty puldingjimy, Donotis su 81 ninety imperios valelymo reformy, vielniy ir ‘Soviniy nerammanny bei ju padariniy 32 erin suskilo | dvi Valstybes ~ Vakarg ir Ryty imperi- vss Pastangi gyvawe daugiont nei tikstantmetjir noma [Rieantis imperiine vantu, O Vakary Romos imperija ponesbuigiandiy puleingjitny i8 Bonds ir muolatiniy vi due yykstantiy bruzdejimy ~ politiniy ir visuomeniniy m. Romos int reramaanty 47m. Mago, Tadiant Vakary Romos impe- ria penuh j ubmar Jos atmintis buvo i&saugota, im peries Mj atgie, tik jau Europe, jSiaure nuo Alpi, ‘TYRINEKITE! Lp Tikriausiai girdejot veda j Romy’ 8sia DARBAS SU SALTINIAIS posakj .Visi Keli nkite, kaip atsira~ do ir iSplito Sis posakis, os impenia’ gala ir bos Kiausimai ir uiZduotys 1 Kokiu lotynisku terminu roménai vadino Vi- durzemio jarg? Paaiskinkite, kodél atsirado toks pavadinimas, Nurodykite svarbiausias Romos imperijos infrastrukturos dalis. Paaiskinkite, kodel jos buvo bitinos imperijos ayvavimui Kode! Romos imperiios gyvavimui ir plétrai labai svarbi buvo Romos imperijos kariuo- ‘mené? Nurodykite ir paaiskinkite ne maziau kaip dvi jos paskirtis, \8vardykite sunkumus, su kuriais susidt re Romos imperija Il amziuje. Kaip manote, kuris i8 jy galéjo labiausiai paveikti Salies raida? Savo nuomone pagriskite. | Kokiy reformy emesi imperatorius Diokle- cianas? Ar jos buvo veiksmingos? Atsakyma pagriskite, ESSENSE Vieno garsiausiu Romos respublikos laiky oratoriaus Cicerono Zodis Ro- mos senatoriams (Ohad tebebiity gvvi anie pirmieji valstybés vyrai, Kurie po mano konsulato, nors a8 pats pasitraukiau jiems oka ndgela, p i Kelio, noriai laiké mane vienu pirmyju! Dabar, kai taip stinga iStvermingy bei dre kite, mane kankina, kai matau vienus pikta pramanani iy Konsuliary, ‘kai niekuo ne- s, kitus v sirdipinandius, dar kitus iStvermés pradétame darbe stokojandius ir, priimant sprendimus, ne visuomet valetybés naudos,o tik savo lkestiy ar baimes paisandi Taviau jei Kas nors jégas eikvoja rungtynése del pirmavimo, kuriy i8 viso neturéty bati, Kvailiausiai elgiasi ydomis su dorybe rungtyniaujantis: kaip bégi- ‘mas bégimu nurungiamas, taip tarp drasiy vyru dorybe dorybe pranokstama. Jeigu geriausius sumanymus 8 skirsiu valstybes labui, nejaugi tu, Kad mane nugalétum, imsi prieS ja kurti blogiausius planus arba, jei aplink mane matysi besiburianéius dorus pilietius, nejaugi imsi kviestis nedoruosius? «... Kai huriesunkiai pakendia, jei roménu tauta visa tai regi, pastebi, apie tai sprendZia, Tatiau ar gali biti kitaip — kad Emonés apie hiekviena nesprestu pagal jo nuopelnus. Kaip apie visa senata romény tauta visiSkai teisingai mano, jog niekuomet, kek tik gywuoja valstybé, Ss huomas néra buves tvirtesnis ir drasesnis, taip apie kiekvieng iSmiisy, ypaé tuos, Kuriei8 Sos vietos kalbame, ~ visi teiraujasi ir trokSta iSgirsti, ka kas pasiilé: tuo badu apie [Kekvieng Zmonés sprendiia taip, kaip ji mano nusipelnius. Jie prisimena, jog trylikta dieng prieS sausio kalendas «8 buvau pirmutinis, pasisakes uz laisves atstatyma; jog nuo sausio kalendy iki Sios valandos a budziu valsty= bes sargyboje: jog mano namai ir mano ai 's diena naktj atvertos kiekvieno patarimams bei nurodymams; jog, ‘mano laiskai, mano praneSimai, mano raginimai kursté visus, kad ir kur je baty, stoti inti tevynes «0. Okad mes, tévai senatoriai, galétume apdovanoti visus! Zinoma, tai ka pazadéjome, mes saZiningal ic su haupu grazinsime. Bet tai teks, tikiuosi, tik nugaléjusiems, kuriems duota Zod senatas iSlaikys: juo pa- sikliovusiems valstybei sunkiausiu metu dél savo sprendimo niekad neteks gailétis. Tadiau lengva graziai elgtis su tais, hurie net tylédami, rodos, i8 mii y reikalauja; kur kas nuostabiau, labiau pagirtin ypat bi- Tevynés tevo varda jam suteiké visa tauta ~ staiga ir vieningai: pirmieji plebejai, pasiunte legatus [pe siuntinius} pas jij Ancijy o i ten, kadangi ju nepriémé, sveikino ji prie igjimo i teatra Romoje, gausiai sus- rinks ir laurais vainikuot Gajus Svetonijus Trankvilas, Doylikes cezariu gyoenimas, § lotyny k. verté J. Magiuliené, Vilnius: Gimtass Eodis, 2008, p. 72, 76,79, 88, 92. ESSENSE | a. romény istorikas Tacitas apie imperatoriaus Tiberijaus valdyma, Romos imperijos santvarka ir galia Po to [imperatorius) Tiberijus parei8k apie seniai ir dazniausiai tik apsimetant kartojama sprendima vykt i provincias. Imperatorius rémési dingstimi, og pasirinko daug paleistiniy, Kariuomenes reikia papildyti po Sauktiniais, nes savanoriy per ma2a, 0 je ir u2tektu, jie ne tokie narsis ir drausmingi, nes karo tamybos imas daugiausia vargSai peréjinai, Prabégomis perzvelge, koks legiony skaiéiuss kokias provineijas saugo. Manau, jog ir man reikéty apibadinti tuometines romény ginkluotasias pajégas, karalius sajungininkus ir kaip ger kai ankitesné tada buvo imperia. Tilia i abiely pusiy saugojo du laivynai: vienas ~ Mizéno, kitas ~ Ravenos, o artimiausia Galijos kranta t= ranais ginkluotilivai, kuriuos, paémes j nelaisve Akcijaus may, [ankstesnis imperatorius] Augustas nusiunts | Tully Forumo tvirtove su stipria irkluotoju igula. Bet ypa’ didelés pajégos buvo prie Reino: aStuoni legionai, gyre || Kartu irnuo germany, ir uo galu. Neseniai pajungtoje Ispanijoje stovéjo trys legionai. Maury karalius Juba bud _gaves dovany ig romény tautos, Kitose Afrikos Salyse stovejo du legionai, tek pat - Egipte, begalines sritis m0 Sirjos iki pat Eufrato upés tramdé ketur legionai, Kaimynystije valdé ibery, albany ir kti karalia, miisu didybes dengiami nuo kity valstybiu, Trakijoe vieSpatavo Remetalkas ir Ko¥io vaikai, ant Dunojaus kranto Panonijoj i ‘visto du legionai, du ~Mezijj, tick pat - Dalmacijje. Del Sio krato padeties jie gal i& uznugario pagel ‘Dunojaus kariuomenei, o prireikus skubios pagalbos Italia, netoli buvo prisiSaukti, nors [Romos] Miestas tars irsavo ariuomene: tris miesto ir devynias pretoriony kohortas, surinktas beveik vien if Etrurijos, Umbrijos ar + [ojo Lacjaus bei labai seny romény koloniju. Patogiose provinciju vietose stovéjo sajungininky triirMliai laivynai raiteliai bei pagalbiné kariuomené, beveik prlygstantieji legionams, bet tiksliai visus suskaiiuoti sunku, nes po gal reikala vyko tai Sen tai ten, karts jy skaigius iSaugdavo, kartais sumazédavo. Manyéiau, jog tikty apvelgti ir kitus valstybés dalykus, parodyti, kaip jie buvo tvarkomi iki tol, nes kai? tik tais metais Tiberijaus pradéjo kryptij bloga. Is pradziy valstybés ir svarbiausius privatiy asmeny reikalss svarstydavo garbiejitévai, Zymiausieji vyrai pareikSdavo del jy savo nuomones, pataikinus Tiberijus sult: Aydavo, Valdininkus skirdavo, Ziirédamas protéviy kilmés, pasizyméjimo kare, taikos meto gabumy gar) kad biity aithu. jog tinkamesniy u2 tuos asmenis néra. Konsulai savaranki8kai dirbo savo darba, pretori savo, mazesniuju pareiginy galios irgi niekas nevarzé, buvo paisoma jstatymy visur, iSskyrus didybes i dima, Apripinima duona, duokliu bei kitokiy valstybés gerybiy rinkimu uZsiémé romény raiteliy bendEr Tr MORO IMpEN}a: GBT NOs “Savo urt4 Cezar (imperatarins Tiberijus| pavesdavo varkyli nepaprastal sazininglems, kartais net nepaz}s- amnion, bet dore varde Jmoneme ir pricmys Iaikydave neribota laika; daugelis ir pasendavo, beeidami tas patios pareigas, Nore prastuoment varyo dé brangios duonos, bet princepsas nebuvo dél to kaltas, jis stengest sgrumile ou Zemés nederhumu a jOros audromis, negallédamas islaidy ir uolume, Kad provincijos nemaigtau- {ir ramial mokéty seniaus nustatylan prievoles, rupinosi newZdéti jome naujy ir Zibrejo, kad duokles rinkty ~ negodis ir nezlauris valdininkal, Nebuvo kino bausmiy ir turto konfiskacijos, Cezaris turkjo Italjoje maza\ “Jessie, jo vergal buvo dori, narnus tvarké Well alleistiniai uve vergail, Joi kada kildavo gingy ou privadials

You might also like

• The Subtle Art of Not Giving a F*ck: A Counterintuitive Approach to Living a Good Life

  

  From Everand

  The Subtle Art of Not Giving a F*ck: A Counterintuitive Approach to Living a Good Life

  Mark Manson

  Rating: 4 out of 5 stars

  4/5 (5823)
• The Gifts of Imperfection: Let Go of Who You Think You're Supposed to Be and Embrace Who You Are

  

  From Everand

  The Gifts of Imperfection: Let Go of Who You Think You're Supposed to Be and Embrace Who You Are

  Brené Brown

  Rating: 4 out of 5 stars

  4/5 (1093)
• Never Split the Difference: Negotiating As If Your Life Depended On It

  

  From Everand

  Never Split the Difference: Negotiating As If Your Life Depended On It

  Chris Voss

  Rating: 4.5 out of 5 stars

  4.5/5 (852)
• • Magazines
  • Podcasts
  • Sheet music
• Principles: Life and Work

  

  From Everand

  Principles: Life and Work

  Ray Dalio

  Rating: 4 out of 5 stars

  4/5 (612)
• The Glass Castle: A Memoir

  

  From Everand

  The Glass Castle: A Memoir

  Jeannette Walls

  Rating: 4.5 out of 5 stars

  4.5/5 (1720)
• Grit: The Power of Passion and Perseverance

  

  From Everand

  Grit: The Power of Passion and Perseverance

  Angela Duckworth

  Rating: 4 out of 5 stars

  4/5 (590)
• Sing, Unburied, Sing: A Novel

  

  From Everand

  Sing, Unburied, Sing: A Novel

  Jesmyn Ward

  Rating: 4 out of 5 stars

  4/5 (1105)
• Hidden Figures: The American Dream and the Untold Story of the Black Women Mathematicians Who Helped Win the Space Race

  

  From Everand

  Hidden Figures: The American Dream and the Untold Story of the Black Women Mathematicians Who Helped Win the Space Race

  Margot Lee Shetterly

  Rating: 4 out of 5 stars

  4/5 (898)
• Shoe Dog: A Memoir by the Creator of Nike

  

  From Everand

  Shoe Dog: A Memoir by the Creator of Nike

  Phil Knight

  Rating: 4.5 out of 5 stars

  4.5/5 (541)
• The Perks of Being a Wallflower

  

  From Everand

  The Perks of Being a Wallflower

  Stephen Chbosky

  Rating: 4.5 out of 5 stars

  4.5/5 (2105)
• The Hard Thing About Hard Things: Building a Business When There Are No Easy Answers

  

  From Everand

  The Hard Thing About Hard Things: Building a Business When There Are No Easy Answers

  Ben Horowitz

  Rating: 4.5 out of 5 stars

  4.5/5 (349)
• Elon Musk: Tesla, SpaceX, and the Quest for a Fantastic Future

  

  From Everand

  Elon Musk: Tesla, SpaceX, and the Quest for a Fantastic Future

  Ashlee Vance

  Rating: 4.5 out of 5 stars

  4.5/5 (474)
• Bad Feminist: Essays

  

  From Everand

  Bad Feminist: Essays

  Roxane Gay

  Rating: 4 out of 5 stars

  4/5 (1025)
• The Outsider: A Novel

  

  From Everand

  The Outsider: A Novel

  Stephen King

  Rating: 4 out of 5 stars

  4/5 (1867)
• Her Body and Other Parties: Stories

  

  From Everand

  Her Body and Other Parties: Stories

  Carmen Maria Machado

  Rating: 4 out of 5 stars

  4/5 (823)
• The Sympathizer: A Novel (Pulitzer Prize for Fiction)

  

  From Everand

  The Sympathizer: A Novel (Pulitzer Prize for Fiction)

  Viet Thanh Nguyen

  Rating: 4.5 out of 5 stars

  4.5/5 (122)
• The Emperor of All Maladies: A Biography of Cancer

  

  From Everand

  The Emperor of All Maladies: A Biography of Cancer

  Siddhartha Mukherjee

  Rating: 4.5 out of 5 stars

  4.5/5 (271)
• Angela's Ashes: A Memoir

  

  From Everand

  Angela's Ashes: A Memoir

  Frank McCourt

  Rating: 4.5 out of 5 stars

  4.5/5 (442)
• Brooklyn: A Novel

  

  From Everand

  Brooklyn: A Novel

  Colm Tóibín

  Rating: 3.5 out of 5 stars

  3.5/5 (1948)
• The Little Book of Hygge: Danish Secrets to Happy Living

  

  From Everand

  The Little Book of Hygge: Danish Secrets to Happy Living

  Meik Wiking

  Rating: 3.5 out of 5 stars

  3.5/5 (403)
• A Man Called Ove: A Novel

  

  From Everand

  A Man Called Ove: A Novel

  Fredrik Backman

  Rating: 4.5 out of 5 stars

  4.5/5 (4771)
• Steve Jobs

  

  From Everand

  Steve Jobs

  Walter Isaacson

  Rating: 4.5 out of 5 stars

  4.5/5 (809)
• The World Is Flat 3.0: A Brief History of the Twenty-first Century

  

  From Everand

  The World Is Flat 3.0: A Brief History of the Twenty-first Century

  Thomas L. Friedman

  Rating: 3.5 out of 5 stars

  3.5/5 (2259)
• The Art of Racing in the Rain: A Novel

  

  From Everand

  The Art of Racing in the Rain: A Novel

  Garth Stein

  Rating: 4 out of 5 stars

  4/5 (4208)
• The Yellow House: A Memoir (2019 National Book Award Winner)

  

  From Everand

  The Yellow House: A Memoir (2019 National Book Award Winner)

  Sarah M. Broom

  Rating: 4 out of 5 stars

  4/5 (98)
• Devil in the Grove: Thurgood Marshall, the Groveland Boys, and the Dawn of a New America

  

  From Everand

  Devil in the Grove: Thurgood Marshall, the Groveland Boys, and the Dawn of a New America

  Gilbert King

  Rating: 4.5 out of 5 stars

  4.5/5 (266)
• A Tree Grows in Brooklyn

  

  From Everand

  A Tree Grows in Brooklyn

  Betty Smith

  Rating: 4.5 out of 5 stars

  4.5/5 (1929)
• Yes Please

  

  From Everand

  Yes Please

  Amy Poehler

  Rating: 4 out of 5 stars

  4/5 (1903)
• A Heartbreaking Work Of Staggering Genius: A Memoir Based on a True Story

  

  From Everand

  A Heartbreaking Work Of Staggering Genius: A Memoir Based on a True Story

  Dave Eggers

  Rating: 3.5 out of 5 stars

  3.5/5 (231)
• Team of Rivals: The Political Genius of Abraham Lincoln

  

  From Everand

  Team of Rivals: The Political Genius of Abraham Lincoln

  Doris Kearns Goodwin

  Rating: 4.5 out of 5 stars

  4.5/5 (234)
• The Woman in Cabin 10

  

  From Everand

  The Woman in Cabin 10

  Ruth Ware

  Rating: 3.5 out of 5 stars

  3.5/5 (2525)
• Wolf Hall: A Novel

  

  From Everand

  Wolf Hall: A Novel

  Hilary Mantel

  Rating: 4 out of 5 stars

  4/5 (3973)
• Fear: Trump in the White House

  

  From Everand

  Fear: Trump in the White House

  Bob Woodward

  Rating: 3.5 out of 5 stars

  3.5/5 (738)
• John Adams

  

  From Everand

  John Adams

  David McCullough

  Rating: 4.5 out of 5 stars

  4.5/5 (2409)
• On Fire: The (Burning) Case for a Green New Deal

  

  From Everand

  On Fire: The (Burning) Case for a Green New Deal

  Naomi Klein

  Rating: 4 out of 5 stars

  4/5 (74)
• The Light Between Oceans: A Novel

  

  From Everand

  The Light Between Oceans: A Novel

  M.L. Stedman

  Rating: 4.5 out of 5 stars

  4.5/5 (789)
• Manhattan Beach: A Novel

  

  From Everand

  Manhattan Beach: A Novel

  Jennifer Egan

  Rating: 3.5 out of 5 stars

  3.5/5 (880)
• The Constant Gardener: A Novel

  

  From Everand

  The Constant Gardener: A Novel

  John le Carré

  Rating: 3.5 out of 5 stars

  3.5/5 (104)
• The Unwinding: An Inner History of the New America

  

  From Everand

  The Unwinding: An Inner History of the New America

  George Packer

  Rating: 4 out of 5 stars

  4/5 (45)
• Rise of ISIS: A Threat We Can't Ignore

  

  From Everand

  Rise of ISIS: A Threat We Can't Ignore

  Jay Sekulow

  Rating: 3.5 out of 5 stars

  3.5/5 (137)
• Little Women

  

  From Everand

  Little Women

  Louisa May Alcott

  Rating: 4 out of 5 stars

  4/5 (105)