Džeromo Selindžerio romano ištraukose “Rugiuose prie bedugnės”

brolio ir sesers meilė

Tikriausiai nieko nėra gražiau tėvams, seneliams, kurie mato savo vaikų
tarpusavio darną, supratimą vienas kitam ir keliamas vertybes. O jeigu tai dar meilė tarp
brolio ir sesers...
Romane “Rugiuose prie bedugnės” išryškėja Houldeno – vyresnio brolio ir
jaunėlės sesers Fibės tarpusavio santykiai. Pagrindinis romano veikėjas pasitiki savo
seserimi, pasakoja jai suaugusiųjų reikalus, pasiguodžia, kas jam neramu, nors puikiai
suvokia, kad tai tik jaunėlė sesuo. Savo meilę Houldenas įrodo stebėdamas sesers
aprangą, žino kas jai patinka : / Ji vilkėjo mėlyna pižama su raudonais drambliukais ant
apykaklės. Dėl dramblių ji iš koto virsta” /. Elementariausios detalės išduoda, kad Fibė
yra stebima, teiraujasi, ar patiko žiūrėtasis filmas, kas kitam broliui tikriausiai nerūpėtų.
O sesuo už šį rūpestį atsidėkoja, kada visai nesupyksta, jog išgėręs brolis sudaužė
dovanotą plokštelę. Tai išduoda stiprius jausmus. Dar didesnį įspūdį palieka Houldenas,
kada pokalbio vidury pamato ant Fibės alkūnės užklijuotą pleistro juostelę. Išaiškėjo, kad
tai vieno klasės berniuko darbas. Brolis sunerimsta, jis nenori , kad kažkas skriaustų jo
seserį, tačiau Fibė išsiduoda, kad pirma blogai pasielgusį. Kaip dera vyreniam ir
supratingam broliui, jis išrežia moralą, kad taip elgtis nevalia., vadina Fibę “vaikeliu”.
Jaunėlei svarbu ir brolio gerovė. Ji pyksta kaip didelė mergaitė, sužinojusi, jog Houldeną
išmetė iš mokyklos ir, kad šis ketinąs eiti iš namų. Tai įrodo, kad maža mergaitė sugeba
suprasti suaugusiųjų problemas, o jei dar tai mylimojo brolio problemos...
Mergaitei Houldenas buvo it tėtis ir mama , nes nesvarbu, kada tėvai grįš iš
kelionės. Houldenas neretai savo seserį laikydavo subrendusia, galinčia suprasti
suaugusiuosius: / “Aš žiūrėjau į jos pakaušį ir mačiau, kad ji klausosi. Ji labai atidžiai
klausosi, kai jai ką papasakoji. Bet įdomiausia, jog viską gerai supranta, ką tu nori
pasakyti. Supranta kaip didelė.“ /. Tai parodo, kad ne vienas brolis stengiasi išklausyti ir
apsaugoti savo seserį. Juk ne veltui sakoma, kad už gerą atsilyginama geru.
Supratingumas lydi šio romano veikėjus. Fibė nenori klausyti jokių brolio pasakojimų,
stengiasi sumąstyti kaip jam padėti, kad tėtis jo nebartų ir neskriaustų. Mergaitė visur
šalia, lyg mažas angeliukas, kuris saugo nuo bėdos. Fibės meilę išduoda Kalėdoms
taupyti pinigai, kuriuos nori atiduoti Houldenui. Mažylei buvo graudu, kad brolis negalės
pamatyti, kaip ji vaidina. Tai dar kartą įrodo mergaitės prieraišumą broliui. Ji gera,
supratinga ir tikra guodėja: /” Staiga aš ėmiau ir pravirkau. Nesusilaikiau. Ašaros pačios
byrėjo, ir aš stengiausi bent nekūkčiot , kad kas neišgirstų. Vargšė Fibė baisiai
persigando, priėjo prie manęs ir ėmė ramint, bet kai pradedi bliauti velnią tu susilaikysi...
Ir aš apkabinau ją, bet ašaros dar ilgai byrėjo.”/. Štai čia išryškėja brolio ir sesers didžiulė
meilė.
Mano nuomone, tai viena gražiausių brolio ir sesers meilės, supratingumo išraiškų
romanas. Kurinys atskleidžia judviejų vertybes, grožį ir nepaprastą Houldeno ir Fibės
broliškų jausmų atomazgą.
Erika Zadavičiūtė, 1gA klasė