Neuropsichologija – psichologijos šaka, kuri tiria sąryši tarp nervines sistemos, ypač smegenų ir protinių funkcijų (kalba,

atmintis ir suvokimas).
Neuropsichologija – mokslas apie smegenų ir elgesio ryšį.
Neuropsichologija – taikomasis mokslas, nagrinėjanti smegenų disfunkcijos pasireiškimą elgesyje.

Neuropsichologijos tyrimo objektai:

 funkcijų lokalizacija (su psichika ir jų kintamumų);
 sisteminė psichinės veiklos organizacija (smegenyse);
 psichikos funkcijų pakitimai (esant smegenų pažeidimams).

Tradiciškai apibrėžiant, neuropsichologija yra tyrimas (ir įvertinimas, supratimas, modifikavimas) smegenų-
elgesio sąsajų.
 Neuropsichologija siekia suprasti, kaip smegenys per neuronines struktūras ir tinklus kontroliuoja ir sukuria elgesio ir
protinius procesus, tame tarpe emocijas, asmenybę, mąstymą, išmokimą ir atmintį, problemų sprendimą ir
sąmoningumą.
 Šioje srityje taip pat domimasi, kaip elgesys gali įtakoti smegenis ir su tuo susijusius fiziologinius procesus, kaip ir
iškylančioje psichoneuroimunologijos srityje (tai sritis, kuri siekia suprasti sudėtingą tarpusavio sąveiką tarp smegenų
ir imuninės sistemos, ir to pasekas fizinei sveikatai).

 Neuropsichologija siekia gauti žinių apie smegenų-elgesio sąsają tiriant tiek sveikas tiek pažeistas smegenų
sistemas.
 Ji siekia identifikuoti biologines elgesio priežastis, nuo kūrybingo genijaus iki protinių sutrikimų, kurie atsakingi už
intelektinius procesus ir asmenybę.
 Klinikinė neuropsichologija siekia suprasti, ypač pažeistų ar sergančių smegenų struktūrų atveju, kaip tai keičia elgesį
ir interferuoja su protinėmis ir kognityvinėmis funkcijomis.

Neuropsichologai naudoja objektyvius įrankius – neuropsichologinius testus – kad susieti biologinius ir elgesio
aspektus kartu.
Naudojant testus, klinikinis psichologas gali diferencijuoti, ar elgesio anormalumas yra labiau tikėtina susijęs su
biologiniais anormalumais ar daugiau su emociniais ar išmoktais procesais.

 Jei daroma prielaida, kad smegenys yra pradinis taškas kodėl ir kaip mes apdorojame ir vykdome visą mentalinę
informaciją (ne tik kognityvinę, bet ir tarpasmeninio bendravimo, aš-koncepcijos, emocinio reaktyvumo, asmenybės,
išmoktų reakcijų ir t.t.), tai tam tikru aspektu visa psichologija yra neuropsichologija. Neurolongvistika yra tyrimas
kaip kalba formuoja mūsų aš-koncepciją ir mūsų tarpasmenines komunikacijas.

Neurovystymosi psichologija yra tyrimas, kaip elgesio ir protinės charakteristikos keičiasi augant.
 Netgi psichologiniai sapnavimo (ir sapnų turinys) fenomenai, dėmesio lygis ir sąmoningas patyrimas yra
aprūpinami smegenų procesų
 Klinikinė psichologija yra . . .
 Tyrimas kaip funkciniai gebėjimai (pvz.,atmintis, kalba, dėmesys, skaitymas, planavimas, vizualinė – erdvinė
analizė, problemų sprendimas) keičiasi ir daro poveikį kasdieniam gyvenimui kaip smegenų disfunkcijosn pasekmė
po pažeidimo ar ligos;
 Protinių procesų tarpusavio sąsajos tyrimas irt tyrimas, kaip vienos smegenų sistemos pažeidimas gali neigiamai
paveikti kitas nepažeistas smegenų sistemas;

Smegenų trauma, smegenų pažeidimas reiškia bet kokį smegenų struktūros (anatomijos ar fiziologinį (funkcijos
sutrikimą.
 Smegenų disfunkcija reiškia simptomus, kurie susiję su apdorojimo sunkumais, bet nebūtinai su smegenų pažeidimu.
 Smegenų diagnozės apibrėžimas, kuris paremtas iš dalies objektyvių psichologinių testų, jautrių smegenų
pažeidimui ar ligai, lyginant su nepažeistais individais, kurie taip apt atliko šiuos testus;
 Smegenų pažeidimo ar ligos pasekmių gyvenimui analizė ir analizė procesų, kurių pagalba žmonės gali atsistatyti
po disfunkcijos ir/arba adaptuotis prie negalių, kurias sukėlėl nuolatinė disfunkcija.
Neuropsichologinis įvertinimas yra.
 Objektyvių psichologinių testų ir susijusių procedūrų , kurios jautrios smegenų pažeidimų poveikiui, administravimas;
 Tyrimo procedūrų , kurios specifinės matuoti funkcinius specifinių kognityvinių sričių pokyčius dėl pažeidimo
parinkimas;
 Statistinių ir stebėjimo duomenų, istorijos, kuri gali atskleisti logiškai nuoseklų modelį, būdingą tam tikriems
smegenų pažeidimams, integravimas;
 Procesas, kai kartu susiejama psichosocialinė istorija, asmenybė, medicininė ir fizinės sveikatos istorija ir smegenų
pažeidimo mechanizmai tam kad paaiškinti dabartinį protinį funkcionavimą ir klinikinę būseną;
 Reabilitacinių poreikių apibrėžimas, kuris paremtas išmatuotomis individo funkcinių sričių ir gyvenimo stiliaus
galiomis ir silpnybėmis.

Ką matuoja np testai?
 NP įvertinimas susideda iš testų administravimo, kurie įvertina tam tikrą rinkinį daugiau ar mažiau susijusių funkcinių
sričių, kurias kontroliuoja smegenų sistemos.
 NP įvertinimas visumoje apžvelgia dauguama tas funkcionavimo sritis, kurios potencialiai gali būti paveiktos
smegenų sutrikimo .
 Smegenų trauma, smegenų pažeidimas reiškia bet kokį smegenų struktūros (anatomijos ar fiziologinį (funkcijos
sutrikimą.
 Smegenų disfunkcija reiškia simptomus, kurie susiję su apdorojimo sunkumais, bet nebūtinai su smegenų pažeidimu.

Vaikų su galvos smegenų trauma įvertinimas reikalauja:

 Galvos smegenų traumų rūšių ir priežasčių žinojimo, bei jų poveikio vaikų pažintiniams, elgesio, socialiniams,
emociniams procesams;
 Žinojimo kaip bendrauti su vaikais, turinčiais galvos smegenų traumas ir kaip nustatyti jų pažintinį, socialinį ir elgesio
ribotumą, taip pat jų intaktinius sugebėjimus;
 Žinojimo kaip reikia pritaikyti ir interpretuoti neuropsichologinius testus ir procedūras;
 Šeimų, turinčių vaikų su galvos smegenų trauma supratimo;
 Susipažinimo su reabilitacijos strategijomis, kurios naudingos vaikams turintiems galvos smegenų traumas ir žinojimo
kokie įsiterpimo metodai yra naudingi šeimoms turinčioms tokių vaikų;
 Galvos smegenų traumos tyrimas – kompleksas ir tuo pat metu procesas. Jis reikalauja plataus ir specializuoto
žinojimo ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo.
 Multidisciplininė komanda dažniausiai įtraukiama į vaikų su galvos smegenų traumomis tyrimą, kuri kuria ir
formuluoja atstatymo/reabilitacijos programas. Į multidisciplinines komandas skirtingiems parametrams gali būti
įtraukti neuropatologai, neurochirurgai, ortopedai, neuropsichologai, pedagogai, fizioterapeutai, profesionalūs
gydytojai, mokyklos psichologai ir socialiniai darbuotojai.
 Psichologai gali padėti vaikams turintiems galvos smegenų traumas, taip pat jų tėvams, šeimoms ir mokytojams
keletu būdų.
 Psichologai taip pat gali padėti tėvams, mokytojams ir vaikui reabilituotis. Tam būtina atsižvelgti į vaiko
funkcionavimo pokyčius.
 Esminę konsultavimo dalį sudaro vaiko su galvos smegenų trauma pažintinių nuostatų ir deficito apibrėžimas, ribų
nustatymas, kad padėti kitiems suprasti neuroelgesinę vaiko kompetenciją. Nors vaikų su galvos smegenų traumą
elgesys pasikeičia, yra tam tikrų funkcionavimo panašumų, ypač neuropsichologinių deficitų struktūrose.

Neuropsichologinįs tyrimas apima įverčius apie tokias sritis ir funkcijas:

 Bendrieji intelektiniai įgūdžiai ir akademiniai pasiekimai – logiškumo, problemų sprendimo, skaitymo, rašymo ir
matematinių gebėjimų įvertinimas.
 Sužadinimas ir dėmesys – budrumo, dėmesio sutelktumo, dėmesio nepertraukiamumo, dėmesio spindžio ir atsparumo
trikdžiams įvertinimas.
 Sensorinės ir motorinės funkcijos – regimųjų, girdimųjų, somatosensorinių (sąsajos su kūno jutimais tokiais kaip
prisilietimas, skausmas, malonumas, temperatūra) funkcijų, funkcinio šališkumo (kūno dalies, teikiančios pirmenybę
jutiminėm ir motorinėm užduotim), motorinės jėgos, gerų motorinių įgūdžių (tokių kaip greitis ir vikrumas) ir
sensomotorinės integracijos įvertinimas.

 Vykdomosios funkcijos ir problemų sprendimo gebėjimai – planavimo, mąstymo lankstumo, tvarkos ir organizavimo
įgudžių, verbalinio ir neverbalinio samprotavimo gebėjimų įvertinimas.
 Kalbos funkcijos – supratimo ir produkavimo (kalbėjimo) įvertinimas.
 Vizualinės-erdvinės funkcijos – suvokimo, konstrukcinių įgudžių, erdvinių žinių įvertinimas.
 Mokymasis ir atmintis – gebėjimas išmokti naują informaciją, staigus ir sulėtėjęs atgaminimas, atpažinimas, darbinė
atmintis, nuosekli, vaizdinė ir girdimoji atmintis.
 Asmenybė – motyvacijos, interesų, impulsyvumo, tolerancijos, aktyvumo pasikeitimo, manijų ir fobijų įvertinimas.
 Emocinės funkcijos – išreikštų afektų sferos, afektų labilumo, emocinio reaktyvumo moduliacijos įvertinimas.

Neuropsichologinio įvertinimo panaudojimas apima tokius klausimus:

 Kurios sritys yra pažeistos ir kuriose jų pasireiškia trūkumai;
 Kokių vaiko gebėjimų ir asmenybės pokyčių galima tikėtis ir kada jie pasireikš;
 Ką mokytojas gali padaryti, kad vaikas geriau mokytųsi;
 Kokių sveikatos problemų turi vaikas, dėl kurių gali prireikti pakeisti mokymosi klasę;
 Kokio tipo reabilitacijos programos ar specialių mokymo paslaugų vaikui reikia;
 Kaip šeimą paveikė vaiko būklė;
 Kokių paslaugų reikia šeimai.

Galvos smegenų funkcijų apžvalga

 Žmogaus smegenys, ko gero viena sudėtingiausių kompleksinių struktūrų visatoje.
 Gimimo metu kūdikio galvoje randasi 100 mlrd. neuronų – tai yra kiekis kuris pranoksta žvaigždžių skaičių
galaktikoje.
 Bet negana to, kiekvienas neuronas komunikuoja tūkstančiais kontaktų su kitais neuronais.
 Ataugų, dendritų raizginiu, neuronas priima nervinius impulsus iš kitų pilkųjų ląstelių. Apdorojęs šiuos impulsus iš
kitų pilkųjų ląstelių, jis šio apdorojimo rezultatą pasiunčia toliau kitiems neuronams.
 Vieta, kur liečiasi du neuronai, vadinama sinapse
 Atkeliavus nerviniam impulsui čia išsiskiria vadinamasis mediatorius arba neurotransmiteris (nervinio impulso
perdavėjas) – pvz. dopaminas (malonumo molekulė).
 Kitapus plyšio yra receptoriai – šios medžiagos gavėjai. Jie priima nervinį signalą ir pasiunčia naują nervinį
impulsą.
 Mums ko nors mokantis, neuronai kinta.
 Keičiasi duomenų apdorojimo procesai ląstelėje ar netgi neurono sandara.
 Vienur išnyksta ataugos, kitur išauga nauji dendritai.
 taip vystosi neuronai – nuolat kintančiai.
 D. Hebb jau 1949 m. spėjo, kad už mokymąsi atsakingi atskiri neuronai, todėl mokymas apie susiformuojančias
jungtis pavadintas Hebo teorija.

Žmogaus smegenys – tai nuolat kintančių ryšių tarp milijardo nervų ląstelių visuma. Sudėtingas neronų tinklas yra
susijęs su tam tikrais takais, kurie yra įtvirtinami sąveikaujant su aplinka.
Sudėtingi neuronų tinklai yra susieti besitęsiančiais takais, nuolatos besikeičiančiais reaguojant į sąveiką su aplinka.
Smegenų nervinės struktūros raidos ir aplinkos skirstymas yra neįmanomas. Smegenų augimo ir vystymosi metu, atgalinis
ryšis su aplinka yra toks glaudus, kad jo tiesiog neįmanoma atskirti.

Neuronų ataugos išsitiesia į 3 -7 mln. myliu dendritų pluoštus ir apie 3 mln. mylių aksonu pluoštus.

Pasirašytas smegenų manifestas skelbia, kad žmogaus smegenis galima ir reikia treniruoti.
 Smegenims būdingas neuroplastiškumas – kinta tiek smegenų struktūra, tiek funkcijos, kai jos yra treniruojamos.
 Hubelio ir Wieselio bandymai su mažais kačiukais parodė, kad pasaulio suvokimui svarbiausi sinapsių ryšiai
susidaro esant tam tikram socializavimosi etapui.

Neegzistuoja identiškų protinių sugebėjimų. Sudėtingi kiekvienu smegenų ryšiai yra tiek individualūs, kad beveik
neįmanoma dviejų žmonių vienodo pasaulio suvokimo tikimybė.
 Jungtys kiekvieno smegenyse tiek unikalios, itin subtilūs skirtumai žmonių smegenų anatomijoje lemia tai, kad bet
koks žmogus suvokia pasaulį skirtingu būdu.
 Nėra vieningo iš anksto nustatyto plano smegenims. Daugiau nei puse visu žmonių genų yra įtraukti į smegenų
pagrindo kūrimą. Kartu jie daro didžiausia įtaka temperamentui, mokymosi sugebėjimams ir asmenybei.
 Žmogus turi apie 80000 genų, kurie pasiskirsto tarp 23 chromosomų porų.

 Daugybe sričių smegenyse yra susiję su intelektu. Intelektiniu galių ir sunkumų modeliai yra susiję su pilkosios ir
baltosios medžiagos modeliais ir dydžiu. Ir baltoji, ir pilkoji medžiaga yra susijusios su intelektu, bet atlieka
skirtingas funkcijas.
 Pilkoji medžiaga yra susijusi su informacijos apdorojimo centrais smegenyse, o baltoji – jungčių tinklų kūrimu
tarp šių apdorojimo centrų.
 Pilkoje medžiagoje vyksta skaičiavimo procesai, saugoma atmintis.
 Žievė- tankiai išsidėstę nervinių ląstelių kūnai – sprendimus priimanti nervinių ląstelių dalis.
 Po žieve yra baltosios medžiagos pamatas, kuris užpildo beveik pusę žmogaus galvos smegenų tūrio.
 Baltoji medžiaga – mln.ryšio kabelių, kurių kiekvieną sudaro atskiras ilgas aksonas, padengtas balta riebaline
medžiaga, vadinamu mielinu.
 Ilgą laiką manoma, kad baltoji medžiaga ne daugiau nei pasyvūs informacijos sklidimo kanalai. Koncentravosi
į neuronų kūnų ir sinapsių molekulinius procesus.
 Dabar – nors manoma, kad pilkosios medžiagos neuronai užtikrina protinę ir fizinę žmogaus veiklą, baltosios
medžiagos funkcija gali būti lygiai tiek pat reikšminga įgyjant protinių ar socialinių įgūdžių
 Mokantis sudėtingų įgūdžių pastebimai keičiasi baltoji medžiaga – ta smegenų struktūra,kur nėra nei
nervinių ląstelių kūnų, nei sinapsių, o tik aksonai ir glija.
 Įvairesnėje aplinkoje užaugintų žiurkių didžiojoje galvos smegenų jungtyje yra daugiau mielinizuotų
skaidulų.

Impulsų perdavimo greitis yra svarbiausias galvos smegenų veiklos bruožas. Atmintis ir mokymasis formuojasi, kai
susijungia tam tikros neuronų schemos. Mielinas daro įtaką šių ryšių stiprumui reguliuodamas laidumo greitį taip,
kad nervinių impulsų srautai iš daugelio aksonų pasiektų tam tikrą neuroną vienu metu.
 Nėra abejonių, kad mielinas reaguoja į aplinkos dirgiklius ir dalyvauja įgūdžių įgijimo procese

Dėl informacijos apdorojimo aukštesniuose galvos smegenų centruose, kur analizuojami garsai, žmogus gali neturėti
muzikinės klausos. Asmenims, neturintiems jos – sumažėjęs specifinis skaidulų pluoštas dešinėje kaktinėje skiltyje.
Tabako dūmo poveikis vėlyvuoju vaisiaus vystymosi periodu ar paauglystėje, kai vyksta šio pluošto mielinizacija, suardo
baltąją medžiagą.
 Žinoma kad nikotinas veikia oligodendrocitų receptorius, kurie reguliuoja šių ląstelių vystymąsi.
VYRAI IR MOTERYS
 Subtilūs smegenų anatomijos skirtumai įtakoja vyrų ir moterų informacijos apdorojimo ypatumus. Vyrai ir moterys
naudoja skirtingas smegenų dalis, kad užkoduoti atminti, pajausti emocijas, atpažinti
 Kita vertus daugybe problemos sprendimo veiklų vyrų ir moterų smegenyse dirba taip pat.
 Vyrai ir moterys pasiekia panašių intelektinių rezultatu skirtingomis smegenų dalimis. Moterų pilkoji medžiaga
užima procentaliai didesnį plotą, bet baltoji medžiaga labiau susijusios su intelektu nei pas vyrus.
 Ir priešingai vyrų aukštesnis procentas yra baltosios medžiagos, bet pilkoji labiau susijusi su intelektu.

Patys efektyviausi protiniai sugebėjimai, t.y. tie kurie išnaudoja mažiausiai energijos. Mokymasis ir praktika, pratimai
fiziniai ir antioksidantais praturtintas maistas pagerina smegenų efektyvumą.

 Sudėtinga smegenų schema reorganizuojasi atsakydama į sensorinę stimuliaciją.

 Tos smegenų dalys, kurios gauna stimuliaciją maksimaliai, yra didesnes ir aktyvesnes nei tos, kurios gauna
minimalią stimuliaciją.
VEIDRODINIAI NEURONAI
 Specialios ląsteles vadinamos veidrodiniais neuronais, yra lokalizuotos kaktinėje skiltyje, apdoroja vizualinę
informaciją apie kitų veiksmus ir ketinimus.
 Kai kurie veidrodiniai neuronai koduoja laikyseną ir veido judesius, galūnes ar visą kūną, tuo tarpu kiti veidrodiniai
neuronai koduoja tikslingus judesius.
 Veidrodiniai neuronai gali vaidinti svarbų vaidmenį vystantis imitacijos įgūdžiams, suprantant kitų veiksmus ir
socialinę sąveiką.
 Prieš tai, kai reikšmingi elgesio simptomai gali būti diagnozuoti, atsiranda nedideli struktūriniai sutrikimai, kurie
pasireiškia ir vystosi protiniuose žmonių sergančių Alzheimerio ir Hantingtono ligomis sugebėjimuose.
 Tačiau struktūriniai pakenkimai ne visada sąlygoja pažintinius ar elgesio pokyčius arba deficitą.

 Nežymios regos, klausos arba galimų kitų sričių alteracijos gali sąlygoti disleksiją; sutrikimai smegenų srityse
apimančiose protinio ir elgesio aktyvumo inhibiciją gali būti dėmesio deficito arba hiperaktyvumo priežastimi.

 Baltosios medžiagos anomalijų nustatyta ir asmenims, sergantiems dė mesio stokos ir hiperaktyvumo sindromu,
dvipoliu sutrikimu,kalbos sutrikimais, autizmu, su amžiumi susijusiu kognityviniu sutrikimu ir Alzheimerio liga, net
asmenims kenčiantiems nuo patologinio melavimo.
NEUROLOGINIO VYSTYMOSI ASPEKTAI

 Kalbant apie neurologinį vystymąsi – remiamasi A. Luria teorinėmis idėjomis:

 Luria teigia, kad yra specifinės vystymosi fazės, kurios yra susijusios su aukštesniųjų žievinių funkcijų subrendimo
fazėmis.

Yra didžiuliai skirtumai tarp vaikų neurologinio vystymosi ir suaugusiųjų neurologinio vystymosi.

 Vaikų smegenys žymiai mažiau tyrinėtos nei suaugusiųjų ir yra žymiai didesnis neurokognityvinių gebėjimų vaiko
neuropsichologiniame vystymęsi įvairovės laipsnis.
 Vaikai yra nuolatiniame vystymosi procese, yra įvairūs augimo spurtai (protrūkiai) ir vystymosi vėlavimai su kuriais
susiduriama, ir yra specifinių mokymosi ar vystymosi, ar elgesio procesų, kurie gali būti susiję su fizine liga ar
pažeidimu.
 Šie kompleksiniai neurovystymosi veiksniai – lemia tai, kad ypatingai sunku pateikti klinikinį vaiko
neuropsichologinių gebėjimų įvertinimą ir išskirti mokymosi sutrikimų tipus.
 Dar vienas sunkumas – neuropsichologinių normų vaikams sukūrimas dėl apsunkintų duomenų surinkimo.
 Vaikas turi turėti galimybę išvystyti tam tikrus protinius gebėjimus, kad būtų galima konstatuoti šių gebėjimų
praradimą dėl smegenų pažeidimo.

Asmuo, kuris ketina teikti neuropsichologines klinikines paslaugas turi turėti smegenų-elgesio supratimą. Smegenų žievės
struktūros ir funkcionavimo supratimas būtinas apibrėžiant numanomo smegenų pažeidimo prigimtį ir laipsnį.
 Centrinė prielaida, kuria remiasi klinikinė neuropsichologija – kad yra tiesioginiai ir numatomi struktūrinių
naujosios žievės pažeidimų elgesio koreliatai.

Vaikų klinikinėje neuropsichologijoje vis daugiau įrodymų atsiranda, kad yra specifiniai smegenų-elgesio ryšiai.
 Žmogaus smegenys yra pirminis (prime organ) elgesio funkcionavimo organas.
 Vystymosi neuroanatomija ir smegenų lateralizacija
 Aptarsime smegenų – elgesio sąsajas ypatingai atkreipdami dėmesį į vystymosi neuroanatomiją ir smegenų
funkcionavimo pusrutulinę asimetriją (lateralizaciją).
 Dėmesys į stambią struktūrinę smegenų organizaciją, CNS morfologiją, Luria smegenų funkcionavimo vystymosi
modelis, purutulinė asimetrija, specfinis skilčių funkcionavimas ir trumpa, atrenkamojo pobūdžio diskusija apie
funkcijų atsistatymą po traumų vaikystėje.

CNS MORFOLOGIJA
 CNS dalijama į smegenis ir stuburą. Stuburo kamieno funkcija – perduoti sensorinius impulsus į smegenis ir siųsti
motorinius impulsus iš smegenų į raumenis. Stuburą sudaro įvairūs stuburo segmentai ir šie segmentai priskiriami
įvairioms nervų grupėms.
 Stuburo kamienas dalijamas į sensorines ir motorines sritis ir tai atsispindi stambioje smegenų struktūros
morfologijoje ir organizacijoje.
 Stuburo kamieno įvertinimas yra pediatro, neurologo įvertinimo sritis, klinikiniai neuropsichologai skiria savo dėmesį
smegenų įvertinimui.
Skiriamos trys didelės dalys galvos smegenų: užpakalinės (hindbrain), vidurinės (midbrain) ir priekinės smegenys
(forebrain).
Dar gali būti skiriama į 4 dalis: smegenų kamienas, smegenėlės, tarpinės smegenys ir didžiosios smegenys.
Klasifikavimas į 4 dalis – nes struktūriškai tai pagrindinės galvos smegenų dalys, jose yra informacijos perdavimo
ir apdorojimo centrai, kurie atlikdami įv.funkcijas nuolat sąveikauja.
Galvos smegenis supa smegenų skystis – užpildo kaukolės ertmės plyšius, palaiko smegenų struktūrą ir spaudimą bei jas
apsaugo.
 Užpakalinės smegenys
(smegenų kamienas)
 Pailgosios smegenys – medulla oblongata
 Tiltas – pons
 Smegenėlės – cerebellum
Pailgųjų smegenų funkcijos – kontroliuoti kraujo spaudimą, širdies spaudimą, kvėpavimą.
 Virš pailgųjų smegenų yra tiltas, kas yra smegenų kamieno padidinta dalis- turi daugybę funkcijų, viena jų –
tarpininkas tarp stuburo kamieno ir aukštesniųjų smegenų centrų.
 Smegenų kamienas jungia nugaros ir galvos smegenis
 Iš viso kūno surinkta, stuburu atkeliavusi informacija perduodama į galvos smegenis toliau apdoroti
 Centrai atsakingi už įvairius refleksus ir gyvybinių funkcijų (kvėpavimas, virškinimas, sąmoningumas ir kt.)
palaikymas.

VIDURINĖS (TARPINĖS SMEGENYS)

 Virš smegenų kamieno, giliai smegenų viduje
 Sudaro keletas smegenų dalių, svarb. gumburas ir pagumburis, kurie tarpininkauja paskirstant informaciją ir
reguliuojant organizmo vidaus organų veiklą.
 Šios srities smegenų struktūros manoma kontroliuoja dėmesio procesus. Pvz. retikulinis darinys reguliuoja žievinį
toną ir nusprendžia į ką koncentruotis, kai gaunamas didžiulis skaičius stimulų.
 Yra prielaidų, kad ši sritis ypatingai svarbi sutrikimų terminais- dėmesio stokos/hiperaktyvumo sutrikimo atveju.
 Stipriai pažeidus tinklinį darinį, būdingi sąmonės sutrikimai- pvz.koma.
SMEGENĖLĖS
 Smegenėlės – motorinės kontrolės monitoringas ir koordinacija ir kartu su tiltu koordinuoja motorinius impulsus ir
judesius.

PRIEKINĖS SMEGENYS (DIDŽIOSIOS SMEGENYS)

 Dažnai laikoma klinikinio neuropsichologo pagrindine dėmesio sritimi.
 Sudarytos iš 2 pusrutulių, kurių paviršius padengtas smegenų žieve.
 Ji susideda iš nervų ląstelių branduolių, kuriuose analizuojama į smegenis atkeliavusi informacija ir priimami
sprendimai dėl tolesnio elgesio.

Smegenų žievę sudaro pilkoji medžiaga – nervų ląstelių branduoliai,

 Pusrutulių vidus – sudarytas iš baltosios medžiagos – neuronų ataugų skaidulų.
 Neuronų ataugų skaidulomis skirtingos smegenų dalys bendrauja ir dalinasi informacija per impulsus.
 Ypač daug skaidulų yra didžiojoje smegenų jungtyje

 Giliai smegenų pusrutulių viduje yra limbinė sistema, kurią sudaro daug tarpusavyje sujungtų neuronų centrų.
 Tai nėra atskira smegenų dalis, tačiau ji atsakinga už tokias žmogui svarbias funkcijas kaip emocijos, motyvacija,
atmintis ir uoslė.
 Limbinė sistema yra išsidėsčiusi per tarpinių ir didžiųjų smegenų struktūras ir apima gumburą, pagumburį,
uodžiamąjį stormenį, migodilinį kūną ir hipokampą (amono ragą).

SMEGENŲ KAMIENAS
Jungiamoji stuburo ir galvos smegenų dalis. Per jį pereina motorinė ir sensorinė informacija, nervų surinkta iš įvairių kūno
dalių. Pereina ir galviniai nervai, atnešantys informaciją , surinktą iš galvos, veido ir kaklo.
 Evoliuciškai seniausia
 Smegenų kamieno reguliuojamų funkcijų sąmoningai nesuvokiame, ir negalime kontroliuoti. Susimąstome, kai
sutrinka jų veikla
 Įvairių smegenų kamieno dalių pažeidimus gali sukelti traumos, insultai, infekcijos ir kitos ligos.
 Rijimo reflekso sutrikimai
 Kvėpavimo funkcijų sutrikimai
 Miego- budrumo režimo sutrikimai
 Skausmo pojūčių apdorojimo centrų sutrikimai
 Insulto metu pažeidus smegenų kamieno funkcijas –galima galūnių nejautra ar paralyžius.
 Smegenų kamiene įsikūrusi juodoji medžiaga, kurios ląstelės itin pažeidžiamos Parkinsono ligos.
 Jos atsakingos už judesių reguliavimą ir tikslumą.
 Su Parkinsono liga siejami procesai paveikia juodosios medžiagos ląsteles, jos suserga ir pradeda mirti. Jų praradimas
sukelia pagrindinius šios ligos simptomus: judesio sutrikimus ir galūnių drebėjimą.
 Smegenų pusrutulių pamato mazgai (Basal ganglia) siejami su judesių produkcija ir nesąmoninga judesių
koordinacija su kitais ekstrapiramidinės sistemos komponentais. Smegenų pusrutulio pamato mazgų sritys yra
putamen, globus pallidus ir uodeguotasis branduolys (caudate nucleus).
 smegenų pusrutulių pamato mazgai kartu su vidurinių smegenų žieve sudaro ekstrapiramidinę sistemą. Ši siejama su
neurologiniu Parkinsono sutrikimu.

Pažeidus smegenų kamieno dalis atsakingas už galvinių nervų valdymą gali sutrikti burnos raumenų valdymas ar
pusiausvyra
 Sąmoningumo palaikymas gali sutrikti – sąmonės neteikimas arba net komos būsena.
 Kai kurie ekspertai – visiškas smegenų kamieno funkcijų praradimas - smegenų mirtis.
 smegenėlės
 Aristotelio pavadintos mažosiomis smegenimis
 Aktyviai dalyvauja atliekant valingus judesius, kai sprendimas,kurią kūno dalų judinti, priimamas sąmoningai.
 Smegenėlėse vykdomas judesių apskaičiavimas.
 Mokydamiesi naujų judesių ir tikslindami jų atlikimą, šokėjai ir sportininkai kasdien lavina savo smegenėlių veiklą

 Manyta, kad smegenėlių funkcijos susijusios tik su motorika, tačiau tyrimais atskleista, kad smegenėlės prisideda ir
prie kai kurių kitose smegenų dalyse atliekamų funkcijų, tokių kaip dėmesys, kalba ar emocinės reakcijos.

 Pažeidimai gali atsirasti dėl insulto, smegenų auglių, alkoholizmo, sutrenkimo traumos, degeneracinių ligų.
 Užėjus migrenai.
 Kaip reiškiasi:
 Pusiausvyros sutrikimai
 Dažniau parkristi
 Plati eisena, į šonus praskėstos rankos ir kojos
Pagrindinės smegenų dalys

GUMBURAS- perdavimo centras, kad sensorinė informacija būtų perduota į smegenis. Sensoriniai nervai ateina iki
gumburo ir tada nukreipiami į atitinkamą smegenų sensorinę/percepcinę sritį.
 Gumburas tai vieta kur ateinantys sensoriniai impulsai yra pakraunami, kad galėtų būti perduodami į aukštesnius
smegenų lygius.
 Gumburas kontroliuoja smegenų elektrinį aktyvumą.
 Pažeistas gumburas lemia trumpalaikės atminties problemas, dėmesio ir koncentracijos problemas.
 Randasi smegenų centre virš limbinės sistemos. Susideda iš 2 pusrutulių.

POGUMBURIS – dalyvauja daugelyje svarbių funkcijų- kūno temperatūros reguliavimas, kraujo spaudimas, miegas,
valgymas ir seksualinis aktyvumas.
 Smegenų pažeidimas gumburo ir pogumburio srityje gali turėti pražūtingas pasekmes gyvenimo aktyvumo terminais.

LIMBINĖ SISTEMA – migdolinis kūnas (amygdala), cingulate cortex, hipokampas, ir septal area.
 Yra visas labirintas ryšių tarp limbinės sistemos ir kitų NS dalių. Svarbiausi iš jų yra su kaktinėmis skiltimis.
 Labiausiai tyrinėti migdolas ir hipokampinė sritis.
 Kai HIPOKAMPINĖ sritis pažeista – atminties sutrikimai, ypač deklaratyvioji atmintis faktams, kurie buvo išmokti.
Tai yra informacinė atmintis. Įgūdžių ar procedūrinė atmintis lokalizuota smegenėlėse.
 Hipokampe irgi stebima lateralizacija. Kai pažeistas kairysis hipokampas – negebėjimas įgyti naujos ilgalaikės
verbalinės atminties, dešiniojo hipokampo pažeidimas – dramatiškas sunkumas įgyjant ilgalaikę neverbalinę atmintį.
 Migdolinis kūnas taip pat dalyvauja atminties procesuose, kaip ir agresyvaus elgesio išraiškoje.

Smegenų žievės funkcijos yra unikalios - leidžia žmogui būti žmogumi.

 JAV smegenų žievė dalijama į specifines funkcines sritis – pakaušio, viršugalvio, smilkinio, kaktinė. Kiekvienas iš
pusrutulių turi šias skiltis, kiekviena iš skilčių turi savo unikalias funkcijas susijusias su šios skilties
struktūra.bKaktinė ir viršugalvio skirtis atskirta centrinės vagos arba Rolando vagos. Smilkininė atskirta nuo
kaktinės lateralinės vagos arba Silvijos vagos .

2 smegenų pusrutuliai – vienas jų atrodo kiek didesnis, vadinamas dominantiniu pusrutuliu.

 Pusrutuliai sujungti eilės smegenų struktūrų.
 Didžiausia jų – didžioji smegenų jungtis – corpus callosum.
 Funkcinis, struktūrinis smegenų padalijimas labai svarbus suprantant neuropsichologinių testų rezultatų interpretaciją.

Tam tikros smegenų žievės sritys gali būti toliau klasifikuojamos. Dažniausiai tam naudojama Brodmann sistema – kur
žievės sritys yra numeruojamos.
 Šios priminės smegenų sritys bendrauja su kitomis smegenų sritimis, kad kurtų tipišką žmogišką elgesį.

Nors yra visa eilė smegenų funkcionavimo teorijų, vienas iš įžvalgiausių modelių suprantant smegenų funkcionavimą yra
paremtas A Luria darbais.
LURIA AUKŠTESNIŲJŲ ŽIEVINIŲ CENTRŲ FUNKCIONAVIMO MODELIS DALINA SMEGENIS Į 3
PAGRINDINIUS BLOKUS:
 (1) Žemesniosios smegenų kamieno struktūros
 (2) Smegenų žievė už centrinės, Rolando vagos
 (3) Smegenų žievė prieš centrinę, Rolando vagą.
 Šie blokai įvardinami 1,2,3.
PIRMAS BLOKAS
 Smegenų kamieno struktūros atsakingos už tonuso ir energijos tiekimą smegenų žievei. (panašiai kaip elektros
energija turi būti tiekiama PC, be to jo tėkmė turi būti pastovi). Taip ir smegenų struktūros tiekia stabilų ir pastovų
tonusą ir energiją žievei, kad aukštesniųjų protinių funkcijų vykdymas būtų efektyvus.
ANTRAS BLOKAS
 Tai sritis, kur sensoriniai girdimieji, regimieji ir taktiliniai įspūdžiai yra identifikuojami, suvokiami ir organizuojami
suvokimui. Įeinančių sensorinių stimulų suvokimo procesas apima organizavimo funkciją tokiu būdu, kad kitos
smegenų žievės dalys tai suprastų.
TREČIAS BLOKAS
 Ši sritis įtraukta į motorinių atsakų produkavimą ir stebėjimą (monitoringą).. Čia yra formuluojami motorinio elgesio
ketinimai ir produkavimas ir taip pat įvertinama motorinio elgesio poveikiai, pasekmės. Jei PC analogija – antras
blokas būtų klaviatūra, trečias blokas tai būtų PC aritmetiniai arba loginiai vienetai, kurie daro sprendimus. O
sprendimų rezultatas- išvestis atliekama per išvesties mechanizmus (jei PC – printeris), pas mus – kojos, rankos ir
daugiausia burna.

Luria antrą ir trečią smegenų žievės blokus padalino į smulkesnes sritis: pirminę, antrinę ir tretinę sritis (primary,
secondary , tertiary areas). Kiekviena iš tų sričių yra organizuota tam tikru būdu protinių stimulų apdorojimo
prasme.

IŠ ANGLU KALBOS
Luria suskirstė žievę į du funkcinius vienetus. Pirmasis, užpakalinė žievės dalis, yra jutiminis vienetas. Ji priima
jutiminius įspūdžius, juos apdoroja ir saugo kaip informaciją. Antroji, priekinė žievės dalis (priekinė skiltis), yra
motorinis vienetas. Ji suformuluoja ketinimus, organizuoja juos į veiksmų programas ir jas vykdo. Abiejuose
žievės vienetuose yra hierarchinė struktūra, kurioje trys žievės zonos yra funkciškai išdėstytos viena virš kitos:
pirminė žievė, antrinė žievė ir tretinė žievė.

- Luria suvokė, kad žievė veikia taip. Jutiminė informacija patenka į pirmines jutimo zonas, yra apdorojama antrinėse
zonose ir integruojama į tretines jutiminio, arba užpakalinio, vieneto zonas. Norint atlikti veiksmą, veikla iš
užpakalinių tretinių jutimo zonų siunčiama į motorinio, arba frontalinio, bloko tretines zonas, kur formuojasi
ketinimai, į antrines zonas, kur sudaromi veiksmų planai, ir galiausiai į pirmines motorines zonas, kur pradedami
vykdyti planai.

- Labai supaprastintas pavyzdys, kaip gali veikti Lurijos žievės modelis, yra toks: tarkime, eidamas pro šalį žmogus
pamatė futbolo varžybas. Pirminėje regos zonoje būtų suvokiami žmonių ir kamuolio judesiai. Antrinėje jutimo
zonoje būtų atpažįstama, kad šie veiksmai yra futbolo žaidimas. Tretinėje zonoje žaidimo garsai ir judesiai būtų
sintezuojami į suvokimą, kad viena komanda įmušė įvartį ir išsiveržė į priekį ir kad žaidimas turi tam tikrą reikšmę
lygos turnyrinei padėčiai. Ši informacija būtų perduodama į paralimbinę žievę, kur būtų apdorojama kaip atmintis,
ir taip pat perduodama į migdolinę smegenų dalį, kur būtų įvertinama jos emocinė vertė. Po to šie žievės įvykiai
galėtų lemti ketinimo ar plano žaisti futbolą formavimąsi priekinės (motorinės) žievės tretinėje zonoje. Programos
tokiam planui vykdyti būtų suformuluotos antrinėse frontalinėse zonose. Tikrieji judesiai žaidžiant futbolą būtų
inicijuojami pirminėje priekinės žievės zonoje.

Kaip pavyzdį paimsime antrą bloką:

 Supaprastinus – pirminė antrojo bloko sritis surenka informaciją iš sensorinių stimulų, subtilesnis šių stimulų
suvokimas atliekamas antrinėje šio bloko srityje, o tretinė sritis koordinuoja šių dviejų sričių integraciją, kad galėtų
kurti aukštesnio lygio protines funkcijas.
Luria (1966) pasiūlė, kad skirtingos smegenų sritys dirba funkciškai kartu , kad palaikytų ar sukurtų įvairų elgesį ar jo
funkcijas.
 Kitaip tariant funkcinės sistemos gali naudoti daugiau nei vieną smegenų sričių rinkinį, daugiau nei vieną smegenų
sritį, kad pajungtų tas pačias elgesio funkcijas.
 Reabilitacijoje – galima išgauti tą patį atlikimą`, bet visai kitomis smegenų vietomis.

NEUROPSICHOLOGINIO VYSTYMOSI STADIJOS

 Luria įvardijo eilę stadijų, kuriose vystosi neuropsichologinės funkcijos. Šios stadijos sąveikauja su aplinkos
stimulais.
 Luria darbai iš esmės remiasi L.Vygotskio kultūrine ir istorine teorija.
 Vygotskis teigė, kad aplinka/kultūra sąveikauja su neurologinėmis struktūromis vystantis aukštesnėms protinėms
funkcijoms tokioms kaip abstrakcija, atmintis, ir valingas dėmesys.
 Luria kaip ir Vygotskis manė, kad aukštesniųjų žievinių funkcijų vystymasis vyksta tiek dėl normalaus neurologinio
vystymosi, tiek dėl socialinės prigimties. Tinkamo neurologinio vystymosi ir tinkamų aplinkos stimulų tarpusavio
sąsajos rezultatas –aukštesniųjų žievinių funkcijų formavimasis.
Lurian pasiūlė 5 stadijas. Jos susijusios su pagrindinių blokų koncepcija.

PIRMOJE STADIJOJE- pirmaisiais gyvenimo metais pirmiausia vystosi smegenų kamienas. Šioje stadijoje į vystymąsi
įtrauktas retikulinis tinklinis darinys.
ANTROJE STADIJOJE- pirminės sensorinės srities regai, klausai ir taktiliniam suvokimui ir stambiosios motorinės
srities, skirtos stambiosios motorikos judesiams, aktyvavimas.
TREČIOJE STADIJOJE koncentruojamasi ties atskirais modalumais antrinėse asociacinėse srityse smegenyse. Dažnai
ši sritis yra susijusi su priešmokykliniu amžiumi. Vaikas šiame amžiuje atpažįsta ir atgamina įvairią simbolinę medžiagą ir
gali modeliuot įvairius fizinius judesius. Gali būti atskirai priimti skirtingi mokymosi modalumai.
KETVIRTA STADIJA pradeda vystytis 1-2 klasėje. Aktyvuojamos tretinės viršugalvio skilties sritys. Tretinė viršugalvio
skiltis yra ta, kur susieina smilkininė, viršugalvio ir pakaušio skiltys. Tai leidžia koordinuoti tris pagrindinius sensorinius
kanalus. Vaikui labai svarbu aplinkos stimuliacija, kad sensoriniai impulsai ateinantys iš aplinkos turėtų jam prasmę.
PENKTOJI STADIJA tampa aktyvi paauglystės metu. Kaktinė skiltis tampa labai aktyvi – ši sritis svarbi abstrakčiam
mąstymui, tikslingai atminčiai, sudėtingo mokymosi elgesio įvykdymui, monitoringui ir įvertinimui.

Luria modelis (1980) kalba, kad yra kokybiniai skirtumai tarp vaikų skirtingose neuropsichologinio vystymosi stadijose ir
kad vaikai naudoja skirtingas funkcines sistemas, kad atliktų panašias užduotis.

TARPPUSRUTULINĖ FUNKCIJŲ LATERALIZACIJA

 LATERALIŠKUMAS yra idėja apie tai, kad du smegenų pusrutuliai atlieka skirtingas funkcijas.
 Laterališkumas veda prie supratimo, kad du skirtingo protai kontroliuoja mūsų elgesį.
 Po 100 metų smegenų asimetrijos tyrinėjimo mokslininkai jau žino, kad pusrutuliai atlieka skirtingas funkcijas:
kairysis vaidina ypatingą vaidmenį produkuojant ir suprantant kalbą bei kontoliuoja dešinės kūno pusės judesius,
dešinysis ž specializuojasi suvokti ir sintezuoti neverbalinę kalbą, tame tarpe ir muziką ir veido išraišką, taip pat jis
kontroliuoja kairės kūno pusės judesius.

4 kintamieji komplikuoja laterališkumo tyrimus:
 Laterališkumas yra santykinis, ne absoliutus: abu pusrutuliai vaidina tam tikrą elgesį beveik visame elgesyje.
 Smegenų vieta yra mažų mažiausiai tiek pat svarbi kaip ir smegenų pusė, suprantant smegenų funkcijas.
 Laterališkumas yra veikiamas aplinkos ir genetikos veiksnių
 Laterališkumą demonstruoja ir visa eilė gyvūnų
 Tarppusrutulinė funkcijų lateralizacija
 Smegenų asimetrija reiškia skirtumus tarp dviejų smegenų pusrutulių.
 Žmonėms įprastai viena kūno pusė yra dominuojanti, vienas pusrutulis yra dažniausiai didesnis nei kitas.
Dešiniarankiams tai būna kairysis smegenų pusrutulis – nes jis aptarnauja kalbos funkcijas (Geschwind & Levitsky,
1984).

Informacinėje visuomenėje evoliucijos eigoje vystėsi tos smegenų dalys, kurios svarbios šnekamajai kalbai ir įvairiems
simboliniams komunikavimo būdams. Yra įrodymų, kad vaikų su disleksija dešinysis smegenų pusrutulis kiek didesnis
nei kairysis (Dean, 1985).

 Smegenų asimetrija lydima ir kito termino KONTRALATERALINĖ KONTROLĖ.

 Tai reiškia, kad kairysis smegenų psrutulis kontroliuoja motorines ir sensorines dešinės kūno pusės funkcijas ir
atvirkščiai.
 Ne visos funkcijos 100 % lateralizuotos:
 vizualinės 100% ,
 bet girdimasis gebėjimas -80% kontralateralus, 20% ipsolateralus,
 aktilinės funkcijos – 90% kontralateralios, 10% – ipsolateralinės kontrolės (Horton, Weedding, 1984).

TARPPUSRUTULINIAI GEBĖJIMAI
 Žinoma, kad pusrutuliai atlieka skirtingas funkcijas, šitas supratimas pradėtas Paul Broca 1861 klinikiniais pažeistų
smegenų pacientų tyrinėjimais, įžvalgiomis Hughlings Jackson teorinėmis formuluotėmis 1870 m..
 Hughlings Jackson, Pierre Gratiolet 1860 pirmą kartą pastebėjo, kad žievės klostės kairėje pusėje bręsta greičiau nei
dešinėje.
 Anatominė asimetrija aprašyta vėliau 19 amžiuje, bet didžiąja dalimi ji buvo ignouota iki 1960 iki kol Norman
Geshwind ir Walter Levitsky aprašė reikšmingą planum temporale kaktinėje skiltyje .anatominę asimetriją

 Vidutiniškai 65 iš 100 smegenų, kuriuos tyrinėjo Geshwind ir Levitsky planum temporale kairėje pusėje buvo 1 cm.
ilgesnė nei dešiniame pusrutulyje.
 Ir priešingai, šalia esanti Hesch vaga yra didesnė dešiniajame pusrutulyje nei kairiajame, nes dešiniajame pusrutulyje
yra 2 vagos.
 Heschl's vaga yra labai gerai išsivysčiusi ir daugiau nei viena iš rūšių neturi tokios iškilios vagos kaip žmonės (Yousry
et al., 1995).
 Kai kurie žmonės turi net kelias vagas ir nėra aiški to prasmė.
 Gali būti, kad tai genetinių , mokymosi ir pan. sutrikimų atspindys (Leonard, 1996).
 Visumoje yra daug smegenų anatominių asimetrijų, ir asimetrijų kairiojo pusrutulio pranašumui yra daugiau nei
dešiniojo..
 Be to, visos asimetrijos yra daugiausia aplink kalbos sritis, kur kaktinėje ir viršugalvio srityje stebima mažiausiai
smulkiosios asimetrijos.
 Todėl spekuliuojama apie tai, kad asimetrijos evoliucionavo kad aptarnauti kalbą.

Taigi, smegenys asimetriškos.

 Sheibel su kolegomis parodė, kad dendritų šakojimasis turi skirtingą šabloną skirtingose pusrutuliuose (Broca srityje
ir toje pačioje vietoje kitame pusrutulyje)
 Reiškia, kad neuronams būdinga asimetrija.
 Vis tik neuromoksluose tarppusrutulinės specializacijos priėmimas siejamas su perskirtų smegenų tyrimais (split
brain), kuriuos atliko Roger Sperry 1961.
 Sperry pacientamas su epilepsija nupjovė skaidulas jungiančias du smegenų pusrutulius.
 Ši perskeltų smegenų operacija leido dviems smegenų pusrutuliams funkcionuoti kaip nepriklausomiems.
 Tai leido tyrinėti lateralizuotas dviejų smegenų pusrutulių funkcijas.
 Sperry apdovanotas Nobelio premija medicinoje už įnašą į neuromokslą.
 Sperry komanda be subtilių neuropsichologinių pokyčių pastebėjo, kad informacija iš dešinioje regos lauko eina tik į
kairįjį smegenų pusrutulį ir ši informacija neprieinama dešiniajam smegenų pusrutuliui (Gazzaniga, 1977).
 Kai dešiniajame regos lauke pacientui rodydavo monetą, ji galėdavo įvardinti objektą, nes sensorinis stimulas būdavo
perduodamas į kairįjį smegenų pusrutulį, kuris specializuotas kalbai ir kalbėjimui.
 Kai moneta pateikiama kairiajame regos lauke, pacientas gali priderinti prie kitų pateiktų alternatyvų: 5 centus derins
su 2, 1 centu, 5 litus su 2, 1 litais.

Yra vieningai sutariama dėl pusrutulinės specializacijos egzistavimo.

 Nesutariama dėl kokiame amžiuje atskiras funkcijas perima vienas ar kitas pusrutulis.
 Vieni autoriai sako, kad gana anksti – apie 3 metus 90% vaikų turi specializuotą kairįjį pusrutulį kalbai ir simboliniam
informacijos apdorojimui (Bryden & Saxby, 1985).
 Pirmenybė dešinei rankai pasirodo apie 2 metus (Bryden & Saxby, 1985), pirmenybė kojai apie 5 metus (Porac &
Coren, 1981).

LATERALIZACIJOS VYSTYMASIS – laipsniškas procesas, pastebimas vystantis psichomotorikai. Šis procesas

prasideda kūdikystėje ir gali tęstis visą vystymosi periodą.
 Lateralizacijos laipsnis yra susijęs su įgūdžių, kurie reikalingi užduotims atlikti, išsivystymo lygiu: fizinė
veikla, reikalaujanti aukšto lygio įgūdžių, tampa vis labiau lateralizuota, o veikla, kuriai reikalingi žemesnio
lygio įgūdžiai, lieka mažiau lateralizuota.
 Pavyzdžiui, žemesni kalbos vystymosi lygiai, tokie kaip nevalingos kalbėjimo reakcijos, yra organizuojami abiejuose
pusrutuliuose. Vidutiniai kalbos vystymosi lygiai, pavyzdžiui kalbos supratimas, yra dalinai lateralizuoti. Aukščiausi
kalbos lygiai, pavyzdžiui kalbėjimas teiginiais, labiau specializuojasi kairiajame smegenų pusrutulyje.
 Įvairių tyrimų apžvalga parodė, jog lingvistinės funkcijos yra lokalizuotos kairiajame pusrutulyje nuo pat gimimo tiek
berniukams, tiek mergaitėms.
 Funkcijos, lateralizuotos dešiniajame pusrutulyje, yra ne tokios tiesioginės kalbant apie jų lateralizaciją – kai
kurie gebėjimai yra lateralizuoti nuo gimimo, o kiti tampa lateralizuoti besivystant.
 Kai kalba vystosi, daugumai individų dominuoja kairysis pusrutulis; tuo metu tik nedaugelis kalbos galimybių yra
dešiniajame pusrutulyje. Vaikų kalbos sutrikimai, kaip ir suaugusiųjų, siejasi labiau su kairiojo nei su dešiniojo
pusrutulio pažeidimais. Nors galimas funkcijų atstatymas tarpininkaujant dešiniajam pusrutuliui, trūkumai išlieka,
ypač sintaksės, skaitymo ir rašybos įgūdžiuose.
KAIRYSIS PUSRUTULIS YRA ATSAKINGAS UŽ:
 kalbą,
 rašybą,
 skaitymą,
 tam tikras aritmetikos rūšis.

DEŠINYSIS PUSRUTULIS ATSAKINGAS UŽ:

 neverbalines funkcijas,
 percepcines funkcijas,
 erdvines funkcijas.

Procesai, vykstantys kairiajame pusrutulyje, apibūdinami kaip analitiniai, nuoseklūs ir diferenciniai, o dešiniojo pusrutulio
procesai laikomi holistiškais (visaapimančiais) ir integruotais.
Labai daug pasiūlymų apie tai,, kas smegenyse lateralizuota:

DEŠINYSIS
Atrodo, kad svarbiausia dešiniojo pusrutulio funkcija yra veikti kaip konkretus erdvinis sintezatorius, leidžiantis suvokti
informaciją kaip reikšmingą geštaltą. „Jis neturi analitinių įgūdžių, kurie reikalingi apdoroti lingvistinius duomenis ar
atkoduoti sintaksės kompleksą“ (Moscovitch).
 Dešinysis pusrutulis reguliuoja bendravimą.
 Dešiniojo pusrutulio pažeidimai gali trukdyti bendravimui, konceptualiems įgūdžiams ir kitoms kognityvinėms
funkcijoms, ypač kai užduotys reikalauja informacijos šaltinių integracijos ar nežodinio kalbos suvokimo, tokio kaip
metaforos ar sarkazmas.
 Be to, dešinysis pusrutulis yra svarbus prozodijai (skiemenų, žodžių ar jų grupių tarimo kiekybinių fonetinių savybių
(priegaidžių, kirčių, intonacijų) sistema ir ją tirianti kalbotyros šaka) ar emociniam kalbos aspektui. Kalbai tai suteikia
emocinės ekspresijos ir gali būti svarbu įvertinant emocinį pasitenkinimą kitų kalba.

Visos laterališkumo teorijos skyla į dvi grupes:

 Specializacijos teorijos, kurios siųlo unikalias funkcijas kiekvienam iš pusrutulių;
 Tarpusavio sąveikos teorijos, kurios siūlo bendradarbiavimą tarp 2 pusrutulių.

SPECIALIZACIJOS MODELIAI:
 Kraštutinės jų teigia, kad tik vienas pusrutulis įgalina tam tikrą psichologinį procesą.
 Tarkime kad kairysis pusrutulis – kalbą.
 Dabartinė versija Eric Lenneberg kalbos modifikacijos teorija (pasiūlyta Hugo Liepmann – kuris pasiūlė, kad kairysis
pusrutulis specializuotas tam tikrai motorinės kontrolės formai, kas būtų susiję su afazija ir apraksija kaip
pagrindiniai kairiojo pusrutulio pažeidimo simptomai)
 Kimura praplėtė šią idėją, teigdamas, kad nors kairysis pusrutulis tarpininkauja verbalinėms funkcijoms, jis
specializuojasi ne tik verbalinėms funkcijoms, bet ir tam tikroms motorinėms funkcijoms – tiek verbalinėms, tiek
neverbalinėms:
 Kairiojo pusrutulio pažeidimai sutrikdo valingus judesius – šis sutrikimas koreliuoja su kalbos sutrikimais
 Verbalinė komunikacija tarp žmonių iškilo pirmiausia kaip gestai su vokaliniais lydinčiais elementais. Kadangi
neurologinė kalbos ir kalbėjimo išsivystė iš motorinės kontrolinės valdymo sistemos, kairysis pusrutulis yra
specalizuotas ne tik kalbai, bet ir motorinei kontrolei.

Kiti specializacijos modeliai koncentruojasi ties idėja, kad 2 smegenų pusrutuliai gali apdoroti informaciją visiškai
skirtingais būdais.
 Pirmas šią idėją išreiškė Josephine Semmes, 1968. Tyrė 2 pasaulinio karo veteranus, kurie kentėjo nuo
prasiskverbiančių smegenų pažeidimų ir padarė išvadą, kad kairysis pusrutulis funkcionuoja kaip koncentruotų
regionų sankaupa, o dešinysis – kaip difuzinių.
TARPUSAVIO SĄVEIKOS MODELIAI
 Bendra prielaida, kad abu pusrutuliai turi galimybę atlikti visas funkcijas, bet jie to nedaro. Ir įvairiai aiškinama, kodėl
to nedaro.
 Specifinės smegenų skilčių funkcijos
 Žinios apie specifinius smegenų pažeidimo elgesio koreliatus paremtos klinikiniais įrodymais – daugiausia iš
suaugusiųjų populiacijos.
 Elgesio deficito koreliacija su chroniškais pažeidimais specifinėje smegenų vietoje ne visada reiškia, kad tam tikra
funkcija ar gebėjimas lokalizuotas tam tikroje smegenų vietoje. Tai labiau reikštų, kad tam tikros svarbios funkcijos,
kuri susijusi su tam tikro elgesio produkavimu, nėra šioje pažeistoje smegenų vietoje.
 Kaip jau minėta, neuroelgesinės funkcijos yra kuriamos kelių smegenų vietų, veikiančių kartu.

KAKTINĖ SKILTIS
 Vykdo motorinės ir kognityvinės veiklos planavimą, vykdymą ir įvertinimą.
 Vadovauja tikslingam elgesiui, priima sprendimus atsižvelgiant į vietą ir laiko tėkmę, vaidina vaidmenį sprendimų
terminais, atsižvelgiant į medžiagą, kurią reikia atsiminti.
 Yra sąsaja tarp kaktinės skilties ir emocinės reakcijos, nes daugelis sprendimų dėl emocinės išraiškos reikalauja
stimuliacijos (informacijos) iš kaktinių skilčių.
Kairioji kaktinė skiltis
 Broca centras yra kairėje kaktinėje skiltyje ir yra susijęs su motorine kalba ar ekspresyviąja kalba.
 Pažeidimai – elgesio moduliavimo sunkumai, prisitaikant prie sudėtingos vidinės kalbos ir valingos (tikslingos)
verbalinės atminties sunkumai. Luria aprašė šį sindromą kaip dinaminę afaziją. (pavyzdys negalėjimas ištarti žodžio
prasidedančio iš tam tikros raidės).
Dešinioji kaktinė skiltis
 Ypač įtraukta į vizualinę-erdvinę integraciją ir labirintų mokymąsi (Corkin, 1965; Teuber, 1963).
 Vizualinės-erdvinės problemos gali būti daugiau susijusios su motorinių, o ne vizualinių-percepcinių komponentų
integracija.
 Gal būti sunkumų dainuojant ar gebėjime papasakoti juokelius ir linksmas istorijas.

SMILKININĖ SKILTIS
 Apdorojami girdimieji stimulai (Luria, 1966)
 Padeda aptarnauti atminties, kur yra tiek verbaliniai, tiek neverbaliniai stimulai.
Kairė smilkininė skiltis
 Verbaliniai stimulai suvokiami kairės smilkininės skilties. Pažeidus šią sritį gali būti suprasti kalbą.
 Foneminės analizės problemos gali pabloginti akademinius įgūdžius, nes kalbos dekodavimas – fonemų išskyrimas ir
trumpalaikė atmintis – esminiai komponentai skaityme, rašyme ir žodžių tarime paraidžiui.
Dešinė smilkininė skiltis
 Siejama su neverbalinio, ypač girdimojo stimulo suvokimu – ritmo ir tembro.
 Pažeidus dešinę smilkininę pusę asmuo gali nebesuvokti muzikos, ir neverbalinė atmintis yra susijusi su neverbalinių
figūrų atkūrimu (Meier ir French, 1965).

VIRŠUGALVIO SKILTIS
 Taktilinis ir kinestetinis suvokimas yra čia lokalizuotas – problemos suvokiant taktilinius stimulus ir problemos
integruojant taktilinę ir kinstetinę informaciją.
 Kiti trūkumai apima negebėjimą svarstyti apie daugybinius stimulų aspektus ir problemas su sudėtingais savaiminiais
(nevalingais) percepciniais motoriniais judesiais (pvz, apraksija; Horton ir Wedding, 1984)
Kairė viršugalvio skiltis
 Randasi centre tarp smilkinio ir pakaušio skilčių ir vaidina ypatingą vaidmenį verbalinės informacijos apdorojimo
prasme. Yra įvairiomis jungtimis susijusi su smilkinine ir pakaušio skiltimis, tam kad pagerintų, įgalintų geresnę
komunikaciją integruojant vizualinę, girdimąją ir taktilinę jutiminę informaciją.
 Problemos – kalbos suvokimas ir supratimas (pvz Wernicke sritis).
 Srities kur susikerta kairės pusės viršugalvio, smilkininė ir pakaušio skiltis pažeidimas lemia skaitymo, rašymo,
įvardijimo, spalvų pavadinimo ir tarimo paraidžiui sunkumus.
 Luria pažymėjo verbalinės atminties trūkumus, susijusius su kaire viršugalvio skiltimi – sunkumai susiję su verbalinės
informacijos organizavimo, o ne suvokimo sunkumais.

Dešinės pusės viršugalvio skiltis

 Svarbi neverbalinės informacijos apdorojimui.
 Ypatingai svarbi derinant vizualinius, girdimuosius ir taktilinius stimulus į vieną visumą.
 Veidų suvokimas ir sudėtingų erdvinių figūrų piešimas susijęs su nepažeisita dešiniąja viršugalvio skiltimi.
 Aritmetinės operacijos ir apsirengimo sunkumai ir kairės pusės vizualinis neigimas susijęs su dešinės viršugalvio
skilties funkcionavimu.

PAKAUŠIO SKILTIS
 Susijusi su vizualinėmis funkcijomis.
 Suvokia priešingos pusės vizualinį lauką.
 Kontralateralaus vizualinio lauko suvokimas lateralizuotas 100 %.
Kairė pakaušio skiltis
 Vizualinė diskriminacija ir su kalba susijusių formų analizė yra susijusi su šios pusės skiltimi (raidės, skaičiai,
žodžiai)
 Šios pusės pažeidimas reiškiasi negebėjimu integruoti vizualinį stimulą, kad suprasti daugybinius vizualinės formos
aspektus.
 Pavyzdys užrašą perbraukti įstriža linija ir žmogui su tos skilties pažeidimu bus sunku perskaityti taip pateiktą žodį.
Sunkumai kyla dėl vizualinio atpažinimo ir skanavimo, o ne dėl suvokimo problemų.
Dešinės pusės pakaušio skiltis
 Vizualinis neverbalinių formų suvokimas – žmonės su dešinės pusės pakaušio skilties pažeidimu turi sunkumų
vizualiniame formų ir geometrinių modelių atpažinime ir skyrime. Be to sunku atskirti atspalvius, spalvines
užuominas.
 Funkcijų po GST atsistatymas
 Aplinkos stimuliacija svarbi keičiant CNS.
 Smegenys turi paslėptos galimybės pačios save gydyti po sužeidimo ir aplinka šiuo atveju kritiškai svarbi
palaikydama funkcijų po galvos traumų atsistatymą.
 Rosenzweig (1980) tyrimai pademonstravo, kad gyvūmai auginti turtingoje intelektualinėje aplinkoje turėjo didesnes
smegenis ir pozityvius neurocheminius pokyčius.

 Vaikai atsistato po smegenų traumų kitaip nei suaugusieji, nes jie praeina visą eilę sudėtingų vystymosi fazių.
 Suaugusiems, jei tai ne progresuojantys susirgimai, galima tikėtis tam tikro laipsnio atsistatymo. Atsistato 1-2 metų
laikotarpyje

Vaikams galimi trys funkcijų atsistatymo modeliai (Teuber and Rudel, 1962).

 1- panašus į suaugusiųjų. Laike stebimas progresyvus neuropsichologinių funkcijų atsistatymo vystymosi modelis.
 2 – pastovūs ir nuoseklūs elgesio gebėjimų sutrikimai, negebėjimai laike. Nesitikima reikšmingo funkcijų
atsistatymo laike.
 3 –elgesio sutrikimai pasirodo augant, iš pradžių sužalojimo kaip ir nesimato.
 dementia