Kriminalistikos taktika

 Kriminalistikos taktikos savoka ir turinys

Kriminalistikos taktika - tai savarankiska kriminalistikos mokslo dalis, tirinejanti racionalius
nusiklatimo tyrimo organizavimo plavingo nusikaltimo tyrimo ir efektyvaus tyrimo veiksmu
atlikimo bei kryptingo irodymu rinkimo taktinius budus bei rekomendacijas.

Pagrindine kriminalistikos taktikos uzdavinys – rengti tokias nusikaltimo tyrimo organizacijas ir

taktinius budus, kurie papildydami istatymo nustatyta procesine nusikaltimo tyrimo tvarka
garantuotu greita nusikaltimo isaiskinima.

NV tyrimo organizavimo pokyciai:

1. Siejamas su nauja ikiteiskimio NT koncepcija ir ikiteisminio tyrimo proceso dalyvis.
Tyrimo organizavimo Sistema sudaro: ikiteiskiminio tyrimo pareigunas, prokuroras,
ikiteisminio tyrimo teisejas ir teisejas ( teismas). Prokuroro funkcijos suponuoja
kriminalistikos taktikos rekomendaciju skirtu organizuoti nusikalstamu veiku tyrima bei
prokuroro ir pareiguno bendradarbiavimo taktikos atsiradima.
2. Is visu ikiteisminio tyrimo dalyviu issiskiria savaime suprantamai ikiteisminio tyrimo
teisejas. Teisejo igaliojimai nera platus: sankcionuoja procesines prievartos priemoniu
taikyma, apklausia liudytojus, skiria ekspertizes bei teismo pavedimu gali atlikti kitus
procesinius veiksmus. Apylinkes teisejams priskirtinos papildomos funkcijos sudaro
ikiteisminio tyrimo pareigunams ir prokurorams tam tikru nesklandumu organizuojant
ne tik pavienius tyrimo veiksmus, kuriuos turi atlikti ikiteisminio tyrimo metu, bet ir
tiriant kitas nusikalstamas veikas.
3. Kalbant apie kriminalistikos taktika svarbu atkreipti demesi I posedyje dalyvaujancia
apylinkes teismo sekretore. Jos vaidmuo procesu dalyviu apklausose, kuriuos atlika
ikiteisminio tyrimo teisejas prilygintinas “ikiteisminio rytimo pareigunui” fiksuojanciam
ikiteisminio tyrimo veiksma ir rezultatus. Kadangi atskiro procesinio veiksmo (apklausos)
nestenografuoja nuo jos suvokimo ir surasyto dokomento turinio priklauso nusikaltamos
veikos tyrimas, atskiri informacijos duomenys, kuriais remsis teismas priimdamas
nuosprendi. Ikiteisminio tyrimo teisejas savo iniciatyva negali atlikti jokiu papildomu
veiksmu viskas priklauso nuo tam tikros tyrimo situacijos.
4. Antras kriminalistikos taktikos uzdavinys – rengti rekomendacijas ir taktinius budus
skirtus planingai tirti nusikalstamas veikas (sprendziant si uzdavini jis sietinas su
asmenimis, atliekanciais planavimo funkcijas). Nusikaltimo tyrimo planavima sudaro
kriminalistines versijos. Versiju iskelimas yra labiau kuribinis darbas, kuris esant
sudetingiems ir sunkiems nusikaltimams gali buti kolektyvinis ( prokuroras + tyrejas).
5. Paskutinis kriminalistikos taktikos uzdavinys – rengti rekomendacijas ir taktinius budus,
skirtus efektyviai atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir proceso prievartos priemones
renkant irodymus. Baudziamo proceso kodekse yra kai kuriu procesiuniu ikiteisminio
tyrimo veiksmu apibudinimas “kitos proceso prievartos priemones’’. Sio pagrindo
atsiradimas BPK reikalauja taktiniu budu, veiksmu, kuriais butu siekiama efektyviai atlikti
“prievartos priemones”( sekimas, pareiguno neatskleidziancio savo tapatybes veiksmai,
NV imituojantys veiksmai ir kt..). Kriminalistikos rekomendacijos NV tyrimo planavimo
 srityje siejamos ne tik ikiteisminio tyrimo pareiguno ir prokuroro bendravimu, bet ir
valstodomos informacijos ( kriminalines zvalgybos) turi.

Kriminalistikos taktika sudaro dvi dalys:

1. Apima bendrus tyrimo taktikos klausimus
2. Vengia optimaliausius, racionaliausius konkreciu procesiniu veiksmu darymo budus ir
rekomendacijas.
Perskaite logiskai atrandame termina “taktinis budas”. Taktinio budo esme yra visuma
tikslingiausiu veiksmu organizuojant tyrimo ( procesinius) veiksmus. Tai racionaliausias,
efektyviausias tyrejo ( prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisejo) veikimo budas, kuri jis pasirenka
atsizvelgdamas I konkrecia tyromo situacija ir kuriuo pasiekiamas optimaliausias to veiksmo
rezultatas. Visi mokslininkai kalba apie asmeni veikianti ji dominant objekta. Isskirtini du
pagrindiniai siu santykiu elementai:
o Tyrejo elgesys – aktyvus arba pasyvus veiksmai arba visiskas neveikimas tam tikroje
situacijoje. Tai aplinkos paruosimas, atitinkamas psichologinio ir psichinio ivaizdzio
sudarymas, poveikis zodziais is anksto sugalvotais sakiniais, kalbos intonacija, pauzemis,
gestais, veiksmais. Tokiu veiksmu yra dazniausiai naudojamos techines priemones.
Tyrejas priklausomai nuo situacijos sprendzia klausima apie kriminalines zvalgybos
veiksmu tikslinguma renkant informacija apie nusikalteli ar nusikaltima. Ne visais
atvejais kriminalines zvalgybos veiksmai yra svarbus.
 Tyrimo objektais laikomi asmenys, daiktai, tyrimo situacijos. Paprastai atliekant procesinius
veiksmus poveikis daromas asmeniui. Padarius nusikaltima, nes be ivikio ir kitu aplinkybiu
nusikaltelis, jo kalte, nusikalstamos veikos motyvai yra pagrindiniai irodinejimo BP dalykai,
taciau poveiki galima daryti ir nukentejusiajam ir liudytojui, ir kitiems proceso dalyviams ty
asmenims suteikiantiems yvairiu faktiniu duomenu ir taip padedantiems pasiekti pagrindini
tyrimo tiksla ( atskleisti NV).
 Taktiniai budai turi savo struktura: tai reiskia, kad kiekvienas taktinis budas turi pavadinima
ir vieta taktiniu budu sistemoje, atsizvelgdamas I situacijos ypatumus, bendravimo su tyrimo
dalyviais problemas, pareigunas gali naudoti yvairius sprendimo budus nepazeidiant
pagrindiniu taktikos budu reikalavimu.
 Taktiniu busu struktura nera vienoda, kai kurie is ju yra nesudetingas vienkartinis veiksmas
pvz judejimo kripties pasirinkimas apziurint ivikio vieta. Kiti yra sudarytas ir keliu veiksmu
( pvz atsiranda tyrimo versija sudaryta is pazinimo objekto analizes, tam tikros prielaidos
iskmenu isvedimo (informacijos seka)). Pagaliau yra taktiniu budu, kurie yra patys sudaryti is
beveik savarankisku taktiniu budu tokie yra kriminalistiniu parodymu analize, kuria sudaro
parodymu teisingumo ivertinimo budai bei ju patikrinimas ar parodymuose nera vidiniu
priestaravimu, ar jie atitinka kitais budais gautus irodymus.
PVZ: imant lyginamajui tyrimui reikalingus rasysenos pavyzdzius reikalinga laikytis tam tikru
taisykliu: asmuo turi sedeti prie stalo patogiai, ankos iki alkuniu turi buti padetos ant stalo,
popieriaus lapas turi guleti ant lygaus stalo pavirsiaus; asmuo turi rasyti atitinkamos rusies ir
spalvos rasikliu, turi buti sprecialiai paruostas tekstas, kuris gali buti diktuojamas; tekstas turi
buti parasytas keliolika kartu ant 4-6 psl ir pns.
Taktine, moksline rekomendacija yra moksliskai pagristas ir praktikoje patikrintas taktinio budo
pasirinkimo ir panaudojimo patarimas. Taktine argumentacija nera tas pats kas taktinis budas
pvz: apziuredamas lavona ivykio vietoje (lauke) tyrejas sprendzia koki taktini buda pasirinkti:
ekscentrini, koncentrini ar kitoki. Tokia situacija rekomenduojama ekscentrini apziuros buda ty
pradeti nuo lavono apziuros. Po to rekomenduojama kruopsciai apziureti kelia einant link
lavono.

Apibendrinimas:
1. Taktinis budas racionaliausias, efektyviausias veikimas, kuriuo paveikimi tyrimo objektai.
2. Taktinio budo elementai: pareiguno elgesys, tyrimo objektas. Taktinius budus
ikiteisminiame tyrime taiko pareigunai, prokurorai, gali ir gyvenai, specialistai
dalyvaujantys ikiteisminio tyrimo veiksmuose.
3. Tarpinio budo savoka skiriasi nuo rekomendacijos savokos, rekomendacija skirta taktinio
budo pasirinkimui.
4. Taktines rekomendacijas galime skirtyri:
o Rekomendacijas pasirenkant taktinius budus (pvz su lavono apziura)
o Rekomendacijas taikant taktinius budus ( pries pradedant naudoti ekscentrini apziuros
bud air eiti I ivikio centra rekomenduojama apziureti kelia iki ivykio centro, o ivykio
centru pasirinkti lavono gulejimo vieta)

Taktinio budo bruozai – situacinis ir rekomendacinis pobudis. Kiekvienas taktinis budas turi
atitikti tam tikrus reikalavimus.

Rekomendacija – moksliskai pagristas ir moksliskai patvirtintas patarimas (nurodymas).

Klasifikacija pagal pobudi ir tikslus:
 Bendrosios rekomendacijos – tai tokios rekomendacijos, kurios nepriklauso nuo tyrejo
rekomendacijos ir nusikaltamu veiku.
 Specialiosios rekomendacijos – skirtos konkreciai tyreju grupei, kuri tiria konkrecios
rusies nusikalstamas veikas.
 Procesinio veiksmo taktika susijusi su jo atlikimo stadijomis apima:
1. Pasiruosima procesniui veiksmui – tikslas nustatyti aplinkybes, kurias tikimasi isaiskinti
procesini veiksma, taip pat sprendziami kiti svarbus klausimai susija su procesinio
veiksmo vietos, laiko, jo dalyviu parinkimu, kriminalistines technikos priemoniu ir budu,
sprecialisto, pareigunu ir naro zvalgybos panaudojimo.
2. Jo darymo taktinius budus – igyvevendinamas procesinio veiksmo planas, sprendziami
jame nustatyti uzdaviniai, placiausiai yra naudojami ivairus taktiniai budai ( procesiniu
veiksmu tvarka, jo etapu nuoseklumas, parenkami irodymu rinkimo budai, tikrinamos
anksciau iskeltos versijos).
3. Procesiniu veiksmu veiksmo eigos ir rezultatu fiksavimo taktinius klausimus – naudojami
taktiniai budai turi garantuoti maksimaliai issamu ir teisinga viso tyrimo veiksmo turinio
ir rezultato uzfiksavima.
4. Gautu rezultatu analize ir vertinimas – isaiskinamos klaidos, analizuojamos atsiradusios
pasekmes sprendziamas tyrimo veiksmo pakartojimo klausimas; turi buti ivertintas
procesinis dokuementas ( protokolas), kuriame atsispindi tyrimo veiksmo eiga.