1.

Informacija ir duomenys
Informacijos apdorojimas:
a) Paverčia informacija duomenimis
b) Duomenys perdaromi, apdorojami
c) Pakeisti duomenys pateikiami kaip informacija
Informacija – Žinios, kurios yra perduodamos vienų asmeniu kitiems žodžiu
Duomenys – yra informacija, pateikta tokia forma, kad ją būtų lengviau suprasti kitiems
Informacija yra rušiuojama pagal įvairius požimius. Nuo tų požimių priklauso informacijos rūšių
pavadinimai.
1. Informacijos skirstimas
1.1. Pagal apdorojimo periodus – informacija gali būti pradinė, tarpinė, rezultatinė
1.2. Pagal sprendžiamų uždavinių rūšis – informacija gali būti operatyvi, uždara, komercinė,
mokslinė, ekonominė…..
1.3. Pagal reikšmė – Teisinga, klaidinga,prieštaringa, nereikalinga…

1. Informacijos charakteristikos
1.1. Informacija priklauso galutiniam naudotojui
1.2. Informacija reikalauja tam tikro kompiuterio apdorojimo lygio
1.3. Informacija gali būti išreikšta tam tikromis matematinėmis konstrukcijomis
Galutinis naudotojoas – asmuo,turintis kompiuteriu apdorojamą informacija
Informacijos pateikimo formos
Informacija galime pateikiti įvairiomis formomis. Lentelė yra naudojama, dėl lengvo supratingo
ir turinčio ryšį su matematinėmis kontrukcijomis
Lentelė
Informacijos lenetelė sudaro iš atributų bei atributų reikšmių
Pirmas atributas Antras atributas

Pirmojo atributo pirmoji Antrojo atributo pirmoji

reikšmė reikšmė

Pirmojo atributo antroji reikšmė Antrojo atributo antroji reikšmė

Norėdami greitai identifikuoti tam tikrus įrašus, naudojami raktiniai atributai, kuriu reikšmės
kelios eilutės su tuo pačiu identifikatoriumi pasikartoja, vadinamos eilutės identifikatoriais
Lenelės rangas – lentelės atributų skaičius
Lentelės galia – letelės eilučių sakičius
Lentelių įvairovę ir gausą papildo identifikatoriaus dalis – laiko faktorius.
Vis naujas lentelės galima konstruoti iš visų begalinių duomenų lentelių aibių
Tik konkrečiai institucijai duomenims pateikti pakanka riboto schemų skaičiaus
Kompiuterio elementai galės duomenis apdoroti tik tada, kad jie bus pateikti dvejetainė formą
Sujungiantis realių objektų duomenis su kompiuterio schemomis vadinami algoritmais ir
programomis.
LENTELĖS RANGAS (2 ATRIBUTAI)

Raktinis atributas (id

Kitas atributas
atributas)

🔑 Eilutės indentifikatorius 1
LENTELĖS GALIA (2 EILUTĖS)
Kito atributo pirmoji
reikšmė

🔑 Eilutės indentifikatorius 2 Kito atributo antroji reikšmė

Algoritmu vadinama skaičių seka,kuri priveda prie galutinio rezultato.

Programa vadinama duomenų dalis, kurioje vyksta įvairūs procesai, bei algoritmai
2. Atminties adresavimas
Kompiuteriniai duomenimis laikomi duomenys, turintys tokia struktūrą, kokias gali įsiminti
kompiuterio atminties įtaisas
Baitas – Mažiausias adresuojamas duomenų tipas, dažniausiai kompiuteryje esančius baitus
sudaro 8 bitai
Bitas – Mažiausias informacijos matavimo vienetas
Duomenų sankaupa – Bet koks pagal tam tikras taisyklės sudarytas duomenų tipas
Duomenų laikas – duomenims skirta, bet dar neužpildyta atminties dalis

a. Duomenų masyvas – vienodo tipo duomenų aibė, kurie yra identifikuojami

indeksais

struct irasas {
int a, b;
}
int laukas1; // skaitinis duomenu laukas.
int laukas2[10]; // 10 vietų skaitinis duomenų laukas.
char laukas3[10]; // 10 vietų simbolinis duomenų laukas.
irasas laukas4; // duomenų irašo duomenų laukas.
irasas laukas5[10]; // 10 vietų duomenų įrašo tipo duomenų
laukas.
Duomenų įrašas – Duomenų sankaupos elementus, kurie gali būti išreikšti kitų įvairių duomenų
tipų apibrėžimais
Duomenų failas – aibė, kuri yra sisieta logiškai arba fiziškai
Duomenų rinkinys – kuris sudarytas, pagal kitas taisyklės nei aukščiau išvardintas duomenų
darinių taiskylės
Bet kokios duomenų sankaupos gali būti pateiktos apdoroti, jeigu žinomi duomenų struktūrų
adresai
Duomenų struktūrų adresai – pirmųjų baitų adresai kompiuterio atmintyje
Absoliutieji adresai – dvejetainiai kompiuterio atminties adresai

a.
int main() {
int masyvas1[3]; // 3 skaitinių duomenų masyvo laukas.
int* adresas = &(masyvas1[0]); // duomenų masyvo lauko struktūrinis adresas
int reiksme = *(adresas+1) // panaudojant struktūrinį adresą, galime išgauti duomenų įrašo
duomenis.
return 0;
}

Duomenims saugoti yra naudoji tam tikri įvesties/išvesties įrenginiai. Priklausant nuo duomenų
saugojimo principų(greičio,saugojimo trukmės, talpos) šie įrenginiai yra naudojami tam tikram
laikotarpiui išsaugoti duomenų informaciją
a. Kietasis diskas (angl. Hard Disk Drive) — mechaninis įrenginis, kurio pagalba galima
ilgam laikotarpiui išsaugoti informaciją jo viduje. Įrenginio pagrindinė dalis susidaro iš tolygaus paviršio
metalinio disko bei kojelės kuri atlieka duomenų nuskaitymo bei išsaugojimo funkcijas disko paviršiuje.
Kadangi informacija saugoma metalinio disko paviršiuje, išssaugota informacija yra išskaidoma į disko
sektorius, kurie yra nepriklausomi nuo elektros srovės tiekimo. Dėl savo mechninių veikimo principų, šis
duomenų saugojimo įrenginys nepasižymi greitumu duomenų nuskaityme ar saugojime, bet tai yra kolkas
vienas iš optimaliausių pagal kainos ir kokybės santykį sprendimų, kompiuterių duomenims nuskaityti bei
išsaugoti.

a. Puslaidininkis diskas (angl. Solid State Drive) — įrenginys, kurio pagalba, puslaidininkių
principu, galima ilgam laikotarpiui išsaugoti informaciją jo viduje. Nors pavadinimas byloja apie diską,
šiame įrenginyje diską keičia sujungtos „FLASH“ bei „NAND FLASH“ technologijomis paremtos
kortelės, kurios leidžia išsaugoti informaciją be mechanikos principų. Kadangi informacija saugoma ne
mechaniniu būdu, šis įrenginys gali pasiekti greitesnį įvesties bei išvesties greitį nei kietieji diskai. Nors
šie įrenginiai yra greitesni už kietuosius diskus, dėl puslaidininkių infrastruktūros trukūmo, šių įrenginių
kaina, atitaikant talpos dydžius yra ganėtinai aukštesnė nei kietujų diskų, bet tai yra kolkas vienas iš
greičiausių būdų, ilgalaikių kompiuterio duomenims nuskaityti bei išsaugoti.
a. Hibridinis diskas (angl. Solid State Hybrid Drive) — įrenginys, kurio pagalba, galima
ilgam laikotarpiui išsaugoti informaciją jo viduje. Tai yra hibridinis įrenginys susidarantis iš tolygaus
paviršio metalinio disko, kuriame kojelės pagalba nuskaitoma informacija bei iš „FLASH“ bei „NAND
FLASH“ technologijomis paremtų kortelių, kurios naudojamos paspartinti duomenų suradimą įrenginyje
pasinaudojant podėliavimo technika (angl. caching). Tai yra įrenginys, kuris yra šiek tiek spartesnis už
kietąjį diską bei yra pigesnis nei puslaidininkis diskas, tačiau nėra pakankamai populiarus dėl kasdienio
kietujų diskų greičio bei puslaidininku diskų prieinamumo tobulėjimo.
Operatyvioji atmintis (angl. Random Access Memory) — šiuolaikinio kompiuterio komponentas, kurio
pagalba, galima tam tikram laikotarpiui išsaugoti informaciją jo viduje. Šis komponentas yra žymiai
greitesnis už visus nurodytus įvesties/išvesties įrenginius, bet dėl jo ganėtinai mažos talpos, kainos bei
duomenų nepastovumo be elektros srovės, šis komponentas yra skirtas saugoti bei nuskaityti tik
apdorojamus duomenis kompiuterio viduje.

Duomenų sankaupų sudarymo būdai

Veiksmingas įrašų radimas, tai įrašai randami tokiu greičiu, kad uždavinys būtų išspręstas
reikiamu laiku.
Duomenų sankaupos struktūrai sudaryti taikomus būdus lemia duomenų apdorojimo algoritmo
ryšys su pradinių duomenų ryšiais.
Duomenų bazė – tai susisietų duomenų rinkinys, kuriuo gali naudotis daugeli programų
įvairiems duomenų apdorojimo uždaviniams spręsti
DBVS – duomenų bazių valdymo sistemos
Duomenų bazių tikslai – išvengti neigiamų duomenų apdorojimo reiškinių
Pagrindinis skirtumas duomenų bazių ir kitų duomenų sankaupų yra tas, kad duomenų bazės
esantys duomenų rinkiniai gali naudotis daugelis programų įvairiems duomenų apdorojimo
uždaviniams spręsti.
Duomenų ir programų ryšiai
Duomenys – tai apdorojimo objektas
Programos – duomenims apadoruojančios priemonės
Formalūs ryšiai – nepriklauso nuo programos komandų, jų rinkinių, duomenų struktūrų bei jų
tūrinio
Priežastiniai ryšiai – jų tikslas yra duomenų apdorojimas ir duomenų gavimas
Sisteminė programinė įrangą – tai taikomoms programoms programinė įrangą
Taikomoji programinė įrangą – uždavinio funkcijos realizuoti
Taikomoji programinė įrangą gali būti tipinę ir specialioji
Tipinė programinė įrangą apima bendrai paplitusius uždavinius
Specialioji programinė įrangą skirta konkrečiam projektui realizuoti
Bazinis adresas – duomenų bloko pradžios adresas
Automatų teorija
Pagrindinis kompiuterių teorijos tikslas – išnagrinėti kompiuterių ir skaičiavimų apribojimus
įsigilinant į kompiuterių ir skaičiavimui esmę.
Turingo mašina – gali atlikti tokius pačius skaičiavimus, kaip ir moderniausi šių laikų kompiuteriai
Automatų teoriją – tai teorija nagrinėjant abstrakčius automatus ir uždavinius, kuriuos gali
išspręsti
Turingo mašina – tai automatas , vykdantis begalinę rūšiuotų instrukcijų seką
Asichroninėse sistemose kintamųjų reikšmių kitimo momentai nėra apibrežti
Sinchroninėse sistemose kintamųjų reikšmių kitimo momentus apibrėžia specialūs signalai
V alfabetas, tai baigtinė aibės reikšmių, kurias gali įgyti kintamasis V alfabetas
Vidiniai kintamieji pasireiškia netiesiogiai, sudarydami kombinacijas kartu su iėjimo ir išėjimo
kintamaisiais
Sistemo būsenos, tai vidiniai kintamieji
Mili automato išėjimas priklauso ir nuo būsenos, ir nuo tuo metu padutojo įėjimo signalo
Muro automato išėjimas priklauso tik nuo jo būsenos
Turingo mašina
Efektyvi procedūra – aibė nuosekliai laike atliekamų instrukcijų(taisyklių),tiksliai
reglamentuojančių mūsų ar kieno nors elgesį.
Turingo mašina – tai mašina su baigtiniu būsenų skaičiumi, galvutie sujungia su ypatingu įtaisu –
juosta, ant kurios gali užrašyti ir perskaityti simbolių sekas
Bet kuris procesas, kurį naturaliai būtų galima pavadinti efektyvia procedūra, gali būti
realizuotos Turingo mašina.
Dvejetainis programavimas
Programavimo esmė, visi šiuolaikiniai kompiuteriai ir jų ištobulinta programinė įrangą iš tikrųjų
dirba tik dvejetainiame lygmenyje
Komandos kodas – nurodo, kokią operaciją reikia atlikti su operandas
Operandai – nurodo objektus, su kuriais bus atliekami operacijos veiksmai
Registras – greitaeigė procesoriaus atmintis
Aritmetinės komandos sudaro sudėties ir atminties komandos
Loginės komandos realizuoja loginės algebros veiksmus
Postūmio operacija leidžia sujungti duomenis į vieną arba išskirti į atskiras dalis
Valdymo perdavimo komandos nutraukia nuoseklų komandų vykdymą ir perduoda jį kitai
Įkrovio komandos atlieka duomenų perkelimą iš vienos operatyviosios atminties vietos į kitą

Bazinis reigstras B:
Yra saugomas bazinis adresas
Bazinis adresas – tai vieta kompiuterio atmintyje, nuo kurios pradedami skaičiuoti adresai
Slinkis D:
Slinkis nuorodo adresuojamo objekto padėtį bazinio adreso atžvilgiu
Pažintis su Asembleriu
Apsaugotas režimas – pagrindinis procesoriaus režimas
Šiame režime jis gali naudoti visas instrukcijas ir funkcijas
Programoms yra paskiriamos atskiros atminties sritys, vadinamos segmentais, ir procesorius
neleidžia programai kreiptis už jai paskirtų segmentų ribų
Virtualusis-8086 režimas
Specialus apsaugotojo režimo atvejis
Procesorius gali saugiai tiesiogiai vykdyti realaus adreso režimo programas daugiaprogramio
apdorojimo aplinkoje
Realaus adreso režimas
Įgyvendina 8086 procesoriaus programavimo aplinką su keletą papildomų funkcijų
Programos veikiančios realaus adreso režimu gali sutrukdyti oprecinės sistemos darbą
Sistemos valdymo režimas
Suteikia opreracinei sistemai priemones įgyvendinti energyjos valdymo, sistemos saugų ir kitas
funkcijas
Šias funkcijas naudoja kompiuterių gamintojai, pritaikydami procesoriaus nuostatats tam
tikroms sistemoms
Asembleris, tai programavimo kalba ir šios kalbos transliatorius į mašininę kalbą
Žymė, tai simbolinis vardas, užrašytas operatoriaus pradžioje ir nurodantis į kuriuos operatorius
ir duomenis yra kreipiamasi. Kiekviena žymė baigiasi dvitaškiu
Kintamasis – duomenis identifikuojantis simbolinis vardas
Vardas – tai simbolinis vardas, turintis sombolinę arba skaitinę reikšmę
Operacijos lauke nuorodoma simbolinę asemblerio komanda
Operandai, šiame lauke nurodomi kintamieji, su kuriais reikia atlikti nurodytus veiksmus. Keli
operandai, vienas nuo kito atskiriami kableliais.
Komentarai visada prasideda kabliataškiu ir užima likusią eilutės dalį

Sąvokas kurias reikia mokėti:

Informacijos apdorojimas, Informacija, Duomenys, Informacijos skirstimas, Informacijos
charakteristikos, galutinis naudotojas, informacijos pateikimo forma, lentele, eilutės
identifikatoriai, lentelės rangas, lentelės galia, Algoritmas, Programa, kompiuteriniai duomenis,
bitas, baitas, Duomenų sankaupa, Duomenų laikas, Duomenų įrašas, duomenų failas, duomenų
rinkinys,
Informacijos skirstimas
Pagal apdorimo periodus, Pagal sprendžiamų uždaivinių rūšis, Pagal reikšmė