Professional Documents
Culture Documents
ლექცია 1
ლექცია 1
1
garda ganawilebuli Zalebisa, arsebobs kidev Seyursuli Zalebi,
romelic gansakuTrebul SemTxvevaSi warmoiSoba. mag., rogorc
ganawilebuli Zalis zRvruli mniSvneloba, romelic moqmedebs
usasrulod mcire Txevad moculobaze, Tuki misi aCqareba usasrulod
izrdeba.
zedapiruli Zalebi Sedegia siTxis nawilakze misi mezobeli
nawilakebis an sxva sxeulebis zemoqmedebisa. zedapiruli Zalebis
xarisxobrivi da raodenobrivi SefasebisaTvis ixmareba Zabvis cneba.
moZrav an uZrav siTxis W moculobaSi gavataroT S zedapiri (nax. 1.1) da
warmosaxviT gadavagdoT siTxis nawili, romelic am zedapiridan
marjvnivaa. imisaTvis, rom darCenilma siTxem SeinarCunos uZraobis
mdgomareoba an imoZraos movdoT mas S zedapirze ZalTa ganawilebuli
sistema, romelic im zemoqmedebis eqvivalenturia, romliTac
gadagdebuli nawilis W2 moculoba imoqmedebda darCenili nawilis W1
moculobaze. vTqvaT, S elementarul farTze, romelic xasiaTdeba
normalis erTeulovani n veqtoriT, moqmedebs P Zala, maSin
lim (P / S) pn . (1.1)
S 0
2
masuri Zalebis dasaxasiaTeblad SemovitanoT misi ganawilebis
F lim f / W (1.2)
ewodeba masuri Zalebis ganawilebis simkvrive im wertilSi, romliskenac
a) b)
3
normalur Zabvas anu wnevis Zalis Zabvas ewodeba hidromeqanikuri (an
wonasworobis SemTxvevaSi hidrostatikuri) wneva an ubralod wneva da
igi aRiniSneba p asoTi.
erTeulTa teqnikur sistemaSi wnevis ganzomilebaa kgZ/m2 da kgZ/sm2. am
ukanasknels ewodeba teqnikuri atmosfero:
1 kgZ/sm2 = 10000 kgZ/m2.
SI sistemaSi wnevis ganzomilebaa pa (paskali) 1 pa = 1 n/m2 da misgan
warmoebuli erTeulebi kilopaskali 1 kpa = 103 pa da megapaskali
1 mpa = 106 pa.
1 kgZ/sm2 = 9,8110-4 n/m2 0,1 mpa.
wnevis erTeulebs Soris damokidebuleba SI da erTeulTa teqnikuri
sistemebSi Semdegnairad gamoisaxeba
1 pa = 1 n/m2 = 0,102 kgZ/sm2 an 1 kgZ/sm2 = 9,81 n/m2 = 9,81 pa.
siTxeSi mxebi Zabva, e.i. xaxunis Zabva aRiniSneba -Ti da gamoisaxeba
wnevis msgavsad Semdegi saxiT:
T
lim , (1.3)
S 0 S
4
G
, (1.5)
W
sadac, G – wona, n an kgZ;
W – siTxis moculoba, m3;
-s ganzomileba: SI sistemaSi n/m3, teqnikur sistemaSi kgZ/m3.
mtknari wylis kuTri wona 40C temperaturaze:
40 c 9810 n/m3 = 1000 kgZ/m3
5
wyalbadi 0,81 0,08
wylis orTqli 7,25 0,74
naxSirJangi 11,3 1,15
azoti 11,3 1,15
haeri 11,6 1,20
Jangbadi 12,8 1,30
naxSirorJangi 17,6 1,80
6
wylisaTvis normalur pirobebSi, SeiZleba miviRoT:
1 0 -1
t C , (1.13)
10000
wylisaTvis moculobiTi kumSvis koeficientis W sidideebis
wnevisagan da temperaturisagan damokidebuleba mocemulia cxrilSi 1.3,
xolo temperaturuli gafarToebis koeficientisa t cxrilSi 1.4.
cxrili 1.3
temperatura, W102 pa-1, pa104 wnevis pirobebSi
0
C 50 100 200 390 780
0 5,4 5,37 5,31 5,23 5,15
5 5,29 5,23 5,18 5,08 4,93
10 5,23 5,18 5,08 4,98 4,81
15 5,18 5,1 5,03 4,88 4,7
20 5,15 5,05 4,95 4,81 4,6
cxrili 1.4
t, 1/grad, 0C temperaturis pirobebSi
wneva, pa104
1-10 10-20 40-50 60-70 90-100
10 1,000014 0,000150 0,000422 0,000556 0,000719
980 0,000043 0,000165 0,000422 0,000548 0,000714
1960 0,00072 0,000183 0,000426 0,000539 -
4900 0,000149 0,000235 0,000429 0,000523 0,000661
8830 0,000229 0,000294 0,000437 0,000514 0,000621
7
p
, (1.14)
RT
sadac, p – absoluturi wneva, pa, R – gazis kuTri mudmiva, romelic
gansxvavebulia sxvadasxva gazebisaTvis, magram ar aris damokidebuli
temperaturisa da wnevisagan (haerisaTvis R=287 j/(kgK); T – absoluturi
temperatura, K, 00K = 273,150C.
gaTxevadebis pirobebisgan Sors myofi realuri gazebis yofaqceva,
umniSvnelod gansxvavdeba srulyofili gazis yofaqcevisagan, amitom
maTTvis SesaZlebelia srulyofili gazebis mdgomareobis gantolebis
gamoyeneba farTo diapazonSi. teqnikur angariSebSi gazis simkvrive,
Cveulebriv, mocemulia normaluri fizikuri pirobebisaTvis (t = 00C;
p = 101325 pa), an standartuli pirobebisaTvis (t0 = 200C; p0 = 101325 pa).
haeris simkvrive, roca R = 287 j/(kgK) standartuli pirobebisaTvis,
(1.13) formulis mixedviT iqneba:
101325
0 1,2 kg/m3
287(273,15 20)
sxva pirobebisaTvis haeris simkvrive ganisazRvreba formuliT:
p T0
0 . T0 = t0 + 273,150C (1.15)
p0 T
sadac, p – haeris wneva; T – haeris absoluturi temperatura.
T = t + 273,150C.
sxvadasxva wnevisaTvis haeris simkvrivis temperaturisagan
damokidebulebis mrudebi, romlebic miRebulia (1.14) formuliT,
warmodgenilia naxazze 1.2.
8
nax.1.2. haeris simkvrivis damokidebuleba barometruli wnevisa da
temperaturisagan
E0
c . (1.20)
9
adiabaturi procesisaTvis (1.18) da (1.14) gamosaxulebebidan
dp p
gamomdinareobs: k kRT , saidanac gazebisaTvis:
d
c kRT . (1.21)
bgeris gavrcelebis siCqare (t=200C temperaturisaTvis) haerSi Seadgens
330 m/wm, naxSirorJangSi – 260 m/wm, wyalSi – 1480 m/wm.
vinaidan, gazis moculoba didwilad aris damokidebuli wnevasa da
temperaturaze, amitom wveTovani siTxeebis Seswavlisas miRebuli
daskvnebis gavrcoba SesaZlebelia gazebze im SemTxvevaSi, roca
gansaxilveli movlenis farglebSi wnevisa da temperaturis cvlileba
mcirea. gazis simkvrivis arsebiT cvlilebas iwvevs wnevaTa mniSvnelovani
vardnili, rasac adgili aqvs gazis maRali siCqareebiT moZraobisas.
siTxis moZraobis siCqaris fardoba masSi bgeris gavrcelebis
siCqaresTan SesaZleblobas iZleva ganisazRvros kumSvadobis
gaTvaliswinebis aucilebloba TiToeul konkretul SemTxvevaSi.
praqtikulad, gazi SeiZleba CaiTvalos kumSvadad, roca misi moZraobis
siCqare ar aWarbebs 100 m/wm.
10
– siTxis absoluturi, anu dinamikuri siblante.
sidide yovelTvis dadebiTia, amitom (1.22) formulaSi niSani "plusi"
du
an "minusi" unda daisvas -is niSnis Sesabamisad.
dy
dinamikuri siblante izomeba puazebSi, an paskaliwamebSi (pawm):
1 wm
1 puazi=0,1pawm = kgZ 2 . (1.23)
9,81 m
dinamikuri siblantis mniSvneloba damokidebulia siTxis saxeobaze
da mis temperaturaze.
siTxis dinamikuri siblantis fardobas siTxis simkvrivesTan ewodeba
fardobiTi, anu kinematikuri siblante:
. (1.24)
kinematikuri siblante teqnikur sistemaSi izomeba stoqsebSi (st) an SI
sistemaSi kvadratuli metri Sefardebuli wamTan (m2/wm):
1 st=110-4 m2/wm (1.25)
stoqsis meased nawils ewodeba santistoqsi.
200C temperaturaze wylis kinematikuri siblante:
200 C 0,01 st 110-6 m2/wm (1.26)
11
benzini (t=150C) 0,0006-0,000065 0,0083-0,0093
abusalaTinis zeTi (t=200C) 0,972 10,02
mineraluri zeTi (t=200C) 0,0275-1,29 0,313-14,3
navTobi (t=150C; =0,86) 0,007-0,008 0,081-0,093
vercxliswyali (t=200C) 0,0015 0,00111
uwylo eTilis spirti (t=200C) 0,00119 0,0151
0,0631
0,07310 E 0 10 m2/wm,
4
(1.28)
E
an a.d.altSulis formuliT:
0
E 24 2,3 lg
2 0,0294 1
2 0,0166
2
0,0294 2 0,0166 ,
(1.29)
12
sadac, – siTxis kinematikuri siblante, sm2/wm.
siTxeebis siblante damokidebulia agreTve wnevisaganac, rac
vlindeba wnevis SedarebiT didi cvlilebisas. wnevis zrdis kvalobaze
siTxeebis umetesobis siblante izrdeba, rac Cans Semdegi gantolebidan:
0e ( p p 0 ) (1.30)
13
romelic gazebisaTvis mniSvnelovnad naklebia wylis simkvrivesTan
SedarebiT.
1 1
Pzed , (1.32)
r1 r2
sadac, – zedapiruli daWimuloba, n/m;
r1 da r2 – zedapiris elementis simrudis mTavari radiusebi, m;
siTxis amozneqil zedapirze wneva matulobs, xolo Cazneqil
zedapirze – klebulobs.
haerTan SexebaSi myof 200C temperaturis mqone wylisTvis, zedapiruli
daWimuloba
=0,072 n/m.
siTxis zedapiruli daWimuloba mis temperaturazea damokidebuli:
0 t (1.33)
14
an
2
h zed (1.35)
gr
sadac, r – milakis radiusi, m; hzed – kapilaruli awevis simaRle, m.
kapilaroba – siTxis unari mcire diametris milebSi aiwios normalur
doneze maRla da imavdroulad Seqmnas Cazneqili meniski (Tu siTxe
asvelebs milakis kedlebs) an daiwios normalur doneze dabla da
imavdroulad Seqmnas amozneqili meniski (Tu siTxe ar asvelebs milakis
kedlebs). siTxis es unari ganpirobebulia SeWidulobis ZalebiT
(urTierTmizidvis ZalebiT), romelsac adgili aqvs siTxisa da myari
sxeulis sazRvarze.
milebSi siTxis awevis an dawevis simaRle gamoiTvleba formuliT:
k
h , mm (1.36)
d
sadac, d – milakis diametri, mm;
k mudmiva, romlis ganzomilebaa mm2. igi wylisTvis tolia +30,
spirtisTvis +12, vercxliswylisTvis – 14.
15
igi SeiZleba miviRoT gawonasworebul an moZrav siTxeSi temperaturaze,
romelic tolia duRilis temperaturisa mocemul wnevaze, an im wnevis
dros, romelic tolia najeri orTqlis drekadobisa mocemul
temperaturaze.
rogorc fizikuri kvlevebi aCvenebs, duRili warmoiqmneba mxolod im
SemTxvevaSi, roca siTxeSi aris kedelTan Camagrebuli gazis buStulebi
an aseTi buStulebi warmoiqmneba im gazis gamoyofis Sedegad, romelic
gaxsnilia siTxeSi, maSin temperaturis momatebisas an wnevis daklebisas
siTxe orTqldeba buStulebis SigniT, isini izrdebian moculobaSi da
gaiWrebian gareT Tavisufali zedapiridan. warmoiSoba duRilis procesi.
Tu siTxeSi ar aris gazi gaxsnili an damagrebuli saxiT, maSin
duRils adgili ara aqvs im temperaturazec ki, romelic duRilis
temperaturas mniSvnelovnad aWarbebs. aseT pirobebSi myof siTxeebs
ewodeba gadaxurebuli. degazirebuli siTxeebi ar duRs wnevis
daklebisas najeri orTqlis wnevaze dabla.
siTxis duRils mivyavarT ares uwyvetobis darRvevebisaken, amitom
parametrebis mniSvnelobebi romlis drosac iwyeba duRili
gansazRvraven im daskvnebis gamoyenebis sazRvars, rac eyrdnoba
uwyvetobis hipoTezas.
hidrodinamikisTvis interess warmoadgens duRilis kerZo SemTxveva,
romelic warmoiqmneba moZrav siTxeSi wnevis adgilobrivi Semcirebisas
najeri orTqlis wnevamde. duRilis am saxes ewodeba kavitacia. am
movlenas mniSvnelovani da uaryofiTi roli gaaCnia manqanebis
hidrodinamikaSi da teqnikis sxva sferoebSi. kavitacia SeiZleba
warmoiqmnas erTeuli buStulebisa da uwyveti sicarielis saxiT.
siTxis qceva wnevis dawevisas arsebiTad aris damokidebuli masSi
gaxsnili gazis arsebobasTan. gazis gaxsnis kanonzomierebas ikvlevs
henris kanoni, romlis mixedviTac siTxeSi gaxsnili gazis koncentracia
proporciulia misi wnevisa xsnaris zemoT.
kavitacia – wveTovani siTxis nakadis uwyvetobis darRvevaa. wnevis
klebis an temperaturis matebisas siTxeSi iwyebs gamoCenas misi orTqlis
calkeuli buStulebi, agreTve gamoiyofa siTxeSi gaxsnili gazebi. roca
siTxeSi wneva gaxdeba misi najeri orTqlis wnevis toli mocemul
16
temperaturaze, siTxeSi warmoiqmneba buStulebi an mTeli sicarieleebi,
romlebic Sevsebulia siTxisa da gazis orTqliT, rac iwvevs nakadis
mTlianobis wyvetas. bunebrivia, rom kanonebi, romlebic dadgenilia
uwyveti areebisaTvis, am SemTxvevaSi kargavs Zalas.
es buStulebi da sicarieleebi gadaadgildeba siTxis masaSi an masTan
erTad, xvdeba ra ufro dabali temperaturis an maRali wnevis areSi,
myisierad SeirTveba (gaqreba, vinaidan, orTqli kondensirdeba, xolo
gazebi xelaxla gaixsneba siTxeSi da Seqmnil sicarieleebisken didi
siCqariT miiswrafis siTxis nawilakebi), rac iwvevs adgilobriv
hidravlikur dartymebs – am adgilebSi wnevis mkveTr matebas (10-100 mpa/m2
= da meti), agreTve temperaturis adgilobriv matebas (1000-15000С-mde).
cxrili 1.8
zogierTi siTxis najeri orTqlis wneva (pn.o, kpa) sxvadasxva
temperaturaze
temperatura, 0C
siTxe
20 40 60 80 100 120 140
wyali 2,34 7,38 19,9 47,4 101 199 362
zeTi АМГ-40 - - 0,4 0,8 1,73 3,06 5,72
industriuli zeTi "20" - - 0,13 0,27 0,4 0,53 0,93
17
pirobebSi mravalfaziani sistemebi SeiZleba gadavides erTgvarovan
(homogenur) sistemebSi da piriqiT. magaliTad, wyali Cveulebriv
pirobebSi Seicavs haers gaxsnil mdgomareobaSi. wnevis Semcirebis da
temperaturis gazrdisas haeri iwyebs gamoyofas, warmoqmnis ra
mniSvnelovani zomis haeris buStulebs, anu adgili aqvs erTfaziani
sistemis (wyali) gardaqmnas orfazian (wyali + gazi) sistemad.
diskretuli fazis raodenoba uwyvet fazaSi ganisazRvreba
moculobiTi koncentraciiT. Cveulebriv, moculobiTi koncentracia
ewodeba diskretuli fazis mier dakavebul moculobis fardobas
mravalfaziani sistemis saerTo moculobasTan:
W2
, (1.37)
W1 W2
sadac, W1 da W2 – Sesabamisad mravalfaziani sistemis uwyveti da
diskretuli fazebis moculobebi, m3.
mravalfaziani sistemis saSualo simkvrive gamoisaxeba
damokidebulebiT:
2 (1 )1 (1.38)
18
anomalur siTxeebSi mxebi Zabva ganisazRvreba bingamis formuliT:
du
0 , (1.39)
dy
sadac, 0 – Zvris sawyisi (zRvruli) Zabva, pa; (niutonisebri
siTxeebisaTvis 0=0).
amrigad, anomalur siTxeebSi xaxunis Zala aRiZvreba jer kidev uZrav,
Tumca ukve moZraobaSi mosasvlelad myof siTxeebSi. naxazze 1.3
naCvenebia damokidebuleba mxeb Zabvebsa da siCqaris gradients Soris.
19
rogorc wesi koreqtirebas, Semasworebeli koeficientebis Semotanis
saSualebiT.
20