Download as pdf or txt
Download as pdf or txt
You are on page 1of 20

T a v i I

siTxisa da gazis fizikuri Tvisebebi

1.1. siTxis gansazRvra

siTxeebi meqanikuri Tvisebebis mixedviT or klasad iyofa:


mciredkumSvadi (wveTovani) da kumSvadi (gazisebri). fizikis
TvalsazrisiT wveTovani siTxe mniSvnelovnad gansxvavdeba gazisgan,
xolo siTxis meqanikis poziciidan ki, maT Soris gansxvaveba didi ar
aris. amitom wveTovani siTxeebisaTvis samarTliani kanonebi, SeiZleba
gamoyenebuli iqnes gazebisTvisac, roca SesaZlebelia ukanasknelTa
kumSvadobis ugulebelyofa.
siTxe ewodeba fizikur sxeuls, romelic Zlier ewinaaRmdegeba
sakuTari moculobis, xolo sustad ewinaaRmdegeba sakuTari formis
Secvlas.
gazi ewodeba fizikur sxeuls, romelic sustad ewinaaRmdegeba
sakuTari moculobisa da formis Secvlas.
hidroaeromeqanikaSi ar aris gaTvaliswinebuli nivTierebis
molekuluri agebuleba da siTxe da gazi ganixileba uwyveti ares saxiT,
romelic avsebs sivrces sicarieleebis gareSe, e.i. igi warmoadgens
kontiniuums.

1.2. siTxis daZabuli mdgomareoba. siTxeSi moqmedi Zalebi

siTxis denadobis (misi nawilakebis moZraobis) gamo, masSi ZiriTadad


SesaZlebelia iseTi Zalebis aRZvra, romlebic uwyvetadaa ganawilebuli
mTel mis moculobaSi (masaSi) an mis zedapirze. amrigad, siTxeSi moqmedi
ganawilebuli Zalebi moqmedebis xasiaTis mixedviT SeiZleba daiyos
zedapirul da masur (moculobiT) Zalebad. pirvels miekuTvneba
siblantisa da wnevis Zalebi, xolo meores – simZimis, inerciis,
eleqtromagnituri da sxva Zalebi.
masuri Zalebi Txevadi sxeulis masis, xolo erTgvarovani
siTxeebisaTvis maTi moculobis proporciulia. zedapiruli Zalebi misi
Tanabrad ganawilebisas, ganawilebis zedapiris sididis proporciulia.

1
garda ganawilebuli Zalebisa, arsebobs kidev Seyursuli Zalebi,
romelic gansakuTrebul SemTxvevaSi warmoiSoba. mag., rogorc
ganawilebuli Zalis zRvruli mniSvneloba, romelic moqmedebs
usasrulod mcire Txevad moculobaze, Tuki misi aCqareba usasrulod
izrdeba.
zedapiruli Zalebi Sedegia siTxis nawilakze misi mezobeli
nawilakebis an sxva sxeulebis zemoqmedebisa. zedapiruli Zalebis
xarisxobrivi da raodenobrivi SefasebisaTvis ixmareba Zabvis cneba.
moZrav an uZrav siTxis W moculobaSi gavataroT S zedapiri (nax. 1.1) da
warmosaxviT gadavagdoT siTxis nawili, romelic am zedapiridan
marjvnivaa. imisaTvis, rom darCenilma siTxem SeinarCunos uZraobis
mdgomareoba an imoZraos movdoT mas S zedapirze ZalTa ganawilebuli
sistema, romelic im zemoqmedebis eqvivalenturia, romliTac
gadagdebuli nawilis W2 moculoba imoqmedebda darCenili nawilis W1
moculobaze. vTqvaT, S elementarul farTze, romelic xasiaTdeba

normalis erTeulovani n veqtoriT, moqmedebs  P Zala, maSin

lim (P / S)  pn . (1.1)
S 0

am gamosaxulebas vuwodoT zedapirul ZalTa Zabva im wertilSi


saiTkenac miiswrafvis S farTi. aq n indeqsi aRniSnavs ara proeqcias

(vinaidan pn veqtoria), aramed S farTis orientacias sivrceSi. e.i.

aCvenebs, rom p n – aris Zabva farTobze, romlis normali aris n . p n

veqtors S farTis mimarT SeiZleba nebismieri orientacia gaaCndes da


mas SeiZleba hqondes ori mdgeneli – normaluri da mxebi.
naxazi 1.1, b-dan Cans, rom pn  pnsS 0  pnn n

pnn – p n veqtoris proeqcia S farTis normalis mimarTulebaze;

pns – p n veqtoris proeqcia S farTis mxeb mimarTulebaze.

kerZo SemTxvevaSi, SesaZlebelia pns=0 da pn=pnnn niutonis mesame


kanonis Tanaxmad, pnS = -p-nS, anu pn = -pn.

2
masuri Zalebis dasaxasiaTeblad SemovitanoT misi ganawilebis

simkvrivis cneba. Tu siTxis W elementarul moculobaze moqmedebs f


Zala, maSin veqtors, romelic ganisazRvreba pirobidan:


F  lim f / W  (1.2)
ewodeba masuri Zalebis ganawilebis simkvrive im wertilSi, romliskenac

miiswrafvis W moculoba. cxadia, rom F warmoadgens masur Zalas,


romelic modis siTxis masis erTeulze da gaaCnia aCqarebis ganzomileba.
misi proeqciebi dekartis koordinatTa sistemaSi aRiniSneba Fx, Fy, Fz.

a) b)

nax.1.1. zedapiruli Zalebi da maTi Zabvebi


a) P-S farTze moqmedi zedapiruli Zala; b) Zabvis Pn veqtoris daSla
normalur da mxeb mdgenelebad

pn da F sidideebi siTxeSi moqmed ZalTa ZiriTadi maxasiaTeblebia.


hidroaeromeqanikaSi zedapiruli da masuri Zalebi, Cveulebriv
ganixileba erTeulovani Zalebis saxiT. masuri Zalebi eTanadeba masis
erTeuls, xolo zedapiruli Zalebi – farTobis erTeuls.
vinaidan, yoveli masuri Zala masisa da aCqarebis namravlis tolia,
aqedan gamomdinare, erTeulovani masuri Zala ricxobrivad Sesabamisi
erTeulovani aCqarebis tolia.
erTeulovan zedapirul Zalas, rogorc zemoT iyo aRniSnuli, ewodeba
zedapirul ZalTa Zabva da igi iSleba normalur da mxeb Zabvebad.

3
normalur Zabvas anu wnevis Zalis Zabvas ewodeba hidromeqanikuri (an
wonasworobis SemTxvevaSi hidrostatikuri) wneva an ubralod wneva da
igi aRiniSneba p asoTi.
erTeulTa teqnikur sistemaSi wnevis ganzomilebaa kgZ/m2 da kgZ/sm2. am
ukanasknels ewodeba teqnikuri atmosfero:
1 kgZ/sm2 = 10000 kgZ/m2.
SI sistemaSi wnevis ganzomilebaa pa (paskali) 1 pa = 1 n/m2 da misgan
warmoebuli erTeulebi kilopaskali 1 kpa = 103 pa da megapaskali
1 mpa = 106 pa.
1 kgZ/sm2 = 9,8110-4 n/m2  0,1 mpa.
wnevis erTeulebs Soris damokidebuleba SI da erTeulTa teqnikuri
sistemebSi Semdegnairad gamoisaxeba
1 pa = 1 n/m2 = 0,102 kgZ/sm2 an 1 kgZ/sm2 = 9,81 n/m2 = 9,81 pa.
siTxeSi mxebi Zabva, e.i. xaxunis Zabva aRiniSneba -Ti da gamoisaxeba
wnevis msgavsad Semdegi saxiT:
T
  lim , (1.3)
S  0 S

sadac, T – mxebi Zala, zedapiruli Zalis mxebi mdgeneli.


mxebi Zabvis ganzomilebis erTeuli igivea rac wnevisa.

1.3. siTxeebis simkvrive da kuTri wona

siTxis ZiriTadi fizikuri maxasiaTebelia misi simkvrive , romelic


erTgvarovani siTxeebisaTvis ganisazRvreba, rogorc misi masis M da
moculobis W fardoba:
M
 (1.4)
W
SI sistemaSi simkvrivis ganzomilebaa kg/m3, xolo teqnikur sistemaSi
kgZwm2/m4 .
mtknari wylis simkvrive 40C temperaturaze:
 40 c  1000 kg/m3

erTgvarovani siTxis kuTri wona , ewodeba siTxis erTeulovani


moculobis wonas:

4
G
 , (1.5)
W
sadac, G – wona, n an kgZ;
W – siTxis moculoba, m3;
-s ganzomileba: SI sistemaSi n/m3, teqnikur sistemaSi kgZ/m3.
mtknari wylis kuTri wona 40C temperaturaze:
 40 c  9810 n/m3 = 1000 kgZ/m3

siTxis fardobiTi kuTri wona  ewodeba misi kuTri wonis Sefardebas


mtknari wylis kuTr wonasTan 40C temperaturaze:

 (1.6)
 40 C

simkvrivesa da kuTr wonas Soris arsebobs damokidebuleba:


= g (1.7)
sadac, g – Tavisufali vardnis aCqareba, m/wm2.
cxrilSi 1.1 mocemulia wveTovani siTxeebis simkvrivis  da kuTri
wonis  mniSvnelobebi t=200C temperaturaze
cxrili 1.1
siTxe , n/m3 , kg/m3
mtknari wyali 9790 998,2
zRvis wyali 10010-10090 1002-1029
uwylo glicerini 12260 1250
navTi 7770-8450 792-840
abusalaTinis zeTi 9520 970
mineraluri zeTi 8000-8750 877-892
navTobi 8340-9320 850-950
vercxliswyali 132900 13547
uwylo eTilis spirti 7440 789,3
natriumis qloridi (xsnari) 10690 1200
eTilis eTeri 7010-7050 715-719
saaviacio benzini 7250-7370 739-751

cxrilSi 1.2 moyvanilia gazebis simkvrivis  da kuTri wonis 


mniSvnelobebi 9,7104 pa wnevasa da t=150C temperaturaze.
cxrili 1.2
gazi , n/m3 , kg/m3

5
wyalbadi 0,81 0,08
wylis orTqli 7,25 0,74
naxSirJangi 11,3 1,15
azoti 11,3 1,15
haeri 11,6 1,20
Jangbadi 12,8 1,30
naxSirorJangi 17,6 1,80

1.4. siTxeebis kumSvadoba da temperaturuli gafarToeba

siTxis unari winaaRmdegoba gauwios sakuTari moculobis Secvlas


xasiaTdeba moculobiTi kumSvisa da temperaturuli gafarToebis
koeficientebiT.
moculobiTi kumSvis koeficienti W, pa-1 (m2/n) an sm2/kgZ– warmoadgens
siTxis moculobis fardobiT cvlilebas wnevis erTeulovani
cvlilebisas
W
W   , (1.8)
Wp
sadac, W – siTxis Tavdapirveli moculoba;
W – W moculobis cvlileba wnevis p sididiT cvlilebisas.
moculobiTi kumSvis koeficientis Sebrunebuli sidide warmoadgens
siTxis drekadobis moduls E0:
1
E0  . (1.9)
W
wylisTvis, normalur pirobebSi, (40C da atmosferuli wnevis
pirobebSi), SeiZleba miviRoT:
1
W  , pa-1 (1.10)
2  109
E2109, pa (1.11)
temperaturuli gafarToebis koeficienti t, 0
C-1 gamosaxavs siTxis
moculobis fardobiT cvlilebas temperaturis 10C-iT cvlilebis dros:
W
t  , (1.12)
Wt
sadac, W – moculobis cvlileba temperaturis t0-iT cvlilebis
Sesabamisad.

6
wylisaTvis normalur pirobebSi, SeiZleba miviRoT:
1 0 -1
t  C , (1.13)
10000
wylisaTvis moculobiTi kumSvis koeficientis W sidideebis
wnevisagan da temperaturisagan damokidebuleba mocemulia cxrilSi 1.3,
xolo temperaturuli gafarToebis koeficientisa t cxrilSi 1.4.
cxrili 1.3
temperatura, W102 pa-1, pa104 wnevis pirobebSi
0
C 50 100 200 390 780
0 5,4 5,37 5,31 5,23 5,15
5 5,29 5,23 5,18 5,08 4,93
10 5,23 5,18 5,08 4,98 4,81
15 5,18 5,1 5,03 4,88 4,7
20 5,15 5,05 4,95 4,81 4,6

cxrili 1.4
t, 1/grad, 0C temperaturis pirobebSi
wneva, pa104
1-10 10-20 40-50 60-70 90-100
10 1,000014 0,000150 0,000422 0,000556 0,000719
980 0,000043 0,000165 0,000422 0,000548 0,000714
1960 0,00072 0,000183 0,000426 0,000539 -
4900 0,000149 0,000235 0,000429 0,000523 0,000661
8830 0,000229 0,000294 0,000437 0,000514 0,000621

1.5. gazebis kumSvadoba da temperaturuli gafarToveba

wveTovani siTxeebisagan gansxvavebiT, gazebisTvis damaxasiaTebelia


mniSvnelovani kumSvadoba da temperaturuli gafarTovebis koeficientis
maRali sidideebi. gazis simkvrivis damokidebuleba wnevisa da
temperaturisagan dgindeba mdgomareobis gantolebis mixedviT.
umartivesi Tvisebebis mqonea gazi, romelic imdenadaa gaiSviaTebuli,
rom mis molekulebs Soris urTierTqmedeba SeiZleba ugulebelvyoT,
aseT gazs ewodeba srulyofili (idealuri) gazi, romlisTvisac
samarTliania klapeironis gantoleba. es gantoleba saSualebas iZleva
cnobili wnevisa da temperaturisaTvis ganisazRvros gazis simkvrive:

7
p
 , (1.14)
RT
sadac, p – absoluturi wneva, pa, R – gazis kuTri mudmiva, romelic
gansxvavebulia sxvadasxva gazebisaTvis, magram ar aris damokidebuli
temperaturisa da wnevisagan (haerisaTvis R=287 j/(kgK); T – absoluturi
temperatura, K, 00K = 273,150C.
gaTxevadebis pirobebisgan Sors myofi realuri gazebis yofaqceva,
umniSvnelod gansxvavdeba srulyofili gazis yofaqcevisagan, amitom
maTTvis SesaZlebelia srulyofili gazebis mdgomareobis gantolebis
gamoyeneba farTo diapazonSi. teqnikur angariSebSi gazis simkvrive,
Cveulebriv, mocemulia normaluri fizikuri pirobebisaTvis (t = 00C;
p = 101325 pa), an standartuli pirobebisaTvis (t0 = 200C; p0 = 101325 pa).
haeris simkvrive, roca R = 287 j/(kgK) standartuli pirobebisaTvis,
(1.13) formulis mixedviT iqneba:
101325
0   1,2 kg/m3
287(273,15  20)
sxva pirobebisaTvis haeris simkvrive ganisazRvreba formuliT:
p T0
  0  . T0 = t0 + 273,150C (1.15)
p0 T
sadac, p – haeris wneva; T – haeris absoluturi temperatura.
T = t + 273,150C.
sxvadasxva wnevisaTvis haeris simkvrivis temperaturisagan
damokidebulebis mrudebi, romlebic miRebulia (1.14) formuliT,
warmodgenilia naxazze 1.2.

8
nax.1.2. haeris simkvrivis damokidebuleba barometruli wnevisa da
temperaturisagan

izoTermuli procesisaTvis (T=const) formula (1.15) gvaZlevs:


p
 const , (1.16)

xolo adiabaturi procesisaTvis
p
 const , (1.17)
k
CP
sadac, k  – gazis adiabaturi mudmiva, CP – gazis siTbotevadoba
CV
mudmivi wnevis dros; CV – gazis siTbotevadoba mudmivi moculobis
dros.
gazebis kumSvadoba damokidebulia mdgomareobis cvlilebis procesis
xasiaTze:
izoTermuli procesisTvis
E0 = p, (1.18)
adiabaturi procesisTvis
E0 = kp. (1.18')
(1.18) gamosaxulebidan gamomdinareobs, rom izoTermuli procesis
dros atmosferuli haerisTvis kumSvadoba Seadgens ~9,8104 pa, rac
daaxloebiT 20 aTasjer aWarbebs wylis kumSvadobas. moZrav nakadSi
wnevis cvlilebisas gazis simkvrivis cvalebadobis ganmsazRvreli
mniSvnelovani maxasiaTebelia bgeris gavrcelebis siCqare c. erTgvarovan
garemoSi bgeriTi rxevebis gavrcelebis siCqare ganisazRvreba
damokidebulebiT
dp
c2  . (1.19)
d
(1.8) da (1.9) damokidebulebebis gaTvaliswinebiT (1.19) gamosaxulebidan
ganisazRvreba bgeris gavrcelebis siCqare:

E0
c . (1.20)

9
adiabaturi procesisaTvis (1.18) da (1.14) gamosaxulebebidan
dp p
gamomdinareobs:  k  kRT , saidanac gazebisaTvis:
d 

c  kRT . (1.21)
bgeris gavrcelebis siCqare (t=200C temperaturisaTvis) haerSi Seadgens
330 m/wm, naxSirorJangSi – 260 m/wm, wyalSi – 1480 m/wm.
vinaidan, gazis moculoba didwilad aris damokidebuli wnevasa da
temperaturaze, amitom wveTovani siTxeebis Seswavlisas miRebuli
daskvnebis gavrcoba SesaZlebelia gazebze im SemTxvevaSi, roca
gansaxilveli movlenis farglebSi wnevisa da temperaturis cvlileba
mcirea. gazis simkvrivis arsebiT cvlilebas iwvevs wnevaTa mniSvnelovani
vardnili, rasac adgili aqvs gazis maRali siCqareebiT moZraobisas.
siTxis moZraobis siCqaris fardoba masSi bgeris gavrcelebis
siCqaresTan SesaZleblobas iZleva ganisazRvros kumSvadobis
gaTvaliswinebis aucilebloba TiToeul konkretul SemTxvevaSi.
praqtikulad, gazi SeiZleba CaiTvalos kumSvadad, roca misi moZraobis
siCqare ar aWarbebs 100 m/wm.

1.6. siTxeebis siblante

siTxeebis Tvisebas winaaRmdegoba gauwios Zvras, ewodeba siblante.


yvela realur siTxes garkveuli siblante gaaCnia, romelic siTxis
momijnave nawilakebis fardobiTi gadaadgilebisas Siga xaxunis saxiT
vlindeba. arsebobs rogorc adviladmoZravi (mag.wyali, haeri) aseve
Zalian blanti siTxeebi, romelTa Zvris winaRoba Zalian mniSvnelovani
sididea (glicerini, mZime zeTebi da sxv.). amrigad, siblante axasiaTebs
siTxeebis denadobas an misi nawilakebis Zvradobis unars.
siTxeSi Sida xaxunis Zala , romelic modis farTobis erTeulze
ganisazRvreba niutonis kanoniT:
du
   , (1.22)
dy
du
sadac, – siCqaris gradienti, nakadis moZraobis perpendikularuli
dy
mimarTulebiT;

10
 – siTxis absoluturi, anu dinamikuri siblante.
 sidide yovelTvis dadebiTia, amitom (1.22) formulaSi niSani "plusi"
du
an "minusi" unda daisvas -is niSnis Sesabamisad.
dy
dinamikuri siblante izomeba puazebSi, an paskaliwamebSi (pawm):
1 wm
1 puazi=0,1pawm =  kgZ  2 . (1.23)
9,81 m
dinamikuri siblantis mniSvneloba damokidebulia siTxis saxeobaze
da mis temperaturaze.
siTxis dinamikuri siblantis fardobas siTxis simkvrivesTan ewodeba
fardobiTi, anu kinematikuri siblante:

 . (1.24)

kinematikuri siblante teqnikur sistemaSi izomeba stoqsebSi (st) an SI
sistemaSi kvadratuli metri Sefardebuli wamTan (m2/wm):
1 st=110-4 m2/wm (1.25)
stoqsis meased nawils ewodeba santistoqsi.
200C temperaturaze wylis kinematikuri siblante:
 200 C  0,01 st  110-6 m2/wm (1.26)

wyali miekuTvneba yvelaze mcire siblantis mqone siTxeebs. praqtikaSi


gamoyenebuli siTxeebis mxolod mcire raodenobas (eTeri, spirti) gaaCnia
ufro naklebi siblante vidre wyals. yvelaze mcire siblantis mqonea
Txevadi naxSirorJangi, romlis siblante wylis siblantesTan SedarebiT
50-jer naklebia. yvela Txevadi zeTis siblante metia wylis
siblantesTan SedarebiT (abusalaTinis zeTis siblante t=200C
temperaturaze 1000-jer ufro metia wylis siblantesTan SedarebiT igive
temperaturaze). cxrilSi 1.5 mocemulia zogierTi siTxis siblantis
mniSvnelobebi.
cxrili 1.5
siTxe , pawm  sm2/wm
mtknari wyali (t=200C) 0,00101 0,01012
uwylo glicerini (t=200C) 0,512 4,1
navTi (t=150C) 0,0016-0,0025 0,02-0,03

11
benzini (t=150C) 0,0006-0,000065 0,0083-0,0093
abusalaTinis zeTi (t=200C) 0,972 10,02
mineraluri zeTi (t=200C) 0,0275-1,29 0,313-14,3
navTobi (t=150C; =0,86) 0,007-0,008 0,081-0,093
vercxliswyali (t=200C) 0,0015 0,00111
uwylo eTilis spirti (t=200C) 0,00119 0,0151

siTxis siblantis temperaturisagan damokidebuleba moyvanilia


cxrilSi 1.6.
cxrili 1.6
temperatura, 0C , sm2/wm 10-3, pawm
0 0,0179 1,79
4 0,0152 1,57
20 0,0101 1,01
40 0,0066 0,65
60 0,0048 0,48
80 0,0037 0,36
90 0,0033 0,31
99 0,0028 0,27

rogorc cxrili 1.6-dan Cans, temperaturis 00C-dan 1000C-mde gazrdisas


wylis siblante klebulobs 7-jer. wveTovani siTxeebis siblante
temperaturis zrdasTan erTad mcirdeba. magaliTad, sufTa mtknari
wylisaTvis dinamikuri siblantis damokidebuleba temperaturisagan
gamoisaxeba puazeilis formuliT:
0,00179
 . (1.27)
1  0,0368t  0,000221t 2
praqtikaSi siTxis siblante ganisazRvreba specialuri mowyobilobiT,
romelsac viskozimetri ewodeba. yvelaze xSirad siblante gamoisaxeba
engleris gradusebiT (0E) – e.w. pirobiTi siblante. engleris gradusebiT
gamosaxuli pirobiTi siblantidan kinematikur siblanteze gadasvla,
xorcieldeba ubelodes empiriuli formuliT:

 0,0631 
   0,07310 E  0   10 m2/wm,
4
(1.28)
 E 
an a.d.altSulis formuliT:

0

E  24 2,3 lg

 2  0,0294   1

 2  0,0166   
 2


 0,0294   2  0,0166  ,

(1.29)

12
sadac,  – siTxis kinematikuri siblante, sm2/wm.
siTxeebis siblante damokidebulia agreTve wnevisaganac, rac
vlindeba wnevis SedarebiT didi cvlilebisas. wnevis zrdis kvalobaze
siTxeebis umetesobis siblante izrdeba, rac Cans Semdegi gantolebidan:
  0e ( p  p 0 ) (1.30)

sadac  da 0 – dinamikuri siblante Sesabamisad p da p0 wnevebisas;


 - koeficienti, romlis mniSvneloba zeTebisaTvis icvleba
0,0023 – 0,003 diapazonSi.

1.7. gazebis siblante

gazebis siblante, umTavresad, ganpirobebulia, molekulebis uwesrigo


Tburi moZraobiT, romlis intensivoba izrdeba temperaturasTan erTad.
haeris dinamikuri siblante ganisazRvreba milikenis formuliT:

  1,745  10 6  5,03  10 9 t (1.31)

es formula t=150C temperaturisTvis gvaZlevs =1,8210-5 pawm. sxva


gazebis dinamikuri siblantec daaxloebiT igive rigis sididea.
gazebis kinematikuri siblante damokidebulia temperaturasa da
wnevaze. igi izrdeba temperaturis zrdis da mcirdeba wnevis matebis
kvalobaze. cxrilSi 1.7 mocemulia zogierTi gazis kinematikuri
siblantis mniSvneloba.
cxrili 1.7
104, m2/wm 0C temperaturis pirobebSi
gazi
0 20 50 100
haeri 0,133 0,151 0,178 0,232
meTani 0,145 0,165 0,197 0,256
eTileni 0,075 0,086 0,104 0,138

haeris kinematikuri siblante normaluri pirobebisTvis (t = 200C,


p ~ 105 pa =1 at):
=1,5710-5 m2/wm
e.i. daaxloebiT 15-jer metia vidre wylis siblante igive pirobebSi. es
Aaixsneba imiT, rom (1.24) gamosaxulebis mniSvnelSi Sedis simkvrive,

13
romelic gazebisaTvis mniSvnelovnad naklebia wylis simkvrivesTan
SedarebiT.

1.8. siTxeebis zedapiruli daWimuloba

siTxeebis zedapiruli daWimuloba ganpirobebulia zedapiruli Sris


molekulebis urTierTmizidulobis ZalebiT, romlebic cdiloben siTxis
Tavisufali zedapiris Semcirebas.
zedapiruli daWimulobis gamo siTxe, romelsac mrudwiruli zedapiri
gaaCnia ganicdis damatebiT Zalvas, romelic zrdis an amcirebs wnevis
Zalas siTxeSi Semdegi sididiT (laplasis formula):

1 1
Pzed     , (1.32)
 r1 r2 
sadac,  – zedapiruli daWimuloba, n/m;
r1 da r2 – zedapiris elementis simrudis mTavari radiusebi, m;
siTxis amozneqil zedapirze wneva matulobs, xolo Cazneqil
zedapirze – klebulobs.
haerTan SexebaSi myof 200C temperaturis mqone wylisTvis, zedapiruli
daWimuloba
=0,072 n/m.
siTxis zedapiruli daWimuloba mis temperaturazea damokidebuli:
   0  t (1.33)

sadac, 0 – zedapiruli daWimuloba haerTan Sexebis pirobebSi 00C


temperaturaze. wylisaTvis 0=0,076 n/m, =0,00015 n/(m0C).
siTxis zedapiruli daWimulobis gaTvaliswineba aucilebelia
siTxiani xelsawyoebiT sargeblobisas wnevebis gazomvisas, siTxis
gamodinebisas mcire xvretebidan, filtraciis pirobebSi, Tavisufal
WavlebSi wveTebis warmoqmnisas.
gansakuTrebiT mkafiod zedapiruli daWimuloba Tavs iCens Zalian
mcire diametris milakebSi (kapilarebSi), romelTaTvisac
damokidebuleba (1.32) Rebulobs saxes:
2
Pzed  , (1.34)
r

14
an
2
h zed  (1.35)
gr
sadac, r – milakis radiusi, m; hzed – kapilaruli awevis simaRle, m.
kapilaroba – siTxis unari mcire diametris milebSi aiwios normalur
doneze maRla da imavdroulad Seqmnas Cazneqili meniski (Tu siTxe
asvelebs milakis kedlebs) an daiwios normalur doneze dabla da
imavdroulad Seqmnas amozneqili meniski (Tu siTxe ar asvelebs milakis
kedlebs). siTxis es unari ganpirobebulia SeWidulobis ZalebiT
(urTierTmizidvis ZalebiT), romelsac adgili aqvs siTxisa da myari
sxeulis sazRvarze.
milebSi siTxis awevis an dawevis simaRle gamoiTvleba formuliT:
k
h , mm (1.36)
d
sadac, d – milakis diametri, mm;
k mudmiva, romlis ganzomilebaa mm2. igi wylisTvis tolia +30,
spirtisTvis +12, vercxliswylisTvis – 14.

1.9. siTxis aorTqleba da duRili. kavitacia

siTxis gardaqmnas orTqlad ewodeba duRili, xolo uku process –


kondensacia. siTxes SeuZlia wonasworobaSi iyos Tavis orTqlTan. es
wonasworoba Tavisdauneburad myardeba, roca siTxe xangrZlivi drois
ganmavlobaSi moTavsebulia daxurul WurWelSi. am pirobebSi drois
ganmavlobaSi miiRweva iseTi mdgomareoba, romlis drosac molekulaTa
ricxvi, romelic gadadis siTxidan orTqlSi, tolia im molekulaTa
ricxvisa, romelic axorcielebs ukugadasvlas. am SemTxvevaSi orTqls
uwodeben najers (gajerebuls) da masSi myardeba mocemuli temperaturis
Sesabamisad garkveuli wneva, romelsac najeri orTqlis wneva ewodeba.
najeri orTqlis warmoqmnas mivyavarT iqiTken, rom siTxis mTel
Tavisufal zedapirze ar SeiZleba miRweuli iqnes najeri orTqlis
wnevaze naklebi wneva mocemuli temperaturis dros.
siTxe SeiZleba aorTqldes ara mxolod Tavisufali zedapiridan,
aramed buStulebis SigniTac, romelic siTxeSi garkveuli wnevis da
temperaturis dros warmoiSoba. aseT fazur gardaqmnas ewodeba duRili.

15
igi SeiZleba miviRoT gawonasworebul an moZrav siTxeSi temperaturaze,
romelic tolia duRilis temperaturisa mocemul wnevaze, an im wnevis
dros, romelic tolia najeri orTqlis drekadobisa mocemul
temperaturaze.
rogorc fizikuri kvlevebi aCvenebs, duRili warmoiqmneba mxolod im
SemTxvevaSi, roca siTxeSi aris kedelTan Camagrebuli gazis buStulebi
an aseTi buStulebi warmoiqmneba im gazis gamoyofis Sedegad, romelic
gaxsnilia siTxeSi, maSin temperaturis momatebisas an wnevis daklebisas
siTxe orTqldeba buStulebis SigniT, isini izrdebian moculobaSi da
gaiWrebian gareT Tavisufali zedapiridan. warmoiSoba duRilis procesi.
Tu siTxeSi ar aris gazi gaxsnili an damagrebuli saxiT, maSin
duRils adgili ara aqvs im temperaturazec ki, romelic duRilis
temperaturas mniSvnelovnad aWarbebs. aseT pirobebSi myof siTxeebs
ewodeba gadaxurebuli. degazirebuli siTxeebi ar duRs wnevis
daklebisas najeri orTqlis wnevaze dabla.
siTxis duRils mivyavarT ares uwyvetobis darRvevebisaken, amitom
parametrebis mniSvnelobebi romlis drosac iwyeba duRili
gansazRvraven im daskvnebis gamoyenebis sazRvars, rac eyrdnoba
uwyvetobis hipoTezas.
hidrodinamikisTvis interess warmoadgens duRilis kerZo SemTxveva,
romelic warmoiqmneba moZrav siTxeSi wnevis adgilobrivi Semcirebisas
najeri orTqlis wnevamde. duRilis am saxes ewodeba kavitacia. am
movlenas mniSvnelovani da uaryofiTi roli gaaCnia manqanebis
hidrodinamikaSi da teqnikis sxva sferoebSi. kavitacia SeiZleba
warmoiqmnas erTeuli buStulebisa da uwyveti sicarielis saxiT.
siTxis qceva wnevis dawevisas arsebiTad aris damokidebuli masSi
gaxsnili gazis arsebobasTan. gazis gaxsnis kanonzomierebas ikvlevs
henris kanoni, romlis mixedviTac siTxeSi gaxsnili gazis koncentracia
proporciulia misi wnevisa xsnaris zemoT.
kavitacia – wveTovani siTxis nakadis uwyvetobis darRvevaa. wnevis
klebis an temperaturis matebisas siTxeSi iwyebs gamoCenas misi orTqlis
calkeuli buStulebi, agreTve gamoiyofa siTxeSi gaxsnili gazebi. roca
siTxeSi wneva gaxdeba misi najeri orTqlis wnevis toli mocemul

16
temperaturaze, siTxeSi warmoiqmneba buStulebi an mTeli sicarieleebi,
romlebic Sevsebulia siTxisa da gazis orTqliT, rac iwvevs nakadis
mTlianobis wyvetas. bunebrivia, rom kanonebi, romlebic dadgenilia
uwyveti areebisaTvis, am SemTxvevaSi kargavs Zalas.
es buStulebi da sicarieleebi gadaadgildeba siTxis masaSi an masTan
erTad, xvdeba ra ufro dabali temperaturis an maRali wnevis areSi,
myisierad SeirTveba (gaqreba, vinaidan, orTqli kondensirdeba, xolo
gazebi xelaxla gaixsneba siTxeSi da Seqmnil sicarieleebisken didi
siCqariT miiswrafis siTxis nawilakebi), rac iwvevs adgilobriv
hidravlikur dartymebs – am adgilebSi wnevis mkveTr matebas (10-100 mpa/m2
= da meti), agreTve temperaturis adgilobriv matebas (1000-15000С-mde).

cxrili 1.8
zogierTi siTxis najeri orTqlis wneva (pn.o, kpa) sxvadasxva
temperaturaze

temperatura, 0C
siTxe
20 40 60 80 100 120 140
wyali 2,34 7,38 19,9 47,4 101 199 362
zeTi АМГ-40 - - 0,4 0,8 1,73 3,06 5,72
industriuli zeTi "20" - - 0,13 0,27 0,4 0,53 0,93

milsadenebSi da hidravlikur manqanebSi kavitacia metad mavne


movlenaa, vinaidan adgilobriv hidravlikur dartymebs milebis keldebsa
da hidromanqanebis gamdinare nawilebSi mivyavarT maT rRvevamde.

1.10. mravalfaziani sistemebi

sistemebs, romlebic ramdenime fazisgan Sedgeba, ewodeba


mravalfaziani (polifazuri). maTi umartivesi saxea orfaziani sistemebi.
magaliTad: gazi – myari nawilakebi (pnevmotransporti, mtverdamWerebi),
gazi – siTxis wveTebi (safrqvevelebi, saSrobebi, gazis gaciveba,
aorTqleba); siTxe – orTqlis buStulebi (saorTqleblebi, erliftebi).
yvela CamoTvlil magaliTSi miTiTebul fazaTagan pirvels (ZiriTads)
pirobiTad ewodeba uwyveti, xolo meores – diskretuli. garkveul

17
pirobebSi mravalfaziani sistemebi SeiZleba gadavides erTgvarovan
(homogenur) sistemebSi da piriqiT. magaliTad, wyali Cveulebriv
pirobebSi Seicavs haers gaxsnil mdgomareobaSi. wnevis Semcirebis da
temperaturis gazrdisas haeri iwyebs gamoyofas, warmoqmnis ra
mniSvnelovani zomis haeris buStulebs, anu adgili aqvs erTfaziani
sistemis (wyali) gardaqmnas orfazian (wyali + gazi) sistemad.
diskretuli fazis raodenoba uwyvet fazaSi ganisazRvreba
moculobiTi koncentraciiT. Cveulebriv, moculobiTi koncentracia 
ewodeba diskretuli fazis mier dakavebul moculobis fardobas
mravalfaziani sistemis saerTo moculobasTan:
W2
 , (1.37)
W1  W2
sadac, W1 da W2 – Sesabamisad mravalfaziani sistemis uwyveti da
diskretuli fazebis moculobebi, m3.
mravalfaziani sistemis saSualo simkvrive gamoisaxeba
damokidebulebiT:
   2  (1  )1 (1.38)

sadac, 1 da 2 – Sesabamisad uwyvet da diskretul fazaTa simkvriveebi,


kg/m3.
1.11. anomaluri siTxeebi

zogierT siTxeSi xaxuni ar eqvemdebareba siblantis niutonisebur


kanons (1.22). aseT e.w. araniutonisebur (an anomalur) siTxeebs SeiZleba
mivakuTvnoT, magaliTad sxmuli betoni, samSeneblo xsnari, Tixis xsnari,
romelic WaburRilebis burRvisas gamoiyeneba, maTi gamyarebis
temperaturasTan miaxloebuli temperaturis mqone navTobproduqtebi,
koloiduri xsnarebi da sxv.
aseTi siTxeebis moZraobaSi mosayvanad, aucilebelia maTze garkveuli
(zogjer mniSvnelovani) sididis Zalvis modeba. araniutonisebri
siTxeebis moZraoba iwyeba mas Semdeg, roca maTSi mxebi Zabvebi miaRwevs
zRvrul mniSvnelobas (e.w. Zvris sawyis Zabvas). mxebi Zabvebis ufro
dabali mniSvnelobisas aRniSnuli siTxeebi denadi ar aris. isini
ganicdian mxolod drekad deformaciebs myari sxeulebis msgavsad.

18
anomalur siTxeebSi mxebi Zabva ganisazRvreba bingamis formuliT:
du
  0   , (1.39)
dy
sadac, 0 – Zvris sawyisi (zRvruli) Zabva, pa; (niutonisebri
siTxeebisaTvis 0=0).
amrigad, anomalur siTxeebSi xaxunis Zala aRiZvreba jer kidev uZrav,
Tumca ukve moZraobaSi mosasvlelad myof siTxeebSi. naxazze 1.3
naCvenebia damokidebuleba mxeb Zabvebsa da siCqaris gradients Soris.

nax.1.3. mxebi Zabvis damokidebuleba siCqaris gradientisagan. normaluri


(1) da anomaluri (2) siTxeebisTvis

1.12. arablanti siTxe

hidromeqanikaSi zogierTi amocanis gadawyvetis gamartivebis mizniT


gamoiyeneba arablanti (idealuri) siTxis cneba.
arablanti siTxis qveS igulisxmeba warmosaxviTi siTxe, romelsac
gaaCnia absoluturi Zvradoba, igi agreTve absoluturad ukumSvadia, ar
farTovdeba temperaturis cvlilebasTan erTad, absoluturad ver uwevs
winaaRmdegobas gawyvetas. amrigad, arablanti siTxe warmoadgens
realuri siTxis warmosaxviT models – aseTi siTxe bunebaSi ar
arsebobs. arablanti siTxis Tvisebebidan miRebuli daskvnebi saWiroebs,

19
rogorc wesi koreqtirebas, Semasworebeli koeficientebis Semotanis
saSualebiT.

20

You might also like