Lukaš Čaplinski

Aleksas Čapas
KIF 21/2
„Mažumų ir pažeidžiamų grupių vaizdavimas medijose“
Medijos ir galios diskursai
Visų pirmą, mažumų ir pažeidžiamų grupių vaizdavimas medijose yra glaustai susijęs su propaganda. Dažnai
net ir patys medijų autoriai nebūtinai pilnai suvokia, jog galimai skleidžia mažumas žeminančią propagandą.
Propaganda gali slypėti net ir mažiau akivaizdžiuose vietose, todėl reikėtų labiau kritiškai žiūrėti į tai, kokias
medijas mes vartojame ir stengtis filtruoti gaunamą informaciją.
Sena ir nauja propaganda
Žiniasklaidos akademikas Alexas Edelsteinas savo knygoje „Total Propaganda: From Mass Culture
to Popular Culture” teigė, kad „senąją propagandą“ tradiciškai naudoja vyriausybė arba socialiai ir
ekonomiškai įtakingi nariai „hierarchinėje masinėje kultūroje, kurioje kalba tik nedaugelis“. Tuo tarpu
daugelis “skirtas „masinių kultūrų kontrolei ir manipuliavimui“. Jis tai lygina su „naująja propaganda“, kuriai
būdinga plačiai dalyvaujant populiarioji kultūra, „kurios pagrindas yra žodžio laisvė, egalitarizmas ir
galimybė bendrauti“.
Sociologinė propaganda
Tai, ką XX amžiaus prancūzų filosofas ir sociologas Jacques'as Ellulas apibrėžė kaip „ideologijos skverbimąsi
pasitelkiant jos sociologinį kontekstą“, yra ypač aktualu masinės žiniasklaidos įtikinėjimo tyrimui. Reklama,
viešieji ryšiai ir kultūriškai įtikinami pramogų žiniasklaidos komponentai yra susiję su „tam tikro gyvenimo
stiliaus skleidimu“ ir visi susilieja į tą patį tašką. Tam tikra prasme sociologinė propaganda yra atvirkštinė nuo
politinės propagandos, nes politinėje propagandoje ideologija skleidžiama per žiniasklaidą, kad visuomenė
priimtų kokią nors politinę ar ekonominę struktūrą arba dalyvautų kokiame nors veiksme, o sociologinėje
propagandoje – egzistuojanti ekonominė, politinė propaganda. , o sociologiniai veiksniai palaipsniui leidžia
ideologijai prasiskverbti į individus ar mases.
Svarbu pažymėti, kad tie, kurie kuria sociologinę ar integracinę propagandą, dažnai tai daro nesąmoningai,
atsižvelgiant į tai, kaip kruopščiai (o gal ir aklai) jie patys investuoja į skelbiamas vertybes ir įsitikinimų
sistemas. Nagrinėdamas propagandą kaip visumą, Ellulas padarė išvadą, kad ši veikla buvo žalinga ir amorali
– tokiam požiūriui pritaria nemažas kiekis tos srities akademikų.
Visuomenės Mažumos
XXI amžiuje staigiai išaugo tapatybės politika, kai asmenys susilieja su grupėmis, atstovaujančiomis jų
socialines / kultūrines bendruomenes, o ne partijas / organizacijas, kurios turi platesnę kompetenciją. Tai yra
tiesioginis socialinio skirstymo į kategorijas, kylančios iš socialinių rasės, religijos, lyties, etninės kilmės,
kalbos, seksualumo ir kt., rezultatas. Sukūrus tokius susiskaldymus, vienos socialinės grupės atsiduria
daugumoje, o kitos sudaro mažumas. Amerikiečių sociologas Louisas Wirthas apibrėžė mažumų grupes kaip
„grupę žmonių, kurie dėl savo fizinių ar kultūrinių savybių yra išskirti iš kitų visuomenėje, kurioje jie
gyvena, dėl skirtingo ir nevienodo požiūrio ir kurie todėl save laiko kolektyvinės diskriminacijos
objektais“.
Visuomenė tokį skirstymą į kategorijas sukuria objektyviai, remdamasi individo fizine išvaizda ar
elgesiu. Svarbu pažymėti, kad terminas „mažuma“ yra ne tik statistinis grupės narystės matas, bet veikiau
kategoriškas. Asmenims, kurie suvokiami kaip tam tikrai mažumų grupei būdingas elgesys, suteikiamas
„mažumos“ titulas. Asmenys, priklausantys mažumų grupėms, paprastai yra neteisėti, turi mažai arba visai
neturi socialinės galios ir gyvena daugiausiai lemiamos daugumos.
Mažumų grupių tipai :
1. Rasinės ir etninės mažumos
2. Lytinės mažumos
3. Religinės mažumos
4. Žmonės su negalia (fizine ar psichine)
Mažumų požymiai
Mažumų grupių charakteristikos Charlesas Wagley ir Marvinas Harrisas (1958) teigė, kad mažumas galima
identifikuoti pagal penkis skirtingus požymius:
1. Nevienodas požiūris ir ribota valdžia
Pavyzdžiui, Indijos dalitų mažuma yra socialiai atstumta, ekonomiškai nepalankioje padėtyje ir politiškai
nepakankamai atstovaujama.
2. Išsiskiriantys fiziniai ar kultūriniai bruožai
Tam tikros mažumų grupės, pirmiausia rasinės ir etninės mažumos, dažnai identifikuojamos pagal jų fizines
savybes ar kultūrinį paveldą. Pavyzdžiui, afroamerikiečių populiacija JAV nustatoma pagal jų odos spalvą.
3. Priverstinė narystė grupėje
Mažumų grupių nariai paprastai gimsta savo socialinėje tapatybėje, todėl jiems vis sunkiau nuo jos atsiriboti.
Pavyzdžiui, Indijos kastų sistema suskirsto induistus į įvairias kastas ir subkastes tik pagal gimimą. Taigi
asmuo, gimęs brahmanų šeimoje, turės brahmano tapatybę, o dalitų šeimoje gimęs asmuo bus identifikuotas
kaip dalitas.
4. Subordinacijos suvokimas
Mažumos suvokia, kad dėl savo socialinio tapatumo jos patiria nevienodų socialinių, ekonominių ir politinių
galimybių. Jie pripažįsta, kad turi siauresnę prieigą prie švietimo, sveikatos priežiūros ir kitos būtinos
infrastruktūros.
5. Aukštas grupinės santuokos lygis
Mažumų grupės linkusios praktikuoti „endogamiją“, tai yra tuoktis savo grupėje/bendruomenėje. Endogamija
yra įprasta praktika tarp genčių gyventojų visame pasaulyje, taip pat kastų mažumos Indijoje. Dalis šios
grupinės santuokos priežasčių yra noras išsaugoti tam tikrų genčių genų fondus ir protėvius.
Mažumų grupių nariai susiduria su trigubais sunkumais – socialiniais, ekonominiais ir politiniais.

 Mažumų grupių nariai turi grumtis su socialinės tapatybės idėja. Jiems tampa sudėtinga nutiesti sau
kelią visuomenėje, kurią valdo dauguma, kurios socialinė, kultūrinė ir elgesio praktika akivaizdžiai
skiriasi. Jų tapatybės šaltinis, kuris yra jų priemonė naršyti pasaulyje, taip pat tampa diskriminacijos ir
neteisybės priežastimi.
 Be to, mažumų bendruomenė nuolat atima lygias galimybes gauti išsilavinimą, užimtumą, sveikatos
priežiūrą ir socialinę gerovę. Toks nevienodas požiūris trukdo socialiniam mobilumui ir oriam
egzistavimui. Be to, socialinis ir ekonominis nesaugumas tampa įprasta mažumų gyvenime. Jų silpnas
skaičius ir nesugebėjimas turėti vienodų augimo ir gerovės galimybių tampa nerimo ir pažeidžiamumo
šaltiniu. Toks marginalizavimas taip pat lemia mažumų fizinės ir psichinės sveikatos pablogėjimą.
 Nagrinėjami pavyzdžiai

Ace Ventura: Pet Detective (1994 m.)

1994 m. sukurtas komedijos filmas „Ace Ventura: Pet Detective“ yra ypatingas atvejis, nes jame yra ir
translyčių žmonių vaizdavimo kaip serijinės žmogžudystės, ir dėl komiško efekto. Pagrindinis veikėjas
išsiaiškina, kad detektyvas Loisas Einhornas iš tikrųjų yra buvęs profesionalus futbolininkas/ serijinis žudikas
Ray'us Finkle'as ir yra atsakingas už Majamio delfinų talismano Snaigės ir gynėjo Dano Marino pagrobimą.
Filmo pabaigoje badnydamas ti įrodyti, kad Einhorn yra Finkle, Ace nurengia jai drabužius ir padedama
Marino atskleidžia, kad Einhornui nebuvo atlikta penektomija ir vaginoplastika. Tiesą sakant, translytės
moterys dažniau tampa žmogžudysčių aukomis, o ne kaltininkėmis, o translyčiai asmenys keturis kartus
dažniau tampa smurtinio išpuolio aukomis nei jų cislyčiai. Tačiau net ir šiuo klausimu televizija ir kinas
sukūrė pasakojimą, kuriame transseksualios moterys vaizduojamos kaip pačios kaltos.
Kristaus kančia (angl. The Passion of the Christ) – 2004 m.
Amerikiečių draminis filmas, režisuotas Melo Gibsono. Jame, remiantis evangelijomis ir kitais šaltiniais,
vaizduojamas Jėzaus Kristaus teismas, kančia ir mirtis. Žydų biblistikos tyrinėtojas ir istorinio Jėzaus
ekspertas Géza Vermesas žurnale „The Guardian“ parašė itin kritišką filmo apžvalgą: jis pareiškė, kad filmas
yra „siaubingai kruvinas, istoriškai neteisingas – ir jis įkvėps judeofobiją“. Pasak Vermeso, „tikroji problema
yra ne jo nuostatos ar išpažinti ketinimai, o tinkamų veiksmų trūkumas, kad matomi vaizdai neįkvėptų
judeofobijos. Filme Kajafas ir jo kolegos kunigai beveik šypsosi, kai mato sumusšiamą sargybos atvirame
posėdyje be protesto. Pačioje evangelijoje jie vaizduojami laikantys teisių ir atmeta Jėzui oponuojančius
liudytojus. Atrodo, kad taip nėra. Tai pavojingos galimybės įkvėpti kerštingų jausmų".
Be to, filme pateiktas teiginys, kad šventyklos sunaikinimas buvo tiesioginis Sinedriono veiksmas skirtas
Jėzui gali būti interpretuojamas kaip įžeidžiantis požiūris į įvykį, kurį žydų tradicija laiko tragedija ir kurį
šiandien vis dar aprauda daugelis žydų Tisha B'Av pasninko metu.
Split (2016 m.)

Kevinas Wendellas Crumbas, jaunas vyras turi disociacinį tapatumo sutrikimą, kursis pasireiškia 23
skirtingom asmenybėm, galinčios bet okiu metu jį užvaldyti. Dėl nežinomų priežasčių jis pagrobia ir laiko
savo rūsyje tris paaugles. Kevino terapeutui gilinantis į jo paslaptingą sutrikimą, merginos turi rasti būdų, kaip
pabėgti, kol nebus atsiskleista nauja ir grėsminga 24-oji asmenybė. Filmas buvo prastai įvertintas psichikos
ligų ir disociatyvaus tapatybės sutrikimo kampanijos dalyvių. Psichikos sveikatos gynėjai perspėja, kad filmas
stigmatizuoja disociatyvų tapatybės sutrikimą ir gali tiesiogiai paveikti tuos, kurie su juo gyvena.
Pareiškime apie filmą Tarptautinė traumų ir disociacijos tyrimo draugija (ISSTD) citavo netrukus paskelbtą
173 žmonių, sergančių DID, tyrimą. Tyrėjai nustatė, kad tik 3 procentai buvo apkaltinti nusikaltimu, 1,8
procento buvo nubaustas bauda, o mažiau nei 1 procentas buvo įkalinti ilgiau nei šešis mėnesius.
Diskusija

- Ar žiūrėdami filmus pastebite potencialiai problematiškus mažumų vaizdavimus?

- Kaip jūs reaguojate pamatę gatvėje einantį kažkokį mažumos atstovą? Kokias emocijas ar
mintis jums tai sukelia?
- Nors šio stiliaus propaganda yra užslėpta ir dažniausiai veikia žmogaus pasąmonę, kokia įtaką
tai galėtų sukelti žmonių pažiūroms?

Išvados

Ellulas padarė išvada, kad visa propaganda yra priešinga etikai, nes:
1) Galios egzistavimas propagandistų rankose nereiškia, kad jiems yra teisinga ja naudotis.
2) Propaganda griauna istorijos ir tęstinumo jausmą bei filosofiją, reikalingą moraliniam gyvenimui.
3) Išstumdama tiesos paieškas primesta tiesa, propaganda naikina abipusio apgalvoto tarpasmeninio
bendravimo pagrindą, taigi ir esminius etinės egzistencijos komponentus.
Tai nebūtinai reiškia, kad idėjos, prekės ir paslaugos neišvengiamai sukelia propagandą. Jie gali tai daryti
nesąmoningai. Jie gali nebandyti propaguoti arba niekada nesuvokti, kad jų pastangos gali būti laikomos
propagandinėmis, arba žinoti, kad tampa propagandos aukomis.
Niekada neturėtume priskirti piktumui to, ką galima paaiškinti nežinojimu. Šis aforizmas neabejotinai tinka
propagandai, reiškiniui, kurį per daug stebėtojų apibrėžė kaip iš prigimties amoralią veiklą, kuri gadina visus,
kurie artinasi. Vietoj to, propagandą vertinsime mažiau vertingais terminais, geriau atpažinsime būdus, kaip
visi komunikacijos mainai gali protingai eiti per pelkę, ir galime priimti pagrįstus sprendimus dėl tam tikrų
mūsų komunikacijos aspektų etikos, o ne apkaltinti visą veiklą.
Pasaulyje, kuriame mūsų socialinė tapatybė yra glaudžiai susijusi su mūsų supratimu apie Save ir kaip mes
matome ir suvokiame savo socialinę ir fizinę aplinką, tampa būtina įsitraukti į diskursą apie mažumų teises ir
laisves. Galimybių atmetimas ir asmenų priespauda, kylanti iš išankstinių nusistatymų ir stereotipų, turi
pavojingų pasekmių bendruomenėms. Mokymasis apie sunkią mažumų padėtį ir veiksnius, turinčius įtakos
tokiai diskriminacijai, yra pirmasis žingsnis siekiant pakeisti naratyvą apie pažeidžiamas grupes.
 Šaltiniai
 Black, J. (2001) Semantics and Ethics of Propaganda. Journal of Mass Media Ethics, 16:2-3, 121-137,
DOI: 10.1080/08900523.2001.9679608
 https://libapps.salisbury.edu/nabb-online/exhibits/show/propaganda/what-is-propaganda-/the-colors-
of-propaganda
 https://ejumpcut.org/archive/onlinessays/JC43folder/EdGein.html
 https://www.communicationtheory.org/propaganda-model/
 https://www.coe.int/en/web/europarisks/vulnerable-groups
 https://www.emerald.com/insight/content/doi/10.1108/EDI-05-2020-0130/full/html?
casa_token=vPH1bmzy4OIAAAAA:uip4-7w9XSNVlSkVJbNu-GF-qNB4VTzcy-nO-
G0IN1P4pRUQvOTQWjiBgqkpsumSJY2v12-N5dMOPzeO2_xS-
gQaImjXdG9ws4UUqG0YnkQLgLpkOt8
 https://www.sociologygroup.com/minority-group/
 https://emergency.unhcr.org/entry/44031/ethnic-religious-and-linguistic-minorities-and-indigenous-
peoples
 https://web.archive.org/web/20160127035758/http://www.advocate.com/film/2016/1/22/11-
mainstream-movies-you-forgot-were-transphobic