2011.06.

22

Mūsų diskusijos tikslas ir temos:

Tarpkultūrinės kompetencijos 1) Kultūrų įvairovė ir dimensijos;
ugdymas skirtingų kultūrų 2) Tarpkultūrinės kompetencijos modelis ir
ugdymo strategijos;
susidūrimų kontekste
3) Tarpkultūrinės kompetencijos vystimosi
Dr. Eglė Virgailaitė-Mečkauskaitė modeliai ir pažangumo lygiai;
4) Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo
PROJEKTO „Informacinės-konsultacinės platformos sukūrimas:
regioninių imigrac ijos centrų plėtra Lietuvoje“
monokultūrinėje ir tarpkultūrinėje aplinkoje
įvairios praktikos.
2011

Kultūros samprata Kultūros samprata 2

Nerašytos socialinio žaidimo taisyklės..
Kolektyvinis proto programavimas, kuris
išskiria vienos grupės narius nuo kitos.
Tai, kaip tu buvai auginamas...
Kompleksinė, visiems nariams suprantama
visuma išmoktų dalykų apie vertybes,
įsitikinimus, normas, socialinio elgesio
praktikas, kurios būdingos didelei žmonių
grupei.
Kultūra vienas (kultūra siaurąja prasme:
ugdymas, švietimas, menai, literatūra ir kt.);
Kultūra du (kultūra plačiąja prasme:
mąstymas, jausmai, veikla, sveikinimasis,
valgymo įpročiai, rodymas emocijų, atstumo
laikymas bendraujant su kitais žmonėmis ir
kt. Kultūra du susijusi su dalykais, kurie gali
būti skaudūs ir paliečia giliai.

Penki kultūrų klasifikacijos

Kultūros sluoksniai
bruožai:
Identitetas
Ar aš unikalus indiv idas, asmuo? Ar grupės narys?
Simboliai
hierarchija
Ar visi žmonės lygūs? Ar gimė turėdami vienokį ar kitokį
statusą?
lytis
Vertybės Kariai versus tarnaitės/motinos? Ar unisex?
Ritualai tiesa
Herojai Ar svetimi, keisti dalykai yra grėsmingi, pavojingi? Ar įdomūs?
dorybė
Gyventi šiandiena? Ar rytojumi?

1
 2011.06.22

“Žaidimo taisyklės” Kultūra kaip ledkalnis

Jūs esate susitikime. Kultūros dalykai, kurie yra
Ar galite pakelti telefono ragelį? taip / ne matomi, išmokstami, aiškūs.
Jūsų darbdavys turi blogą planą.
Ar galite jam tai pasakyti? taip / ne Tranzito zona, kuomet negali būti
Turite pasirinkti bendram darbui komandoje tikras ar tu tą kultūrą pažįsti ar ne,
nes kai kurie dalykai iškyla į
žmogų. Juozas yra linksmas, bet tinginys, o paviršių ir po to pasislepia.
Ona yra labai darbšti, bet neįdomi ir netgi
nuobodi. Ką psirinksite? Juozas / Ona
“Užslėpta” kultūra: įpročiai,
Ar galima pasitikėti žmonėmis? taip / ne supratimai, vertybės, vertinimai,
nuomonės ir pan.

Kultūros įtaka, kaip mes matome vieni

kitus tarpkultūrinėse sąveikose:

http://www.lifeinitaly.com/flash

Tarpkultūrinės komunikacijos modelis Tarpkultūriniai nesusipratimai

http://www.youtube.com/watch?v=F_N
1Cmt_QB0&feature=related

2
 2011.06.22

Kas Jūsų manymu Jūs esate? Kas nėra kultūra?

Religija 1) Kur Jūs išmokote elgesio Kultūra yra:
Tautybė taisykles apie lyčių
Nei teisinga nei neteisinga. Kultūra yra reletyvu.
Kalbos aspektus, ar šeimos narių Culture is relative. Skirtingos tautybės tiesiog
Rasė vaidmenis? supranta pasaulį skirtingai.
Švietimas 2) Kuriuos iš šių identitetui Ne individualus elgesys. Kultūrą sudaro grupės.
Šeimos narių vaidmenys reikšmingų dalykų Jūs Tai kolektyvinis fenomenas, kuomet vertybės ir
Individualumas laikote svarbiausiais? prasmės suprantamos vienodai.
Politinis priklausomumas
Kodėl? Ne paveldima. Kultūra įprasminama ir išmokama iš
Lytis 3) Kurie iš šių dalykų daro socialinės aplinkos. Mes negimstame su bendromis
Etniškumas didžiausią įtaką pirmiausiai vertybėmis, požiūriais, mes visko išmokstame
socialinei/edukacinei/darbo augdami toje kultūroje.
aplinkai?

G. Hofstede išskyrė 4 dimensijas,

Valdžios atstumas
kuriomis nacionalinės kultūros
Valdžios atstumas, arba hierarchijos dimensija
skiriasi tarpusavyje. apibūdina laipsnį, kiek visuomenė priima
valdžios atstumas; nelygybės arba hierarchijos faktą.

kolektyvizmas ar individualizmas;
Kultūros, kurioms būdingas didelis valdžios
moteriškumas ar vyriškumas; atstumas, gerbia ir priima hierarchinius
neapibrėžtumo vengimas. santykius. Kultūrų, kurių valdžios atstumas
mažas, stiprus vidurinysis visuomenės
sluoksnis.

ATVEJO ANALIZĖ Power Distance Index

United States 40 91 62 46 29
Anglas, dirbantis Vokietijos valstybiniame institute,
pavaldžiame ministerijai, smarkiai sutriko ir nusiminė Netherlands 38 80 14 53 44
dėl sprendimo, kuris buvo priimtas. Mat norėdamas Australia 36 90 61 51 31
pagreitinti darbų eigą jis nusiuntė dokumentus faksu Germany 35 67 66 65 31 Power Distance Index
tiesiai į ministeriją. Apie tai sužinojęs jo skyriaus
vadovas užpyko ir pareikalavo, kad visi faksai būtų United Kingdom 35 89 66 35 25
teikiami jam peržiūrėti prieš išsiunčiant juos į Switzerland 34 68 70 58
ministeriją. Finland 33 63 26 59
Anglui buvo svarbu atlikti darbą laiku, dėl to jis pats Norway 31 69 8 50 20
išsiuntė faksą į ministeriją su niekuo nederindamas.
Sweden 31 71 5 29 33
Viršininkui vokiečiui svarbesnė šiuo atveju yra 1-20 21-40 41-60 61-80 81-100 101-120

organizacijos hierarchija ir informacijos siuntimas Ireland 28 70 68 35

oficialiais komunikacijos kanalais. Valdžios atstumai New Zealand 22 79 58 49 30
Anglijoje ir Vokietijoje yra skirtingi.
Denmark 18 74 16 23

3
 2011.06.22

Mažo valdžios atstumo kultūros: Didelio valdžios atstumo kultūros:

žmonės siekia sumažinti nelygybę; nelygybei pritariama;
pritariama valdymo decentralizacijai; pritariama valdymo centralizacijai;
nėra didelių atlyginimų skirtumų; yra didelių atlyginimų skirtumų;
pavaldiniai tikisi, kad su jais bus idealus viršininkas – autokratas;
tariamasi, konsultuojamasi;
tikimasi, kad valdantieji turės privilegijų.
idealus viršininkas – demokratas;
labiau vertinama kompetencija ir
gebėjimai negu socialinis statusas

Individualizmas/kolektyvizmas SKIRTUMAI TARP KULTŪRŲ ATSIŽVELGIANT Į

KOLEKTYVIZMO IR INDIVIDUALIZMO DIMENSIJĄ
Individualizmas būdingas visuomenėms, kur nėra artimų (Hofstede, 1997)
ryšių tarp indiv ido ir grupės. Visuomenė „audžia“ laisvą Kolektyvizmas Individualizmas
socialinį tinklą, kuriame žmonės turi rūpintis tik savimi arba Žmonės gimsta ir užauga išplėstinėse šeimos e ar Kiekvienas subręsta gebėdam as rūpintis tik savimi ir
savo šeima. Žmonės, priklausantys indiv idualistinėms kitose grupės e (pvz., klanuose), kurios gina juos tiesiogine savo šeima
kultūroms, mąsto “aš” kategorijomis, nuomonės reiškimas mainais už ištikimybę šioms grupėms
čia laikomas teisėtu ir teisingu veiksmu. Žmogaus identitetas remiasi tuo socialiniu tinklu, Žmogaus identitetas remiasi jo individualybe
kuriam žmogaus priklauso
Kolektyvizmas būdingas visuomenėms, kur žmonės nuo
gimimo integruoti į stiprias, darnias grupes. Grupės saugo Žmogus mokosi mąstyti ir veikti remd amasis „mes“ Žmogus mokosi mąstyti bei veikti, remdamasis „aš“
žmones visą gyvenimą mainais į žmonių ištikimybę. kategorija kategorija

Kolektyvistinėje visuomenėje egzistuoja „tankiai išaustas“ Manoma, kad turi viešpatauti harmonij a, o tiesioginio Atvirai pasisakyti yra sąžiningo žmogaus bruožas
socialinis tinklas, kuriame žmonės skiria ir apibrėžia vieni susipriešinimo turi būti išvengta
kitus pagal priklausomybę grupei (kaip priklausantys tam Plačiojo konteksto bendravimas Siaurojo konteksto bendravimas
tikrai grupei arba esantys už jos ribų, jai nepriklausantys).
Čia mąstoma “mes” kategorijomis, harmonija grupėje Ugdymo tikslas – išmokti, kaip reikia veikti Ugdymo tikslas – išmokti, kaip reikia mokytis
svarbiau nei nuomonės pareiškimas.

Individualism/collectivism index
Kolektyvizmas Individualizmas United States 40 91 62 46
A ustralia 36 90 61 51
Žmogaus įsitraukim as į įvairias organizacijas turi Žmogaus įsitraukim as į įvairias organizacijas turi
būti pagrįstas tik žmogaus moralinę atsakomyb e būti pagrįstas tik žmogaus asmeniniais tikslais ir United Kingdom 35 89 66 35
(Aut. – jis kažką privalo padaryti kitiems, pvz., lūkesčiais Netherlands 38 80 14 53
šeimai, tautai, žmonijai)
New Zealand 22 79 58 49
Pabrėžiama prikl ausomybė organi zacijai arba kitai Individualios ini ciatyvos ir l aimėjimų pabrėžim as:
grupei: narystė yra idealas lyderystė yra idealas Italy 50 76 70 75
Belgium 65 75 54 94
Santykis darbdavys– darbuotojas suvokiam as kaip Santykis darbdavys– darbuotojas suvokiam as kaip Individualism/collectivism
moralinė kategorija, panašiai kaip santykiai šeimoje sutartis, kuri remiasi abipuse nauda Denmark 18 74 16 23
France 68 71 43 86
Priimant į darbą ar paaukštinant darbuotoj ą Priimant į darbą ar paaukštinant darbuotoj ą
Sweden 31 71 5 29
atsižvelgiama į savojo rato int eresus (tai prikl auso atsižvelgiama tik į įgūdžius ir taisykles
nuo to, kokiai šeim ai žmogus priklauso, ki eno jis yra Ireland 28 70 68 35
giminaitis, kokios grupuotės atstovas) Norway 31 69 8 50
Vadyba – tai grupių vadyba Vadyba – tai individų vadyba Switzerland 34 68 70 58 1-20 21-40 41-60 61-80 81-100 101-120
Pabrėžiamas grupinis sprendimų priėmimas Pabrėžiamas individualus sprendimų priėmimas Germany 35 67 66 65
South A frica 49 65 63 49
Santykiai svarbesni už atliekamą užduotį Atliekama užduotis yra svarbesnė už santykius
Finland 33 63 26 59
Organizacijos turi didžiulę įtaką žmogaus gerovei Organizacijos menkai prisid eda prie žmogaus
gerovės Poland 68 60 64 93

4
 2011.06.22

Neapibrėžtumo vengimas Neapibrėžimo vengimas

Neapibrėžtumo vengimas – tai nerimas, jaudinimasis,
nepatogumo jausmas galvojant apie tai, kas gali
nutikti. Skirtingai negu baimė, nerimas nėra
nukreiptas į konkretų objektą – neaišku, ko reikia
bijoti. Nerimo laipsnis – nuo kultūros priklausantis
dydis. Didelio nerimo kultūros drauge yra
ekspresyvios. Šalyse, kurioms būdingas didelis
neapibrėžtumo vengimas, žmonės visą laiką jaučiasi
užsiėmę, neramūs, emocingi, agresyvūs, aktyvūs.
Kuo didesnis nerimas, tuo daugiau gestikuliuodama,
labiau išreiškiamos emocijos. Išimtį sudaro didelio
neapibrėžtumo vengimo šalys – Japonija ir Korėja,
kurios drauge yra ir neekspresyvios kultūros.
Norėdamos išvengti nežinomybės ir
neapibrėžtumo, didelio neapibrėžtumo
vengimo kultūros stengiasi struktūruoti
savo organizacijas, žmonių santykius
(nustato, kas ką turi veikti, kas už ką
yra atsakingas) tam, kad galima būtų
numatyti, kas vyks. Kultūroms, kurioms
būdingas didelis rizikos vengimas,
svarbūs įstatymai ir taisyklės.

Uncertainty Avoidance
Greece 60 35 57 112
Atvejo analizė (pagal Gibsoną, Portugal 63 27 31 104

2000, 48 ) Poland 68 60 64 93
Japan 54 46 95 92
Perėmę į savo rankas Anglijos investicijų Germany 35 67 66 65
33 63 26
banką, vokiečių bankininkai aptiko, kad jų Finland 59
Switzerland 34 68 70 58
kolegos britai uždirba gerokai daugiau nei jie, Uncertainty Avoidance
Netherlands 38 80 14 53
ir kad darbuotojai dažnai keičiasi, nes Australia 36 90 61 51

vadovaujantysis personalas buvo perviliotas Norway 31 69 8 50

New Zealand 22 79 58 49
kitų bankų. Vokiečių komanda dirba tame United States 40 91 62 46
pačiame banke nuo savo karjeros pradžios ir Ireland 28 70 68 35 1-20 21-40 41-60 61-80 81-100 101-120
nesvarsto galimybės pereiti į konkuruojantį United
35 89 66 35
Kingdom
banką, netgi jeigu pasiūlytų daugiau pinigų. Hong Kong 68 25 57 29
Sweden 31 71 5 29
Denmark 18 74 16 23

SKIRTUMAI TARP KULTŪRŲ

Neapibrėžtumo vengiančiai kultūrai NEAPIBRĖŽTUMO VENGIMO DIMENSIJOS
būdingos tokios ypatybės: POŽIŪRIU (HOFSTEDE, 1997)
Sti prus ne aiškumo ve ngimas Silpnas neaiškumo ve ngimas

labai svarbu, kad vadybininkas ar vadovas pateiktų
tikslius atsakymus į daugumą klausimų, kuriuos jam
gali užduoti pavaldiniai;
jeigu reikalingas kompetentingas specialistas darbui
atlikti, svarbu pateikti jam labai tikslias instrukcijas,
kaip dirbti ir ką daryti;
jeigu darbuotojo veikla yra sudėtinga, būtina pateikti
detalų darbų pobūdžio aprašymą;
labai svarbu vengti organizac ijos struktūros, kurioje
vienas pavaldinys turėtų du viršininkus.
Neapibrėžtuma s suvokiamas kaip nuolatinė Neaišk umas yra normalus gyvenimo br uožas,
grėsmė, su kuria reikia kovoti kiekviena diena sutinkama tokia kokia ji
bebūtų
Didelis stresas, subjektyvus nerimo jausmas Silpnas stresas, subjektyvus gerovės jausmas
Leidžiam a tinkamu laik u išreikšti a gresi ją ir Agresija ir emocijos neturėt ų būti rodomi
emocijas
Suprantama rizika; bijoma neapibrėžtų Gera i jaučiam asi dviprasm iškose ir neaiškiose
situacijų ir neaiškios rizikos situacijoje, iškilus neaiškiai rizikai
Grie žtos taisyklės ir nurodymai vaikams, kas Negriežt os taisyklės ir nurodymai vaikams,
yra pavojinga ir tabu kas yra pavojinga ir tabu

Tai, kas yra skirtinga, yra pavojinga Tai, kas yra skirtinga, skat ina smalsumą

5
 2011.06.22

Sti prus ne aiškumo vengimas Silpnas neaiškumo ve ngimas

VYRIŠKUMAS/MOTERIŠKUMAS
Konflikt ai ir konkurencija gali sukelti Konfliktai ir konkurencija turi vykti pagal
agresiją, todėl draugai ir kolegos juo s turi teisingo žai dimo taisykles, taigi gali būti
vengti panaudoti konstrukt yviai Vyriškumas atspindi mastą, kiek dominuojančios
Žmonės jaučia poreikį sunkiai dirbti, būti Žmonės gerai jaučiasi tinginiaudami; sunkiai vertybės skatina visuomenėje atkaklumą ir daiktų
užsiėmę dirbama tik tada, kai to reikia įsigijimą (Aut. – vartotojiškumą), slopina rūpinimąsi
Manoma, kad reikia mokytis tikslumo ir Manoma, kad tikslumas ir punkt ualumas
žmonėmis ir gyvenimo kokybe.
punktualumo susiformuoja patys savaime Vyriškosios kultūros orientuojasi į tokias vertybes kaip
Deviantiniai asmenys ir idėjo s yra Neįprast os ir inovatyvios idėjos, n uo normos stiprumas, kova, varžybos, pelnas. Verslo derybų
pavojingos, juos reikėtų pažabot i nukrypstantys asmenys (devintiniai) ne tikslas (pvz.,: Vokietijoje, Amerikoje) – išreikšti
būtinai yra pavojingi: su jais reikia elgtis poziciją.
tolerantiškai.
Moteriškosios kultūros vertina toleranciją, empatiją,
Yra didelis susir ūpinimas dėl gyvenimo Yra pasirengimas rizikuoti
saugumo
socialinius santykius. Skandinav ijoje moterys vadovės
susitinka per derybas tam, kad rastų kompromisą.
Žmonės jaučiau emocinį poreikį (dažnai Žmonės jaučia, kad turi būti kuo mažiau
rašytinėms) taisyklėms ir reguliavimams, taisyklių arba tiek, kiek būtina
netgi jeigu tai nepadeda

Vyriškumą pabrėžiančiose kultūrose

vyrauja nuostatos ir vertybės,
Moteriškumą pabrėžiančioms
atspindinčios konkurencingumą. Šioms kultūroms svarbu:
Vadovavimas: palaikyti gerus darbinius
kultūroms svarbu: santykius su tavo tiesioginiu viršininku.
Atlyginimas: turėti galimybę daug uždirbti.
Pripažinimas: būti pripažintam, kai padarai Bendradarbiavimas: dirbti su žmonėmis,
gerą darbą. bendradarbiaujančiais vienas su kitu.
Paaukštinimas: turėti galimybę būti Gyvenamoji erdvė: gyventi aplinkoje,
paaukštintam į geresnes pareigas. malonioje tau ir tavo šeimai.
Iššūkis: turėti iššūkius skatinantį darbą – tai Įsidarbinimo saugumas: būti užtikrintam, kad
turėti darbą, kuris gali suteikti asmeninio
tobulėjimo jausmą. dirbsi įmonėje tiek ilgai, kiek pats to norėsi.

Masculinity/Femininity index SKIRTUMAI TARP KULTŪRŲ MOTERIŠKUMO IR

VYRIŠKUMO DIMENSIJOS POŽIŪRIU (HOFSTEDE,
Japan 54 46 95 92 1997)
Hungary 46 55 88 82
Moteriškosios kultūros Vyriškosios kultūros
Austria 11 55 79 70
Germany 35 67 66 65 Rūpinimasis kitais yra pagrindinė vertybė Materialinė sėkmė ir progresas yra
United Kingdom 35 89 66 35 svarbiausios vertybės
Poland 68 60 64 93 Žmonės ir šilti santykiai yra svarbūs Pinigai ir daiktai yra svarbūs
United States 40 91 62 46 Masculinity/Femininity (orientacija į socialinę aplinką)
Australia 36 90 61 51
New Zealand 22 79 58 49 Žmonės turibūti kuklūs ir švelnūs Žmonės turi būti ryžtingi ir atkaklūs ,
ambicingi ir ryžtingi
Czech Republic 57 58 57 74
Ir vyrams, ir moterims yra svarbūs faktai, Moterys turi būti švelnios ir jausmingos,
Greece 60 35 57 112
jausmai, santykiai su kitais žmonėmis turirūpintis santykių palaikymu
Portugal 63 27 31 104
1-20 21-40 41-60 61-80 81-100 101-120
Finland 33 63 26 59
Žmonės dirba tam, kad gyventų Žmonės gyvena tam, kad dirbtų
Denmark 18 74 16 23
(darboholizmas)
Netherlands 38 80 14 53
Ir mergaitėms, ir berniukams leidžiama Verkia tik mergaitės, berniukai neverkia;
Norway 31 69 8 50
verkti, tačiau neleidžiama kovoti berniukai turi kovoti ir apsiginti puolami,
Sweden 31 71 5 29 mergaitės – ne.

6
 2011.06.22

Moteriškosios kultūros Vyriškosios kultūros

Manoma, kad motyvacija padėti kitiems Manoma, kad visų darbų ir laimėjimų
atsiranda iš siekio tarnauti varomojijėga yra asmeninės ambicijos

Darbe yra svarbūs lygybė, solidarumas, Darbe yra svarbūs konkurencingumas ir

darbo kokybė rezultatai
Lyčių vaidmenys visuomenėje yra Lyčių vaidmenys visuomenėje yra
lankstūs
(bes ikeičiantys)
ir nenusistovėję griežtai diferencijuoti (atskirti) AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Simpatija silpnajam Simpatija stipriajam

Manoma, kad konfliktai turi būti Manoma, kad konfliktų metu reikia
sprendžiami per kompromisą ir derybas kovoti ir nugalėti

Manoma, kad lyčių lygybė turiįsigalėti Manoma, kad visuomenėje turi

dominuoti vyrai