Atomo fizika

Atomas – mažiausia elektriškai neutrali cheminio element dalelė, turinti jo chemines ir fizikines savybes.
Elektrono orbita – geometrinė vieta taškų, kuriuose tikimybė aptikti elektronų yra didžiausia.
Eneregijos lygmuo - Atomo energijos lygmenų diagramoje kiekviena stacionarioji (kvantinė) atomo būsena
vaizduojama horizontalia linija. (E1 – normalioji, virš pirmojo – sužadintosios būsenos)
Kvantavimo taisyklė – elektrono judesio kiekio ir orbitos spindulio sandauga yra kartotinė planko konstantai
(mvr=n*(h/2pi).
Lazeris – optinio dažnio koherentinių elektromagnetinių bangų generatorius, veikiantis priverstinio
spinduliavimo būdu.
Savaiminis spinduliavimas – energijos kvanto išspinduliavimas elektronui savaime peršokant iš aukštesnio
lygmens į žemesnį.
Priverstinis spinduliavimas – elektrono šuolis iš aukštesnio energijos lygmens į žemesnį ir energijos kvanto
išspinduliavimas veikiant išoriniam magnetiniam laukui.
Užpildos apgrąža – medž. būsena, kuriai esant daugiau kaip pusė visų atomų yra sužadinta. Jos sudarymas
vadinamas kaupinimu.

Pirmasis Boro postulatas:

Atominė sistema gali būti tik ypatingų stacionariųjų, arba kvantinių, būsenų, kurių kiekviena atitinka tam tikrą
energiją (En); stacionariosios būsenos atomas nespinduliuoja energijos.
Antrasis Boro postulatas:
Atomui pereinant iš vienos stacionarios būsenos į kitą, spinduliuojamas arba absorbuojamas vienas fotonas.
Šaltos dujos sugeria tokius spindulius, kokius pačios skleidžia švytėdamos.

Lazeriai skirstomi pagal: laiką, aktyviąją terpę, spinduliuotės dažnį.

Laiką (nuolatinės veikos, impulsiniai)
Aktyviąją terpę (dujų, skysčių, kietojo kūno, puslaidininkiniai)
Spinduliuotės dažnį (regimosios šviesos, rentegeno, ultravioletinės, infraraud.)