Specialiųjų ugdymosi poreikių

tenkinimo pedagogika
Doc. dr. Lina Miltenienė
lina.milteniene@vdu.lt
6 tema. Mažiausiai varžančių ir palankių
aplinkų vaikams, turintiems specialiųjų
ugdymosi poreikių, kūrimas

Mažiausiai varžančios ir palankios aplinkos samprata

Mokyklos, skirtos SUP turintiems vaikams, išlikimo dilemos
šiuolaikinėje švietimo sistemoje
Mažiausiai varžančios ir palankios aplinkos samprata

Mažiausiai varžanti ir palankiausia ugdymuisi aplinka bet kuriam

vaikui vienareikšmiškai laikoma natūrali bendrojo ugdymo aplinka. Bet
kokia kita nenatūrali, o specialiai sukurta aplinka yra vienokiu ar kitokiu
aspektu varžanti ir ribojanti vaiko galimybes (Rozalski ir kt., 2010).
 MAŽIASIAI / LABIAUSIAI VARŽANČIOS APLINKOS KAITOS JUOSTA

Bendrojo ugdymo mokyklos

su pritaikyta aplinka, Ligoninės, globos
pagalba ir ugdymo turiniu Atskiros mokyklos įstaigos

Mažiausiai
varžanti Labiausiai
varžanti

Bendrosios klasės Atskiros klasės Mokymas namuose

Rozalski ir kt., 2010

Rozalski ir kt., 2010
• Ar tikrai pasirūpinama, kad natūralioje bendrojo ugdymo aplinkoje būtų
atsižvelgiama į vaikų specialiuosiuos ugdymosi poreikius?

• Ar vaikai, turintys SUP, nesusiduria su kliūtimis ir tam tikrais apribojimais?

 Negalia – priežastis mokytis atskirai?
<...> nuo 2 klasės lankausi čia, nes mokytoja
pasakė mano mamai, kad man labai sunkiai
sekasi mokytis [2M6]. <...> baisiausia buvo,
kai baigiau keturias pradinės mokyklos
klases. Galvojau: kur aš kitur dėsiuos?“

<...> kartais pagalvoju, bet iš kitos pusės,

atrodo, kad išeities nėra. Jeigu kitoj
mokykloje mokyčiausi, daug kas tyčiotųsi vis
tiek ... dėl to, kad visi vis tiek atkreips
dėmesį į tą žmogų. Jie vis tiek žiūrėtų į
išvaizdą, žiūrėtų, kaip tu reaguoji, vis tiek
pastebėtų [2M5].
Miltenienė ir kt. (2020)
Ką rodo tyrimai? Mokiniai
• Mokymosi bendrojo ugdymo mokykloje privalumu laikomas
visavertiškesnis bendravimas su bendraamžiais: Ten turėjau daug
draugų <...> per pamokas gerai sekėsi. Su mokytojais sutardavau
gerai. Norėčiau grįžti ten [3M2]; Buvo draugiška klasė <…> mokytis
sekėsi normaliai. Labiau ten patiko. Čia labai mažai vaikų, nelabai yra
su kuo bendrauti, nes mergaičių mažai [3M3].
• Didesnės tolesnio mokymosi galimybės. Klasėje buvo 20 mokinių.
Nežinau, kodėl blogai mokiausi. Neturėjau draugų. Sėdėjau suole
vienas. Nenorėjau draugų turėti. <...> norėčiau ten grįžti. Ten geriau.
Gali įstoti visur. Mokytis čia lengviau, nes palengvinta programa <...>
Gal ir pavyktų mokytis pagal bendrą programą, jei pasistengčiau <...>
tik, kai čia atėjau, supratau, kad reikia stengtis ir gerai mokytis <...>
Miltenienė ir kt. (2020)
Ką rodo tyrimai? Tėvai

• Tėvams prioritetas – vaikų gera savijauta, saugi emocinė aplinka ir

šilti emociniai santykiai su pedagogais, lygiavertis bendravimas su
bendraamžiais. Tik po to įvardijama mokymosi rezultatų ir pasiekimų
svarba. Specialiąsias mokyklas tėvai renkasi dėl bendrojo ugdymo
mokyklų nenoro ir negebėjimo ugdyti ypatingų poreikių turinčius
vaikus, reikiamos pagalbos stokos.

Miltenienė ir kt. (2020)

 Kur veda noras
pritaikyti vaiką, bet
ne aplinką? • Nėra jokio tikslo, jei tik sėdės ir
bus (1T8).
• Vaikai bendroje mokykloje
skriaudžia kitokį, gali privesti
prie savižudybės (2T5)
• Į tokią mokyklą, kokia yra
dabar, neleisčiau savo vaiko
(2T8)
Stubs, 2008
Miltenienė ir kt. (2020)
Mokyklos, skirtos SUP turintiems vaikams, išlikimo
dilemos šiuolaikinėje švietimo sistemoje
8 559 mokiniai, turintys 40%
45%
SUP dėl negalios
15%
38 805 mokiniai,
turintys SUP Specialiojoje mokykloje
BU mokyklos specialiojoje klasėje
BU klasėje
334 602 mokiniai

SVIS 2019
Specialiųjų mokyklų ir mokinių jose skaičius
2015–2019 m.
49 3800

48
3750

47

3700
46

45
3650

44

Metai 3600
43

42 3550
2015 2016 2017 2018 2019
Mokyklų skaičius 48 47 45 44 44
Mokinių skaičius 3638 3680 3656 3686 3765

Mokyklų skaičius Mokinių skaičius

Bendrojo ugdymo mokyklose, skirtose mokiniams, turintiems
SUP, geriau arba prasčiau nei kitose mokyklose įvertinti veiklos
rodikliai, M (NMVA, 2017)
Įsivertinimo procesas

Pagalba renkantis mokymosi kryptį

Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas

Psichologinė pagalba
Mokyklos veiklos rodikliai

Pagalba mokantis

Bendroji rūpinimosi mokiniais politika

Atskirų mokinių pažanga

Mokymosi poreikių nustatymas

Vertinimas kaip informavimas

Mokymasis bendradarbiaujant

Pageidaujamo elgesio skatinimas

Vertybės, elgesio normos, principai

Aplinkos jaukumas

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4

Veiklos rodiklių įvertinimo vidurkis, M

Prasčiau nei kt. mokyklose įvertinti veiklos rodikliai Geriau nei kt. mokyklose įvertinti veiklos rodikliai
• Vieta, kur mokomasi, pati savaime neužtikrina ugdymo kokybės.
• Svarbu yra dalyvavimas, pasiekimai, orumo jausmas, galimybė
mokytis keliant asmeniškai prasmingus mokymosi tikslus, plėtoti savo
galias ir gebėjimus, nepaisant, kokioje institucijoje ir aplinkoje tai
bevyktų.
• Mokiniai pasiekia gerų rezultatų tiek bendrosiose, tiek specialiosiose
mokyklose.
• Vieta nėra tai, kas daro specialųjį ugdymą „specialų“ ar veiksmingą.
Efektyvaus ugdymo strategijos ir personalizuotas požiūris yra
svarbesni pagalbos elementai, ir nė vienas iš jų nėra susijęs tik su viena
konkrečia ugdymo aplinka.
(Kauffman & Badar, 2016; Zigmond, 2003)
Mokyklų mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi
poreikių, raidos modeliai

• Mokykla keičiasi – bendrojo ugdymo mokyklos ieško ugdymo formų ir

būdų, užtikrinančių kokybišką ugdymąsi visiems mokiniams, o
specialiosios mokyklos – savo vietos ir vaidmens įtraukiojo ugdymo
sistemoje.
• Pirmiausia reikia identifikuoti sėkmingas negalių turinčių vaikų
ugdymo praktikas, o tik paskui galima kalbėti apie tai, ar galima ir kaip
šias praktikas perkelti į bendrojo ugdymo kontekstą (Barber & Wiley,
2020).
• Galimos įvairios specialiųjų mokyklų transformacijų kryptys.
 Resursų
(metodiniai)
centrai

Įtraukios
mokyklos
Pagalbos centrai
didelių ir labai Specialiųjų
didelių SUP mokyklų
turintiems reorganizacija /
vaikams ir jų prijungimas
šeimoms
Nacionaliniai centrai
• Lietuvos įtraukties švietime centras teikia konsultacijas dėl mokymosi
sutrikimų https://lisc.lt/
• Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras– regos sutrikimų,
https://www.lasuc.lt/
• Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų
konsultavimo skyrius – įvairiapusių raidos sutrikimų, https://srvks.lt/
• Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras – klausos
sutrikimų, https://www.deafcenter.lt/
• „Diemedžio“ ugdymo centras – elgesio ir emocijų sutrikimų
https://www.diemedziougdymocentras.lt/
Regioniniai specialiojo ugdymo centrai (1)
Kauno šv. Roko mokykla
Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centras
Kaišiadorių šv. Faustinos ugdymo centras
Panevėžio „Šviesos“ ugdymo centras
Plungės specialiojo ugdymo centras
Šiaulių „Santakos“ ugdymo centras
Ukmergės „Ryto“ ugdymo centras
Vilniaus Šilo ugdymo centras
Klaipėdos „Medeinės“ mokykla
Birštono, Kauno m., Kauno r., Prienų r. savivaldybės
Jurbarko r., Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Pagėgių, Raseinių
r., Šakių r., Tauragės r. ir Vilkaviškio r. savivaldybės
Alytaus m., Alytaus r., Druskininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių r., Lazdijų r.,
Trakų r. ir Varėnos r. savivaldybės
Biržų r., Kėdainių r., Kupiškio r., Panevėžio m., Panevėžio r., Pasvalio r. ir
Rokiškio r. savivaldybės
Kretingos r., Mažeikių r., Palangos m., Plungės r., Rietavo, Skuodo r.,
Šilalės r. ir Telšių r. savivaldybės
Akmenės r., Joniškio r., Kelmės r., Pakruojo r., Radviliškio r., Šiaulių m. ir
Šiaulių r. savivaldybes
Anykščių r., Ignalinos r., Jonavos r., Molėtų r., Širvintų r., Švenčionių r.,
Ukmergės r., Utenos r., Visagino ir Zarasų r. savivaldybes
Šalčininkų r., Vilniaus m. ir Vilniaus r. savivaldybes
Klaipėdos m., Klaipėdos r., Neringos ir Šilutės r. savivaldybes
Regioniniai specialiojo ugdymo centrai (2)
Tikslas - skatinti įtraukųjį ugdymą regione padedant regiono mokyklų
bendruomenėms veiksmingai praktikoje taikyti įtraukties švietime
principą ir ugdyti regioniniame centre didelių ir labai didelių specialiųjų
ugdymosi poreikių turinčius mokinius

Skleisti įtraukiojo Ugdyti Centre mokinius,

Tobulinti mokyklų
Konsultuoti dėl tinkamų ugdymo organizavimo turinčius didelius ar
vadovų, pedagoginių
sąlygų kūrimo, UDM būdų, metodų, labai didelius
darbuotojų ir mokytojų
taikymo priemonių taikymo specialiuosius ugdymosi
padėjėjų kompetencijas
praktiką ir inovacijas poreikius
Aukštesni standartai specialiosioms mokykloms ir
įsipareigojimo remti įtraukųjį ugdymą didinimas

Specialiųjų mokyklų skatinimas ir

įgalinimas dalyvauti įtraukiojo
švietimo sistemoje turėtų būti
įgyvendinamas ne uždarant
specialiąsias mokyklas, bet,
priešingai, keliant aukštesnius
ugdymo standartus specialiosioms
mokykloms.
Hedegaard-Soerensen ir Tetler (2016)
Specialiųjų mokyklų pedagogų vaidmens kaita
ir kompetencijų iššūkiai

Specialistų vaidmens kaita – nuo

specialiojo ugdymo eksperto
specialiojoje mokykloje link
bendrojo ugdymo mokyklos
konsultanto, besidalijančio su
bendruomene savo žiniomis ir
sukaupta patirtimi.

Ebersold ir kt. (2019)

Segreguoto ugdymo patirtis
tampa tikru iššūkiu pedagogui
perėjus dirbti iš segreguotos į
įtraukią aplinką, nes tenka keisti
savo nuostatas, priimti kitokį
požiūrį, kelti naujus tikslus.

Somma (2020)
• Dirbant įtraukiojo ugdymo aplinkose
neužtenka išmanyti specialiuosius ir
alternatyvius specialiųjų ugdymosi
poreikių turinčių mokinių ugdymo
metodus, ugdymo turinio pritaikymo
principus.
• Būtina žinoti ir bendrąsias ugdymo
programas, suprasti šiuolaikinius
mokymosi organizavimo reikalavimus,
skatinančius įtraukiojo mokymosi
procesus, taikyti šiuolaikiškas,
įrodymais grįstas mokymo strategijas,
universalaus dizaino mokymuisi
principus.
Pickl, Holzinger, & Kopp-Sixt, 2016
Specialiųjų klasių steigimo pagunda
• Neretai mokyklų vadovams būna • Pavyzdžiui, nuostata „priimti į
sunku suprasti naujas sąvokas, mokyklą visus vaikus, turinčius
naujai priimtus politinius negalių“ gali būti įgyvendinama
dokumentus ir jų reikalavimus, atidarant atskirą skyrių ar klasę
todėl yra pavojus, kad jų šiems mokiniams, tačiau iš
įgyvendinimas gali būti labai esmės nekeičiant mokymosi
paviršutiniškas ir imitacinis. proceso organizavimo ir
struktūrų.

(Ainscow, 2007)
▪ Pagarbos kiekvienam vertybės ir ▪ Prieinamumas, atvirumas
nuostatos ▪ Pritaikytos ugdymosi
▪ Demokratija aplinkos
Nacionalinė ir regioninė švietimo politika
▪ Priimanti, padedanti ▪ Pagalba įvairovei
bendruomenė
▪ Bendradarbiavimas

Situacija kintanti laike

K P
Kultūra Politika
V
T S
M

Praktika

P
▪ Ugdymo(si) turinio konstravimas
▪ Mokymosi orkestruotė
▪ Ištekliai Booth, Ainscow (2016)
Tai yra normalu, tai yra neišvengiama [i5]. O šiaip vaikams ir tiems, ir kitiems gali būti naudingas toks
bendradarbiavimas, kuris ugdo visas žmogiškas savybes, moko suprasti, pajausti įvairius žmones, moko tolerancijos,
sveiko požiūrio [i8]. Vaikai gali išmokti elgtis su kitokiais vaikais, mokytis nesmerkti jų, nesityčioti [i10].
(Miltenienė ir kt., 2018)