1685–1750

Biografija
Vokiečių kompozitorius, vargonininkas, dirigentas, pedagogas,
išradėjas.
Gimė senoje muzikų šeimoje (šaknys siekia XVI a.).
1694 m. mirė jo motina, o po metų − tėvas, jį ėmė globoti vyresnis
brolis Johanas Kristofas, Ordurfo vargonininkas. Eizenache
mokėsi griežti smuiku, skambinti klavišiniais, Ordurfe giedojo
chore, perrašinėjo senųjų kompozitorių kūrinius.
1700-1702 m. mokėsi Liuneburgo mokykloje. Puikiai griežė
smuiku, altu, skambino klavesinu, vargonavo, vadovavo chorui.
1703-1708 m. vargonavo Arnštate ir Miulhauzene. Pradėjo kurti.
1708-1717 m. – Veimaro rūmų muzikantas ir vargonininkas.
1717–1723 m. – Kėtene rūmų kapelos vadovas – kapelmeisteris.
1723–1750 m. Leipcige Šv. Tomo bažnyčios kantorius ir miesto
muzikos direktorius.
Gyvenimo pabaigoje kompozitorius visiškai apako.
Veimaro pilies bažnyčia
1660–1774 m.
Bachas palaidotas
Šv. Tomo
bažnyčioje
 Bacho šeima
2 žmonos: Marija Barbora ir Ana Magdalena.
20 vaikų. Kompozitoriai: Wilhelmas
Friedemannas, Carlas Phillippe’as Emanuelis,
Johannas Christophas Friedrichas ir Johannas
Christianas Bachai.
 Bachas - atlikėjas
Puikus improvizatorius, virtuozas.
Ypač jis pagarsėjo po Drezdene neįvykusių
varžybų su Lui Maršanu (1717 m.), kuris
pabėgo slapčia pasiklausęs improvizuojančio
Bacho.
Kartais spaudoje vadintas „pasaulinio garso
virtuozu ir klavyro karaliumi“, „beveik vieninteliu
klavyrinio meno valdovu“.
https://www.youtube.com/watch?v=pzlw6fUux4o
https://www.youtube.com/watch?v=1prweT95Mo0
 KŪRYBA
Pagal laikotarpius:
I-uoju laikotarpiu – bažnytiniai kūriniai, kūriniai
vargonams;
II-uoju (Veimaro) laikotarpiu – kantatos,
koncertiniai kūriniai vargonams;
III-uoju (Kėteno) laikotarpiu - muzika orkestrui,
klavesinui, kitiems instrumentams;
IV-uoju (Leipcigo) laikotarpiu – kantatos, stambieji
vokaliniai-instrumentiniai kūriniai, edukaciniais
tikslais parašyti kūriniai.
 STILIUS
Sudėtingos polifonijos technikos
Išraiškingas racionalumas
bažnytinės muzikos stilius, praturtintas ir teatrinės
muzikos elementais
Sudėtingos atlikti instrumentų partijos.
Bacho kūryboje susilieja senųjų polifonijos meistrų,
vokiškosios dainos (Lied), protestantiškojo
choralo ir įvairių baroko kompozitorių
instrumentinės muzikos tradicijos.
 J. S. Bachas
Muzika vargonams
 Choralai
Protestantiškieji choralai.
Gimtąja (vokiečių) kalba,
Liaudies giesmės.
Choralas – 4 balsai, viršutiniame balse –
cituojama giesmė.
Improvizaciškumas.
Homofoninė ir polifoninė faktūra.
Retorinės figūros.
 Cikliniai kūriniai
Preliudas ir fuga Preliudas – įžanga
Fantazija ir fuga Fantazija – improvizacinio
Tokata ir fuga pobūdžio
Tokata – virtuozinio pobūdžio
Tokata ir fuga d-moll BWV 565
Žymiausias ciklas
Pagrindinė dalis – fuga
Ciklas apjungtas ne tik tonacija, bet ir
melodiškai.
Tokata – ypatingai virtuozinė, daug
sekvencijų,
Fuga – laisvos formos, daug intermedijų, jos
pabaigoje – coda.
 Polifonija

Daugiabalsė muzikos faktūra, kurioje balsai

yra savarankiški.
• Gali būti:
imitacinė (balsų partijos grindžiamos
vieningomis temomis) ir
kontrastinė (balsų partijos kuriamos skirtinga
muzikine medžiaga)
 Lot. k. fuga – bėgimas. Vienas kitą
imituojančių, besivejančių balsų bėgimas.
Fuga
Polifoninis kūrinys, pagrįstas sistemingu
temos imitavimu tam tikra tvarka.

I kartą nuskambėjusi viename balse, fugos

tema (-os) nuosekliai imituojama (-os)
visuose kūrinio balsuose.

Fugos balsų skaičius nekinta.

 Fugos Tema – kūrinio pradžioje viename balse
parodoma pagrindinė mintis (gali būti
sąvokos nuo takto iki 8 taktų);
Intermedija – epizodai, kai nė viename
balse neskamba tema;
Potemė (kontrapunktas, kontratema) –
nauja medžiaga, kuri skamba viename
balse pravedus temą.
 Ekspozicija Vidurinė Repriza
dalis
Fugos
Pagrindinė Šalutinės Pagrindinė
struktūra tonacija tonacijos tonacija (S,
Tema Naudojamos D)
pateikiama temos Trumpiausia
visuose modifikacijo dalis, tema
balsuose s, gausu rodoma ne
paeiliui (T- intermedijų, visuose
D santykiu) sekvencijų balsuose,
dažnai
naudojama
streta.
Imitacinės polifonijos technikos
Kontrapunktas
Inversija (veidrodinė)
Retrogradas (vėžio žingsniu)
Streta
Augmentacija
Diminucija
https://s9.imslp.org/files/imglnks/usimg/2/2b/
IMSLP173661-PMLP05948-1.pdf

https://imslp.eu/files/imglnks/euimg/7/78/IMS
LP860298-PMLP326356-
bachNBAV,2vierzehnkanonsBWV1087.pdf
 Padėkite J. S. Bachui...
Įsivaizduokite, kad gyvenate prieš 400 metų ir lankote Šv. Tomo katedros mokyklą Leipcige.
Muzikos jus moko pats J. S. Bachas! Šįkart jūsų užduotis - pagal imitacinės polifonijos taisykles
sukurti keletą kanonų.
1. B melodija – A melodijos retrogradas
2. C melodija – A melodijos inversija
3. D melodija – inversijos retrogradas.
Sukurkite dvibalsius kanonus, sujungdami A ir B
bei C ir D melodijas.

Sukurkite dvibalsį kanoną, sujungdami A ir C

melodijas.
 J.S. Bachas
KLAVYRINĖ MUZIKA
Edukaciniai tikslai (ne visa).
Pasaulietinė J. S. Bacho kūrybos pusė.
Novatorius (siuitos klavyrui, koncertas klavyrui).
Kūriniai:
GTK
Fugos menas (knyga, trukmė – apie 2 val., nebaigtas
kūrinys)
Invencijos
Mažieji preliudai ir fugos
Wilhelmo Friedemanno Bacho natų sąsiuvinis
Anos Magdalenos Bach natų sąsiuvinis
Siuitos (Angliškosios (6), Prancūziškosios (6), Partitos
(6)).
“Itališkasis koncertas”
Koncertai klavyrui ir orkestrui (7)
Koncertai keliems klavyrams ir orkestrui
 Atlikimo naujovės
Naudojo dinaminius kontrastus (piano-forte)
Siūlė groti visais penkiais pirštais
 Temperacija XVII – XVIII a.
sandūroje
Iki tol absoliuti dauguma muzikos būdavo rašoma
tonacijose iki trijų ženklų, diezų ar bemolių, ką
sąlygojo „netobulas“ klavišinių instrumentų
derinimas grynais harmoniniais intervalais,
išlaikančiais grynuosius virpesius.
Vargonininkas ir teoretikas Andreasas
Werckmeisteris 1691 m. aprašė būdą, kaip
suderinti klavesiną ar klavikordą, idant jais būtų
galima muzikuoti nuo bet kurio chromatinio
garso.
 J. S. Bachas

G(erai) T(emperuotas) K(lavyras)

1722 ir 1742
Vienas žymiausių Bacho kūrinys klavyrui –„GTK“,
BWV 846−893. Tai 2 tomų po 24 ciklus
(preliudas ir fuga), rinkinys.
Nuo kiekvieno oktavos garso – po vieną mažorinį
ir vieną minorinį preliudą ir fugą. Kūriniai
išdėstyti nuosekliai kylant pustoniu aukštyn (C-
dur, c-moll, Cis-dur, cis-moll ir t.t.).
Rinkinys buvo skirtas mokytis skambinti
klavesinu. Iš jo mokėsi Bacho sūnūs ir kiti
mokiniai.
„Gera temperacija“ baroko epochoje buvo
vadinama spalvinga netolygioji
temperacija (sudaryta iš nevienodo dydžio
pustonių), kurioje išvengta "vilko kvintų".
Įvairios tonacijos joje skamba ir darniai, ir
skirtingai – joms būdingi saviti atspalviai.
Afektų teorija (Baroko laikotarpiu
suklestėjusi afektų teorija teigia, kad muzikos
tikslas – teikti malonumą ir sužadinti mumyse
įvairius jausmus. Tikėdami emocine muzikos
galia, baroko kompozitoriai siekė ne tik iššaukti
intensyvius jausmų protrūkius, bet ir atspindėti
žmogaus sielos būsenas savo kompozicijose).
 Ciklas
Preliudas (įžanga) ir fuga (pagrindinė dalis).
Preliudai labai skirtingi – polifoniniai/homofoniniai,
skirtingų tipų (šokių, invencijų, arijų ir pan. tipo).
Fugos – 3-5 balsų, vienatemės ir daugiatemės.
Atskleidžiamos visos polifoninės technikos.

https://www.youtube.com/watch?v=c8rxkDAaaJ0
L. van Beethovenas: „muzikinė Biblija“,
R. Schumannas: „muzikantų kasdienė duona“
Violončelininkas Pablo Casalsas: „visos muzikos
pagrindas“.
 J. S. Bachas
Orkestrinė muzika

Vokaliniai-instrumentiniai
kūriniai
Vokaliniai-instrumentiniai kūriniai
Kantatos, pasijos, motetai, mišios.
„Pasija pagal Matą“ (1727, BWV 244) - solistai, 2
chorai, 2 orkestrai ir 2 vargonai.
Apie 70 vokalinių numerių.
Tekstas – pagal šv. Mato evangelijos 26 ir 27 skyrius
apie paskutines Jėzaus dienas (Christianas
Friedrichas Henrici – Picanderis).
Įvairūs žanrai: rečitatyvai (Evangelistas), arijos, chorai,
choralai.
Simbolių kalba.
J. S. Bacho muzikos atgimimas
• https://www.youtube.com/watch?v=AX0C7
aLGhHk
• https://lteatras.lt/lt/2006-2007/muzikinis-
teatras/104-pasija-pagal-jona-johannes-
passion
 Mišios h-moll BWV 232
Koncertinis žanras (trunka apie 2 val.)
Atliktas praėjus šimtui metų.
Praplėtė atlikėjų sudėtį: 4 solistai, chorai,
orkestras (timpanai, mediniai ir variniai
pučiamieji: trimitai, valtornos)
Tradicinių katalikiškų, ne protestantiškų mišių
pagrindu.
4 dalys (Kyrie ir Gloria sujungtos)
24 numeriai (arijos, duetai, choro fugos, orkestro
epizodai).
Dalys kurtos atskirai
Sanctus – 1724,
Kyrie ir Gloria – 1733
Credo ir Et incarnatus – specialiai mišioms.
(1733 m. mirus Saksonijos kurfiurstui, Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam
kunigaikščiui Augustui II, buvo paskelbtas penkių mėnesių gedulas, kurio metu
J. S. Bachas pasinaudojo galimybe sukurti liturginį kūrinį, skirtą naujajam
valdovui Augustui III – taip tikėdamasis būti paskirtas karališkojo dvaro
kompozitoriumi.
1733 m. J. S. Bachas pasisiūlė tarnauti Saksonijos karališkosios kapelos
kompozitoriumi, jis pateikė karališkajam vertinimui dvi Mišių h-moll dalis,
apibūdindamas jas kaip „kuklius savo sugebėjimų pavyzdžius“)
 Kyrie
Skirtingos faktūros
 Crucifixus
Pasakalijos forma (basso ostinato)
Tema – sekundų judėjimas žemyn
Polifoninis kūrinys
Iliustratyvumas
 Orkestriniai kūriniai
Koncertai įvairiems instrumentams ir orkestrui
bei
Orkestrinės siuitos.
Žymiausi: 6 „Brandenburgo
koncertai“ orkestrui (BWV 1046−1051),
parašyti 1721-aisiais ir dedikuoti
Brandenburgo markgrafui.
Rankraščiai vos nedingo per IIPK
Sukurti Kiotene, skirtingos sudėties orkestrams:
III ir VI koncertai yra tik styginių solistams su
klavesinu. Tačiau didžioji koncertų dalis (I,
II, IV ir V) yra concerto grosso.
Rankraščiai vos nedingo per IIPK
(traukinį, kuriuo važiavo Bacho partitūras gabenęs bibliotekininkas, pradėjo bombarduoti. Laimė, kad žmogui
pavyko pabėgti iš traukinio į netoli esantį mišką kartu su neįkainojamos vertės Bacho rankraščiais)
 Branderburgo koncertas Nr. 3
3 dalys (kontrasto principu):
I – nenurodyta (Allegro)
II – Adagio
III – Allegro.
Netradicinė instrumentuotė (nėra solisto):
Atlieka 3 smuikai, 3 altai, 3 violončelės, basso
continuo (klavesinas)
II dalyje – kadencija (pirmo smuiko arba
klavesininko improvizacija)
Stilius artimas Vivaldi
https://www.youtube.com/watch?v=ABjGm8
99N9k