Visata ir jos evoliucija

Didžiojo sprogimo teorija

• Visata yra viskas, kas egzistuoja- erdvės, laiko, astronominių kūnų ir jų
sistemų ir energijos žinomų ir numanomų formų visuma.
• Didžiojo sprogimo teorija paaiškina, kaip susiformavo visata.
• Nors niekas nežino, kaip atsirado Visata, yra požymių, rodančių, kad ji
prasidėjo, sprogus vienam begalinio tankio taškui, ir iki šiol plečiasi.
• 1920 m. buvo atrasta, kad mūsų galaktika ir milijonai ją supančių galaktikų
tolsta vienos nuo kitų, nes Visata plečiasi.
• Visata atsirado prieš maždaug 13,7 mlrd. metų.
 Astronominiai kūnai
• Žvaigždė- masyvus kosminis kūnas,
kurios energijos šaltinis- jos centre
vykstančios termobranduolinės
reakcijos.
• Saulė- artimiausia mums žvaigždė.
Sekanti artimiausia žvaigždė-
Kentauro proksima.
• Planeta- kosminis kūnas, skriejantis
aplink žvaigždę beveik apskritimine
orbita.
• Palydovas- kosminis kūnas, skriejantis aplink kitą, už save didesnį
kūną.

• Asteroidas- mažas (iki 1000 km skersmens) Saulės sistemos kūnas,

skriejantis elipsine orbita aplink Saulę arčiau, negu Neptūnas.
• Kometa- mažasis Saulės sistemos kūnas, skriejantis labai ištęsta
orbita.
• Žvaigždynai- žvaigždės sugrupuotos į grupes. Grupes sudarančios
žvaigždės gali būti labai toli viena nuo kitos.

• Žvaigždžių spiečiai-panašaus amžiaus mažos grupės žvaigždės, kurias

kartu laiko tarpusavio gravitacinė trauka.
• Planetinis ūkas-senstančių žvaigždžių išmesti į kosmoso erdvę išoriniai
sluoksniai. Ūko skleidžiamas švytėjimas ir karštų dujų žiedų renginys
yra vienas nuostabiausių kosmose.
• Ūko centre esanti blyški žvaigždė vadinama baltąją nykštuke.
• Pulsaras- neutroninė žvaigždė, skleidžianti periodiškai
pasikartojančius elektromagnetinių bangų impulsus.
• Kai kurio mirštančios žvaigždės išsiplečia ir sprogsta. Tada įvyksta
didžiulis sprogimas, vadinamas supernova. Žvaigždės branduolys gali
labai stipriai susitraukti ir virsta maža neutronine žvaigžde, didelio
tankio- kuri skleidžia energiją ir sukasi labai dideliu greičiu.

• Pulsaras supernova
• Galaktika- tai didžiulės žvaigždžių sistemos.
• Jos gali būti įvairaus dydžio ir formos. Pačios mažiausios turi vos
milijoną žvaigždžių, o pačios didžiausios- keletą trilijonų.
• Galaktikos skirstomos į

Elipsines Spiralines

Netaisyklingąsias
• Galaktikų spiečiai- Galaktikos susitelkusios į didesnes grupes, joms
neleidžia išsisklaidyti traukos jėga.

• Mūsų galaktika (spiralinė), Paukščių Takas, yra antra pagal dydį iš

mažiausiai 30 galaktikų, sudarančių spiečių.
• Kvazaras- Kvazarai yra dangaus kūnai, varomi supermasyvių juodųjų
skylių (milijardus kartų didesnė už mūsų saulę). Kol šviesa iš kvazarų
mus pasiekia, praeina milijardai metų, tad mes matome kvazarus
tokius, kokie jie buvo tada, kai šviesa juos paliko.
 Visatos plėtimasis
• Atkeliavusi nuo galaktikų šviesa išskaidoma į spektrus, iš kurių galima
pasakyti, ar žvaigždė arba galaktika juda tolyn nuo mūsų ar į mus.
• Jei spindulys artėja, šviesos bangos ilgis šiek tiek sutrumpėja, ir
objektas atrodo „pernelyg žydras“. Jeigu spindulys tolsta, šviesos
bangos pailgėja, ir objektas atrodo „pernelyg raudonas“. Šis reiškinys
vadinasi Doplerio efektu.
• Kuo toliau nuo mūsų yra Galaktika, tuo jos raudonasis poslinkis
didesnis ir tuo greičiau ji tolsta.