Chemija 3

REAKCIJU LYGTYS:
Varis (Cu)
Cu + H2SO4(konc.) → Cu2+ + SO2 + …
Cu + HNO3(konc.) → Cu2+ + NO2 + …
Cu + HNO3(prask.) → Cu2+ + NO + …
Cu + HCl(konc.) + O2 → H2[CuCl4] + H2O + … (O2 + 4H+ + 4e- → H2O)
CuSO4 + KI → CuI + I2 + …

Auksas (Au)

Au + HNO3(konc.) + HCl(konc.) → H[AuCl4] + NO + … (Au + H+ +4Cl- - 3e- → H[AuCl4])

(karaliskasis vanduo)
Au + H2SeO4(konc.) → Au3+ + SeO2 + …

Gelezis (Fe)

Fe + HCl (prask., konc.) → Fe3+ + H2 + …

Fe + HNO3(prask.) → Fe2+ + NO + …
Fe + HNO3(konc.) → Fe2O3 + NO2 + …
Fe + H2SO4(konc.) → Fe2O3 + SO2 + …
Fe + H2SO4(konc.) toC→ Fe3+ + SO2 + …
Fe + HNO3(konc.) toC→ Fe3+ + NO2 + …
Fe(OH)2 + O2 + H2O → Fe(OH)3 (O2 + H2O + 4e- → 4OH-)
FeSO4 + KMnO4 + H2SO4(prask.) → Fe3+ + Mn2+ +…
FeSO4 + K2Cr2O7 + H2SO4(prask.) → Fe3+ + Cr3+ + …
FeSO4 + Br2 → Fe3+ + Br- + …
FeCl3 + KI → Fe2+ + I2 + …
FeCl3 + Na2S → Fe2+ + S + …

2Fe2(SO4)3 + 3K4[Fe(CN)6] → Fe4[Fe(CN)6]3 + 6K2SO4

(geltoni)
3FeSO4 + 2K3[Fe(CN)6] → Fe3[Fe(CN)6]2 + 3K2SO4
(raudoni)
K4[Fe(CN)6] + Cl2 → [Fe(CN)6]3- + Cl-

Moro druskos gavimas:

1 budas: Fe + 2H2SO4 + 2NH3 ∙ H2O → (NH4)2Fe(SO4)2 ∙ 6H2O + H2
2 budas: FeSO4 + (NH4)2SO4 + 6H2O → (NH4)2Fe(SO4)2 ∙ 6H2O
Aluno druskos gavimas:
1 budas: Fe2(SO4)3 + (NH4)2SO4 + 24H2O → 2NH4Fe(SO4)2 ∙ 12H2O

Kaip atskirti sias druskas:

(NH4)2Fe(SO4)2 ∙ 6H2O → Fe2+ + 2NH4+ + 2SO42- + 6H2O (moro)
NH4Fe(SO4)2 ∙ 12H2O → Fe3+ + NH4+ + 2SO42- + 12H2O (aluno)
Atpazistama su KSCN:
Fe3+ + 6KSCN ↔ K3[Fe(SCN)6] + 3K+
(Kraujo sp.)

H+, H2O
Chromas (Cr) Cr2O72-

CrCl3 + K2FeO4 + HCl → Cr2O72- + Fe3+ + … Cr3+ OH-

Cr2(SO4)3 + Cl2 + H2O → Cr2O72- + Cl- + …
Cr2(SO4)3 + H2O2 + NaOH → CrO42- + OH- + … (H2O2 + 2e- → 2OH-) CrO42-
2K2CrO4 + H2SO4 → K2Cr2O7 + K2SO4 + H2O
(geltonas) (orandzinis)
K2Cr2O7 + 2KOH → 2K2CrO4 + H2O
(orandzinis) (geltonas)

K2Cr2O7 + H2S + H2SO4 → Cr3+ + S + …

K2CrO4 + KI + H2O → Cr3+ + I2 + …
K2CrO4 + KI + H2SO4 → Cr3+ + I2 + …
K2Cr2O7 + H2O2 + H2SO4 → CrO5 + H2O + … (H2O2 + 2H+ +2e- → 2H2O)
Stipri H+
CrO5 + H2SO4 → Cr3+ + O2 + … (2CrO5 - 6e- → 5O2 + 2Cr3+) HMnO4
Na3[Cr(OH)6] + H2O2 + NaOH NaOH, toC→ CrO42- + H2O + …
H2O, OH-
MnO2
Manganas (Mn) Mn2+
Lydant su OH-

MnSO4 + PbO2 + CH3COOH(konc.) → HMnO4 + Pb2+ + … MnO42-

MnSO4 + Br2 + NaOH → MnO2 + Br- + …
MnSO4 + 2KNO3 + 4KOH lyd. → K2MnO4 + 2KNO2 + K2SO4 + 2H2O
Stipri H+
HMnO4
H+, H2O
MnO2 + HNO3(konc.) + PbO2 → HMnO4 + Pb2+ + … MnO2 Mn2+
MnO2 + H2O + NaBr → Mn2+ + Br2 + … OH -

MnO2 + NaOH + H2O2 → MnO42- + OH- + … MnO42-

H2O
K2MnO4 + H2O → MnO2 + MnO4- + … MnO2, MnO4-
K2MnO4 + Br2 → MnO4- + Br- + …
MnO42-
K2MnO4 + H2SO4 + K2SO3 → Mn2+ + SO42- + … H+

Mn2+

KMnO4 + H2SO4 + H2C2O4 → Mn2+ + CO2 + …

KMnO4 + H2O + Na2SO3 → MnO2 + SO42- + … H+ Mn2+
KMnO4 + NaOH + Na2SO3 → MnO42- + SO42- + … H2O
MnO4- MnO2
-
OH

MnO42-
KITIMU EILUTES:

Fe → Fe(NO3)2 → Fe(OH)2 → Fe(OH)3 toC→ Fe2O3 → NaFeO2

3Fe + 8HNO3(prask.) → 3Fe(NO3)2 + 2NO + 4H2O (oks - red)
Fe(NO3)2 + 2NaOH → Fe(OH)2 + 2NaNO3
4Fe(OH)2 + O2 + H2O → 4Fe(OH)3 (oks – red)
2Fe(OH)3 toC→ Fe2O3 + 3H2O
Fe2O3 + 2NaOH toC→ 2NaFeO2 + H2O

Fe → FeSO4 → Fe2(SO4)3 → Fe4[Fe(CN)6]3

Fe + H2SO4(prask.) → FeSO4 + H2
10FeSO4 + 2KMnO4 + 8H2SO4(prask.) → 5Fe2(SO4)3 + 2MnSO4 + K2SO4 + 8H2O (oks – red)
2Fe2(SO4)3 + 3K4[Fe(CN)6] → Fe4[Fe(CN)6]3 + 6K2SO4

Cr2(SO4)3 → K2Cr2O7 → K2CrO4 → CrCl3 → Na3[Cr(OH)6]

Cr2(SO4)3 +2K2FeO4 + H2SO4 → K2Cr2O7 + K2SO4 + Fe2(SO4)3 + H2O (oks – red)
K2Cr2O7 + 2KOH → 2K2CrO4 + H2O
2K2CrO4 + 6KI + 16HCl → 2CrCl3 + 3I2 + 10KCl + 8H2O (oks – red)
CrCl3 + 6NaOH → Na3[Cr(OH)6] + 3NaCl

MnSO4 → HMnO4 → MnO2 → MnCl2 lydant→ K2MnO4

2MnSO4 + 5PbO2 + 6CH3COOH(konc.) → 2HMnO4 + 2PbSO4 + 3Pb(CH3COO)2 + 2H2O (oks – red)
HMnO4 + Na2SO3 + H2O → MnO2 + SO42- + … (oks – red)
MnO2 + 4HCl → Cl2 + MnCl2 + 2H2O
MnCl2 + KNO3 + KOH lydant→ K2MnO4 + KNO2 + …

MnO2 → K2MnO4 → KMnO4 → MnSO4 → Mn(OH)2

MnO2 + KNO3 + KOH lydant→ K2MnO4 + KNO2 + H2O (oks – red)
3K2MnO4 + 2H2O → MnO2 + 2KMnO4 + 4KOH (oks – red)
2KMnO4 + 3H2SO4 + 5H2C2O4 → 2MnSO4 + 10CO2 + K2SO4 + 8H2O (oks – red)
MnSO4 + NaOH → Mn(OH)2 + Na2SO4

TEORIJA:

1B GRUPE (VARIS, SIDABRAS, AUKSAS)

PAPLITIMAS:
Gamtoje randami gryni ir junginiuose
Pagrindiniai mineralai:
 Chalkopiritas CuFeS2
 Chalkocitas Cu2S
 Malachitas Cu2(OH)2CO3
 Argentitas Ag2S
 Au grudeliu randama kvarciniame smelyje
GAVIMAS:
Cu:
 Metalinis varis dazniausiai gaunamas pirometalurginiu budu:
2CuFeS2 + 5O2 + 2SiO2 t C→ 2Cu + 2FeSiO3 + 4SO2
o

2CuFeS2 + 6O2 t C→ Cu2O + Fe2O3 + 4SO2

o

Cu2O + CO t C→ 2Cu + CO2

o
 2Cu2O + Cu2S t C→ 6Cu + SO2
o

 Gunamas ir hidrometalurginiu budu:

CuSO4 + Fe (Zn) → Cu + FeSO4 (ZnSO4)
Ag:
 Isgaunant sidabra, sidabro druskos tirpinamos sarminiu metalu cianudu tirpaluose, poto redukuojamas redukuojamas
cinku:
Ag2S + 4NaCN → 2Na[Ag(CN)2] + Na2S
2Na[Ag(CN)2] + Zn → Na2[Zn(CN)4] + 2Ag
Au:
 Cianidiniu metodu auksas istirpinamas is rudu, poto redukuojamas cinku:
4Au + O2 + 8NaCN + 2H2O → 4Na[Au(CN)2] + 4NaOH
4Na[Au(CN)2] + Zn → Na2[Zn(CN)4] + 2Au
 Amalgaminis budas:
2AuCl3 + 6Hg → 2Au + 3Hg2Cl2
SAVYBES:
Tai minksti, kalus, blizgus metalai, labai gei silumos ir elektros laidininkai.
Varis – raudonas, sidabras – baltas, auksas – geltonas
Sie metalai turi po viena s elekrona valentiniame sluoksnyje.
Jie sudaro kompleksinius junginius
Budingiausi oksidaijos laipsniai:
 Variui +2
 Sidabrui +1
 Auksui +3
Cu:
 Vario pogrupio elementai yra chemiskai neaktyvus, su deguonimi reguoja tik varis:
2Cu + O2 t C→ 2CuO
o

4Cu + O2 t C→ 2Cu2O
o

 Dregname ore sudaro bazini vario karbonata:

2Cu + H2O + CO2 + O2 → Cu2(OH)2CO3
Ag:
 Sidabras ore tamseja, nes su ore esanciais sieros jung. sudaro Ag2S:
4Ag + O2 + 2H2S → 2Ag2S + 2H2O
Au:
 Auksa oksiduoja tik karaliskasis vanduo:
Au + HNO3 + 3HCl → H[AuCl4] + 2H2O + NO
 Tirpsta selenato rugstyje:
2Au + 6H2SeO4 → Au2(SeO4)3 + 3SeO2 + 6H2O
Sildomi Cu ir Ag reguoja su siera ir susidaro Cu2S ir Ag2S
Su chloru reguoja visi trys metalai ir susidaro CuCl2, AgCl ir AuCl3
Cu ir Ag reguoja su st. rugstimis, susidaro Cu2+ ir Ag+ jonai ir SO2 is H2SO4, NO arba NO2 ir HNO3
NAUDOJIMAS:
 Varis ir jo lydiniai naudojami metalurgijoje, chemijos pramoneje, placiai naudojami Cu lydiniai: zalvaris, bronza,
melchioras.
 Sidabras yra laidziausias elektrai, bet auksas ir varis dazniausiai naudojami kaip laidininkai, auksas ypatingai atsparus
korozijai.

6B GRUPE (CHROMAS,
PAPLITIMAS:
Pagrindiniai elementu mineralai:
 Chromitas FeOxCr2O3
 Krokoitas PbCrO4
GAVIMAS:
Cr:
  Chromas gaunamas is chromito rudos, ja sulydant su soda, gauta chromata istirpinant rugstimi ir redukuojant
anglimi, grynas chromas gaunamas Cr2O3 redukcija:
4Fe(CrO2)2 + 8Na2CO3 + 7O2 lydant→ 2Fe2O3 + 8Na2CrO4 + 8CO2
2Na2CrO4 + H2SO4 → Na2Cr2O7 + Na2SO4 + H2O
Na2CrO7 + C → Cr2O3 + Na2CO3 + CO
Cr2O3 + 2Al toC→ Al2O3 + 2Cr
SAVYBES:
Cr, a labai kieti, balti, blizgantys, sunkiai lydus, kambario temp. mazai aktyvus metalai.
Aukstoje temp. reguoja su O2 ir susidaro Cr2O3, su F2 ir susidaro CrF3, su Cl2 ir sudaro CrCl3.
Cr:
 Tirpsta praskiestose druskose ir sulfato rugstyje:
Cr + 2HCl(prask.) → CrCl2 + H2
 Koncentruotos nitrato ir sulfato r. pasyvuoja chroma:
2Cr + 3H2SO4(konc.) → Cr2O3 + 3SO2 + 3H2O
NAUDOJIMAS:
 Chromu, volframu legiruojamas Chromas yra svarbus mikroelementai.
JUNGINIAI:
Didejant chromo OL, stipreja ir jo junginiu savybe.
CrO ir Cr(OH)2 yra baziniai
Cr2O2 ir Cr(OH)3 – amfoteriniai
CrO3 – rugstinis
CHROMO (III) JUNGINIAI:
 Cr2O3 yra tamsiai zali milteliai, gaunami kaitinant Cr(VI) oksida arba redukuojant dichromatus.
4CrO3 toC→ 2Cr2O3 + 3O2
 Cr(OH)3 yra pilkai melsvos nuosedos
CrCl3 + 3NaOH → Cr(OH)3 + 3NaCl
 Chromo oksidas ir hidroksidas yra amfoteriniai, reguoja su sarmais ir rugstimis.
Cr2O3 + 6HCl → 2CrCl3 + 3H2O
Cr(OH)3 + NaOH → Na[Cr(OH)4], esant chromo pertekliui susidaro Na3[Cr(OH)6]
 Patvarsesnes yra Cr3+ druskos, nes hidroksido bazines savybes stipresnes uz rugstines, Cr3+ budinga zalia spalva.
 Cr(III) yra reduktoriai, rugtinej terpeje arba vandeni jie oksiduojasi i Cr2O72-, o sarminej I CrO42- jonus
 Chromas sudaro daug kompleksiniu junginiu, koordinacijos skaicius buna 4 arba 6
 Chromas (III) sudaro dvigubasias druskas, is ju svarbiausia chromo alunas NH4Cr(SO4)2, tai tamsiai violetiniai tirpus
vandenyje kristalai. Naudojami tekstiles pramoneje dazymo procese.
CHROMO(VI) JUNGINIAI:
 Cr(VI) oksidas CrO3 yra raudonos spalvos, lengvai tirpstanti vandenyje medziaga
K2Cr2O7 + 2H2SO4 → 2CrO3 + 2KHSO4 + H2O
 Is CrO3 galima iskristalinti dichromatus:
 CrO3 su vandeniu sudaro:
2CrO3 + H2O → H2Cr2O7
 Sarminant tirpalo spalva keiciasi is orandzines i geltona, o rugstinant – atvirksciai.
2K2CrO4 + H2SO4 → K2Cr2O7 + K2SO4 + H2O
(geltonas) (orandzinis)
K2Cr2O7 + 2KOH → 2K2CrO4 + H2O
(orandzinis) (geltonas)
 Cr(VI) yra stiprus oksidatoriai
7B GRUPE (MANGANAS)
GAVIMAS:
 Manganas gaunamas ir oksidu redukuojant anglimi, siliciu, aliuminiu:
MnO2 + 2C toC→ Mn + 2CO
 Gaunamas elektrolizuojant MnSO4 arba MnCl2
JUNGINIAI:
MANGANO (II) JUNGINIAI:
  MnO yra zali, netirpus vandenyje milteliai:
MnO2 + H2 toC→ MnO + H2O
 Tai bazinis oksidas tirpstantis tik rugstyse:
MnO + 2HCl → MnCl2 + H2O
 Mn(OH)2 yra balti, purus milteliai, netirpus vandenyje, gaunami Mn(II) druskas veikiant sarmais:
MnCl2 + 2NaOH → Mn(OH)2 + 2NaCl
 Tai bazinis hidroksidas:
Mn(OH)2 + H2SO4 → MnSO4 + 2H2O
 Mn(II) junginiai yra reduktoriai, todel Mn(OH)2 ore greitai oksiduojasi ir virsta rudu MnO2
 Mn(II) jungniai neutralioje ir sarmineje terpeje oksiduojasi i MnO2, o rugstineje I MnO4-.
 Mn(II) junginius galima gauti redukuojant MnO2, K2MnO4 ir KMnO4 rugstineje terpeje.
MANGANO (IV) JUNGINIAI:
 Is Mn(IV) junginiu patvariausias MnO2 – tamsiai rudi milteliai. Gaunamas termiskai skaidant Mn(NO3)2, oksiduojant
Mn(II) drusku tirpalus, redukuojant KMnO4:
Mn(NO3)2 toC→ MnO2 + 2NO2
 Tai amfoterinis oksidas ir stiprus oksidatorius:
 MnO2 veikiamas stipresniu oksidatoriu, oksiduojasi: sarmineje terpeje iki manganatu, o stipriai rugstineje iki
permanganatu.
 Mn(OH)4 – ruda, netirpi vandenyje medziaga.
 Tai amfoterinis junginys, reguoja ir su rugstimis ir sarmais.
MANGANO(VI) JUNGINIAI:
 MnO3 yra rugstinis, gerai tirpsta vandenyje, virsdamas manganato rugst.:
MnO3 + H2O → H2MnO4
 Oksidas ir rugstis yra nepetvarus. Patvaresnes yra zalios spalvos druskos – manganatai:
MnO3 + 2KOH → K2MnO4 + H2O
 Manganatai tirpaluose nepatvarus ir disproporcionuoja.
 Veikiami stipriu oksidatoriu, oksiduojasi I permanganatus.
MANGANO (VII) JUNGINIAI:
 Mn2O7 yra rudai zalias aliejingas skystis, rugstinis oksidas, gaunamas KMnO4 veikiant konc. H2SO4:
2KMnO4 + H2SO4 → 2HMnO4 + K2SO4
2HMnO4 → Mn2O7 + H2O
 Sildomas oksidas skyla sprogdamas, popierius, spiritas ir kitos degios medziagos, liesdamosios su juo, uzsidega.
 Mn2O7 reguodamas su vandeniu sudaro permanganato rugsti:
Mn2O7 + H2O → 2HMnO4
 HMnO4 yra stipri rugstis, egzistuoja tik vandeniniame tirpale, sios rugsties druskos – permanganatai. Tai violetines
spalvos labai stiprus oksidatoriai, kaitinami skyla, issiskiriant deguoniui:
2KMnO4 toC→ K2MnO4 + MnO2 + O2
 Permanganato produktai rugstineje terpeje redukuojasi iki Mn2+, neutralioje iki MnO2, o sarmineje iki MnO42-
 KMnO4 naudojamas medicinoje, kaip oksidatorius ivairiose cheminese reakcijose.
8B GRUPE (GELEZIS, ):
Fe:
JUNGINIAI:
GELEZIES (II) JUNGINIAI:
 Juodos spalvos FeO gaunamas skaidant be oro gelezies oksalata:
FeC2O4 toC→ FeO + CO + CO2
 Veikiant Fe(II) druskas sarmais be oro gaunamas besplavis Fe(OH)2, kuriam palaipsniui oksiduojantis susidaro rudas
Fe(OH)3
4Fe(OH)2 + O2 + 2H2O → 4Fe(OH)3
 Dauguma Fe(II) drusku gerai tirpsta vandenyje, susidaro akvakompleksai, kuriems budinga zalia spalva.
 Fe(II) junginiai yra reduktoriai, oksiduojasi iki Fe(III) junginiu.
 Tirpinant gelezies cianida kalio cianido pertekliuje, susidaro geltonoji kraujo druska, kuri naudojama analizineje
chemijoje, metileno melio ir mineralu dazu gamybai:
Fe(CN)2 + 4KCN → K4[Fe(CN)6]
  (NH4)2Fe(SO4)2x6H2O yra dviguboji moro druska:
Fe + 2H2SO4 + 2NH3 ∙ H2O → (NH4)2Fe(SO4)2 ∙ 6H2O + H2
GELEZIES (III) JUNGINIAI:
 Fe2O3 yra dvieju modifikaciju – juodos spalvos parmagnetini hematitas, feromagnetiniai kristalai.
 Oksidas yra amfoterinis. Ji tirpinant karstuose konc. sarmuose ar lydant su soda susidaro feritai:
Fe2O3 + 2NaOH toC→ 2NaFeO2 + H2O
 Veikiant Fe(III) druskas sarmais gaunamas Fe(OH)3. Tai rudos spalvos medziaga, kuri kaitinama netenka vandens.
 Fe(III) druskas veikiant praskiestu sarmu pertekliumi, susidaro hidroksoferatai, pvz Na3[Fe(OH)6]
 Fe(OH)3 yra amfoterinis.
 Gelezis (III) sudaro dvigubasias druskas – alunus:
Fe2(SO4)3 + (NH4)2SO4 + 24H2O → 2NH4Fe(SO4)2 ∙ 12H2O
 Raudonoji kraujo druska naudojama analizineje chemijoje, ji gaunama:
Fe(CN)3 + 3KCN → K3[Fe(CN)6]
 Fe(III) junginiai yra oksidatoriai, redukuojasi iki Fe(II) jung.
 Deginant Fe ore gaunamas Fe3O4, tai misrus oksidas. Jis netirpsta rugstyse, yra feromagnetini, gerai praleidzia elektros
srove.