11. Fiziniai asmenys tarptautinje teisje 11.1. Pilietyb pagal Tarptautin teis ir LR statymus.

Pilietyb - tai pastovus asmens teisinis politinis ryys su valstybe, kurio pasekoje atsiranda abipuss teiss ir pareigos. Pirmiausia, pilietyb yra nacionalins teiss kategorija. Tarptautin teis, identifikuodama savo tikslais konkreios valstybs pilieius (diplomatin gynyba ir pan.), paprastai vadovaujasi tais kriterijais, kuriais vadovaujasi i valstyb, nustatydama, kas yra jos pilieiai. Tarptautins teiss poiriu pilietyb laikoma nuolatiniu teisiniu ryiu, kuriuo asmuo susijs su valstybe nepriklausomai nuo to, kur is asmuo bebt. is ryys leidia valstybei vykdyti savo jurisdikcij io asmens atvilgiu net tada, kai jis yra usienio valstybs teritorijoje ar tarptautinse erdvse (atvirojoje jroje, Antarktidoje, kosminje erdvje ir pan.). Iki iol tarptautinje teisje neabejotinai pripainta, kad valstyb pati nustato savo pilietybs gijimo slygas. Principas, pagal kur pilietybs nustatymas yra valstybs vidaus reikalas, nustatytas ir 1930 m. Konvencijos dl kai kuri klausim, lieiani pilietybs statym kolizij, 1 straipsnyje: ,,Kiekviena valstyb savo statymu nustato, kas yra jos pilieiai. statym turi pripainti kitos valstybs, jeigu jis atitinka tarptautines konvencijas, tarptautin paprot ir visuotinai pripaintus teiss principus, lieianius pilietyb." Tarptautin teis reguliuoja kai kuriuos pilietybs klausimus, pavyzdiui, jei asmuo turi ne vien pilietyb (bipatridas asmuo, turintis dvigub pilietyb) arba jos visai neturi (apatridas). Yra 2 pilietybs gijimo bdai: 1) gimimo faktas (filiacija); 2) natralizacija (kai pilietyb suteikiama susidarius t.t. slygoms). Filiacija. Reglamentuodami pilietybs gijim gimimo faktu, atskir valstybi statymai paprastai laikosi i princip: a) nacionalinio arba kraujo teiss (ius saguinis); b) teritorinio arba ems teiss (ius soli); c) miraus. Pagal 1- naujagimio pilietyb priklauso nuo tv pilietybs ir nepriklauso nuo gimimo vietos. Pagal 2- vaiko pilietyb nepriklauso nuo tv pilietybs ir yra suteikiama pagal gimimo viet. 3-ias bdas pasaulyje daniausiai naudojamas. iuo atveju pilietyb suteikiama savo piliei vaikams, taip pat daliai usieniei vaik, gimusi valstybs teritorijoje. Natralizacija pilietybs suteikimas usienio valstybs pilieiui ar asmeniui be pilietybs. Yra eimyninio pobdio natralizacija (santuoka su usienio valstybs pilieiu, vaikinimas) ir neeimyninio pobdio natralizacija (pilietybs netekimas asmens praymu, pilietybs pakeitimas ir pan.). Be bendrosios tvarkos (filiacija ir natralizacija) pilietyb gali bti suteikiama ir iimtine tvarka. Tai daniausiai bna reintegracija senosios pilietybs grainimas. Pilietyb gali pasikeisti ir tada, kai valstybs teritorijos dalis pereina kitai valstybei. Automatikas gyventoj pilietybs pasikeitimas ryium su teritorijos perjimo kitai valstybei vadinamas transferu. Kitas bdas yra optacija, kai perjus teritorijai kitai valstybei, gyventojams suteikiama pilietybs pasirinkimo galimyb. Pilietyb pasibaigia mirtimi. Valstybi statymai dauguma atveju numato ijim i pilietybs kai asmuo statymo nustatyta tvarka kreipiasi valdios organus su praymu (daniausiai emigruoti i alies). Nacionaliniai statymai paprastai yra nurodomi ir pagrindai, dl kuri negalima ieiti i pilietybs (paprastai tai bna tebesitsiantis teismo procesas arba tardymo veiksmai ir pan. situacijos). Pilietybs atmimas. Daniausiai taikomas u veiksmus, kurie pagal valstybs statymus laikomi nesuderinamais su atitinkamos valstybs pilietybe. Valstybi nacionaliniai statymai nustato ir automatik pilietybs netekim (pvz. tarnyba be leidimo kitos alies karinse pajgose, kitos valstybs pilietybs gijimas, gyvenimas usienyje su negaliojaniu pasu t.t. laik ir pan.). Dviguba pilietyb gali atsirasti taikant dviej valstybi pilietybs statymus vieno asmens atvilgiu, pavyzdiui, jo vedyb atveju, kuri pagrindu pagal antros valstybs statymus sutuoktinis galt gyti ios valstybs pilietyb. Paprastai valstybs statymai nepripasta savo pilieiams kitos valstybs pilietybs, arba dvigubos pilietybs atveju pripasta savo pilieiui tik savo pilietyb su visomis i pilietybs galiniomis iplaukti pasekmmis pagal ios valstybs statymus: pareiga atlikti karin tarnyb, mokti mokesius ir pan. Taiau kilus pilietybi kolizijai tarptautinje plotmje, tarptautins teiss poiriu reikt vadovautis efektyvumo principu. Kartu reikia pabrti, kad vidaus teisje efektyvumo principas gali bti suprantamas kitaip negu tarptautinje teisje. Pavyzdiui, 1991 met Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo 19 straipsnio 3 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietybs netenkama ,,nutraukus faktinius ryius su Lietuvos valstybe". Pagal io statymo 21 straipsn asmuo gali bti pripaintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybs, jei jis ilgiau kaip trejus metus be pertraukos gyvena usienyje su negaliojaniu Lietuvos Respublikos pilieio pasu arba stoja kitos valstybs tarnybon ar tampa kitos valstybs pareignu be Lietuvos Respublikos kompetenting organ leidimo.

Tarptautin teis nedraudia valstybei nustatyti, kad jos pilietis, gijs kitos valstybs pilietyb, praranda jos pilietyb. Todl, pavyzdiui, nekelia joki abejoni tarptautins teiss poiriu 1991 met Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo 19 straipsnio 2 punktas, nustatantis, kad Lietuvos Respublikos pilietybs netenkama gijus kitos valstybs pilietyb. Taiau jei Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis su kita valstybe numatyt dvigubos pilietybs galimyb, i nuostata bt netaikoma, nes Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo 36 straipsnis nustato, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias taisykles, negu idstytos iame statyme, tai taikomos tarptautins sutarties taisykls. inoma, yra gana daug tarptautini sutari, kuriomis siekiama isprsti pilietybi daugeto kolizij, paprastai suteikiant bipatridui pasirinkimo {optacijos) galimyb. Vienu i toki pavyzdi yra 1963 metais Europos Tarybos rmuose Strasbre sudaryta konvencija dl pilietybi daugeto atvej sumainimo. vairi valstybi pilietybs statymai gali nustatyti vairius pilietybs gijimo pagrindus. Asmuo pilietyb gali gyti gimdamas (filiacija), arba vliau gyti j pagal valstybs statymus (natralizacija), paprastai pragyvens ios valstybs teritorijoje tam tikr laik, nustatyt jos statymais (sslumo cenzas), ir ilaiks kalbos, konstitucijos pagrind egzamin ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo 12 straipsn, Lietuvos Respublikos pilietyb gali bti suteikiama asmeniui pagal jo praym, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka ias slygas: 1) ilaik lietuvi kalbos egzamin (moka kalbti ir skaityti lietuvikai); 2) turi nuolatin gyvenamj viet Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius deimt met; 3) turi nuolatin gyvenamj viet arba nuolatini legal pragyvenimo altin Lietuvos Respublikos teritorijoje; 4) ilaik Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrind egzamin; 5) yra be pilietybs arba yra pilietis tokios valstybs, pagal kurios statymus Lietuvos Respublikos pilietybs gijimo atveju praranda tos valstybs pilietyb, arba ratu pranea apie savo sprendim atsisakyti turimos kitos valstybs pilietybs, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietyb. Supaprastintas pilietybs gijimo bdas vairiose valstybse gali bti taikomas, pavyzdiui, vedyb su tos valstybs pilieiu ar piliete atveju arba tos valstybs tautybs asmeniui praant suteikti jam pilietyb. Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo 14 straipsnio 1 dalis asmens santuokos su Lietuvos Respublikos pilieiu (piliete) atveju kartu su joje pamintomis slygomis numato sutrumpint 3 met sslumo cenz - jei jis (ji) gyvena ioje santuokoje pastaruosius trejus metus Lietuvoje. vairi valstybi statymai, reguliuojantys pilietybs gijim filiacijos pagrindu, gali vis dlto vadovautis skirtingais pilietybs gijimo pagrindais. Filiacijos atveju naujagimis gali gyti savo tv pilietyb nepriklausomai nuo to, ar jis gim tv pilietybs valstybje ar u jos rib (jus sanguinis, arba kraujo teiss principas), arba savo gimimo vietos valstybs pilietyb nepriklausomai nuo tv pilietybs (jus soli, arba ems teiss principas). Jus sanguinis princip pirmiausia taiko Europos valstybi statymai, jus soli - Lotyn Amerikos valstybi statymai (pastarasis pasirinkimas savo laiku buvo susijs su siekimu palengvinti emigrant padt ir sukurti homogenik visuomen). Lietuvos pilietybs gijimas gimstant pirmiausia pagrstas kraujo teiss principu. Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo 8 straipsnis ,,Vaik, kuri tvai yra Lietuvos Respublikos pilieiai, pilietyb" skelbia: ,,Vaikas, kurio abu tvai jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilieiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis nepriklausomai nuo to, ar jis gim Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar u jos rib." Taiau Pilietybs statyme ems teiss principas vyrauja, kai vaiko gimimo metu tik vienas tv buvo Lietuvos pilietis: ,,9 straipsnis. Vaik, kuri vienas i tv yra Lietuvos Respublikos pilietis, pilietyb. Esant skirtingai tv pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas i j buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu: 1) jis gim Lietuvos Respublikos teritorijoje; 2) jis gim u Lietuvos Respublikos rib, bet tv arba vieno i j nuolatin gyvenamoji vieta tuo metu buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esant skirtingai tv pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas i j buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir jeigu tuo metu abiej tv nuolatin gyvenamoji vieta buvo u Lietuvos Respublikos rib, vaiko, gimusio u Lietuvos Respublikos rib, pilietyb, iki jam sukaks 18 met, nustatoma pagal tv susitarim. Vaikas, kurio vienas i tv vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybs arba neinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis nepriklausomai nuo gimimo vietos." Pagal Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo 10 straipsn, asmen be pilietybs, nuolat gyvenani Lietuvoje, gimusio vaiko pilietybs klausimas sprendiamas tik pagal ems teiss princip: ,,Asmen be pilietybs, nuolat gyvenani Lietuvoje, vaikas, gims Lietuvos Respublikos teritorijoje, gyja Lietuvos Respublikos pilietyb." 1997 m. Europos konvencija dl pilietybs. i Europos Tarybos konvencija skirta ne tik pilietybs koliziniams klausimams reguliuoti, bet taip pat ir pilietybs pasikeitimo valstybi teisi permimo atvejais bei karins prievols klausimams sprsti, kai prievolininkas turi daugiau nei vien pilietyb. Konvencijos 2 straipsnis lakonikai apibria pilietyb kaip ,,teisin ry tarp asmens ir valstybs, kuris, taiau, nerodo jo etnins kilms". Patvirtintas klasikinis principas, kad ,,kiekviena valstyb pagal savo teis nustato, kas yra jos pilieiai", taiau ia pat tvirtinama, kad ,,i teis kitos valstybs pripains tiek, kiek ji atitinka ia taikomas tarptautines sutartis, paprotin tarptautin teis bei visuotinai pripaintus pilietybs teiss principus.

11.2. Usienieiai ir asmenys be pilietybs. Usienieiais vadinami usienio valstybs pilieiai, laikinai ar nuolatos esantys atitinkamos valstybs teritorijoje. Usienieio teisin padt reguliuoja valstybi, kuriose jis yra, vidaus statymai, taip pat tarptautins sutartys. Tarptautinje praktikoje labiausiai paplit du usieniei reimai: 1) nacionalinis; 2) didiausio palankumo. Nacionalinis reimas, kai valstybje usienieiai valstybje naudojasi lygiomis su tos valstybs pilieiais teismis (iskyrus kai kurias politines teises, pvz. Rinkim teis). Didiausio palankumo reimas, kai valstyb suteikia usienieiams tokias teises, kokiomis jos teritorijoje naudojasi kit valstybi pilieiai. Toks reimas paprastai nustatomas tarptautinmis sutartimis (pvz. dl prekybos) tiesiog, arba panaudojant vadinamj nediskriminavimo ilyg. Nacionalinis reimas paprastai nustatomas vidaus statymais savitarpikumo pagrindu. Valstybs, nustatydamos usienieiams konkret teisin reim, neretai atsivelgia tai, laikinai ar nuolat jie gyvena valstybje. Paprastai usienieiai nesinaudoja politinmis teismis rinkim teise, teise uimti valstybinius postus ir t.t. buvimo valstybje jiems nereikia atlikti karins prievols. Neretai usienieiams ribojama teis sigyti nekilnojam turt. Paprastai usienieiai valstybs teritorij gali vaiuoti tik gav vizas, iduotas atitinkam valstybs organ, daniausiai konsulini arba diplomatini atstovybi. Vizos bna vairios: daugkartins (vaiavimo, ivaiavimo), tranzito. Tarptautin teis taip pat reguliuoja usienio piliei reim sveiose valstybse. Jau klasikinje tarptautinje teisje nusistovjo paproiai, nustatantys valstybi elgesio su usienieiais standartus (minimum standards of treatment of aliens). ie standartai yra visuotinai pripainti ir apima: usienieio teis bti pripaintam teisini santyki subjektu, usienieio teis humanik elges, teis tai, kad suimtas ar teisiamas jis turt teis baudiamojo proceso garantijas, teis kreiptis teism, teis gyvybs ir laisvs apsaug, teis kompensacij, kai usienieio turt nusavina usienio valstyb ir t.t. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 1 straipsnis nustato, kad ,,Auktosios susitarianios alys garantuoja kiekvienam j jurisdikcijoje esaniam mogui teises bei laisves, apibrtas ios Konvencijos pirmajame skyriuje." Formul ,,garantuoja kiekvienam j jurisdikcijoje esaniam mogui" lieia tiek pilieius, tiek usienieius, tiek asmenis be pilietybs. Tiesa, Europos mogaus teisi konvencija neturi daug nuostat, skirt btent usieniei teisi apsaugai: Konvencijos 14 straipsnis draudia diskriminacij, Ketvirtojo protokolo 4 straipsnis draudia kolektyviai isisti i alies usienieius, Septintojo protokolo 1 straipsnis leidia isisti teistai atvykus usieniet tik pagal sprendim, priimt pagal statym, taip pat suteikia jam teis pateikti argument prie isiuntim ir reikalauti, kad jo isiuntimo byla bt perirta, ir reikalauti, kad jis bt pristatytas kompetentingam valdios organui ar pareignui, sprendianiam jo isiuntimo klausim. Reikia paymti, kad nei Europos mogaus teisi konvencija, nei bendroji tarptautin teis nenustato pareigos valstybms sileisti usienieius, nepareigoja suteikti jiems prieglobst. Nra taip pat ir bendro draudimo isisti usienieius. Usieniei teisi apsaugai yra skirta Generalins Asambljos 1985 m. gruodio 13 d. Asmen, nesani pilieiais alies, kurioje jie gyvena, teisi deklaracija. Pagal 1985 m. Deklaracijos 1 straipsn usienieiu laikomas ,,bet koks asmuo, kuris nra pilietis valstybs, kurioje jis, ar ji, yra." Plaija prasme terminas ,,usienietis" apima tiek kitos valstybs pilieius, tiek asmenis be pilietybs. Be abejo, asmens be pilietybs tarptautinis teisinis statusas yra iek tiek siauresnis - nra valstybs, kuri vykdyt jo diplomatin gynyb. Paprastai diplomatin gynyb galima vykdyti tik savo piliei atvilgiu, todl net valstyb, kurioje apatridas nuolat gyvena, negali vykdyti jo diplomatins gynybos. Elementarus tarptautins teiss principas yra tai, kad valstyb turi teis ginti savo pavaldinius, kai jiems padaryta ala prieingais tarptautinei teisei kitos valstybs veiksmais, i kurios jiems nepavyko gauti savo reikalavim patenkinimo prastiniu keliu. Imdama savo rankas vieno savo pavaldini byl arba imdamasi diplomatini veiksm ar kreipdamasi tarptautines teismines institucijas, valstyb i tikrj gina savo teises - jos teis utikrinti, savo pavaldini asmenyje, pagarb tarptautins teiss normoms. Bendroji tarptautin teis nepripasta usienieio teiss atvykti usienio valstyb - pastaroji pati nustato usieniei atvykimo ir buvimo jos teritorijoje taisykles. 1985 m. Deklaracijos dl asmen, nesani pilieiais alies, kurioje jie gyvena, mogaus teisi 2 straipsnis ryium su tuo nustato, kad ,,niekas ioje Deklaracijoje negali bti aikinama taip, kad teisint bet kurio usienieio neteist atvykim arba buvim, ar jokia jos nuostata negali bti aikinama, kaip apribojanti bet kurios valstybs teis priimti statymus ir taisykles, lieianias usieniei atvykim ir j buvimo slygas bei tvark, ar nustatyti skirtumus tarp piliei ir usieniei. Taiau ie statymai ir taisykls neturi prietarauti ios valstybs tarptautiniams sipareigojimams, skaitant sipareigojimus mogaus teisi srityje." 1985 m. Deklaracija ivardija pagrindines usieniei teises ir laisves, kurios kartu yra ir pagrindins mogaus teiss ir laisvs: teis gyvyb ir asmens nelieiamyb, savavaliko areto ar sumimo draudim, teis asmenin ir eimos gyvenim, lygiateisikum prie teism, minties, sins ir sitikinim laisv ir t.t. Kartu Deklaracija tvirtina, pavyzdiui, ir teis ilaikyti savo kalb, kultr ir tradicijas, teis pervesti usien pajamas, santaupas ar kitas pinigines las. Deklaracija, darydama nuorod apribojimus, kurie demokratinje visuomenje gali bti nustatyti statymais tam, kad apsaugot nacionalin saugum, visuomens saugum, viej tvark, visuomens sveikat ar moral, pripasta usienieiams taip pat ir ias teises ir laisves: teis palikti al, teis iraikos laisv, taiki susirinkim teis, teis turti turt tiek atskirai, tiek kartu su kitais. Be to, pripastama usienieio teis laisvai kilnotis ir pasirinkti alyje gyvenamj viet. Teistai esanio valstybs teritorijoje usienieio sutuoktinis ir nepilnametis ar ilaikomas vaikas gali usieniet lydti, atvykti pas j ir pasilikti su juo. Deklaracija taip pat skelbia ekonomines ir socialines usieniei teises: teis saugias bei sveikas darbo slygas, teis teising darbo umokest, lyg apmokjim u lyg darb, teis stoti profsjungas, teis sveikatos apsaug, medicinin aptarnavim, socialin aptarnavim, moksl, poils. Deklaracija nustato, kad i usienieio negali bti savavalikai atimamas jo teistai gytas turtas. Usienietis gali laisvai bet kuriuo metu susisiekti su savo pilietybs valstybs konsulatu ar diplomatine atstovybe, o jei j buvimo alyje nra, - su kitos valstybs, kuriai patikta ginti jo pilietybs valstybs interesus buvimo valstybje, konsulatu ar diplomatine atstovybe.

Bendroji tarptautin teis nedraudia nacionalizuoti usieniei turt ar kitaip j nusavinti visuomens interesais. Taiau visuotinai pripainta, kad tokiu atveju usienietis turi gauti greit, visik ir tikr kompensacij. Pastaruoju metu usieniei teisin reim vis plaiau reguliuoja tarptautins sutartys. Dvialmis sutartimis abiej valstybi pilieiams gali bti suteikiamas nacionalinis reimas (atitinkantis savo valstybs piliei reim su tam tikromis iimtimis, pavyzdiui, nelieiantis rinkim teiss), abipusikumo reimas (kai valstyb A suteikia valstybs B pilieiams tok reim, kok valstyb B suteikia valstybs A pilieiams), didiausio palankumo reimas (valstyb A suteikia valstybs B pilieiams ne blogesn reim nei jau suteiktas bet kokios treios valstybs pilieiams). Tam tikros konvencijos yra priimtos ir Europos Tarybos rmuose, pavyzdiui, usieniei atvykimo ir buvimo slygoms skirta 1955 m. Europos Tarybos Konvencija dl sikrimo. 1985 ir 1990 m. kai kurios Europos valstybs sudar vadinamsias engeno konvencijas, kuriose nustat bendros viz politikos taisykles, bendr iorini sien kontrol.

11.3. Pabgeli teisinis statusas ir prieglobsio teis. PRIEGLOBSIO TEISS SAMPRATA Prieglobsio teis isivyst naujaisiais laikais, taiau nagrinjant istoriniu aspektu, reikia pastebti, kad jos itakos siekia labai senus laikus. Pradioje prieglobsio itakos turjo religin pobd ir galiojo kaip apeliacin teis prie teisin monijos prievart. Pasak A.Bulmevinego, i teis iaugo i dievobaimingumo Kas gelbdamasis bga pas juos, jauiasi saugus, k dievai saugo, tam mogus negali padaryti nieko1. Yra iskiriamos trys prieglaudos pasireikimo formos: religin, banytin ir pasaulin prieglaudos. Prie religins formos priskiriamos prieglaudos, buv Senovs Graikijoje ir Romoje. Senovs Graikijoje buvo Dievo paenklintos buveins, ypatingai privilegijuotos prieglaudos vietos. ymiausioms priklauso Apolono ventykla Delo saloje, Dzeuso Lykijoje. Antikinje Romoje Rumulas turjo tarp kapitolijaus ir pilies rengs prieglaud, kad su pabgli ir gretim taut pagalba, greiiau padidint miesto gyventoj skaii. Saugojim nuo jgos panaudojimo kr ne tik ventyklos, bet taip pat romnikj legion kilmingieji ir Kaizerio statulos. Banytin prieglauda siejama su katalik banyios sigaljimu. Jau nuo Kaizerio Konstantino laik prieglaudos persikl katalikikas banyias, vliau ir vyskupo rezidencijas, vienuolynus ir ligonines. Popieius Benediktas Xlll ir Gregoras XlV dav nurodym, kad udikams, nusikaltliams negali bti teikiamas prieglobstis jie turi bti alinami. Su pasaulins teiss vystymusi banytinis prieglobstis, laikui bgant, prarado savo reikm. Naujaisiais laikais i pradi prieglobsio suteikimo teis tapo suprantama kaip subjektyvi suvereni kunigaiki teis. Bet jau Hugo Grocijus apibr politin prieglobst ne tik kaip vien teis, bet ir kaip valstybs pareig. Neirint tai, tarptautin teis iki iol nepripasta jokio bendrai privalomo principo , kuris teis prieglobst priskiria prie asmens subjektyvi teisi. Prieglobsio suteikimas atrodo galiojanioje tarptautinje teisje tik kaip valstybi poelgi galimyb, bet ne sipareigojimas. Tarptautin teis niekada nebuvo tautos teis, taiau visada buvo suvereni valstybi teis. Dabartinis prieglobsio teiss suvokiamos taip, kaip jis siejamas su tremtini ir pabgli padtimi, atsirado madaug XVlll amiuje, kai susiformavo prieglobsio institutas. Prieglobsio teis oficialiai buvo paskelbta 1791 met Pranczijos mogaus teisi deklaracijoje ir netrukus tvirtinta 1793 met Pranczijos konstitucijoje, kurios 120 straipsnis skelb, kad Pranczija garantuoja prieglobst usienieiams, ivarytiems i j tvyns u laisvs siekim. iuo metu prieglobsio teis tvirtina dauguma tarptautini dokument, atskir valstybi konstitucijos bei vairs nacionaliniai teisiniai aktai. Prieglobsio teis pasireikia dviem aspektais: 1) asmens teise iekoti prieglobsio. 2) valstybs teise suteikti prieglobst. Reikia atkreipti dmes tai, kad valstybs teis savo nuoira suteikti prieglobst atitinkamoms individ kategorijoms, atitinka individo teis iekoti prieglobsio ir ja naudotis. Galima konstatuoti, kad prieglobsio suteikimas - suvereni valstybs teis, bet ne pareiga, todl net ir pabgliu pripaintas asmuo neturi teiss reikalauti prieglobsio suteikimo. Dar 1908 metais Mooreas paymjo, kad teis suteikti prieglobst yra gyvendinama, valstybei atsivelgiant savo interesus 2. Hackworth,as panaiai teig, kad suvereni valstyb turi laisv sprendiant klausimus dl pabgli, kadangi ji vadovaujasi savo vidaus politika bei savo tarptautiniais sipareigojimais 3. Kiekviena valstyb turi iskirtines teises kontroliuoti individus savo teritorijoje, skaitant ir klausimus, susijusius su (ne)primimu ir isiuntimu, o taip pat apsaug nuo kit valstybi jurisdikcijos vykdymo. Nors bandym siekiant pareigoti valstybes suteikti prieglobst pabglio status turintiems asmenims buvo nemaai istorijos bgyje, vis dl to iki pat i dien valstybs susilaiko nuo toki sipareigojim pripainimo. Tok valstybi atsisakym patvirtina ir istoriniai faktai. Tarpukario laikotarpiu buvo sudaryti susitarimai dl kelions dokument, palengvinani pabgli perklim, bet joki sipareigojim dl paties perklimo nebuvo. 1933 met konvencija dl Tarptautinio Pabglio statuso, kurioje buvo siloma neatsisakyti leisti pabgli savo teritorij, buvo ratifikuota tik atuoni valstybi nors ir netvirtino nuostat dl nuolatinio prieglobsio. Panaiai ir tos valstybs, kurios pasira Tarptautins Pabgli Organizacijos (TPO) konstitucij 1947 metais, nors ir siek bendradarbiauti atliekant pabgli perklimo funkcij, gal gale neprisim joki sipareigojim. Maai paangos buvo pasiekta ir 1948 met visuotinje mogaus teisi deklaracijoje, kuri tvirtino tik teis iekoti prieglobsio ir juo naudotis, o ne teis j gauti. Vyrauja nuomon, jog prieglobsio pabgliams suteikimas savo
1 2

Jus Gentium Methodo Scientifica Petractatum (1764)S.147 Moore, Digest ii. P.757. 3 Hackworth, Degest ii.,p.622.

teritorijoje yra kiekvienos valstybs suvereni teis, o atitinkama pareiga kitoms valstybms reikia tokio suteikimo pripainim ir gerbim. Toks poiris buvo tvirtintas ir Jungtini Taut Organizacijos (JTO) Generalins Asambljos rezoliucijose4. Net ir 1967 metais vieningai primus Deklaracij dl teritorinio prieglobsio jos 51 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo dar kart pabrta, kad teritorinis prieglobstis yra valstybs suverenios kompetencijos aspektas. Nei 1967 m. Protokolas dl Pabgli Statuso nei kiti universals dokumentai nepareigojo valstybi suteikti prieglobst pabglio status turintiems asmenims. Galima daryti ivad, jog prieglobsio teis, nors ir padeda daugumoje atvej realizuoti pabglio status, visgi priklauso nuo valstybs diskrecijos konkreiu atveju, todl pabglio statuso pripainimas ne visada slygoja prieglobsio suteikim. PABGLIO SAMPRATA Pabglio statuso realizavimas neatsiejamas nuo prieglobsio, kaip vieno i pabgli situacijos sprendimo bd. Daugumoje pasaulio valstybi pabgli statusas traktuojamas kaip prieglobsio suteikimo iankstin prezumpcija. Taiau ne visais atvejais pabglio statuso pripainimas garantuoja prieglobsio suteikim. Vis dl to pasitaiko atvej, kai atskir valstybi praktikoje, pavyzdiui Austrijoje ir Graikijoje, btent per pabglio statuso pripainim asmenims oficialiai suteikiama teis pasilikti 4. Kita vertus, galima pastebti ir atvirktin ry tarp pabglio statuso ir prieglobsio teiss. Juk asmuo, paliekantis al kaip pabglis, kaip tik siekia surasti prieglobst kitur, tai yra, pasinaudoti savo teise prieglobst - jis netampa pabgliu dl to, kad j pripasta tokiu, taiau dl aplinkybi, kurios susiklosto jo kilms alyje. Tokiu bdu universaliai pripainta prieglobsio teis padeda realizuoti pabglio status. Siekiant tiksliau apibrti pabglio svok, btina j atskirti nuo ekonominio migranto ir kit usieniei. Ekonominiai migrantai atskiriami nuo pabgli jau vien pagal pastarj migracijos prieastis bei tikslus. Migrantu gali bti apibdinamas asmuo, kuris dl kit, nei nurodyta 1951 m. Konvencijos apibrime prieasi savanorikai ivyksta i savo alies, turdamas tiksl apsigyventi kitur. Jei asmuo ivyksta i alies vedamas tiksl pagerinti savo buit ar turdamas kitoki ekonomini sumetim, jis yra ekonominis migrantas, o ne pabglis. Tuo tarpu pabgli ivykimas i savo alies daniausiai yra ne savanorikas, o priverstinis, siekiant igelbti savo gyvyb ar laisv, bei gauti apsaug, kurios jam nesuteikia ar negali suteikti kilms valstybs kompetentingi valdios organai. Visgi danai yra sunku nubrti aik skirtum tarp i dviej kategorij asmen. Ekonomins prieastys kartais gali sudaryti prielaidas asmens tapimui pabgliu. U ekonomini prieasi gali slypti rasiniai, religiniai ar politiniai veiksniai tam tikros grups atvilgiu. Jei, pavyzdiui ekonominmis priemonmis lugdoma tam tikros gyventoj dalies egzistencija, nukentj asmenys, ivykdami i savo alies, turi teis gauti pabglio status. Lyginant su usienieiais, tam tikra prasme galima sakyti, kad pabgliai patenka usieniei, nuolatos ar laikinai gyvenani buvimo alyje kategorij. Taiau i esms j teisin padtis iek tiek skiriasi nuo pastarj. Statuso ypatingum apsprendia pabgli garantij buvimas, pasireikiantis papildom garantij, kuri neturi usienieiai. Pirmiausia, pabgliai traktuojami kaip ypatingai paeidiama visuomens dalis, kuri negali sugrti kilms al ir kuriai reikalinga ypatinga apsauga bei rpestis. Viena svarbiausi pabgli apsaugos garantij - non-refoulement principo taikymas. Jis utikrina, jog pabglis nebus deportuojamas i buvimo valstybs, iskyrus iimtinus atvejus, kuri daugelis valstybi net ir nepripasta. Tuo tarpu usienieio leidimas nuolat gyventi alyje gali bti ataukiamas ir tokiu atveju is asmuo deportuojamas i alies net ir dl gana nesvarbi prieasi. Be to, pabgliams yra skiriamas daug didesnis buvimo valstybs dmesys, nes pastaroji turi didesnius sipareigojimus j atvilgiu, nei apskritai usieniei, esani jos teritorijoje. Pabgliams suteikiamos kuo palankesns slygos j integracijai buvimo valstybs visuomenje, jie mokosi kalbos, aprpinami gyvenamuoju plotu, usimimu, gali laisvai ivykti ir sugrti buvimo valstyb. Jiems danai teikiama humanitarin pagalba - medikamentai, nemokamas gydymas, materialinis aprpinimas ir pan. Jei valstyb yra 1951 m. Konvencijos dalyv, ji privalo garantuoti Konvencijoje numatytus elgesio standartus pabgli atvilgiu arba net palankesnius, nei numato 1951 m. Konvencija. Usieniei teisin padtis danai priklauso nuo buvimo valstybs nusistatymo ir yra nacionalins teiss reguliavimo dalyku. Tuo tarpu pabgliai - tarptautiniu mastu ginam asmen kategorija. iuolaikinje teisje apibriant pabglius, vadovaujamasi 1951 m. Konvencijos 1 str. ir 1967 m. Protokolu. Pagal juos pabglis tai asmuo, kuris dl visikai pagrstos baims bti persekiojamu dl rass, religijos, pilietybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politini sitikinim yra u alies, kurios pilietis jis yra, rib ir negali arba bijo naudotis tos alies gynyba, o taip pat ir apatridas, dl t pai prieasi negalintis grti valstyb, kurioje anksiau gyveno5. Pabglio statusas dabartinje teisje suvokiamas kaip tam tikra teisin padtis, suteikianti galimyb pasinaudoti tarptautins bei valstybi nacionalins teiss teikiamomis privilegijomis, siekianti utikrinti pabgli problemos sprendim dl humanitarini prieasi. Rus autor Jastrebova apibdino status kaip visuotinai pripaint ir tarptautins teiss normose bei praktikoje tvirtint asmens, laikomo pabgliu, teisi bei laisvi sistem. 36 Praktikoje statuso pripainimas pasireikia teisini santyki susiformavimu tarp pabglio ir jo status pripainusios valstybs. Neretai pabglio statusas yra sutapatinamas su paia pabglio definicija, t.y. pagal tai, koki definicij jis atitinka,, tok status jis ir turi. Pavyzdiui, asmuo, atitinkantis 1951 m. Konvencijos pabglio definicij bus laikomas konvencin status turiniu pabgliu.

PABGLIO STATUSO TEISINIS REGLAMENTAVIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybs atkrimo ikilo btinumas ne tik apibrti savo piliei rat, bet ir nustatyti kit asmen, esani jos teritorijoje, teisin status. 1995 m. liepos 4 dien buvo priimtas statymas dl pabgli Lietuvos Respublikoje statuso (toliau vadinamas Pabgli statymu). Tai pirmas Lietuvos istorijoje tokio pobdio statymas, kompleksikai
4
5

UNDA Res. 428 (V) 1950.Xll.14; taip pat UNDA Res. 430V) 1950.Xll.14 V.Vadapalas. Tarptautin teis. V. 1998. P.292

reguliuojantis pabgli teisins padties aspektus. Nors nuo Pabgli statymo primimo prajo nemaai laiko, jo sigaliojimas utruko. Tokio udelsimo prieastis buvo teisins bei materialins infrastruktros nebuvimas. 1997 m. pradioje ios infrastruktros krimas slygikai buvo baigtas. Taiau 1997 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Nr.188 Dl usieniei praym suteikti pabglio status buvo numatyta nauja slyga statymui sigalioti, susiejant i dat su 1951 m. JTO Konvencijos dl pabgli statuso (toliau vadinama 1951 m. Konvencija) sigaliojimo Lietuvos Respublikoje data. i Konvencij Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1997 m. sausio 21 d. kartu ratifikuodamas ir 1967 m. Protokol dl pabgli statuso (toliau vadinamas 1967 m. Protokolu). 1951 m. Konvencija sigaliojo 1997 m. liepos 27 dien kartu sigaliojant ir Pabgli statymui. Lietuvos Respublikos pabgli statyme atspindimi pagrindiniai 1951 m. Konvencijos principai, kuriuos buvo atsivelgta dar statymo rengimo stadijoje. J kuriant buvo atsivelgta Lietuvos Respublikos ekonomin, socialin, demografin bei politin kontekst. Todl statym pateko nuostatos, nebdingos kit Europos valstybi teisei. statymo 1 straipsnis nustato pabglio statuso suteikimo ir inykimo slygas, tvark, pabglio teises ir pareigas, atsakomyb, vaiavimo ir ivaiavimo pagrindus. Pirmiausia, statymo 4 str. numato atvejus, kada pabglio statusas negali bti suteikiamas. io straipsnio 1 d. 1 punktas nustato, kad asmuo negali naudotis prieglobsiu jei yra rimt prieasi manyti , jog jis vykd nusikaltim taikai, monijai arba karin nusikaltim, kaip ie nusikaltimai yra apibrti tarptautiniuose dokumentuose. ios aplinkybs buvimas leidia teigti, kad asmuo, praantis prieglobsio, i kilms valstybs pabgo ne dl religinio, rasinio ar tautinio diskriminavimo, taigi ikarto eliminuoja didij dal kriterij, pagal kuriuos asmuo gali bti pripastamas pabgliu. ia reikia atkreipti dmes tai, kad asmens padaryti nusikaltimai taikai, monijai ar kariniai nusikaltimai gali bti tiesiogiai susij su jo politiniais sitikinimais ar priklausymu tam tikrai grupuotei, taigi formaliai gaunasi lyg ir bt slyga suteikti jam prieglobst (pvz.: dl baims bti persekiojamu dl politini sitikinim). Taiau daug svarbesnis iuo atveju yra tarptautinis bendradarbiavimas kovojant btent prie nusikaltimus taikai, monijai ir karo nusikaltimus. iai kovai vykdyti yra priimta eil tarptautini konvencij. Pavyzdiui, Lietuva yra 1977 met Europos konvencijos dl kovos su terorizmu dalyv. Viena i toki konvencij laikymosi slyg yra pagalba kovojant prie mintus nusikaltimus. Pabglio statuso suteikimas automatikai reikt, kad Lietuvos Respublika saugo tokius nusikaltimus padariusius asmenis, o tai prietaraut tarptautiniams susitarimams. Vienintelis ios normos trkumas yra susijs su jos vykdymu. Manau, teisi yra L.Vysockien, kuri dar 1997 metais teig, kad susidaro spdis, jog tam tikra iankstin procedra yra atliekama pasienyje, kurios metu, remiantis 4 straipsnio nuostatomis, nustatoma, ar asmuo turs teis pasinaudoti prieglobsiu Lietuvos Respublikoje. statymas nedetalizuoja ios procedros, bet palieka tai Vyriausybs nutarim reglamentacijai. Taiau turt bti atsivelgta tai, kad 1 - 3 punktuose ivardyti pagrindai yra tokio pobdio, kad sprendim priimti gali tik centrinis organas, turintis vis kompetencij nagrinti prieglobsio klausimus, suteikiant galimyb apsksti tok sprendim. Taigi ie klausimai neturt bti sprendiami pagal supaprastint procedr pasienyje6. I tikrj, Pabgli statymo 4 str., kuris ir dabar yra nepakits, 2 dalis, numato, kad nustaius straipsnyje nurodytas slygas, asmuo net neleidiamas Lietuvos Respublikos teritorij. Taiau prieglobsio teiss suteikimo klausimus vis tik turt nagrinti ne pasienieiai, o Vidaus reikal ministerijos pareignai ir Pabgli reikal taryba, kaip tai nurodyta Pabgli statymo 14 ir 15 straipsniuose. ia, aiku galima bt prietarauti, teigiant kad pasienio policijos departamentas taip pat yra prie Vidaus reikal ministerijos ir jo pareignai pagal statym taip pat gali nagrinti prieglobsio teiss suteikimo klausimus, taiau teigin galima paneigti remiantis tuo, jog nagrinjant prieglobsio teiss suteikimo klausimus auktesnse valdios institucijose, sprendimas bus isamesnis ir objektyvesnis nei j padaliniuose. Be to tai leis gauti patikimesn informacij apie asmen praant prieglobsio. Nurodytas statymo trkumas bdingas ir kitiems io straipsnio 1 d. punktams. Pabgli statymo 4 str. 1 d. 2 p. numato, kad ia teise negali pasinaudoti asmuo, kuris kaltinamas u padaryt nepolitinio pobdio nusikaltim. ios aplinkybs buvimas vlgi susijs su kova su nusikalstamumu, o be to, jei asmuo bga i kilms valstybs siekdamas ivengti baudiamosios atsakomybs u padaryt nepolitin nusikaltim, tai, mano nuomone, jis neatitiks ir pabglio svokos, kas automatikai neleis jam suteikti prieglobsio. Kaip pirmi du 4 str. 1 d. punktai, taip ir treiasis yra susijs su asmens, praanio prieglobsio, pavojingumu. Tik treiasis punktas iskiria jo pavojingum Lietuvos Respublikos saugumui ir visuomenei. iuo punktu vlgi ireikiama jau minta valstybs suvereni teis paiai sprsti ar suteikti prieglobst asmeniui. Jeigu pirmieji trys punktai susij su asmens pavojingumu, tai statymo 4 str. 1 d. 4, 5 ir 6 punktai numato aplinkybes, kuomet prieglobsio praantis asmuo jau naudojasi tokia teise kitoje valstybje arba galjo prayti prieglobsio suteikimo valstybje i kurios atvyko ar turi dvigub pilietyb. Prieingai nei kit iame straipsnyje numatyt aplinkybi atveju, iuose punktuose nustatytas aplinkybes greitai ir tiksliai gali isiaikinti ir pasienio policijos pareignai (pvz.: asmuo turi treios valstybs pas), todl sprendim primimo operatyvumo poiriu iuo atveju gana teisinga jau minta statymo nuostata, leidianti jiems neleisti tokio asmens Lietuvos Respublikos teritorij. Kita, gana prietaringa statyme numatyta slyga yra asmens sirgimas pavojinga ukreiama liga. ia vlgi manau, kad teisi L.Vysockien, teigdama, jog i nuostata prietarauja asmens negrinimo principui ir takoja pabglio status labai j apribodama. Tokia praktika neatitikt apsaugos, reikalingos pabgliams, bei pagrindini princip, numatyt 1951 m. Konvencijoje 7. Tiesa, ia manau jog galima prietarauti autors teiginiui kad tokia pati prietaraujanti 1951 m. Konvencijai yra ir iame punkte esanti nuostata, kad teiss prieglobst netenka asmuo, nesileidiantis patikrinamas gydytojo tariant toki lig. Manau, kad i nuostata neprietarauja konvencijai, kadangi valstyb, suteikdama prieglobst turi inoti ar asmuo neserga pavojinga ukreiama liga. Tai btina tiek paios valstybs piliei, tiek ir kit pabgli sveikatos apsaugai utikrinti. Tiesiog patikrinus ir nustaius toki lig, asmeniui turt bti suteikiamas prieglobstis ir sudaromos specialios gyvenimo slygos (netgi nustatomi apribojimai, numatyti Pabgli statymo 11 str. 3 d.). Panaiai ir pabgli statymo 4 str. 1 d. 8 p. yra susijs su prieglobst galinios valstybs teise turti duomenis apie prieglobsio praant asmen. Jame nurodoma, kad prieglobsio teis nepripastama asmeniui, kuris atsisako suteikti duomenis apie save arba pateikia inomai neteising informacij apie savo atvykimo Lietuvos Respublik aplinkybes.

6 7

Teiss problemos, V. 1997. Nr.3. P.38 Teiss problemos, V. 1997. Nr.3. P.39

statymo 4 str. 1 d. 9 p. nustatoma , kad vien kart jau pras prieglobsio ir gavs neigim atsakym asmuo tomis paiomis slygomis antr kart prieglobsio prayti jau nebegali. Prietaringai vertinama ir nuostata esanti 10 punkte, pagal kurio prieglobsio teis nepripastama ir asmeniui, kuris Lietuvos Respublik galjo atvykti Imigracijos statymo nustatyta tvarka. ia vlgi palaikyiau L.Vysockiens nuomon, kad Imigracijos procedra nesuteikia tokios paios apsaugos nuo sugrinimo, kaip kad prieglobsio procedra, todl pabgli atvilgiu neturt bti taikoma. Ir apskritai galimyb atvykti Lietuvos Respublik Imigracijos statymo nustatyta tvarka negali bti prieastis atsisakant suteikti pabglio status. Jei asmuo atitinka 2 straipsnyje numatytas slygas, bet kokiu atveju jam turi bti suteikiamas pabglio statusas nepriklausomai nuo to, ar jis turi teis gauti leidim nuolatos gyventi remiantis kokiais nors kitais pagrindais 8. I tikrj juk asmuo turi teis kreiptis dl prieglobsio ir valstyb gali j suteikti tuo atveju, jei asmuo atitinka pabgliui keliamus reikalavimus, o tai savo ruotu visai nesusij su asmens galimybe imigruoti. Valstyb, naudodamasi savo suvereno galiomis, gali numatyti tam tikrus pabgli teisinio subjektikumo apribojimus. Tai numato 17 straipsnis - pabglis Lietuvoje naudojasi visomis Lietuvos Respublikos tarptautiniuose susitarimuose ir Lietuvos Respublikos statymuose usienieiams nustatytomis teismis. Pabglis privalo laikytis galiojani statym ir kit teiss akt ir atsakyti u j paeidimus pagal Lietuvos Respublikos statymus. Pirmiausia apribojimas yra politini teisi srityje. Svarbiausios politins teiss, susijusios su valstybs funkcionavimu bei jos saugumo utikrinimu, su valstybini institucij krimu ir valstybins valdios funkcij gyvendinimu, tegali bti suteiktos tik Lietuvos Respublikos pilieiams. ie pabgli teisi apribojimai neprietarauja svarbiausiems tarptautiniams teisiniams aktams mogaus teisi srityje. tvirtindami mogaus teisi gerbimo ir gynimo princip, minti aktai (1951 m. Konvencija ir 1967 m. Protokolas), neapriboja kiekvienos valstybs suvereni teisi savo nuoira nustatyti vairi gyventoj grupi teisin reim. Pabgliai Lietuvos Respublikoje naudodamiesi savo teismis ir laisvmis, neturi kenkti Lietuvos Respublikos interesams, Lietuvos Respublikos piliei ir kit asmen teisms ir teistiems interesams. statymas pareigoja pabglius gerbti Lietuvos Konstitucij bei statymus, ir j laikytis. Nevisai ibaigtas yra ir pabgli statymo 6 straipsnis, kuriame nurodyti pagrindai, dl kuri usienieio teis pabglio status inyksta. ie pagrindai atkartojami i 1951 m. Konvencijos ir aikiai siejasi su statuso pasibaigimo momentu. Pagal l.Vysockien ia reikt atskirti du dalykus: 1) teis gauti pabglio status ir 2) teis naudotis pabglio statusu9. ios dvi kategorijos skiriasi laiko atvilgiu ir statuso gijimo momentu. Pirmu atveju turimas omenyje tas laikotarpis, kurio metu nagrinjamas usienieio praymas dl pabglio statuso suteikimo. Pabgli statymo 12 str. tam numato 6 mnesi termin. Taigi teis gauti pabglio status egzistuoja tik iuo laikotarpiu, iki to momento, kol statusas suteikiamas arba atsisakoma j suteikti. Suteikus pabglio status, i teis laikoma realizuota, todl inyksta savaime. Antruoju atveju turimas omenyje laikotarpis, kuris prasideda nuo to momento, kai suteikiamas pabglio statusas. statymo 6-jame straipsnyje ivardytos aplinkybs btent ir siejamos su tuo momentu, kai usienieiui, besinaudojaniam pabglio statusu, toks statusas tampa nebereikalingas. L.Vysockien silo tiksliau suformuluoti 6 straipsn, susiejant ivardyt straipsnyje pagrind atsiradim ne su praymo dl pabglio statuso nagrinjimo laikotarpiu, o su laikotarpiu, prasidedaniu po statuso suteikimo 10. Nors toks pasilymas ir logikas, taiau manyiau, kad tam nebtina keisti statym, pakakt ir pleiamojo statym aikinimo. Pabgli statymo 9 str. tvirtina nonrefoulement (asmens negrinimo) princip, reikiant, kad asmuo negali bti grinamas al, kur jo gyvybei ar laisvei grst pavojus dl rass, religijos, pilietybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dl politini sitikinim. Taip pat statymas numato pabglio statuso nustatymo procedr, ivardija pabgli teises ir pareigas. Yra iskiriamos pabgli teiss praymo nagrinjimo laikotarpiu ir po statuso suteikimo. Pagal pabgli statymo 13 str. numato teises ir pareigas praymo nagrinjimo laikotarpiu. iuo laikotarpiu asmuo turi teis nemokamai naudotis vertjo paslaugomis, nemokamai gyventi pabgli centre ir naudotis jo teikiamomis paslaugomis, nemokamai naudotis medicinos paslaugomis, kas mnes gauti paalp smulkioms ilaidoms ir nemokti mokesi ir mok susijusi su dokument tvarkymu. Tuo paiu metu jis privalo gyventi pabgli primimo centre bei leistis patikrinamas gydytojo. Kiek neibaigta, mano nuomone, yra statymo norma, numatanti pareig aktyviai dalyvauti tvarkant praymo suteikti pabglio status reikalus, nes nra numatytos jokios sankcijos u pasyvum. Tai turt bti numatyta, kadangi asmens pasyvumas gali privesti iki to, jog per 6 mnesius nebus manoma pilnai isprsti statuso suteikimo klausimo. gijus pabglio status asmeniui, pagal Pabgli statymo 16 str. 1 d. turi bti sudaromos slygos mokytis lietuvi kalbos bei susipainti su Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindais ir jos garantuojamomis teismis bei nustatytomis pareigomis. Pagal io straipsnio 2 d. pabglis turi visas Lietuvos Respublikos tarptautiniuose susitarimuose ir statymuose usienieiams nustatytas teises bei privalo laikytis Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt. I to galima teigti, kad iuo metu pagal pabgli statym Lietuvoje pabgliams taikomas didiausio palankumo statusas. Kaip teigia V.Vadapalas toks statusas reikia, kad pabgliui suteikiamos tokios teiss, kurios jau yra suteiktos bet kokiam kitam usienieiui11. Pagal j pabgliui toks statusas turt bti suteikiamas tik turto sigijimo ir naudojimosi bei sidarbinimo srityje. O visose kitose srityse (religijos laisv, teis kreiptis teism ir pan.) pabgliams turt bti taikomas nacionalinis reimas. Pagal Pabgli statym negalima tiksliai pasakyti kokiose srityse taikomas didiausio palankumo reimas, taiau remiantis kitais statymais galima pasakyti, kad tokiose srityse kaip sidarbinimas jiems ne visada gali bti suteikiamos tokios paios teiss, kaip ir Lietuvos pilieiams. Kaip pavyzd vlgi galima paminti pareigybes, kurias gali eiti tik Lietuvos pilieiai (teisjo, Seimo nario ir pan.). Teritorinis prieglobstis.
8 9

Teiss problemos, V. 1997. Nr.3. P.40 Teiss problemos, V. 1997. Nr.3. P.40 Ten pat. P. 41 V.Vadapalas. Tarptautin teis. V. 1998. P.294

10 11

Teritorinis prieglobstis yra visuotinai pripaintas iuolaikins tarptautins teiss institutas, kurio pagrindins normos yra idstytos 1948 m. Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje ir 1967 m. Deklaracijoje dl teritorinio prieglobsio. Valstybs neturi teiss suteikti prieglobst asmenims, vykdiusiems nusikaltimus taikai, karinius nusikaltimus ar nusikaltimus monikumui. Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje aikiai pabrta: ,,1. Kiekvienas mogus turi teis iekoti prieglobsio nuo persekiojimo kitose alyse ir naudotis tokiu prieglobsiu. 2. i teis negali bti naudojama persekiojimo u nepolitinio pobdio nusikaltim ar veikl, prietaraujanius Suvienytj Nacij Organizacijos tikslams ir principams, atvejais" (14 str.). 1967 m. JTO Deklaracija dl teritorinio prieglobsio nustato, kad prieglobstis, kur kokia nors valstyb, pasinaudodama savo suvereniteto teismis, suteikia asmenims, turintiems pagrindo remtis Visuotins mogaus teisi deklaracijos 14 straipsniu, skaitant asmenis, kovojanius prie kolonializm, turi bti gerbiamas vis kit valstybi.12 Pagal t pai konvencij teise iekoti prieglobsio ir juo naudotis negali remtis joks asmuo, kurio atvilgiu yra rimto pagrindo manyti, kad jis vykd nusikaltim taikai, karin nusikaltim arba nusikaltim monijai, kaip jie yra apibrti tarptautiniuose dokumentuose, parengtuose tam, kad bt numatytos normos toki nusikaltim atveju. Ar yra pagrindas suteikti prieglobst, sprendia prieglobst suteikianti valstyb. Teis prieglobst reikia valstybs teis tok prieglobst suteikti; asmuo neturi teiss reikalauti prieglobsio.13 Jei kokiai nors valstybei, teikianiai ar noriniai teikti prieglobst, ikyla sunkum, valstybs atskirai arba bendrai, arba per Jungtini Taut Organizacij turi apsvarstyti priemones, padedanias palengvinti tos valstybs nat. Jokiam asmeniui, nurodytam ios konvencijos 1 punkte, neturi bti taikomos tokios priemons, kaip atsisakymas leisti pereiti sien arba, jeigu jis jau eng teritorij, kurioje ieko prieglobsio, isiuntimas ar prievartinis grinimas koki nors valstyb, kur jis gali bti persekiojamas. Iimt mintam principui galima padaryti tik svarbiausiais valstybs saugumo sumetimais arba siekiant apsaugoti gyventojus, pavyzdiui, masinio moni antpldio atveju. Tai reikia, kad jeigu lietuvis atvyksta Anglij ir pasiprao politinio prieglobsio jam bus atsakyta, nes paskui j gali pasekti pus Lietuvos, kurie nors apsigyventi Anglijoje. Konvencijos 3 punktas skelbia, kad jei kokia nors valstyb vis dlto nutars, kad galima daryti iimt principui, idstytam io straipsnio l punkte, ji turi apsvarstyti galimyb suteikti atitinkamam asmeniui tokiomis slygomis, kokios jai atrodo tinkamos, galimybe pervaiuoti kit valstybarba suteikiant laikin prieglobst, arba kitokiu bdu.14 Taiau praktikoje io principo niekas nesilaiko. Asmeniui arba suteikiamas prieglobstis arba jis deportuojamas i alies. Valstybs, suteikianios prieglobst, neturi leisti asmenims, gavusiems prieglobst, verstis veikla, nesuderinama su Suvienytj Nacij Organizacijos tikslais ir principais. JTO tikslai yra palaikyti tarptautin taik ir saugum, pltoti draugikus santykius tarp vis taut ir tarptautin bendradarbiavim sprendiant tarptautines ekonomines, socialines, kultros ar humanitarines problemas ir ugdant pagarb mogaus teisms ir pagrindinms laisvms nepriklausomai nuo rass, lyties, kalbos ar religijos. Tai reikia, kad jei asmuo vykdys veikl nukreipt prie bet kok i i teisini gri prie j gali bti imtasi priemoni. Tai taip pat reikia, kad jei alis, kurioje asmuo praosi prieglobsio, taria, kad asmuo gali vykdyti veikl prie mintus grius, ji gali atsisakyti priimti tok asmen. Jei asmens netenkina alies sprendimas jis j gali apsksti statymuose numatytai institucijai, o jei visos teisins priemons ibandytos jis gali pateikti skund Europos mogaus teisi teismui. Kaip pavyzd pateiksime vien inagrint byl dl prieglobsio praytoj: ri Lankos tamilai, Kadarajahas Viarajahas. Vaithialingmas Skandamjahas, Samvamuthus Sivakumaranas, Vathananas Navratnsingamas ir Vinnasithambis Rasalingamas skirtingu laiku atvyk Jungtin Karalyst, 1987 m. papra politinio prieglobsio, remdamiesi 1951 m. Jungtini Taut-Konvencijos (jau pakeistos) dl pabgli statusu: jie bijo bti persekiojami, jeigu bus sugrinti i savo li, kur j eimos ir jie patys patyr armijos ipuolius prie tamil bendruomen. Vidaus reikal ministras inagrinjo praymus ir juos atmet. Tada jie iuos nutarimus apskund teismins kontrols keliu, bet Lord rmai 19S7 m. gruodio 16 d. j iekin galutinai atmet. 1988 m. vasario 10 ir 12 dienomis jie buvo isisti i ri Lanka. Pirmasis, antrasis ir treiasis teigia, kad jie buvo sulaikyti, kalinti, su jais blogai elgsi (antrojo ir treiojo atveju) Indijos taikos palaikymo pajgos (IPKF); ketvirtasis teigia, kad buvo policijos suimtas ir sumutas. 1939 m. kovo 13 d. Teismas prim suinteresuot asmen skund dl j itrmimo. Gav sutikim sugrti i Jungtin Karalyst, 1989 m. spalio 4 d. jie gavo iimties tvarka leidim gyvenu i pradi 12 mnesi, o vliau - iki 1992 m. kovo 22 d. Minti asmenys gruodio 15 d. kreipsi Komisija. Jie pareik, kad, bdami jauni tamilai vyrai, turi rimt motyv bijoti bti persekiojami, kankinami, udomi arba patirti nemonik bei eminant elges, o tai prietarauja Konvencijos 3-iajam straipsniui. Jie, beje, teigia, kad Britanijos teisje nra joki efektyvi priemoni, kad j skundai dl io straipsnio paeidimo bt patenkinti (1). * 1991 spalio 30 d. sprendimas (kolegija) (serija A N r. 215) 70. - Nei Konvencija, nei jos Protokolai netvirtina politinio prieglobsio teiss. Taiau nutarimas isisti prieglobsio praytoj gali bti problemikas 3-iojo straipsnio poiriu, jeigu yra rimt ir pagrist motyv, kad suinteresuotajam asmeniui gresia realus pavojus bti kankinamam, baudiamam ar kad su juo bus nemonikai bei eminaniai elgiamasi. Sprsdamas, ar tokie motyvai egzistuoja, Teismas remiasi visais jam pateiktais rodymais arba jis pats jais pasirpina oficialiai. Jis pirmiausia privalo atsivelgti aplinkybes, kurias suinteresuotoji valstyb inojo arba turjo inoti prie isisdama, net jeigu vlesn informacija gali padti patvirtinti arba paneigti jo priimta vertinim, ir taikyti grietus kriterijus, turint galvoje apskritai 3-iaj straipsn ir ta fakt, kad is straipsnis tvirtina viena i fundamentali vertybi, esani demokratinse valstybse, sudaraniose Europos Taryb. Teismas daro ivada, kad nra rimtu ir pagrst motyv, jog pareikjams, sugraintiems ri Lanka 1988 m. vasario mnes, bt kils realus pavojus patirti elges, nesuderinama su 3-iuoju straipsniu. Tuo metu situacija salos iaurje ir rytuose buvo pagerjusi. Jei
12 13

mogaus teiss, tartautini dokument rinkinys, 1991, p.246 r. Weiss, The Draft UN Convention Territorial Asylum, BYIL 50 (1979); .psl.-151, 14 mogaus teiss, tarptautini dokument rinkinys, 1991, p.246

dar susirmimai ir vyko, I.P-K.F. pajgos, pagal 1987 m. birelio mn. sutarti, atitrauk saugumo pajgas, daugiausia singalikasias, o Jafnoje miai liovsi. Maa to, Jungtini Tautu komisariato pabgli reikalams programa leido savanorikai repatrijuoti daugeliui tamil ri Lanka, Pateikti rodymai dl anksiau buvusi fakt, lieianiu pareikjus, taip pat atsivelgiant bendr vyki saloje kontekst, neleidia konstatuoti, kad suinteresuotj asmen situacija bt blogesn, negu visu tamilu bendruomens nari ar kit jaun tamil vyr, kurie sugro i savo al. Visais atvejais tokiomis aplinkybmis paprasta blogo elgesio galimyb pati savaime dar nereikia, jog paeistas 3iasis straipsnis. Antrojo, treiojo ir ketvirtojo iekovu, kurie sugr tikrai t patyr, atvejai nebuvo jokia iimtis, kuri bt galjusi ar turjusi leisti ministrui numatyti, kad taip vyks. Ketvirtojo ir penktojo isiuntimas be asmens dokumentu -kritikuotinas, bet jis nesukl tikro pavojaus tokio elgesio, kuris perengti 3-iojo straipsnio ribas. Teismas taip pat teikia reikm Britanijos pareign sukauptoms inioms ir patiriai, nagrinjant daugel rilankiei -prieglobsio praytoj - byl, ir tai aplinkybei, kad vidaus reikalu ministras nuodugniai inagrinjo kiekvien suinteresuot asmen atveji. Todl 3-iasis straipsnis nebuvo paeistas (8 balsai prie 1). Remdamasis 13-uoju straipsniu, Teismas nemato esminio skirtumo tarp ios ir Soeringo bylos. Anglijos teismai, kuriu kompetencija yra sprsti klausimus dl prieglobsio, laikosi t pai teismo kontrols princip ir turi galimyb panaikinti nutarimus, priimtus panaiomis aplinkybmis, ir tai daug kartu buvo padaryta. Teismas, beje, pabr ypating savo atsakomybe u kruopt administracijos nutarim nagrinjim. Maa to, praktikoje joks prieglobsio praytojas nebuvo isistas i Jungtins Karalysts, kol nesibaig procesas, jeigu tik jis gavo leidim prayti teismo kontrols. Iekovai naudojosi efektyvia vidaus teisins gynybos priemone, todl 13-asis straipsnis nebuvo paeistas (7 balsai prie 2).15 II. Diplomatinis prieglobstis. Tradicikai diplomatini atstovybi patalp nelieiamumas savaime padar jas natraliomis prieglobsio vietomis. Tokia prieglobsio nuo politinio persekiojimo teis, jos pagrstumas (jis paprastai netaikomas kriminaliniams atvejams) ilgus amius visai nekvestionuojamas ir tik kartais tampa smarki gin objektu. Europoje politinis prieglobstis beveik nepraktikuojamas. Pagaliau tai reikalas, kur galima isprsti tik derybomis, kadangi net Vienos konvencija dl diplomatini santyki, utikrindama diplomatins atstovybs patalp (bei joje esani asmen) nelieiamum, visai nekalba apie saug ivykim asmen, kuriems Konvencija netaikoma. Kituose regionuose prieglobsio praktika sankcionuota, nors pagal tarptautin paproi teis politinis prieglobstis ir nepripastamas kaip egzistuojantis. Lotyn Amerikoje diplomatinis prieglobstis suteikiamas remiantis 1928 m. vasario 28 d. Havanos konvencija. ir diplomatinio prieglobsio konvencija, kuri buvo pasirayta deimtojoje Amerikos ali konferencijoje Karakase 1954 m. Joje sakoma kiekviena valstyb turi teis teikti prieglobst ir pati vertinti prieglobsio iekanio asmens nusiengimo pobd ar persekiojimo motyvus. Suteikiant prieglobst, turima omenyje, kad atstovybs valdos yra ne tik paios atstovybs patalpos bei atstovybs vadovo rezidencija, bet ir kitos patalpos, kurias atstovyb paskiria gaunantiems prieglobsti, kai j skaiius virija normalias apgyvendinimo tuose pastatuose galimybes. Prieglobst galima teikti tik ypatingai svarbiais atvejais ir grietai tik tokiam laikui, kuris reikalingas prieglobsio iekaniajam gauti valstybs garantij netrukdomam ivykti i alies.16 Ypatingai svarbiais atvejais mintoje konvencijoje tarp kit laikomi ir tokie, kai individas iekomas valdios nekontroliuojam asmen ar gauj, arba paios valdios organ, jo gyvybei ar laisvei dl politinio persekiojimo gresia pavojus, ir jis negali nerizikuodamas kaip nors kitaip usitikrinti savo saugumo. Prieglobst teikianti valstyb pati nustato, kiek situacija yra pavojinga. Valstyb neturi teiss teikti prieglobst tokiems jo praantiesiems, kurie tuo metu kaltinami padar ar yra teisiami u kriminalinius nusikaltimus arba buvo teism nuteisti bei dar neatlik skirtos bausms; neteikiamas prieglobstis ir sausumos, jr ar oro karini pajg dezertyrams, iskyrus atvejus, kai kreipimasis dl prieglobsio yra aikiai politinio pobdio. Apie prieglobsio suteikimo fakt nedelsiant turi bti informuotas Usienio reikal ministras tos valstybs, kurios pilietis usitikrino sau prieglobst; jei tai vyko ne sostinje, apie tai praneama vietins valdios institucijoms. Valstybs vyriausyb turi teis reikalauti, kad gavs prieglobst pabglis bt kuo greiiau isistas i jos teritorijos, o prieglobst suteikusios alies diplomatinis agentas savo ruotu turi teis reikalauti, kad globotiniui bt leista palikti teritorij. Abiem atvejais privaloma garantuoti reikiam saugum ir nelieiamum. Palikdami tos valstybs teritorij, prieglobst gavusieji turi bti saugs, j negalima sulaikyti toje teritorijoje ar netoli jos. Jei dl diplomatini santyki nutraukimo prieglobst suteiks diplomatinis atstovas turi palikti valstyb, jam turi bti leista ivykti su prieglobst gavusiais; jei tai nemanoma, jam leidiama perduoti juos treios alies diplomatinei atstovybei. Tas faktas, kad prieglobst suteikusi valstyb nra pripainta valstybs, kurios pilietis nori gauti politin prieglobst, negali bti anksiau idstyt bendrj princip netaikymo prieastis, o j taikymas neimplikuoja pripainimo. Kaip minjome teis diplomatin prieglobst yra paprotin norma Lotyn Amerikoje, tvirtinta Amerikos Valstybi Organizacijos konvencijose -1928 m. Havanos konvencijoje, 1933 m. Montevideo konvencijoje ir 1956 m. Karakaso konvencijoje, kur numatoma, kad persekiojamiems dl politini prieasi asmenims gali bti suteiktas prieglobstis kitos valstybs -konvencijos dalyvs diplomatinje atstovybje, konsulinje staigoje, karinje bazje ar kariniame laive. i norma susiformavo pirmiausia dl to, kad ilg laik Lotyn Amerikos valstybi politiniam gyvenimui buvo bdingi dani valstybiniai perversmai, kuri metu nuverstosios vyriausybs nariai bei alininkai buvo priversti iekoti prieglobsio nuo naujos chuntos persekiojim. Mintos konvencijos nustato buvimo valstybs pareig leisti tokiems asmenims, jiems gavus diplomatin prieglobst, palikti al. Buvimo valstyb negali imtis joki prievartini veiksm, paeidiani diplomatini patalp ir kit patalp, kur suteiktas diplomatinis prieglobstis, nelieiamyb. Toki pareig patvirtino ir Tarptautinis Teisingumo Teismas savo sprendime Haya de la Tone byloje (1951), kur Teismas pripaino neteistais Peru veiksmus, nukreiptus prie Kolumbijos ambasad, kurioje rado prieglobst Peru pilietis. 1973 m. vykus kariniam perversmui ilje, daug iliei gavo prieglobst kit valstybi ambasadose ir konsulatuose Santjage, taip pat ir Europos valstybi (Pranczijos, Lenkijos ir kit) ambasadose bei konsulatuose. Reikia pastebti, kad neirint rimt humanitarini motyv suteikti diplomatin prieglobst vienam ar kitam persekiojamam asmeniui, toks prieglobstis pripastamas tik valstybi, aukiau nurodyt
15 16

I. Berger, Europos mogaus teisi teismo jurisprudencija, V., 2000, p. 61 .. , , M., 1990, p. 71.

Amerikos Valstybi Organizacijos konvencij dalyvi santykiuose, kadangi 1961 m. Vienos konvencija dl diplomatini santyki ir 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki tokios galimybs nepripasta. Taiau diplomatini atstovybi ir konsulini staig patalp nelieiamyb bet kokiu atveju neleidia buvimo valstybs pareignams siverti ias patalpas, kuriose prieglobst rast persekiojamas asmuo. Gerai inomas pavyzdys, kai ilgus metus JAV ambasada Budapete teik prieglobst kardinolui Midzenty, kuriam grs komunistins valdios represijos. Kitas pavyzdys - JAV ambasados Pekine suteiktas prieglobstis Kinijos mokslininkui disidentui Fang Lhlzi ir jo monai. Masin prieglobst teik VFR ambasados ir konsulatai VDR pilieiams Lenkijoje, Vengrijoje, ekoslovakijoje ir kitose Vidurio ir Ryt Europos alyse paskutiniais VDR egzistavimo mnesiais, nors ne vis j atvilgiu persekiojimo grsm buvo reali. 1951 m. enevos Konvencija dl pabgli statuso reguliuoja, be abejo, tik teritorinio prieglobsio suteikim. Absoliuios teiss prieglobst ji nesuteikia ir yra skirta daugiau pabgli statusui apibrti po to, kai jiems jau suteiktas prieglobstis.17 Prieglobsio suteikimas pabgliui reikia valstybs globos jam suteikim. Pabglis negali bti isistas al, kurioje jam gresia persekiojimas. Suteikiant prieglobst draudiama bet kokia diskriminacija dl rass, pilietybs, tautybs, lyties ir pan. Pabgliams turi bti garantuotas nacionalinis reimas tokiose srityse, kaip religijos laisv, teis kreiptis teism, pradinis mokymas, apmokestinimas, pagrindins darbo teiss ir socialinio aprpinimo garantijos. Turto sigijimo ir naudojimosi, o taip pat sidarbinimo srityje jiems turi bti suteiktas didiausio palankumo statusas, tai yra tokios teiss, kurios jau suteiktos bet kokiam kitam usienieiui. Toks pat reimas naudojamas teisei praktikuoti savo profesij, teisei kilnotis.

11.3.X. Non-refoulment principas Asmens negrinimo principas, dar vadinamas prancz kalbos terminu non-refoulment, reikia draudim valstybei isisti asmen i savo teritorijos arba grinti j valstyb, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus. Asmens negrinimo principas taikomas vairiose srityse: prieglobsio/pabgli, usieniei, ekstradicijos ir pan. Daniausiai jis vadinamas kertiniu pabgli apsaugos elementu, nes garantuoja apsaug nuo grinimo ten, kur gresia persekiojimas ar kitoks pavojus. is principas vairiomis formomis tvirtinamas tarptautiniuose pabgli ir mogaus teisi dokumentuose. Asmens negrinimo principas iplaukia i pagrindini mogaus teisi princip, kurie numato teis iekoti prieglobsio ir juo naudotis kitose valstybse nuo persekiojimo kaip numatyta Visuotins mogaus teisi deklaracijos 14 straipsnyje. is principas rodo tarptautins bendrijos susirpinim ir sipareigojim utikrinti pagrindines mogaus teises asmenims, kuriems reikia tarptautins apsaugos, apimant teis gyvyb, laisv nuo kankinim, iauraus, nemoniko arba eminanio elgesio ar bausms, teis asmens laisv ir saugum. Be to, is principas laikomas tarptautins paprotins teiss dalimi, todl pareigoja ir tas valstybes, kurios nra tarptautini dokument, tvirtinani princip, valstybmis dalyvmis. Asmens negrinimo principas tvirtintas 1951 m. Konvencijos dl pabglio statuso 33 straipsnyje: N viena susitarianioji valstyb jokiu bdu neisiunia ir negrina pabglio al, kurioje jo gyvybei ar laisvei grst pavojus dl rass, religijos, pilietybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dl politini pair18. princip numato ir 1984 m. Konvencija prie kankinimus ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges arba bausm, kurios 3 straipsnyje teigiama: N viena valstyb dalyv negali isisti, grinti ar iduoti kokio nors asmens kitai valstybei, jei yra rimt prieasi manyti, jog gali grsti kankinimai. is principas taip pat patvirtintas tarptautins humanitarins teiss. 1949 m. Ketvirtosios enevos konvencijos dl civili gyventoj apsaugos karo metu 45 straipsnyje teigiama, kad Globojamas asmuo jokiu bdu negali bti perduotas valstyb, kurioje jis bijot persekiojimo dl savo politini ar religini sitikinim. Asmens negrinimo principas tvirtintas ir regioniniuose dokumentuose. 1969 m. Afrikos vienybs organizacijos konvencijoje, reguliuojanioje pabgli problem Afrikoje specifinius aspektus, numatyta, kad N vienam asmeniui neturi bti taikomos tokio priemons kaip atsisakymas leisti valstybs teritorij pasienyje, grinimas ar isiuntimas, kuris priverst j grti teritorij, kurioje jo gyvybei, asmens nelieiamybei ar laisvei grst pavojus... Amerikos regione 1969 m. Amerikos mogaus teisi konvencija tvirtina pagrindinius asmens negrinimo principo elementus: Jokiu bdu negalima isisti arba grinti al usienieio neatsivelgiant tai, ar toji alis yra jo kilms alimi, jei ten jam gresia pavojus, jog bus paeista jo teis gyvyb arba asmens laisv dl rass, pilietybs, religijos, socialins padties ar politini sitikinim. Asmens negrinimo principo plat pripainim rodo ir daugelis kit tarptautins teiss altini. Asmens negrinimo princip tvirtina ne tik pabgli teisi apsaugos dokumentai. Jis turi daug platesn reikm. Jungtins Tautos, pripaindamos asmens negrinimo principo ir mogaus teisi glaud santyk, 1989 m. Generalins Asambljos patvirtintuose Neteist, savavalik ir greit procedr idavoje vykdom bausmi efektyvios prevencijos ir tyrimo principuose numat, kad niekas negali bti prievarta perduotas arba iduotas kitai valstybei, kai yra rimt prieasi manyti, jog toks asmuo gali tapti neteistos, savavalikos ar greitos bausms auka toje valstybje. Nors i norma neipleia apsaugos pagal asmens negrinimo princip apimties, ji sustiprina io principo gali tarptautinje paprotinje teisje. Dabar asmens negrinimo principas jau yra taps tarptautins paprotins teiss norma, nes remiantis tarptautine teise draudiama grinti tvyn asmenis, jei jiems gresia pavojus. 1951 m. Konvencijos 33 straipsnis turi imperatyv pobd. Tai, kad iimtiniais atvejais gali bti leidiamas prievartinis grinimas, nepaneigia, jog tai privaloma norma, o labiau reikia valstybs veikimo laisvs ribas. 1951 m. Konvencijos 33 straipsnyje tvirtintas asmens negrinimo principas taikomas pabgliams, kurie apibriami tos paios konvencijos 1 straipsnyje. Asmuo, kuris dl visikai pagrstos baims bti persekiojamas dl rass, religijos, pilietybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politini sitikinim, yra u alies, kurios pilietis yra, rib ir negali arba bijo naudotis tos alies gynyba; arba neturdamas atitinkamos pilietybs ir bdamas u alies, kurioje anksiau buvo jo nuolatin gyvenamoji vieta,

17 18

V. Vadopalas. Tarptautin teis, V., 1998, p. 290 Konvencija dl pabgli statuso 33 str.//in., 1997, Nr. 12-227.

10

rib dl toki vyki negali ar bijo j grti.19 is principas taip pat taikomas asmenims, iekantiems prieglobsio, vadinamiesiems prieglobsio iekotojais arba praytojais. Jei asmens negrinimo principas jiems nebt taikomas, apsauga, teikiama pagal 1951 m. Konvencij, bt neveiksminga, nes kiekvienas pabglis yra vis pirma prieglobsio praytojas. Todl, siekiant apsaugoti pabglius, su prieglobsio praytojais turi bti elgiamasi taip, lyg jie bt pabgliai tol, kol nustatomas j statusas. Prieingu atveju asmens negrinimo principas neutikrint veiksmingos pabgli apsaugos, nes pareikjai nebt leidiami valstybs teritorij pasienyje arba kitokiu bdu grinami ten, kur jiems gresia persekiojimas, teigiant jog persekiojimo prieastys nebuvo nustatytos. Nors formaliu poiriu asmens negrinimo principas taikomas asmenims, kurie pagrstai bijo persekiojimo arba jiems gresia rimtas kankinim pavojus, valstybi praktika paskatino principo evoliucij, todl dabar jis taikomas ir asmenims, kuriems gresia ir kitokia rimta ala. Apsaugos poreikis kyla, kai faktai rodo didel alos grsm tiems, kurie buvo priversti bgti dl toki svarbi prieasi: karo, prievartos, konflikt, mogaus teisi ar kit dideli vieosios tvarkos paeidim. Praktika rodo, kad plaiai sutinkama, jog neturi bti grinami pavojing aplink asmenys, bgantys nuo iauri vidaus sukrtim arba karini konflikt savo alyje. Pareigos, susijusios su asmens negrinimu ir mogaus teisi apsauga, pradeda galioti vykus juridiniam faktui, t.y. asmuo yra valstybs teritorijoje ir jos jurisdikcijoje. Taikant princip nra svarbu, kokiu bdu asmuo patenka valstybs teritorij ar jos jurisdikcijon: svarbs iuo atveju valstybs pareign veiksmai. ios normos veikimo ir taikymo sritis apibriama atsivelgiant normos svarb ir tokiu bdu reguliuoja valstybi veiksmus neatsivelgiant vykdymo viet alies viduje, pasienyje arba u teritorins jurisdikcijos rib. Asmens negrinimo principas neapsiriboja vien draudimu grinti asmen jo kilms al. Jis apima kelet draudiam veik, padarom valstybs, kurios yra prievartinio pobdio asmens atvilgiu. Asmens negrinimo principo pagrind sudaro reikalavimas jokiu bdu negrinti pabgli valstybes, kuriose jiems gali grsti persekiojimas. Jei prieglobsio praytojas prievarta repatrijuojamas al, kurioje pagrstai bijo persekiojimo arba jam gresia kankinimai, tai toks prievartinis grinimas bt laikomas prietaraujaniu tarptautinei teisei. Galima iskirti ias pagrindines veikas, kurios draudiamos remiantis asmens negrinimo principu: 1) neleidimas valstybs teritorij pasienyje; 2) isiuntimas i valstybs teritorijos; 3) grinimas kilms/treij valstyb; 4) idavimas kilms valstybei arba ekstradicija. 1951 m. Konvencijoje tvirtintas asmens negrinimo principas nra absoliutus. Leidiamos dvi io principo iimtys, kurios yra susijusios su svokomis valstybs saugumas ir vieoji tvarka. 1951 m. Konvencijos 33 straipsnio antrojoje dalyje aikiai nurodoma, kad teiss nebti isistam negali reikalauti pabglis, kurio atvilgiu yra svarbi prieasi manyti, jog jis kelia grsm valstybs saugumui... arba siteisjusiu teismo nuosprendiu nuteistas u itin sunkaus nusikaltimo padarym ir kelia pavoj visuomenei.20

11.4. Piliei diplomatin gynyba usienyje Svarbi nuostata, kad valstybs pilieiai yra ginami. Konstitucijos 13 str.: valstyb globoja pilieius, esanius usienyje; pareiga ginti piliei teises usienyje tenka diplomatinms atstovybms bei konsulinms staigoms. Nustatomi gynybos rmai. Juos nustato tarptautin teis. Prof. Sandrovskis, kalbdamas apie diplomatin gynyb, iskiria 4 jos slygas: 1) vykdant diplomatin gynyb, negalima kitis valstybi vidaus reikalus; 2) prie vykdant diplomatin gynyb, turi bti konstatuotas tarptautins teiss paeidimas; (pvz., buvo atsakyta suteikti teismin pagalb, paeistos usienieio teiss) 3) diplomatin gynyba gali bti realizuojama tik tos valstybs piliei atvilgiu, kuri teiss paeistos; 4) diplomatin gynyba priklauso valstybei, o ne pilieiui. Gynybos pagrindas - TT paeidimas. Daniausiai pasitaiko: usieniei diskriminacija, usieniei pagrindini teisi ir laisvi paeidimai, usieniei didiausio palankumo reimo paeidimas etc. Kaip teigia prof. Vadapalas, pats alos padarymo faktas - tai nra pagrindas diplomatinei gynybai. Kad diplomatin gynyba bt vykdoma, reikia, kad asmuo inaudot visas vidaus gynybos priemones, egzistuojanias toje valstybje. Diplomatin gynyba - ne treij valstybi, o savos valstybs piliei atvilgiu. Treij valstybi - tik konkretaus susitarimo pagrindu. Esant dvigubai pilietybei, diplomatin gynyba negalima prie kit valstyb, kurios pilieiu tas asmuo irgi yra.
19 20

Konvencija dl pabgli statuso 1 str.//in., 1997, Nr. 12-227. Konvencija dl pabgli statuso 33 str. 2 d. //in., 1997, Nr. 12-227.

11

iuo atveju nustatomas realus ryys asmens su valstybe. Kriterijai: pastovi gyvenamoji vieta, kur nekilnojamas turtas, kur nuolatinis darbas. Nustaius ry, galima naudotis tos valstybs diplomatini atstovybi arba konsulini staig paslaugomis. Diplomatins gynybos priemons skirstomos : 1) taikias; 2) karinio ar prievartinio pobdio. Veiksniai, lemiantys j parinkim politins prieastys, paeidimo pobdis, jo pavojingumas ir pan. Daniausiai taikomos ios diplomatins gynybos priemons: protestas, derybos, gino padavimas nagrinti tarptautiniam arbitraui (instituciniam, ad hoc ar sutartiniam) ar teismui (dabar veikianiam TTT). Be i taiki diplomatini gynybos priemoni, valstybs naudoja vadinamuosius nedraugikus veiksmus, arba retorsijas, pvz., atsisakym pripainti atitinkamos valstybs vyriausybs ar kitos valdios veiksmus, atmesti sutarties pasiraym ir pan. Kad valstyb galt jga apginti savo pilieius, turi bti patenkintos trys slygos: 1) tokios valstybs pilieiams turi bti ikilusi reali grsm; 2) tokia valstyb turi bti galiota ginti asmen, t. y. asmuo turi turti jos pilietyb; ir 3) svarbiausia, kiekviena valstyb, vykdydama tokio pobdio intervencij, turi turti iimtinai vien tiksl ginti savo pilieius. Taigi ia ribojimai susieti su laiko trukme, teritorijos plotu ir kariniu poveikiu valstybms, kuri atvilgiu atliekama invazija.

12