Nuoirdaus bendravimo galia

Bendravimo be pykio pagrindai

Turinys
1. Bendravimas be pykio (BBP)

2. Nealikas stebjimas

3. Jausm iraika 4. Kaip elgtis, igirdus nemaloni ini? 5. Nor ireikimo svarba 6. Teisingas praymo suformulavimas

Nortumte bendraudamas su kitu mogumi sukurti bendradarbiavimo ir pasitikjimo atmosfer? Kvieiame imokti! www.hrmanager.lt

Bendravimas be pykio - gyvenimo kalba

Taip jau yra, kad mogus diaugiasi ir duodamas ir gaudamas. Kalba, odiai turi didiul reikm visiems monms. Kalbdami mes labai priartjame prie bendravimo (kalbjimo ir klausymo), skatinanio nuoirdiai duoti, tiesianio tiltus ne tik mus paius, bet ir kitus. Toks bendravimas vadinamas nuoirdiu bendravimu, arba bendravimu be pykio (BBP). Bendravimas be pykio vadinamas gyvenimo kalba. J 7-ajame deimtmetyje sukr JAV psichologas Maralas B. Rozenbergas (Marshall B. Rosenberg), dabar ji praktikuojama daugiau kaip 70 ali. Tai atjautos kalba, socialini pokyi rankis ir dvasin praktika. Jos pagrindin prielaida yra i u kiekvieno veiksmo slypi poreikiai, kuriuos mons siekia patenkinti. i poreiki supratimas ir pripainimas sukuria bendravimo pagrind, kuris veda prie natralaus rpesio, bendradarbiavimo ir taikos. is procesas sutelkia ms dmes atjaut, o ne baim, kalt, kaltinimus ar gd. ia pabriamas asmenins atsakomybs prisimimas u savo jausmus ir pasirinkimus. odiai be pykio ia suprantami kaip natrali mogaus gerumo bei gailestingumo bsena, kai irdyje nra vietos blogiui ir smurtui. O juk neretai, net patys to nesuvokdami, pasielgiame nehumanikai, odiais skaudindami save ir kitus...

Nortumte bendraudamas su kitu mogumi sukurti bendradarbiavimo ir pasitikjimo atmosfer? Kvieiame imokti! www.hrmanager.lt

Bendravimo be pykio esm

Bendravimas be pykio (BBP) turi dvi puses: Pirmoji aikus savs ireikimas, Antroji tai, k mes gauname. Susipainkime su keturiomis BBP modelio dalimis, padedaniomis pasiekti abipus tiksl nuoird davim : Pirmoji dalis. Stebjimas. Stebime veiksmus, daranius tak ms gerovei Antroji dalis. Jausmai. sismoniname, kokie jausmai aplanko dl to, k stebime Treioji dalis. Poreikiai. Atpastame, kokie kyla poreikiai, norai ir trokimai lydimi jausm Ketvirtoji dalis. Praymai. Isakome konkreius praymus dl geresnio gyvenimo iuo modeliu galime naudotis ir tada, kai ireikiame save, ir tada, kai gauname informacij. Verta atminti, jog BBP nra tam tikr formuli rinkinys. J galima pritaikyti bet kokiose situacijose, bet kuriai asmenybei ir kultrai. Net jei kitas mogus ir nra susipains su BBP. BBP labai praveria bendraujant su vairaus lygio monmis bei vairiose situacijose: Asmeniniuose santykiuose eimose Mokyklose Organizacijose, institucijose Diplomatiniuose santykiuose Derybose vairaus pobdio diskusijose Konfliktinse situacijose

Nortumte bendraudamas su kitu mogumi sukurti bendradarbiavimo ir pasitikjimo atmosfer? Kvieiame imokti! www.hrmanager.lt

Panagrinkime plaiau BBP modelio dalis, kad suprastume io bendravimo esm ir jau dabar mokytums duoti ir gauti nuoirdiai.

Pirmoji BBP dalis Nealikas stebjimas.

Svarbu sugebti atskirti stebjim nuo vertinimo. Mes turime stebti tik tai, k matome, girdime, lieiame, nesistengdami nieko vertinti. Kaip kad stebi vaikai, neturdami dar iankstini nusistatym ir nuomoni. Taiau nereikia suprasti klaidingai. BBP nereikalauja, kad visada iliktume objektyvs ir vengtume vertinim - tik reikalauja suvokti skirtum tarp stebjimo ir vertinimo. Kai prie savo stebjim pridedame ir vertinimus, mons tai jau laiko kritika. Kaipgi tuomet bendrauti nevertinant? Vietoje vertinim reikt reikti pastebjimus, bdingus tik tam tikroms situacijoms bei tam tikru laiku. Pvz.: teisingiau pasakyti: Per 20 minui Alvydas nemu n vieno vario, negu: Alvydas yra nevyklis ir prastas futbolininkas.

Nortumte bendraudamas su kitu mogumi sukurti bendradarbiavimo ir pasitikjimo atmosfer? Kvieiame imokti! www.hrmanager.lt

Antroji BBP dalis Jausm iraika.

Mes inome kur kas daugiau odi, apibdinani mones, bet ms odynas, leidiantis aikiai nusakyti savo emocijas, yra gerokai siauresnis. Nuo pat maens esame mokomi labiau paisyti kit nei savs. Todl imokstame klausti savs: Kokia kit nuomon, kaip man pasielgti ar pasakyti ir pamirtame apie savo jausmus ir poreikius. Tobulinti jausm odyn be galo naudinga tiek eimynini santyki srityje, tiek ir profesinje. Neretai kalbdami apie savo jausmus, daniausiai odiu jauiu i tikrj neireikiame savo jausm. Mokkite atskirti tai, k JAUIATE, nuo to, k GALVOJATE apie save.

Nortumte bendraudamas su kitu mogumi sukurti bendradarbiavimo ir pasitikjimo atmosfer? Kvieiame imokti! www.hrmanager.lt

K mes galvojame apie SAVE: Jauiuosi nepatenkintas kaip statybininkas. iuo atveju, a lyginu save su statybininku, bet neireikiu savo jausm. Tikr jausm ireikimas: Jauiuosi nusivyls/susierzins savimi kaip statybininkas (arba tiesiog: Esu nusivyls, susierzins) Daug aikiau ireikiame jausmus, parodydami nusivylim, abejojim savimi, lugim, negu paprasiausiai pasakydami, jog esame nepatenkinti. Lygiai taip pat reikia skirti odius, kuriais apibdiname, k kiti mano apie mus, bei odius, kuriais ireikiame tikrus jausmus. Pvz. Jauiuosi neteisingai suprastas. odiai neteisingai suprastas ireikia ne jausmus, o atspindi mano vertinim, kaip kitas mogus mane suprato. Norint ireikti jausmus, dert pasakyti: Jauiuosi susirpins arba Jauiuosi supyks.

Nepamirkite savo jausm! Ms jausmai priemon ireikti save. Tobulindami jausm apibdinimo odynl, imokstame aikiai ir savitai ireikti savo emocijas, galime labiau suartti ir suvokti vienas kit. O atvirai parodomas paeidiamumas ir silpnumas gali padti sprsti konfliktus.

Nortumte bendraudamas su kitu mogumi sukurti bendradarbiavimo ir pasitikjimo atmosfer? Kvieiame imokti! www.hrmanager.lt

Kaip elgtis igirdus nemaloni ini?

Atminkite, jog tai, k daro kiti, gali bti stimulas, bet ne prieastis ms jausmams atsirasti. Kai i ko nors igirstame nemaloni ini, turime keturis variantus, kaip j reaguoti:

A. Kaltiname save.
Pavyzdiui, kas nors pyksta ir sako Tu tik savimi rpiniesi. Mes galime pasakyti O, a turiau bti dmesingesnis. Vadinasi, sutinkame su kito asmens vertinimu ir kaltiname save. inia, tai eidia ms savigarb, nes igyvename kalts, gdos ar spaudimo akimirkas.

B. Kaltiname kitus.
Pavyzdiui, igird kaltinim Tu tik savimi rpiniesi!, galime uprotestuoti Tu neturi teiss taip nekti. A visada atsivelgiu tavo norus. Tai tu vien tik savimi rpiniesi! Kai itaip bendraujame, kaltiname oponent, iliejame pykt.

C. Isakome savo jausmus bei norus.

Igird t pat kaltinim, galime atsakyti: Kai igirstu tave sakant, jog vien tik savimi rpinuosi, jauiuosi skaudintas, nes noriu, kad nors iek tiek vertintum mano pastangas.

Nortumte bendraudamas su kitu mogumi sukurti bendradarbiavimo ir pasitikjimo atmosfer? Kvieiame imokti! www.hrmanager.lt

D. siklausome kito jausmus bei norus.

Igird kaltinim, mes galime paklausti Ar tu jautiesi skaudintas, nes nori, jog tau skiriau daugiau dmesio?. iuo atveju mes prisiimame atsakomyb, o ne kaltiname kitus dl savo jausm. Kalts jausmas neretai priveria prisiimti atsakomyb u kit jausmus. BBP moko atskirti nuoird bendravim, nuo bendravimo jauiant kalt.

Nortumte bendraudamas su kitu mogumi sukurti bendradarbiavimo ir pasitikjimo atmosfer? Kvieiame imokti! www.hrmanager.lt

Treioji BBP dalis Poreikiai. Nor ireikimo svarba

Gyvenime danai grietai esame teisiami u tai, kad suvokiame ir ireikiame savo norus. Ypa moterys labai jautriai reaguoja kritik. Nuo neatmenam laik mylinios moters vaizdis asocijuojasi su pasiaukojimu bei savo poreiki atsisakymu dl kit gerovs. Kadangi visuomenje vyrauja nuomon, jog moter svarbiausia pareiga rpintis kitais, jos labai danai imoksta nepaisyti savo pai nor. Taiau atminkite, jog jei nevertinsite savo pai nor, kiti irgi j nevertins. Kit vertinimai, kritika visa tai neipildyt ms nor iraika. Kai ireikiame savo norus netiesiogiai, t.y. per vertinimus, interpretacijas, sivaizdavim, kiti tai priima kaip kritik. Kai mons tai igirsta, jie bemat pasiryta gintis ir prieintis. Jei mes norime sulaukti i j nuoirdumo, turime teisingai ireikti savo norus. Jeigu vis labiau siesime savo jausmus su norais, kitiems bus daug lengviau paisyti ms trokim. Deja, daugelis i ms niekada nebuvo mokomi galvoti apie nuoirdum. Mes prat galvoti, k kiti daro ne taip, kad ms norai nesipildo. Todl, jei norime, kad paltas kabot spintoje, savo vaik vadiname tinginiu u tai, kad jis numeta rb ant sofos. Arba apibdiname savo bendradarbius kaip neatsakingus vien u tai, jog jie nevykdo uduoi taip, kaip nortume.

Nortumte bendraudamas su kitu mogumi sukurti bendradarbiavimo ir pasitikjimo atmosfer? Kvieiame imokti! www.hrmanager.lt

Ketvirtoji BBP dalis - praymas ipildyti ms norus. Teisingas praymo suformulavimas

Suvok savo jausmus ir su tuo susijusius poreikius, vis pirma, turime aikiai ireikti tai, ko praome, o ne tai, ko nepraome. Aikiai isakydami praym ir kartodami teigiam kalbos form, atskleidiame, ko i tikrj norime. ia labai svarbu tiksliai ireikti praym, taiau mes esame prat ko nors prayti, neatkreipdami dmesio, ar tiksliai suformuluojame savo pageidavim. A nieko nepraau galime nustebti, a tik pasakiau ir viskas. Kai mes k nors pasakome kitam asmeniui, tai tikims ir atsakymo. Bent jau paprasto pritarimo, rodanio, jog ms odiai suprasti. Arba pageidaujame daugiau atvirumo: norime geriau inoti, koki kit reakcij sukelia ms odiai. Arba paprasiausiai norime paprayti kit mog k nors pasakyti, kas padt isipildyti ms norams.

Nortumte bendraudamas su kitu mogumi sukurti bendradarbiavimo ir pasitikjimo atmosfer? Kvieiame imokti! www.hrmanager.lt

Praymai suprantami kaip reikalavimai, kai klausytojai mano, jog u j nevykdym bus kaltinami ar baudiami. Kad bt aikiau, tai Jums pavyzdys:
Almantas savo draugei Jurgai sako: A vienias ir noriau, kad vakar praleistum su manimi. Tai praymas ar reikalavimas? Atsakymas neaikus, kol neisiaikiname, kaip Almantas elgiasi su Jurga, jei ji atsisako. Tarkim, ji atsako: Almantai, esu labai pavargusi. Jei tau reikia kompanijos, gal vakar galtum susirasti kit mog?. Jei Almantas sako: Tipikas savanaudikas atsakymas!. Jo praymas itikrj buvo reikalavimas. Nenordamas suprasti Jurgos pageidavimo pailsti, jis apkaltino j, pavadindamas savanaude. O tai kitas situacijos variantas: Almantas sako: A vienias ir noriau, kad vakar praleistum su manimi. Jurga: Almantai, a labai pavargusi, gal galtum susirasti kit mog, kad pabt su tavimi vakar? Almantas netardamas n odio nusisuka. Jurga (matydama, kad jis nusimins): Ar kas nors atsitiko? Almantas: Ne Jurga: Nagi, Almantai, matau kad kakas ne taip. Pasakyk, kas nutiko? Almantas: Tu inai, koks a vienias jauiuosi. Jei tu itikrj mane myltum, tai pabtum su manimi vakar. Uuot sijauts Jurgos padt, Almantas supranta atsisakym, kaip atstmim. Jei Almantas bt parods, jog gerbia draugs jausmus ir norus, galtume sakyti, jog tai buvo jo nuoirdus praymas, o ne reikalavimas. Pvz. Taigi, Jurga, tu jautiesi ivargusi ir nori pailsti vakar?

Kad tikintume kit, jog praome, o ne reikalaujame, turime pabrti, jog mums svarbs jo norai. Taiau pats efektyviausias bdas - suprasti tuos mones, kai jie atsisako ipildyti ms praym. Jei mes sugebsime suprasti, kas sulaiko juos daryti tai, ko mes praome, tai praysime, o ne reikalausime. Apvelgme tai,k mes stebime, k jauiame, ko mums reikia ir ko mes link prayti, nordami pagerinti savo gyvenim. Taiau BBP leidia suprasti ir imokti i keturi dali taikym ir kai norime igirsti, k stebi, jauia, ko nori ir reikalauja kiti. bendravimo proces galime pavadinti suvokimu, sijauiant kit poreikius. Apie tai daugiau sekaniame naujienlaikyje.

Nortumte bendraudamas su kitu mogumi sukurti bendradarbiavimo ir pasitikjimo atmosfer? Kvieiame imokti! www.hrmanager.lt

Jeigu norite suinoti daugiau, kvieiame mini seminar:

Kaip ivengti konflikt bendraujant?

Nuoirdaus bendravimo galia. Bendravimo be pykio pagrindai. i bendravimo be pykio metodika praktikuojama daugiau nei 70 pasaulio ali! Pirm kart Lietuv atvaiuoja tarptautinio bendravimo be pykio centro sertifikuota instruktor Eva Rambala.

Turite unikali galimyb sudalyvauti iame renginyje, kurio metu Js suinosite: Bendravimo be pykio modelis. Kaip iuo bendravimo procesu naudotis norint sukurti bendradarbiavimo ir pasitikjimo atmosfer? Koks mstymo bdas kelia pykt ir depresij? Kaip suvaldyti savo emocijas? Gdos, kalts ir pykio jausmai. Kaip su jais tvarkytis? Kaip pasakyti ir priimti Ne? Ar mokame igirsti, kai mums sakoma Praau ir Dkoju? Kaip imokti ireikti ir priimti dkingum? Kaip ms pai ir kit gyvenim padaryti diaugsmingesn?

Seminar veda:
Eva Rambala Tarptautinio bendravimo be pykio centro sertifikuota instruktor, Ryt Europos projekto koordinator. Eva gim Vengrijoje ir gyvena Budapete. Su bendravimu be pykio dirba nuo 1996 met. 1999 metais ji tapo sertifikuota instruktore ir 5 metus dirbo drauge su io proceso krju Maralu Rozenbergu (Marshall Rosenberg). Eva turi 10 met darbo verslo pasaulyje patirt ir dabar veda mokymus ir seminarus vairioms grupms visame pasaulyje verslo bendrovse, mokyklose, nalaii namuose ir kaljimuose.

Seminaro kaina:
Tik 15 Lt ( viet skaiius labai ribotas, tad dalyvauti gals tik pirmieji usiregistrav)

Btina iankstin REGISTRACIJA:

Tel. +370 620 23 207 (Ilona) arba el. patu nvc.lithuania@gmail.com Apmokjimas patvirtina Js dalyvavim.

Seminaras vyks:
Vieta: Viebutyje arnas, Raitinink g. 4, Vilnius Data: Penktadienis, lapkriio 25 d. 18.00 20.00 val. Seminaras su vertimu lietuvi kalb. Daugiau informacijos: www.hrmanager.lt