Aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj 2006 m. liepos 3 d.

pasitarime

Tvirtinu: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas V. Valanius

ADMINISTRACINI BYL DL TARNYBINI GIN NAGRINJIMO TEISMUOSE PRAKTIKOS APIBENDRINIMAS

ANGA Lietuvos Respublikos administracini teism steigimo statymu (2000 m. rugsjo 19 d. statymo Nr. VIII-1928 redakcija) steigus nuo 2001 m. sausio 1 d. veikiani specializuot administracini teism sistem, o Administracini byl teisenos statymu (2000 m. rugsjo 19 d. statymo Nr. VIII-1927 redakcija) nustaius administracini byl nagrinjimo tvark, administraciniams ginams statym leidjas priskyr ir tarnautoj ginus su administracija. Administracini byl teisenos statymo 2 straipsnyje, apibrianiame pagrindines statymo svokas, tarnybiniais ginais vardijami valstybs tarnautoj, turini vieojo administravimo galiojimus, ginai su administracija, susij su tarnautojo statuso gijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemoni taikymu. Statistika rodo, jog valstybs tarnautoj gin su administracija skaiius kasmet auga. tai 2002 metais toki byl administraciniuose teismuose buvo gauta 331, o 2005 metais j skaiius padidjo daugiau nei 8 kartus (2763 bylos). ios tendencijos liudija ne tik valstybs tarnautoj aktyvumo ginant savo teises didjim, taiau ir pastebimai kylanius reikalavimus institucijose tarnaujaniam personalui, gyvendinant vieojo administravimo funkcijas, dl kuri nevykdymo ar netinkamo vykdymo taikomos statymuose nustatytos poveikio priemons, sukelianios valstybs tarnautojams vairaus pobdio neigiamas teisines pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienod administracini teism praktik, aikinant ir taikant statymus bei kitus teiss aktus (Teism statymo 31 straipsnis, Administracini byl teisenos statymo 13 straipsnis). tai, kad vienoda teism praktika, utikrinanti teism jurisprudencijos tstinum, yra konstitucin vertyb, 2006 m. kovo 28 d. nutarime atkreip dmes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad tokios pat (analogikos) bylos turi bti sprendiamos taip pat, t. y. jos turi bti sprendiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojanius su esaniais, bet paisant jau tvirtint. ,,<...> teism jurisprudencija turi bti prognozuojama. Konstitucinis Teismas taip pat paymjo, kad minimame Konstitucinio Teismo nutarime aptarti i Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teism veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dal steigt specializuot teism veiklai bei jos teisiniam reguliavimui, t. y. taikytini ir administraciniams teismams. Paminti konstituciniai imperatyvai reikia, jog visi administraciniai teismai turi vadovautis tokia atitinkam teiss nuostat (norm, princip) turinio samprata, taip pat i teiss nuostat taikymo praktika, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnse bylose, inter alia anksiau sprendiant analogikas bylas. iame apibendrinime pateikiama administracini teism sprendim, priimt inagrintose administracinse bylose, kylaniose i valstybs tarnybos teisini santyki, sistemin analiz turt prisidti ir prie teism veiklos vieumo bei teism atskaitomybs visuomenei didinimo. Taip pat

paymtina, kad teism veiklos vieumo, atskaitomybs visuomenei bei vienodos teism praktikos formavimo imperatyvai negali paeisti ar apriboti teisj nepriklausomumo principo. Kaip mintame nutarime akcentavo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nors pagal Konstitucij emesns instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkam kategorij bylose, apskritai yra saistomi auktesns instancijos teism sprendim precedent t kategorij bylose, auktesns instancijos teismai (ir t teism teisjai) negali kitis emesns instancijos bendrosios kompetencijos teism nagrinjamas bylas, teikti jiems koki nors privalom ar rekomendacinio pobdio nurodym, kaip turi bti sprendiamos atitinkamos bylos ir pan. Todl atkreiptinas dmesys, kad iame apibendrinime pateikiamos ne naujos teiss akt aikinimo taisykls, kurios, paisant teisins valstybs princip, gali bti formuojamos tik nagrinjant konkreias bylas, o aktualios administracini teism praktikos analiz. Apibendrinimo tikslas yra ne nurodyti teismams, kaip jie turt sprsti vienokias ar kitokias bylas, o pateikti susistemint mediag, kuri parodyt, kaip panaaus pobdio bylas sprendia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygard administraciniai teismai, supaindint su auktesns instancijos teismo pozicija, parodyt vyraujanias teism praktikos tendencijas. Siekiant i praktini tiksl, apibendrinimui atrenkamos bylos, kuriose taikyta iuo metu aktuali teis Valstybs tarnybos statymo redakcija, sigaliojusi nuo 2002 m. liepos 1 d.; Vidaus tarnybos statutas, sigaliojs nuo 2003 m. gegus 1 d.; Tarnybos muitinje statutas, sigaliojs nuo 2003 m. liepos 1 d.; Valstybs saugumo departamento statutas, sigaliojs nuo 2002 m. rugpjio 1 d.; Specialij tyrim tarnybos statutas, sigaliojs nuo 2003 m. gegus 1 d.; Diplomatins tarnybos statymas su pakeitimais, sigaliojusiais nuo 2003 m. gegus 1 d.; Tarnybos Kaljim departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas su pakeitimais, sigaliojusiais nuo 2003 m. gegus 21 d. Temos dstymui pasirinkta Valstybs tarnybos statymo struktra, o skyriuose pagal temas bus aptariami Valstybs tarnybos statymo, toliau kit specialij statym (Statut) taikymo praktikoje aspektai. I SKYRIUS KONSTITUCINIAI VALSTYBS TARNYBOS ORGANIZAVIMO PRINCIPAI Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij galiojimus oficialiai aikinti Konstitucij turi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas1. Btent is teismas formuoja oficiali konstitucin doktrin, kuria saistomi visi Lietuvos Respublikos teismai2. Todl atskleidiant konstitucin valstybs tarnybos samprat, konstitucinius jos organizavimo principus, remiamasi Konstitucinio Teismo nutarimais. ie principai yra svarbs ir juos turi bti atsivelgiama administraciniams teismams nagrinjant bylas, kylanias i valstybs tarnybos teisini santyki. iame skyriuje aptariami administracinms byloms aktuals konstituciniai valstybs tarnybos principai, kaip jie buvo suformuluoti Konstitucinio Teismo praktikoje. Valstyb yra visos visuomens organizacija. Valstybs, kaip visos visuomens politins organizacijos, valdia apima vis valstybs teritorij, jos paskirtis utikrinti mogaus teises ir laisves, garantuoti viej interes. Konstitucijoje yra tvirtintas socialins darnos imperatyvas. Valstyb, vykdydama savo funkcijas, turi veikti visos visuomens interes labui. Kad bt garantuotas visos valstybins bendruomens pilietins Tautos vieasis interesas, valstyb turi utikrinti vieojo administravimo vykdym ir viej paslaug teikim3.

Konstitucinio Teismo 2003 m. gegus 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2004 m. gegus 13 d., 2004 m. liepos 1 d., 2004 m. gruodio 13 d., 2006 m. gegus 9 d. nutarimai. 2 Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas. 3 Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkriio 25 d., 2003 m. gruodio 30 d., 2002 m. sausio 14 d., 2003 m. gruodio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. gruodio 13 d. nutarimai.

Valstyb savo funkcijas vykdo per atitinkam institucij sistem, aprpiani vis pirma valstybs institucijas; savo funkcijas valstyb taip pat gali tam tikra apimtimi vykdyti per kitas (ne valstybs) institucijas, kurioms pagal statymus yra pavesta (patikta) vykdyti tam tikras valstybs funkcijas, arba kurios tam tikromis statymuose apibrtomis formomis ir bdais dalyvauja vykdant valstybs funkcijas. Valstybs institucij sistema apima labai vairias valstybs institucijas. Valstybs institucij vairov, j teisin status ir galiojimus lemia valstybs vykdom funkcij vairov, visuomens bendrj reikal tvarkymo ypatumai, valstybs organizacins ir finansins galimybs, tam tikru visuomens gyvenimo ir valstybs raidos laikotarpiu vykdomos politikos turinys, tikslingumas, valstybs tarptautiniai sipareigojimai, kiti veiksniai. Valstybs, kaip visos visuomens organizacijos, turinios veikti visos visuomens interes labui taip, kad bt utikrinta socialin darna, funkcijos yra tarp savs susijusios, jos sudaro vien sistem ir negali bti prieprieinamos. Todl negali bti prieprieinamos ir valstybs institucijos, per kurias ios funkcijos yra vykdomos. Valstybs institucijos negali bti prieprieinamos ir ne valstybs institucijoms, kurioms pagal statymus ir paisant Konstitucijos yra pavesta (patikta) vykdyti tam tikras valstybs funkcijas arba kurios tam tikromis statymuose apibrtomis formomis ir bdais dalyvauja vykdant valstybs funkcijas vykdo viej administravim ir (arba) teikia viesias paslaugas. Kaip institucijos, vykdanios viej administravim ir (arba) teikianios viesias paslaugas ir itaip garantuojanios viej interes, jos sudaro vien sistem. Valstybs ir savivaldybi institucijos dvi Konstitucijoje numatytos vieosios valdios sistemos, kuri kiekviena gyvendina joms bdingas funkcijas, taiau kurios yra viena su kita susijusios. Pagal Konstitucij turi bti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bt utikrintos vis institucij, vykdani viej administravim ir (arba) teikiani viesias paslaugas ir taip garantuojani viej interes, sistemins ssajos ir tarpusavio sveika, aprpianti inter alia j kompetencijos racional santyk, veiksmingum, profesionalum, jose dirbani asmen ini, gdi ir patirties perimamum, taip pat tok veiklos, vykdant valstybs funkcijas ir garantuojant viej interes, tstinum4. Kiekvienos valstybs funkcijos turinys ir jos vykdymo aplinkybs lemia tai, kad ias funkcijas vykdanios valstybs institucijos negali nesiskirti savo statusu ir veiklos pobdiu. Vienos valstybs funkcijos yra vykdomos pirmiausia ar daugiausia per civilines valstybs (ir savivaldybi) institucijas, o kitos per karines ir (arba) sukarintas valstybs institucijas. Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodio 24 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstitucij karin, sukarinta bei saugumo tarnybos yra atribotos nuo civilins tarnybos. Konstitucijoje yra tvirtinta diferencijuota civilini valstybs institucij ir karini bei sukarint valstybs institucij samprata. Tai sudaro teisines prielaidas teiss aktais diferencijuotai reguliuoti santykius, susijusius su civilini valstybs institucij ir karini bei sukarint valstybs institucij veikla, taip pat nustatyti tok civilinse ir karinse bei sukarintose valstybs institucijose dirbani asmen teisin status, kuris turt tam tikrus ypatumus. Valstybs ir savivaldybi institucijos viej administravim vykdo ir (arba) viesias paslaugas teikia per iose institucijose dirbanius mones, priimanius atitinkamus sprendimus. Konstitucijoje yra tvirtintas skirtingas asmen, dirbani institucijose, per kurias vykdomos valstybs funkcijos, statusas. Vieni asmenys Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, Vyriausybs nariai ir teisjai vykdo funkcijas gyvendinant valstybs valdi; ias funkcijas jie vykdo savarankikai; tuo tikslu jiems Konstitucijoje ir statymuose yra nustatyti atitinkami galiojimai, kuriuos gali gyvendinti tik ie asmenys, ir niekas kitas. Savivaldybi taryb nariai vykdo funkcijas gyvendinant teritorini bendruomeni savivaldos teis, pagal statymuose jiems nustatytus galiojimus savivaldos funkcijas jie gyvendina savarankikai. Tai, kad mintiems asmenims padeda, kitaip talkina ar j veikl aptarnauja kiti asmenys, dirbantys institucijose, per kurias vykdomos valstybs funkcijos, nereikia, kad ir ie kiti asmenys vykdo kokias nors funkcijas, gyvendinant valstybs valdi. Kiti asmenys, dirbantys institucijose, per kurias vykdomos
4

Remiamasi Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d. nutarimu.

valstybs funkcijos, sudaro valstybs tarnautoj korpus. Valstybs tarnyba yra i asmen profesin veikla, susijusi su vieojo intereso garantavimu. Konstitucijoje vartojama svoka valstybs (valstybin) tarnyba savo turiniu yra tapati svokai vieoji tarnyba. Konstitucijoje yra tvirtinta tokia valstybs tarnybos samprata, kuri yra neatskiriamai susijusi su valstybs, kaip visos visuomens organizacijos, paskirtimi utikrinti mogaus teises ir laisves, garantuoti viej interes. Profesionals valstybs tarnautojai priima sprendimus vykdant viej administravim ir (arba) teikiant viesias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant j vykdym ir kt.), taiau jie nevykdo funkcij gyvendinant valstybs valdi (kaip Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, Vyriausybs nariai ir teisjai) ir pagal Konstitucij negali turti toki galiojim. Taigi Konstitucijoje vartojama valstybs tarnybos svoka neaprpia Seimo nario, Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko ar ministro, teisjo pareig. iame kontekste konstatuotina, kad valstybs tarnybos svoka neaprpia ir savivaldybi taryb, t. y. vietos valdios institucij, nari. Valstybs tarnautoj profesin veikla turi bti atlyginama i valstybs (savivaldybi) biudeto. Konstitucija nesudaro prielaid visus asmenis, kurie dirba valstybs ar savivaldybi institucijose ar kuri veikla yra atlyginama i valstybs (savivaldybi) biudeto, teiss aktuose kaip valstybs tarnautojus traktuoti vien tuo pagrindu, kad jie dirba mintose institucijose arba kad j veikla yra atlyginama i valstybs (savivaldybi) biudeto. Valstybs tarnautojais laikytini tie valstybs ar savivaldybi institucijose dirbantys asmenys, kurie priima sprendimus vykdant viej administravim ir (arba) teikiant viesias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant j vykdym ir kt.). statymais, kitais teiss aktais turi bti nustatytas toks valstybs tarnautoj teisinis statusas, kuris atitikt konstitucin valstybs tarnybos, kaip ypatingos i valstybs (savivaldybi) biudeto atlyginamos profesins veiklos, priimant sprendimus vieojo administravimo ir (arba) viej paslaug teikimo srityje (arba dalyvaujant tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant j vykdym ir kt.) sistemos, samprat, suponuojani inter alia valstybs tarnybos, kaip sistemos, vidin mobilum, joje dirbani asmen ini, gdi ir patirties perimamum, taip pat tok veiklos, vykdant valstybs funkcijas ir garantuojant viej interes, tstinum5. Valstybs tarnyba yra valstybs tarnautoj profesin veikla, susijusi su vieojo intereso garantavimu. Tai, kad valstybs tarnybos paskirtis garantuoti viej interes valstybs ir savivaldybi institucijoms vykdant viej administravim ir teikiant viesias paslaugas, o ne privaius ia veikla usiimani darbuotoj interesus, lemia valstybs tarnautoj, kaip korpuso, ypating formavimo tvark, j teisinio statuso specifik, taip pat j ypating atsakomyb visuomenei u jiems pavest (patikt) funkcij vykdym. Valstybs tarnybos teisiniai santykiai - tai teisiniai santykiai tarp valstybs tarnautojo ir valstybs, kuri io asmens atvilgiu yra darbdav. Vis dlto valstybs tarnybos teisiniai santykiai, nepaisant panaum, nra tapats darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nra valstybs tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostaniais valstybinse institucijose, ar savivaldybi institucijose, ar kitose monse, staigose, organizacijose). J teisiniai statusai skiriasi. Kadangi konstitucin valstybs tarnybos, kaip sistemos, aprpianios valstybs ir savivaldybi institucijose dirbani asmen profesin veikl priimant sprendimus, vykdant viej administravim ir (arba) teikiant viesias paslaugas (arba dalyvaujant tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant j vykdym ir kt.), ir taip garantuojant viej interes visoje valstybje, samprata suponuoja btinum nustatyti tok teisin reguliavim, kuris utikrint vis mint institucij sistemines ssajas ir tarpusavio sveik, aprpiani inter alia jose dirbani asmen ini, gdi ir patirties perimamum, taip pat tok veiklos vykdant valstybs
5

Itraukos i Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d. nutarimo.

funkcijas ir garantuojant viej interes tstinum statymuose ir kituose teiss aktuose tvirtinta valstybs tarnybos sistema pagal Konstitucij negali bti nevieninga. Taigi vienas i valstybs tarnybos konstitucins sampratos element, kartu ir reikalavim, kuri privalu paisyti organizuojant valstybs tarnyb ir reguliuojant valstybs tarnybos santykius, yra valstybs tarnybos sistemos vieningumas. Atsivelgiant valstybs funkcij, gyvendinam per atitinkamas institucijas, vairov, valstybs tarnybos sistemos vieningumas nepaneigia galimybs tam tikrus valstybs tarnybos santykius reguliuoti diferencijuotai. Pasirinktas valstybs tarnybos sistemos modelis, organizavimo ir funkcionavimo pagrindai turi bti nustatyti statymu. Konstitucin valstybs tarnybos samprata apima tarnybos santykius ne tik valstybs institucijose, bet ir savivaldybi institucijose. Vieninga valstybs tarnybos sistema yra btina valstybs valdymo ir vietos savivaldos, kaip dviej vieosios valdios sistem, veiksmingos tarpusavio sveikos, visos valstybins bendruomens pilietins Tautos vieojo intereso ir teritorini bendruomeni savivaldybi vieojo intereso nesuprieinimo, j suderinimo prielaida. Tik vieninga valstybs tarnybos sistema utikrina jos vidin mobilum, galimyb, esant reikalui, operatyviai sutelkti mogikuosius ir kitus iteklius, reikalingus tam tikroms valstybs funkcijoms vykdyti, kitiems valstybje ikylantiems udaviniams sprsti. Valstybs tarnybos sistemos, aprpianios tarnyb ir valstybs, ir savivaldybi institucijose, vieningumas svarbi valstybs tarnybos sistemos funkcionavimo nepertraukiamumo, tstinumo slyga6. Kaip minta, valstybs tarnybos sistemos vieningumas nepaneigia galimybs tam tikrus valstybs tarnybos santykius reguliuoti diferencijuotai. Toks diferencijavimas galimas atsivelgiant tai, kad pagal Konstitucij btina utikrinti veiksming valstybs funkcij vykdym, garantuoti viej interes. Valstybs tarnybos santyki diferencijuotas teisinis reguliavimas grindiamas valstybs (savivaldybi) institucij bei j vykdom funkcij ypatumais, i institucij vieta vis institucij, per kurias vykdomos valstybs funkcijos, sistemoje, joms nustatytais galiojimais, atitinkamiems valstybs tarnautojams btinomis profesinmis savybmis, kitais svarbiais veiksniais. Konstitucijoje yra tvirtinta diferencijuota civilini valstybs institucij ir karini bei sukarint valstybs institucij samprata, ir tai sudaro teisines prielaidas teiss aktais diferencijuotai reguliuoti santykius, susijusius su civilini valstybs institucij ir karini bei sukarint valstybs institucij veikla, taip pat nustatyti tok civilinse ir karinse bei sukarintose valstybs institucijose dirbani asmen teisin status, kuris pasiymt tam tikrais ypatumais. Valstybs tarnybos santykiai gali bti diferencijuotai reguliuojami atsivelgiant ir tai, ar i tarnyba yra tarnyba valstybs, ar savivaldybi institucijose, taip pat tai, ar atitinkamos valstybs institucijos pagal Konstitucij yra priskirtos statym leidiamajai, ar vykdomajai, ar teisminei valdiai, ar n vienai i j. Diferencijuoto valstybs tarnybos santyki reguliavimo pagrindas gali bti vairs kriterijai: valstybs funkcijos, vykdomos per atitinkam valstybs (savivaldybi) institucij, institucijos kompetencija, veiklos mastas, dydis, veiklos teritorija ir t. t. Valstybs tarnybos santyki teisinio reguliavimo diferencijavimo pagrindas gali bti ir tai, kad valstybs tarnyba, kaip sistema, yra organizuojama remiantis inter alia hierarchijos ir pavaldumo principais. Valstybs tarnautoj pareigybi hierarchijos nustatymas ar kitoks klasifikavimas, suskirstymas kategorijas ar pan. privalo bti vieningas, grindiamas tais paiais kriterijais; neleistina, kad atskiros valstybs institucijos ar atskiros valstybs valdios akos kiekviena nusistatyt atskir valstybs tarnautoj pareigybi kategorij sistem (klasifikacij), kuri nebt grindiama visai valstybs tarnybai bendrais statymu nustatytais kriterijais. Nustatant mint viening sistem btina paisyti valdi padalijimo principo, suponuojanio inter alia tai, kad visos valstybs valdios statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin yra lygios savo valstybiniu statusu. Konkreios valstybs tarnautoj pareigybs gali bti priskirtos tam tikrai kategorijai (riai) tik pagal i viening sistem, taiau tai darant privalu paisyti kiekvienos
6

Remiamasi Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d. nutarimu.

institucijos ir kiekvienos pareigybs ypatum, atitinkam valstybs tarnautoj vykdom funkcij ir atsakomybs, kit veiksni. Pagal Konstitucij negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kur valstybs tarnyba tam tikrose valstybs (savivaldybi) institucijose (kuri nors valstybs tarnybos sistemos grandis) bt eliminuota i bendros valstybs tarnybos sistemos, arba kuris tvirtint privilegijuot tam tikr institucij valstybs tarnautoj padt kit analogik institucij valstybs tarnautoj atvilgiu arba, prieingai, j diskriminavim. Konstitucinis Teismas 2002 m. liepos 2 d. nutarime konstatavo, kad krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos santykiai turi savo ypatum, kad atsivelgiant iuos ypatumus statymais gali bti nustatyti vairs gin dl teisi ar laisvi paeidimo sprendimo bdai, taip pat ikiteismin toki gin sprendimo tvarka, taiau krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos santyki ypatumai negali paneigti asmens konstitucins teiss kreiptis teism dl paeist savo teisi ar laisvi gynimo. Pagal Konstitucij valstybs tarnyba tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todl valstybs tarnyba turi bti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi bti organizuota taip, kad valstybs ir savivaldybi institucijose sprendimus vykdant viej administravim ir teikiant viesias paslaugas priimt (arba dalyvaut tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant j vykdym ir kt.) tik lojals Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai mons. Konstitucija netoleruoja toki situacij, kai kuri nors valstybs tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybs ar savivaldybs institucija arba atskiri valstybs tarnautojai veikia prieingai nei reikalauja Lietuvos valstybs interesai ar paeidia Lietuvos valstybs konstitucin tvark. Valstybs tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybs tarnybai kelia ypatingus reikalavimus7. Valstybs tarnautojai ne tik privalo patys nepaeisti Konstitucijos ir teiss, bet ir turi pareig imtis vis reikaling pozityvi veiksm, saugant Lietuvos Respublikos konstitucin santvark. Valstybs tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybs ar savivaldybs institucija, per kuri vykdomos valstybs funkcijos, kiekvienas valstybs tarnautojas turi paisyti teistumo reikalavim. Valstybs tarnautojai turi nepiktnaudiauti jiems nustatytomis galiomis, nepaeisti teiss akt reikalavim. Pagal Konstitucij statym leidjas turi pareig valstybs tarnybos santykius reguliuoti, o valstybs tarnybos sistema turi veikti taip, kad ne tik bt nustatyta atsakomyb u valstybs tarnyboje padarytus paeidimus, bet ir kad asmenys, padar paeidimus valstybs tarnyboje, bt i tikrj traukiami atsakomybn. Valstybs tarnautojai neturi patirti nepagrsto kiimosi j veikl, turi bti apsaugoti nuo bet kokio neteisto spaudimo ar neteist reikalavim (skaitant valstybs ar savivaldybi politik vykdom neteist spaudim ar reikiamus neteistus reikalavimus). Valstybs tarnautojams negali bti duodami neteisti pavedimai ar nurodymai, valstybs tarnautojai negali toki pavedim ar nurodym vykdyti ar bti kitaip veriami jiems paklusti. Valstybs tarnybos sistema turi bti organizuota ir veikti grietai paisydama konstitucini valdi padalijimo ir valdios gali ribojimo princip. statymuose turi bti tvirtintas toks valstybs tarnybos organizavimo modelis, kad kiekviena institucija turt aikiai apibrt kompetencij, o j (ar valstybs tarnautoj) ginai dl kompetencijos, jeigu tokie kilt, bt sprendiami teiss pagrindu, teisine tvarka. Valstybs tarnyboje vieasis interesas turi dominuoti privai interes atvilgiu. Valstybs tarnyboje turi bti ivengta viej ir privai interes konflikt, neturi bti sudaromos prielaidos tokiems konfliktams kilti. Valstybs tarnybos teikiamos galimybs negali bti naudojamos asmeniniam pasipelnymui. Apsaugant valstybs tarnyb nuo nepagrsto neteisto interes grupi poveikio, kai kurios valstybs tarnybos sistemos grandys pagal Konstitucij privalo bti depolitizuotos. Pagal
7

Remiamasi Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d. nutarimu.

Konstitucijos 141 straipsn asmenys, atliekantys tikrj karo arba alternatyvij tarnyb, taip pat neij atsarg krato apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kit sukarint ir saugumo tarnyb apmokami pareignai, negali dalyvauti politini partij ir politini organizacij veikloje. I Konstitucijos iplaukia, kad valstybs tarnyba, kaip profesins veiklos sistema, turi bti nealika, neutrali politinio proceso dalyvi atvilgiu, valstybs tarnybos sistema turi bti organizuota ir veikti taip, kad bt utikrinamas vieojo intereso garantavimo tstinumas pasikeitus politinei valdiai. Pagal Konstitucij valstybs tarnybos teikiamos galimybs negali bti naudojamos politinei veiklai; statym leidjas privalo t utikrinti statymu. Valstybs tarnautojai neturi teikti koki nors pirmenybi kuriems nors asmenims dl j politini, moralini, religini ar kitoki pair, sitikinim ar veiklos, arba kitokio j statuso. Prieingu atveju bt nukrypstama ir nuo konstitucinio vis asmen lygiateisikumo principo, draudianio asmen diskriminacij ar privilegij jiems teikim. Valstybs tarnyba turi bti atvira, prieinama monms, kuri reikalus ji tvarko. Valstybs tarnybos sistemos, valdios staig darbas turi bti organizuotas taip, kad valdios staigas, valstybs tarnautojus kreipsi mons nepatirt savivals, piktnaudiavimo, biurokratizmo; kad j reikalai bt nagrinjami ir sprendiami nevilkinant. Valstybs tarnybos prieinamumo monms reikalavimas sietinas ir su valstybs tarnybos, kaip sistemos, darna (taigi ir su btinumu utikrinti valstybs tarnybos sistemos vieningum)8. Konstitucin nuostata, kad valdios staigos tarnauja monms, konstitucinis atviros visuomens imperatyvas, konstitucin valstybs tarnybos samprata, valstybs tarnybos atvirumas suponuoja ir valstybs tarnybos, kaip sistemos, vieumo reikalavim. Valstybs tarnyba tai tarnyba Lietuvos valstybei ir Lietuvos Tautai, todl visuomen turi bti informuojama apie valdios staig darb. Valstybs ir savivaldybi institucij, valstybs tarnautoj sprendim motyvai turi bti aiks, skaidrs, informacija apie i sprendim motyvus privalo bti prieinama. Valstybs tarnyba turi bti kvalifikuota, ji turi sugebti atlikti jai keliamas uduotis. Tai suponuoja gana auktus (didesnius, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus valstybs tarnautojams, ypa pareignams (pirmiausia tiems, kurie sprendimus priima vienasmenikai), taip pat btinum utikrinti galimyb iems asmenims, dirbant valstybs tarnyboje, nuolat kelti savo profesin kompetencij. Valstybs tarnyba tai profesin veikla, kuri atlieka valstybs ar savivaldybs institucijos darbuotojas, t. y. darbin veikla. Taigi teis lygiomis slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb, tvirtinta Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje, yra susijusi su Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje tvirtinta kiekvieno mogaus teise laisvai pasirinkti darb. iuo atvilgiu Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostata Pilieiai turi teis <...> lygiomis slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb yra susijusi su Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata Kiekvienas mogus gali laisvai pasirinkti darb kaip lex specialis su lex generalis. Pilieio konstitucin teis lygiomis slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb, kaip kiekvieno asmens konstitucins teiss laisvai pasirinkti darb atmaina, ypa atsivelgiant Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostat lygiomis slygomis, yra sietina su konstituciniu asmen lygiateisikumo (asmen lygybs statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams) principu. Pilieiai, siekiantys bti priimti valstybs tarnyb, negali bti diskriminuojami arba jiems negali bti teikiama privilegij nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstitucikai nepateisinamais pagrindais. Konstitucinis lygi slyg stojant valstybs tarnyb imperatyvas suponuoja stojanij konkurencij, taip pat objektyv, nealik stojanij valstybs tarnyb vertinim ir atrank.

Remiamasi Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d. nutarimu.

Sudarydamas teisines prielaidas gyvendinti teis laisvai pasirinkti darb bei versl, statym leidjas turi galiojimus, atsivelgdamas darbo pobd, nustatyti teiss laisvai pasirinkti darb gyvendinimo slygas; tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos9. Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarime konstatuota: Valstyb, gyvendindama savo priederm utikrinti nacionalin saugum, tinkam jaunimo aukljim, vietim, patikim finans sistem, valstybs paslapi apsaug ir t. t., turi teis nustatyti papildomus, specialius reikalavimus stojantiesiems darb svarbiausiose kio ir verslo srityse. Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarime konstatuota, kad dirbant sudting darb reikalinga tam tikra kvalifikacija, profesins inios ir gdiai, todl atitinkami reikalavimai asmenims, pretenduojantiems dirbti sudting ar atsaking darb, laikomi natraliais ir paprastai yra visuotinai pripastami ir kad profesins kompetencijos reikalavimai neprietarauja mogaus teisei laisvai pasirinkti darb ar versl. Konstitucin valstybs tarnybos paskirtis, ypatingi udaviniai, keliami valstybs tarnybai, lemia tai, kad pilieiui, stojaniam valstybs tarnyb, gali ir turi bti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai - stojimo valstybs tarnyb bendrosios slygos, kuri neatitinkantis asmuo negals tapti valstybs tarnautoju. Pabrtina, kad minti reikalavimai turi bti aiks ir bendri visiems siekiantiems atitinkam pareig valstybs tarnyboje, stojaniajam valstybs tarnyb jie turi bti inomi i anksto. Jie turi bti nustatyti statymu. I toki bendrj reikalavim stojimo valstybs tarnyb pamintini: lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, Konstitucijos ir teiss sistemos pagrind (skaitant mogaus teisi ir laisvi katalog) imanymas, geras valstybins kalbos mokjimas, konflikto tarp siekiam pareig ir privai interes nebuvimas (arba tokio konflikto paalinimas iki asmuo pradeda eiti pareigas, kuri jis siekia) ir kt. Taip pat gali bti nustatyti bendri reikalavimai, susij su stojaniojo asmeninmis savybmis, reputacija, isilavinimu ir kt. Gali bti nustatytos ir konstitucikai pagrstos bendrosios slygos, dl kuri asmeniui neleidiama stoti valstybs tarnyb. Teiss aktais gali bti nustatyti specials reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikr pareig valstybs tarnyboje ar konkreioje valstybs ar savivaldybs staigoje - specialiosios slygos siekiantiems tam tikr pareig valstybs tarnyboje. ios specialiosios stojimo valstybs tarnyb slygos gali bti diferencijuojamos pagal atitinkam pareig valstybs tarnyboje turin. Nustatant ias slygas privalu paisyti Konstitucijos. Jos taip pat turi bti aikios ir bendros visiems, siekiantiems atitinkam pareig valstybs tarnyboje, stojantiesiems valstybs tarnyb jos turi bti inomos i anksto. I toki reikalavim stojimo valstybs tarnyb specialij slyg pamintini profesins kompetencijos, patirties, kalb mokjimo ir speciali ini ar gdi ir pan. reikalavimai; taip pat reikalavimai, susij su stojaniojo reputacija, asmeninmis savybmis ir kt. Priimant tam tikras pareigas gali bti nustatomos labai vairios specialiosios slygos, pavyzdiui, susijusios su asmens sveikata, fizinmis galimybmis, ryiais su kitais asmenimis ir kt. Visi nustatyti specialieji stojimo valstybs tarnyb reikalavimai turi bti konstitucikai pateisinami. Prieingu atveju bus paeista ir pilieio konstitucin teis lygiomis slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb, ir mogaus konstitucin teis laisvai pasirinkti darb. Konstitucijos nuostatos, tvirtinanios Lietuvos Respublikos piliei teises, taip pat ir Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostata Pilieiai turi teis <...> lygiomis slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb, gali bti aikinamos pleiamai, t. y. taip, kad svoka pilietis apimt ne tik Lietuvos Respublikos pilieius, bet ir usienio valstybi pilieius bei asmenis be pilietybs. Taiau tai nereikia, kad usienio valstybi pilieiai ir asmenys be pilietybs gali ias teises, taip pat ir teis lygiomis slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybs tarnyb, visais atvejais gyvendinti savaime, remdamiesi vien Konstitucija, nes statym leidjas turi galiojimus, vykdydamas Lietuvos Respublikos tarptautinius sipareigojimus, remdamasis atitinkamomis tarptautinmis sutartimis, nustatyti toki teisi gyvendinimo slygas ir tvark. iame kontekste paymtina, kad pagal Konstitucijos 48 straipsnio 2 dal usieniei darb
9

Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas.

Lietuvos Respublikoje reguliuoja statymas. Kadangi pilieio konstitucin teis lygiomis slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb yra kiekvieno asmens konstitucins teiss laisvai pasirinkti darb atmaina, tai statymu gali bti nustatytos ir usienio valstybi piliei bei asmen be pilietybs stojimo Lietuvos Respublikos valstybs tarnyb slygos ir tvarka, kylanios i Lietuvos Respublikos tarptautini sipareigojim, tarptautini sutari, kurios savo ruotu turi neprietarauti Konstitucijai. iame kontekste paymtina, kad atitinkamus Lietuvos Respublikos tarptautinius sipareigojimus lemia alies naryst Europos Sjungoje, kuri konstitucikai yra patvirtinta Konstitucijos sudedamja dalimi Lietuvos Respublikos konstituciniu aktu "Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje". Konstitucin piliei teis lygiomis slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb suponuoja ir valstybs tarnyb priimt asmen teis bti valstybs tarnautojais tol, kol valstybs tarnybos santykiai nebus nutraukti statyme nustatytais pagrindais, taip pat teis karjer valstybs tarnyboje, paisant statyme nustatyt slyg, paties valstybs tarnautojo pastang daryti karjer, taip pat objektyvi galimybi. Valstybs tarnautojui neturi bti dirbtinai, nepagrstai kliudoma daryti karjer valstybs tarnyboje. stojs valstybs tarnyb ir pradjs eiti atitinkamas pareigas valstybs tarnyboje (valstybs ar savivaldybs institucijoje), pilietis gyja valstybs tarnautojo status. Nuo iol jis toje valstybs ar savivaldybs institucijoje priima sprendimus vykdant viej administravim ir teikiant viesias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant j vykdym ir kt.), ir taip garantuojant viej interes10. Valstybs tarnautojai ypatinga socialin grup, kurios specifik lemia valstybs tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikmingumas. Todl valstybs tarnautoj teisinis statusas, teisi ir laisvi, kurias jie turi pagal Konstitucij ir statymus, gyvendinimas negali neturti reikming ypatum. Valstybs tarnautojas turi tinkamai atlikti savo pareigas vadovaudamasis Konstitucija ir teise. Jis turi bti lojalus Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, laikytis Konstitucijos ir statym, gerbti, saugoti ir ginti mogaus teises ir laisves, bti nealikas, neutralus politinio proceso dalyvi atvilgiu, teisingas, vengti viej ir privai interes konflikto, nepasiduoti neteistam spaudimui ar neteistiems reikalavimams, nesavivaliauti ir nepiktnaudiauti tarnyba, kelti savo profesin kompetencij, laikytis profesins etikos reikalavim, saugoti savo, kaip valstybs tarnautojo, reputacij, ir institucijos, kurioje jis dirba, autoritet ir kt. Jo priimami sprendimai turi bti skaidrs, j motyvai aiks. Valstybs tarnybos teikiamos galimybs negali bti naudojamos asmeniniam pasipelnymui ar politinei veiklai; valstybs tarnautojas negali naudotis savo statusu savo ar sau artim asmen arba kit asmen privaiai naudai gauti. Valstybs tarnybos santyki teisinis reguliavimas turi bti toks, kad bt manoma kontroliuoti, ar minti reikalavimai nra paeidiami. Viea demokratin valstybs tarnautoj veiklos ir j priimam sprendim kontrol svarbi visuomens pasitikjimo valstybe ir jos teise slyga. statymu turi bti nustatyta valstybs tarnautojo atsakomyb u valstybs tarnyboje padarytus teiss paeidimus. statym leidjas turi teis nustatyti tam tikrus reikalavimus, kuriais bt ribojama tokia valstybs tarnautoj su valstybs tarnyba nesusijusi veikla - kitas darbas (verslas), taip pat politin, visuomenin veikla, kuri galt sukelti viej ir valstybs tarnautoj privai interes konflikt, sudaryt prielaidas valstybs tarnybos teikiamas galimybes panaudoti ne vieajam interesui garantuoti, bet asmeniniams interesams, trukdyt valstybs tarnautojams atlikti tarnybos pareigas arba kenkt valstybs tarnybos arba atitinkamos valstybs ar savivaldybs institucijos autoritetui, jas diskredituot. I Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje tvirtintos piliei teiss lygiomis slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje tvirtintos
10

Remiamasi Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d. nutarimu.

10

kiekvieno mogaus teiss laisvai pasirinkti darb, kyla ir piliei konstitucins teiss lygiomis slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb ssaja su kitomis Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje tvirtintomis teismis, glaudiai susijusiomis su kiekvieno mogaus konstitucine teise darb: teise turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, teise gauti teising apmokjim u darb ir socialin apsaug nedarbo atveju. ios teiss valstybs tarnautojui turi bti garantuojamos ne maesniu mastu, negu kitiems darbuotojams, taiau dl valstybs tarnybos, kaip specifins darbins veiklos, pobdio j gyvendinimas gali turti tam tikr ypatum. Tas pats pasakytina apie kitas Konstitucijoje tvirtintas socialines ir ekonomines teises: Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje tvirtint kiekvieno dirbanio mogaus teis turti poils ir laisvalaik, taip pat kasmetines mokamas atostogas, Konstitucijos 50 straipsnyje tvirtint teis kurti profesines sjungas, Konstitucijos 52 straipsnyje tvirtint teis gauti senatvs ir invalidumo pensij, socialin param nedarbo, ligos, nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statym numatytais atvejais ir kt. Kita vertus, kai kurios tam tikr tarnyb valstybs tarnautoj socialins ir ekonomins teiss gali bti statymu apribotos dl t tarnyb arba dl atitinkam valstybs tarnautoj pareig specifikos; pavyzdiui, Konstitucijos 51 straipsnio 1 dalyje tvirtinta darbuotoj teis streikuoti ginant savo ekonominius ir socialinius interesus gali bti statymu apribota remiantis io straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad ios teiss apribojimus, gyvendinimo slygas ir tvark nustato statymas. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje tvirtinta kiekvieno pilieio teis gauti teising apmokjim u darb. i konstitucin teis daugelio kit konstitucini teisi gyvendinimo prielaida, inter alia Konstitucijos 23 straipsnyje tvirtintos nuosavybs teiss viena i svarbiausi gyvendinimo prielaid. Asmeniui, kuris atliko pavest (patikt) darb, pagal Konstitucij kyla teis reikalauti, kad jam bt sumoktas visas pagal teiss aktus priklausantis darbo umokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bt sumoktas nustatytu laiku. i asmens teis (remiantis ir Konstitucijos 23 straipsniu) yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybs teis. Konstitucin teis gauti teising apmokjim u darb yra susijusi ir su konstituciniu teist lkesi apsaugos principu. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jei asmeniui pagal teiss aktus yra nustatytas tam tikras apmokjimas u darb, tai jis ir turi bti mokamas nustatyt laik, taip pat kad teist lkesi apsaugos principas siejasi su vis valstybs institucij pareiga laikytis prisiimt sipareigojim ir kad asmenys turi teis pagrstai tiktis, kad j pagal galiojanius teiss aktus gytos teiss bus ilaikytos nustatyt laik ir gals bti realiai gyvendinamos11. Teisin reguliavim galima keisti tik laikantis i anksto nustatytos tvarkos ir nepaeidiant Konstitucijos princip bei norm, btina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teist interes ir teist lkesi12. Valstybs tarnybos konstitucinio instituto ypatumai lemia inter alia tai, kad statym leidjas turi konstitucinius galiojimus statymu nustatyti tik valstybs tarnybai (ar atskiroms valstybs tarnautoj grupms, kuri iskyrimas yra objektyviai pateisinamas) skiriamas pensijas ir (arba) socialins paramos ris. statymu gali bti nustatytos ir pensijos u tarnyb Lietuvos valstybei. statym leidjas, nustatydamas pensijas u tarnyb Lietuvos valstybei, yra saistomas Konstitucijos norm ir princip13, inter alia konstitucinio socialins darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo bei proporcingumo princip. Kadangi su valstybs tarnybos santykiais yra glaudiai susij ir kai kurie santykiai, susiklostantys asmeniui baigus eiti pareigas valstybs tarnyboje, tai konstituciniai reikalavimai valstybs tarnybai, kaip sistemai, gali lemti tai, kad (pavyzdiui, siekiant ivengti viej ir privai interes konflikt, utikrinti pasitikjim valstybs tarnyba, apsaugoti kitas konstitucines vertybes) bus nustatomi tam tikri reikalavimai ir buvusiems valstybs tarnautojams. Pavyzdiui, jiems gali bti nustatomi tam tikri darbins veiklos apribojimai ir pan. Nustatant tokius apribojimus, visais
11 12

Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodio 18 d. nutarimas. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2001 m. gruodio 18 d., 2003 m. liepos 4 d. nutarimai. 13 Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas.

11

atvejais btina paisyti Konstitucijos norm ir princip, apribojimai turi bti proporcingi siekiamam teistam ir demokratinje visuomenje btinam, visuomenikai reikmingam tikslui14.

II SKYRIUS VALSTYBS TARNYBOS SANTYKI REGULIAVIMO SKIRTINUMAI Kaip jau minta, konstituciniai valstybs tarnybos organizavimo principai reikalauja valstybs tarnybos sistemos vieningumo utikrinimo, nepaneigiant galimybs tam tikrus valstybs tarnybos santykius reguliuoti diferencijuotai. Valstybs tarnybos santyki diferencijuotas teisinis reguliavimas grindiamas valstybs (savivaldybi) institucij bei j vykdom funkcij ypatumais, i institucij vieta vis institucij, per kurias vykdomos valstybs funkcijos, sistemoje, joms nustatytais galiojimais, atitinkamiems valstybs tarnautojams btinomis profesinmis savybmis, kitais svarbiais veiksniais. Civilini valstybs institucij ir karini bei sukarint valstybs institucij funkcij ypatumai sudaro teisines prielaidas teiss aktais nustatyti tokiose valstybs institucijose dirbani asmen teisinio statuso ypatumus. Valstybs tarnybos statymo, Diplomatins tarnybos statymo, Vidaus tarnybos statuto, Tarnybos muitinje statuto, Valstybs saugumo departamento statuto, Specialij tyrim tarnybos statuto, Tarnybos Kaljim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto bei Civilins krato apsaugos tarnybos statuto Bendrosiose nuostatose identifikuojami teisiniai santykiai, reguliuojami iuose teiss aktuose tvirtintomis teiss normomis, kuri ypatumai, beje, ir yra auksiau pamintos reguliavimo diferenciacijos prielaidos. 1. Valstybs tarnybos statymo 1 straipsnyje nurodoma, jog is statymas nustato pagrindinius valstybs tarnybos principus, valstybs tarnautojo status, atsakomyb, darbo umokest, socialines ir kitas garantijas, valstybs tarnybos valdymo teisinius pagrindus. Remiantis 4 straipsniu nustatoma statymo taikymo sritis: 1. is statymas be ilyg taikomas valstybs tarnautojams, iskyrus statutinius valstybs tarnautojus. 2. Statutiniams valstybs tarnautojams io statymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalys, 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir io statymo VI skyrius taikomi be ilyg. Kitos io statymo nuostatos statutiniams valstybs tarnautojams taikomos tiek, kiek j statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatins tarnybos statymas. 3. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybs institucij ir staig vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybs pareignams taikoma io statymo 33 straipsnio 3 dalis. iems valstybs pareignams, iskyrus tuos, kuri kasmetines atostogas reglamentuoja specials statymai, taip pat taikomas io statymo 36 straipsnis. Valstybs saugumo departamento generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, Specialij tyrim tarnybos direktoriui ir jo pavaduotojams bei policijos generaliniam komisarui taikomos io statymo VI skyriaus nuostatos. 4. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybini (nuolatini) komisij ir taryb pirmininkams, j pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius statymus steigt komisij, taryb, fond valdyb pirmininkams ir nariams, taikoma tik io statymo 33 straipsnio 3 dalis. iems valstybs pareignams, iskyrus tuos, kurie tik periodikai dalyvauja ioje dalyje nurodyt komisij, taryb, fond valdyb posdiuose, taip pat taikomas io statymo 36 straipsnis. 5. is statymas netaikomas: 1) valstybs politikams;

14

Remiamasi Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d. nutarimu.

12

2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kit teism teisjams, prokurorams; 3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams; 4) profesins karo tarnybos kariams; 5) valstybs ir savivaldybi moni darbuotojams; 6) viej staig darbuotojams; 7) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo umokest i valstybs ir savivaldybi biudet ir valstybs pinig fond. Pagal Valstybs tarnybos 5 straipsn, Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys statymai bei kiti teiss aktai valstybs tarnautojams taikomi tiek, kiek j statuso ir socialini garantij nereglamentuoja is statymas. 2. Remiantis Diplomatins tarnybos statymo 1 straipsniu, is statymas nustato Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos formavimo ir funkcionavimo teisinius pagrindus, diplomat ir j eimos nari teisin padt ir socialines garantijas. Pagal statymo 2 straipsn: 1. Lietuvos Respublikos diplomatin tarnyba yra valstybs tarnybos dalis, kuri per Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos institucijas gyvendina ir vykdo Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyt usienio politik. 2. Lietuvos Respublikos diplomatin tarnyba yra vientisa. J sudaro Usienio reikal ministerijoje bei Usienio reikal ministerijai atskaitingose Lietuvos Respublikos diplomatinse atstovybse usienio valstybse, Lietuvos Respublikos atstovybse prie tarptautini organizacij, konsulinse staigose, specialiosiose misijose, Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybs kanceliarijoje, ministerijose, kitose valstybs institucijose ar staigose bei deryb grupse ir deryb delegacijose dirbantys diplomatai. 3. Vidaus tarnybos statuto 1 straipsnyje nustatyta, jog is Statutas nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareign status, primim ir atleidim i tarnybos, primim ir mokymsi vidaus reikal profesinio mokymo staigose, pareign atsakomyb, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesini sjung veiklos vidaus reikal statutinse staigose ypatumus, taip pat kit valstybs tarnautoj primimo tarnyb vidaus reikal statutinse staigose ypatumus. Statuto taikymas apibriamas 5 straipsnyje: 1. Vidaus reikal staig personal sudaro pareignai, kiti valstybs tarnautojai bei darbuotojai. 2. Pareign tarnybos santykius reglamentuoja is Statutas, vidaus reikal staig veikl reglamentuojantys statymai ir kiti teiss aktai. 3. Kit valstybs tarnautoj, tarnaujani vidaus reikal staigose, tarnyb reglamentuoja Valstybs tarnybos statymas ir kiti teiss aktai. iems valstybs tarnautojams taip pat taikomos io Statuto 7 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatos. 4. Darbuotoj darb reglamentuoja darbo santykius reglamentuojantys teiss aktai. 4. Tarnybos muitinje statuto 1 straipsnyje nurodyta: 1. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statutas nustato muitins pareign primimo tarnyb Lietuvos Respublikos muitinje ir atleidimo i jos tvark, muitins pareign perklim kitas pareigas, tarnybins veiklos vertinim, skatinim, atsakomyb, socialines garantijas, kitus j statuso ypatumus.

13

2. Valstybs tarnybos statymas muitins pareignams taikomas tiek, kiek j statuso nereglamentuoja is Statutas. Be ilyg muitins pareignams taikoma Valstybs tarnybos statymo nustatyta darbo apmokjimo tvarka. 3. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys statymai bei kiti teiss aktai muitins pareignams taikomi tiek, kiek j statuso ir socialini garantij nereglamentuoja is Statutas ir Valstybs tarnybos statymas. 5. Valstybs saugumo departamento statutas, remiantis 1 straipsniu, reglamentuoja pagrindinius tarnybos Valstybs saugumo departamente principus, Saugumo departamento organizacin struktr ir valdym, Saugumo departamento pareign primimo tarnyb bei atleidimo i jos slygas ir tvark, j tarnybos eig, saugumo pareign skatinim bei atsakomyb, socialines garantijas ir kitus j statuso bei tarnybos ypatumus. Statuto 2 straipsnyje nustatyta, jog Saugumo pareign status reglamentuoja Valstybs saugumo departamento statymas, is Statutas ir kiti teiss aktai. 6. Specialij tyrim tarnybos statutas nustato pagrindinius tarnybos Specialij tyrim tarnyboje principus, Specialij tyrim tarnybos pareign status, skyrimo ir atleidimo i tarnybos tvark, j tarnybos eig, paskatinimus ir nuobaudas bei atsakomyb, prievartos panaudojimo slygas ir tvark, socialines garantijas ir kitus j statuso bei tarnybos ypatumus (Statuto 1 straipsnis). 7. Tarnybos Kaljim departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 1 straipsnyje, apibrianiame Statuto paskirt, nurodoma, jog jis nustato Kaljim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldi staig ir valstybs moni veiklos teisinius pagrindus, udavinius, finansavim, materialin-technin aprpinim, veiklos kontrol ir pareign teisin padt.

8. Civilins krato apsaugos tarnybos statutas reglamentuoja Krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos statyme numatytos civilins krato apsaugos tarnybos slygas ir tvark, taip pat i tarnyb atliekani asmen status ir tarnybos santykius (Statuto 1 straipsnis). Civilin krato apsaugos tarnyba yra valstybs tarnybos dalis, kurios ypatumus nustato is Statutas ir Krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos statymas (Statuto 2 straipsnio 1 dalis). Vertinant pamint teiss akt Bendrosiose nuostatose tvirtint teiss norm reikm taikant konkreius valstybs tarnybos santyki teisinio reguliavimo mechanizmus praktikoje, paymtina, jog ie statymai yra sisteminiai teiss aktai, todl teism praktikos analiz akivaizdiai parodys santyki identifikavimo, taikom teisini termin, valstybs tarnybos organizavimo bei veiklos princip svarb teisiniam fakt kvalifikavimui konkreiose bylose. Btent Bendrosiose nuostatose inkorporuotos teiss normos neretai tampa vieninteliu ir pagrindiniu teisiniu instrumentu, kuris padeda atsieti gin priskirtinum administraciniams ar bendrosios kompetencijos teismams.

III SKYRIUS PRIMIMAS VALSTYBS TARNYB Gin dl primimo valstybs tarnyb, pasiekiani administracinius teismus, yra maai. Nuo 2002 met inagrintos tik 6 ios kategorijos bylos. Keturios i j dl staigos vadovo ir

14

karjeros valstybs tarnautoj primimo tarnyb tvarkos ginijam paeidim, viena dl Teisingumo ministerijos organizuoto vieo konkurso statutinio staigos vadovo pareigybei uimti, viena dl atsisakymo statutin vidaus reikal sistemos pareign grinti vidaus tarnyb. 1. Primimo valstybs tarnyb teisini santyki reguliavimas 1.1. Primimo valstybs tarnyb tvarka nustatyta Valstybs tarnybos statymo III skyriuje. Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnyje nurodoma, jog asmuo, priimamas valstybs tarnautojo pareigas, turi atitikti iuos bendruosius reikalavimus: 1) turti Lietuvos Respublikos pilietyb; 2) mokti lietuvi kalb; 3) bti ne jaunesnis kaip 18 met ir ne vyresnis kaip 62 met ir 6 mnesi; 4) turti to lygio valstybs tarnautojo pareigoms eiti btin isilavinim. valstybs tarnautojo pareigas negali bti priimtas asmuo (9 straipsnio 3 dalis): 1) statym nustatyta tvarka pripaintas kaltu dl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams ar korupcinio pobdio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis neinykus ar nepanaikint teistum; 2) kurio teis eiti valstybs tarnautojo pareigas yra atms teismas; 3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainysts ryiais susijs asmuo eina valstybs tarnautojo pareigas valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas bt susij tiesioginio pavaldumo santykiais; 4) statym nustatyta tvarka pripaintas neveiksniu; 5) kuris yra statym nustatyta tvarka udraustos organizacijos narys; 6) kit statym nustatytais atvejais. Asmuo, atleistas i valstybs tarnautojo pareig u io statymo 29 straipsnio 6 dalies 1-4 punktuose nurodytus iurkius paeidimus, negali bti priimamas valstybs tarnautojo pareigas trejus metus nuo atleidimo i pareig dienos (9 straipsnio 4 dalis). Be to, valstybs tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybs aprayme (9 straipsnio 5 dalis). 1.2. Remiantis Valstybs tarnybos statymo 11 straipsniu, karjeros valstybs tarnautojo pareigas priimama: 1) konkurso bdu; 2) be konkurso. Asmuo, konkurso bdu priimamas karjeros valstybs tarnautojo pareigas, egzaminuojamas ratu (testas) ir odiu (pokalbis). Pokalbio metu patikrinami asmens gebjimai atlikti valstybs tarnautojo pareigybs aprayme nustatytas funkcijas (11 straipsnio 2 dalis). Paymtina, jog Valstybs tarnybos statymo pakeitimo ir papildymo 2005 m. gruodio 22 d. statymu Nr. X-464 nuo 2006 m. sausio 12 d. sigaliojo nuostata, kad egzaminas laikomas valstybine lietuvi kalba, o pokalbio metu patikrinami ne tik asmens gebjimai atlikti valstybs tarnautojo pareigybs aprayme nustatytas funkcijas, bet ir kit kalb, privalom tokioms funkcijoms atlikti, mokjimas. Be konkurso laisvas karjeros valstybs tarnautojo pareigas gali bti priimami Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, t. y. buv karjeros valstybs tarnautojai (iskyrus karjeros valstybs tarnautojus, kuriems sujo 62 metai ir 6 mnesiai), atleisti i pareig dl pareigybs panaikinimo, 6 mnesius nuo atleidimo i pareig dienos. Tokiems asmenims Vyriausybs nustatyta tvarka silomos laisvos tos paios ar emesns kategorijos karjeros valstybs tarnautojo pareigos, jeigu asmuo atitinka io statymo 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jeigu toki asmen yra du ir daugiau, jie egzaminuojami odiu (pokalbis) (11 straipsnio 3 dalis).

15

Valstybs tarnybos statymo pakeitimo ir papildymo 2005 m. gruodio 22 d. statymu Nr. X-464, sigaliojusiu nuo 2006 m. sausio 12 d., Valstybs tarnybos statymo 11 straipsnio 3 dalis pakeista ir teis bti priimtiems karjeros valstybs tarnautojo pareigas be konkurso nustatyta statymo 16 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse bei 43 straipsnio 2, 3 ir 15 dalyse nurodytiems asmenims. 1.3. Primimo staig vadov pareigas tvarka nustatyta Valstybs tarnybos statymo 13 straipsnyje: 1. staig vadov pareigas priimama konkurso bdu ar statym nustatytais atvejais politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu. 2. Asmuo, konkurso bdu priimamas staigos vadovo pareigas, egzaminuojamas ratu (testas) ir odiu (pokalbis). Pokalbio metu patikrinami asmens gebjimai atlikti valstybs tarnautojo pareigybs aprayme nustatytas funkcijas. Valstybs tarnybos statymo pakeitimo ir papildymo 2005 m. gruodio 22 d. statymu Nr. X-464, sigaliojusiu nuo 2006 m. sausio 12 d., Valstybs tarnybos statymo 13 straipsnyje nustatyta, jog egzaminas laikomas valstybine lietuvi kalba, o pokalbio metu patikrinami ne tik asmens gebjimai atlikti valstybs tarnautojo pareigybs aprayme nustatytas funkcijas, bet ir kit kalb, privalom tokioms funkcijoms atlikti, mokjimas. Taip pat numatyta, kad be konkurso staigos vadovo (iskyrus staigos vadov, priimam pareigas politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu ar statymo nustatytai kadencijai) pareigas gali bti priimama io statymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 43 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais. 1.4. Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvark detalizuoja Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnio 6 dalies pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinta Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarka su pakeitimais, priimtais Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. lapkriio 25 d. nutarimu Nr. 1452 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 24 d. nutarimo Nr. 966 Dl Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo pakeitimo. 1.4.1. Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarka nustato primimo pareigas konkurso bdu (toliau vadinama konkursas) procedras, kurios yra: 1. konkurso paskelbimas; 2. dokument, kurie turi bti pateikti norint dalyvauti konkurse, primimas (toliau ir dokumentai); 3. konkurso komisijos sudarymas; 4. konkursas; 5. valstybs tarnautojus pareigas priimanio asmens arba kolegialios valstybs ar savivaldybs institucijos (toliau valstybs tarnautojus pareigas priimantis asmuo) sprendimo (toliau vadinama sakymas) dl primimo pareigas primimas. 1.4.2. Primimo pareigas be konkurso procedra apima valstybs tarnautojus pareigas priimanio asmens sakymo dl primimo pareigas primim. 2. Teism praktika nagrinjant ginus dl primimo valstybs tarnyb 2.1. Praktika rodo, jog gin dl konkurso paskelbimo teismuose nenagrinta. 2.2. Dl dokument primimo metu padaryt paeidim inagrinta viena byla. Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarkos15 III skyriuje yra nustatytos dokument primimo procedros. Pretendentas privalo pateikti:
15

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinta Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarkos redakcija.

16

1. praym leisti dalyvauti konkurse; 2. asmens tapatyb patvirtinant dokument, isilavinim patvirtinant dokument, pilietyb ir ami patvirtinant dokument, valstybinio socialinio draudimo paymjim (jeigu toks yra) ir i dokument kopijas; 3. gyvenimo apraym; 4. upildyt pretendento anket (Tvarkos 1 priedas). Pretendento anketa gali bti pildoma konkurso rengimo vietoje, pateikus praym asmenikai, arba siuniama registruotu laiku kartu su praymu. Personalo tarnyba, gavusi dokumentus, juos patikrina ir pretendento anketoje paymi, ar pretendentas atitinka Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnio 1 dalies bendruosius reikalavimus ir specialiuosius reikalavimus pagal pretendento pateikt dokument duomenis (Tvarkos 14 punktas). Jeigu pretendentas neatitinka Tvarkos 14 punkte nurodyt reikalavim, per 5 darbo dienas isiuniamas praneimas apie tai, kad jam neleidiama dalyvauti konkurse (pretendent praymai, anketos ir dokument kopijos negrinami). Jeigu pretendentas atitinka iuos reikalavimus, jam isiuniamas praneimas apie konkurso dat, laik ir viet (Tvarkos 15 punktas). Administracinje byloje A-63/05 konkurso nelaimjs pretendentas ginijo konkurso rezultatus, formintus protokolu kaip numatyta Tvarkos 61 punkte16, nurods, jog pripaintas laimtoju pretendentas neatitiko specialij konkurso reikalavim neturjo reikiamo trej met teisinio darbo stao. Byloje buvo nustatyta, jog savivaldybs administracijoje vyko konkursas laisvai savivaldybs administracijos vyriausiojo specialisto vietai uimti, konkurso laimtoju pripaintas A. B. Konkurso dalyviams specialus reikalavimas (ne maesnis kaip trej met teisinio darbo staas) buvo nustatytas atsivelgiant pareigybs aprayme nustatyt pareigybs tiksl bei valstybs tarnautojo funkcijas. Pirmosios instancijos teismas padar ivad, jog pretendentas A. B. reikalaujamo teisinio darbo stao neturjo, todl konkursas pripaintas neteistu. Sprendime konstatuota, jog pretendento anketoje personalo tarnybos vadov nepagrstai paymjo, kad pretendentas atitinka Tvarkos 14 punkte nurodytus reikalavimus, t. y. netinkamai vykd Tvarkos 14 punkto nuostatas. Byloje padaryta ivada, jog specialij reikalavim, numatyt valstybs tarnautojui, neatitikimas, nustatytas bet kurioje konkurso vykdymo stadijoje, yra beslyginis pagrindas panaikinti konkurso rezultatus kaip prietaraujanius auktesns galios teiss aktams (Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnio 5 dalis17, Administracini byl teisenos statymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 2.3. Byloje dl konkurso nutraukimo teistumo suformuluota praktikai svarbi teiss taikymo taisykli. Remiantis Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarkos 31 punktu18, konkursas turi vykti per 30 kalendorini dien nuo paskutins dokument primimo dienos. Konkursui nevykus per 30 kalendorini dien nuo paskutins dokument primimo dienos, valstybs tarnybos tvarkymo staiga i naujo informuojama apie laisv karjeros valstybs tarnautojo pareigyb Tvarkos 6 punkte nustatyta tvarka (Tvarkos 64 punktas19). Administracinje byloje A-1128/02 pareikjas ginijo savivaldybs administratoriaus 2002 m. rugpjio 22 d. sakym, kuriuo nutrauktos dviej paskelbt konkurs savivaldybs administracijos karjeros valstybs tarnautoj pareigas, procedros. Pareikjo teigimu, ginijamas

16 17

Ta pati Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarkos redakcija. Valstybs tarnybos statymo 2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1694 redakcija. 18 Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinta Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarkos redakcija. 19 Ta pati Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarkos redakcija.

17

teiss aktas neatitinka Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarkos 64 punkte20 numatyt konkurso nutraukimo pagrind, todl yra neteistas. Pirmosios instancijos teismas pareikjo skund atmet kaip nepagrst, o Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija 2002 m. lapkriio 27 d. nutartimi sprendim paliko nepakeist. Dl ginui sprsti taikytinos teiss nurodoma, jog konkursai valstybs tarnautoj pareigoms uimti buvo paskelbti iki naujos Valstybs tarnybos statymo redakcijos sigaliojimo 2002 m. liepos 1 d., taiau sakymo dl konkurs nutraukimo primimo metu jau galiojo Valstybs tarnybos statymo naujoji redakcija21, o taip pat ir Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarka22. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija nutartyje konstatavo, jog vykdant konkurs yra taikomos tos teiss aktuose nustatytos procedrins taisykls, kurios galioja konkrei konkurso procedr atlikimo metu, todl konkurs nutraukimui taikytinos Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarkos 64 punkto23 nuostatos, t. y. konkursui nevykus per 30 kalendorini dien nuo paskutins dokument primimo dienos, procedros pradedamos nuo Tvarkos 6 punkte numatyt veiksm. ios procedrins taisykls taip pat reikia, jog turi bti priimamas teiss aktas, kuriuo nutraukiamos vykusios konkurs procedros. 2.4. Grindiant komisijos sudarymo paeidimais konkurso rezultatai ginyti vienoje byloje. Remiantis Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarkos (toliau ir Tvarka) 24 punktu, komisijos nari sra turi bti traukti konkurs organizuojanios staigos personalo tarnybos vadovas arba kitas personalo tarnybos valstybs tarnautojas ir tiesioginis bsimo valstybs tarnautojo vadovas (arba j pavaduojantis valstybs tarnautojas). Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija nutartyje administracinje byloje A-74/03 nurod, jog Tvarkos 24 punkte numatyto imperatyvaus reikalavimo komisijos sudt traukti konkurs organizuojanios staigos personalo tarnybos vadov arba kit personalo tarnybos valstybs tarnautoj nevykdymas bt vertinamas kaip konkurso organizavimo tvarkos paeidimas, jei tokia tarnyba institucijoje veikt. Taiau tuo atveju, jei personalo tarnybos nra, paminta Tvarkos 24 punkto taisykl netaikoma. 2.5. Konkurso rezultatai ginyti ir dl, pasak pareikj, konkurso metu padaryt procedr paeidim bei pretendent vertinimo pagrstumo. Tvarkos 35 punkte24 nurodoma, jog konkurso metu kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebjimus atlikti valstybs tarnautojo pareigybs, dl kurios vyksta konkursas, aprayme nustatytas funkcijas. Pretendentai egzaminuojami odiu individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Pagal Tvarkos 50 punkt25, pretendentams isprendus test ar pasibaigus laikui, kuris buvo skirtas testui sprsti, komisijos sekretorius surenka testus, dalyvaujant pretendentams, juos tikrina ir neteisingus atsakymus paymi, taiau kita spalva, negu testo atsakymus ymjo pretendentai. Komisijos nariai gali patikrinti, ar komisijos sekretorius teisingai patikrino testo atsakymus. Tvarkos 40 punktas26 numato, jog pretendentui suteikiamas ifras, susidedantis i 6 enkl: 3 raidi ir 3 skaii. ifro korteles pretendentai traukia burt keliu, korteli turi bti daugiau negu
20 21

Ta pati Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarkos redakcija. Valstybs tarnybos statymo pakeitimo statymo gyvendinimo statymo 2002 m. balandio 23 d. Nr. IX-856 1 straipsnio 1 dalis. 22 Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinta Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarka. 23 Ta pati Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarkos redakcija.
24

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinta Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarkos redakcija. 25 Ta pati Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarkos redakcija. 26 Ta pati Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarkos redakcija.

18

pretendent. ifro kortel pretendentai turi saugoti viso egzamino ratu metu ir grinti komisijos sekretoriui tik po to, kai testai vertinami ir balai raomi konkurso protokole, egzamino ratu vertinimo lentelje. U ifro konfidencialumo isaugojim atsako pretendentai. Neutikrins konfidencialumo pretendentas komisijos pirmininko sprendimu gali bti paalintas i konkurso (Tvarkos 41 punktas27). Pretendentas, isprends test, ant kiekvieno testo lapo virutinio deiniojo kampo urao suteikt ifr (Tvarkos 43 punktas28). Administracinje byloje A-74/03 pareikjas nurod, jog, paeidiant Tvarkos 35 punkto reikalavim, egzamino odiu metu pretendentams buvo uduodami nevienodi klausimai, pripaintas laimjusiu konkurs pretendentas, baigs sprsti test, nesulauks testo sprendimui nustatyto laiko pabaigos nune j komisijos sekretorei ir i egzaminavimo patalpos ijo. ie veiksmai, pasak pareikjo, yra ifro konfidencialumo reikalavimo paeidimas, dl kurio pretendentas komisijos pirmininko sprendimu turjo bti paalintas i konkurso. Pareikjas taip pat nurod, jog komisijos sekretorius vis pretendent testus gavo dar nepasibaigus nustatytam j sprendimo laikui, taiau tuojau pat j netikrino, o tai atliko pasibaigus test sprendimo laikui, t. y. paeid Tvarkos 50 punkto reikalavimus. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija nutartyje nurod, jog Tvarkos 35 punkte numatytas reikalavimas pateikti vienodus klausimus visiems pretendentams negali bti vertinamas kaip draudimas uduoti tikslinamuosius klausimus, kuriais siekiama isiaikinti atsakym vienodus visiems uduotus klausimus turin. Dl pareikjo argument, jog konkurso metu buvo paeistos ifro konfidencialumo isaugojimo taisykls, numatytos Tvarkos 40 punkte ir dl to pretendentui, paeidusiam jas, turjo kilti teisins pasekms, numatytos Tvarkos 41 punkte, Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija nutartyje konstatavo, jog tai, kad pretendentas, baigs sprsti test, nesulauks testo sprendimui nustatyto laiko pabaigos nune j komisijos sekretorei ir i egzaminavimo patalpos ijo, Tvarkos nuostatoms neprietarauja. Vertinant i teiss aikinimo taisykl, btina paymti, jog situacija, kaip turi elgtis pretendentas, isprends test anksiau nustatyto laiko, Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarkoje nereglamentuota, todl paminti pretendento veiksmai Tvarkos nuostatoms tiesiogiai neprietarauja ir teisins pasekms, numatytos Tvarkos 41 punkte, beslygikai neatsiranda. Veiksmai, kurie daro tak ifro konfidencialumo apsaugai, kiekvienu atveju turi bti vertinami atsivelgiant konkrei situacij. Pamintoje byloje esantys rodymai liudija, jog anksiau nurodyti pretendento veiksmai neturjo takos konkurso rezultatams, nes j objektyvum bei komisijos nealikum garantuojantis pretendent ifravimo mechanizmas yra tik vienas i daugelio kit iems tikslams pasiekti skirt priemoni, tvirtint Tvarkoje, o situacijoje, kai konkurse dalyvauja du pretendentai, objektyviai ifravimas yra maiausiai veiksmingas kaip pretendento neidentifikavim utikrinantis svertas. Nepagrstais pripainti ir pareikjo argumentai, jog komisijos sekretorius vis pretendent testus gavo dar nepasibaigus nustatytam j sprendimo laikui, taiau tuojau pat j netikrino, o tai atliko pasibaigus test sprendimo laikui, taigi paeid Tvarkos 50 punkto reikalavimus. Tvarkos 49 punkte29 nustatyta, jog teisingi testo atsakymai pateikiami Valstybs tarnautoj registro tvarkymo kompiuterinje programoje atskiru praneimu ir Vidaus reikal ministerijos interneto www.vrm.lt puslapyje (arba Tvarkos 46 punkte nurodytu atveju faksu) pirmadieniais 15 valand ir iimami 16 valand, o penktadieniais pateikiami 13 valand ir iimami 14 valand.

27

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinta Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarkos redakcija. 28 Ta pati Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarkos redakcija. 29 Ta pati Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarkos redakcija.

19

iuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. lapkriio 25 d. nutarimo Nr. 1452 redakcijos 45 punktas numato, kad teisingi atsakymai skelbiamus testo klausimus pateikiami Valstybs tarnautoj registro tvarkymo kompiuterinje programoje atskiru praneimu, taip pat Vidaus reikal ministerijos interneto puslapyje www.vrm.lt (arba Tvarkos 41 punkto antrojoje pastraipoje nurodytu atveju faksu) pirmadieniais, treiadieniais ir penktadieniais 11 valand ir iimami 12 valand. Atsivelgiant tai, jog atlikti Tvarkos 50 punkte30 nustatytus veiksmus, t. y. tikrinti testus, komisijos sekretorius gali tik teisingus testo atsakymus pateikus Valstybs tarnautoj registro tvarkymo kompiuterinje programoje atskiru praneimu ar Vidaus reikal ministerijos interneto www.vrm.lt puslapyje, galima konstatuoti, jog Tvarkos 50 punkto taisykl <..> komisijos sekretorius surenka testus, dalyvaujant pretendentams, juos tikrina <...> negali bti aikinama kaip pareigojanti tuojau pat po test surinkimo imtis juos tikrinti. Tai daroma tuojau pat po teising testo atsakym pateikimo nustatyta tvarka. 2.6. Apibendrinimui pateikta viena byla, kurioje ginijamas valstybs tarnautojo paskyrimo pareigas teistumas dl Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnio 3 dalyje31 numatyt imperatyvi draudim priimti asmen valstybs tarnautojo pareigas. Administracinje byloje A-318/05 Vyriausybs atstovas Panevio apskrityje ginijo savivaldybs administracijos direktoriaus 2003 m. gruodio 17 d. sakym, kuriuo konkurs laimjs pretendentas paskirtas pareigas. Pareikjas nurod, jog sakymas neteistas dl Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyt draudim paeidimo, nes valstybs tarnautojo pareigas negali bti priimtas asmuo statym nustatyta tvarka pripaintas kaltu dl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams ar korupcinio pobdio nusikalstamos veikos padarymo, ir turintis neinykus ar nepanaikint teistum. Panevio apygardos teismo 2002 m. liepos 31 d. nuosprendiu pareigas paskirtas asmuo buvo nuteistas u piktnaudiavim tarnyba laisvs atmimu vieneriems metams ir eiems mnesiams, paskiriant papildom bausm teiss atmim trejus metus uimti bet kokias pareigas valstybs tarnyboje. Pritaiks 2000 m. balandio 11 d. statym Dl amnestijos akto, teismas j nuo laisvs atmimo bausms atleido. Pasvalio rajono apylinks teismas 2003 m. gegus 15 d. nutartimi atleido P. D. nuo neatliktos dalies papildomos bausms. P. D. nesikreip teism dl teistumo panaikinimo ar teistumo termino sutrumpinimo, todl jo teistumas baigsis po trej met, skaiiuojant nuo Pasvalio rajono apylinks teismo 2003 m. gegus 15 d. nutarties primimo dienos. Pirmosios instancijos teismas sprendime iaikino, jog Baudiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalis (2003 m. balandio 10 d. statymo Nr.IX-1495 redakcija) nustato, kad turiniais teistum laikomi asmenys, nuteisti u tyinius nusikaltimus ir realiai atlik paskirt bausm, bausms atlikimo laikotarpiu ir po bausms atlikimo arba atleidimo nuo bausms atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti u nesunk ar apysunk nusikaltim. P. D. realiai neatliko laisvs atmimo bausms, todl, Pasvalio rajono savivaldybs administracijos direktoriui priimant ginijam sakym, P. D. teistumo neturjo. Be to, Aukiausiasis Teismas yra iaikins, kad tais atvejais, kai asmenys, nuteisti laisvs atmimo bausme bei papildomomis bausmmis, atleidiami nuo laisvs atmimo bausms, teistumo inykimo laikas nra skaiiuojamas, ir tokie asmenys laikomi neturiniais teistumo nuo tos dienos, kai baig atlikti papildomsias bausmes32. Todl padaryta ivada, kad ginijamas atsakovo sakymas neprietarauja Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktui.

30

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinta Primimo valstybs tarnautojo pareigas tvarkos redakcija. 31 Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnio 3 dalies 2003 m. balandio 3 d. statymo Nr. IX-1426 redakcija. 32 Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenis, Teism praktika Nr.18, 292 p.

20

Taiau pareikjo ginijamas sakymas buvo panaikintas remiantis kitais pagrindais. Teismas nurod, kad P. D. Panevio apygardos teismo 2002 m. liepos 31 d. nuosprendiu buvo nuteistas pagal Baudiamojo kodekso 285 straipsnio 1 dal (piktnaudiavimas tarnyba). Jis atleistas i valstybs tarnautojo pareig nuo 2002 m. rugpjio 22 d. pagal Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punkt (kai siteisja teismo nuosprendis, kuriuo tarnautojui paskirta bausm u sunk ar labai sunk nusikaltim, nusikalstam veik valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams ar korupcinio pobdio nusikalstam veik arba bausm, dl kurios tarnautojas negali eiti savo pareig). Taikydamas konstitucin asmen lygybs prie statym princip, teismas padar ivad, jog bt neteisinga, kad asmuo, nuteistas u nusikaltim valstybs tarnybai, bt geresnje padtyje nei asmuo, atleistas i tarnybos u tai, kad paeid tarnybin drausm, todl taik statymo analogij P. D. pagal Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatas negaljo bti priimtas valstybs tarnautojo pareigas trejus metus nuo atleidimo i pareig dienos, kaip ir asmenys, atleisti i pareig u Valstybs tarnybos statymo 29 straipsnio 6 dalies 1-4 punktuose nurodytus iurkius paeidimus. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendim ir nauju sprendimu pareikjo praym atmet. Kolegija nurod, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai iaikino ir pritaik teiss normas, reglamentuojanias teistum ir jo inykim, ir padar pagrst ivad, kad P. D. jo primimo valstybs tarnyb metu neturjo teistumo, todl j priimant valstybs tarnyb Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos nebuvo paeistos. Taiau statymo, reglamentuojanio teisin padt asmen, atleist i valstybs tarnybos u piktnaudiavim tarnyba ar kitais panaiais atvejais, analogijos taikymas sprendiant byloje nagrinjam gin, kolegijos manymu, negalimas. Administracini byl teisenos statymo 4 straipsnio 6 dalis nustato, kad teismas taiko statym, reglamentuojant panaius santykius, jeigu nra statymo, reglamentuojanio gino santyk. Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnio 4 dalis, kuri pritaik teismas, nustato apribojimus asmenims, atleistiems i valstybs tarnybos io statymo 29 straipsnio 6 dalies 1-4 punktuose numatytais pagrindais. Tretysis suinteresuotasis asmuo i valstybs tarnybos atleistas kitu pagrindu pagal Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punkt kai siteisja teismo nuosprendis, kuriuo valstybs tarnautojui paskirta bausm u sunk ar labai sunk nusikaltim, nusikalstam veik valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams ar korupcinio pobdio nusikalstam veik arba bausm, dl kurios jis negali eiti savo pareig. Apribojimai stoti valstybs tarnyb asmenims, atleistiems iuo pagrindu, nustatyti Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte. ie apribojimai treiajam suinteresuotajam asmeniui, inykus teistumui, nebegaljo bti taikomi. Tokiu bdu gino santykiai sureglamentuoti statymu, todl taikyti statymo analogij nra teisinio pagrindo. Pripainta, jog teismas, taikydamas analogij, apribojo treiojo suinteresuotojo asmens teises, o bet kokie mogaus teisi ir laisvi ribojimai galimi tik statymo pagrindu. Paymtina, jog Konstitucinis Teismas nutarimuose33, remdamasis Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija ir Europos mogaus Teisi Teismo praktika, yra konstatavs, kad mogaus teisi ir laisvi apribojimai yra galimi, t. y. laikomi pagrstais, jeigu atitinka dvi slygas: 1) yra teisti ir 2) btinai reikalingi demokratinje visuomenje. Teistumo reikalavimas reikia, kad apribojimai gali bti nustatomi tik statymu, kuris vieai paskelbiamas, o jo normos suformuluotos pakankamai aikiai. statymais apibriant teisi gyvendinimo ribas, btina atsivelgti atitinkamos teiss (ar laisvs) paskirt bei prasm ir Konstitucijoje numatytas jos ribojimo galimybes bei slygas. Iekant atsakymo klausim, ar konkretus ribojimas yra btinai reikalingas demokratinje visuomenje, pirmiausia reikia isiaikinti ribojimo tikslus bei paskirt, o antra, nustatyti, ar ribojimo priemons proporcingos siekiamam teistam tikslui.

33

Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. ir 1997 m. gegus 6 d. nutarimai.

21

2.7. Vidaus tarnybos statuto 51 straipsnyje34 nustatyta, jog pareignas, atleistas i vidaus tarnybos vidaus reikal staigoje dl pareigybs panaikinimo, atleistas i vidaus tarnybos jo paties praymu ar atleistas i vidaus tarnybos jo paties praymu dl ijimo pensij, jo praymu gali bti grinamas vidaus tarnyb. Grinimo vidaus tarnyb tvark nustato vidaus reikal ministras. Pamintoji Grinimo vidaus tarnyb tvarka (toliau ir Tvarka) patvirtinta vidaus reikal ministro 2003 m. spalio 21 d. sakymu Nr. 1V-384. Tvarkos II skyriuje nustatyta, jog buvs pareignas, pageidaujantis bti grintas vidaus tarnyb, su praymu grinti vidaus tarnyb kreipiasi atitinkamos vidaus reikal centrins staigos vadov per vidaus reikal staig, kurioje nort tarnauti. Vidaus reikal staigos vadovas, atsivelgdamas staigos poreikius, praym grinti vidaus tarnyb pateikusiam buvusiam pareignui nurodo pareigas, kurias is galt bti priimtas. Buvusi pareign (iskyrus nurodyt taisykli 18 punkte) praymams grinti vidaus tarnyb nagrinti vidaus reikal centrinse staigose sudaromos grinimo vidaus tarnyb komisijos (toliau komisijos). Vidaus reikal staigos, per kuri buvs pareignas kreipsi dl grinimo vidaus tarnyb, personalo padalinys arba valstybs tarnautojas (darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutart), atliekantis personalo tvarkymo funkcijas (toliau personalo padalinys), buvusiam pareignui sutikus su vidaus reikal staigos vadovo nurodytomis pareigomis, kurias is galt bti priimtas, surenka ir parengia bei ne vliau kaip per du mnesius (iskyrus taisykli 4 punkte nurodytu atveju) nuo praymo grinti vidaus tarnyb gavimo dienos komisijos pirmininkui pateikia: 1. buvusio pareigno praym grinti vidaus tarnyb; 2. buvusio pareigno ankstesns tarnybos byl; 3. asmens tapatyb ir pilietyb patvirtinanius dokumentus (kopijas); 4. isilavinim patvirtinant dokument (kopij); 5. valstybinio socialinio draudimo paymjim (kopij); 6. nustatyta tvarka atlikto patikrinimo pagal vidaus reikal staig skaitas (esant btinybei pagal kit operatyvins veiklos subjekt skaitas) dokumentus; 7. Sveikatos prieiros tarnybos prie Vidaus reikal ministerijos Centrins medicinins ekspertizs komisijos ivad dl buvusio pareigno sveikatos bkls ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai ir konkreioms pareigoms; 8. vidaus reikal staigos parengt ivad apie buvusio pareigno bendr fizin pasirengim, kurio reikalavimus nustato vidaus reikal ministras; 9. nustatytos formos upildyt ivad dl buvusio pareigno grinimo vidaus tarnyb (toliau ivada) (ivados forma pridedama); 10. esant galimybei, charakterizuojani mediag i ankstesni vidaus reikal staig, kuriose tarnavo buvs pareignas, bei charakteristik i paskutins darboviets (jei tokia buvo) po atleidimo i tarnybos; 11. vidaus reikal staigos vadovo, turinio teis priimti buvus pareign pareigas, teikim, kuriame nurodoma, kodl siloma (nesiloma) grinti buvus pareign vidaus tarnyb ir skirti konkreias pareigas (Tvarkos 10 punktas). Komisijos nariai, susipain su buvusio pareigno tarnybos byla bei vertin jo isilavinim, asmenines bei dalykines savybes, fizin pasirengim ir sveikatos bkl, atleidimo i vidaus tarnybos prieastis bei motyvus, sprendim priima atviru balsavimu (Tvarkos 12 punktas). Administraciniuose teismuose buvo inagrinta viena byla (A-1640/05), kurioje ginytas grinimo vidaus tarnyb komisijos sprendimas nepritarti R. P. grinimui vidaus tarnyb. Ginydamas komisijos sprendim, pareikjas nurod, jog jis i tarnybos vidaus reikal sistemoje buvo atleistas jo paties praymu (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Po keli mnesi, pagal Grinimo vidaus tarnyb tvarkoje numatytas procedras, jis kreipsi praydamas grinti tarnyb, taiau komisijos sprendimu jo praymas nepatenkintas.
34

Patvirtintas 2003 m. balandio 29 d. statymu Nr. IX-1538.

22

Pareikjas mano, jog is sprendimas nepagrstas: jis neturjo galiojani nuobaud, policijoje dirbo 7 metus, gijo auktj teisin isilavinim. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareikjo skund atmet. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama pareikjo apeliacin skund, nutartyje nurod, jog vidaus reikal staiga teiss aktais nra pareigota grinti tarnyb vidaus reikal sistemoje pareign, atleist i vidaus tarnybos paties praymu. Tokia galimyb atsiranda tik grinimo vidaus tarnyb komisijai vertinus charakterizuojani mediag i ankstesni vidaus reikal staig, buvusio pareigno isilavinim, asmenines bei dalykines savybes, fizin pasirengim, sveikatos bkl ir kitas aplinkybes. Grinimo vidaus tarnyb komisija, vertinusi charakterizuojani mediag apie pareikj i ankstesns vidaus reikal staigos ir kitas jo asmenines ir dalykines savybes, prim neigiam sprendim. Tai buvo pakankamas pagrindas atsisakyti grinti pareikj vidaus tarnyb. IV SKYRIUS VALSTYBS TARNAUTOJ KARJERA Valstybs tarnautoj (tarp j ir statutini) karjeros santyki teisinis reguliavimas apima tarnautoj perklimo kitas pareigas: pareig paauktinimas ir paeminimas, perklimas kitas pareigas esant tarnybiniam btinumui, tarnybinio kaitumo, valstybs tarnautoj ir j veiklos vertinimo (atestacijos) bei kvalifikacini klasi suteikimo taisykles. 1. Teism praktika rodo, jog taikant valstybs tarnautoj karjer reglamentuojanias teiss normas daugiausia gin kilo dl valstybs tarnautoj ir j veiklos vertinimo bei kvalifikacini klasi suteikimo. 1.1. Valstybs tarnautoj ir j veiklos vertinimo bei kvalifikacini klasi suteikimo teisinis reguliavimas Valstybs tarnybos statymo 22 straipsnyje nustatyta35: 1. Valstybs tarnautojo ir jo tarnybins veiklos vertinimo tikslas vertinti staigos vadovo ar karjeros valstybs tarnautojo tarnybins veiklos rezultatus bei kvalifikacij. 2. Karjeros valstybs tarnautojo tarnybin veikl per kalendorinius metus vertina tiesioginis valstybs tarnautojo vadovas, staigos vadovo tarnybin veikl vertina valstybs tarnautoj pareigas priimantis asmuo ar jo galiotas asmuo. Kiekvien kalendorini met pabaigoje tiesioginis valstybs tarnautojo vadovas arba valstybs tarnautoj pareigas priimantis asmuo ar jo galiotas asmuo valstybs tarnautojo tarnybin veikl vertina arba labai gerai, arba gerai, arba nepatenkinamai. Jei valstybs tarnautojo tarnybin veikla vertinama labai gerai arba nepatenkinamai, valstybs tarnautoj vertina vertinimo komisija. 3. Karjeros valstybs tarnautoj vertina valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos vadovo sudaryta vertinimo komisija. staigos vadovus, vidaus audito tarnybos vadovus bei auditorius, vertinimo komisijos narius ir 18-20 kategorij valstybs tarnautojus vertina valstybs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanios staigos vadovo sudaryta vertinimo komisija. Valstybs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanios staigos vadovas vertinimo komisij sudaro i skirting valstybs ar savivaldybi institucij ar staig valstybs tarnautoj. Savivaldybs administracijos direktori (direktoriaus pavaduotoj), savivaldybs kontrolieri ir savivaldybs institucij ar staig

Valstybs tarnybos statymo 22 straipsnio 2002 m. gruodio 10 d. statymo Nr. IX-1254, 2003 m. sausio 28 d. statymo Nr. IX-1328, 2003 m. lapkriio 25 d. statymo Nr. IX-1856, 2004 m. liepos 13 d. statymo Nr. IX-2351 redakcijos.

35

23

valstybs tarnautoj vertinimo komisijos narius vertina savivaldybs tarybos sudaryta vertinimo komisija. 4. Vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams. Vertinimo komisija susideda i 5 arba 7 valstybs tarnautoj. Jei valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje veikia profesin sjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi bti valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje veikianios profesins sjungos atstovas. 5. Valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo apie bsim valstybs tarnautojo vertinim ne vliau kaip prie 10 darbo dien iki vertinimo pradios pranea valstybs tarnautojui ir valstybs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekaniai staigai. Valstybs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanios staigos vadovas arba jo galiotas valstybs tarnautojas gali dalyvauti valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos vertinimo komisijos darbe ios komisijos nario teismis. 6. Vertinimo komisija gali vertinti valstybs tarnautoj arba labai gerai, arba gerai, arba nepatenkinamai. Vertinimo komisija turi teis pakviesti dalyvauti savo posdyje vertinamo valstybs tarnautojo tiesiogin vadov. 7. Vertinimo komisija, vertinusi valstybs tarnautoj labai gerai, valstybs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui silo: 1) suteikti valstybs tarnautojui trei arba auktesn kvalifikacin klas; 2) perkelti karjeros valstybs tarnautoj auktesnes pareigas; 3) palikti t pai (aukiausi) kvalifikacin klas ir gaunam pried u kvalifikacin klas, jei toje valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje nra galimybs pasilyti auktesni pareig. 8. Vertinimo komisija, vertinusi valstybs tarnautoj nepatenkinamai, valstybs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui silo: 1) tobulinti valstybs tarnautojo kvalifikacij; 2) suteikti valstybs tarnautojui emesn kvalifikacin klas arba panaikinti trei kvalifikacin klas; 3) perkelti karjeros valstybs tarnautoj emesnes pareigas; 4) atleisti valstybs tarnautoj i pareig, jei du kartus i eils jis vertintas nepatenkinamai. 9. io straipsnio 7 dalies 1 punkte ir 8 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti vertinimo komisijos silomi sprendimai valstybs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui yra privalomi. Vertinimo komisija, silydama valstybs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui io straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyt sprendim, gali silyti suteikti valstybs tarnautojui ir kvalifikacin klas. 10. Valstybs tarnautojui, kurio tarnybin veikl tiesioginis jo vadovas vertino gerai, paliekama ta pati kvalifikacin klas. Jeigu dvejus metus i eils tiesioginis valstybs tarnautojo vadovas valstybs tarnautojo tarnybin veikl vertina gerai, valstybs tarnautojas vertinamas tik jo praymu. 11. Valstybs tarnautojui, kurio tarnybin veikl tiesioginis jo vadovas vertino labai gerai, bet vertinimo komisija taip nevertina, paliekama jo turta kvalifikacin klas. 12. Vertinimo komisija, staigos vadov vertinusi labai gerai, pasilo io straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyt sprendim, o vertinusi nepatenkinamai, io straipsnio 8 dalies 1, 2 ar 4 punkte nurodyt sprendim. 13. Kai kyla abejoni dl staigos vadovo ar karjeros valstybs tarnautojo tarnybins veiklos rezultat arba yra valstybs tarnautojo raytinis praymas perkelti auktesnes pareigas, tiesioginio valstybs tarnautojo vadovo raytiniu motyvuotu pasilymu ir valstybs tarnautoj pareigas primusio asmens sprendimu (sakymu) gali bti neeilinis valstybs tarnautojo vertinimas. Be to, neeilinis valstybs tarnautojo vertinimas gali bti ir tuo atveju, kai yra valstybs tarnautojo tiesioginio vadovo pasilymas suteikti valstybs tarnautojui trei arba auktesn kvalifikacin klas. Neeilinis valstybs tarnautojo vertinimas gali bti ne anksiau kaip prajus 6 mnesiams nuo eilinio valstybs tarnautojo vertinimo dienos.

24

14. Nias ar krtimi maitinanias valstybs tarnautojas vertinimo komisija vertina tik j praymu. 15. Valstybs tarnautoj pareigas primusio asmens sprendimai, priimti pagal vertinimo komisijos pasilymus, gali bti skundiami Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka. 16. Valstybs tarnautoj kvalifikacini klasi suteikimo tvark, taip pat valstybs tarnautoj tarnybins veiklos vertinimo kriterijus ir valstybs tarnautoj vertinimo tvark nustato Vyriausyb. Kvalifikacin klas, pagal Valstybs tarnybos statymo 2 straipsnio 9 dal, yra tam tikros kategorijos valstybs tarnautojo kvalifikacijos lygmuo. Remiantis Valstybs tarnybos statymo 21 straipsnio 1 dalimi36, valstybs tarnautoj kvalifikacins klass yra trys; aukiausia yra pirma, emiausia treia kvalifikacin klas. Valstybs tarnautoj kvalifikacini klasi suteikimo tvark, taip pat valstybs tarnautoj tarnybins veiklos vertinimo kriterijus ir valstybs tarnautoj vertinimo tvark Lietuvos Respublikos Vyriausyb nustat 2002 m. birelio 17 d. nutarimu Nr. 909 Dl valstybs tarnautoj kvalifikacini klasi suteikimo ir valstybs tarnautoj vertinimo tvarkos bei valstybs tarnautoj tarnybins veiklos vertinimo kriterij. 1.2. Teism praktika taikant auksiau pamintas teiss normas 1.2.1. Administracinje byloje I-1649-07/2005 A. D. ginijo tiesioginio vadovo pateiktoje valstybs tarnautojo tarnybins veiklos vertinimo ivadoje nurodytus veiklos kokybs vertinimo teiginius dl j nepagrstumo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsjo 9 d. nutartimi byl kaip nepriskirtin administracini teism kompetencijai nutrauk (Administracini byl teisenos statymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nurods, jog tiesioginio vadovo teikiamoje valstybs tarnautojo tarnybins veiklos vertinimo ivadoje nurodyti veiklos kokybs vertinimo teiginiai nra administracinio gino, nagrintino teismuose, dalykas. Toks aikinimas pagrstas iais teisiniais argumentais. Su praymu teism galima kreiptis dl vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), kuriais sukeliamos teisins pasekms daroma taka asmens teisms ar statym saugomiems interesams (Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Valstybs tarnautojo teisms ir pareigoms tiesiogiai daro tak valstybs tarnautoj pareigas primusio asmens sprendimai, priimti pagal vertinimo komisijos pasilymus, numatytus Valstybs tarnybos statymo 22 straipsnio 7 ir 8 dalyse, todl pagal Valstybs tarnybos statymo 22 straipsnio 15 dal jie ir skundiami Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka. Btina paymti, jog ginijantis dl valstybs tarnautoj pareigas primusio asmens sprendim, priimt pagal vertinimo komisijos pasilymus, nesutikim su jais galima grsti tiek tiesioginio vadovo pateiktoje valstybs tarnautojo tarnybins veiklos vertinimo ivadoje nurodyt veiklos kokybs vertinimo teigini nepagrstumu, jei tai buvo pagrindas vertinimo komisijai silyti priimti valstybs tarnautojui nepalank sprendim, tiek ir kitais vertinimo komisijos nurodomais silymo priimti atitinkam sprendim nepagrstumo argumentais. 1.2.2. Kalbant apie valstybs tarnautojo teises ginyti su jo karjera susijusius priimamus vidaus administravimo teiss aktus ar veiksmus, atliekamus remiantis Valstybs tarnybos statymo 22 straipsniu, situacija teisiniu poiriu nuo auksiau pamintosios formuluojamoje teiss taikymo taisyklje skiriasi tais atvejais, kai valstybs tarnautojo tarnybin veikl tiesioginis jo vadovas vertina gerai, ir tokio valstybs tarnautojo veikla komisijoje nevertinama; kai vertinimo komisija valstybs tarnautoj vertina gerai ir valstybs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui
36

Valstybs tarnybos statymo 21 straipsnio 1 dalies 2002 m. balandio 23 d. statymo Nr. IX-855 redakcija

25

pasilymai neteikiami; arba kai vertinusi gerai valstybs tarnautoj, kurio tarnybin veikl tiesioginis vadovas buvo vertins labai gerai arba nepatenkinamai, vertinimo komisija valstybs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui pasilym neteikia, remdamasi Valstybs tarnautoj kvalifikacini klasi suteikimo ir valstybs tarnautoj vertinimo taisykli 20 punkto 4 pastraipa37. Atrodyt, jog ir iais atvejais teiss aikinimo pagrindu bt svari argument teigti, kad vidaus administravimo kompetencijos padalinimo ir pavaldumo princip gyvendinimas reikalauja utikrinti vienodus valstybs tarnautoj teisi apsaugos mechanizmus nepriklausomai nuo to, kokie silymai dl j karjeros yra priimami vertinti labai gerai, gerai arba nepatenkinamai, t. y. visus sprendimus, kuriais isprendiama dl valstybs tarnautojo karjeros, turt priimti valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo. Taiau dl pamint teiss norm taikymo teism praktikoje gin nebuvo, todl j taikymo taisykls iki iol nesuformuotos. 1.2.3. Apibendrinimui pateikta viena byla, kurioje pareikjas ginijo jo praymu Valstybs tarnybos statymo 22 straipsnio 10 dalyje numatytu pagrindu atlikto vertinimo ivad ir pra, j panaikinus, pareikjo tarnybin veikl pareigoti vertinti institucijos steigjo sudarytai valstybs tarnautoj vertinimo komisijai. ioje byloje (administracin byla I-623/2004) nustatyta, jog A. D. veikla dvejus metus i eils tiesioginio vadovo vertinta gerai, todl valstybs tarnautojas vertinimo komisijos turjo bti vertinamas tik jo praymu. Tok praym pareikjas teik tvirtindamas, jog tiesioginio vadovo vertinimas yra neobjektyvus, alikas, o ivadose nurodomi faktai neatitinka tikrovs. Valstybs tarnautoj vertinimo komisija A. D. veikl vertino gerai. Pareikjas teisme ginijo i komisijos ivad nurodydamas, jog komisija nenagrinjo, ar tiesioginis vadovas teisingai vertino jo tarnybin veikl. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareikjo skund atmet kaip nepagrst pripains, jog valstybs tarnautoj vertinimo komisija A. D. veikl vertino gerai nustaiusi, kad tiesioginis vadovas jo veikl tinkamai vertino pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintus Valstybs tarnautoj tarnybins veiklos vertinimo kriterijus. Teismas taip pat nurod, kad pagal Valstybs tarnybos statymo 22 straipsnio 15 dal, Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka teismui skundiami valstybs tarnautoj pareigas primusio asmens sprendimai, priimti pagal vertinimo komisijos pasilymus. Pareikjas tokio sprendimo neskund. Padarydamas i ivad pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, jog Valstybs tarnybos statymo 22 straipsnyje nenumatyta, kad vertinimo komisijai valstybs tarnautoj vertinus gerai, galutin sprendim dl valstybs tarnautojo karjeros priima valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo. Prieingai, pagal Valstybs tarnybos statymo 22 straipsnyje tvirtint teisin reguliavim, konstatuotina, jog valstybs tarnautojo vertinimo ,,gerai atveju, valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo nepriima joki sprendim. Taigi Valstybs tarnybos statymo 22 straipsnio 15 dalyje nustatyta apskundimo tvarka taikytina tik tais atvejais, kai valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo priima sprendimus pagal valstybs tarnautoj vertinimo komisijos, veikianios remiantis Valstybs tarnybos statymo 22 straipsnio 7 ir 8 dalimis, pasilymus. Tuo tarpu valstybs tarnautojo veiklos vertinimo ,,gerai atveju ginijamu aktu, vadovaujantis Administracini byl teisenos statymo 22 straipsnio 1 dalimi, yra vertinimo komisijos ivada, nors, kaip jau minta anksiau, toks teiss taikymas dl nepakankamo teisinio reglamentavimo apibrtumo nesudaro tinkam prielaid utikrinant vienodus valstybs tarnautoj teisi apsaugos

37

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2005 m. balandio 4 d. nutarimu Nr. 358 pakeista Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtint Valstybs tarnautoj kvalifikacini klasi suteikimo ir valstybs tarnautoj vertinimo taisykli 20 punkto redakcija.

26

mechanizmus, sprendiant dl j karjeros pagal Valstybs tarnybos statymo 22 straipsnyje numatytas taisykles. Atmesdamas pareikjo praym, panaikinus vertinimo komisijos ivad, pareikjo tarnybin veikl pareigoti vertinti institucijos steigjo sudarytai valstybs tarnautoj vertinimo komisijai, pirmosios instancijos teismas nurod, jog pagal Valstybs tarnybos statymo 22 straipsnio 3 dal karjeros valstybs tarnautoj vertina valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos vadovo sudaryta vertinimo komisija. Valstybs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanios staigos vadovo sudaryta vertinimo komisija vertina staigos vadovus, vidaus audito tarnybos vadovus bei auditorius, vertinimo komisijos narius ir 18-20 kategorij valstybs tarnautojus. Valstybs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanios staigos vadovas vertinimo komisij sudaro i skirting valstybs ar savivaldybi institucij ar staig valstybs tarnautoj. Pareigos vertinti pareikjo veikl perklimas staigos steigjo funkcijas atliekanios institucijos sudaromai valstybs tarnautoj vertinimo komisijai statymu nenumatytas, todl toks reikalavimas neteistas i esms. 1.2.4. Susipainus su teism praktika, nagrinjant ginus dl vertinimo komisijos pasilymus gyvendinani sprendim bei kvalifikacini klasi suteikim reglamentuojani teiss norm taikymo, pastebta, jog ios kategorijos ginai itin reti. Nuo 2002 m. vidurio, kai sigaliojo naujoji Valstybs tarnybos statymo redakcija38, inagrintos tik 3 tokios bylos. 1.2.4.1. Administracinje byloje A-837/2006 pareikja ginijo vertinimo komisijos pasilymus gyvendinant valstybs tarnautoj pareigas primusio asmens sprendim dl III kvalifikacins klass panaikinimo, vienu i tokio reikalavimo pagrind nurodydama, jog vienas i vertinimo komisijos nari balsavo, neturdamas tam teiss vertinant pareikjos tarnybin veikl posdio protokol ra komisijos nar, todl ji neturjo teiss balsuoti. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija nutartyje nurod, kad Valstybs tarnybos statymo 22 straipsnio 1 dalyje39 numatyta, jei valstybs tarnautojo tarnybin veikla vertinama nepatenkinamai, valstybs tarnautoj vertina vertinimo komisija. Valstybs tarnautoj kvalifikacini klasi suteikimo ir valstybs tarnautoj vertinimo taisykli40 3 punktas nustato, kad teiss akte dl vertinimo komisijos sudarymo nurodomi vertinimo komisijos pirmininkas ir kiti jos nariai. iuo teiss aktu gali bti paskirtas ir vertinimo komisijos sekretorius. Vertinimo komisijos sekretorius nra vertinimo komisijos narys. iuo atveju sudarant vertinimo komisij sekretorius paskirtas nebuvo. Komisijos posdio protokol ra komisijos nar. Tai kolegijos vertinta kaip nustatytos tvarkos paeidimas, taiau konstatuota, jog dl to protokol ras asmuo neprarado savo kaip komisijos nario statuso ir galjo balsuoti dl tarnautoj vertinimo bei silym valstybs tarnautoj darb primusiam asmeniui. Toks paeidimas neturjo takos komisijos priimto sprendimo pagrstumui bei teistumui, todl nra pagrindas j naikinti. Kaip matyti, kolegija, aikindama Valstybs tarnautoj kvalifikacini klasi suteikimo ir valstybs tarnautoj vertinimo taisykli reikalavimus, prijo ivad, jog ir tais atvejais, kai teiss aktu dl vertinimo komisijos sudarymo vertinimo komisijos sekretorius nepaskiriamas, faktas, kai vertinimo komisijos protokol tokioje situacijoje rao vienas i komisijos nari, vertintinas kaip pamintos Tvarkos paeidimas. 2. Statutini pareign karjeros santykius reguliuojani teiss norm taikymas 2.1. Teism praktika rodo, jog po Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 29 d. statymu Nr. IX-1538, sigaliojimo dl karjer
38 39

Lietuvos Respublikos 2002 m. balandio 23 d. statymas Nr. IX-855. Valstybs tarnybos statymo 22 straipsnio 2002 m. balandio 23 d. statymo Nr. IX-855 redakcija. 40 Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 17 d. nutarimu Nr. 909.

27

reglamentuojani teiss norm taikymo bta gin tik dl vidaus tarnybos sistemos pareign veiklos vertinimo atestacijos. 2.1.1. Vidaus tarnybos sistemos pareign ir j veiklos vertinim (atestavim) reglamentuojanios teiss normos Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnyje41 nustatyta: 1. Pareigno tarnybin veikl, sugebjimus bei tinkamum einamoms pareigoms atestacijos metu vertina vidaus reikal staigos pareign atestacijos komisija. 2. Pareignas, priimtas vidaus tarnyb, pirm kart atestuojamas po primimo prajus ne maiau kaip 6 mnesiams. Vliau jis atestuojamas ne reiau kaip kart per 4 metus. 3. Prireikus vidaus reikal ministras, vidaus reikal centrins staigos vadovas ar vidaus reikal staigos vadovas savo sakymu gali surengti neeilin sau pavaldi pareign atestacij. 4. Pareign atestavimo tvark nustato vidaus reikal ministras. 5. Ginai dl pareign atestavimo rezultat sprendiami teiss akt nustatyta tvarka. Vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog sigaliojus neigiamai atestacijos ivadai pareign galima perkelti viena pakopa emesnes pareigas, o pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 3 punkt atleisti i vidaus tarnybos. Vidaus tarnybos statute tvirtint atestacijos teisin reguliavim detalizuoja Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnio 4 dalies pagrindu vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 29 d. sakymu Nr.1V-314 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareign atestavimo tvarkos taisykls, kuri Bendrosiose nuostatose nurodoma: 1. Vidaus tarnybos sistemos pareign atestavimo tvarkos taisykls (toliau ir Taisykls) reglamentuoja vidaus tarnybos sistemos pareigno (toliau pareignas) atestavimo tvark. 2. Pareigno atestavimo tikslas vertinti pareigno tarnybin veikl, sugebjimus bei tinkamum einamoms pareigoms. 3. Pareignas atestuojamas ne reiau kaip kart per 4 metus. Pareignas, priimtas vidaus tarnyb, pirm kart atestuojamas po primimo vidaus tarnyb prajus ne maiau kaip 6 mnesiams. 4. Prireikus vidaus reikal ministras ar vidaus reikal staigos vadovas savo sakymu gali surengti neeilin sau pavaldi pareign atestacij. Neeilin pareigno atestacija gali bti rengiama ne anksiau kaip prajus 6 mnesiams nuo eilins pareigno atestacijos dienos. 5. Pareignas negali bti atestuojamas, jeigu jis: 5.1. eina pareigas trumpiau negu 6 mnesius; 5.2. ijs atostog vaikui priirti, kol sueis treji metai. Pareignas, grs darb po atostog vaikui priirti, gali bti atestuojamas tik prajus 6 mnesiams po jo grimo darb. Anksiau kaip po 6 mnesi toks pareignas gali bti atestuojamas tik jo praymu. 6. Nias ar krtimi maitinanias pareignes atestacijos komisija vertina tik j praymu. <...> 22. Pasibaigus pokalbiui ir atestuojamam pareignui nedalyvaujant, atestacijos komisijos nariai balsuoja dl ivados: 22.1. pareignas tinka eiti pareigas; 22.2. pareignas netinka eiti pareig (neigiama ivada). 22.3. pareignas netinka tarnauti vidaus tarnyboje (neigiama ivada). 23. Esant taisykli 22.1 punkte nurodytai komisijos ivadai komisija silo vadovui, skirianiam pareign pareigas, palikti pareign eiti tas paias pareigas, taip pat gali silyti atsivelgti i ivad, vykdant atrank laisvas auktesnes pareigno pareigas.
41

Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 29 d. statymu Nr. IX-1538.

28

Esant taisykli 22.2 punkte nurodytai komisijos ivadai atestacijos komisija silo vadovui, skirianiam pareign pareigas, perkelti pareign viena pakopa emesnes pareigas. Pasilymas turi bti gyvendintas ne vliau kaip per 20 darbo dien nuo ios ivados siteisjimo. Esant taisykli 22.3 punkte nurodytai ivadai komisija silo vadovui, skirianiam pareign pareigas, atleisti pareign i vidaus tarnybos. is pasilymas turi bti gyvendintas kit darbo dien po ios ivados siteisjimo. Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro 2004 m. balandio 14 d. sakymu Nr. 1V-123 Vidaus tarnybos sistemos pareign atestavimo tvarkos taisykli 23 punktas idstytas nauja redakcija, kurioje pakeista atestacijos komisijos neigiamos ivados gyvendinimo tvarka neigiamos ivados gyvendinimo terminas skaiiuotinas ne nuo ivados siteisjimo, o nuo ios ivados primimo. 2.1.2. Teism praktika taikant anksiau pamintas teiss normas 2.1.2.1. Administracinje byloje A-422/2004 statutinis pareignas K. P. kreipsi teism, ginydamas sakym dl neeilins atestacijos jam surengimo nurodydamas, kad ji rengiama teiss aktuose nenumatytu teisiniu pagrindu suabejojus jo primimo tarnyb teistumu. Tuo tarpu pareigno atestavimo tikslas vertinti pareigno tarnybin veikl, sugebjimus bei tinkamum einamoms pareigoms. Kadangi Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnyje neapibriami neeilins atestacijos paskyrimo pagrindai, pareikjas mano, jog taikytina Valstybs tarnybos statymo 22 straipsnio 13 dalis42, kurioje numatyta, kad neeilinis valstybs tarnautojo vertinimas gali bti surengtas tik tada, kai ikyla abejoni dl staigos vadovo ar karjeros valstybs tarnautojo tarnybins veiklos rezultat arba yra valstybs tarnautojo raytinis praymas perkelti auktesnes pareigas. rodymai, esantys byloje, liudija, jog sakymas dl K. P. neeilins atestacijos priimtas nustaius, kad pareikjas neatitinka jo kvalifikacijai keliamo reikalavimo neturi btino vidurinio isilavinimo. Klaipdos apygardos administracinis teismas sprendimu pareikjo praym atmet. Pareikjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, padav apeliacin skund, kuriam idst prayme dl ginijamo sakymo panaikinimo nurodytus neeilins atestacijos skyrimo neteistumo argumentus. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija nutartimi pareikjo apeliacin skund atmet nurodydama, jog Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnio 3 dalies nuostata, kad neeilin atestacija gali bti surengta prireikus, aikintina kaip vidaus reikal ministro, vidaus reikal centrins staigos vadovo ar vidaus reikal staigos vadovo teis surengti neeilin atestacij esant tam tikroms faktinms aplinkybms, kelianioms abejoni dl pareigno kvalifikacijos, taip pat ir dl pareigno atitikimo Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnyje numatytus reikalavimus (turti ne emesn kaip vidurin isilavinim Statuto 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, be to, pripaino, jog Valstybs tarnybos statymo 22 straipsnio 13 dalis, kurioje tvirtinti neeilins atestacijos karjeros valstybs tarnautojams paskyrimo pagrindai, statutiniams pareignams, kuri tarnybos santykiai reglamentuoti Vidaus tarnybos statute43, netaikytina. Remiantis Valstybs tarnybos statymo 4 straipsnio 2 dalimi44, statutiniams valstybs tarnautojams io statymo nuostatos taikomos tiek, kiek j statuso nereglamentuoja statutai, iskyrus io statymo nustatyt darbo apmokjimo tvark. Pareigno statusas, pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dal, yra pareigno teisin padtis. Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog neeilin pareign atestacija gali bti surengta prireikus ir tik iame statute nurodyt pareign sakymu, t. y. Vidaus tarnybos statutas
42 43

Valstybs tarnybos statymo 22 straipsnio 2002 m. balandio 23 d. statymo Nr. IX-855 redakcija. Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 29 d. statymu Nr. IX-1538. 44 Valstybs tarnybos statymo 4 straipsnio 2 dalies 2002 m. balandio 23 d. statymo Nr. IX-855 redakcija.

29

reglamentuoja neeilins atestacijos skyrimo pagrindus, todl Valstybs tarnybos statymo 22 straipsnio 13 dalis negali bti taikoma. 2.1.2.2. Administracinje byloje A-891/2004 G. A. ginijo rajono policijos komisaro sakym dl neeilins atestacijos jai surengimo. Pareikja man, jog nebuvo teisini pagrind jos neeilinei atestacijai, nes joks poreikis, slygotas konkrei fakt dl pareigno tarnybins veiklos, abejoni sugebjimais bei tinkamumu eiti pareigas, nevardijamas. Pirmosios instancijos teismas panaikino ginijam sakym. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, padav apeliacin skund nurods, jog neeilin atestacija teistai paskirta dl nustatyt tyrj darbo trkum, todl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija nutartimi apeliacin skund atmet nurodiusi, jog Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnio 3 dalyje numatyta teis prireikus surengti neeilin pareign atestacij negali bti suprantama kaip statyme nurodyt pareign teis toki atestacij surengti be teiss akte dl atestacijos rengimo vardijam pagal Vidaus tarnybos statut atestavimo tikslus atitinkani konkrei ir aiki faktini pagrind. Atsakovo minimos neeilins atestacijos prieastys kolegijos paneigtos, vertinus visus bylai svarbius rodymus. 2.1.2.3. Administracinje byloje A-78/2005 A. K. ginijo miesto vyriausiojo policijos komisariato virininko sakym, kuriuo gyvendinta atestacijos komisijos ivada, ir jis perkeltas i Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato kriminalins policijos Nusikaltim tyrimo skyriaus virininko pareig pareigas vyriausiajame policijos komisariate. Byloje nustatyta, jog atestacijos komisija prim neigiam ivad pareignas netinka eiti pareig45. Esant taisykli 22.2 punkte nurodytai komisijos ivadai atestacijos komisija silo vadovui, skirianiam pareign pareigas, perkelti pareign viena pakopa emesnes pareigas46. iuo atveju atestacijos komisija vadovui pateik silym perkelti pareikj kitas lygiavertes pareigas, t. y. prim sprendim, kokio nenumato vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 29 d. sakymu Nr.1V-314 patvirtint Vidaus tarnybos sistemos pareign atestavimo tvarkos taisykli 23 punktas, o vadovas neturjo teisinio pagrindo gyvendinti atestacins komisijos ivad jos silomu bdu. 2.2. Per apibendrinimui pasirinkt laikotarp buvo inagrinta viena byla, kurioje sprstas ginas dl diplomato karjer reguliuojani teiss norm taikymo perklimo kitas pareigas dl tarnybins btinybs ir rotacijos principo taikymo slyg bei taisykli. 2.2.1. Diplomato karjer perklim kitas pareigas dl tarnybins btinybs ir rotacijos principo taikym reglamentuojanios teiss normos Diplomatins tarnybos statymo47 1 straipsnyje nustatyta, jog Valstybs tarnybos statymas, darbo santykius ir socialines garantijas nustatantys statymai bei kiti teiss aktai diplomatams taikomi tiek, kiek j statuso ir socialini garantij nenustato is statymas.

Vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 29 d. sakymu Nr.1V-314 patvirtint Vidaus tarnybos sistemos pareign atestavimo tvarkos taisykli 22.2 punktas. 46 Vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 29 d. sakymu Nr.1V-314 patvirtint Vidaus tarnybos sistemos pareign atestavimo tvarkos taisykli 23 punkto antra pastraipa. 47 Diplomatins tarnybos statymas, priimtas 1998 m. gruodio 29 d. statymu Nr. VIII-1012.

45

30

Diplomatas, remiantis Diplomatins tarnybos statymo 3 straipsniu, yra diplomatin rang turintis Lietuvos Respublikos pilietis. Jis yra statutinis valstybs tarnautojas, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutart ar terminuot diplomato tarnybos sutart. Atestacijos komisija svarsto diplomat kandidatras, taip pat, ar diplomatai tinka skiriamoms ar einamoms pareigoms, diplomat siuntimo mokytis ar stauotis usienio valstybse, diplomatini rang suteikimo klausimus ir teikia rekomendacijas usienio reikal ministrui. Atestacijos komisijos nuostatus tvirtina ir jos pirminink bei narius skiria usienio reikal ministras (Diplomatins tarnybos statymo 6 straipsnio 2 dalis). Atestacijos komisijos nuostatus usienio reikal ministras patvirtino 2003 m. birelio 19 d. sakymu Nr. 106 (vliau buvo keiiami; leidinyje Valstybs inios neskelbti). Diplomatins tarnybos statymo 24 ir 25 straipsniuose nustatytos diplomato perklimo kitas pareigas taikant rotacijos princip taisykls. Diplomatins tarnybos statymo 24 straipsnyje nurodoma: 1. Diplomat darbui taikomas rotacijos principas: priimtas Lietuvos Respublikos diplomatin tarnyb diplomatas Usienio reikal ministerijoje paprastai dirba 3 metus ( laikotarp skaiiuojamas parengiamasis laikotarpis); vliau diplomatas paprastai 3 metams usienio reikal ministro sakymu paskiriamas dirbti Lietuvos Respublikos diplomatin atstovyb ar konsulin staig, i kurios usienio reikal ministro sakymu grintas Usienio reikal ministerij (ar paskirtas dirbti Lietuvos Respublikos diplomatin atstovyb ar konsulin staig kitoje usienio valstybje) joje vl paprastai dirba 3 metus iki kito paskyrimo. i rotacijos taisykl netaikoma Lietuvos Respublikos diplomatiniams atstovams. 2. Usienio reikal ministras sakymu gali priimt Lietuvos Respublikos diplomatin tarnyb diplomat paskirti dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinje atstovybje ar konsulinje staigoje, nors jis ir nra idirbs io straipsnio 1 dalyje nustatyto laikotarpio Usienio reikal ministerijoje, arba bet kur diplomat paskirti dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinje atstovybje ar konsulinje staigoje, arba grinti i jos Usienio reikal ministerij (ar paskirti dirbti Lietuvos Respublikos diplomatin atstovyb ar konsulin staig kitoje usienio valstybje) anksiau arba vliau, nei sueina 3 metai. Diplomatins tarnybos statymo 25 straipsnyje nustatytos Lietuvos Respublikos diplomatinje atstovybje ar konsulinje staigoje idirbusio diplomato skyrimo darb Usienio reikal ministerijoje tvarka ir slygos: 1. Diplomatas, idirbs Lietuvos Respublikos diplomatinje atstovybje ar konsulinje staigoje io statymo 24 straipsnyje nustatyt laikotarp, jo sutikimu paskiriamas Usienio reikal ministerijoje pareigoms, kurios pagal darbo umokesio lyg yra ne emesns u tas, kurias jis jo iki ivykdamas dirbti Lietuvos Respublikos diplomatin atstovyb ar konsulin staig, jei usienio reikal ministras Atestacijos komisijos teikimu nenusprendia kitaip. Tokiu atveju diplomatas per 10 dien turi teis ratu pareikalauti, kad jam bt pranetos priimto sprendimo prieastys. <...> 3. Paskyrimas dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinje atstovybje ar konsulinje staigoje ar grinimas darb Usienio reikal ministerijoje forminamas usienio reikal ministro sakymu. Diplomato tarnybos sutartyje padaromi raai apie sutarties pakeitim. Diplomatins tarnybos statymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog usienio reikal ministro sakymu diplomatas, jeigu neprietarauja, gali bti laikinai perkeltas i Usienio reikal ministerijos Prezidentr, Seim, Vyriausyb, kit ministerij ar Vyriausybs staig. Dl tokio perklimo nenutrksta diplomato tarnybos sutartis, jam paliekamas turtas diplomatinis rangas. Be to, paymtina, jog Diplomatins tarnybos statymas nereglamentuoja diplomat laikino perklimo kitas pareigas esant tarnybinei btinybei, todl, remiantis io statymo 1 straipsniu, taikytinos Valstybs tarnybos statymo 18 straipsnyje nustatytos tokio perklimo taisykls.

31

2.2.2. Teism praktika taikant anksiau pamintas teiss normas Administracinje byloje A-433/2005 Vyriausiasis administracinis teismas suformulavo kelias svarbias Diplomatins tarnybos statymo norm, reguliuojani diplomato karjeros santykius, taikymo taisykles. ioje byloje nustatyta, jog pareikjas i Lietuvos Respublikos ambasados vienoje i valstybi patarjo pareig laikinai perkeltas darbui Usienio reikal ministerij dl tarnybins btinybs. Inykus iam pagrindui, tsta jo rotacija pagal Diplomatins tarnybos statymo 24 ir 25 straipsniuose tvirtintas taisykles. Pareikjas ginijo tarnybinio btinumo, kaip pagrindo laikinam perklimui darbti Usienio reikal ministerij, pasibaigim, o taip pat nurod esminius diplomat rotacijai taikytin taisykli paeidimus. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija nutartyje nurod, jog pareikjas i ambasados patarjo pareig darbui ministerijoje perkeltas esant tarnybinei btinybei remiantis Valstybs tarnybos statymo 18 straipsnio 2 dalimi. Tarnybins btinybs atsiradimo ir pasibaigimo fakto konstatavimas yra darbdavio, iuo atveju usienio reikal ministro, diskrecija, suponuota atsakomybs u ministerijai pavest funkcij tinkam gyvendinim (Diplomatins tarnybos statymo 2 straipsnio 3 dalis, Usienio reikal ministerijos nuostat 6.5 papunktis, 6.14 papunktis), todl valstybs tarnautojas, dl tarnybinio btinumo laikinai vykds jam nustatytas pareigas, neturi teisini pagrind perklimo pasibaigim ginyti rodindamas ilikusi tarnybin btinyb. Gino ribos dl laikino perklimo esant tarnybiniam btinumui pasibaigimo apibriamos procedr, utikrinani diplomato teises, ir tokiam valstybs tarnautojui nustatyt garantij taikymo teistumo vertinimu. Dl diplomato rotacijos taisykli taikymo kolegija nurod, kad pagal Diplomatins tarnybos statymo 25 straipsnio 1 dal diplomatas, idirbs Lietuvos Respublikos diplomatinje atstovybje ar konsulinje staigoje io statymo 24 straipsnyje nustatyt laikotarp, jo sutikimu paskiriamas Usienio reikal ministerijoje pareigoms, kurios pagal darbo umokesio lyg yra ne emesns u tas, kurias jis jo iki ivykdamas dirbti Lietuvos Respublikos diplomatin atstovyb ar konsulin staig, jei usienio reikal ministras Atestacijos komisijos teikimu nenusprendia kitaip. Jeigu toks sutikimas negautas, perklimas negalimas ir yra teisinis pagrindas pradti diplomato tarnybos sutarties nutraukimo, remiantis Diplomatins tarnybos statymo 58 straipsnio 3 dalimi, procedras. ioje byloje nustatyta, jog susipaindamas su ministro sakymu dl jo perklimo dirbti ministerij vykdant rotacij, pareikjas jame ra Nesutinku, taiau dirbti pareigose, kurias buvo perkeltas, pradjo suprasdamas galimas teisines pasekmes, numatytas Diplomatins tarnybos statymo 58 straipsnio 3 dalyje. Tokia faktin situacija kolegijos kvalifikuota kaip tarnautojo perklimas pareigas Usienio reikal ministerijoje be jo sutikimo, t. y. perklimas paeidiant Diplomatins tarnybos statymo 25 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus. Paymtina ir tai, jog Atestacijos komisijos nuostatuose, patvirtintuose ministro 2003 m. birelio 19 d. sakymu Nr. 106 (su pakeitimais, priimtais ministro 2003 m. gruodio 8 d. sakymu Nr. 210 ir 2004 m. kovo 31 d. sakymu Nr. V-48), numatytos garantijos rotuojamiems diplomatams: jei jiems silomos kitos pareigos nei jie nurod pateiktoje paskyrimo pageidavimo anketoje, tik diplomatui nesutikus su dviem silymais uimti pareigas ministerijos padaliniuose, Komisija savo nuoira rekomenduoja ministrui skirti diplomat kitas pareigas ministerijoje (Atestacijos komisijos nuostat 40 punktas). Tokios garantijos pareikjui nebuvo suteiktos, todl konstatuotas jo teisi paeidimas ir nustatyti j gynimo bdai.

V SKYRIUS DARBO UMOKESTIS

32

Valstybs tarnautoj darbo umokesio struktra, jos element sandara ir mokjimo pagrindai yra nustatyti Valstybs tarnybos statymo48 VI skyriuje. Remiantis Valstybs tarnybos statymo 4 straipsnio 2 dalimi, statutiniams valstybs tarnautojams io statymo nustatyta darbo apmokjimo tvarka taikoma be ilyg. Paymtina ir tai, jog nagrinjant ginus dl valstybs tarnautoj darbo umokesio, remiantis Valstybs tarnybos statymo 4 straipsniu, subsidiariai taikomi Darbo santykius reglamentuojantys statymai bei kiti teiss aktai. 1. Valstybs tarnautoj darbo umokesio teisinis reguliavimas pagal Valstybs tarnybos statym ir kai kuriuos statutus Valstybs tarnybos statyme nustatyta: 23 straipsnis. Darbo umokestis 1. Valstybs tarnautojo darbo umokest sudaro: 1) pareigin alga; 2) priedai; 3) priemokos. 2. Pried ir priemok suma negali viryti 70 procent pareigins algos. 24 straipsnis. Pareigin alga 1. Pareigin alga nustatoma pagal pareigybs kategorij ir yra vienoda visoms tos paios kategorijos pareigybms. 2. Pareigins algos dydis apskaiiuojamas taikant pareigins algos koeficient. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybms, nustato is statymas (priedlis). Pareigins algos koeficiento vienetas yra Vyriausybs patvirtintos minimalios mnesins algos (toliau ir MMA) dydio. Pareigins algos dydis apskaiiuojamas atitinkam pareigins algos koeficient dauginant i MMA. Pareigin alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo bt 0 arba 5. 3. Valstybs tarnautoj, dirbusi ne visas mnesio darbo dienas ar dirbani ne vis darbo dien, darbo umokestis apskaiiuojamas taip: pareigins algos dydis padalijamas i to mnesio darbo valand arba dien skaiiaus pagal valstybs tarnautojo ar valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos darbo grafik; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas i valstybs tarnautojo dirbt valand arba dien skaiiaus. 25 straipsnis. Priedai 1. Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-1044 redakcija Valstybs tarnautojams mokami ie priedai: 1) u tarnybos Lietuvos valstybei sta (toliau tarnybos staas); 2) u kvalifikacin klas arba kvalifikacin kategorij; 3) u laipsn arba tarnybin rang; 4) u diplomatin rang. 2. Valstybs tarnautojams pried u tarnybos sta sudaro 3 procentai pareigins algos u kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. io priedo suma negali viryti 30 procent pareigins algos. 3. Priedas u trei kvalifikacin klas sudaro 15 procent pareigins algos, u antr kvalifikacin klas 30 procent pareigins algos, u pirm kvalifikacin klas 50 procent pareigins algos. 4. Neteko galios Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 13 d. statymu Nr. IX-2351.
48

Lietuvos Respublikos 2002 m. balandio 23 d. statymas Nr. IX-855.

33

5. io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas priedas nemokamas politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojams. 6. Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-1044 redakcija Priedai u laipsn arba tarnybin rang ir kvalifikacin kategorij gali bti mokami tik statutiniams valstybs tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas u kvalifikacin klas nemokamas statutiniams valstybs tarnautojams, iskyrus valstybs tarnautojus, kuri tarnyb reglamentuoja Diplomatins tarnybos statymas. 7. io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viryti 55 procent pareigins algos. 26 straipsnis. Priemokos 1. Valstybs tarnautojams mokamos ios priemokos: 1) u darb poilsio bei veni dienomis ir nakties metu; 2) u darb kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo slygomis; 3) u prast darbo krv virijani veikl ar papildom uduoi, atliekam virijant nustatyt darbo trukm, atlikim. Papildomos uduotys valstybs tarnautojui turi bti suformuluotos ratu. 2. io straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta priemoka negali bti mokama ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo, iskyrus politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus. Jei valstybs tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti io straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytomis slygomis, laikoma, kad jos gavo nuolatin pobd. iuo atveju sprendiama dl valstybs tarnautojo pareigybs apraymo papildymo. 3. io straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos priemokos negali viryti 60 procent pareigins algos. Remiantis Valstybs tarnybos statymo 25 straipsnio 6 dalimi, statutiniams valstybs tarnautojams priedai u laipsn arba tarnybin rang ir kvalifikacin kategorij yra nustatyti j veikl reglamentuojaniuose statutuose. Vidaus tarnybos statuto49 septintasis skirsnis nustato priedus u laipsnius, kvalifikacines kategorijas bei priemokas u darb poilsio bei veni dienomis ir nakties metu, u darb kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo slygomis, u prast darbo krv virijani veikl ar papildom uduoi, atliekam virijant nustatyt darbo trukm, atlikim, taip pat pareignams, tarnaujantiems Jungtini Taut, kit tarptautini organizacij pajg misijose u Lietuvos Respublikos rib bei pareignams, kuri darbas tiesiogiai susijs su tarnybini gyvn prieira ir dresavimu. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto50 devintasis skirsnis nustato muitins pareignams mokamus priedus u tarnybos Lietuvos valstybei sta, kvalifikacin kategorij ir pareigin laipsn. Panaus teisinis reguliavimas nustatytas ir kituose statutuose, taiau gin dl darbo umokesio pagal juos mokjimo teismuose nenagrinta. 2. Teism praktika nagrinjant ginus dl darbo umokesio ir suformuluotos teiss taikymo taisykls 2.1. Administracinje byloje I-958-17/2005 I. V. ginijo atsisakym skaityti jos dirbt laik paslaug valstybs tarnautoju tarnybos Lietuvos valstybei sta, reikming priedui pagal Valstybs tarnybos statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkt gauti. Ji nurod, jog yra karjeros
49 50

Vidaus tarnybos statutas, priimtas 2003 m. balandio 29 d. statymu Nr. IX-1538. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto, patvirtinto 2003 m. birelio 19 d. statymu Nr. IX-1635, redakcija.

34

valstybs tarnautoja viename i Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorini skyri. Nuo 1990 m. kovo 11 dienos iki 2002 m. liepos 1 dienos, t. y. Valstybs tarnybos statymo naujos redakcijos sigaliojimo51, kai nutrko paslaug valstybs tarnautojo statusas, ji jo A lygio paslaug valstybs tarnautojo pareigas, kuris turi bti skaitomas tarnybos Lietuvos valstybei sta, reikming priedui pagal Valstybs tarnybos statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkt gauti. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu pareikjos praym tenkino. Remiantis Valstybs tarnybos statymo 42 straipsniu52, pagal statym tarnybos sta sudaro Lietuvos valstybei itarnaut nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybs tarnautojo pareigas, skaitant io statymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1-4 punktuose nurodytas pareigas (iskyrus savivaldybs tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), met skaiius. Tarnybos staas skaiiuojamas nuo valstybs tarnautojo tarnybos (darbo) valstybs ir savivaldybi institucijose ir staigose pradios arba nuo paskyrimo (irinkimo) pareigas valstybs tarnyboje io ir kit statym nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybs tarnautojo pareigas valstybs ir savivaldybi institucijose ir staigose staas sudedamas. tarnybos sta taip pat skaitomas kasmetini, ntumo ir gimdymo atostog, atostog vaikui priirti, kol jam sueis treji metai, perklimo pareigas tarptautinje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sjungos institucijoje ar staigoje pagal io statymo 19 straipsnio 2 dal, darbo tarptautinje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sjungos institucijoje ar staigoje laikotarpiai, mokymosi atostogos ir pagal io statymo 37, 38 ir 39 straipsnius suteikt atostog laikas bei ligos paalpos gavimo laikotarpiai. Atsivelgiant tarnybos sta, nustatomas io statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis. Valstybs tarnybos statymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigojimas Vyriausybei nustatyti Tarnybos stao skaiiavimo tvark. Tarnybos Lietuvos valstybei stao skaiiavimo tvark (toliau ir Tvarka) Lietuvos Respublikos Vyriausyb patvirtino 2002 m. birelio 17 d. nutarimu Nr. 910. Tvarkos 5 punkte nurodoma, jog iki Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo pakeitimo statymo (in., 2002, Nr. 45-1708) sigaliojimo valstybs tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos einant vieojo administravimo valstybs tarnautojo bei A ir B lygi paslaug valstybs tarnautoj pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo (in., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270, Nr. 92-2845, Nr. 102-3213, Nr. 105-3312; 2001, Nr. 37-1231, Nr. 111-4024; 2002, Nr. 38-1362) 1, 2 priedliuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. rugsjo 26 d. nutarime Nr. 1169 Dl vieojo administravimo valstybs tarnautoj pareigybi lygi ir kategorij patvirtinimo (in., 2001, Nr. 83-2900) ir Valstybs tarnautoj pareigybi pavyzdiniame srae, patvirtintame vidaus reikal ministro 2002 m. balandio 22 d. sakymu Nr. 195 (in., 2002, Nr. 42-1575), taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo (in., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270; 2001, Nr. 37-1231) 4 straipsnio 4 dalies 1-6 punktuose. Pagal Tvarkos 6.2 punkt A ir B lygi paslaug valstybs tarnautoj pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir staigose, ilaikomose i Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi biudet, taip pat i valstybs steigt fond, kurioms eiti pagal tuo metu galiojanius teiss aktus arba vidaus dokumentus buvo btinas auktasis arba auktesnysis (specialusis vidurinis) isilavinimas. Pagal Valstybinio socialinio draudimo statymo53 42 straipsnio 3 dal54 valdyba yra ilaikoma i valstybinio socialinio draudimo fondo l ir veikia pagal statym ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs tvirtinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo staig nuostatus.

51 52

Lietuvos Respublikos 2002 m. balandio 23 d. statymas Nr. IX-855. Valstybs tarnybos statymo 42 straipsnio 2003 m. spalio 7 d. statymo Nr. IX-1747 redakcija. 53 1991 m. gegus 21 d. statymas Nr. I-1336. 54 Valstybinio socialinio draudimo statymo 42 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi Valstybs tarnybos statymo naujosios redakcijos sigaliojimo metu.

35

Pareikja iki Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo pakeitimo statymo (in., 2002, Nr. 45-1708) sigaliojimo jo A lygio paslaug valstybs tarnautojo pareigas i valstybinio socialinio draudimo fondo l ilaikomoje staigoje. Remiantis Tvarkos 6.2 punktu laikotarpis einant A lygio paslaug valstybs tarnautojo pareigas skaitytinas tarnybos Lietuvos valstybei sta, reikming priedui pagal Valstybs tarnybos statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkt gauti. 2.2. Administracinje byloje A-831/2005 A. D. kreipsi teism, reikalaudamas pareigoti atsakov mokti jam Valstybs tarnybos statymo 26 straipsnio 3 dalyje numatyto dydio priemok u prast darbo krv virijani veikl ir papildom uduoi atlikim trumpais terminais. Pareikjas nurod, jog jam buvo pavesta rengti teiss aktus, nesusijusius su pareigybs aprayme priskirtomis funkcijomis bei kompetencija, todl jam moktina priemoka remiantis Valstybs tarnybos statymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu u prast darbo krv virijani veikl ar papildom uduoi, atliekam virijant nustatyt darbo trukm, atlikim. Pirmosios instancijos teismas pareikjo praym atmet kaip nepagrst. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija atmet pareikjo apeliacin skund ir nutartyje nurod, jog Valstybs tarnybos statymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad valstybs tarnautojams mokamos priemokos u prast darbo krv virijani veikl ar papildom uduoi, atliekam virijant nustatyt darbo trukm, atlikim, todl esmin teisiniu poiriu reikminga aplinkyb, nuo kurios konstatavimo priklauso teis gauti priemok prie pareigins algos, yra prastos darbo krv virijanios veiklos faktas. Vadovaujantis Administracini byl teisenos statymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pareikjui tenka pareiga pateikti rodymus, patvirtinanius fakt. Padaryta ivada, jog pareikjas nerod, kad jo darbo krvis vykdant pavedim rengti teiss aktus virijo prastj. 2.3. Svarbias teiss taikymo taisykles Vyriausiasis administracinis teismas suformulavo administracinje byloje Nr. A-638/2005. ioje byloje L. . 2004 m. lapkriio 2 d. kreipsi Kauno apygardos administracin teism, praydamas priteisti i policijos komisariato 2 409,88 Lt neimokto darbo umokesio ir delspinigius iki darbo umokesio imokjimo dienos. Pareikjas, remdamasis Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnio 1 dalimi, nurod, kad su atleidiamu i vidaus tarnybos pareignu turi bti visikai atsiskaityta jo atleidimo dien. 2004 m. birelio 21 d. pareikjas buvo atleistas i tarnybos, taiau iki kreipimosi teism dienos jam nebuvo grintas priklausantis darbo umokestis. Pareikjas paymjo, kad, skaiiuojant darbo umokest nuo 2003 met pradios iki jo atleidimo i tarnybos dienos (2004 m. birelio 21 d.), buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 Dl valstybs tarnautoj darbo umokesio skaiiavimo taisykli patvirtintomis Valstybs tarnautoj darbo umokesio skaiiavimo taisyklmis (toliau ir Taisykls), dl to susidar 2 409,88 Lt darbo umokesio nepriemoka. Taisyklmis buvo vadovaujamasi nepagrstai policijos pareigno darbo umokestis, nustatytas statymo lygio teiss akt, galjo bti sumaintas taip pat tik statymo nustatyta tvarka. Be to, Taisykls neleidia keisti pareigno darbo umokesio taip, kad jis sumat, nes darbo umokestis yra viena esmini darbo sutarties slyg (Darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalis), kuri gali bti keiiama tik nutraukiant vien darbo sutart ir sudarant nauj. Pareikjas akcentavo, kad apie besikeiianias darbo slygas jis nebuvo informuotas, todl jo darbo umokestis sumaintas neteistai. Savo reikalavim priteisti delspinigius u ne laiku imokt atlyginim pareikjas grind Delspinigi nustatymo u imok, susijusi su darbo santykiais, pavluot mokjim statymo 2 straipsnio l dalimi. Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. vasario 7 d. sprendimu pareikjo skund patenkino i dalies, priteis i Kauno rajono policijos komisariato pareikjui 2 409,88 Lt neimokto darbo umokesio, kit skundo dal atmet.

36

Atsakovas apeliaciniu skundu pra pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo sprendim ir priimti nauj sprendim pareikjo skund dl neimokto sumainto darbo umokesio atmesti. Vyriausiojo administracinio teismo iplstin teisj kolegija nutartimi atsakovo apeliacin skund atmet ir nurod, jog nagrinjamoje byloje pareikjas pareik reikalavim dl negauto darbo umokesio priteisimo. Nors is reikalavimas yra kils i valstybs tarnybos teisini santyki, taiau jo pobdis i esms skiriasi nuo gin, susijusi su valstybs tarnautojo atliekamais vieojo administravimo veiksmais, ir nuo kit tarnybini gin. Gin, susijusi su valstybs tarnautoj darbo umokesiu, specifikum yra akcentavs Europos mogaus Teisi Teismas, nurodydamas, kad ginai, susij su primimu valstybs tarnyb, karjera ir valstybs tarnybos tarnautoj tarnybos pasibaigimu, pagal bendrj princip nepatenka Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencijos) 6 straipsnio 1 dal, t. y. nevertinami kaip civilinio pobdio teisi ir pareig klausimas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme. (r. 1997 m. kovo 17 d. ETT sprendim byloje Neigel prie Pranczij, Sprendim ir nutari rinkinys 1997-II, 410 p., 43). Taiau prieingai yra tais atvejais, kai gine ikelti reikalavimai yra susij su ekonominmis teismis, tokiomis kaip darbo apmokjimas (r. 1997 m. rugsjo 2 d. ETT sprendim byloje De Santa prie Italij, Rinkinys 1997-V, 1663 p., 18). Europos mogaus Teisi Teismo praktika suponuoja, kad ginai dl darbo umokesio, nors ir priklausanio mokti valstybs tarnautojui, i esms yra privatinio pobdio. Toki ivad patvirtina ir nacionalini teism praktika. Antai Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybs pareig mokti statym nustatyt darbo umokest valstybs tarnautojams, yra nurods, kad asmeniui, kuris atliko pavest darb, pagal Konstitucij atsiranda teis reikalauti, kad jam bt sumoktas visas pagal statymus ar jais remiantis ileistus kitus teiss aktus priklausantis darbo umokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bt sumoktas nustatytu laiku. i asmens teis yra ginama kaip nuosavybs teis (Konstitucijos 23 straipsnis). (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d. nutarimas). Gin dl valstybs tarnautojui priklausanio darbo umokesio specifikumas suponuoja, kad tokiems ginams nagrinti gali bti taikomos kitos teiss normos nei likusiems tarnybiniams ginams. Atsivelgiant reikalavim dl darbo umokesio priteisimo teisin pobd, turi bti aikinamos ir taikomos teiss normos ioje administracinje byloje. Byloje nesiekiama pripainti neteistu tam tikro administracinio akto, veiksmo ar neveikimo. Tokio reikalavimo dalykas yra konkrei pinigini sum priteisimas. Administracini byl teisenos statymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos administraciniuose teismuose turi bti ginijami administraciniai aktai, veiksmai arba neveikimas, ir nereglamentuojamas terminas, per kur turi bti pareikiamas valstybs tarnautojo reikalavimas dl negauto darbo umokesio priteisimo. Tokio termino nenustatyta ir Valstybs tarnybos statyme. Pagal Valstybs tarnybos statymo 5 straipsn darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys statymai bei kiti teiss aktai valstybs tarnautojams taikomi tiek, kiek j statuso ir socialini garantij nereglamentuoja Valstybs tarnybos statymas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trej met iekinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti statymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesni iekinio senaties termin. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dl negauto darbo umokesio priteisimo nenumatyta, todl Valstybs tarnybos statymo 5 straipsnio pagrindu Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trej met senaties terminas taikytinas ir pareiktiems valstybs tarnautoj reikalavimams dl nesumokto darbo umokesio priteisimo. Tokio termino taikym valstybs tarnautoj reikalavimams dl darbo umokesio priteisimo patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pareikjas reikalavo priteisti 2003 metais ir 2004 m. sausioliepos mnesiais jam nesumokt darbo umokesio dal, susidariusi atsakovui pritaikius darbo umokesio indeksavimo koeficient. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iplstin teisj kolegija

37

konstatavo, kad valstybs tarnautojams atitinkamo dydio darbo umokestis buvo nustatytas Valstybs tarnybos statymo55 VI skyriuje. Minto statymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo numatyta valstybs tarnautoj teis gauti statym ir kit teiss akt nustatyt darbo umokest. io statymo gyvendinimo tvark nustat Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo pakeitimo statymo gyvendinimo statymas56, kurio 1 straipsnio 3 dalis 2002 m. gruodio 10 d. statymu Nr. IX-1243 buvo idstyta taip: Valstybs tarnybos statymo VI skyriuje nustatytas darbo umokestis mokamas i atitinkam met valstybs ir savivaldybi biudetuose darbo umokesiui patvirtint asignavim. Jeigu valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos apskaiiuotas pagal patvirtintas valstybs tarnautoj suvienodint pareigybi kategorijas l valstybs tarnautoj darbo umokesiui poreikis virys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybs biudete ir savivaldybi biudetuose darbo umokesiui patvirtintus asignavimus, valstybs tarnautoj darbo umokestis skaiiuojamas pagal Vyriausybs patvirtintas valstybs tarnautoj darbo umokesio skaiiavimo taisykles, taiau valstybs tarnautojo pareigin alga neturi bti maesn u jo pareigin alg, gaut iki 2002 m. birelio 30 d. gyvendindama i statymo nuostat, Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2003 m. sausio 17 d. prim nutarim Nr. 53 Dl valstybs tarnautoj darbo umokesio skaiiavimo taisykli, kuriuo patvirtino Valstybs tarnautoj darbo umokesio skaiiavimo taisykles teisin pagrind mainti valstybs tarnautojams Valstybs tarnybos statymo nustatyt darbo umokest, atsivelgiant valstybs ar savivaldybs institucijai ar staigai Lietuvos Respublikos valstybs biudete ir savivaldybi biudetuose darbo umokesiui patvirtintus asignavimus. i taisykli pagrindu policijos komisariato virininkas prim 2003 m. vasario 3 d. sakym Nr. 2-9 (TE), 2003 m. gegus 29 d. sakym Nr. 1-32, 2003 m. rugsjo 30 d. sakym Nr. 1-60, 2003 m. spalio 31 d. sakym Nr. 1-71, 2004 m. sausio 27 d. sakym Nr. 1-3 ir 2004 m. balandio 29 d. sakym Nr. 2-54, kuriuose buvo nustatyti konkrets darbo umokesio indeksavimo koeficientai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodio 13 d. nutarimu pripaino, kad Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo pakeitimo statymo gyvendinimo statymo 1 straipsnio 3 dalies (2002 m. gruodio 10 d. redakcija) nuostata Jeigu valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos apskaiiuotas pagal patvirtintas valstybs tarnautoj suvienodint pareigybi kategorijas l valstybs tarnautoj darbo umokesiui poreikis virys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybs biudete ir savivaldybi biudetuose darbo umokesiui patvirtintus asignavimus, valstybs tarnautoj darbo umokestis skaiiuojamas pagal Vyriausybs patvirtintas valstybs tarnautoj darbo umokesio skaiiavimo taisykles, taiau valstybs tarnautojo pareigin alga neturi bti maesn u jo pareigin alg, gaut iki 2002 m. birelio 30 d. prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisins valstybs principui, o Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 Dl Valstybs tarnautoj darbo umokesio skaiiavimo taisykli 1 ir 2 punktai bei iuo Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu patvirtintos Valstybs tarnautoj darbo umokesio skaiiavimo taisykls prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisins valstybs principui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 72 straipsnio 4 dal neturi bti vykdomi sprendimai, pagrsti teiss aktais, kurie pripainti prietaraujaniais Konstitucijai ar statymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo vykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo sigaliojimo. Aikindamas pastarj statymo nuostat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra paymjs: Sprendimo primimo procedroje nustatyt faktini
55 56

Valstybs tarnybos statymo 2002 m. balandio 23 d. statymo Nr. IX-855 redakcija, sigaliojo 2002 m. liepos 1 d. 2002 m. balandio 23 d. statymas Nr. IX-856.

38

aplinkybi, i kuri teisinio santykio subjektams kyla teiss ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas primus sprendim, kuris jau negali bti ginijamas. Iki io momento teisinio santykio turinys nra galutinai apibrtas tikrasis teisinis santykis, su neginijamai nustatytomis to santykio dalyvi teismis ir pareigomis, dar nra galutinai susiformavs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nra gavs btino vykdymui stabilumo, nes tinkamos teiss normos (ar tinkam teiss norm) reguliuotinai situacijai parinkimo procedra nra baigta. Sprendimo vykdymas (jei teiss normos nenumato iimi ar ypating situacij) yra galimas tik tada, kai nustatyt fakt teisin kvalifikacija yra baigta. Teisin kvalifikacija baigiama vykdius vis numatyt sprendimo primimo procedr, skaitant ir statym nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo inagrinjim teisme, kai inyksta galimyb sprendimu nustatytas teisinio santykio subjekt teises ir pareigas koreguoti. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A12-219/2004 K. Jefremova prie Vilniaus miesto vyriausij policijos komisariat, kat. 8.6.1, 19.5). Nagrinjamoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iplstin teisj kolegija jau buvo konstatavusi, kad valstybs tarnautoj reikalavimams dl nesumokto darbo umokesio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trej met senaties terminas. Ginuose dl nesumokto darbo umokesio sprendimo vykdymu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikt laikyti situacij, kai asmuo yra prarads galimyb siterpti ir per teism reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklost iki teiss normos, reglamentavusios mintus santykius, pripainimo neteista. Ir, prieingai, gin dl darbo umokesio bylose sprendimas yra nevykdytas, kol valstybs tarnautojas turi teis savo paeist teisi gynim teisme ar kitose statym numatytose institucijose. Btent iki to momento, kada teis pareikti skund ar iekin teisme gali bti gyvendinta, negali bti laikoma, kad valstybs tarnautojo atvilgiu atsiradusi darbo umokesio nepriemoka yra laikoma vykdytu sprendimu Konstitucinio Teismo statymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Pareikjas teism dl negauto darbo umokesio priteisimo kreipsi nepaeisdamas termin, nustatyt tokiems reikalavimams pareikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija kaip nepagrst atmet atsakovo apeliaciniame skunde dstom argument, kad reikalavimas dl negauto darbo umokesio galt bti tenkinamas tik nuginijus vidaus administravimo aktus, kuriais remiantis toks sumaintas darbo umokestis buvo mokamas. Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad valstybs tarnautojui priklausantis darbo umokestis ir kitos su tarnybos santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u trejus metus. i nuostata, analogika Darbo kodekso 298 straipsnio nuostatai, nustato naikinamj termin, kur virijantis valstybs tarnautojui nesumoktas darbo umokestis nebegali bti priteisiamas. Tuo tarpu administraciniam aktui ginyti Administracini byl teisenos statymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mnesio terminas, skaiiuojamas nuo administracinio akto paskelbimo dienos. Administracinio akto, kuriuo nusprsta nemokti ar mokti ne vis darbo umokest, nuginijimas kaip btina reikalavimo dl darbo umokesio priteisimo tenkinimo slyga paneigt Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnio 9 dalies prasm, nes darbo umokesio u trejus metus priteisimas, nustaius vieno mnesio termin administraciniams aktams nuginyti ir reikalavimams dl negauto darbo umokesio pareikti, tapt praktikai nemanomas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj iplstin kolegija konstatavo, kad vidaus administravimo akto, kuriuo nutarta mokti valstybs tarnautojui ne vis jam priklausant darbo umokest, nenuginijimas neukerta kelio reikalauti paties negauto darbo umokesio priteisimo. Reikalavimas priteisti negaut darbo umokest nra reikalavimas dl alos atlyginimo ir nesiejamas su darbo umokesio nesumokjusio subjekto (institucijos) kalte. Dl ios prieasties Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iplstin teisj kolegija atmet apelianto argumentus, susijusius su atsakovo civilins atsakomybs pagrind nebuvimu.

39

Nutartyje konstatuota, kad atsakovo atsisakymas mokti pareikjui Valstybs tarnybos statyme nustatyto dydio darbo umokest negali bti pripaintas teistu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobd ir teisin prigimt yra dvialiai, nes pagal juos valstybs tarnautojas yra pareigotas tinkamai atlikti statymuose ir pareigybi aprayme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokti darbo umokest ir teikti kitas statymuose numatytas socialines garantijas. Pareikjas atliko savo kaip valstybs tarnautojo pareigas, taiau jam 2003 metais ir 2004 m. sausioliepos mnesiais nebuvo sumoktas pagal statym priklausantis darbo umokestis. Jau konstatuota, kad pareikjui priklausanios darbo umokesio dalies nesumokjimas negali bti laikomas vykdytu sprendimu Konstitucinio Teismo statymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareikjas yra isaugojs galimyb ginti iuo nesumokjimu paeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinjant administracin byl po Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d. nutarimo primimo, i Lietuvos Respublikos taikytin teiss akt sistemos yra paalinta Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo pakeitimo statymo gyvendinimo statymo 1 straipsnio 3 dalies nuostata ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 Dl Valstybs tarnautoj darbo umokesio skaiiavimo taisykli patvirtintos Valstybs tarnautoj darbo umokesio skaiiavimo taisykls. Sprendimas dl skundo turi bti priimamas vadovaujantis sprendimo primimo dien galiojaniomis teiss normomis. Kauno apygardos administraciniam teismui 2005 m. vasario 7 d. skelbiant sprendim, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d. nutarimu pripaintos neteistomis teiss normos nebegaljo bti taikomos. Taigi yra inyks teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galt grsti Valstybs tarnybos statyme nustatyto darbo umokesio nemokjim pareikjui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo statymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendim galia yra nukreipta ateit, tokiu aikinimu nra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d. nutarimas sigaliojo dar neubaigus teiss norm taikymo procedros, t. y. ilikus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareikjo ir atsakovo dl darbo umokesio mokjimo susiklosiusius teisinius santykius. Atsakovo sakymai, kuriuose nustatyti konkrets darbo umokesio indeksavimo koeficientai policijos komisariato valstybs tarnautojams, yra nenuginyti ir yra praleistas terminas jiems sksti, taiau tai nepanaikina teiss reikalauti priteisti darbo umokest, nes toki galimyb nustato statymai, ir jai gyvendinti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trej met senaties terminas. Dl to, teisj kolegijos nuomone, nurodyt sakym pareikjas neprivaljo ginyti. ie atsakovo sakymai negali bti vertinami ir kaip darbo slyg pakeitimas Darbo kodekso 297 straipsnio 1 dalies prasme. Reikalavimams, kylantiems i darbo slyg pakeitimo, pareikti teisini santyki atsiradimo metu galiojusioje Darbo kodekso 297 straipsnio 1 dalyje (2002 m. birelio 4 d. statymo Nr. IX-926 redakcija) nustatytas vieno mnesio terminas nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos. Darbo apmokjimo slygos yra specifin darbo slyg ris. Pagal Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dal, keiiant darbo apmokjimo slygas, sumainti darbo umokest be darbuotojo ratiko sutikimo negalima. Darbo teisiniuose santykiuose darbuotojo darbo umokestis nustatomas darbdavio ir darbuotojo susitarimo pagrindu; kiekvienoje darbo sutartyje alys sulygsta dl darbo apmokjimo slyg (DK 95 straipsnio 3 dalis). Su valstybs tarnautojais darbo sutartys nesudaromos (Valstybs tarnybos statymo 10 straipsnio 5 dalis). Valstybs tarnautoj darbo umokestis nustatytas statym ir kit teiss akt (Valstybs tarnybos statymo 2326 straipsniai), o valstybs tarnautojas turi teis statymuose ir kituose teiss aktuose nustatyt darbo umokest (Valstybs tarnybos statymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nei Valstybs tarnybos statyme, nei kituose teiss aktuose nesuteikiama teiss institucijos (staigos) vadovui priimti vidaus administravimo aktus ir susitarimo su valstybs tarnautoju pagrindu mainti valstybs tarnautojui teiss aktuose nustatyt darbo umokest. Dl to darbo apmokjimo slyg pakeitim reglamentuojanti Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalis valstybs tarnybos teisiniuose santykiuose netaikytina.

40

Pasisakydama dl delspinigi u pavluot atsiskaitym priteisimo remiantis Delspinigi nustatymo u imok, susijusi su darbo santykiais, pavluot mokjim statymo 2 straipsnio l dalimi, teisj kolegija konstatavo, kad pareikjo reikalavimas nepagrstas, nes delspinigi priteisimas siejamas su atsakovo kalte, o apskaiiuodamas pareikjui darbo umokest atsakovas vadovavosi tuo metu galiojusiais teiss aktais, t. y. dl ne viso darbo umokesio sumokjimo jo kalts nra. Kitose administracinse bylose, kuriose buvo sprendiamas klausimas dl valstybs tarnautoj negauto darbo umokesio priteisimo ir senaties taikymo tokiems reikalavimams pareikti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavs, kad senaties administracinis teismas netaiko savo iniciatyva. tai administracinje byloje A-1570/2006 Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija paymjo, kad iekinio senaties terminas yra civilins teiss institutas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VII skyriuje tvirtint teiss norm. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje yra tvirtinta imperatyvi iekinio senaties taikymo taisykl, pagal kuri iekinio senat teismas taiko tik tuo atveju, kai gino alis reikalauja. Nagrinjamoje byloje pareikjas teism su skundu buvo kreipsis 2005 m. gruodio 28 d., o indeksacija apskaiiuojant darbo umokest jam buvo taikoma nuo 2002 m. liepos 1 d., todl ioje byloje taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trej met senaties terminas priteisti reikalaujamas sumas buvo sujs laikotarpiui nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2002 m. gruodio 28 d. I atsakovo atstovs paaikinim teismo posdio metu buvo matyti, kad atsakovas byloje pra taikyti iekinio senat. Nurodyt aplinkybi pagrindu teisj kolegija pripaino, jog pirmosios instancijos teismas iekinio senaties institut ioje byloje pritaik teisingai ir pagrstai. Ir prieingai, bylose, kuriose atsakovas nepra taikyti senaties reikalavimams priteisti negaut darbo umokest, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripains, kad nebuvo pagrindo taikyti senat. tai administracinje byloje A-1562/2006 Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija nurod, kad nei atsiliepime skund, nei teismo posdio metu nagrinjamoje byloje atsakov nepra taikyti senaties. Dl nurodyt aplinkybi pripainta, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmet dal pareikjo reikalavim, kaip pareikt praleidus senaties termin. ioje dalyje pareikjo apeliacinis skundas buvo patenkintas, o skundiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas.

2.4. Teism praktika rodo, jog nereti atvejai, kai statutiniai valstybs tarnautojai, kuri statusas reglamentuojamas Vidaus tarnybos statuto, kreipsi teismus reikalaudami nesumokt priemok u darb nakties metu bei virvalandin darb priteisimo. 2.4.1. Administracinje byloje I-9/2004 Seimo narys kreipsi Vyriausij administracin teism, praydamas panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. liepos 25 d. sakym Nr. V-431, kuriuo patvirtino Priemok mokjimo statutiniams valstybs tarnautojams policijos staigose taisykles (toliau ir Taisykls). iose taisyklse numatyta, kad priemokos u darb nakties metu, jei nakt dirbama trumpiau nei tris valandas, nemokamos. Pareikjo teigimu, Taisykls yra neteistos, nes j 2.2 punkte nustatyta, kad pareignams mokamos priemokos u darb nakties metu (nuo 22 valandos iki 6 valandos, naktiniu laikomas darbas, jei tris darbo valandas tenka dirbti nakt). Pagal toki formuluot pareignas, dirbs dvi valandas nakt, neturs teiss gauti apmokjimo u dvi darbo valandas nakties metu. Darbo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naktiniu darbu laikomas darbas, jei trys darbo valandos tenka nakt. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda. Taigi Darbo kodekse 3 darbo valandos yra siejamos ne su apmokjimu u naktin darb, o su naktinio darbo sutrumpinimu viena valanda. Pareikjas taip pat nurod, kad Taisykli 6.3 punkte nustatyta, jog, pasikeitus pareigno darbo slygoms, priemokos

41

skyrimo pagrindui arba policijos staigos finansinei padiai, policijos vadovo sakymu priemokos dydis ir mokjimo terminas gali bti pakeisti. Valstybs tarnybos statymo 26 straipsnio l dalyje nustatyta, kad valstybs tarnautojams mokamos ios priemokos: u darb poilsio ir veni dienomis ir nakties metu; u darb kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo slygomis; u prast darbo krv virijani veikl ar papildom uduoi, atliekam virijant nustatyt darbo trukm, atlikim. Papildomos uduotys valstybs tarnautojui turi bti suformuluotos ratu. Konkrei priemok dydi Valstybs tarnybos statyme nenustatyta. Valstybs tarnybos statymo 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys statymai bei kiti teiss aktai valstybs tarnautojams taikomi tiek, kiek j statuso ir socialini garantij nereglamentuoja is statymas. Pareikjas nurod, kad iuo atveju turi bti taikomi darbo santykius reglamentuojantys statymai. Darbo kodekso 193 straipsnyje nustatyta, jog u virvalandin darb ir darb nakt mokama ne maiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mnesins algos). Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija 2004 m. spalio 11 d. sprendimu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. liepos 25 d. sakymu Nr. V-431 patvirtint Priemok mokjimo statutiniams valstybs tarnautojams policijos staigose taisykli 2.2 punkt ta apimtimi, kuria nustatyta, kad darbas nakties metu tai naktinis darbas, jeigu tris darbo valandas tenka dirbti nakt, pripaino prietaraujaniu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 154 straipsnio 2 daliai, ir i jo dal panaikino. Kolegija, remdamasi Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalimi, nurod, jog pareignams mokamos priemokos u darb poilsio bei veni dienomis ir nakties metu. Remiantis 38 straipsnio 4 dalimi, io straipsnio 1 dalyje nustatyt priemok mokjimo tvark pareigotas nustatyti atitinkamos vidaus reikal centrins staigos vadovas. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2003 m. liepos 25 d. sakymu Nr. V-431 patvirtino Priemok mokjimo statutiniams valstybs tarnautojams policijos staigose taisykles, kuri 2.2 punkte nustatyta priemoka pareignui u darb nakties metu (nuo 22 valandos iki 6 valandos, naktiniu laikomas darbas, jeigu tris darbo valandas tenka dirbti nakt). Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nenustatyta, kokiu laikotarpiu ir kokios trukms darbas yra laikomas darbu nakties metu, kai tuo tarpu Taisykli 2.2 punkto skliausteliuose yra nustatyta, kad darbas nakties metu yra nuo 22 valandos iki 6 valandos, naktiniu laikant darb, jeigu tris darbo valandas tenka dirbti nakt. Taisykli 2.2 punkte yra nustatytos dvi slygos, kurias turi atitikti darbas nakties metu, jog pareignas gyt teis priemok: turi bti dirbama nuo 22 valandos iki 6 valandos; darbas turi trukti ne maiau kaip 3 valandas, jas skaiiuojant nuo 22 valandos iki 6 valandos. I Taisykli 2.2 punkto taip pat matyti, kad antroji slyga atsirasti teisei priemok u darb nakties metu nustatyta, vartojant svok ,,naktinis darbas. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas svokos ,,darbas nakties metu iaikinimo nepateikia. Jame taip pat nra iaikinta ir svoka ,,naktinis darbas. i svok iaikinimo nra ir Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statyme. Todl, remiantis Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio nuostatomis, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys statymai valstybs tarnautojams, tarp j ir statutiniams, taikomi tiek, kiek j statuso ir socialini garantij nereglamentuoja Valstybs tarnybos statymas, svokos ,,darbas nakties metu ir ,,naktinis darbas aikintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvideimt antros valandos iki etos valandos. io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naktiniu laikomas darbas, jeigu trys valandos tenka nakt. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda. I i teiss norm matyti, kad svokos ,,darbas nakties metu ir ,,naktinis darbas teisine prasme nra tapaios, nes Lietuvos Respublikos darbo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje apibdinamas kalendorinis paros laikas, kurio metu dirbamas darbas, nepriklausomai nuo jo trukms, bus priskiriamas darbui nakt, t. y. bus laikomas darbu nakties metu. Taiau Lietuvos Respublikos darbo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje nurodoma socialin garantija (naktinio darbo

42

laiko sutrumpinimas viena valanda), kuri teis atsiranda, jei dirbama ne maiau kaip tris valandas nakties metu, t. y. teisins kategorijos naktinio darbo ir su juo susijusios socialins garantijos atsiradimas siejamas su faktine aplinkybe darbu ne maiau kaip tris valandas nakties metu. Dl to Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos teiss priemok u darb nakties metu atsiradim, siejant j su Taisykli 2.2 punkte pateiktu naktinio darbo apibrimu, yra apsunkinama teiss priemok u darb nakties metu atsiradimo galimyb. Taisykli 2.2 punkte nustaius papildom slyg reikalavim dirbti nakties metu ne maiau kaip tris darbo valandas, yra nepagrstai susiaurinama teis priemok u darb nakties metu. Kolegija padar ivad, kad Taisykli 2.2 punkto skliausteliuose nurodyti odiai naktiniu laikomas darbas, jeigu tris darbo valandas tenka dirbti nakt, kurie yra skirti iaikinti svokai darbas nakties metu, prietarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 154 straipsnio 2 daliai. Dl Taisykli 6.3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos darbo kodekso 193 straipsniui kolegija nurod, jog Taisykli 6 ir 6.3 punktuose nustatyta, kad pareignams gali bti mokamos 2.5 punkte nurodytos priemokos, kuri mokjimas pasikeitus pareigno darbo slygoms, priemokos skyrimo pagrindui arba policijos staigos finansinei padiai, policijos staigos vadovo sakymu priemokos dydis ir mokjimo terminas gali bti pakeisti. Taisykli 6.3 punktas yra susijs su Taisykli 2.5 punktu, kuriame nustatyta priemoka u prast darbo krv virijani veikl. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta priemoka pareignams u skirtingus savo turiniu darbus: u prast darbo krv virijani veikl; u papildom uduoi, atliekam virijant nustatyt darbo trukm, atlikim. U tokio pat pobdio dirbamus darbus priemokos pareignams yra nustatytos ir Taisykli 2.4 bei 2.5 punktuose. Be to, Taisykli 2.4 punkte nurodyta priemoka u papildom uduoi, atliekam virijant nustatyt darbo trukm, atlikim yra vardyta kaip virvalandiai. Todl Taisykli 2.5 punkte nurodyta priemoka u prast darbo krv virijani veikl yra netapati priemokai u virvalandin darb. Kadangi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 193 straipsnyje reglamentuojami mokjimo ypatumai u virvalandin ir nakties darb, todl ios teiss normos nuostatos negali bti taikomos 2.5 punkto atvilgiu, nes jame nustatyta priemoka u prast darbo krv virijani veikl nepatenka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 193 straipsnio taikymo srit. Tai lemia, kad Taisykli 2.5 punktas negali prietarauti ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 193 straipsniui. Konstatuota, jog tenkinti i pareikjo praymo dal nra pagrindo. 2.4.2. Administracinje byloje A-997/2005 yra formuluojama svarbi teiss taikymo taisykl dl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. liepos 25 d. sakymu Nr. V-431 patvirtint Priemok mokjimo statutiniams valstybs tarnautojams policijos staigose taisykli 2.2 punkte idstytos nuostatos, kad darbas nakties metu tai naktinis darbas, jeigu tris darbo valandas tenka dirbti nakt, kuri Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 11 d. sprendimu pripainta prietaraujania Lietuvos Respublikos darbo kodekso 154 straipsnio 2 daliai, taikymo teisiniams santykiams, susiformavusiems iki ios teiss normos pripainimo neteista. ioje byloje pareikjas V. M. kreipsi teism, praydamas priteisti i Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato 148 Lt darbo umokesio u 48 darbo nakties metu valandas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. balandio 14 d. sprendimu pareikjo skund atmet. Pareikjas padav apeliacin skund, kur Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija 2005 m. rugsjo 13 d. sprendimu patenkino ir priteisdama i atsakovo pareikjui neimokt priemok u darb nakties metu nurod, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinje byloje Nr. I-9/2004 prim sprendim, kuriuo pripaino Taisykli 2.2 punkt ta apimtimi, kuria nustatyta, kad darbas nakties metu tai naktinis darbas, jeigu tris darbo valandas tenka dirbti nakt, prietaraujaniu Darbo kodekso 154 straipsnio 2 daliai, ir t jo dal panaikino. Vertinant pamint Taisykli 2.2 punkto galiojim iki to momento, kuomet jis buvo

43

panaikintas, btina nusprsti, ar Taisykli 2.2 punktas ioje byloje susidariusioje teisinje situacijoje galjo pakeisti ar daryti tak Statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui. vertindama mint teiss akt gali, teisj kolegija padar ivad, kad joks postatyminis aktas negaljo apriboti Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuriame numatyta pareikjo teis gauti, o atsakovo pareiga mokti priemokas u darb nakties metu, taikym. Todl atsakovas, nemokdamas pareikjui u darb nakties metu, liko skolingas ir i skola, neatsivelgiant atsakovo kalt, turi bti pareikjo naudai priteista. 2.4.3. Svarbi rodinjimo priemoni leistinumo taisykl formuluojama Vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, priimtose bylose dl policijos pareign statutini valstybs tarnautoj reikalavim priteisti darbo umokest u virvalandin darb, darb poilsio bei veni dienomis. Administracinse bylose A-932/2004 ir A-978/2004 pareikjai reikalavo i atsakov priteisti nesumokt darbo umokest u virvalandin darb, darb poilsio bei veni dienomis. Atsakovai bylose tvirtino, jog tik darbo laiko apskaitos iniaraiai, remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. gruodio 22 d. sakymu Nr. 103 ir vidaus reikal ministro 2000 m. rugsjo 22 d. sakymu Nr. 366 patvirtintos Darbo umokesio mokjimo policijos staig pareignams tvarkos 13 ir 15 punktais, yra pagrindas apskaiiuoti ir imokti darbo umokest u virvalandin darb, darb poilsio bei veni dienomis. Tai nurodoma Darbo umokesio mokjimo policijos staig pareignams tvarkos 13 punkte: ,,Pareign darbo umokestis, skaitant imokas u virvalandius, darb nakt, poilsio (veni) dienomis, apskaiiuojamas pagal struktrinio padalinio vadovo pasiraytus ir policijos staigos vadovo patvirtintus darbo laiko apskaitos iniaraius. Vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, priimtose pamintose bylose, nurodoma, jog kai kuri pareign darbo specifikai turi takos ir speciali darbo organizavimo bei darbo laiko apskaitos priemoni kalendorini grafik taikymas. Darbo laiko apskaitos iniaraiai yra pagrindiniai darbo laik patvirtinantys rodymai, taiau j rodomoji galia nustatoma pagal bendrasias rodym vertinimo taisykles (Administracini byl teisenos statymo 81 straipsnis, 86 straipsnio 2 dalis). Todl bylos nagrinjimo metu konstatavus, jog darbo laiko apskaitos iniaraiai neatspindi vis aplinkybi, reikming darbo umokesiui apskaiiuoti, faktikai dirbtas laikas turi bti skaiiuojamas ir kit darbo laik fiksuojani dokument (iuo atveju kalendorini grafik) pagrindu.

VI SKYRIUS VALSTYBS TARNAUTOJ ATSAKOMYB iame skyriuje apibendrinama teism praktika nagrinjant bylas dl tarnybini nuobaud skyrimo ir tarnautoj atleidimo kaip tarnybins nuobaudos taikymo. 1. Tarnybin atsakomyb pagal Valstybs tarnybos statym 1.1. Taikytina teis Valstybs tarnybos statymo 28 straipsnyje nurodoma, jog valstybs tarnautojai u tarnybinius nusiengimus traukiami tarnybinn atsakomybn. Tarnybinio nusiengimo svoka pateikiama Valstybs tarnybos statymo 2 straipsnio 12 dalyje. Tarnybinis nusiengimas statyme suprantamas kaip valstybs tarnautojo pareig neatlikimas arba netinkamas atlikimas dl valstybs tarnautojo kalts. Valstybs tarnautojo pareigos yra nustatomos statymais, o taip pat pareigybs aprayme.

44

Valstybs tarnybos statymo 15 straipsnyje57 nurodoma: 1.Valstybs tarnautojai privalo: 1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym; 2) bti lojals Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai; 3) gerbti mogaus teises ir laisves, tarnauti visuomens interesams; 4) tinkamai atlikti pareigybs aprayme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas uduotis; 5) laikytis iame statyme, kituose teiss aktuose nustatyt valstybs tarnautoj veiklos etikos princip ir taisykli, vengti viej ir privai interes konflikto, nepiktnaudiauti tarnyba; 6) laikytis valstybs ir savivaldybi institucij ir staig vidaus tvarkos taisykli; 7) teiss akt nustatyta tvarka teikti informacij apie savo tarnyb; 8) mokytis io statymo nustatyta tvarka; 9) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato statymai ar kiti teiss aktai; 10) nesinaudoti valstybs ar savivaldybi nuosavybe ne tarnybinei veiklai; 11) nedalyvauti io statymo 17 straipsnyje nurodytoje su valstybs tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, iskyrus mokslin ir pedagogin darb auktosiose mokyklose ar valstybs tarnautoj kvalifikacijos tobulinimo staigose ir neformalj suaugusij vietim, taip pat savivaldybs tarybos nario pareig atlikim. 2. statymai gali nustatyti ir kit valstybs tarnautoj pareig. Pagrindinius valstybs tarnautoj veiklos etikos principus nustato Valstybs tarnybos statymo 3 straipsnio 2 dalis: 1) pagarba mogui ir valstybei. Valstybs tarnautojas privalo gerbti mog ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstitucij, valstyb, jos institucijas ir staigas, statymus, kitus teiss aktus ir teism sprendimus; 2) teisingumas. Valstybs tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas j tautybs, rass, lyties, kalbos, kilms, socialins padties, religini sitikinim bei politini pair, bti teisingas sprsdamas praymus, nepiktnaudiauti jam suteiktomis galiomis ir valdia; 3) nesavanaudikumas. Valstybs tarnautojas privalo vadovautis visuomens interesais, naudoti jam patikt valstybs ir savivaldybi turt, tarnybin informacij tik visuomens gerovei, eidamas valstybs politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo eimai, savo draugams; 4) padorumas. Valstybs tarnautojas privalo elgtis nepriekaitingai, bti nepaperkamas, nepriimti dovan, pinig ar paslaug, iskirtini lengvat ir nuolaid i asmen ar organizacij, galini daryti tak, kai jis eina valstybs politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas; 5) nealikumas. Valstybs tarnautojas privalo bti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmenikum; 6) atsakomyb. Valstybs tarnautojas asmenikai atsako u savo sprendimus ir atsiskaito u juos visuomenei; 7) vieumas. Valstybs tarnautojas privalo utikrinti priimam sprendim ir veiksm vieum, pateikti savo sprendim motyvus, o informacij gali riboti tik tuo atveju, kai tai btina svarbiausiais visuomens interesais; 8) pavyzdingumas. Valstybs tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulti, bti nepriekaitingos reputacijos, tolerantikas, pagarbus ir tvarkingas.

Valstybs tarnybos statymo 15 straipsnio redakcija, patvirtinta 2003 m. liepos 4 d. statymu Nr. IX-1694 ir 2004 m. liepos 13 d. statymu Nr. IX-2351.

57

45

Pagal Valstybs tarnybos statymo 8 straipsnio 4 dal, valstybs tarnautoj pareigybs apraomos vadovaujantis Vyriausybs tvirtinama Valstybs tarnautoj pareigybi apraymo ir vertinimo metodika. Pareigybs aprayme nustatomi pareigybs lygis, kategorija, specials reikalavimai, keliami ias pareigas einaniam valstybs tarnautojui, pareigybei priskirtos funkcijos. Tarnybini nuobaud rys bei j taikymo slygos nustatytos Valstybs tarnybos statymo 29 straipsnyje58: 1. U tarnybinius nusiengimus skiriamos io statymo nustatytos tarnybins nuobaudos. 2. Tarnybin nuobauda skiriama atsivelgiant kalt, tarnybinio nusiengimo padarymo prieastis, aplinkybes ir padarinius, valstybs tarnautojo veikl iki tarnybinio nusiengimo padarymo bei Korupcijos prevencijos statymo numatytais atvejais ir tvarka pateikt informacij. 3. U tarnybinius nusiengimus valstybs tarnautojui gali bti skiriama viena i i tarnybini nuobaud: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) grietas papeikimas; 4) atleidimas i pareig. 4. Tarnybin nuobauda atleidimas i pareig gali bti skiriama u iurkt tarnybin nusiengim, taip pat u kit tarnybin nusiengim, jei prie tai valstybs tarnautojui nors kart per paskutinius 12 mnesi buvo taikyta tarnybin nuobauda grietas papeikimas. 5. iurktus tarnybinis nusiengimas tai nusiengimas, kuriuo iurkiai paeidiamos valstybs tarnybos bei kit valstybs tarnautojo veikl reglamentuojani statym ar kit normini teiss akt nuostatos arba kitaip iurkiai nusiengiama valstybs tarnautojo pareigoms ar valstybs tarnautojo veiklos etikos principams. 6. iurkiu paeidimu laikoma: 1) valstybs tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybs tarnyb, eminantis mogaus orum, ar kiti veiksmai, tiesiogiai paeidiantys moni konstitucines teises; 2) valstybs, tarnybos ar komercins paslapties atskleidimas; 3) korupcinio pobdio nusikalstamos veikos poymi turinti veika, nors u i veik valstybs tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudiamojon ar administracinn atsakomybn; 4) piktnaudiavimas tarnyba bei Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo reikalavim paeidimas; 5) dalyvavimas su valstybs tarnyba nesuderinamoje veikloje; 6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vien ar daugiau darbo dien be pateisinamos prieasties; 7) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotini ar toksini mediag, jei valstybs tarnautojo elgesys eidia mogaus orum ar diskredituoja valstybs ir savivaldybs institucijos ir staigos autoritet; 8) kiti nusiengimai, kuriais iurkiai nusiengiama valstybs tarnautojo pareigoms ar valstybs tarnautojo etikos principams. Tarnybini nuobaud skyrimo tvarka reglamentuojama Valstybs tarnybos statymo 30 straipsnyje59: 1.Tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per vien mnes nuo tarnybinio nusiengimo paaikjimo dienos, neskaitant laiko, kur valstybs tarnautojas nebuvo darbe dl ligos, buvo komandiruotje arba atostogavo, o iklus baudiamj byl arba atliekant tarnybin ar kit kompetentingos institucijos patikrinim ne vliau kaip per du mnesius nuo baudiamosios
Valstybs tarnybos statymo 29 straipsnio redakcija, priimta 2003 m. liepos 4 d. statymu Nr. IX-1694. Valstybs tarnybos statymo 30 straipsnio redakcijos, priimtos 2003 m. liepos 4 d. statymu Nr. IX-1694 ir 2004 m. liepos 13 d. statymu Nr. IX-2351.
59
58

46

bylos nutraukimo arba teismo nuosprendio siteisjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo ubaigimo dienos. Tarnybinio nusiengimo tyrimas pradedamas valstybs tarnautoj pareigas primusio asmens iniciatyva arba kai jis gauna oficiali informacij apie valstybs tarnautojo tarnybin nusiengim. Negalima skirti tarnybins nuobaudos, jei prajo 6 mnesiai nuo nusiengimo padarymo dienos, iskyrus atvejus, kai tarnybinis nusiengimas nustatomas atliekant audit, pinigini ar kitoki vertybi revizij (inventorizacij) arba tarnybin ar kit kompetentingos institucijos patikrinim. iais atvejais drausmin nuobauda turi bti skiriama ne vliau kaip per trejus metus nuo nusiengimo padarymo dienos. 2. Neteko galios Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. statymu Nr. IX-1694. 3. U vien tarnybin nusiengim galima skirti tik vien tarnybin nuobaud. 4. Kai paaikja, kad tarnybinis nusiengimas turi baudiamosios veikos ar administracinio teiss paeidimo poymi, tarnybinio nusiengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo mediaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma ikelti baudiamj arba administracin byl ar asmuo atleidiamas nuo baudiamosios arba administracins atsakomybs, tarnybinio nusiengimo tyrimas tsiamas ir tarnybin nuobauda turi bti paskirta io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. 5. Tarnybines nuobaudas skiria valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo. 6. Sprendimas dl tarnybins nuobaudos paskyrimo gali bti skundiamas Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka. 7. Tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams tvark nustato Vyriausyb. Tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams taisykles Vyriausyb patvirtino 2002 m. birelio 25 d. nutarimu Nr. 977. 1.2. Teism praktika nagrinjant bylas dl gin, kylani taikant atsakomyb u tarnybinius nusiengimus 1.2.1. Kaip matyti i anksiau pamint teiss norm, pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusiengimas. 1.2.1.1. Vyriausiasis administracinis teismas administracinje byloje A-678/2004 priimtame sprendime nurod, jog vertinant ar teistai ir pagrstai paskirta tarnybin nuobauda, turi bti nustatyta, ar valstybs tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusiengimo sudtis: nustatytas paeidimo padarymo faktas, j padars tarnautojas, pasekms, prieastinis ryys tarp veikos ir pasekmi, tarnautojo kalt. Tam, kad valstybs tarnautojas bt traukiamas tarnybinn atsakomybn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareig arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Btina nustatyti visus tarnybinio nusiengimo sudties elementus, tarp j ir valstybs tarnautojo kalt. Todl teismas, nagrindamas byl, privalo patikrinti, ar darbdavys tyr tarnautojo kalt ir ar j (kalt) nustat teisingai. 1.2.1.2. Administracinje byloje I-1395/2004 vertindamas, ar pareikjas kaltas dl netinkamo savo pareig atlikimo, pirmosios instancijos teismas nurod, jog tarnybins uduotys, formuluojamos raytiniais pavedimais, turi bti konkreios, suprantamos, atspindti uduoties tikslus, nustatyti pareigojimo vykdymo terminus, atitinkanius uduoties sudtingum. ioje byloje buvo konstatuota prieinga situacija pareikjui formuluota nekonkreti, neaiki uduotis, nenurodyti jos vykdymo terminai, todl pripainta, jog jo veikoje nra tarnybinio nusiengimo sudties neteistos veikos, todl tarnybin nuobauda panaikinta. 1.2.1.3. Kaip jau minta, pagal Valstybs tarnybos statymo 8 straipsnio 4 dal valstybs tarnautoj funkcijos nurodomos pareigybs aprayme.

47

Administracinje byloje I-89/2004 N. K. kreipsi teism, praydamas panaikinti atsakovo sakymu jam skirt tarnybin nuobaud papeikim u Valstybs tarnybos statymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos pareigos tinkamai atlikti pareigybs aprayme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas uduotis nevykdym. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurod, jog io valstybs tarnautojo pareigybs aprayme nenustatyta pareiga rengti teiss akt projektus (iskyrus sutari projektus), juos teikti staigos vadovui ar kitam galiotam asmeniui suderinimui. Padaryta ivada, jog tais atvejais, kai pavestos uduotys pareigybs aprayme nepriskirtos iai pareigybei, u toki uduoi neatlikim tarnybin atsakomyb pagal Valstybs tarnybos statymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkt neatsiranda. Taikant i taisykl, btina vertinti iuos svarbius aspektus pareigos atlikti kai kurias uduotis kyla tiesiogiai i statymo: Valstybs tarnybos statymo 15 straipsnio ar specialaus atitinkamus teisinius santykius reguliuojanio statymo, be to, uduotys gali bti pavedamos kaip papildomi darbai, nepriskiriami iai pareigybei pagal pareig apraym. Atkreiptinas dmesys pain papildom darb skyrimo reglamentavim. Valstybs tarnybos statymo 26 straipsnyje nustatyti priemok valstybs tarnautojui mokjimo pagrindai, tarp kuri ir u prast darbo krv virijani veikl ar papildom uduoi, atliekam virijant nustatyt darbo trukm, atlikim. Atrodyt, jog kalbama tik apie papildomas uduotis priskirt funkcij ribose, taiau to paties straipsnio 2 dalies nuostatos veria abejoti tokio vertinimo pagrstumu, nes sakoma: Jei valstybs tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti io straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytomis slygomis, laikoma, kad jos gavo nuolatin pobd. iuo atveju sprendiama dl valstybs tarnautojo pareigybs apraymo papildymo. Taigi galima teigti, jog kalbama apie papildomas pareigybs aprayme nenurodytas funkcijas, o ne tik apie uduotis, atitinkanias aprayme vardijamas funkcijas, taiau dirbamas virijant nustatyt darbo trukm. Teism praktikoje i teiss norm aikinimo pavyzdi nepasitaik. 1.2.1.4. Dl tarnybins atsakomybs taikymo u specialiame atitinkamus teisinius santykius reguliuojaniame statyme valstybs tarnautojui nustatyt pareig nevykdym pateikiamas vienas teism praktikos pavyzdys. Administracinje byloje A-1143/2003 J. L. nubaustas tarnybine nuobauda u tai, kad jis, aplaidiai atlikdamas valstybs tarnautojo pareigas, paeid Aplinkos apsaugos valstybins kontrols statymo 16 straipsnio 4 punkt ir padar tarnybin nusiengim, numatyt Valstybs tarnybos statymo 29 straipsnyje. Pagal Aplinkos apsaugos valstybins kontrols statymo 16 straipsnio 4 punkt aplinkos apsaugos valstybins kontrols pareignas vien patikrinimo akto egzempliori turi teikti juridiniam asmeniui. Pareikjas patikrinimo akto tikrinamam subjektui neteik. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija nutartimi atmesdama pareikjo apeliacin skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas jo praymas dl tarnybins nuobaudos panaikinimo, nurod, jog specialiame statyme numatyto reikalavimo nevykdymas yra pareigos, nustatytos Valstybs tarnybos statymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte (laikytis Lietuvos Respublikos statym) paeidimas, utraukiantis atsakomyb Valstybs tarnybos statymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka ir slygomis. 1.2.1.5. Valstybs tarnybos statymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte tvirtintos teiss normos, kuria valstybs tarnautojui nustatoma pareiga laikytis iame statyme, kituose teiss aktuose nustatyt valstybs tarnautoj veiklos etikos princip ir taisykli, vengti viej ir privai interes konflikto, nepiktnaudiauti tarnyba, taikymo ir aikinimo taisykli dl itin ret gin, kilusi taikant pamintas statymo nuostatas, teism praktikoje iki iol suformuluota maai. Pamintina tik viena byla, reikminga teism praktikai. Administracinje byloje A-259/04 pareikjas ginijo sakym, kuriuo jam paskirta tarnybin nuobauda grietas papeikimas u tai, kad iniasklaidoje reik mintis ir nuomon be institucijos, kurioje jis dirba, inios, o jo nuomon nesutapo su oficialia Aplinkos apsaugos ministerijos bei Klaipdos regiono aplinkos apsaugos departamento pozicija. Pripainta, kad iais veiksmais, tarp kit teiss akt reikalavim, jis

48

paeid ir Valstybs tarnautoj veiklos etikos taisykles, Valstybs tarnybos 3 straipsnio 2 dalies l punkto nuostatas, pareigojanias valstybs tarnautoj gerbti valstyb, jos institucijas ir staigas, statymus, kitus teiss aktus. Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu tarnybin nuobauda panaikinta. Teisj kolegija sprendime nurod, kad teis turti savo sitikinimus ir juos laisvai reikti, teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb bei draudimas persekioti u kritik yra mogaus laisvs, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija 25 straipsnio 1 dalis, 33 straipsnio 2 dalis. Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisv reikti sitikinimus negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu, jei tai btina apsaugoti mogaus sveikat, garb ir orum, privat gyvenim, dorov ar ginti konstitucin santvark, o pagal io straipsnio 4 dal laisv reikti sitikinimus nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautins, rasins ar socialins neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, meitu bei dezinformacija. Konstitucijos 28 straipsnyje taip pat nustatyta, kad gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi. mogaus laisvs reikti savo sitikinimus ir kritikuoti valstybs staig ar pareign darb gali bti ribojamos tik statymais, siekiant apsaugoti kitus Konstitucijoje tvirtintus grius, visuomens ir valstybs interesus. Dl to pripainta, jog byloje btina vertinti, ar valstybs tarnyb reglamentuojantys statymai riboja valstybs tarnautojo teis laisvai reikti savo mintis ir nuomon, kuri nesutampa su auktesni pagal pavaldum institucij nuomone bei, ar iai teisei realizuoti btina gauti institucij, apie kuri veikl kalbama, sutikim. Valstybs tarnybos statymas tiesiogiai toki apribojim nenustato. Taiau jame tvirtinti lojalumo, padorumo, pavyzdingumo principai60 galt riboti valstybs tarnautojo laisves reikti savo sitikinimus ir kritikuoti valstybs staig ar pareign darb, t. y. valstybs tarnautojas, reikdamas savo sitikinimus ir kritikuodamas valstybs staig ar pareign darb, turi nepaeisti mint princip. Vertindama pareikjo mintis, idstytas straipsnyje, teisj kolegija padar ivad, kad etikos principai paeisti nebuvo, todl nuobauda panaikinta pripainus, jog nebuvo neteistos veikos vieno i tarnybinio nusiengimo sudties element. 1.2.2. Teism praktika nuobaudos u padaryt tarnybin nusiengim parinkimo srityje 1.2.2.1. Teism praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog taikant konkrei nuobaudos r, vien i numatyt Valstybs tarnybos statymo 29 straipsnio 3 dalyje, tarp j ir atleidim i tarnybos esant veik kvalifikuojantiems poymiams pakartotinumui ar iurkiam tarnybiniam nusiengimui, privalu atsivelgti kalt, tarnybinio nusiengimo padarymo prieastis, aplinkybes ir pasekmes, valstybs tarnautojo veikl iki tarnybinio nusiengimo padarymo (Administracins bylos Nr. I-249/2004; Nr. A-334/2004; Nr. A-842/2005; Nr. A-726/2004). Administracinje byloje Nr. A-842/2005 priimtame sprendime Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija nurod, jog tarnybin nuobauda atleidimas i pareig gali bti skiriama u tarnybin nusiengim, jei prie tai valstybs tarnautojui nors kart per paskutinius 12 mnesi buvo taikyta tarnybin nuobauda grietas papeikimas. Byloje nustatyta, kad pareikjui per paskutinius 12 mnesi buvo taikyta tarnybin nuobauda grietas papeikimas, todl tarnybins nuobaudos atleidimo i pareig taikymas atitiko Valstybs tarnybos statymo 29 straipsnio 4 dalyje numatytas slygas. Taiau taikant tarnybin nuobaud atleidim i pareig, privalu laikytis bendrj reikalavim, numatyt Valstybs tarnybos statymo 29 straipsnio 2 dalyje atsivelgti valstybs tarnautojo kalt, tarnybinio nusiengimo padarymo prieastis, aplinkybes ir pasekmes.
60

Valstybs tarnybos 2002 m. balandio 23 d. statymo Nr. IX-855 3 straipsnis, 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

49

Vertindama pareikjo veiksmus (neveikim), teisj kolegija pripaino, jog pareikjas padar tarnybin nusiengim, u kur buvo traukiamas atsakomybn, taiau paeidimo padarymo prieastims ir aplinkybms turjo takos ne tik pareikjo, bet ir nepakankamas atsakovo atidumas vykdant finansini itekli administravim, dl to maja pareikjo kalts laipsnis, tyrimo metu nenustatyta dl i pareikjo veiksm (neveikimo) kilusi tiesiogini neigiam pasekmi (organizacijos veiklos sutrikimai, nuostoliai, ala ir pan.). Padaryta ivada, kad paskirtoji nuobauda atleidimas i tarnybos yra per grieta, o tai slygoja ginijamo atsakovo sakymo keitim tarnybin nuobauda ,,atleidimas i pareig pakeista tarnybin nuobaud ,,grietas papeikimas. 1.2.2.2. Administracinje byloje Nr. A-334/2004 S. P. ginijo 2003 m. spalio 15 d. sakym dl jo atleidimo i pareig u Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo61 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, numatanio, kad viej interes virenybei utikrinti asmenys, dirbantys valstybinje tarnyboje, privalo statym nustatyta tvarka ir priemonmis vengti interes konflikto, bei 11 straipsnio 1 dalies, kurioje tvirtinta nuostata, kad asmeniui, dirbaniam valstybinje tarnyboje, draudiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interes konflikt, paeidim. Pareikjas, bdamas Nuolatins statybos komisijos pirmininku, nenusialino, kaip to reikalauja Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo 11 straipsnio 2 dalis, kai buvo svarstomi jo dukters projektavimo studijos parengti statini projektai ir teik rekomendacijas dl statybos leidim idavimo. Pripainta, kad tokiais savo veiksmais pareikjas padar tarnybin nusiengim. Tuo paiu konstatuota, jog Valstybs tarnybos statymo 29 straipsnio 4 dalis nepareigoja visais atvejais atleisti i valstybs tarnybos, kai tarnautojas padaro iurkt tarnybin nusiengim, o tik suteikia toki galimyb. Valstybs tarnybos statymo 29 straipsnio 2 dalyje tvirtinta nuostata, kad tarnybin nuobauda skiriama atsivelgiant kalt, tarnybinio nusiengimo padarymo prieastis, aplinkybes ir pasekmes, valstybs tarnautojo veikl iki tarnybinio nusiengimo padarymo, todl ir iuo atveju nustaius, jog pareikjas padar iurkt tarnybin nusiengim, parenkant tarnybin nuobaud turjo bti vertintos visos juridin reikm turinios aplinkybs. Kolegija nurod, jog parenkant nuobaud turjo bti atsivelgta tai, kad pareikjas asmens, dirbanio valstybs tarnyboje, privai interes deklaracijoje nurod dukters projektavimo studij, taigi atsakovui buvo inoma apie galim privai ir vie interes konflikt. Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo 11 straipsnio 5 dalis numato, kad institucijos vadovas arba jo galiotas atstovas gali nualinti valstybinje tarnyboje dirbant asmen nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar primimo procedros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad io asmens dalyvavimas sukels interes konflikt. Atsakovas, nors ir inodamas apie galim interes konflikt, ia teise nepasinaudojo. To paties statymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad atitinkam valstybs ar savivaldybi institucij vadovai ar j galioti atstovai kontroliuoja, kaip asmenys, dirbantys valstybinje tarnyboje, vykdo io statymo nuostatas. Atitinkam valstybs ar savivaldybi institucij vadovai ar j galioti atstovai, kontroliuodami, kaip vykdomas is statymas, remdamiesi metinmis privai interes deklaracijomis arba asmens, dirbanio valstybinje tarnyboje, praymu parengia asmeniui raytines rekomendacijas, koki priemoni asmuo turi imtis, kad savo tarnybin veikl suderint su io statymo reikalavimais (22 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsakovas ios prievols ne tik nevykd, bet ir paskyr pareikj Nuolatins statybos komisijos pirmininku. Esant tokioms aplinkybms kolegija pripaino, kad tarnybinio nusiengimo padarym slygojo ir atsakovo veiksmai. Byloje nenustatyta, kad nusiengimas bt sukls kokias nors neigiamas pasekmes, kad dl to bt nukentj kiti asmenys ar vieasis interesas. tai taip pat turi bti atsivelgiama, parenkant nuobaudos r. Reikminga yra ir ta aplinkyb, kad pareikjas iki io nusiengimo tarnybini nuobaud neturjo. i argument pagrindu padaryta ivada, jog pareikjui paskirta per grieta nuobauda.
61

Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymas, priimtas 1997 m. liepos 2 d. statymu Nr. VIII371.

50

1.2.2.3. Administracinje byloje Nr. A-726/04 Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija suformulavo svarbi teism praktikai pozicij dl vertinim, susijusi su skirtinos nuobaudos parinkimu. Nutartyje nurodoma, jog Valstybs tarnybos statymo 30 straipsnio 2 dalis pareigoja skirti tarnybin nuobaud atsivelgiant paeidjo kalt, tarnybinio nusiengimo padarymo prieastis, aplinkybes ir pasekmes, valstybs tarnautojo veikl iki tarnybinio nusiengimo padarymo ir kt. sakymas skirti tarnybin nuobaud gali bti priimtas tik iaikinus visas nurodytas aplinkybes, o iam tikslui pasiekti ir yra numatyta tarnybins nuobaudos skyrimo procedra, reglamentuota Vyriausybs 2002 m. birelio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintoje Tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams tvarkoje. Teisj kolegija konstatavo, kad skundiamu atsakovo sakymu paskirta pareikjui nuobauda grietas papeikimas neatitinka ankiau ivardint nuobaudos skyrimo kriterij, ir yra per grieta. Faktins tarnybinio nusiengimo aplinkybs nra pagrindas pripainti j iurkiu tarnybiniu nusiengimu Valstybs tarnybos statymo 29 straipsnio prasme. Pareikjo padarytas tarnybinis nusiengimas nesukl sunki pasekmi. Faktin aplinkyb, jog J. A. padav skund auktesnei institucijai Aplinkos ministerijai negali bti pagrindas pripainti, jog pareikjas savo veiksmais diskreditavo valstybs tarnyb. emesni pagal pavaldum subjekt veiklos kontrol yra viena i valstybinio valdymo institucij funkcij. Pareikjas iki io tarnybinio nusiengimo turjo galiojani tarnybin nuobaud pastab. vertinusi visas nurodytas aplinkybes, teisj kolegija nusprend pakeisti pareikjui paskirt tarnybin nuobaud: griet papeikim papeikim. 1.2.3. Termin nuobaudai skirti skaiiavimo taisykles aikinanti teism praktika 1.2.3.1. Administracinje byloje Nr. A-720/2003 A. S. ginijo jam paskirtos tarnybins nuobaudos teistum, be kit argument, nurodydamas, jog praleistas 1 mnesio terminas nuobaudai skirti apie jo tariam paeidim suinota 2003 m. sausio 21 d., o tarnybin nuobauda paskirta tik 2003 m. kovo 28 d. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija nutartyje nurod, jog Valstybs tarnybos statymo 30 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per vien mnes nuo tarnybinio nusiengimo paaikjimo dienos, neskaitant laiko, kur valstybs tarnautojas nebuvo darbe dl ligos, buvo komandiruotje arba atostogavo, o iklus baudiamj byl arba atliekant tarnybin ar kit kompetentingos institucijos patikrinim ne vliau kaip per du mnesius nuo baudiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendio siteisjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo ubaigimo dienos. Tarnybinio nusiengimo tyrimas pradedamas valstybs tarnautoj pareigas primusio asmens iniciatyva arba kai jis gauna oficiali informacij apie valstybs tarnautojo tarnybin nusiengim. Tarnybinio nusiengimo paaikjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusiengimo tyrimo ivada pateikiama valstybs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui. 1.2.3.2. Remiantis Valstybs tarnybos statymo 30 straipsnio 1 dalimi, negalima skirti tarnybins nuobaudos, jei prajo 6 mnesiai nuo nusiengimo padarymo dienos, iskyrus atvejus, kai tarnybinis nusiengimas nustatomas atliekant audit, pinigini ar kitoki vertybi revizij (inventorizacij) arba tarnybin ar kit kompetentingos institucijos patikrinim. Administracinje byloje Nr. A-657/2004 Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija konstatavo, jog nerodius, kad tarnybinis nusiengimas nustatytas atliekant audit, pinigini ar kitoki vertybi revizij (inventorizacij) arba tarnybin ar kit kompetentingos institucijos patikrinim, tai yra pakankamas pagrindas 6 mnesi termin skaiiuoti nuo nusiengimo padarymo dienos, o padarius ivad, jog is terminas praleistas paskirtj nuobaud panaikinti.

51

1.2.3.3. Administracinje byloje Nr. A-593/2005 V. G. ginijo jai paskirtos tarnybins nuobaudos teistum. Byloje nustatyta, jog 2002 m. birelio 18 d. sakymu pareikja buvo pareigota inventorizuoti jos vadovaujamame skyriuje esanias bylas, ir nustaius, jog yra dokument dl nuosavybs teisi atkrimo piliei, kuri turtoji em po 1995 m. birelio 1 d. priskirta Vilniaus miesto savivaldybs teritorijai, iki 2002 m. liepos 5 d. nustatyta tvarka jas perduoti Vilniaus emtvarkos skyriui. 2002 m. birelio 25 d. sakymu Nr. 24 pareikja vykdyti i uduot paved seninij specialistams ir archyvarei. 2002 m. gruodio 20 d. ratu Nr. 4798 Dl byl perdavimo informavo Vilniaus apskrities virininko pavaduotoj, kad archyve esanias bylas inventorizavo ir, nustaius pilieius, kuri em patenka Vilniaus miesto teritorij, perdav nuosavybs teiss atkrimo bylas Vilniaus miesto emtvarkos skyri. Taiau F. S. byla buvo perduota tik 2003 m. kovo 4 d. Padaryta ivada, jog nuo 2002 m. liepos 5 d. (kai turjo bti perduota F. S. byla) iki 2003 m. kovo 4 d. (kai ji buvo perduota) truko tas pats tstinis paeidimas. Jo pabaiga sietina su pareigos vykdymu, t.y. 2003 m. kovo 4 d. Paeidimo padarymo metu galiojusi Valstybs tarnybos statymo 30 straipsnio 1 dalis62 numat, jog tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per vien mnes nuo tarnybinio nusiengimo paaikjimo dienos. Negalima skirti tarnybins nuobaudos, jei prajo 6 mnesiai nuo nusiengimo padarymo dienos arba nuo tstinio nusiengimo paaikjimo dienos. Nuostata apie tai, jog drausmin nuobauda turi bti skiriama ne vliau kaip per trejus metus nuo nusiengimo padarymo dienos, rayta vlesnje redakcijoje63. sakymas dl nuobaudos skyrimo pareikjai suraytas 2004 m. liepos 22 d., t. y. galiojant Valstybs tarnybos statymo redakcijai, numataniai, jog nuobaud galima skirti, jei nuo nusiengimo padarymo dienos prajo ne daugiau nei 3 metai. Vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dl teiss taikymo, nurod, jog paeidimas buvo baigtas galiojant dar senajai redakcijai. Remiantis statymo negaliojimo atgal principu, atsakovas negaljo taikyti naujj Valstybs tarnybos statymo 30 straipsnio 1 dalies redakcij, kur nustatyti ilgesni nuobaud skyrimo terminai. Padaryta ivada, jog tuo metu galiojusios Valstybs tarnybos statymo redakcijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mnesi terminas tarnybinei nuobaudai skirti turjo bti skaiiuojamas nuo 2003 m. kovo 4 d. iki 2003 m. rugsjo 4 d. Tuo tarpu nuobauda pareikjai paskirta 2004 m. liepos 22 d. sakymu, t. y. prajus daugiau nei metams nuo nusiengimo padarymo dienos pasibaigus statyme numatytam terminui nuobaudai skirti. 1.2.4. Tarnybini nuobaud skyrimo tvark reglamentuojani teiss norm aikinimo taisykls, suformuluotos inagrintose bylose 1.2.4.1. Administracinje byloje Nr. A-678/2004 S. T. ginijo jai skirtas tarnybines nuobaudas. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija sprendimu tenkindama pareikjos reikalavimus nurod, jog Valstybs tarnybos statymo 30 straipsnyje nustatyta tarnybini nuobaud skyrimo tvarka detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 25 d. nutarimu Nr. 977 ,,Dl tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams tvarkos patvirtintoje Tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams tvarkoje (toliau ir Tvarka). Pagal Valstybs tarnybos statymo 30 straipsnio ir Tvarkos nuostatas nuobaud skyrimo procedra btina, o ji pati ir j atlikus priimti administraciniai aktai turi grietai atitikti teiss norm nustatytus reikalavimus. Viena i svarbiausi tokios procedros sudtini dali yra tarnybinio nusiengimo tyrimas (Tvarkos 5 punktas), kuris nra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati staigos vadovo pareigoto pareigno ar komisijos veikla, susijusi su isamiu vis tariamo tarnybinio nusiengimo padarymo aplinkybi ir prieasi, nulmusi nusiengim, iaikinimu. Tyrim atliekantis pareignas (komisija) turi surinkti visus rodymus, patvirtinanius ir paneigianius tarnautojo tiriam paeidimo fakt, tarnautojo kalt, patikrinti jo (tarnautojo) paaikinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu
62 63

Valstybs tarnybos statymo 2002 m. balandio 23 d. statymo Nr. IX-855 30 straipsnio 1 dalies redakcija. Valstybs tarnybos statymo 2003 m. liepos 4 d. statymo Nr. IX-1694 30 straipsnio 1 dalies redakcija.

52

nusiengimu susijusias aplinkybes ir visa tai vertinti, tyrimo rezultatus forminant motyvuotoje ivadoje. Nors Valstybs tarnybos statymo ir Tarnybini nuobaud skyrimo tvarkoje nra konkreios normos, reglamentuojanios tyrimo eig, taiau teiss norm sistemin analiz leidia daryti ivad apie toki reikalavim tarnybiniam tyrimui tvirtinim (Valstybs tarnybos statymo 29 30 straipsniai, Tvarkos 3-10 punktai). Nustaius, kad valstybs tarnautojas padar tarnybin nusiengim, btina j kvalifikuoti, nurodant Valstybs tarnybos statymo straipsn, dal, punkt, nusiengimo padarymo ir paaikjimo dien, tarnautojo, kalto dl padaryto nusiengimo, kalts form, nusiengimo padarinius, o taip pat ir silom konkrei nuobaud. Tokie ivados reikalavimai suformuluoti Tvarkos 10 punkte. Pagal Valstybs tarnybos statymo 29 straipsnio 2 dalies nuostat, tarnybins nuobaudos skyrimo metu privaloma atsivelgti kalt, padarinius, valstybs tarnautojo veikl iki tarnybinio nusiengimo padarymo bei Korupcijos prevencijos statymo numatytais atvejais ir tvarka pateikt informacij. Atsivelgiant tai, kad sakymas skirti nuobaud gali bti skundiamas teismui, o teismas, nagrindamas toki byl, privalo itirti ir vertinti ne tik valstybs tarnautojo, kuriam skirta i nuobaud, veik, bet ir darbdavio ir jo galiot tirti paeidim asmen veiksmus dl teiss norm, reglamentuojani nuobaudos skyrimo procedr, tinkamo taikymo, visi statymo nustatyti reikalavimai, kuriuos darbdavys, skirdamas nuobaud privalo atsivelgti, privalo atspindti administraciniame akte dl nuobaudos skyrimo. Valstybs tarnybos statymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad Tarnybini nuobaud skyrimo procedra pradedama staigos vadovo, tiesioginio valstybs tarnautojo vadovo iniciatyva arba kai jie gauna oficiali informacij apie valstybs tarnautojo tarnybin nusiengim. Detaliau ios procedros pradi reglamentuoja Tarnybini nuobaud skyrimo tvarkos 3-6 punktai, pagal kuriuos tarnybin tyrim atlieka vienasmenikai u staigos personalo tvarkym atsakingas asmuo arba kolegialus organas komisija, taiau nei vienam i j nesuteikta teis pradti tyrim savarankikai, tam jie turi turti oficial staigos vadovo pavedim pareigojim - pradti tarnybinio nusiengimo tyrim, ir tas pareigojimas (komisijos sudarymas) turi bti duodamas ne vliau kaip per 3 dienas, gavus informacij apie valstybs tarnautojo galbt padaryt tarnybin nusiengim. Pagal Tvarkos 7 punkt u staigos personalo tvarkym atsakingas asmuo (ios tvarkos 5 punkte nurodytais atvejais komisija) per 3 darbo dienas nuo pareigojimo pradti tarnybinio nusiengimo tyrim gavimo dienos (ios tvarkos 5 punkte nurodytais atvejais nuo komisijos tarnybiniam nusiengimui tirti sudarymo dienos) privalo parayti praneim apie tarnybin nusiengim pagal ios tvarkos pried, taip informuodamas valstybs tarnautoj, tariam padarius tarnybin nusiengim, kad pradtas io tarnybinio nusiengimo tyrimas, ir kartu pateikti nurodytam valstybs tarnautojui turim informacij apie tarnybin nusiengim. ios teiss normos imperatyvios, joki alternatyv nenumato, ir staigos vadovui bei tiriantiems nusiengim asmenims privalomos. Tvarkos 8 punktas numato valstybs tarnautojo teis pateikti u staigos personalo tvarkym atsakingam asmeniui raytin paaikinim dl tarnybinio nusiengimo ne vliau kaip per 2 darbo dienas nuo ios tvarkos 7 punkte nurodyto praneimo gavimo dienos. Nagrinjamu atveju, teisj kolegija nustat 3-7 punkt paeidimus. Byloje yra Tarnybinio patikrinimo ivada, kuri para l.e. personalo tarnybos vedjos pareigas. Kieno iniciatyva ir kokiu pagrindu pradtas tarnybinis tyrimas, ivadoje nenurodyta. Kaip jau minta, tarnybini nuobaud skyrimo procedra pradedama staigos vadovo, tiesioginio valstybs tarnautojo iniciatyva arba jiems gavus oficiali informacij (Valstybs tarnybos statymo 30 straipsnio 1 dalis ir Tvarkos 34 punktai), taiau pareigoti atsaking asmen pradti tirti tarnybin nusiengim gali tik staigos vadovas, todl l.e. personalo tarnybos vedjos pareigas R. M. privaljo tirti tarnybin nusiengim tik apskrities virininko, o jam nesant, einanio ias pareigas asmens, pavedimu. Byloje nra rodym, kad pavaduotojas tuo metu laikinai jo staigos vadovo apskrities virininko pareigas, ar turjo apskrities virininko pavedim atlikti toki funkcij. Pagal teiss norm nuostatas, pavaduotojas, kuruodamas atitinkam srit ir nustats tarnybinio nusiengimo poymius, privaljo tarnybiniu praneimu informuoti apie tai staigos vadov.

53

Kolegija pripaino, jog pavaduotojas, pavesdamas personalo tarnybos vedjos pareigas einaniai R. M. atlikti tarnybinio nusiengimo tyrim, virijo savo kompetencij ir paeid Valstybs tarnybos statymo 30 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos 3-5 punkt nuostatas. Kolegija konstatavo, kad pareigno, nepareigoto atlikti tokias funkcijas, potvarkis atlikti tarnybinio nusiengimo tyrim, vertintinas esminiu tarnybins nuobaudos skyrimo procedros paeidimu, daraniu tarnybinio nusiengimo tyrim ir j baigus surayt ivad neteistais. i esmin procedrin paaida yra pagrindas panaikinti paskirt nuobaud griet papeikim. Be io paeidimo, teisj kolegija nustat ir kit procedrin paeidim. Pagal teiss norm reikalavimus turi bti atliktas isamus tarnybinio nusiengimo tyrimas, o jo ivada motyvuota. Nepakanka ivadoje tik formaliai vardinti nusiengim ir konstatuoti, kad j padar konkretus valstybs tarnautojas. Btina tok nusiengim pagrsti rodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir prieastis, dl nusiengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kalt ir kitas reikmingas Valstybs tarnybos statymo 29 straipsnio 2 dalyje ir Tvarkos 10 punkte nurodytas aplinkybes. Pripainta, jog tarnybinio nusiengimo tyrimo ivada neatitiko i reikalavim. I jos nebuvo negalima padaryti kategorikos ivados, kad vardinti faktai atsirado dl pareikjos kalts. anginje ivados dalyje nurodoma, dl koki tarim papraytas pareikjos paaikinimas, ir tai, kad toks paaikinimas, nurodant pareig neatlikimo ar netinkamo atlikimo prieastis, pateiktas. Nustatomojoje dalyje ivardinami trys nusiengimai, kuriuos, kaip teigiama ivadoje, padar pareikja, nurodomi paeisti Pareigybs apraymo IV dalies 5, 7, 10 punktai ir silymas skirti nuobaud griet papeikim. Pagal Valstybs tarnybos statymo 2 straipsnio 12 punkte pateikt tarnybinio nusiengimo apibrim, btinas tokio nusiengimo elementas valstybs tarnautojo kalt, t. y. tarnautojas gali bti nubaustas u atitinkam veik tik dl jo kalts, todl, tiriant nusiengim, btina visapusikai isiaikinti visas nusiengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybs tarnautojo paaikinimas, kuriame nurodytas nusiengimo padarymo prieastis nusiengim tiriantis pareignas privalo patikrinti ir vertinti. Tarnybinio nusiengimo tyrimo ivadoje neaptarta ir nuobaudos (grieto papeikimo) skyrimo btinyb. Grietas papeikimas nuobaud hierarchijoje viena grieiausi nuobaud, po kurios galima kratutin nuobauda atleidimas i valstybs tarnybos, todl jos skyrimas turi bti pagrstas nusiengim pasekmmis, nusiengim aplinkybi visuma, valstybs tarnautojo kalte ir veikla iki nusiengimo padarymo. Vis i aplinkybi ivadoje nebuvo. Valstybs tarnybos statymo 30 straipsnis ir Tvarkos 14-15 punktai apibria tarnybins nuobaudos skyrimo terminus, t siejant su nusiengimo padarymo ar paaikjimo momentu, draudiant skirti nuobaud prajus 6 mnesiams nuo nusiengimo padarymo dienos. Tarnybinio tyrimo metu privaloma apibrti nusiengim padarymo ir paaikjimo terminus, konstatuojant nusiengimo pobd (vienkartinis, tstinis), nes termin skirti nuobaud paeidimas daro nuobaud neteista. Teisj kolegija nustat, kad ivadoje apie terminus nuorodos nebuvo. Remdamasi pamintais argumentais kolegija prijo prie ivados, kad tarnybinio nusiengimo tyrimas pradtas neteistai, tyrimas i esms neatliktas, ivada nemotyvuota, nusiengimai nepagrsti faktinmis aplinkybmis, pareikjos kalt dl ivadoje konstatuot nusiengim nerodyta, ir tarnybin nuobauda grietas papeikimas paskirta neteistai ir nepagrstai. Atsakovo sakymas skirti i nuobaud panaikintas. Pagal Valstybs tarnybos statymo 29 straipsnio 4 dal tarnybin nuobauda atleidimas i pareig gali bti skiriama u iurkt tarnybin nusiengim, taip pat u kit tarnybin nusiengim, jei prie tai valstybs tarnautojui nors kart per paskutinius 12 mnesi buvo taikyta tarnybin nuobauda grietas papeikimas. Teisj kolegija konstatavo, jog panaikinus tarnybin nuobaud griet papeikim inyko slyga leidianti taikyti nuobaud atleidim i tarnybos u kit tarnybin nusiengim, jei prie tai valstybs tarnautojui nors kart per paskutinius 12 mnesi buvo taikyta tarnybin nuobauda grietas papeikimas. Apie tai, kad pareikjos tarnybinis nusiengimas atitinka Valstybs tarnybos statymo 29 straipsnio 6 dalies nuostatas ir vertintinas iurkiu nusiengimu, nei ivadoje, nei ginijamame sakyme duomen nebuvo.

54

1.2.4.2. Administracinje byloje Nr. A-640/2004 A. V. ginijo jam paskirtos tarnybins nuobaudos teistum bei pagrstum. Kauno apygardos administracinis teismas pareikjo praym patenkino. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, nutartimi atmesdama atsakovo apeliacin skund, nurod, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams tvarkos 10 punkte nustatyta, kad ityrus tarnybin nusiengim, suraoma motyvuota ivada, kurioje nurodoma tarnybinio nusiengimo padarymo ar paaikjimo diena, vykdymo aplinkybs, ar jis padarytas tyia, dl neatsargumo ar aplaidumo, jo pasekms. I i teiss akt matyti, jog prie skiriant valstybs tarnautojui nuobaud, turi bti nustatyta konkretaus tarnybinio nusiengimo sudtis, o btent, turi bti nustatyta kalts forma, nusiengimo padarymo aplinkybs, prieastys, nusiengimo padarymo ar paaikjimo diena bei nusiengimu sukeltos neigiamos pasekms. ias aplinkybes vieojo administravimo subjektas yra pareigotas forminti atskiru dokumentu motyvuota ivada dl tarnybinio nusiengimo. Taigi motyvuota ivada yra tas juridin reikm turintis aktas, kuriame vardijamas konkretus tarnybinis nusiengimas, apibriamos kaltinimo, nuo kurio valstybs tarnautojas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kalts forma. I bylos matyti, jog atsakovo sudaryta komisija pareikjo padarytam tarnybiniam nusiengimui itirti 2003 m. lapkriio 6 d. protokolu Nr. 37 konstatavo, kad nusiengimas tstinio pobdio, paaikjo 2003 m. spalio 23 d., padarytas dl aplaidumo ir taip vilkinami Aleksoto tilto kapitalinio remonto organizavimo darbai. Taiau iame protokole nra nurodytos nusiengimo padarymo aplinkybs ir prieastys, t. y. pareikjo prieingi teisei veiksmai, kas sudaro tarnybinio nusiengimo objektyvij pus. i aplinkybi nenurodymas akte, kuriuo buvo tirtas tarnybinis nusiengimas, rodo io akto ydingum, nes nra aikios kaltinimo dl tarnybinio nusiengimo ribos ir apimtis, nusiengimo padarymo aplinkybs. 1.2.4.3. Administracinje byloje Nr. A-736/04 Vyriausiasis administracinis teismas suformulavo svarbi teiss norm, reglamentuojanios tarnybini nusiengim tyrimo tvark, aikinimo taisykli. Nutartyje nurodoma, kad Valstybs tarnybos statymo VII skyriaus ir Tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams tvarkos normos yra dvejopos pagal j paeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teistumui. Vien tarnybins nuobaudos skyrimo taisykli paeidim statym leidjas beslygikai sieja su paskirtosios nuobaudos neteistumu, prie i norm priskirtini Valstybs tarnybos statymo 30 straipsnyje nustatyti tarnybini nuobaud skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vien nuobaud u t pat tarnybin paeidim. Kit tarnybini nuobaud skyrimo tvarkos paeidim taka paskirtos nuobaudos teistumui turi bti vertinama pagal bendrsias taisykles, tvirtintas Administracini byl teisenos statymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte administracinis aktas turi bti panaikintas, jeigu jis neteistas dl to, kad j priimant buvo paeistos pagrindins procedros, ypa taisykls, turjusios utikrinti objektyv vis aplinkybi vertinim bei sprendimo pagrstum. vertinusi faktines bylos aplinkybes, teisj kolegija nusprend, kad pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuoti tarnybins nuobaudos skyrimo tvarkos paeidimai nedar takos skundiamo atsakovo sakymo teistumui. Pirma, Tarnybini nuobaud skyrimo tvarkos 9 punktas reglamentuoja tarnybinio nusiengimo tyrimo terminus bei numato galimyb administracijos atstovui tarnybin tyrim atlikti ilgiau darbuotojo nedarbingumo atveju, t. y. pagal prasm i teiss norma nustato ne nusiengim padariusio asmens, o administracijos teis. Teiss normos, draudianios skirti tarnybin nuobaud tarnautojo nedarbingumo laiku, nra, todl tokia faktin aplinkyb tarnybins nuobaudos paskyrimas tarnautojui nesant darbe dl nedarbingumo bt aktuali sprendiant tarnybins nuobaudos panaikinimo klausim, jeigu dl to, kad skiriant tarnybin nuobaud jis nedirbo, tarnautojas bt neteks galimybs realizuoti savo teiss dalyvauti tarnybinio nusiengimo tyrimo procedroje, t. y. teikti paaikinimus dl tariamo nusiengimo,

55

apsksti paskirt nuobaud ir panaiai. Gino atveju toki aplinkybi nra konstatuota, tarnybinio tyrimo procedra buvo baigta iki pareikjui susergant, paaikinim departamento direktoriui pareikjas para. Antra, Tarnybini nuobaud skyrimo tvarkos 12 punkto reikalavimo supaindinti tarnautoj su sakymu dl nuobaudos paskyrimo ne vliau kaip kit dien atsakovas negaljo vykdyti dl objektyvi prieasi pareikjas nebuvo darbe dl nedarbingumo. is paeidimas negaljo turti takos priimto sakymo teistumui, su minimo termino paeidimu tarnybins nuobaudos paskyrimo teistumo statymas nesieja. Treia, pirmosios instancijos teismas nepagrstai padar ivad, kad skundiamas atsakovo sakymas yra nekonkretus, dl to ukertantis pareikjui galimyb gintis nuo reikiam kaltinim ir inoti u kokius konkreius tarnybinius nusiengimus jis yra baudiamas. Kaip matyti, sakyme dl tarnybins nuobaudos paskyrimo yra ivardinti pareikjo padaryti nusiengimai bei tuo paeisti teiss aktai. Teismo nurodytos aplinkybs: pareikjo kalts laipsnis, nusiengimo pasekms ir panaiai, turi bti vertintos skiriant nuobaud, taiau i aplinkybi nenurodymas sakyme dl nuobaudos paskyrimo negali bti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nuobaudai panaikinti. Kaip nurodyta anksiau, tyrimo metu pareikjas buvo informuotas, koki tarnybini nusiengim padarymu yra tariamas ir teik paaikinimus. Atkreiptinas dmesys, kad Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne syk yra akcentavs, jog administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teiss normomis nebtinai privalo bti nurodytas paiame akte, taiau gali atsispindti i kit su administracinio akto primimu susijusi dokument (r. pavyzdiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 9 d. nutartis administracinje byloje A-750/2004; 2005 m. kovo 18 d. nutartis administracinje byloje Nr. A-203/2005). Taigi sakyme dl nuobaudos skyrimo neprivalo bti nurodyti visi nuobaudos skyrimo motyvai jie gali atsispindti motyvuotoje ivadoje dl tarnybinio nusiengimo.

1.2.5. Profesini sjung teises tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams procedrose reguliuojani teiss norm aikinimo teism praktikoje taisykls Administracinje byloje Nr. A-441/05 Kauno miesto savivaldybs administracija kreipsi administracin teism, praydama panaikinti Kauno apskrities darbuotoj profesins sjungos Sandrauga nutarim, kuriuo neleista skirti K. K. tarnybin nuobaud griet papeikim u aplaid pareig atlikim. Kauno apygardos administracinis teismas 2004 m. gruodio 28 d. sprendimu pareikjos praym patenkino. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, nutartimi atmesdama profesins sjungos apeliacin skund, nurod, jog profesins sjungos padalinio komitetas, nagrindamas pareikjo kreipimsi, vertino, ar yra faktiniai bei teisiniai pagrindai, nustatyti Valstybs tarnybos statyme, skirti profesins sjungos renkamo organo narei tarnybin nuobaud, t. y., ar yra tarnybinio nusiengimo sudtis. Pirmosios instancijos teismas, aikindamas Profesini sjung statym remdamasis Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarime, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodio 9 d. (administracin byla Nr. A-1240/2003) bei 2004 m. balandio 13 d. (administracin byla Nr. A-170/2004) nutartyse idstytais teiss aikinimo argumentais, padar ivadas, jog Profesini sjung statymo 21 straipsnyje tvirtintas papildomas profesins sjungos renkamo organo nario teisi skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas, laikantis Konstitucijos 29 straipsnyje tvirtinto vis asmen lygybs principo, reikianio mogaus prigimtin teis bti lygiam su kitais asmenimis, nesaniais kokios nors organizacijos ar susivienijimo nariais, reikia garantijas profesins sjungos nariams ivengti diskriminavimo galimybs dl j veiklos profesinje sjungoje. ios garantijos tokiems profesins sjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dl savo darbo renkamuosiuose profesins sjungos organuose nebt kaip nors diskriminuojami, tai

56

yra kad su jais nebt susidorota u j veikl iuose organuose (pavyzdiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidiant i darbo, perkeliant kit, prastesn darb ir pan.), taip pat kad darbo iuose organuose laikotarpiu jiems bt isaugotos lygios su kitais darbuotojais teiss. Beje, Tarptautins darbo organizacijos 135 konvencijos Dl darbuotoj atstov gynimo ir jiems teikiam galimybi monje, kuri 1994 m. birelio 23 d. ratifikavo ir Lietuvos Respublika, 1 straipsnyje yra paymta: Darbuotoj atstovai monje (o tokiais pagal Konvencijos 3 straipsnio a punkt laikomi ir profesini sjung nari paskirti arba irinkti atstovai) naudojasi efektyviu gynimu nuo bet koki veiksm, kurie gali padaryti jiems al, skaitant atleidim i darbo dl j statuso arba j, kaip darbuotoj atstov, veiklos, arba dl j narysts profesinse sjungose, arba veiklos profesinse sjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojanius statymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas slygas. Taigi Profesini sjung statymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dali nuostatos derinasi su mintos Konvencijos reikalavimais ginti darbuotoj atstovus nuo pavoj, kurie gali kilti dl j veiklos profesinje sjungoje64. Byloje nesant rodym, jog tarnybin nuobaud ketinama skirti dl asmens veiklos profesinje sjungoje, profesins sjungos atsisakymas duoti sutikim skirti tarnybin nuobaud nepagrstai suvaryt vieojo administravimo subjekt teis vykdyti statymais priskirtas funkcijas, galimyb reaguoti pavaldi tarnautoj darbins veiklos trkumus, padarytus paeidimus. Dl ios prieasties pirmosios instancijos teismo sprendimas pripaintas pagrstu ir teistu. 2. Tarnybin atsakomyb pagal Vidaus tarnybos statut 2.1. Taikytina teis Vidaus tarnybos statuto65 1 straipsnyje yra nustatyta, jog is Statutas nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareign status, primim ir atleidim i tarnybos, primim ir mokymsi vidaus reikal profesinio mokymo staigose, pareign atsakomyb, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesini sjung veiklos vidaus reikal statutinse staigose ypatumus, taip pat kit valstybs tarnautoj primimo tarnyb vidaus reikal statutinse staigose ypatumus. Tarnybinis nusiengimas, remiantis Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalimi, yra Statuto ir kit teiss akt nustatytos vidaus tarnybos tvarkos paeidimas ar pareigno pareig neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas prieingais teisei kaltais pareigno veiksmais ar neveikimu. Tarnybini nuobaud vidaus tarnybos sistemos pareignams skyrimo pagrindai bei tvarka, o taip pat nuobaud rys reglamentuotos Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje: 1. U tarnybinius nusiengimus, atsivelgiant j pobd, padarymo prieastis, nusiengusiojo kalts laipsn, asmenyb, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareignui gali bti skiriama viena i i tarnybini nuobaud: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) grietas papeikimas; 4) laipsnio paeminimas viena pakopa; 5) perklimas viena pakopa emesnes pareigas; 6) atleidimas i vidaus tarnybos. 2. Tarnybin nuobauda atleidimas i vidaus tarnybos gali bti skiriama u: 1) io Statuto 24 straipsnyje pareignui taikom apribojim paeidim; 2) Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo reikalavim paeidim siekiant gauti neteist pajam ar privilegij sau ar kitiems;
64 65

Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimas. Vidaus tarnybos statutas, priimtas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 29 d. statymu Nr. IX-1538.

57

3) nebuvim tarnybos vietoje vien ar daugiau darbo dien be pateisinamos prieasties; 4) buvim darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit svaigij mediag; 5) tarnybin nusiengim, jei prie tai jam nors vien kart per paskutinius 12 mnesi buvo taikyta tarnybin nuobauda grietas papeikimas ar grietesn nuobauda. 3. Tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per 30 dien nuo tarnybinio nusiengimo iaikjimo dienos. Negalima skirti tarnybins nuobaudos, jei nuo nusiengimo padarymo dienos prajo vieneri metai. 4. io straipsnio 3 dalyje nustatyt 30 dien termin neskaitomas laikas, kai pareignas nebuvo tarnyboje dl ligos ar atostog. 5. U vien tarnybin nusiengim galima skirti tik vien tarnybin nuobaud. 6. Esant duomen apie pareigno padaryt tarnybin nusiengim, atliekamas tarnybinis patikrinimas. 7. Jei paaikja, kad tarnybinis nusiengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teiss paeidimo poymi, tarnybini nuobaud skyrimo procedra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo mediaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Jeigu atsisakoma pradti ikiteismin tyrim, bylos dl administracinio teiss paeidimo teisen arba asmuo nra patraukiamas baudiamojon ar administracinn atsakomybn ir procesas yra pasibaigs, tarnybins nuobaudos skyrimo procedra tsiama ir tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per vien mnes nuo i slyg atsiradimo, jei po ikiteismin tyrim atlikti ar administracin byl tirti kompetentingos institucijos sprendimo primimo neprajo daugiau kaip vieneri metai. Jei is terminas prajo, tarnybins nuobaudos skyrimo procedra nutraukiama. 8. Tarnybines nuobaudas pareignams skiria vadovai, turintys teis skirti pareigas. 9. Duomenys apie pareignui paskirtas nuobaudas raomi tarnybos byl, kaupiami ir pateikiami Vidaus reikal pareign registrui. 10. Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvark nustato vidaus reikal ministras. Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarka patvirtinta vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 27 d. sakymu Nr. 1V-308 Dl tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos. Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu pareignas gali bti nualinamas nuo pareig vadovo, turinio teis skirti pareigas, sakymu. Tarnybinio patikrinimo metu nustaius, kad pareignas nepadar tarnybinio nusiengimo, kad nra statymo nustatyta tvarka pripaintas kaltu dl administracinio teiss paeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareignas padar tarnybin nusiengim, taiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigs senaties terminas, jis toliau eina pareigas ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vl pradjo eiti pareigas, jam imokamas darbo umokestis u laikotarp, kur jis buvo nualintas nuo pareig, taip pat delspinigiai u i sum, apskaiiuoti Vyriausybs nustatyta tvarka (Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalis). Laikotarpis, kur pareignas buvo nualintas nuo pareig, vidaus tarnybos sta neskaitomas, iskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripastama, kad pareignas nepadar tarnybinio nusiengimo, kad nra statymo nustatyta tvarka pripaintas kaltas dl administracinio teiss paeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareignas padar tarnybin nusiengim, taiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigs senaties terminas (Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 6 dalis). 2.2. Teism praktika nagrinjant bylas dl gin, kylani taikant atsakomyb u tarnybinius nusiengimus pagal Vidaus tarnybos statut

58

2.2.1. Kaip matyti i pamint teiss norm, u tarnybinius nusiengimus pareignams taikomos tarnybins nuobaudos. 2.2.1.1. Vyriausiasis administracinis teismas administracinje byloje Nr. A-734/2005 priimtame sprendime nurod, kad Vidaus tarnybos sistemos pareign atsakomyb nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau ir Statutas), o tarnybini patikrinim bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvark reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 27 d. sakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau ir Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybins nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusiengimas, kurio sudt sudaro neteista veika, tarnybin nusiengim padariusio pareigno kalt, o jeigu tarnybinis nusiengimas sukl neigiamas pasekmes ir prieastinis ryys tarp neteistos veikos ir pasekmi. Darytina ivada, kad tarnybinis nusiengimas gali bti padarytas tik prieingais teisei kaltais pareigno veiksmais ar neveikimu. Kolegija, vertindama pirmosios instancijos ivad pagrstum, konstatavo, jog nei tarnybinio patikrinimo ivadoje, nei sakyme, kuriuo pareikjui paskirta tarnybin nuobauda, nra konkretizuoti pareikjo veiksmai iduodant atvykimo ir buvimo valstybs sienos apsaugos zonoje leidimus. Todl neaiku, kada ir koks konkretus paeidimas buvo padarytas. Nenustaius konkretaus tarnybinio nusiengimo fakto, nra pagrindo skirti tarnybin nuobaud. 2.2.1.2. Administracinje byloje Nr. A-178/2005 A. . ginijo Valstybs sienos apsaugos tarnybos vado sakym dl tarnybins nuobaudos jam paskyrimo. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija sprendimu panaikindama pareikjui skirt tarnybin nuobaud nurod, kad Vidaus tarnybos statutas66 apibdina tarnybin nusiengim kaip io statuto ir kit teiss akt nustatytos vidaus tarnybos tvarkos paeidim ar pareigno pareig neatlikim arba netinkam atlikim, padaryt prieingais teisei kaltais pareigno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 straipsnio 6 dalis). Pagal Tarnybini patikrinim ir tarnybini nuobaud tvarkos 3 punkt, tarnybinio nusiengimo sudt sudaro neteista veika, tarnybin nusiengim padariusio pareigno kalt, o jeigu tarnybinis nusiengimas sukl neigiamas pasekmes ir prieastinis ryys tarp neteistos veikos ir neigiam pasekmi. iuo atveju pareikjo padarytas tarnybinis nusiengimas pasireik tuo, kad jis netinkamai vykd pareigybs aprayme nustatytus reikalavimus (tarnybinio nusiengimo kvalifikavimo prasme tai laikytina netinkamu pareig atlikimu), kad jis neutikrino Statistikos departamento nustatytos tvarkos nuostat bei atsakovo tabo virininko nurodymo vykdymo (tarnybinio nusiengimo kvalifikavimo prasme tai laikytina pareig neatlikimu). I pareigybs apraymo matyti, jog reikalaujama utikrinti teiss aktuose rinktinei nustatyt udavini ir funkcij vykdym, rinktinei skirt biudeto l naudojim teiss akt nustatyta tvarka, tarnybos (darbo) santykius reglamentuojani teiss akt gyvendinim bei vykdyti kitas Valstybs sienos apsaugos tarnybos vado pavestas funkcijas. ios formuluots yra bendrojo pobdio, todl bet kokio jose ivardint teiss akt (konkreiai nenurodyt) paeidimo rinktinje faktas savaime negali bti traktuojamas kaip rinktins vado pareig netinkamas atlikimas arba j neatlikimas. Statistikos departamento patvirtintos tvarkos 2.11 punkte nurodyta, kad u darbo laiko apskait monje, staigoje ir organizacijoje atsako jos vadovas. i teiss akto nuostata taip pat yra bendro pobdio, todl netinkamos darbo laiko apskaitos faktas taip pat negali bti savaime traktuojamas kaip rinktins vado pareig netinkamas atlikimas arba j neatlikimas. Tas pats pasakytina ir dl skundiamame sakyme paminto tabo virininko nurodymo vis atsakovo struktrini padalini vadovams utikrinti darbo laiko apskaitos ir darbo laiko apskaitos iniarai pildymo teisingum. Padaryta ivada, kad nurodyt faktini aplinkybi
66

Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandio 29 d. statymu Nr. IX-1538.

59

konstatavimas savaime negali bti laikomas pareikjo netinkamu pareig vykdymu arba j nevykdymu. Pagal Vidaus tarnybos statut bei Tarnybini patikrinim ir tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos67 nuostatas tam, kad bt konstatuota tarnybinio nusiengimo sudtis, yra btina nustatyti pareigno kalt dl vadovaujamoje rinktinje padaryto paeidimo, pildant darbo laiko apskaitos iniaraius. Kolegija nurod, jog pareikjo, kaip rinktins vado, priimti sakymai leidia konstatuoti, kad jis vykd teiss akt reikalavimus, skirtus utikrinti teising darbo laiko rinktinje apskait, o R. K. darbo rinktinje laikas buvo neteisingai apskaiiuojamas ne dl pareikjo kalts. Padaryta ivada, kad pareikjo veikoje nra tarnybinio nusiengimo sudties, todl ginijamas sakymas, kuriuo paskirta tarnybin nuobauda, panaikintas. 2.2.1.3. Administracinje byloje Nr. A-349/2005 A. . ginijo jam skirt tarnybin nuobaud. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama pareikjo apeliacin skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nurod, jog Vidaus tarnybos statutas apibria tarnybin nusiengim kaip io Statuto ir kit teiss akt nustatytos vidaus tarnybos tvarkos paeidim ar pareigno pareig neatlikim arba netinkam atlikim, padaryt prieingais teisei kaltais pareigno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 straipsnio 6 dalis). Vidaus tarnyba vidaus tarnybos sistemos pareigno statuso gijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigno statusu susijusi teisini santyki visuma (Statuto 2 straipsnio 1 dalis). Terminas ,,teisiniai santykiai reikia visuomeninius santykius vidaus tarnybos srityje, reglamentuojamus teiss normomis, todl tarnybinio nusiengimo apibrime nurodyta vidaus tarnybos tvarka yra ne kas kita kaip teiss normomis reglamentuota vidaus tarnybos santyki visuma. Pareigno statusas pareigno teisin padtis (Statuto 2 straipsnio 5 dalis) viena vidaus tarnybos slyg, btin tokiems teisiniams santykiams atsirasti. is statusas siejamas su jo tarnybos reglamentavimu ir turimais galiojimais, kartu aprpiantis ir valstybs tarnautojo veiklos etik (Valstybs tarnybos statymo 4 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 5 punktas). Valstybs tarnautoj veiklos etikos taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 24 d. nutarimu Nr. 968 ,,Dl Valstybs tarnautoj veiklos etikos taisykli patvirtinimo, apibria valstybs tarnautojo veiklos ir elgesio principus, kuri privalo laikytis valstybs tarnautojas, gyvendindamas savo teises, vykdydamas teiss aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas, ir didinti visuomens pasitikjim valstybs tarnautojais. I io norminio akto turinio akivaizdu, kad jame tvirtinti etikos principai taikytini valstybs tarnautojo tarnybinei veiklai, o i princip paeidimas laikytinas tarnybiniu nusiengimu. i ivad patvirtina ir Etikos taisykli 12 punkto nuostata, numatanti vadovo teis sprsti dl tarnybinio patikrinimo reikalingumo kai valstybs tarnautojas nesilaiko valstybs tarnautoj etikos veiklos princip. Pareikjas Valstybs sienos apsaugos tarnybos Lazdij rinktins vadas statutinis vidaus tarnybos pareignas (valstybs tarnautojas), privaljo utikrinti, kad bt vykdomos Valstybs sienos apsaugos tarnybos teisin status reglamentuojanio Valstybs sienos apsaugos tarnybos statyme nustatytos funkcijos ir io statymo taikym reglamentuojantys postatyminiai aktai, grietai laikytis statymo nuostat ir Valstybs tarnautoj veiklos etikos taisykli. Pareikjo padaryta neteista veika sietina su Valstybs tarnautoj veiklos etikos taisykli 9.5 punkte nustatyt pavyzdingumo principo (9 punktas) reikalavim visose situacijose veikti profesionaliai ir humanikai, teikti t informacij, pagalb ar paslaug, kuri yra btina, bet kartu gebti teisingai ir taktikai atmesti neteistus praymus paeidimu, ir pagrstai pripainta tarnybiniu nusiengimu. Pareikjas, pasinaudodamas savo tarnybine padtimi, paaddamas vykdyti R. S. neteistus praymus, ir vien j vykds (suteiks nebtin plaukiojimo Kuri mariomis valstybs sienos apsaugos laivo greitaeigiu kateriu,
67

Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarka patvirtinta vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 27 d. sakymu Nr. 1V-308 Dl tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos.

60

skirtu valstybs sienos apsaugai, paslaug) veik neprofesionaliai, nesugebjo teisingai ir taktikai i praym atmesti. I pareikjo padaryt paeidim akivaizdu, kad jis dl asmenini paskat adjo asmenims, nesusijusiems su jo tarnyba, paeisti pasienio kontrols punkt veiklos teisin reim bei valstybs sienos ruoo apsaugai skirto laivo panaudojimo tvark ir i tvark paeid. Tokia pareikjo veika vertintina kaip pareikjo esmini pareig paeidimas ir veikimas prie jo vadovaujamos institucijos tikslus. 2.2.1.4. Administracinje byloje Nr. A-719/2005 E. L. ginijo jam paskirt tarnybin nuobaud griet papeikim u Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 ir 3 punkt nevykdym, Valstybs tarnautoj veiklos etikos taisykli, patvirtint Vyriausybs 2002 m. birelio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.2, 5.1, 7.1 punkt, Vidaus reikal sistemos pareign ir tarnautoj tarnybins etikos norm kodekso 8 straipsnio reikalavim paeidimus. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, nutartimi atmetusi pareikjo apeliacin skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nurod, jog pagal Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dal pareignas privalo suinojs apie rengiam ar darom teiss paeidim, taip pat pats bdamas liudytoju, nedelsdamas ukirsti keli rengiamam arba daromam teiss paeidimui; gavs ini apie padaryt teiss paeidim, tuojau pat praneti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar staigai, imtis neatidliotin priemoni vykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentjusiesiems skubi medicinos ar kit btin pagalb. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtint Valstybs tarnautoj veiklos etikos taisykli 2.2. punkt valstybs tarnautojas privalo elgtis taip, kad visuomen pasitikt vieuoju administravimu ir valstybs tarnautojais, pagal 5.1. punkt elgtis nepriekaitingai, pagal i taisykli 7.1 punkt valstybs tarnautojas asmenikai atsako u savo sprendimus. Vidaus reikal ministro 1993 m. vasario 22 d. sakymu Nr. 103 patvirtinto Vidaus reikal sistemos pareign ir tarnautoj tarnybins etikos norm kodekso 8 straipsnis numato, kad pareignai, atlikdami savo pareigas, taip pat privaiame gyvenime privalo laikytis kiekvienai situacijai deramo etiketo ir pagarbiai, taktikai bei mandagiai elgtis su visais asmenimis, teisingai, isamiai ir operatyviai sprsti patiktus klausimus ir problemas. Pareikjas, bdamas pareignu, apklausiamas liudytoju byloje, ikiteisminio tyrimo pareignams pateik tikrovs neatitinkanius faktus (jo paaikinimai prietarauja baudiamojoje byloje nustatytoms aplinkybms), tuo apsunkindamas tyrim. Tokiais veiksmais jis paeid Valstybs tarnautoj veiklos etikos taisykli, patvirtint Vyriausybs 2002 m. birelio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.2, 5.1, 7.1 punkt, Vidaus reikal sistemos pareign ir tarnautoj tarnybins etikos norm kodekso 8 straipsnio reikalavimus. Kolegija taip pat konstatavo, jog nors ikiteisminis tyrimas baudiamojoje byloje pareikjo atvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomen, pagrindiani jo kalt, pirmosios instancijos teismas pagrstai paymjo, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dal pareignai u tarnybinius nusiengimus atsakomybn traukiami neatsivelgiant baudiamosios ar administracins atsakomybs taikym. Tai nurodoma ir vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 27 d. sakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos 32 punkte. Todl net ir nutraukus ikiteismin tyrim pareikjo atvilgiu baudiamojoje byloje, atsakovas turjo teis patraukti pareikj tarnybinn atsakomybn ir, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis bei atsivelgdamas tarnybinio patikrinimo ivadoje pateikt silym, skirti jam tarnybin nuobaud. 2.2.1.5. Administracinje byloje Nr. A-732/2005 R. M. kreipsi su skundu administracin teism, praydamas panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato virininko sakymu jam paskirt tarnybin nuobaud.

61

Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmetusi pareikjo apeliacin skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nutartyje nurod, jog pareikjas, bdamas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Vieosios policijos patruli rinktins vyresnysis patrulis, tarnybiniame praneime Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato virininkui nenurod, jog degalinje Statoil mat Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato patrul A. . vartojant alkoholinius grimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. gegus 4 d. nutarimu Nr. 968 patvirtint Valstybs tarnautoj veiklos etikos taisykli 2.1. punktas nustato, kad valstybs tarnautojas privalo gerbti mog, jo teises ir laisves, valstyb, jos institucijas ir staigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, statym, kit teiss akt, teism sprendim reikalavim, valstybs ir savivaldybi institucij bei staig vidaus tvarkos taisykli. Valstybs tarnautoj veiklos etikos taisykli 9.1. punktas nustato, kad valstybs tarnautojas privalo bti nepriekaitingos reputacijos, gebti deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis. Konstatuota, jog pareikjas, tarnybiniame praneime smoningai nuslpdamas anksiau nurodytas aplinkybes, susijusias su itin sunkias pasekmes turjusiu eismo vykiu, paeid iuos Valstybs tarnautoj veiklos etikos taisykli reikalavimus, todl tarnybin nuobauda pareikjui paskirta teistai ir pagrstai. 2.2.2. Teism praktika, formuojanti teiss aikinimo taisykles, parenkant nuobaudas u padaryt tarnybin nusiengim 2.2.2.1. Administracinje byloje Nr. I-775/2004 pareikjas ginijo jam paskirt tarnybin nuobaud teigdamas, jog ji per grieta. Vilniaus apygardos teismo sprendime nurodoma, jog pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsn tarnybin nuobauda skiriama atsivelgiant tarnybinio nusiengimo pobd, padarymo prieastis, nusiengusiojo kalts laipsn, asmenyb, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Vertindamas padaryt paeidim pagal pamintas taisykles, teismas padar ivad, jog tai, kad pareikjas paeid kelis vidaus administracini teiss akt reikalavimus, jo padarytas paeidimas takojo nepagrst darbo umokesio apskaiiavim, jam per paskutinius 12 mnesi buvo taikyta tarnybin nuobauda ir ji nepanaikinta, leidia teigti, jog atsakovas teistai ir pagrstai skyr pareikjui tarnybin nuobaud papeikim. 2.2.2.2. Administracinje byloje Nr. I-2269/2005 priimtas sprendimas pateikiamas kaip teigiamos pirmosios instancijos teismo argumentacijos pavyzdys, vertinant Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje nurodytus teisinius faktus, reikmingus parenkant skirtin tarnybin nuobaud. Pareikjas ginijo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato virininko sakymu jas paskirt tarnybin nuobaud perklim viena pakopa emesnes pareigas dl skiriamos nuobaudos individualizavim nustatani taisykli paeidimo teig, jog ji neadekvati padarytam paeidimui, j skiriant nevertinta paeidjo asmenyb. Teismas, pakeisdamas pareikjui skirt nuobaud perklim viena pakopa emesnes pareigas griet papeikim, sprendime nurod, jog pareikjui nuobauda skirta u Budtoj instrukcijoje numatytos pareigos gavus praneim apie padaryt nusikalstam veik ar kit informacij imtis neatidliotin priemoni ukirsti keli daromam nusikaltimui ar kitam teiss paeidimui, apsaugoti vykio viet bei rodymus, nustatyti vykio liudininkus, sulaikyti ir pristatyti policijos staig asmenis, padariusius neteist veik. vertindamas tai, jog padarytas paeidimas neapsunkino ikiteisminio bylos tyrimo, komisariato vadovyb pareikj charakterizuoja kaip darbt, pareiging, sining, taktik, mandag ir sugebant greitai orientuotis sudtingose situacijose darbuotoj, jis yra komisariato tarnybins etikos komisijos narys, galiojani nuobaud neturi, seniai dirba vidaus reikal sistemoje, mokosi universitete, teismas padar ivad, kad pareikjui paskirta pernelyg grieta nuobauda, todl j pakeit velnesn, teismo vidiniu sitikinimu atitinkani padaryto paeidimo pobd bei paeidjo asmenyb, nuobaud.

62

2.2.3. Termin nuobaudai skirti skaiiavimo taisykles aikinanti teism praktika 2.2.3.1. Administracinje byloje Nr. A-454/2004 R. M. kreipsi teism, praydamas panaikinti Taurags rajono policijos komisariato vyresniojo komisaro 2003 m. gruodio 3 d. sakym Nr. TE-138, kuriuo jam paskirta tarnybin nuobauda. Tarp kit argument, kuriais remiantis pareikjas ginijo paskirtosios nuobaudos teistum bei pagrstum, jis nurod ir tai, kad praleistas terminas nuobaudai skirti, nes tarnybinio nusiengimo paaikjimo momentas yra jo pirmojo paaikinimo dl vykio aplinkybi pateikimo diena. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, nutartimi atmesdama pareikjo apeliacin skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nurod, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 27 d. sakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos 29 punkte nustatyta, kad tarnybinio nusiengimo iaikjimo diena laikoma vadovo, turinio teis skirti tarnybin nuobaud, ivados patvirtinimo diena. Todl nepagrstu pripaintas pareikjo apeliacinio skundo argumentas, kad buvo praleistas tarnybins nuobaudos skyrimo terminas. 2.2.3.2. Administracinje byloje Nr. A-728/2005 E. V. ginijo sakym, kuriuo jam paskirta tarnybin nuobauda pastaba, nurodydamas, jog nuobauda paskirta praleidus Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalyje nustatyt 30 dien termin. Pirmosios instancijos teismas pareikjo praym patenkino nurods, jog atsakovas 2004 m. rugpjio 24 d. ratu Nr. 1-1048, kartu pateikdamas ir E. V. tarnybinio patikrinimo ivad, kreipsi Kauno apskrities policijos ir kit teissaugos darbuotoj profesins sjungos komitet, kuris 2004 m. rugpjio 30 d. ratu Nr. 202 atsisak teikti svarstyti ios profesins sjungos komitetui i patikrinimo ivad dl sutikimo skirti nuobaud davimo ir nurod tokio atsisakymo motyvus. Atsakovas, 2004 m. rugpjio 31 d. gavs profesins sjungos atsakym, kreipsi Kauno apygardos administracin teism su praymu panaikinti tok Kauno apskrities policijos ir kit teissaugos darbuotoj profesins sjungos komiteto sprendim. Teismas sprendimu atsakovo praym atmet nurods, kad profesins sjungos komiteto atsisakymas svarstyti praym duoti sutikim skirti tarnybin nuobaud vertintinas kaip atsakymo nepateikimas, neribojantis atsakovo teiss skirti tarnybin nuobaud. Padaryta ivada, jog teismas inagrinjo gin ne dl profesins sjungos komiteto nesutikimo skirti nuobaud pareignui profesins sjungos nariui, o dl atsisakymo svarstyti praym duoti sutikim skirti tarnybin nuobaud. Atsakovas, gavs Kauno apskrities policijos ir kit teissaugos darbuotoj profesins sjungos komiteto 2004 m. rugpjio 30 d. rat Nr. 202, kuriuo buvo atsisakyta teikti svarstyti ios profesins sjungos komitetui E. V. tarnybinio patikrinimo ivad dl sutikimo skirti nuobaud davimo, remiantis Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos68 26 punktu, gijo teis skirti tarnybin nuobaud tarnybin nusiengim padariusiam E. V. Tarnybin nuobauda pareikjui paskirta tik 2004 m. gruodio 12-15 d. sakymu, pasibaigus Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalyje nestatytam terminui, todl skundiamas sakymas panaikintas kaip neteistas. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama atsakovo skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nutartyje nurod, jog Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalyje nustatytas tarnybins nuobaudos skyrimo terminas ne vliau kaip per 30 dien nuo tarnybinio nusiengimo iaikjimo dienos. termin neskaitomas laikas, per kur statym nustatyta tvarka inagrinjamas skundas dl profesins sjungos renkamojo organo nesutikimo dl nuobaudos skyrimo pareignui profesins sjungos nariui. Atsakovas kreipsi pareikjo profesins sjungos renkamo organ sutikimo skirti pareikjui tarnybin nuobaud. I
Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarka patvirtinta vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 27 d. sakymu Nr. 1V-308 Dl tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos.
68

63

profesins sjungos buvo gautas atsakymas, kuris Kauno apygardos administracinio teismo siteisjusiu 2004 m. lapkriio 29 d. sprendimu vertintas kaip atsakymo nepateikimas, neribojantis pareikjo teiss skirti pareikjui tarnybin nuobaud. Teisj kolegija nusprend, kad atsakovas pareikjui paskyr tarnybin nuobaud, paeids Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalyje nustatyt tarnybins nuobaudos skyrimo termin, todl pirmosios instancijos teismas pagrstai ir teistai savo sprendimu i nuobaud panaikino. 2.2.4. Tarnybini nuobaud skyrimo tvark reglamentuojani teiss norm aikinimo taisykls, suformuluotos inagrintose bylose 2.2.4.1. Administracinje byloje Nr. A-78/2005 pareikjas pirmosios instancijos teismui pareik du savarankikus reikalavimus: panaikinti Valstybs sienos apsaugos tarnybos Vidaus audito ir kontrols skyriaus tarnybinio patikrinimo ivados dal bei panaikinti ios ivados pagrindu priimt atsakovo sakym, kuriuo jam paskirta tarnybin nuobauda papeikimas. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija sprendimu nutraukdama byl dl reikalavimo panaikinti dal Valstybs sienos apsaugos tarnybos Vidaus audito ir kontrols skyriaus tarnybinio patikrinimo ivados, o tarnybin nuobaud panaikindama konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo ivados suraymas bei sakymo dl tarnybins nuobaudos paskyrimo primimas yra pareigno patraukimo tarnybinn atsakomybn proceso dalys, todl yra btina pasisakyti dl i dviej minto proceso dali tarpusavio ryio ir galimybs apsksti kiekvien i j Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka. Kolegija paymjo, kad Vidaus tarnybos statutas69 tiesiogiai nereglamentuoja tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos, o jos nustatymo teis deleguoja vidaus reikal ministrui (Statuto 26 straipsnio 10 dalis). Todl, nustatant tarnybinio patikrinimo ivados teisin reikm, o tuo paiu ir aikinant klausim dl galimybs apsksti pai ivad, btina vadovautis Tarnybini patikrinim ir tarnybini nuobaud tvarkos nuostatomis. Pagal ios tvarkos II skirsnio nuostatas, tarnybinio patikrinimo ivados suraymas yra tarnybini nuobaud skyrimo procedros dalis. Tarnybinis patikrinimas baigiamas suraant tarnybinio patikrinimo ivad (Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos 20 punktas). Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos 16 punktas tarp kit tikrinamo pareigno teisi nustato jo teis pavaldumo tvarka apsksti tikrintojo veiksmus (16.4 papunktis). Atsivelgiant tai, jog: 1) ivada ir joje nurodytos aplinkybs bei pasilymai dl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinn atsakomybn skirti tam, kad juos vertint turintis teis skirti tarnybin nuobaud vadovas (Vidaus reikal ministerijos vadovybs pavedimu ir ios ministerijos Generalinio inspektoriaus skyriaus vedjas); 2) ivadoje nurodyti minti pasilymai nra privalomi vadovui (ivados adresatui); 3) vadovui patvirtinus ivad, joje nurodyti faktai ir j teisinis vertinimas tampa atitinkamo sprendimo (sakymo), t.y. individualaus teiss akto, dalimi, Administracini byl teisenos statymo taikymo prasme tarnybinio patikrinimo ivada negali bti laikoma teiss aktu, tiesiogiai nustataniu tikrinamam pareignui atitinkamas teises ar pareigas. Todl ivada (joje pateikti faktai bei tikrintojo pasilymai) negali bti laikoma veiksmu Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos 16.4 papunkio taikymo prasme, o taip pat administraciniu aktu ar veiksmu, skundiamu Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka. Prieita ivada, kad pirmosios instancijos teismas turjo atsisakyti priimti pareikjo skundo dal dl tarnybinio patikrinimo ivados panaikinimo (Administracini byl teisenos statymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dl to pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalis dl tarnybinio patikrinimo ivados pakeitimo panaikinta, o i bylos dalis nutraukta (Administracini byl teisenos statymo 101 straipsnio 1 punktas, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

69

Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandio 29 d. statymu Nr. IX-1538.

64

Tokios paios praktikos dl galimybs sksti tarnybinio patikrinimo ivad laikytasi ir kitose Vyriausiojo administracinio teismo nagrintose bylose (r. pvz., administracin byla A851/2004). Atkreiptinas dmesys, kad nors mintose bylose Vyriausiasis administracinis teismas nagrinjo tarnybinio patikrinimo ivados pagal Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 27 d. sakymu Nr. 1V308, apskundimo galimyb, taiau ta pati teisin argumentacija galt bti aktuali ir skundiant tarnybinio patikrinimo motyvuotas ivadas kitose valstybs tarnybos srityse. Administracinje byloje Nr. A-78/2005 ianalizavus tarnybinio patikrinimo ivad buvo paymta, kad ji yra patvirtinta atsakovo vado. I pareikjo skundiamo atsakovo sakymo matyti, kad atsakovo vadas, remdamasis minta ivada, paskyr pareikjui papeikim. Paiame sakyme nra nurodytos faktins ivardintus nusiengimus patvirtinanios aplinkybs bei nra pateiktas toki aplinkybi teisinis vertinimas, todl atsakovo vadui patvirtinus mint ivad, laikytina, kad tarnybinio patikrinimo ivadoje pateiktos nuorodos ias aplinkybes bei j teisinis vertinimas yra motyvuojamoji pareikjo ginijamo atsakovo sakymo dalis. Todl sprendiant ginijamo atsakovo sakymo pagrstumo klausim, btina iaikinti, kokios ivadoje nurodytos faktins aplinkybs yra reikmingos bylai, kurios i i aplinkybi, vertinus byloje surinktus rodymus, gali bti teismo pripaintos nustatytomis (Administracini byl teisenos statymo 86 straipsnis).

2.2.4.2. Administracinje byloje Nr. A-377/2005 R. R. kreipsi teism, praydamas panaikinti atsakovo sakymo dal dl tarnybins nuobaudos pareikjui paskyrimo. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija nutartyje, kuria atmestas pareikjo apeliacinis skundas dl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nurod, jog vidaus tarnybos sistemos pareign status ir j atsakomyb reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas70 ir vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 27 d. sakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau ir Tvarka). Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jei yra duomen apie pareigno padaryt tarnybin nusiengim, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad tarnybini nuobaud skyrimo procedra pradedama vadovui pavedus atlikti tarnybin patikrinim. Todl sakymas, kuriuo pareignui paskiriama tarnybin nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo ivada yra dvi tos paios tarnybins nuobaudos skyrimo procedros sudtins dalys. Tarnybinio patikrinimo ivadoje yra isamiai aprayti paeidimai, kuriuos padar pareikjas ir ivardinti teiss aktai, kuriuos jis paeid. Todl sakyme skirti tarnybin nuobaud nebtina pakartoti padarytus paeidimus ir ivardinti paeistas teiss normas, nes sakymo skirti tarnybin nuobaud primimo pagrindas yra tarnybinio patikrinimo ivada. 2.2.4.3. Administracinje byloje Nr. A-1480/2005 A. B. kreipsi teism, praydamas panaikinti atsakovo sakym, kuriuo jam u Baudiamojo proceso kodekso 1, 2 ir 18 straipsni paeidimus paskirta tarnybin nuobauda papeikimas. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, tenkindama pareikjo apeliacin skund ir panaikindama pirmosios instancijos teismo sprendim bei ginijam tarnybin nuobaud, nurod, jog taikant pareikjui drausmin atsakomyb u neveikim, kuris pasireik teiss aktais numatyt procesini veiksm neatlikimu per nustatytus terminus, turi bti vertinamas ne tik objektyvus atsakomybs u neveikim pagrindas pareiga atlikti teiss aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvus pagrindas galjimas veikti kaip to reikalauja teiss aktai. Nustatant galjim veikti kaip to reikalauja teiss aktai, privalu atsivelgti visas neveikimo metu
70

Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandio 29 d. statymu Nr. IX-1538.

65

egzistuojanias faktines aplinkybes, kurios slygoja galimyb pareikjui veikti kaip to reikalauja teiss aktai arba gali bti padaryta prieinga ivada, kad susiklosiusioje faktinje situacijoje pareikjas dl prieasi, nepriklausani nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teiss aktai, negaljo. Kaip matyti i tarnybinio patikrinimo ivados, io tyrimo metu kompleksikai nebuvo tirti visi pareikjo procesiniai veiksmai, atlikti visose baudiamosiose bylose, todl negalima buvo konstatuoti, kad pareikjas procesinius veiksmus, kuriuos jis atliko praleidus termin, tuo metu susiklosiusioje faktinje situacijoje objektyviai galjo atlikti. Dl i prieasi atsakovo tarnybinio patikrinimo ivada vertintina kaip vienpusika ir neobjektyvi. Tai slygoja, kad ios tarnybinio patikrinimo ivados pagrindu priimtas sakymas dl nuobaudos pareikjui skyrimo vertintinas kaip priimtas paeidus taisykles, turjusias utikrinti objektyv vis aplinkybi vertinim bei sprendimo pagrstum, ir todl jis turi bti panaikintas. 2.2.4.4. Administracinje byloje Nr. A-146/2005 R. A. kreipsi administracin teism, praydamas panaikinti atsakovo jam paskirt tarnybin nuobaud paeminim pareigose. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama pareikjo apeliacin skund, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. spalio 25 d. sprendim palikdama nepakeist, dl pareikjo argument, jog nuobauda naikintina dl tarnybini nuobaud skyrimo procedr, reglamentuojam vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 27 d. sakymu Nr.1V-308 patvirtintoje Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkoje, paeidim, nes buvo nustatytas neprotingai trumpas terminas paaikinimui teikti 1 diena, be to, kit dien jis susirgo, kolegija nurod, kad is faktas vertintinas kaip tarnybini nuobaud skyrimo procedros paeidimas, taiau nuobaud skyrimo procedros paeidimas yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai dl to galjo bti padarytos nepagrstos ir neteisingos ivados, vertinant pareigno veiksmus. iuo atveju pareikjo pozicija dl fakt vertinimo idstyta tarnybiniame praneime, o duomen, jog liga trukd pareikjui perduoti paaikinim, nors ir vliau nei per nustatyt termin, taip pat ir duomen, kad pareikjas po ligos, ia aplinkybe grsdamas vlesn paaikinimo teikim, pasiaikinim bt teiks, nra. Kadangi visos svarbios faktins aplinkybs tarnybinio patikrinimo metu buvo itirtos, pareikjo nurodomos aplinkybs dl paaikinimo nepateikimo nedaro takos skirtos nuobaudos pagrstumui bei teistumui. 2.2.4.5. Administracinje byloje Nr. A-22/2005 R. S. kreipsi teism, praydamas panaikinti atsakovo sakym dl jo atleidimo i pareig. Vyriausiasis administracinis teismas, atmesdamas pareikjo skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, nutartyje nurod, jog pareikjas neginija jam paskirtos nuobaudos pagrstumo, t. y. neginija, kad 2003 m. gruodio 6 d. pavlavo atvykti tarnyb, tuo vykdydamas tarnybin nusiengim. Taiau jis ginija paskirtos nuobaudos u nusiengim teistum, nurodydamas, kad tiek atliekant tarnybinio nusiengimo tyrim, tiek skiriant jam nuobaud buvo i esms paeistos jo teiss, kurios yra reglamentuotos teiss aktais. Teisj kolegija nutartyje nurod, jog Tarnybini nuobaud skyrimo tvark bei vidaus tarnybos sistemos pareign (toliau ir pareignai) garantijas, skiriant jiems tarnybines nuobaudas, reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 29 d. statymu Nr. IX- 1538 (toliau ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 27 d. sakymu Nr. IV- 30P patvirtinta Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau ir Tvarka). Pagrindines garantijas, utikrinanias pareign teises, skiriant jiems tarnybines nuobaudas, nustato Statuto 26 straipsnis, numatantis, kad: nuobauda turi bti paskirta ne vliau, kaip per 30 dien nuo nusiengimo iaikjimo dienos, termin neskaitant laiko, kur pareignas sirgo (Statuto 26 straipsnio 3 ir 4 dalys); dl tarnybinio nusiengimo turi bti atliekamas tarnybinis patikrinimas (Statuto 26 straipsnio 6 dalis); u vien nusiengim galima skirti tik vien nuobaud (Statuto 26

66

straipsnio 5 dalis). I bylos matyti, kad pareikjui u nusiengimo padarym buvo skirta viena nuobauda, bei kad ji buvo skirta nepaeidus 30 dien termino, nustatyto nuobaudai paskirti. Kitas garantijas nustato Tvarkos 16 punktas, kuris numato, kad: pareignas turi teis dl atliekamo jo atvilgiu patikrinimo teikti paaikinimus, praymus, rodymus; baigus tarnybin patikrinim susipainti su tarnybinio patikrinimo ivada bei patikrinimo metu surinkta mediaga; turti advokat ar kit atstov, apsksti tikrintojo veiksmus. Tvarkos 28 punktas taip pat numato, kad pareignas su sakymu dl tarnybins nuobaudos skyrimo turi bti supaindinamas per 5 darbo dienas. Byloje nustatyta, kad 2003 m. gruodio 8 d. pareikjui buvo suraytas praneimas dl tarnybinio nusiengimo, su kuriuo pareikjas dl jo ligos buvo supaindintas 2004 m. sausio 5 d. Pasiaikinim pareikjas dl jam inkriminuoto nusiengimo para 2004 m. sausio 16 d., o nuobauda jam paskirta 2004 m. sausio 23 d., su kuria jis supaindintas 2004 m. sausio 28 d. Byloje duomen, kad pareikjui buvo sudarytos klitys susipainti su tarnybinio patikrinimo ivada bei patikrinimo metu surinkta mediaga, nra. Toki rodym nepateik ir pats pareikjas. I tarnybinio patikrinimo ivados matyti, kad pareikjas buvo pasiraytinai 2004 m. vasario 2 d. supaindintas ir su ivada. Kolegija paymjo, kad Tvarka nenustato pareigos tarnybin patikrinim atliekaniai institucijai tikrinam pareign privalomai supaindinti su tarnybinio patikrinimo ivada. Tvarkos 16.2 punktas tik garantuoja teis pareignui susipainti su tarnybinio patikrinimo ivada, nekonkretizuodamas termino, per kur jis tai gali padaryti, o ios teiss gyvendinim slygoja vykis tarnybinio patikrinimo baigimas. Nutartyje konstatuota, kad pareikjui skiriant tarnybin nuobaud jo teiss, reglamentuotos teiss aktais, paeistos nebuvo, o esant ioms aplinkybms pareikjas i tarnybos atleistas pagrstai ir teistai, nes paeidim padar turdamas kit galiojani tarnybin nuobaud griet papeikim (Statuto 26 straipsnio 2 dalies 5 punktas). 2.2.5. Profesini sjung teises tarnybini nuobaud skyrimo vidaus tarnybos sistemos pareignams procedrose reguliuojani teiss norm aikinimo teism praktikoje taisykls 2.2.5.1. Administracinje byloje Nr. I-1701/2003 Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo staig profesin sjunga kreipsi administracin teism, praydama pripainti neteistu Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo komisaro 2003 m. rugpjio 21 d. sakym Nr. 1V2378 bei panaikinti iuo sakymu T. J., jaunesniajam inspektoriui, paskirt tarnybin nuobaud papeikim. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2003 m. liepos 22 d. tarnybinio patikrinimo ivadoje Nr. 12R819 buvo konstatuota, kad jaunesnysis inspektorius T. J. neatliko savo tiesiogini funkcij, vilkino ikiteismin tyrim, paeisdamas Baudiamojo proceso kodekso 2 straipsn, 176 straipsnio 1 dal, taip pat Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato darbo tvarkos taisykli 3.1, 3.2, 3.3, 3.16 punktus, nustatanius pareigas siningai ir dorai dirbti, laiku ir tinkamai atlikti pavestas uduotis, laikytis darbo drausms, laiku ateiti darb, laikytis nustatytos darbo laiko trukms, vis darbo laik skirti darbui, tiksliai vykdyti administracijos nurodymus, negalint atvykti darb nustatytu laiku, apie tai praneti tiesioginiam darbo vadovui, kai neatvykstama darb dl ligos, pirmj nedarbingumo dien apie tai praneti tiesioginiam vadovui ir darbo laiko apskait tvarkaniam darbuotojui. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2asis policijos komisariatas 2003 m. liepos 25 d. kreipsi profesin sjung, praydamas sutikimo skirti drausmin nuobaud papeikim. Profesin sjunga 2003 m. rugpjio 4 d. nusprend nesutikti su ivada skirti drausmin nuobaud papeikim dl to, kad tarnybinio patikrinimo mediagoje neteisingai nurodyta T. J. pavard, siloma nuobauda yra per grieta, T. J. kalts nra, kadangi ekspertizs atliekamos ilg laik ir nepriklauso nuo pareigno, nra duomen, kad prokuroras bt pareiks priekaitus dl netinkamo darbo. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis komisaras 2003 m. rugpjio 21 d. sakymu Nr. 1V2378, vadovaudamasis patikrinimo ivada Nr. 12R819 ir

67

Vidaus tarnybos statuto 26 straipsniu, jaunesniajam inspektoriui T. J. paskyr tarnybin nuobaud papeikim. Profesin sjunga kreipsi teism manydama, jog sakymas neteistas ir naikintinas dl to, kad is pareignas yra Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo staig profesins sjungos narys, todl buvo privalomas iankstinis profesins sjungos renkamojo organo sutikimas. Profesin sjunga 2003 m. rugpjio 4 d. Vilniaus miesto vyriausij policijos komisariat informavo apie priimt nutarim nesutikti su drausmins nuobaudos skyrimu. Kai nra profesins sjungos sutikimo drausminei nuobaudai skirti arba jos atsisakym duoti sutikim panaikinanio teismo sprendimo, nuobauda T. J. negaljo bti paskirta, o paskirta turi bti panaikinta. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas vadovaujasi vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 27 d. sakymu Nr. IV308 patvirtinta Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarka, taiau is teiss aktas sigaliojo po ginijamo sakymo dl tarnybins nuobaudos paskyrimo primimo. Pareikjas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas byloje Nr. I1960/2003 kreipsi administracin teism, praydamas panaikinti Vilniaus apskrities tardytoj profesins sjungos (nuo 2003 m. rugpjio 11 d. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo staig profesin sjunga) atsisakym duoti sutikim skirti nuobaud papeikim T. J. Skunde nurodoma, kad atsakovo atsisakymas nepagrstas, o profesins sjungos sutikimo skirti drausmin nuobaud iuo atveju nereikjo, nes toks sutikimas reikalingas tik renkamiems profesins sjungos nariams. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. spalio 15 d. nutartimi bylas sujung, vadovaudamasis Administracini byl teisenos statymo 69 straipsnio 1 dalimi ir motyvuodamas, kad abiejose bylose keliami reikalavimai yra tarpusavyje susij, grindiami tomis paiomis faktinmis aplinkybmis, bylose dalyvauja tie patys proceso dalyviai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. spalio 31 d. sprendimu Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo staig profesins sjungos skund patenkino panaikino T. J. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo komisaro 2003 m. rugpjio 21 d. sakymu Nr. l V2378 paskirt tarnybin nuobaud papeikim. Teismas taip pat patenkino Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato skund panaikino Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo staig profesins sjungos atsisakym duoti sutikim skirti nuobaud T. J. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu pra pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendim: sprendimo dal, kuria Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato skundas patenkintas ir panaikintas Vilniaus apskrities tardytoj profesins sjungos atsisakymas duoti sutikim skirti nuobaud T. J., palikti nepakeist, o reikalavimus pagal profesins sjungos skund atmesti kaip nepagrstus bei pateiktus netinkamos alies. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija (bylos apeliacinje instancijoje Nr. A170/2004) apeliacin skund atmet. Dl profesins sjungos renkamojo organo sutikimo skiriant nuobaudas vidaus reikal staig pareignams profesini sjung nariams btinumo, kolegija nurod, jog Profesini sjung statymo71 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbuotojui, monje veikianios profesins sjungos renkamojo organo nariui, skiriant drausmines nuobaudas, iskyrus drausmin nuobaud atleidim i darbo, reikalingas iankstinis profesins sjungos renkamojo organo sutikimas. Taiau Profesini sjung statymo 1 straipsnio 2 dalis numato, kad io statymo taikymo ypatybs krato apsaugos, policijos, valstybs saugumo ir kitose organizacijose gali bti nustatytos i organizacij veikl reglamentuojaniuose statymuose. Taigi, nors Profesini sjung statymas yra bendro pobdio statymas ir nustato profesini sjung veiklos pagrindus (io statymo preambul), bet kartu statyme yra tvirtinta ir nuostata, kad atskirose veiklos srityse statymu gali bti nustatytos ir kitokios taisykls. Paymtina, kad Profesini sjung statyme nra nustatyta, kad krato apsaugos, policijos, valstybs saugumo ir kitose organizacijose profesini sjung teiss
71

Profesini sjung 1991 m. lapkriio 21 d. statymas Nr. I-2018, su vlesniais pakeitimais.

68

privalo bti siauresns. Taigi Profesini sjung statymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nenustatytos absoliuios taisykls, taikomos visiems valstybs tarnautojams ar statutiniams pareignams. 2003 m. balandio 29 d. statymu Nr. IX1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 1 dalyje vidaus reikal staig pareignams yra suteikta teis steigti profesines sjungas ar stoti jas ginti savo interesus. io Statuto devintajame skirsnyje (4345 straipsniai) yra reglamentuojami profesini sjung veiklos ypatumai vidaus reikal staigose. Statuto 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesini sjung nariams (iskyrus iimt, nustatyt io straipsnio 5 dalyje ir io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. pareignas, irinktas renkamuosius vidaus reikal staigos profesins sjungos organus, atleidiamas i vidaus tarnybos, jei su juo i profesin sjunga sudaro darbo sutart) negali bti taikomos tarnybins nuobaudos ir atleidimas i tarnybos dl j narysts profesinse sjungose, dl atstovavimo vidaus reikal staig profesini sjung nariams arba dl veiklos profesinse sjungose. Skiriant drausmines nuobaudas, iskyrus drausmin nuobaud atleidim i darbo, taip pat reikalingas iankstinis profesins sjungos renkamojo organo sutikimas. To paties Statuto 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareignui, irinktam renkamuosius vidaus reikal staigos profesins sjungos organus ir tarnaujaniam vidaus tarnyboje, skiriant tarnybines nuobaudas (iskyrus tarnybin nuobaud atleidim i vidaus tarnybos) reikalingas iankstinis tos profesins sjungos renkamojo organo sutikimas. Aikinant ias teiss normas gramatiniu, taip pat ias ir jau pamintas Profesini sjung statymo normas ir sisteminiu bdu, akivaizdu, kad Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje yra suformuluota santykinai savarankika teiss norma, nustatanti, kad profesini sjung nariams skiriant drausmines nuobaudas, iskyrus drausmin nuobaud atleidim i darbo, reikalingas iankstinis profesins sjungos renkamojo organo sutikimas. Taigi Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis numato platesnes apsaugos garantijas vidaus reikal sistemos pareignams profesini sjung nariams, nei jos nustatomos Profesini sjung statymo 21 straipsnyje, t. y. profesins sjungos renkamojo organo sutikimas skirti tarnybin nuobaud, iskyrus atleidim i tarnybos, yra privalomas visais atvejais skiriant nuobaudas profesini sjung nariams, o ne tik profesins sjungos renkamojo organo nariams. Taip statymai aikinami ir administracini teism praktikoje (pvz., administracin byla Nr. A-1189/2003). Nesant profesins sjungos renkamojo organo sutikimo drausminei nuobaudai skirti vidaus reikal staig pareignui profesins sjungos nariui, arba atsisakym duoti sutikim panaikinanio teismo sprendimo, paskirta tarnybin nuobauda yra neteista. Nepagrstais pripainti apelianto argumentai, kad idstytas statym aikinimas yra negalimas, kadangi Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje ir Vidaus tarnybos statuto 44 straipsnio 3 dalyje dviejuose skirtinguose straipsniuose du kartus numatoma tokia pat teiss norma. Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis ir Vidaus tarnybos statuto 44 straipsnio 3 dalis pagal savo turin nesutampa. Be to, Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnyje yra reglamentuojami profesini sjung veiklos ypatumai, o Vidaus tarnybos statuto 44 straipsnyje vidaus reikal staigos vadov ir profesini sjung tarpusavio santykiai. Nors iuose straipsniuose idstytos normins mediagos dalis sutampa ir dl to yra abejoni dl teiskros technikos tobulumo idstant normin mediag atskiruose statymo straipsniuose, teiskros technikos netobulumas pamintose normose nesudaro pakankamo pagrindo teismui aikinti statymus apelianto nurodytu bdu. Apelianto nurodytas vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 27 d. sakymu Nr. 1V308 patvirtintos Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos 26 punktas nenustato kitoki taisykli, nei yra nustatyta Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje. Be to, mintas vidaus reikal ministro sakymas negaliojo T. J. tarnybinio nusiengimo tyrimo ir tarnybins nuobaudos paskyrimo metu, ir nra taikytinas ioje byloje. Apelianto nurodytoje Konvencijoje Dl darbuotoj atstov gynimo ir jiems teikiam galimybi monje nra nuostat, draudiani nacionalinje teisje nustatyti profesini sjung nariams tokias pat garantijas, kaip ir profesini sjung renkamj organ nariams.

69

Dl profesins sjungos renkamojo organo sutikimo skiriant nuobaudas vidaus reikal staig pareignams profesini sjung nariams turinio teisj kolegija nurod, jog Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis numato garantij vidaus reikal sistemos pareignams profesini sjung nariams profesins sjungos renkamojo organo sutikimas skirti tarnybin nuobaud, iskyrus atleidim i tarnybos, yra privalomas visais atvejais. Aikinantis ios garantijos turin ir realizavimo tvark privalu atsivelgti kitas Vidaus tarnybos statuto normas, sistemikai susijusias su teiss normomis, nurodytomis Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnyje ir reguliuojanias profesini sjung vidaus reikal staigose status, vidaus reikal sistemos pagrindus. Profesini sjung statymo 4 straipsnyje yra nustatyta, kad profesins sjungos veikia laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kit Lietuvos Respublikos statym. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta: statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs. iomis Konstitucijos nuostatomis yra tvirtintas vis asmen lygybs principas. Jo turi bti laikomasi taikant statymus. is principas pareigoja vienodus faktus teisikai vertinti vienodai ir draudia i esms tokius pat faktus savavalikai vertinti skirtingai. Konstitucijos 29 straipsnyje tvirtintas vis asmen lygybs principas reikia mogaus prigimtin teis bti traktuojamam vienodai su kitais, is principas nustato formali vis asmen lygyb, taip pat tai, kad asmenys negali bti diskriminuojami arba kad jiems negali bti teikiama privilegij. is konstitucinis principas nepaneigia to, kad statyme gali bti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikr asmen kategorij, esani skirtingose padtyse, atvilgiu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 30 d. ir 2000 m. gegus 8 d. nutarimai). Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnyba grindiama lygiateisikumo principu. Aikindamas ias teiss normas teismas paymjo, kad vidaus reikal sistemos pareignai profesini sjung nariai ir vidaus reikal sistemos pareignai, nesantys profesini sjung nariai, yra ir privalo bti traktuojami kaip lygs gyvendindami savo pagrindines teises, numatytas Vidaus tarnybos statute ir kituose statymuose. Naryst profesinje sjungoje vidaus reikal sistemos pareigno statuso nekeiia ir nesukuria tokios pareigno padties, dl kurios pareignas, bdamas profesins sjungos narys, gali bti traktuojamas i esms skirtingai nei pareignai, kurie nra profesins sjungos nariai. Btinyb gauti sutikim yra garantija profesins sjungos nariams, kuri btina, kad bt ivengta galimybs diskriminuoti pareignus dl j veiklos profesinje sjungoje, t. y. kad su jais nebt susidorota u toki j veikl, taip pat utikrinant lygias su kitais pareignais teises. Be to, i Vidaus tarnybos statuto 15, 11 skirsni matyti, kad tarnyba vidaus reikal staigose grindiama statutiniais santykiais. To paties Statuto 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad profesins sjungos neturi teiss paveikti vidaus reikal staigos funkcij gyvendinimo, o 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad profesini sjung veikla vidaus reikal staigoje ios vidaus reikal staigos vadovo teikimu statym nustatyta tvarka gali bti sustabdyta ar nutraukta, jeigu jos vykdoma veikla prietarauja statymams ir trukdo gyvendinti funkcijas, siekiant utikrinti mogaus teises ir viej saugum. Aikindamas ias teiss normas teismas paymjo, kad statutini santyki pobdis lemia ypating drausms ir drausmins atsakomybs reikm vidaus reikal staigose, o j specifika kelia vidaus reikal staig pareignams ir didesnius reikalavimus. Tinkamos drausms utikrinimas vidaus reikal staig veiklos efektyvumo utikrinimo priemon. Dl i aplinkybi vidaus reikal staigos vadovyb, nepriklausomai nuo pareigno narysts profesinje sjungoje, privalo turti galimyb operatyviai ir tinkamai reaguoti kiekvien pareigno padaryt tarnybin nusiengim, o tokios galimybs nepagrstas apribojimas galt sutrikdyti tarnybin drausm, taip sukeliant pavoj vieajam interesui. Pamintos teiss normos nustato profesinms sjungoms pareig savo teismis naudotis protingai, jomis nepiktnaudiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisi. Teismas, atsivelgdamas idstytas teiss normas ir nurodytus argumentus bei vertindamas tai, kad statym leidjas Vidaus tarnybos statuto nuostat, numatani profesins sjungos renkamojo organo sutikimo btinum skiriant tarnybin nuobaud, ra 43 straipsnio 4 dal, kurioje yra papildomai nurodyta, kad profesini sjung nariams negali bti taikomos tarnybins nuobaudos ir atleidimas i tarnybos dl

70

j narysts profesinse sjungose, dl atstovavimo vidaus reikal staig profesini sjung nariams arba dl veiklos profesinse sjungose, padar ivad, kad profesins sjungos renkamasis organas, sprsdamas, ar duoti iankstin sutikim skirti tarnybin nuobaud pareignui profesins sjungos nariui, privalo vertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrstum tik tais aspektais, ar tarnybin nuobauda nra skiriama pareignui dl jo narysts profesinse sjungose, dl atstovavimo vidaus reikal staig profesini sjung nariams arba dl veiklos profesinse sjungose, nevertindamas pareignui inkriminuojamos veikos pagrstumo ir kit teistumo klausim, pvz.: ar rodytas paeidimo faktas, kaip kvalifikuotina paeidjo veika, kokia konkreti tarnybin nuobauda skirtina pareignui. Teismas, nagrindamas administracin byl, kurioje yra ginijamas profesins sjungos renkamojo organo nesutikimas dl tarnybins nuobaudos skyrimo, privalo patikrinti, ar nesutikimas yra grindiamas dl pareigno narysts profesinse sjungose, dl atstovavimo vidaus reikal staig profesini sjung nariams arba dl veiklos profesinse sjungose, ar dl kit prieasi. Teismas privalo nustatyti, ar profesins sjungos renkamojo organo nesutikimas nepaeidia vidaus reikal staigos interes, ar nekliudo vidaus reikal staigai vykdyti statymais jai priskirt uduoi bei vidaus administravimo funkcij, ar nekenkia vidaus tarnybos interesams. Sprsdamas gin teismas neturi nagrinti bsimos nuobaudos pagrstumo klausim, nesusijusi su pareigno naryste profesinje sjungoje. Taip statymai aikinami ir susiklosiusioje teism praktikoje (pvz., civilin byla Nr. 3K71136/2000, administracins bylos Nr. A-1240/2003, Nr. A-37/2004). Dl tarnybins nuobaudos skyrimo termin kreipusis profesins sjungos renkam organ dl sutikimo skiriant nuobaudas vidaus reikal staig pareignams profesini sjung nariams nutartyje nurodyta, kad Vidaus tarnybos statute yra tvirtinta teiss norma, draudianti be profesins sjungos renkamojo organo sutikimo arba atsisakym duoti sutikim panaikinanio teismo sprendimo skirti vidaus reikal staig pareignui profesins sjungos nariui tarnybin nuobaud. Kaip matyti i Administracini byl teisenos statymo 65 straipsnio, bylos, kurioje yra ginijamas profesins sjungos renkamojo organo nesutikimas dl tarnybins nuobaudos skyrimo, nagrinjimas gali utrukti kelet mnesi. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per 30 dien nuo tarnybinio nusiengimo iaikjimo dienos. Negalima skirti tarnybins nuobaudos, jei nuo nusiengimo padarymo dienos prajo vieneri metai. To paties statymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad io straipsnio 3 dalyje nustatyt 30 dien termin neskaitomas laikas, kai pareignas nebuvo tarnyboje dl ligos ar atostog. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 4 dalyje nustatyti laikotarpiai susij su pareigno, kuris traukiamas tarnybinn atsakomybn, nebuvimu darbe dl svarbi prieasi. i laikotarpi neskaiiavimo termin nuobaudai skirti paskirtis btinyb utikrinti prielaidas objektyviai nustatyti visas reikmingas aplinkybes nuobaudai skirti ir garantuoti galimyb pareignui gintis nuo gresianios tarnybins atsakomybs. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 4 dalis nereglamentuoja, ar laikas, per kur statym nustatyta tvarka inagrinjamas skundas dl profesins sjungos renkamojo organo nesutikimo dl nuobaudos skyrimo pareignui, skaitomas ar neskaitomas Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalyje nustatyt 30 dien termin. Aikinant kitaip kad Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 4 dalyje yra nustatyti visi laikotarpiai, kurie neskaitomi Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalyje nustatyt 30 dien termin, bt paneigta prezumpcija, kad statym leidjas elgiasi protingai, nustatydamas teiss normas, kadangi ginas teisme dl profesins sjungos renkamojo organo atsisakymo duoti sutikim skirti nuobaudas objektyviai negali bti inagrintas per 30 dien termin, ir naryst profesinje sjungoje ukirst galimyb taikyti tarnybines nuobaudas pareignams. Taigi Vyiausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Vidaus tarnybos statute nra nustatyta, kaip turt bti skaiiuojami terminai tarnybinei nuobaudai paskirti, kreipusis profesins sjungos renkamj organ dl sutikimo skiriant nuobaudas vidaus reikal staig pareignams profesini sjung nariams. Administracini byl teisenos statymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu nra statymo, reglamentuojanio gino santyk, ir statymo, reglamentuojanio panaius santykius, teismas vadovaujasi bendraisiais

71

statym pradmenimis ir j prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, atsivelgdamas iame sprendime nurodytas teiss normas ir gin sprendiant taikytinus teiss principus, pabr, kad laikas, per kur statym nustatyta tvarka inagrinjamas skundas dl profesins sjungos renkamojo organo nesutikimo dl nuobaudos skyrimo pareignui profesins sjungos nariui neskaitomas Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalyje nustatyt 30 dien termin. Dl profesins sjungos atsisakymo duoti sutikim T. J. drausminei nuobaudai paskirti kolegija nurod, jog i teismo sprendimo dalis nra skundiama apeliaciniu skundu. Apeliacins instancijos teismas patikrins ios teismo sprendimo dalies teistum ir pagrstum Administracini byl teisenos statymo 136 straipsnio tvarka konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino teismui pateiktus rodymus ir padar pagrst ivad, jog profesins sjungos atsisakymas duoti sutikim T. J. drausminei nuobaudai paskirti yra nepagrstas profesin sjunga neturjo teisinio pagrindo analizuoti drausmins paeidimo fakto, nuobaudos pagrstumo ir teistumo klausimo bei atsisakydama duoti sutikim patraukti treiuosius suinteresuotus asmenis drausminn atsakomybn, nepagrstai suvar policijos komisariato galimyb operatyviai ir adekvaiai reaguoti policijos pareign netinkam elges. Tokia aplinkyb pakankamas pagrindas profesins sjungos nesutikim pripainti nepagrstu. Dl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato komisaro 2003 m. rugpjio 21 d. sakymo Nr. 1V2378 teistumo nurodoma, jog byloje rodyta, kad T. J. yra Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo staig profesins sjungos narys. Taip pat rodyta, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato komisaro 2003 m. rugpjio 21 d. sakymu Nr. 1V2378 T. J. drausmin nuobauda paskirta negavus ios profesins sjungos renkamojo organo sutikimo. Imperatyvi statymo norma nustato, kad skiriant nuobaudas profesini sjung nariams yra reikalingas iankstinis profesins sjungos renkamojo organo sutikimas. iuo atveju T. J. yra nubaustas tokio sutikimo negavus, todl pirmosios instancijos teismo ivada, kad tarnybin nuobauda paskirta neteistai, yra teisinga. Tarnybins nuobaudos paskyrimas i anksto, negavus profesins sjungos sutikimo, yra esminis procedrinis paeidimas, kuris yra pakankamas pagrindas paskirtai nuobaudai panaikinti. Dl profesins sjungos procesins padties, jai kreipusis ginti profesins sjungos nario teisi administracin teism, nutartyje konstatuojama, jog kaip matyti i skundo, profesin sjunga kreipsi teism nurodydama save pareikju, T. J. treiuoju suinteresuotu asmeniu. Skund pasira profesins sjungos pirmininkas. Pirmosios instancijos teismas byl inagrinjo nekeisdamas pamint asmen procesins padties. Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis arba statym saugomas interesas. I ios teiss normos iplaukia, kad pareikjo, kaip gino (administracins bylos) alies ir administracins bylos proceso alies (Administracini byl teisenos statymo 48 straipsnio 1 ir 2 dalys), poymis yra materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. pareikjas turi turti aikiai identifikuojam suinteresuotum apginti materialiosios teiss norm saugom teis ar interes. I skundo dalyko bei pagrindo matyti, kad profesin sjunga skundu gina jos nario T. J. subjektyvij teis nebti nepagrstai ir neteistai nubaustam tarnybine nuobauda. Skundo patenkinimas profesinei sjungai nesukelia teisini pasekmi nepakeiia profesins sjungos turim teisi ir pareig apimties. Skundo reikalavimo patenkinimas sukelia teisines pasekmes tik profesins sjungos nariui T. J. Tokiu bdu teismas konstatavo, kad ioje byloje profesin sjunga neturi savarankiko materialinioteisinio suinteresuotumo. Be to, Profesini sjung statymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesins sjungos atstovauja profesins sjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo galiotuoju atstovu, profesins sjungos gina savo nari darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte teismui nustatyta teis imtis nagrinti administracin byl pagal statym nustatyt institucij, staig ar j tarnautoj kreipimsi dl kit asmen teisi gynimo. I pamint teiss

72

norm matyti, kad statymas suteikia teis profesinei sjungai atstovauti savo nari interesams ir kreiptis teism, taiau tokiu atveju profesin sjunga veikia kaip darbuotojo (ios profesins sjungos nario) atstovas, o ne kaip administracins bylos proceso alis. vertindama ias teiss normas kolegija konstatavo, kad tais atvejais, kai profesin sjunga kreipiasi administracin teism gindama konkretaus profesins sjungos nario teises, pareikju teismo procese turi dalyvauti tas asmuo, kuris turi materialin teisin suinteresuotum teismo procese, t. y. profesins sjungos narys. Profesin sjunga tokiame teismo procese dalyvauja kaip administracins bylos proceso dalyvis pareikjo atstovas. Pirmosios instancijos teismas neatsivelg ias teiss normas ir nesprend tinkamo pareikjo klausimo pagal Administracini byl teisenos statymo 54 straipsn. Apeliacins instancijos teismas, atsivelgdamas tai, kad T. J. dalyvavo nagrinjant byl teisme, ireik savo sutikim dl jo teisi gynimo iame procese, kad pamintas procesinis paeidimas neturjo takos bylos teisingam isprendimui, vertino, jog padarytas procesinis paeidimas nra esminis ir nesudaro pagrindo panaikinti skundiam sprendim (Administracini byl teisenos statymo 142 straipsnio 1 dalis). 2.2.5.2. Administracinje byloje Nr. A-813/2004 V. M. kreipsi teism, ginydamas atsakovo sakym dl tarnybins nuobaudos jam paskyrimo nurodydamas, kad jis nuo 2000 m. vasario 26 d. yra Vilniaus miesto policijos darbuotoj profesins sjungos narys. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalimi, profesini sjung nariams skiriant drausmines nuobaudas, iskyrus drausmin nuobaud atleidim i darbo, reikalingas iankstinis profesins sjungos renkamojo organo sutikimas. Vilniaus miesto policijos darbuotoj profesins sjungos renkamas organas sutikimo skirti drausmin nuobaud nedav, todl atsakovas, skirdamas drausmin nuobaud, paeid pareikjui, kaip profesins sjungos nariui, suteikt garantij ir prim neteist sakym. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija sprendimu tenkindama atsakovo apeliacin skund ir naikindama pirmosios instancijos teismo sprendim, kuriuo buvo patenkintas pareikjo reikalavimas, nurod, jog Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis nustato, kad profesini sjung nariams (iskyrus iimt, nustatyt io straipsnio 5 dalyje ir io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali bti taikomos tarnybins nuobaudos ir atleidimas i tarnybos dl j narysts profesinse sjungose, dl atstovavimo vidaus reikal staig profesini sjung nariams arba dl veiklos profesinse sjungose. Skiriant drausmines nuobaudas, iskyrus drausmin nuobaud atleidim i darbo, taip pat reikalingas iankstinis profesins sjungos renkamojo organo sutikimas. Kadangi pagal tok teisin reguliavim papildoma garantija skiriant tarnybines nuobaudas siejama su naryste profesinse sjungose, kolegija vertino, ar pareikjas, kuriam atsakovo 2004 m. vasario 19 d. sakymu Nr.TE-67 paskirta tarnybin nuobauda papeikimas, buvo profesins sjungos narys, ir tuo paiu, ar prie skiriant jam mint nuobaud turjo bti gautas profesins sjungos renkamojo organo sutikimas. Konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes bei Vilniaus miesto policijos darbuotoj profesins sjungos stat nuostatas, reglamentuojanias naryst ioje profesinje sjungoje, ir padar pagrst ivad, kad pareikjas tarnybins nuobaudos skyrimo metu buvo mintos profesins sjungos narys. Pareikjas tarnybins nuobaudos skyrimo procedros metu fakt neig, 2004 m. vasario 3 d. paaikinime specialioje grafoje nurodydamas, kad nra profsjungos narys. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo ivada, kad nors pareikjas profesins sjungos nario teismis naudojosi nesiningai, taiau tai nepanaikina atsakovo pareigos laikytis Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo. Pareikjas btent i aplinkyb, kuri neteisingai nurod atsakovui, skunde teismui pateik kaip pagrind tarnybinei nuobaudai panaikinti. Kolegija pripaino, kad pareikjas nuslp savo naryst profesinje sjungoje, siekdamas ivengti tarnybins atsakomybs. Kadangi pareikjas, elgdamasis nesiningai, neprane darbdaviui aplinkybi, reikming Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje numatyt garantij jo

73

atvilgiu taikymui, pareikjui skyrus tarnybin nuobaud be reikalingo profesins sjungos renkamojo organo iankstinio sutikimo, objektyviai paeista jo teis neturi bti ginama. 2.2.5.3. Administracinje byloje Nr. A-1312/2005 pareikjas skundu kreipsi teism ir pra panaikinti atsakovo 2005 m. kovo 15 d. rate Nr.121-(05) ireikt nesutikim patraukti tarnybinn atsakomybn A. N. ir M. J. Skunde nurod, jog tarnybinio patikrinimo ivadoje pasilyta iuos pareignus traukti tarnybinn atsakomybn. ie pareignai yra profesins sjungos nariai, todl, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalimi, buvo kreiptasi atsakov dl sutikimo mintus pareignus patraukti tarnybinn atsakomybn, taiau atsakovas nutar sutikimo neduoti, teigdamas, jog pareikjas neturi teiss kreiptis dl sutikimo, o kreiptis dl sutikimo turi teis tik vadovas, galintis priimti sprendim dl tarnybins atsakomybs taikymo. Pareikjas nurod, kad atsakovo nesutikimas yra neteistas ir nepagrstas, priimtas piktnaudiaujant savo teismis bei ukertantis keli tarnybins atsakomybs taikymui. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, nutartimi tenkindama atsakovo apeliacin skund, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gegus 19 d. sprendimo dal, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo staig profesins sjungos 2005 m. kovo 15 d. ratu Nr.121-(05) ireiktas nesutikimas leisti patraukti tarnybinn atsakomybn M. J., panaikino, ir reikalavim atmet. Kit teismo sprendimo dal kolegija paliko nepakeist. Teisj kolegija nutartyje rmsi Vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuluota mintoje administracinje byloje Nr. A-170/2004. Nutartyje, remiantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 10 dalimi, taip pat konstatuota, kad tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvark nustato vidaus reikal ministras. Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau ir Tvarka) patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 27 d. sakymu Nr.1V308. Tvarkos 26 punktas nustato, kad vadovas, prims sprendim dl tarnybins atsakomybs taikymo, ne vliau kaip kit darbo dien kreipiasi profesins sjungos renkam organ sutikimo. Profesins sjungos renkamas organas per 14 dien privalo nusprsti, ar patenkinamas toks praymas, ir atsakyti ratu. Jeigu per laikotarp profesins sjungos renkamas organas nepateikia atsakymo, darbdavys turi teis skirti tarnybin nuobaud. Tokiu bdu profesins sjungos renkamas organas turi apsvarstyti praym ir nusprsti, sutinka ar nesutinka dl nuobaudos skyrimo prayme nurodytiems profesins sjungos nariams ir apie savo sprendim praneti praym pateikusiam asmeniui, turiniam teis priimti sprendim dl tarnybins nuobaudos skyrimo. Atsakovas nurodyto turinio atsakymo nepateik, pranedamas, kad praym svarstyti atsisako. Padaryta ivada, jog pareikjas ir teismas be pagrindo atsakovo 2005 m. kovo 15 d. rat vertino kaip atsisakym patenkinti praym dl tarnybins nuobaudos skyrimo. Atsisakymas svarstyti praym dl sutikimo skirti tarnybin nuobaud vertintinas kaip nustatyto turinio atsakymo nepateikimas, todl tokiu atveju turt bti taikomos tokios paios pasekms, kaip ir nepateikus atsakymo. Kaip jau minta, Tvarkos 26 punktas numato, kad profesinei sjungai per 14 dien neatsakius praym, darbdavys turi teis skirti tarnybin nuobaud. Atsakovo 2005 m. kovo 15 d. ratas nra klitis tarnybini nuobaud skyrimui, todl pareikjui nebuvo pagrindo kreiptis teism. Dl nurodyt argument pareikjo skundas pirmosios instancijos teismo turjo bti atmestas. Pareikjui atsisakius dalies reikalavim, kolegija pripaino, jog teismas pagrstai byl dl j nutrauk (Administracini byl teisenos statymo 1 dalies 3 punktas). 2.3. Teism praktika nagrinjant bylas dl gin, kylani dl pareign nualinimo nuo pareig 2.3.1. Administracinje byloje Nr. A-830/2005 L. G. kreipsi teism, praydamas panaikinti Radvilikio rajono policijos komisariato virininko sakym Dl L. G. nualinimo nuo pareig. Pareikjas nurod, kad 2004 m. gruodio 13 d. iauli m. Vyriausiojo policijos

74

komisariato Vieosios policijos Eismo prieiros skyriaus pareignas sura administracinio teiss paeidimo protokol dl administracini teiss paeidim, numatyt Administracini teiss paeidim kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnyje, 1241 straipsnio 6 dalyje. Dl io fakto Radvilikio rajono policijos komisariato virininko sakymu buvo pradtas tarnybinis patikrinimas. Skundiamu sakymu pareikjas buvo nualintas nuo pareig nuo 2005 m. sausio 5 d. iki bus atliktas tarnybinis patikrinimas, nemokant darbo umokesio. Toks sprendimas priimtas remiantis Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 27 d. sakymu Nr. 1V-308, 13 punktu. Pareikjas man, jog Tvarkos 13 punktas prietarauja Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 1 daliai, Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 1 dalyje numatyt nualinimo pagrind nebuvo, sakyme nurodytos Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 2 ir 3 dalys numato nualinimo forminimo tvark, o ne materialin teisin pagrind. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama pareikjo apeliacin skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, nutartyje nurod, kad byloje ginijamas Radvilikio rajono policijos komisariato virininko sakymas, kuriuo pareikjas 2005 m. sausio 5 d. nualintas nuo kriminalins policijos Nusikaltim tyrimo skyriaus virininko pavaduotojo pareig iki bus atliktas tarnybinis patikrinimas, nemokant darbo umokesio. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 10 dalimi vidaus reikal ministrui pavesta nustatyti tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvark. Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos pagrindinis tikslas sudaryti slygas isamiai ir nealikai itirti pareigno tarnybinio nusiengimo aplinkybes, prieastis ir slygas, nustatyti kaltus pareignus bei siekti tarnybins drausms stiprinimo bei tarnybini nusiengim prevencijos. Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 2 ir 3 dalys nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu pareignas gali bti nualinamas nuo pareig vadovo, turinio teis skirti pareigas, sakymu. Jei pareignas nualinamas nuo pareig, taip pat tais atvejais, kai nualinamas Baudiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, nualinimo nuo pareig laikotarpiu pareignui darbo umokestis nemokamas. Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos 13 punktas tik detalizuoja tikrinamo pareigno nualinimo nuo pareig tvark ir nurodo, kad tikrinamas pareignas vadovo, turinio teis skirti tarnybin nuobaud, sakymu, esant svarbioms prieastims (veikoje velgiama nusikaltimo ar pareigno vardo paeminimo poymi, tikrinamas pareignas aktyviais veiksmais trukdo atlikti patikrinim ar kt.), tarnybinio patikrinimo atlikimo metu gali bti nualinamas nuo pareig (iskyrus atvejus, kai pareignas yra nualintas Baudiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka). Tok sakym vadovas, turintis teis skirti tarnybin nuobaud, esant mintoms svarbioms prieastims, gali priimti savo iniciatyva arba gavs motyvuot tikrintojo teikim. Teisj kolegija padar ivad, kad apelianto motyvai dl Tvarkos 13 punkto prietaravimo Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 1 daliai ir netinkamo Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 10 dalies aikinimo nepagrsti. Nagrinjant gin neikyla norm konkurencijos problema. Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 1 dalis numato apsvaigusio pareigno nualinim nuo pareig tos dienos likusiam darbo laikui. Antroji io straipsnio dalis nustato vadovo teis nualinti pareign nuo pareig tarnybinio patikrinimo metu. Nualinimui iuo atveju pakanka vienos slygos vykstanio tarnybinio patikrinimo. Jokie apribojimai tam nenustatomi. Tuo tarpu Tvarkos 13 punkte, detalizuojant pareigno nualinim, numatyta, kad pareignas tarnybinio patikrinimo metu nualinamas esant svarbioms prieastims ir pateikiamas pavyzdinis toki prieasi sraas. Tai galt bti vertinama ne kaip statymo nuostat ipltimas, o kaip susiaurinimas, kas pareikjo teisi nepaeidia. Todl konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas padar pagrst ivad, kad nagrinjamu atveju pareikjas buvo nualintas nuo pareig laikantis teiss aktuose reglamentuotos tvarkos. Tikrintoja, velgdama pareikjo veikoje pareigno vardo paeminimo poymius, Radvilikio rajono policijos komisariato virininkui sura teikim, kuriame pra pareikj nualinti nuo pareig. iuo atveju tikrintoja teikime nurod, kad pareikjas ne tarnybos metu,

75

neuniformuotas, neblaivus vykd technin eismo vyk, i kurio pasialino, dl ko L. G. veikoje yra velgiama pareigno vardo paeminimo poymi. Kolegija pripaino, kad komisariato virininko sakymas priimtas nevirijant jam suteiktos kompetencijos ir nepaeidiant teiss norm reikalavim. 3. Tarnybin atsakomyb pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statut 3.1. Taikytina teis Muitins pareign tarnybins atsakomybs pagrindai, nuobaud rys, o taip pat patraukimo tarnybinn atsakomybn bei tarnybini nuobaud taikymo slygos, tvarka ir terminai, nuobaud galiojimo trukm nustatyta Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto 3338, 42 straipsniuose: 33 straipsnis. Muitins pareign atsakomyb 1. Muitins pareignai u tarnybinius nusiengimus traukiami tarnybinn atsakomybn. <...> 34 straipsnis. Tarnybins nuobaudos 1. U tarnybinius nusiengimus muitins pareignams gali bti skiriama viena i i nuobaud: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) grietas papeikimas; 4) perklimas emesns kategorijos pareigas; 5) atleidimas i pareig. 2. Muitins pareignams tarnybines nuobaudas skiria juos pareigas prim asmenys. 3. Lietuvos Respublikos 2004 m. balandio 27 d. statymo Nr. IX-2186 (nuo 2004 m. gegus 1 d.) (in., 2004, Nr. 73-2520) redakcija Muitins departamento generaliniam direktoriui tarnybines nuobaudas skiria finans ministras. 35 straipsnis. Tarnybins nuobaudos skyrimas 1. Tarnybins nuobaudos skyrimo procedra pradedama muitins pareigno tiesioginio vadovo arba pareign pareigas primusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informacij apie muitins pareigno tarnybin nusiengim. 2. Tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per vien mnes nuo tarnybinio nusiengimo nustatymo dienos, neskaitant laiko, kur muitins pareignas nebuvo tarnyboje dl ligos arba atostogavo. Negalima skirti tarnybins nuobaudos prajus vieneriems metams nuo tarnybinio nusiengimo padarymo dienos arba nuo tstinio nusiengimo padarymo dienos (iskyrus io straipsnio 4 dalyje nurodyt atvej). 3. U vien tarnybin nusiengim galima skirti tik vien tarnybin nuobaud. 4. Jeigu paaikja, kad tarnybinis nusiengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teiss paeidimo poymi, tarnybins nuobaudos skyrimo procedra sustabdoma ir tarnybinio nusiengimo tyrimo mediaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Jeigu atsisakoma pradti ikiteismin tyrim, bylos dl administracinio teiss paeidimo teisen arba asmuo nra patraukiamas baudiamojon ar administracinn atsakomybn ir procesas yra pasibaigs,

76

tarnybins nuobaudos skyrimo procedra tsiama ir tarnybin nuobauda gali bti paskirta ne vliau kaip per vien mnes nuo i slyg atsiradimo. 36 straipsnis. Pasiaikinimas 1. Prie skiriant tarnybin nuobaud, reikalaujama, kad muitins pareignas ratu pasiaikint. 2. Jeigu muitins pareignas atsisako ratu pasiaikinti, tarnybin nuobauda skiriama be pasiaikinimo. Atsisakymo pasiaikinti fakt tiesioginis muitins pareigno vadovas formina raytiniu aktu. 37 straipsnis. Tarnybins nuobaudos skyrimo principai 1. Tarnybin nuobauda skiriama atsivelgiant muitins pareigno kalt, asmenyb, tarnybinio nusiengimo prieastis, aplinkybes ir padarinius. 2. Tarnybin nuobauda atleidimas i pareig gali bti skiriama: 1) u Statuto 15 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyt draudim nesilaikym; 2) u Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo reikalavim paeidim siekiant gauti neteist pajam arba privilegij sau arba kitiems; 3) u pareigybs aprayme nustatyt pareig neatlikim arba netinkam atlikim, jei dl to atsirado sunki padarini; 4) u nebuvim tarnybos vietoje vien arba daugiau darbo dien be pateisinamos prieasties; 5) u buvim tarnybos metu neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotini, toksini ar psichotropini mediag; 6) u vengim tikrintis dl neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotini, toksini ar psichotropini mediag; 7) u tarnybinio aunamojo ginklo arba antspaudo praradim dl savo kalts; 8) u Lietuvos Respublikos valstybs sienos perjim tarnybos metu ne tarnybos reikalais; 9) jeigu per paskutinius 12 mnesi muitins pareignui buvo skirta tarnybin nuobauda, nurodyta Statuto 34 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose. 38 straipsnis. Tarnybins nuobaudos galiojimas 1. Tarnybin nuobauda (iskyrus atleidim i pareig) galioja vienerius metus. 2. Jeigu tarnybins nuobaudos galiojimo metu muitins pareignas perkeliamas kitas pareigas, tarnybin nuobauda lieka galioti. 3. Jeigu muitins pareignas pavyzdingai atlieka pareigas, jo tiesioginio vadovo teikimu pareignui nuobaud paskyrs asmuo gali panaikinti tarnybin nuobaud nesibaigus jos galiojimo laikui. 4. Jeigu tarnybins nuobaudos galiojimo laikas pasibaigs arba ji panaikinta, laikoma, kad muitins pareignas nebaustas tarnybine nuobauda. Pasibaigus tarnybins nuobaudos perklimo emesns kategorijos pareigas galiojimo laikui arba i nuobaud panaikinus nesibaigus jos galiojimo laikui, muitins pareignas anksiau eitas pareigas negrinamas. 42 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo ir tarnybini nuobaud skyrimo tvarka 1. Kai yra duomen apie muitins pareigno padaryt tarnybin nusiengim, atliekamas tarnybinis patikrinimas. 2. Tarnybinio patikrinimo ir tarnybini nuobaud skyrimo tvark nustato finans ministras.

77

Tarnybinio patikrinimo ir tarnybini nuobaud skyrimo Lietuvos Respublikos muitins pareignams taisykls patvirtintos Lietuvos Respublikos finans ministro 2003 m. rugsjo 26 d. sakymu Nr. 1K-237. 3.2. Teism praktika nagrinjant bylas dl gin, kylani taikant atsakomyb u tarnybinius nusiengimus pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statut 3.2.1. Remiantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto 33 straipsniu, muitins pareignai tarnybinn atsakomybn traukiami u tarnybinius nusiengimus. 3.2.1.1. Administracinje byloje Nr. A-60/2005 L. M. ginijo Klaipdos teritorins muitins virininko 2004 m. birelio 15 d. sakymu jai paskirt tarnybin nuobaud papeikim. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, i dalies tenkindama pareikjos apeliacin skund, nutartyje nurod, jog muitins pareign tarnybins atsakomybs klausimus reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto 33-39 straipsniai, Statuto pagrindu finans ministro 2003 m. rugsjo 26 d. sakymu Nr. 1K-237 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybini nuobaud skyrimo Lietuvos Respublikos muitins pareignams taisykls. Pagal iuose teiss aktuose tvirtint teisin reglamentavim muitins pareignai traukiami tarnybinn atsakomybn u tarnybinius nusiengimus kaltas pareigno veikas (veiksmus ar neveikim), kuriomis paeidiami teiss aktai, reglamentuojantys jo pareig atlikim. U tarnybinius nusiengimus muitins pareignams gali bti skiriama viena i i nuobaud: pastaba, papeikimas, grietas papeikimas, perklimas emesns kategorijos pareigas, atleidimas i pareig. Tarnybin nuobauda skiriama atsivelgiant muitins pareigno kalt, asmenyb, tarnybinio nusiengimo prieastis, aplinkybes ir padarinius. Ar pareignas padar tarnybin nusiengim, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu (jei nusiengimas nra akivaizdus). Patikrinimo metu nustatytos aplinkybs ir teisinis tikrinamo pareigno veikos vertinimas, baigus tarnybin patikrinim, pateikiamas tarnybinio patikrinimo ivadoje. Konstatavus, kad tikrinamas pareignas padar tarnybin nusiengim, ivadoje turi bti nurodyta, koks tai tarnybinis nusiengimas (nurodomas atitinkamas teiss akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybs, ar jis padarytas tyia, dl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos alos pobdis ir dydis, tarnybinio nusiengimo pasekms ir pasilymas dl tarnybins nuobaudos skyrimo, taip pat, esant reikalui, pasilymai paalinti tarnybinio nusiengimo prieastis. Taigi, prie skiriant muitins pareignui nuobaud, turi bti nustatyta konkretaus tarnybinio nusiengimo sudtis: kalts forma, nusiengimo padarymo aplinkybs, prieastys, nusiengimo padarymo ar paaikjimo diena, nusiengimu sukeltos neigiamos pasekms. Teisj kolegija nutartyje paymjo, jog vertinant, ar pareignas padar tarnybin nusiengim, btina nustatyti konkreias pareigno veikas (veiksmus ar neveikim), kuriomis paeidiami teiss aktai, reglamentuojantys jo pareig atlikim. Vienas svarbiausi vidaus dokument, kuriame fiksuojami reikalavimai muitins pareignui, jo atliekamos funkcijos, yra pareigybs apraymas (Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto 4 straipsnis). 3.2.1.2. Teigiamos pirmosios instancijos teism praktikos nustatant nagrinjimo dalyk bylose, kuriose kils ginas dl paskirtos tarnybins nuobaudos teistumo bei pagrstumo, pavyzdiu galt bti Klaipdos apygardos teismo administracinje byloje Nr. I-393/2004 priimtame sprendime idstyti argumentai. Finans ministro 2003 m. rugsjo 26 d. sakymu Nr. 1K-237 patvirtint Tarnybinio patikrinimo ir tarnybini nuobaud skyrimo Lietuvos Respublikos muitins pareignams taisykli (toliau ir Taisykls) 4 punkte nurodoma, kad tarnybinis nusiengimas kalta pareigno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria paeidiami teiss aktai, reglamentuojantys jo pareig atlikim. Konstatavus, kad vykdytas tarnybinis nusiengimas, pagal Taisykli 3 punkt yra pagrindas

78

tarnybins nuobaudos skyrimui, todl byloje vertintina, ar E. P. vykd tarnybin nusiengim, ar yra jo sudtis, ar pagrstai pareikjas patrauktas atsakomybn.

3.2.1.4. Administracinje byloje Nr. A-801/2006 pareikja kreipsi teism, praydama panaikinti Vilniaus teritorins muitins virininko 2005 m. birelio 23 d. sakym Nr. 1P-219K Dl tarnybins nuobaudos skyrimo, kuriuo jai skirta pastaba u Vilniaus teritorins muitins virininko 2004 m. lapkriio 17 d. sakymu Nr. 3B-273 patvirtintos Preki tikrinimo deklaranto pageidaujamoje vietoje tvarkos (toliau ir Tvarka) 3 ir 5 reikalavim nevykdym bei savo galiojim virijim. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, nutartimi atmesdama pareikjos apeliacin skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo, vertindama pareikjos argument, kad Vilniaus teritorins muitins virininko sakymas, kuriuo patvirtinta Preki tikrinimo deklaranto pageidaujamoje vietoje tvarka (toliau ir Tvarka), nepaskelbtas Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos statymo nustatyta tvarka Valstybs iniose, todl nra privalomas teiss aktas, pagrstum, nurod, jog byloje sprendiamas ginas ne dl deklaranto veiksm teistumo, o dl muitins pareigno (apeliants) tarnybini pareig netinkamo atlikimo, todl Tvarkos galiojimas kitam asmeniui (deklarantui) ioje byloje nra aktualus. Minta Tvarka inybinis aktas, kuris reglamentuoja muitins pareign veikl apibrtoje situacijoje, ir kuris iems pareignams, taip pat ir apeliantei, buvo paskelbtas ir inomas. Apeliants pareigybs apraymo 9.9, 9.11, 9.18 punktuose tvirtinta pareiga laikytis geleinkelio posto vidaus darbo tvarkos taisykli, inoti statymus, Vyriausybs nutarimus, Muitins departamento direktoriaus ir teritorins muitins virininko sakymus, kitus teiss aktus, sekti savarankikai j pasikeitimus, papildymus, juos studijuoti ir vykdyti juose nustatytas pareigas. Kadangi minta Tvarka patvirtinta Teritorins muitins virininko sakymu, kuris apeliantei buvo inomas, sakymas ir juo patvirtinta Tvarka apeliantei buvo privalomi. 3.2.1.5. Dl pareignui taikytin draudim vertinimo 3.2.1.5.1. Administracinje byloje Nr. A-127/2005 A. B. kreipsi administracin teism, praydamas panaikinti Vilniaus teritorins muitins virininko sakym, kuriuo jam paskirta tarnybin nuobauda papeikimas. Taip pat pra kreiptis Lietuvos Respublikos Konstitucin teism itirti, ar Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto 15 straipsnio 2 dalis neprietarauja Konstitucijos preambulje tvirtintiems atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs principams, 23 straipsniui, tvirtinaniam nuosavybs nelieiamumo princip, 29 straipsniui, tvirtinaniam asmen lygybs prie statym princip, 33 straipsnio l daliai, tvirtinaniai piliei teis lygiomis slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb. Skunde pareikjas nurod, kad jam, Vilniaus teritorins muitins vyriausiajam inspektoriui, atliekaniam pareigas krovini poste Kirtimai, tarnybin nuobauda paskirta u Vilniaus teritorins muitins Vilniaus krovini posto vyriausiojo inspektoriaus pareigybs apraymo V skyriaus 36.22 punkto reikalavim nevykdym, kadangi 2004 m. birelio 5 d. darbo vietoje turjo draudiam daikt: mobilaus ryio telefon, kuris buvo ijungtas, bei 480 Lt. Pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statut ir muitins departamento direktoriaus 2003 m. rugpjio 28 d. sakym Nr. IB-758 Dl muitins post teritorijoje draudiam turti daikt srao patvirtinimo, i daikt turti jis negaljo. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, nutartyje, kuria atmestas pareikjo apeliacinis skundas dl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nurod, jog Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad muitins pareignams draudiama muitins post teritorijoje tarnybos metu turti alkoholini grim, didesn kaip 25 procent minimalios mnesins algos dydio pinig sum (litais ir (arba) eurais), bet koki sum

79

usienio valiuta (iskyrus eurus), taip pat Muitins departamento generalinio direktoriaus sakymu nustatyt ryio priemoni, taurij metal, brangakmeni ir kit tarnybos metu nereikaling daikt. Pareikjas man, kad muitins departamento direktorius 2003 m. rugpjio 28 d. sakymu Nr.lB-758 Dl muitins post teritorijoje draudiam turti daikt srao patvirtinimo nustatydamas apribojimus tik muitins post pareignams, keit statymo norm. Be to, teigiama, jog is Muitins departamento direktoriaus sakymas turjo bti oficialiai skelbiamas. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija konstatavo, kad pareikjas muitins posto pareignas, jis turjo draudiam turti daikt muitins posto teritorijoje, mint fakt neginija. ie draudimai yra nustatyti statymu, pareikjas, kaip minta, atitiko statyme numatyt pareign teisin status, todl teisj kolegija prijo ivad, jog nra pagrindo pripainti, kad muitins departamento direktorius 2003 m. rugpjio 28 d. sakymu Nr.lB-758 Dl muitins post teritorijoje draudiam turti daikt srao patvirtinimo nustatydamas apribojimus tik muitins post pareignams, o ne visiems muitins pareignams, esantiems muitins post teritorijoje, paeid jo teises. Muitins departamento direktorius 2003 m. rugpjio 28 d. sakymas Nr.lB-758 Dl muitins post teritorijoje draudiam turti daikt srao patvirtinimo yra su tarnybos eiga susijusius santykius reglamentuojantis teiss aktas, kurio turinys pareikjui buvo inomas. Toks sakymas nra norminis aktas, todl neturjo bti oficialiai skelbiamas (statym ir kit teiss akt skelbimo ir gyvendinimo tvarkos statymo 3 straipsnio 2 dalis). Teisj kolegija, vertinusi pareikjo argumentus dl Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto (toliau ir Statutas) 15 straipsnio 2 dalyje numatyt draudim atitikties Konstitucijoje tvirtintiems teisinio reguliavimo principams, pripaino, jog pagrindo teigti, kad kyla abejoni dl teiss normos atitikimo Konstitucijai, nra. Statuto 3 straipsnyje yra nustatyta, jog vienas i tarnybos muitinje princip yra tarnybos muitinje ypatum kompensavimo principas, pagal kur muitins pareign tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei arba sveikatai, didesn atsakomyb, ilgesnis darbo laikas bei vairs su tarnyba susij apribojimai) yra kompensuojami iame Statute bei kituose teiss aktuose nustatytomis socialinmis garantijomis, t. y. apribojimai, kuriais siekiama utikrinti muitins pareign veiklos atliekant vieojo administravimo funkcijas skaidrum, proporcingai derinami su papildomomis, lyginant su kitais valstybs tarnautojais, garantijomis. Tokiame teisiniame reguliavime nevelgiama ydingumo, nes viej ir asmens, stojanio valstybs tarnyb, interes derinimo aspektu ilaikomas protingas bei teisingas proporcingumas. Paymtina, jog dl praym kreiptis Konstitucin Teism isprendimo pasisak Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime. Jame nurodoma, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingum vykdo tik teismai, kad teis negali bti neviea, taip pat i Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai inagrinti byl suponuoja ir tai, kad kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi bti grindiamas teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi bti racionalus; i konstitucinio teisins valstybs principo kylantis teisinio aikumo reikalavimas inter alia reikia, kad baigiamajame teismo akte negali bti ir nutylt argument, nenurodyt aplinkybi, turini reikm teisingo baigiamojo teismo akto primimui; baigiamieji teismo aktai turi bti aiks byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Minti reikalavimai dl teism sprendim argumentavimo taikytini ir bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dal steigt specializuot teism sprendimams kreiptis arba (nors to prao kuri nors teismo nagrinjamos bylos alis) nesikreipti Konstitucin Teism praant itirti ir sprsti, ar toje byloje taikytinas Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybs ileistas arba referendumu priimtas teiss aktas (jo dalis) neprietarauja auktesns galios teiss aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai72.
72

Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo II skyriaus 6 punktas.

80

3.2.1.6. Administracinje byloje Nr. A-560/2005 pareikjas skundu kreipsi teism, praydamas panaikinti Vilniaus teritorins muitins virininko 2004 m. rugsjo 28 d. sakymo Nr. 1P-353k dal, kuria pareikjui skirta tarnybin nuobauda atleidimas i pareig ir grinti j valstybs tarnyb tas paias pareigas, imokant atlyginim u priverstins pravaiktos laik. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, tenkindama atsakovo apeliacin skund ir naikindama pirmosios instancijos teismo sprendim, kuriuo patenkintas pareikjo praymas, o pareikjo skund dl nuobaudos panaikinimo atmesdama, nurod, kad muitins pareign primimo tarnyb Lietuvos Respublikos muitinje ir atleidimo i jos tvark, muitins pareign perklim kitas pareigas, tarnybins veiklos vertinim, skatinim, atsakomyb, socialines garantijas ir kitus statuso ypatumus reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statutas (toliau ir Statutas) (Statuto 1 straipsnio 1 dalis). Valstybs tarnybos statymas statutiniams valstybs tarnautojams taikomas tiek, kiek j statuso nereglamentuoja statutai (Valstybs tarnybos statymo 4 straipsnis). Muitins pareign tarnybins veiklos vertinimas ir atsakomyb yra nustatyta Statute. Todl skiriant pareikjui tarnybines nuobaudas pagrstai buvo vadovaujamasi Statuto nuostatomis. Statuto 37 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad tarnybin nuobauda atleidimas i pareig gali bti skiriama, jeigu per paskutinius 12 mnesi muitins pareignui buvo skirta tarnybin nuobauda, nurodyta Statuto 34 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose. Tarnybin nuobauda papeikimas yra nurodyta Statuto 34 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tokia tarnybin nuobauda pareikjui buvo paskirta 2004 m. balandio 9 d. sakymu Nr. 1P-137K. Todl antro tarnybinio nusiengimo padarymas per 12 mnesi po tarnybins nuobaudos paskyrimo, yra teisinis pagrindas atleisti muitins pareign i pareig. Kadangi byloje nustatyta, jog pareikjas faktikai neatliko preki muitinio tikrinimo, jis padar tarnybin nusiengim, ir dl to buvo pagrindas skirti jam tarnybin nuobaud, remiantis Statuto 37 straipsnio 2 dalies 9 punktu. 3.2.2. Termin nuobaudai skirti skaiiavimo taisykles aikinanti teism praktika 3.2.2.1. Mintoje administracinje byloje Nr. A-560/2005 teisj kolegija pasisak ir dl termin nuobaudai skirti skaiiavimo taisykli. Kolegija nurod, jog pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto 25 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per vien mnes nuo tarnybinio nusiengimo nustatymo dienos. Tarnybinio nusiengimo nustatymo diena laikoma tarnybinio patikrinimo ivados suraymo diena. Dl pareikjo 2004 m. rugpjio 27 d. padaryto tarnybinio nusiengimo tarnybinio patikrinimo ivada buvo surayta 2004 m. rugsjo 22 d., o tarnybin nuobauda pareikjui buvo paskirta 2004 m. rugsjo 28 d. Todl konstatuota, jog terminas tarnybinei nuobaudai skirti nebuvo praleistas. 3.2.3. Tarnybini nuobaud skyrimo tvark reglamentuojani teiss norm aikinimo taisykls, suformuluotos inagrintose bylose 3.2.3.1. Administracinje byloje Nr. I-1727/2005 priimtame sprendime nurodoma, jog sakymas skirti tarnybin nuobaud dl tarnybini nuobaud skyrimo tvarkos paeidim gali bti panaikintas tik konstatavus, kad buvo i esms paeistos tarnybini nuobaud skyrimo taisykls, ir tai turjo ar galjo turti takos statymais bei postatyminiais teiss aktais nustatytoms tarnybinn atsakomybn traukiamo asmens teisms. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto (toliau ir Statutas) 34-37, 42 straipsniai nustato bendrsias tarnybini nuobaud muitins pareignams skyrimo taisykles. Statuto nuostatas detalizuoja finans ministro 2003 m. rugsjo 26 d. sakymu Nr.lK-237 patvirtintos Tarnybinio

81

patikrinimo ir tarnybini nuobaud skyrimo Lietuvos Respublikos muitins pareignams taisykls (toliau ir Taisykls). iuose teiss aktuose tvirtinta bendra taisykl, kad esant pagrindui manyti, jog pareignas padar tarnybin nusiengim, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybins nuobaudos skyrimo procedra pradedama muitins pareigno tiesioginio vadovo arba pareign pareigas primusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informacij apie muitins pareigno tarnybin nusiengim. Muitins staigos vadovas paveda tarnybinius nusiengimus tirianio padalinio vadovui, o jeigu tokio padalinio staigoje nra u personalo tvarkym atsakingo padalinio vadovui ar kitam pareignui (prireikus gali bti sudaroma komisija) atlikti tarnybin patikrinim (Statuto 35 straipsnio 1 dalis, Taisykli 6 punktas). Taisykli 6 punktas nustato iimt, kad tarnybinis patikrinimas neatliekamas, jei tarnybinis nusiengimas yra akivaizdus. Tokiu atveju staigos vadovas paveda tikrintojui paimti akivaizd tarnybin nusiengim padariusio pareigno pasiaikinim ir surayti teikim tarnybinei nuobaudai skirti. Teikimas turi atitikti Taisykli 21 punkte nustatytus tarnybinio patikrinimo ivados reikalavimus. I minto teisinio reglamentavimo seka, kad galimos dvi tarnybins nuobaudos skyrimo procedros, t. y. atliekant tarnybin patikrinim Taisykli II skyriuje nustatyta tvarka arba, akivaizdaus tarnybinio nusiengimo atveju, jo neatliekant (Taisykli 6 punktas). I minto teisinio reglamentavimo seka ir tai, kad akivaizdaus tarnybinio nusiengimo atveju muitins staigos vadovas turi pavesti atitinkamam tikrintojui paimti akivaizd tarnybin nusiengim padariusio pareigno pasiaikinim ir surayti teikim tarnybinei nuobaudai skirti. Reikalavimas, kad muitins pareignas ratu pasiaikint, tvirtintas Statuto 36 straipsnio 1 dalyje. io straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybin nuobauda skiriama be pasiaikinimo tik tuo atveju, jei muitins pareignas atsisako ratu pasiaikinti, ir toks faktas formintas raytiniu aktu. Padaryta ivada, jog pareikjas nepagrstai teigia, kad reikalauti pasiaikinimo yra staigos vadovo pareiga. Pagal Statuto bei Taisykli 6, 16, 26 punkt nuostatas reikalauti pasiaikinimo turi staigos vadovo paskirtas tikrintojas. Pagal Taisykli 4 punkte pateikiamas svokas, akivaizdus tarnybinis nusiengimas pareigno veika, turinti visus tarnybinio nusiengimo sudties poymius, kuriems nustatyti tyrimas nereikalingas ir pareignas j neginija. I to seka, kad pripainimui, jog tarnybinis paeidimas yra akivaizdus, turi bti dvi slygos, t. y. nustatyti visi tarnybinio nusiengimo sudties poymiai, kuriems nustatyti tyrimas nereikalingas, ir pareignas turi juos pripainti. Nesant abiej Taisykli 4 punkte nurodyt akivaizdaus tarnybinio nusiengimo slyg, negali bti taikomos Taisykli 6 punkto nuostatos, leidianios neatlikti tarnybinio patikrinimo. Tarnybinio nusiengimo tyrimo tvarkos, kai be teisto pagrindo taikoma supaprastinta procedra, numatyta akivaizdaus tarnybin nusiengimo atveju, paeidimas yra pagrindas panaikinti sakym dl tarnybins nuobaudos skyrimo kaip priimt paeidiant pagrindines procedras, ypa taisykles, turinias utikrinti objektyv vis aplinkybi vertinim bei sprendimo pagrstum. 4. Tarnybin atsakomyb pagal kitus statutus Tarnybin atsakomyb reglamentuojani teiss norm pagal kitus statutus taikymo taisykli administracini teism praktikoje suformuluota maai. T lemia maas gin, nagrinjam teismuose, skaiius. Apibendrinimui pateiktos tik 4 bylos: dviejose taikytas Specialij tyrim tarnybos statutas73 ir dviejose Tarnybos Kaljim departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas74. I iose bylose priimt procesini sprendim dl teiss taikymo ir aikinimo taisykli pamintina viena byla, kurioje ginyta Specialij tyrim tarnybos pareignui taikyta tarnybin nuobauda.
73 74

Specialij turim tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandio 1 d. statymu Nr. IX-1409. Tarnybos Kaljim departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, patvirtintas 2000 m. balandio 18 d. statymu Nr. VIII-1631.

82

4.1. Taikytina teis Teisinis tarnybins atsakomybs taikymo reguliavimas nustatytas Specialij tyrim tarnybos statuto 22 ir 23 straipsniuose: 22 straipsnis. Tarnybins nuobaudos 1. io Statuto nustatyta tvarka u tarnybinius nusiengimus tarnybos pareignams skiriamos ios tarnybins nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) grietas papeikimas; 4) perklimas emesnes pareigas; 5) atleidimas i tarnybos. 2. U vien nusiengim taikoma tik viena tarnybin nuobauda. 3. Sprendimas dl tarnybins nuobaudos skyrimo gali bti skundiamas Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka. 4. Duomenys apie tarnybos pareignui paskirtas nuobaudas raomi asmens byl. 23 straipsnis. Tarnybos pareign tarnybini nusiengim tyrimo subjektai ir nuobaud skyrimo tvarka bei nuobaud inykimas 1. Tarnybini nuobaud skyrimo procedra pradedama Specialij tyrim tarnybos direktoriaus, jo pavaduotoj, tiesioginio tarnybos pareigno vadovo iniciatyva arba kai jie gauna informacij apie tarnybos pareigno tarnybin nusiengim. Tarnybini nusiengim tyrim atlieka Specialij tyrim tarnybos direktorius arba jo galioti pareignai ar jo sudaryta komisija. 2. Tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per vien mnes nuo nusiengimo paaikjimo dienos, neskaitant laiko, kai tarnybos pareignas nebuvo tarnyboje dl ligos, atostog arba buvo ivyks tarnybin komandiruot ar stauot usienyje. Negalima skirti tarnybins nuobaudos prajus vieniems metams nuo nusiengimo padarymo dienos. 3. Tarnybos pareignas, tariamas padars tarnybin nusiengim, gali pateikti raytin paaikinim dl tarnybinio nusiengimo. Jeigu tarnybos pareignas paaikinimo ratu nepateikia, suraomas aktas. J pasirao tarnybin tyrim atliks tarnybos pareignas ir du kiti tarnybos pareignai arba tarnybin tyrim atlikusios komisijos nariai. 4. Jei paaikja, kad tarnybinis nusiengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teiss paeidimo poymi, tarnybini nuobaud skyrimo procedra sustabdoma ir tarnybinio tyrimo mediaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Jeigu atsisakoma pradti ikiteismin tyrim, bylos dl administracinio teiss paeidimo teisen arba asmuo nra patraukiamas baudiamojon ar administracinn atsakomybn ir procesas yra pasibaigs, tarnybins nuobaudos skyrimo procedra tsiama ir tarnybin nuobauda gali bti paskirta ne vliau kaip per vien mnes nuo i slyg atsiradimo. 5. Tarnybin nuobauda skiriama Specialij tyrim tarnybos direktoriaus sakymu. 6. Tarnybini nusiengim tyrimo tvarka nustatoma Specialij tyrim tarnybos direktoriaus sakymu. 7. Tarnybos pareignas laikomas nebaustas tarnybine nuobauda, jei po nuobaudos u tarnybin nusiengim (iskyrus atleidim i tarnybos) skyrimo prajo vieneri metai. 8. Tarnybin nuobauda Specialij tyrim tarnybos direktoriaus motyvuotu sprendimu u ger tarnyb gali bti panaikinta anksiau, negu sueis io straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas.

83

Lietuvos Respublikos specialij tyrim tarnybos pareign tarnybini nusiengim ir nuobaud skyrimo tvarka patvirtinta Specialij tyrim tarnybos direktoriaus 2004 m. kovo 17 d. sakymu Nr. 2-45. 4.2. Teism praktika, formuluojanti teiss taikymo taisykles 4.2.1. Administracinje byloje Nr. I-804-7/2005 pareikjas ginijo Specialij tyrim tarnybos direktoriaus sakym, kuriuo jam paskirta tarnybin nuobauda pastaba. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareikjo praym, sprendime nurod, jog atsakovo direktorius sakymu, atsivelgdamas tarnybinio tyrimo ivad, u piktnaudiavim tarnyba, Valstybs tarnybos statymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte tvirtinto pagrindinio valstybs tarnybos ir valstybs tarnautoj veiklos etikos principo pavyzdingumo, Specialij tyrim tarnybos tarnybini automobili naudojimo ir saugojimo tvarkos, patvirtintos Specialij tyrim tarnybos direktoriaus 2004 m. gegus 17 d. sakymu Nr. 2-85, paeidim ir netinkam Specialij tyrim tarnybos direktoriaus 2003 m. gruodio 31 d. sakymu Nr. 231 patvirtinto Korupcijos prevencijos valdybos virininko pareigybs apraymo 8.1 punkto reikalavim vykdym, paskyr pareikjui tarnybin nuobaud pastab. Sprendime konstatuojama, jog pareikjas yra Specialij tyrim tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos virininkas. Pagal Korupcijos prevencijos valdybos virininko pareigybs apraymo 1 punkt, i pareigyb priskiriama statutiniams valstybs tarnautojams, todl, remiantis Specialij tyrim tarnybos statymo 10 straipsnio 2 dalimi, padaryta ivada, kad jo status reglamentuoja Specialij tyrim tarnybos statymas, Valstybs tarnybos statymas ir Specialij tyrim tarnybos statutas. Valstybs tarnybos statymo nuostatos Specialij tyrim tarnybos pareignams taikytinos tiek, kiek j statuso nereglamentuoja Specialij tyrim tarnybos statymas ir Specialij tyrim tarnybos statutas (Valstybs tarnybos statymo 4 straipsnio 2 dalis). Specialij tyrim tarnybos pareign atsakomyb bei nuobaud skyrim jiems reglamentuoja Specialij tyrim tarnybos statutas (toliau ir Statutas). Tarnybinio nusiengimo svoka tvirtinta Valstybs tarnybos statymo 2 straipsnio 12 dalyje: tai valstybs tarnautojo pareig neatlikimas ar netinkamas j atlikimas dl valstybs tarnautojo kalts. Nuostatos dl tarnybini nuobaud u tarnybinius nusiengimus skyrimo bei dl tarnybini nusiengim tyrimo tvarkos specialij tyrim tarnybos pareignams tvirtintos Specialij tyrim tarnybos statuto 22 ir 23 straipsniuose. Tarnybini nusiengim tyrimo tvark reglamentuoja Specialij tyrim tarnybos direktoriaus patvirtinta Specialij tyrim tarnybos pareign tarnybini nusiengim tyrimo ir nuobaud skyrimo tvarka. Pagal Specialij tyrim tarnybos statuto 23 straipsnio bei Specialij tyrim tarnybos pareign tarnybini nusiengim tyrimo ir nuobaud skyrimo tvarkos 12 punkt, traukiant pareign tarnybinn atsakomybn, turi bti atliktas isamus tarnybinio nusiengimo tyrimas, kuris baigiamas motyvuotos ivados suraymu. Ivadoje turi bti idstomos nustatytos aplinkybs ir pateikiamas teisinis pareigno veikos vertinimas, konstatavus, kad pareignas padar tarnybin nusiengim, ivadoje turi bti nurodyta, koks tai tarnybinis nusiengimas, jo padarymo laikas, aplinkybs, ar jis padarytas tyia, dl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybai padarytos alos pobdis ir dydis, tarnybinio nusiengimo padariniai ir pasilymas dl tarnybins nuobaudos skyrimo. Vertindamas tarnybinio tyrimo ivad, kuria remiantis paskirta nuobauda pareikjui, teismas konstatavo, kad ji neatitinka pamint reikalavim, nes tiriant galim tarnybin nusiengim pareikjo kalt dl nusiengimo padarymo nebuvo tirta, ji surinktais rodymais nepagrsta, nerodyta, todl pripainta, jog buvo padalytas esminis procedrinis paeidimas, dl ko paskirta nuobauda yra neteista ir nepagrsta. Atsakovas pareikjo veiksmus kvalifikavo kaip piktnaudiavim tarnyba. Piktnaudiavimo tarnyba svoka tvirtinta Valstybs tarnybos statymo 2 straipsnio 13 dalyje tai valstybs tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybin padtis naudojama ne tarnybos

84

interesais arba ne pagal statymus ar kitus teiss aktus, arba savanaudikais tikslais (neteistai pasisavinamas ar kitiems perleidiamas svetimas turtas, los ir t.t.), ar dl kitoki asmenini paskat (kerto, pavydo, karjerizmo, neteist paslaug teikimo ir t.t.), taip pat valstybs tarnautojo veiksmai, kuriais virijami suteikti galiojimai ar savivaliaujama. Padaryta ivada, jog piktnaudiavimu tarnyba pripaintini tokie pareigno veiksmai (neveikimas), kuriais jis pasinaudoja tarnybine padtimi ne tarnybos interesais, savanaudikais tikslais ar dl kit asmenini paskat, o taip pat virija galiojimus ar savivaliauja. Pripainta, jog ioje byloje toki aplinkybi atsakovas nerod.

VII SKYRIUS VALSTYBS TARNAUTOJ ATLEIDIMAS I PAREIG PAGRINDAIS, NESUSIJUSIAIS SU TARNYBINS ATSAKOMYBS TAIKYMU 1. Valstybs tarnautoj atleidimas pagal Valstybs tarnybos statym 1.1. Taikytina teis Valstybs tarnautoj atleidimo i pareig pagrindai, slygos, valstybs tarnautojams taikomos garantijos bei gin dl atleidimo nagrinjimo priskirtinumo taisykls nustatytos Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnyje: 1. Valstybs tarnautojas atleidiamas i pareig, kai: 1) atsistatydina savo noru; 2) savivaldybs kontrolierius, savivaldybs kontrolieriaus tarnybos valstybs tarnautojas ar savivaldybs administracijos valstybs tarnautojas pradeda eiti tos paios savivaldybs tarybos nario pareigas arba apskrities virininkas, jo pavaduotojas ar Vyriausybs atstovas pradeda eiti savivaldybs tarybos nario pareigas; 3) praranda Lietuvos Respublikos pilietyb; 4) per Valstybs tarnybos statymo pakeitimo statymo gyvendinimo statyme nustatyt termin negyja einamoms pareigoms btino isilavinimo; 5) statym nustatytais atvejais pasibaigia staigos vadovo kadencija; 6) pasibaigia pakaitinio valstybs tarnautojo primimo laikinai negalinio eiti karjeros ar politinio (asmeninio) valstybs tarnautojo pareigas laikas arba valstybs tarnautojui sueina 62 metai ir 6 mnesiai ar baigiasi jo tarnybos pratsimo terminas, arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigas primusio valstybs politiko ar kolegialios valstybs institucijos galiojimai; 7) politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojas praranda pareigas j primusio valstybs politiko ar kolegialios valstybs institucijos pasitikjim arba kai pasibaigia jo paskyrimo pareigas terminas; 8) paaikja, kad stodamas valstybs tarnyb jis pateik suklastotus dokumentus arba nuslp ar pateik tikrovs neatitinkanius duomenis, dl kuri negaljo bti priimtas valstybs tarnautojo pareigas; 9) valstybs tarnautojo pareigyb panaikinama; 10) vertinimo komisija du kartus i eils valstybs tarnautoj vertino nepatenkinamai ir silo atleisti i pareig; 11) valstybs tarnautojas, atleistas i privalomosios pradins karo tarnybos arba alternatyviosios krato apsaugos tarnybos, per ilgesn negu 2 mnesi termin negrta eitas pareigas;

85

12) tas pareigas teismo sprendimu grinamas anksiau jas js valstybs tarnautojas arba paaikja, kad priimant valstybs tarnautoj pareigas buvo paeisti io statymo reikalavimai ir i paeidim nemanoma paalinti; 13) nedirba dl laikino nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorini dien i eils arba ilgiau kaip 140 dien per paskutinius 12 mnesi, jei statym nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesn laik, arba kai valstybs tarnautojas pagal medicinins ar invalidum nustatanios komisijos ivad negali eiti savo pareig; 14) valstybs tarnautojui statym nustatyta tvarka atimtos specialios teiss, susijusios su jo tiesiogini pareig atlikimu; 15) paskirta tarnybin nuobauda atleidimas i pareig; 16) siteisja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausm u sunk ar labai sunk nusikaltim, nusikalstam veik valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams ar korupcinio pobdio nusikalstam veik arba bausm, dl kurios jis negali eiti savo pareig; 17) nesutinka sudaryti darbo sutarties, kai jo pareigyb nepriskiriama valstybs tarnautoj pareigybms. 2. Politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojas i pareig atleidiamas paskutin j pareigas primusio valstybs politiko galiojim dien ar naujai sudarytos kolegialios valstybs institucijos pirmajame posdyje. 3. Ketinantis atsistatydinti savo noru valstybs tarnautojas privalo apie atsistatydinim spti j pareigas primus asmen ne vliau kaip prie 14 kalendorini dien. 4. Valstybs tarnautojas negali bti i pareig atleistas laikino nedarbingumo laikotarpiu ir atostog metu, iskyrus io straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 13, 14 ir 16 punktuose ir 2 dalyje nurodytus atvejus. 5. Nia valstybs tarnautoja, taip pat valstybs tarnautojas vaiko (vaik) iki trej met prieiros atostog metu negali bti atleisti i pareig io straipsnio 1 dalies 4, 9 (iskyrus atvejus, kai valstybs ar savivaldybs institucija ar staiga likviduojama), 10, 12, 13 ir 15 punktuose nurodytais pagrindais. 6. Ginai dl valstybs tarnautojo atleidimo i pareig nagrinjami Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka.75

1. 2. Atleidimo i tarnybos pagrind taikymo taisykles aikinanti teism praktika 1.2.1. Svarbias valstybs tarnautojo teisi ataukti savo atsistatydinimo pareikim gyvendinimo taisykles suformulavo Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija administracinje byloje Nr. A-315/2004 priimtoje nutartyje. Pareikjas kreipsi teism, praydamas panaikinti atsakovo 2003 m. spalio 29 d. sakym dl jo atleidimo i valstybs tarnybos ir grinti j pareigas, taip pat priteisti i atsakovo vidutin mnesin atlyginim u priverstins pravaiktos laik. Pareikjas nurod, kad ginijamu sakymu buvo atleistas i valstybs tarnybos pagal Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkt (atsistatydinus savo noru). I valstybs tarnybos jis buvo atleistas nepagrstai, nes 2003 m. spalio 27 d. para pareikim dl atsistatydinimo i valstybs tarnybos savo noru ir atleidimo i valstybs tarnybos nuo 2003 m. spalio 30 d., 2003 m. spalio 29 d. registruotu laiku isiunt pareikim dl 2003 m. spalio 27 d. praymo dl atsistatydinimo i valstybs tarnybos savo noru ataukimo, todl atleisti j i tarnybos pagal Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkt (atsistatydinus savo noru) nebuvo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pareikjo praym patenkino. Sprendime nurodoma, jog Valstybs tarnybos statyme nenumatyta teis ataukti praym dl atsistatydinimo bei
75

Cituojama Valstybs tarnybos statymo redakcija, galiojusi iki 2005 m. gruodio 22 d. statymo Nr. X-464 sigaliojimo (sigaliojo nuo 2006 m. sausio 12 d.).

86

nenumatytas ios teiss draudimas, t. y. is teisinis santykis nereglamentuojamas. Praymo atsistatydinti ataukimo teis yra vienas i valstybs tarnautojo teisinio statuso element, todl vadovaujantis Valstybs tarnybos statymo 5 straipsniu valstybs tarnautojo atvilgiu subsidiariai turi bti taikomos Darbo kodekso normos. Netaikant kit valstybs tarnautojo status ir socialines garantijas reglamentuojani statym, kiek ie santykiai nereglamentuoti Valstybs tarnybos statymu ir neprietarauja io statymo 5 straipsnio prasmei, bt paeistas lygiateisikumo principas, tvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje. Teismas paymjo, kad pareikjas praym dl atsistatydinimo i valstybs tarnybos atsakovui teik 2003 m. spalio 28 d., o atauk 2003 m. spalio 30 d., t. y. ne vliau kaip per tris dienas nuo praymo padavimo dienos, kaip nustatyta Darbo kodekso 127 straipsnio 4 dalyje. Teismas konstatavo, jog pareikjas vali dl atsistatydinimo i tarnybos savo noru pakeit per statymo numatyt termin, todl atsakovo sakymas dl pareikjo atleidimo i valstybs tarnybos yra neteistas. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, nutartimi atmesdama atsakovo apeliacin skund, nurod, jog darbo santykius reglamentuojani statym taikym valstybs tarnautojams reguliuoja Valstybs tarnybos statymo 5 straipsnis. Pagal straipsn darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys statymai (iuo atveju Darbo kodeksas) valstybs tarnautojams taikomi tiek, kiek j statuso ir socialini garantij nereglamentuoja Valstybs tarnybos statymas. Valstybs tarnautojo teis atsistatydinti savo noru nustato Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktas. i teis yra valstybs tarnautojo teisi (j statuso) sudedamoji dalis. Kolegija paymjo, kad teiss reglamentavimo samprata apima ir teiss gyvendinimo taisykles, kuriose (iuo atveju atsivelgiant valstybs tarnybos teisini santyki dvial pobd) turi bti nustatytos abiej i santyki ali teiss ir pareigos, vykdant tarnybini santyki nutraukimo (tarnautojo atsistatydinimo savo noru bdu) procedr. Laikantis tarnybos santyki ali lygiateisikumo principo (Valstybs tarnybos statymo 3 straipsnio 1 dalis) ioje procedroje abi alys turi ne tik atitinkamas pareigas, bet ir naudojasi teismis. Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta valstybs tarnautojo pareiga spti apie ketinim atsistatydinti ne vliau kaip prie 14 kalendorini dien. i statymo nuostata skirta utikrinti tarnybos santyki stabilum, nes suteikia institucijai (kitai i santyki aliai) galimyb atitinkamai pasiruoti bsimiems pasikeitimams. Taiau i nuostata negali bti panaudota prie pat pareikus nor atsistatydinti tarnautoj. Tai reikia, kad pareiks nor atsistatydinti tarnautojas taip pat turi turti laiko atitinkamai pasiruoti bsimai situacijai. Jo teis atsistatydinti negali bti beslygikai paversta jo pareiga nutraukti tarnybinius santykius. Konstatuota, kad kiekviena i teisini santyki alis turi savo interesus, kurie turi bti atitinkamai apsaugoti teiss. Kad bt utikrintas nurodyt interes balansas, skirtas pareikimo nutraukti teisinius santykius savo noru ataukimo institutas. Paymta, kad is institutas yra nustatytas ne tik darbo santykius reglamentuojaniame Darbo kodekse (Darbo kodekso 127 straipsnio 4 dalis), bet ir statutinius teisinius santykius reglamentuojaniuose teiss aktuose: Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos statyme (io statymo 58 straipsnio 6 ir 7 dalys), Vidaus tarnybos statute (Statuto 55 straipsnio 3 dalis). Padaryta ivada, jog sisteminis ir loginis ivardint teiss norm aikinimas leidia konstatuoti, kad pareikimo atsistatydinti savo noru ataukimas yra valstybs tarnautojo statuso dalis ir jis nra reglamentuotas Valstybs tarnybos statymo. Todl pirmosios instancijos teismas teisingai pritaik ir iaikino Valstybs tarnybos statymo 5 straipsn bei Darbo kodekso 127 straipsnio 4 dal. 1.2.2. Administracinje byloje Nr. A-596/2005 N. . kreipsi teism, praydama panaikinti savivaldybs administracijos direktors sakym ir grinti j Vilkijos apylinks seninijos senins pareigas bei priteisti i atsakovo atlyginim u vis priverstins pravaiktos laik. Pareikja man, jog neteistai atleista Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu per Valstybs tarnybos statymo pakeitimo statymo gyvendinimo statymo nustatyt termin negijo einamoms pareigoms btino isilavinimo.

87

Pirmosios instancijos teismas pareikjos praym atmet. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama pareikjos apeliacin skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nutartyje nurod, jog pareikja ginija atsakovo veiksmus, o btent tai, kad atleidiant j i valstybs tarnybos pagal Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio 1 dalies 4 punkt, nebuvo taikytos io statymo 43 straipsnio 1 ir 2 dalyse tvirtintos garantijos, t. y. garantija bti sptam apie galim atleidim i tarnybos prie 4 mnesius ir gauti pasilym uimti emesnio lygio valstybs tarnautojo pareigos, taip pat netaikyta Darbo kodekso 141 straipsnio nuostata, numatanti spjim apie atleidim i pareig prie 4 mnesius. Valstybs tarnybos statymo 1999 m. liepos 8 d. redakcijos 7 straipsnis apibr valstybs tarnautoj pareigybi lygius ir kategorijas nustatydamas, kad valstybs tarnautoj A lygio pareigybei btinas auktasis magistro (auktasis universitetinis) arba jam prilygintas isilavinimas. 2000 m. rugpjio 29 d. statymo Nr. VIII-1903, sigaliojusio nuo 2000 m. rugsjo 7 d., redakcija patikslino i nuostat nustaiusi, kad io lygio pareigybei btinas auktasis universitetinis arba jam prilygintas isilavinimas. Tokia nuostata tvirtinta ir 2002 m. balandio 23 d. statymo redakcijoje. Ji galiojo ir pareikjos atleidimo i pareig metu. Kartu su ia nuostata sigaliojo ir Valstybs tarnybos statymo 64 straipsnio 2 dalis (1999 m. liepos 8 d. statymo redakcija, sigaliojusi nuo 1999 m. liepos 30 d.), nustaiusi, jog ,,Valstybs tarnautojai, kurie neturi einamos pareigybs lygiui btino isilavinimo, tok isilavinim privalo gyti per 5 metus nuo io statymo sigaliojimo. statymas numat ir ios nuostatos nevykdymo pasekmes valstybs tarnautojo statuso praradim ir atleidim i valstybs tarnybos (68 straipsnio 4 dalies 1 punktas). 2002 m. balandio 23 d. redakcijos Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustat, kad valstybs tarnautojas atleidiamas i valstybs tarnybos, kai per Valstybs tarnybos statymo pakeitimo statymo gyvendinimo statyme nustatyt termin negyja einamoms pareigoms btino isilavinimo. Valstybs tarnybos statymo pakeitimo statymo gyvendinimo statymo 9 straipsnio 1 dalis, apibrdama prievol gyti einamoms pareigoms btin isilavinim ir termin tokiai pareigai gyvendinti, i esms pakartojo 1999 m. liepos 8 d. Valstybs tarnybos statymo 64 straipsnio 2 dal, isilavinimo gijimo pradi siedama su Valstybs tarnybos statymo sigaliojimo pradia, t. y. 1999 m. liepos 30 d. Numatytas ir analogikos pareigos nevykdymo pasekms atleidimas. Valstybs tarnybos statymo pakeitimo statymo gyvendinimo statymo 9 straipsnio 2 dalis numat vienintel iimt, draudiani atleisti valstybs tarnautoj i pareig, kai valstybs tarnautojui iki reikiamo isilavinimo gijimo liko maiau negu pus io straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Pareikja dirbo Vilkijos apylinks seninijos senins pareigose, o ios pareigos Kauno rajono savivaldybs administratoriaus sakymu priskirtos prie A lygio ir 11 kategorijos, kurios reikalauja isilavinimo, kurio pareikja negijo ir nesiek gyti. Pareikja neginijo statyme tvirtintos pareigos gyti btin isilavinim, o taip pat ir atleidimo i valstybs tarnybos tuo pagrindu fakto, taiau, kaip jau minta, ginija, jos nuomone, turtas taikyti, bet atsakovo netaikytas, atleidimo i valstybs tarnybos garantijas. Teisj kolegija, aikindama Valstybs tarnybos statymo normas, padar ivad, kad apeliants teiginys dl atsakovo prievols taikyti pareikjai atitinkamas garantijas, yra nepagrstas. Valstybs tarnybos statymo 5 straipsnis, apibriantis darbo santykius reglamentuojani statym taikym valstybs tarnautojams, nustat, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys statymai bei kiti teiss aktai valstybs tarnautojams taikomi tiek, kiek j statuso ir socialini garantij nereglamentuoja is statymas. Valstybs tarnautojo status ir socialines garantijas nustato Valstybs tarnybos statymo VIII skyrius ,,Valstybs tarnautoj socialins ir kitos garantijos, kuriame apibrtos ieitins kompensacijos, ieitins paalpos ir j dydiai, valstybs tarnautoj grups bei slygos, kurioms esant mokamos mintos imokos (Valstybs tarnybos statymo 41 straipsnis ir 44 straipsnio 1 dalies 6, 12, 13 punktai, 2 ir 5 dalys), atvejus, kada karjeros valstybs tarnautojas turi bti skiriamas kitas to paties lygio ar emesnes pareigas (Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnio 1 dalis). statyme nustatyta darbdavio prievol spti tarnautoj ratu tik apie pareigybs panaikinim ir valstybs ar savivaldybs staigos ar institucijos likvidavim nustatytais terminais prie 2 ar 4 mnesius. Vieno ar kito termino taikymas siejamas su

88

statymo apibrtomis aplinkybmis, t. y. asmens invalidumu, vaik iki 14 met turjimu, moters ntumu, artjaniu amiumi pensijai gauti (5 metai iki pensijos). Atleidiant valstybs tarnautoj i tarnybos kitais statymo nustatytais pagrindais, ieitins paalpos ir kompensacijos imokjimas ir spjimo termin taikymas nenumatytas, taiau ta aplinkyb, kad tokios garantijos nustatytos tik daliai statyme apibrt asmen, nereikia, kad Valstybs tarnybos statymas nereglamentuoja valstybs tarnautojo statuso ir socialini garantij, ir dl to turt bti taikomi Darbo kodekso 140, 129 ir 130 straipsniai. Teisj kolegija konstatavo, kad minti Darbo kodekso straipsniai netaikytini ioje situacijoje ne tik dl mint valstybs tarnybos santyki sureguliavimo Valstybs tarnybos statyme, bet ir kitu aspektu: Darbo kodekso 140 straipsnis, reglamentuojantis ieitins paalpos mokjim, nukreipia Darbo kodekso 129 straipsn; is straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukim darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts, nurodant, kad toks atleidimas galimas tik dl svarbi prieasi, ir jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu kit darb (1 dalis). Antroji io straipsnio (129 straipsnis) dalis svarbiomis prieastimis pripasta tik tokias aplinkybes, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebjimais, jo elgesiu darbe. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodio 29 d. nutarime Nr. 44 ,,Dl Darbo kodekso norm, reglamentuojani darbo sutarties nutraukim darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts (Darbo kodekso 129 straipsnis), taikymo teism praktikoje iaikinta, kad ,,Darbuotojo kvalifikacija suprantama kaip darbuotojo pasirengimas dirbti tam tikr darb laipsnis. Darbuotojo kvalifikacij apibdina jo turimos teorins inios, praktiniai gdiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikr darb. Ji nra tapati isimokslinimui, kadangi isimokslinimas yra tik vienas i kriterij, apibdinanio darbuotojo kvalifikacij. Senato teigimu ,,Svoka ,,profesiniai gebjimai tam tikra prasme apibdina svok ,,kvalifikacija, jos yra glaudiai susijusios ir Darbo kodekso prasme gali bti vartojamos kaip sinonimai. <...> Profesiniai gebjimai aptariamosios teiss normos prasme apima visas objektyviai esanias aplinkybes, dl kuri darbuotojas gali bti pripaintas netinkamu dirbti tam tikr darb. Senato nutarime i svoka iliustruojama pavyzdiais, nurodant, kad tokiomis aplinkybmis gali bti darbuotojo sveikatos bkl, taip pat atvejai, kada toks darbuotojas nuolat nekokybikai dirba, nevykdo darbo norm ir pan. Pareikja atleista i valstybs tarnybos ne dl kvalifikacijos stokos ar dl profesini gebjim, o dl atitinkamo isimokslinimo stokos (negijus btino isilavinimo), todl toks atleidimo pagrindas, teisj kolegijos nuomone, nepateka Darbo kodekso 129 straipsnio reguliuojam srit, todl ir su iuo straipsniu susijusios garantijos negali bti taikomos valstybs tarnautojui, atleistam Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Valstybs tarnybos statymo nuostatos tvirtino valstybs tarnautojui pareig gyti atitinkam isilavinim per nustatyt termin ir ios pareigos nevykdymo pasekmes. Norma, nustatanti imperatyvios nuostatos nevykdymo priemon atleidim i tarnybos, kartu turi ir spjamj reikm. Pareikja valstybs tarnautojo A lygio pareigas pradjo eiti nuo 2000 m. gegus 11 d., tuo pat metu galiojo Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos taisykls ir su jomis susijusios kitos nuostatos, ir pareikja inojo, o jei neinojo privaljo inoti (Valstybs tarnybos statymas skelbtas ,,Valstybs iniose statymo nustatyta tvarka), kad ji privalo gyti btin isilavinim iki 2004 m. liepos 30 d., ar iki io momento pradti moksl taip, kad iki jo pabaigos likt mokytis maiau negu pus statyme nustatyto termino. iuo statymu pareikja buvo spta ne tik apie pareigos vykdymo termin, bet ir apie galimas ios statymo nuostatos nevykdymo pasekmes prie kelerius metus, todl papildomai spti pareikj dl galimo atleidimo i tarnybos nereikjo. Pareikja, privaljusi inoti statymo reikalavimus dl reikiamo isilavinimo ir, kad atleidiant tarnautoj i valstybs tarnybos negijus reikiamo isilavinimo, darbdavys kito darbo silyti neprivals, turjo pakankamai laiko apsisprsti dl mokymosi ir pasirpinti kitu darbu, nusprendus nesiekti reikiamo isilavinimo. Konstatuot situacij slygojo paios pareikjos neveiklumas. Konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas padar pagrst ivad, kad pareikja i valstybs tarnybos atleista teistai ir pagrstai.

89

1.2.3. Administracinje byloje Nr. A-172/2005 K. V. pra teismo panaikinti Jonikio rajono savivaldybs tarybos 2004 m. rugsjo 3 d. sprendim Nr. T-188 dl jo atleidimo i Jonikio rajono savivaldybs administracijos direktoriaus pareig ir grinti j ias pareigas, priteisti vidutin darbo umokest u priverstins pravaiktos laik bei 30 000 Lt neturtins alos atlyginimui. Pareikjas nurod, kad administracijos direktoriumi dirba nuo 2003 m. balandio mnesio. Taryba savo sprendimu j paskyr kadencijos laikui, ir jis savo veikl planavo 4 metams, t. y. tarybos kadencijai. Savivaldybs administracija yra savivaldybs staiga, o savivaldybs administracijos direktorius staigos vadovas. J atleidiant buvo paeista procedra. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, nutartimi keisdama pirmosios instancijos teismo sprendim ir tenkindama atsakovo apeliacin skund, nurod, jog byloje ginas kils dl Jonikio rajono savivaldybs tarybos 2004 m. rugsjo 3 d. sprendimo, kuriuo pareikjas atleistas i savivaldybs administracijos direktoriaus pareig, teistumo ir pagrstumo. Kaip pagrindas pareikjo atleidimui i valstybs tarnybos nurodytas Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktas (kai politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojas praranda pareigas j primusio valstybs politiko ar kolegialios valstybs institucijos pasitikjim). Tikrinant tokio pobdio ginijamo akto teistum, be kita ko, btina nustatyti taikytin atleidimui procedr, kuri lemia atleidiamo pareigno teisinis statusas, ir j vertinti. Nagrinjant gin dl savivaldybs administracijos direktoriaus atleidimo i pareig, kai politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojas praranda pareigas j primusio valstybs politiko ar kolegialios valstybs institucijos pasitikjim, btina vertinti savivaldybs administracijos direktoriaus status. alys i esms nesutaria, ar jis yra staigos vadovas, priimamas pareigas konkurso bdu, ar politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojas. Kaip teisingai nurod pirmosios instancijos teismas, gino teisinius santykius reglamentuoja Valstybs tarnybos statymo, Vietos savivaldos statymo, Seimo 2002 m. birelio 27 d. nutarimo Nr. IX-992 ,,Dl Seimo politinio (Asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigybi, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaiting institucij, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaiting institucij, Nacionalins teism administracijos, teism, prokuratros ir savivaldybi institucij valstybs tarnautoj suvienodint pareigybi srao patvirtinimo nuostatos. Taiau teismo sprendime pateiktas i norm aikinimas netinkamas. Valstybs tarnybos statymo 2 straipsnio 8 dalyje tvirtinta staigos vadovo svoka. Jis apibriamas kaip valstybs tarnautojas, konkurso bdu ar politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu priimtas vadovauti valstybs ar savivaldybs institucijai ar staigai. To paties statymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad staig vadov pareigas priimama konkurso bdu ar statym nustatytais atvejais, politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu. i norm analiz leidia daryti ivad, kad staig vadovai j statuso prasme gali bti dviej kategorij: karjeros valstybs tarnautojas (priimamas konkurso bdu neterminuotam laikui) ir politinio (asmeninio) pasitikjimo tarnautojas, priimamas pareigas be konkurso politiko ar kolegialios institucijos pasirinkimu j priimanio politiko (ar kolegialios institucijos) galiojim laikui. Taigi pagal Valstybs tarnybos statym staigos vadovu gali bti ir politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojas, jei tai numatyta specialiame statyme. Nagrinjamu atveju tokiu statymu, sprendiant savivaldybs administracijos direktoriaus statuso klausimus, laikytinas Vietos savivaldos statymas, kurio 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog savivaldybs administracijos direktorius pareigas skiriamas mero silymu savivaldybs tarybos sprendimu tarybos galiojim laikui politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu. Vis ivardint teiss norm pagrindu padaryta ivada, kad savivaldybs administracijos direktorius yra staigos vadovas politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojas, skiriamas pareigas savivaldybs tarybos jos galiojim laikui. Pareikjas pareigas paskirtas Jonikio rajono savivaldybs tarybos 2003 m. balandio 8 d. sprendimu pagal Vietos savivaldos statymo 29 straipsnio 2 dal (tuometins redakcijos 3 dal) mero silymu savivaldybs tarybos sprendimu tarybos galiojim laikui politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu. Savivaldybs taryba pagal Vietos savivaldos statymo 17 straipsnio 9 punkt kompetentinga priimti sprendimus dl

90

savivaldybs administracijos direktoriaus primimo pareigas ir atleidimo i valstybs tarnybos. Todl pagal Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punkt savivaldybs administracijos direktorius gali bti atleistas i valstybs tarnybos, nesilaikant karjeros valstybs tarnautojo atleidimui taikytinos procedros. Sprendiant gin dl atleidimo i valstybs tarnybos aptariamu pagrindu (kai politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojas praranda pareigas j primusio valstybs politiko ar kolegialios valstybs institucijos pasitikjim), neturi bti aikinami ir vertinami tokio atleidianio i tarnybos subjekto sprendimo motyvai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, netinkamai aikinus ir taikius teiss normas bei nepagrstai patenkinus dal skundo, pakeistas, ir visi pareikjo reikalavimai atmesti. 1.2.4. Teiss norm, reglamentuojani atleidim i tarnybos dl valstybs tarnautojo pareigybs panaikinimo, taikymo taisykls 1.2.4.1. Administracinje byloje Nr. A-1791/2005 pareikjas kreipsi teism, praydamas panaikinti atsakovo sakym dl jo atleidimo i pareig, grinti pareikj pareigas bei priteisti vidutin darbo umokest u priverstins pravaiktos laik. Pareikjas nurod, kad jis buvo atleistas i tarnybos dl jo pareigybs panaikinimo, taiau jo atleidimas yra neteistas, nes pareigyb nepanaikinta. Atsakovas 2004 m. gruodio 30 d. sakymu Nr. 4-309 jo pareigybs nepanaikino, o tik pakeit pareigybs lyg i B A ir kategorij i 4 7. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, nutartimi atmesdama pareikjo apeliacin skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo, padar ivad, jog pareikjas teistu pagrindu buvo atleistas i pareig. Pareikjo uimta B lygio 4 kategorijos vyresniojo valstybinio inspektoriaus (vyresniojo specialisto) pareigyb buvo panaikinta, o vadovaujantis Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnio 1 dalimi, pasilyti pareikjui kit pareig nebuvo galimybi. Todl pagal Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkt atsirado pagrindas atleisti pareikj i pareig. Atleidiant pareikj i pareig, atleidimo procedros reikalavimai nebuvo paeisti. Padaryta ivada, jog pareikjo argumentai, kad jo pareigyb nebuvo panaikinta, o tik buvo pakeistas tos paios pareigybs lygis bei kategorija, yra nepagrsti. A lygio 7 kategorijos vyresniojo valstybinio inspektoriaus (vyresniojo specialisto) pareigyb negali bti tapatinama su B lygio 4 kategorijos vyresniojo valstybinio inspektoriaus (vyresniojo specialisto) pareigybe, nors i pareigybi pavadinimai ir yra tapats. Pareigybs lygis yra esminis pareigyb apibdinantis poymis, todl faktas, jog dvi to paties pavadinimo pareigybs turi skirtingus lygius, parodo ne tai, kad tos pareigybs yra tik dvi skirtingos to paties dalyko modifikacijos, o tai, kad tos dvi pareigybs savo esme, kokybikai yra visikai skirtingi dalykai. Esminis kiekvienos pareigybs elementas yra tai pareigybei keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Priklausomai nuo keliam kvalifikacini reikalavim atskirose pareigybse ymiai skiriasi priskirt funkcij reikm, darbo pobdis bei atsakomyb. Pareigybs lygis btent ir apibdina pareigybs kvalifikacinius reikalavimus. A lygio pareigyb, kuri gali uimti tik auktj universitetin isilavinim turintis asmuo, reikia visikai kit, kokybikai nauj atliekam funkcij reikmingumo, darbo pobdio bei atsakomybs lygmen nei tai bt B lygio pareigybs, kuriai uimti pakanka auktojo neuniversitetinio arba auktesniojo isilavinimo, atveju. Todl B lygio pareigybs ibraukimas i institucijos pareigybi sra ir A lygio (nors ir to paties pavadinimo) pareigybs steigimas btent ir reikia vienos pareigybs panaikinim bei naujos steigim, o ne tos paios pareigybs pakeitim. 1.2.4.2. Administracinje byloje Nr. A-822/2004 S. R. kreipsi teism, praydama panaikinti atsakovo sakym ,,Dl Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigybi srao patvirtinimo, kuriuo buvo panaikinta administracijos technikos skyriaus vedjo pareigyb; panaikinti Lietuvos saugios laivybos administracijos 2004 m. kovo 12 d. sakym Nr. P-40 ,,Dl S. R. atleidimo i technikos skyriaus vedjo pareig; grinti j ankstesnes pareigas arba kitas to

91

paties lygio ir tos paios kategorijos laisvas pareigas; i Lietuvos saugios laivybos administracijos priteisti neturtins alos atlyginim 20 000 Lt. Pareikja nurod, jog biudetins staigos Lietuvos saugios laivybos administracijos (Lietuvos saugios laivybos administracija) 2004 m. kovo 1 d. ratu Nr.P1-9 ji buvo spta, kad nuo 2004 m. kovo 15 d. bus naikinama technikos skyriaus vedjo pareigyb ir, vadovaujantis Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnio l dalimi, nuo 2004 m. kovo 15 d. siloma uimti vyresniojo specialisto pareigas (lygis A, kategorija 10). 2004 m. kovo 8 d. pareikja atsisak silom pareig, nes staigoje buvo laisv pareig, atitinkani jos anksiau uimtos pareigybs lyg ir kategorij, taiau jos pasilytos nebuvo. Kadangi silom pareig pareikja atsisak, 2004 m. kovo 12 d. sakymu Nr. P-40 ji buvo atleista i technikos skyriaus vedjo pareig nuo 2004 m. kovo 15 d., atleidimo dat perkeliant 2004 m. liepos 1 d. Pareikja man, jog atsakovas paeid Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnio l dalies reikalavimus informuoti darbuotoj apie pareigybs panaikinim prie keturis mnesius, nes pareigyb panaikinta po spjimo apie jos panaikinim neprajus statymo nustatytam terminui. Klaipdos apygardos administracinis teismas 2004 m. gegus 28 d. sprendimu pareikjos skund patenkino i dalies: panaikino Lietuvos saugios laivybos administracijos 2004 m. kovo 12 d. sakym Nr. P-40 ,,Dl S. R. atleidimo i technikos skyriaus vedjo pareig, grino pareikj ankstesnes technikos skyriaus vedjos pareigas; kit skundo dal atmet. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, patenkinusi atsakovo apeliacin skund ir panaikinusi Klaipdos apygardos administracinio teismo 2004 m. gegus 28 d. sprendim, o nauju sprendimu pareikjos praym atmetusi, sprendime nurod, jog sprendiant gin btina isiaikinti Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyt taisykli turin ir tikslus, o taip pat nusprsti, ar valstybs tarnautojo pareigybs panaikinimo atveju taikytinos Darbo kodekso 130 straipsnio 8 dalies nuostatos. Pareikja savo reikalavim dl neteisto atleidimo i pareig grind Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta taisykle, kad valstybs tarnautojui apie pareigybs panaikinim turi bti praneta ratu ne vliau kaip prie 2 mnesius iki pareigybs panaikinimo. Invalidui, asmeniui, kuriam iki teiss gauti senatvs pensij liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybs panaikinim turi bti praneta ratu prie 4 mnesius. Atsakovas apeliaciniame skunde nurod, kad pareikjos teiss nebuvo paeistos, nes ji atleista i tarnybos laikantis Darbo kodekso 130 straipsnio 8 dalyje numatyt taisykli, t. y. pareikja buvo atleista i tarnybos nepasibaigus praneimo terminui, taiau atleidimo i tarnybos data buvo perkelta iki to laiko, kada turjo pasibaigti spjimo terminas. Be to, pareikja, po sakymo, kuriuo ji buvo atleista i pareig, primimo iki jos faktinio atleidimo i tarnybos, dirbo bei gaudavo vis jai priklausant atlyginim, tai pat buvo isaugotos kitos garantijos. Nusprsdama dl taikytinos teiss, t. y. ar iam gino teisiniam santykiui reguliuoti taikomas Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnis, ar Darbo kodekso 130 straipsnis, teisj kolegija nurod, jog btina vadovautis Valstybs tarnybos statymo 5 straipsniu. Mintame straipsnyje nurodyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys statymai bei kiti teiss aktai valstybs tarnautojams taikomi tiek, kiek j statuso ir socialini garantij nereglamentuoja is statymas. Padaryta ivada, kad visais atvejais, kai faktikai susiklosiusius teisinius santykius reglamentuoja Valstybs tarnybos statymas, turi bti taikomas Valstybs tarnybos statymas, o Darbo kodekso nuostatos taikomos tik tuomet, kai faktikai susiklosiusi teisini santyki Valstybs tarnybos statymas nereglamentuoja. Karjeros valstybs tarnautojui, kurio pareigyb naikinama, taikytinos garantijos reglamentuojamos Valstybs tarnybos statyme. io statymo 43 straipsnio 1 dalyje, kaip viena i garantij, nurodoma, kad apie pareigybs panaikinim valstybs tarnautojui turi bti praneama prie 2 mnesius, o esant tam tikroms slygoms prie 4 mnesius. i teiss norma turi bti aikinama atsivelgiant jos tiksl. Praneimo apie pareigybs panaikinim terminai statymo leidjo nustatyti tam, kad karjeros valstybs tarnautojas inot, jog jo pareigyb artimiausiu laiku

92

bus panaikinta, o iuo terminu utikrinamos valstybs tarnautojo teiss, socialins ir kitos garantijos bei teisti interesai. Valstybs tarnybos statymas sakmiai nereglamentuoja atvej, kuomet pareigyb panaikinama nepasibaigus praneimo terminui. iuo atveju btina nustatyti, ar praneimo apie pareig panaikinim tikslas yra tam tikr termin utikrinti valstybs tarnautojo teises, socialines ir kitas garantijas ir teistus interesus, ar isaugoti valstybs tarnautojo turimus galiojimus vieojo ir (ar) vidaus administravimo srityse. Teisj kolegija nusprend, kad Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnio 1 dalies taisykl tarnauja ne valstybs tarnautojo statymo suteikt gali isaugojimui, kuri panaikinant pareigyb faktikai netenkama, o ios taisykls tikslas yra statymo nustatyt termin utikrinti valstybs tarnautojo, kurio pareigyb naikinama, teises, socialines ir kitas garantijas, taip pat teistus interesus. Dl i prieasi btina sprsti, ar atsakovo veiksmai, kuomet pareikjos pareigyb buvo panaikinta anksiau nei sujo praneimo apie pareigybs panaikinim terminas, objektyviai paeidia pareikjos teises ir (ar) teistus interesus. Kaip matyti i bylos mediagos, pareikjai atsakovas apie pareigybs panaikinim prane 2004 m. kovo 1 d., vliau pareikjai buvo pasilyta uimti emesns kategorijos pareigas, o pastarajai atsisakius uimti emesns kategorijos pareigas, pareikja 2004 m. kovo 12 d. sakymu nuo 2004 m. kovo 15 d. atleista i Technikos skyriaus vedjos pareig, atleidimo dat perkeliant 2004 m. liepos 1 d. Vliau, dl pareikjos ligos, atsakovas jos atleidimo dien perkl 2004 m. rugsjo 13 d., be to, vis laik pareikjai buvo utikrintos socialins ir kitos garantijos, todl teisj kolegija pripaino, kad pareikjos teiss ir teisti interesai paeisti nebuvo. 1.2.5. Administracinje byloje Nr. I-882/2004 R. G. ginijo atsakovo sakym, kuriuo ji atleista i pareig pagal Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punkt paaikjus, kad priimant pareigas buvo paeisti io statymo reikalavimai ir i paeidim nemanoma paalinti. Teismas, atmesdamas pareikjos praym, sprendime nurod, jog byloje nustatyta, kad pareikja, 2003 m. liepos 21 d. laimjusi atsakovo skelbt konkurs Finans ir apskaitos departamento Vidaus apskaitos ir ataskait skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms uimti, atsakovo 2003 m. liepos 28 d. sakymu buvo paskirta ias pareigas. 2004 m. kovo 22 d. atsakovui paaikjo, kad pareikjos turimas isilavinimas neatitinka Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte keliam reikalavim pareikjos uimamoms pareigoms. Atsakovas 2004 m. kovo 23 d. sakymu, remdamasis Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnio l dalies 4 punktu ir Valstybs tarnybos statymo 41 straipsnio l dalies ir 44 straipsnio l dalies 12 punktu, atleido pareikj i uimam pareig. Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnio l dalies 4 punktas nustato, kad asmuo, priimamas valstybs tarnautojo pareigas, turi turti to lygio valstybs tarnautojo pareigoms eiti btin isilavinim. Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio l dalies 12 punktas nustato, kad valstybs tarnautojas atleidiamas i pareig, kai paaikja, kad priimant valstybs tarnautoj pareigas buvo paeisti io statymo reikalavimai ir i paeidim nemanoma paalinti. Atsakovo pateikto Finans ir apskaitos departamento Vidaus apskaitos ir ataskait skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybs apraymo III dalies 5 punkte nurodoma, kad ias pareigas gali eiti asmuo, kuris turi auktj universitetin arba jam prilygint ekonomin-buhalterin isilavinim. Pareikja neturi auktojo universitetinio arba jam prilyginto ekonominio-buhalterinio isilavinimo, todl padaryta ivada, kad atsakovas teistai ir pagrstai konstatavo, jog pareikja Finans ir apskaitos departamento Vidaus apskaitos ir ataskait skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas priimta paeidiant Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnio l dalies 4 punkte keliamus reikalavimus. Atsivelgiant tai, kad io Valstybs tarnybos statymo paeidimo paalinti nemanoma, konstatuota, jog atsakovas pagrstai prim sprendim pareikj atleisti i uimam pareig.

93

Valstybs tarnybos statymo 5 straipsnis nustato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys statymai bei kiti teiss aktai valstybs tarnautojams taikomi tiek, kiek j statuso ir socialini garantij nereglamentuoja is statymas. i statymo nuostata reikia, kad Darbo kodekso normos, kurios, pareikjos manymu, turjo bti taikomos j atleidiant i pareig, galt bti taikomos tik tuo atveju, jei Darbo kodekso 129 ir 130 straipsnyje reguliuot santyki nereglamentuot Valstybs tarnybos statymas. Pareikja man, kad jai turjo bti taikomos Darbo kodekso 129 straipsnio l dalies ir 130 straipsnio l bei 3 dali nuostatos, t. y. normos, kuriose nustatyti spjimo apie darbo sutarties nutraukim terminai bei btinumas atleidiamam darbuotojui silyti kitas pareigas. Teismas paymjo, kad Valstybs tarnybos statyme ie klausimai yra sureguliuoti. Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnyje nustatyta, kokiais atvejais ir kokiais terminais valstybs tarnautojai turi bti spjami apie j bsim atleidim i valstybs tarnybos, taip pat kokiais atvejais ir kokiu bdu turi bti silomos kitos pareigos atleidiamiems ar atleistiems i pareig valstybs tarnautojams. Atsivelgiant tai ir vadovaujantis Valstybs tarnybos statymo 5 straipsniu konstatuota, kad atleidiant pareikj i pareig Darbo kodekso 129 straipsnio l dalies ir 130 straipsnio 1 bei 3 dali nuostatos neturjo bti taikomos. Aplinkyb, kad Valstybs tarnybos statymas nenustato, jog atleidiant i pareig Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio l dalies 12 punkto pagrindu, asmuo i anksto turi bti spjamas apie bsim atleidim, taip pat, kad nra numatyta pareiga silyti kitas valstybs tarnybos pareigas, nereikia, jog iems santykiams taikytinos Darbo kodekso normos. statym leidjas asmeniui, atleidiamam i pareig pagal Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio l dalies 12 punkt, nenumat toki garantij, kaip iankstinis spjimas apie bsim atleidim bei kit pareig silymas, o nustat tik teis ieitin kompensacij (Valstybs tarnybos statymo 41 straipsnio l dalis). Pripainta, kad pareikja atleista teistai ir pagrstai, Valstybs tarnybos statymo nustatyta atleidimo i pareig tvarka nepaeista. 1.2.6. Administracinje byloje Nr. A-1666/2005 Z. G. kreipsi teism, praydama panaikinti sakym dl jos atleidimo i pareig, grinti pareigas ir priteisti vidutinio darbo umokesio dydio kompensacij u priverstin pravaikt. Pareikja nurod, kad jai nuolat sergant, 2004 m. lapkriio 17 d. sujo laikino nedarbingumo 140 kalendorini dien per paskutinius 12 mnesi terminas, nedarbingumo paymjimas buvo tsiamas iki 2004 m. lapkriio 30 d. Laikino nedarbingumo metu spjimo apie atleidim i valstybs tarnautojo pareig ji negavo. 2004 m. gruodio 1 d. atvykusi darb ji buvo supaindinta su tarnybiniu praneimu, kuriame nurodoma, kad iki 2004 m. gruodio 1 d. per paskutinius 12 mnesi pareikja sirgo 146 kalendorines dienas, taip pat teiktas spjimas dl atleidimo i pareig. Pareikjos nuomone, ji buvo spta nepagrstai ir neteistai, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio 1 dalies 13 punktu, valstybs tarnautojas atleidiamas i pareig, kai nedirba dl laikino nedarbingumo ilgiau kaip 140 dien per paskutinius 12 mnesi, taiau ji spjimo dien buvo darbinga ir dirbo, spjime nepagrstai nurodyta Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio 2 dalis, kaip viena i bsimo atleidimo prieasi, kadangi iuo atveju nebuvo 44 straipsnio 2 dalyje apibrt aplinkybi. Pareikja nurod, kad atsakovas nepagrstai vadovavosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalimi, nes nebuvo ypatingo atvejo, i esms paeidianio darbdavio interesus, o jei jis buvo, darbdavys jo nenurod, paeisdamas Darbo kodekso 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. nenurod atleidimo i darbo prieasties ir aplinkybi, kuriomis motyvuojamas atleidimas i darbo. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama pareikjos apeliacin skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, nurod, kad byloje nustatyta, jog 2004 metais pareikja dl laikino nedarbingumo nedirbo 146 dienas, todl atsirado pagrindas atleisti j i pareig. Valstybs tarnybos statymas nereglamentuoja valstybs tarnautojo atleidimo i pareig procedros. Todl pirmosios instancijos administracinis teismas padar teising ivad, kad

94

atleidiant pareikj i pareig pagrstai buvo vadovaujamasi Darbo kodekso normomis, reglamentuojaniomis atleidimo i darbo procedr. Kadangi pareikja yra antros grups invalid, pagal Darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies reikalavimus, apie bsim atleidim i pareig ji buvo spta prie 4 mnesius. Pagal Invalid socialins integracijos statymo 19 straipsnio reikalavimus taip pat buvo gautas savivaldybs globos ir rpybos institucijos sutikimas atleisti pareikj i pareig. Pareikja nebuvo sualota darbe ir buvo nedarbinga daugiau nei 140 dien per paskutinius 12 mnesi ne dl profesins ligos, todl Darbo kodekso 133 straipsnio 1 dalies nuostatos pareikjai netaikomos. Pareikjos liga nepriskiriama statym nustatytoms ligoms, kai pareigos paliekamos ilgesn laik. Pareikja apie atleidim i pareig buvo spta, kai po laikino nedarbingumo gro tarnyb, nes Darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalies 1 punktu draudiama spti apie darbo sutarties nutraukim ir atleisti i darbo darbuotoj laikino nedarbingumo laikotarpiu. Pareikja i pareig atleista per vien mnes po to, kai pasibaig spjimo apie atleidim terminas ir atleidimo i pareig dien ji nesirgo. Kolegija padar ivad, kad slygos atleisti pareikj i pareig Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytu pagrindu buvo, atleidimo procedra nepaeista, pirmosios instancijos teismas nustat visas reikmingas bylai aplinkybes, visapusikai ir objektyviai jas ityr bei prim teist ir pagrst sprendim, todl pareikjos apeliacinis skundas atmestas. 1.2.7. Administracinje byloje Nr. A-483/2004 N. B. kreipsi teism, praydama panaikinti Klaipdos miesto savivaldybs administracijos direktoriaus sakym ir pareigoti atsakov atleisti pareikj pagal Valstybs tarybos statymo 44 straipsnio l dalies 9 punkt, imokant io statymo 41 straipsnyje nustatytas ieitines imokas ir kompensacij u nepanaudotas atostogas, priteisti vidutin udarb nuo atleidimo i darbo iki teismo sprendimo vykdymo dienos. Pareikja nurod, kad Klaipdos miesto savivaldybs administracijos direktorius 2003 m. gruodio 9 d. sakymu nuo 2003 m. gruodio 11 d. j atleido i valstybs tarnybos pagal Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio l dalies 16 punkt siteisja teismo nuosprendis, kuriuo tarnautojui paskirta bausm u sunk ar labai sunk nusikaltim, nusikalstam veik valstybs tarnybai ir vieiems interesams ar korupcinio pobdio nusikalstam veik arba bausm, dl kurios jis negali eiti savo pareig. sakymas prietarauja auktesns galios teiss aktams, j priimant buvo grubiai paeistos pagrindins procedros ir taisykls, turjusios utikrinti objektyv aplinkybi vertinim bei sprendimo pagrstum. Pareikja nurod, jog ji antr kart persekiojama dl nusikaltimo, u kurio padarym yra atleista nuo bausms, o teistumas inyks (Lietuvos Respublikos statymo dl amnestijos, paymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos deimties met sukakt 13 straipsnis, Lietuvos Respublikos Baudiamojo kodekso 97 straipsnis, 228 straipsnis). Baudiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad inykus teistumui, asmuo laikomas neteistu, todl administracijos direktorius, atleids j pagal 44 straipsnio l dalies 16 punkt paeid pagrindin konstitucin nuostat asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir pripaintas siteisjusiu nuosprendiu (Konstitucijos 31 straipsnio l dalis). Tarybos sprendimu ir administracijos direktoriaus nurodymu bei raytiniu pavedimu, pasilymu uimti kitas pareigas, buvo konstatuota, kad reorganizuojama savivaldybs administracija ir silomas kitas darbas Miesto tvarkymo skyriaus vedjo pareigos. Kadangi i pareig ji atsisak, turjo teis bti atleista i darbo, panaikinus pareigyb. Nesilaikyta atleidimo procedros reikalavim. Atleidimas neteistas ir nepagrstas. Atsivelgiant administracijos vadovo prieikum jai, pripainus atleidim pagal Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio l dalies 16 punkt neteistu, atsakovas pareigotinas atleisti j i tarnybos pagal Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio l dalies 9 punkt, imokant nustatyto dydio kompensacij. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama N. B. apeliacin skund, kuriuo prayta panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim, nutartyje nurod, jog pareikja Klaipdos apygardos teismo 2003 m. kovo 28 d. nuosprendiu nuteista pagal Baudiamojo kodekso

95

285 straipsnio 2 dal trejiems metams laisvs atmimo, atimant teis dvejus metus dirbti valstybs vykdomosiose institucijose pareigne ir tarnautoja, konfiskuojant 500 Lt verts turto. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkriio 7 d. statym Dl amnestijos, paymint Lietuvos Respublikos Konstitucij, ji atleista nuo neatliktos laisvs atmimo bausms. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi Klaipdos apygardos teismo nuosprend pakeit, pareikjos veiksmus perkvalifikavo i Baudiamojo kodekso 285 straipsnio 2 dalies (1961 m. Baudiamasis kodeksas) Baudiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dal (2000 m. Baudiamasis kodeksas) bei paskyr dvejus metus laisvs atmimo. Pritaikius mintos Amnestijos statymo l straipsnio 2 punkt, nuteistoji atleista nuo neatliktos laisvs atmimo bausms. Baudiamojo kodekso 285 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos yra nusikaltimai valstybs tarnybai (XXXIII skyrius), todl siteisjus teismo nuosprendiui, kuriuo tarnautojui paskirta bausm u nusikalstam veik valstybs tarnybai, be ilyg atsiranda teisins pasekms, numatytos Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio l dalies 16 punkte valstybs tarnautojas atleidiamas i pareig. Paymtina, jog taikant atleidimo i tarnybos teisin pagrind yra svarbs du juridiniai faktai: paskiriama bausm ir ji turi bti paskiriama u nusikalstam veik valstybs tarnybai. ie du juridiniai faktai konstatuoti remiantis pamintais teism procesiniais sprendimais. Tuo tarpu pareikjos argumentai dl teistumo taikant atleidimo pagrind takos neturi, nes lyginant Valstybs tarnybos statyme tvirtintas normas siekiant nustatyti reguliavimo tikslus, galima daryti ivad, jog nustatomas skirtingas reguliavimas, kai siekiama teisi gyvendinim sieti su teistumo inykimu (Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas), ir kai siekiama apibrti neigiamas teisines pasekmes tarnautojui dl nusikaltimo valstybs tarnybai padarymo atliekant pareigas (Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio l dalies 16 punktas). Teisinio reguliavimo palyginimas tikinamai liudija apie tai, jog slygos primimui valstybs tarnyb ir atleidimui i pareig, kuriose dirbdamas tarnautojas nusikalsta, yra skirtingos, todl kolegija padar ivad, kad pareikjos argumentai dl teistumo vertinimo takos sprendiant, ar teistai ji atleista i pareig pagal Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio l dalies 16 punkt, neturi. Valstybs tarnautojui paskyrus bausm, ir j paskyrus u nusikalstam veik valstybs tarnybai, nepriklausomai nuo to, ar i bausm buvo atliekama, ar nuo bausms buvo atleista dl amnestijos, yra teisinis pagrindas atleisti i tarnybos pagal Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio l dalies 16 punkt. Reikalavimai panaikinti sakym ir pareigoti atsakov atleisti pareikj pagal Valstybs tarybos statymo 44 straipsnio l dalies 9 punkt, imokant io statymo 41 straipsnyje nustatytas ieitines imokas ir kompensacij u nepanaudotas atostogas, priteisti vidutin udarb nuo atleidimo i darbo iki teismo sprendimo vykdymo dienos, pagrstai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti. Nepagrstais kolegija pripaino pareikjos atstovo argumentus, jog Valstybs tarnybos statymo 9 ir 44 straipsni pakeitimo statymo, priimto 2003 m. balandio 3 d. Nr. IX-1436, 3 straipsnyje yra nustatyta, kad is statymas sigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudiamuoju kodeksu ir Lietuvos Respublikos Baudiamojo proceso kodeksu, o tai reikia, jog pataisos priimtos dl naujo Baudiamojo kodekso primimo, todl taikant Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio l dalies 16 punkt turi bti taikomos naujojo Baudiamojo kodekso nuostatos dl teistumo. Aikinamajame rate teikiant Valstybs tarnybos statymo 9 ir 44 straipsni pakeitimo statymo projekt, priimt 2003 m. balandio 3 d. Nr. IX-1436, yra apibriami i pakeitim pagrindai: Naujajame Baudiamajame kodekse atsiradus naujai svokai nusikalstama veika, teikiamuose statym projektuose svoka nusikaltimas keiiama svok nusikalstama veika. Pagal naujj Baudiamj kodeks nusikalstamos veikos yra skirstomos nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus. Tuo tikslu iuose galiojaniuose statymuose odiai nusikaltimai valstybs tarnybai keiiami odius nusikalstamos veikos valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams. Padaryta ivada, jog pareikjos atstovo teikiamas pakeitim vertinimas neatitinka io statymo primimo tiksl, o todl pripaintas neteisingu. Padaryta ivada, jog nepagrstai pareikja nurodo, kad atleidimo procedrai turjo bti taikomos tarnybini nuobaud skyrim reglamentuojanios Valstybs tarnybos statymo nuostatos, tarp j ir atleidimo terminai. Pagal Valstybs tarnybos statymo 44 straipsn atleidimas

96

i pareig paskyrus toki tarnybin nuobaud ir atleidimas dl siteisjusio nuosprendio yra savarankiki tarnybos santyki nutraukimo pagrindai. Atleidiant i tarnybos Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio l dalies 16 punkto pagrindu taikyti tarnybini nuobaud skyrimui nustatyt tvark teisinio pagrindo nra. Kalbant apie tarnybos santyki nutraukimo taikant Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio l dalies 16 punkt terminus paymtina, jog statyme ie terminai neaptarti, taiau gyvendinant tikslus, kuri siekiama toki teisini pasekmi tarnautojui taikymu, suprantama, jog tai turi bti padaroma per protingai trump laik po nuosprendio siteisjimo. iuo atveju pareikja atleista tik daugiau kaip po 4 mnesi nuo nuosprendio siteisjimo, t. y. atsakovas nepateisinamai ilgai nesprend atleidimo klausimo, taiau tokie vilkinimo veiksmai pareikjos teisi nepaeid, o vidaus administravimo princip paeidimas, jei tai tiesiogiai nenustatyta statymuose, nra pagrindas atleidim pripainti neteistu, todl skundo tenkinti teisinio pagrindo nra. 2. Diplomat atleidimas pagal Diplomatins tarnybos statym 2.1. Taikytina teis Teism praktikoje bta tik byl dl diplomato tarnybos sutarties nutraukimo savo iniciatyva, todl pateikiama tik atleidimo pagrind reglamentuojanti teiss norma. Diplomatins tarnybos statymo 58 straipsnio 6 dalyje76 nustatyta: Diplomatas (iskyrus Lietuvos Respublikos diplomatin atstov) turi teis nutraukti diplomato tarnybos sutart ar terminuot diplomato tarnybos sutart, apie tai spjs Usienio reikal ministerij ne vliau kaip prie 30 kalendorini dien. spjimo terminui pasibaigus, diplomatas turi teis nutraukti darb, o Usienio reikal ministerija privalo forminti sutarties nutraukim. Jei sutart praoma nutraukti dl diplomato ligos ar invalidumo, trukdanio tinkamai atlikti darb, sutartis turi bti nutraukta nuo diplomato prayme nurodytos datos. Remiantis io statymo 58 straipsnio 7 dalimi, diplomatas turi teis atsiimti praym nutraukti sutart ne vliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos. Po to jis gali atsiimti praym tik usienio reikal ministrui sutikus. 2.2. Teiss taikymo taisykls, suformuluotos teism praktikoje 2.2.1. Administracinje byloje Nr. A-138/2004 R. R. kreipsi administracin teism, praydamas panaikinti atsakovo sakym dl diplomato tarnybos sutarties nutraukimo ir grainti j ankstesnes pareigas bei priteisti darbo umokest u priverstin pravaikt. Pareikjas nurod, kad buvo ikviestas Usienio reikal ministerij, kur prie jo vali buvo ireikalauti pareikimai dl tarnybos santyki nutraukimo, o jam atsisakius t padaryti, buvo grasinama paskelbti spaudoje neigiam informacij apie pareikj. Pareikjas nurod, kad tokioje situacijoje atsidr pirm kart, todl sutriko ir para praym dl diplomato sutarties nutraukimo, taiau is praymas neireik jo valios. Pareikjo nuomone, sakymas nutraukti diplomato tarnybos sutart yra neteistas, nes sutartis buvo nutraukta pagal Diplomatins tarnybos statymo 58 straipsnio 6 dal, kurioje nurodyta, kad diplomatas turi teis nutraukti sutart, apie tai spjs Usienio reikal ministerij ne vliau kaip prie 30 kalendorini dien. Jeigu praoma nutraukti sutart dl diplomato ligos ar invalidumo, trukdanio tinkamai atlikti darb, sutartis turi bti nutraukta nuo prayme nurodytos datos. i statymo nuostata reikia, kad darbuotojas pats savo valia bei savo iniciatyva nutraukia sutart. Taiau faktins aplinkybs rodo, kad iuo atveju jo
76

Diplomatins tarnybos statymo 58 straipsnio 6 dalies redakcija, priimta 1998 m. gruodio 29 d. statymu Nr. VIII1012.

97

iniciatyvos ir valios nutraukti sutart nebuvo, o darbdavys, panaudodamas psichologin prievart, privert parayti pareikim. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama pareikjo apeliacin skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, nutartyje nurod, jog byloje nustatyta, kad su pareikju sudaryta diplomato tarnybos sutartis nutraukta usienio reikal ministro 2003 m. liepos 24 d. sakymu pagal Diplomatins tarnybos statymo 58 straipsnio 6 dal. Kolegija paymjo, kad diplomatins tarnybos sutarties nutraukimo tvark reglamentuoja Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos statymo 58 straipsnis. iame straipsnyje numatyta, kad diplomato tarnybos sutartis gali bti nutraukiama keliais pagrindais: sutartis gali bti nutraukiama usienio reikal ministerijos iniciatyva, alims susitarus arba nutraukiant sutart vienaaliku diplomato pareikimu. iuo atveju su pareikju diplomatins tarnybos sutartis buvo nutraukta konkreiu pagrindu, numatytu Diplomatins tarnybos statymo 58 straipsnio 6 dalyje. Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos statymo 58 straipsnio 6 dalis numato, kad diplomatas turi teis nutraukti diplomato tarnybos sutart ar terminuot diplomato tarnybos sutart, apie tai spjs usienio reikal ministerij ne vliau kaip prie 30 kalendorini dien. Byloje yra pateikti pareikjo praymai usienio reikal ministrui nutraukti su juo diplomatins tarnybos sutart. Kolegija padar ivad, jog usienio reikal ministro sakymas, kuriuo su pareikju nutraukta diplomatins tarnybos sutartis yra pagrstas ir atitinka faktines aplinkybes. Konstatuota, kad pareikjo apeliacinio skundo argumentai, jog jis faktikai yra atleistas remiantis kitu pagrindu, prietarauja raytiniams bylos dokumentams ir yra nepagrsti. Byloje nra duomen, kad praymo paraymo metu pareikjai buvo sutrikusios psichins bkls, dl ko jis negaljo suprasti savo veiksm ar j valdyti. Byloje nerodyta, kad pareikjui buvo daromas neteistas spaudimas, naudojamas psichologinis smurtas, ar jam buvo grasinama. vertinusi byloje surinktus rodymus, kolegija prijo ivad, jog pareikjas sprendim nutraukti diplomatins tarnybos sutart prim turdamas pakankamai laiko pagalvoti ir laisva valia. Diplomatins tarnybos statymo 58 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad diplomatas turi teis atsiimti praym nutraukti sutart ne vliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos; po to jis gali atsiimti praym tik usienio reikal ministrui sutikus. Teisj kolegija pripaino, kad byloje nra rodym, patvirtinani, jog jis negaljo pasinaudoti statymo suteikta teise per tris dienas (o ministro sutikimu ir vliau) pakeisti savo vali ir atsiimti praym nutraukti sutart dl patirto oko ar kitokio sveikatos sutrikimo. Aplinkybs, kad ir po praymo paraymo jis turjo teis pareikti vali neatsistatydinti, bet ia teise nepasinaudojo, rodo, jog tikroji jo valia buvo atsistatydinti savo noru; i pareikjo valia, kai jis jau buvo atleistas i tarnybos, pasikeit dl prieasi, kuri pareikjas nenurod teismui. Pareikjas teiss paeidimu vardijo ir tai, kad sakymas dl atleidimo i tarnybos buvo priimtas t pai dien kaip ir praymas, todl jis Diplomatins tarnybos statymo 58 straipsnio 7 dalyje numatytu 3 dien terminu negaljo ataukti savo praymo. Teisj kolegija nurod, jog Diplomatins tarnybos statymo 58 straipsnio 8 dalis numato, kad diplomato tarnybos sutartis nutraukiama usienio reikal ministro sakymu. Taiau statymas nedraudia priimti sakym dl tarnybos santyki nutraukimo, jame nurodant vlesn sutarties pasibaigimo dien. iuo atveju sakymas 2003 m. liepos 24 d., pareikjas atleistas i tarnybos nuo tos dienos, nuo kurios jis prasi atleidiamas, t. y. nuo 2003 m. rugpjio 1 d., todl jo atleidimo i pareig diena ginijamame sakyme teisingai nustatyta 2003 m. liepos 31 d. 3. Vidaus tarnybos sistemos pareign atleidimas pagal Vidaus tarnybos statut 3.1. Taikytina teis

98

Atleidimo i vidaus tarnybos pagrindai nustatyti Vidaus tarnybos statuto77 53 straipsnyje: 1. Pareignas atleidiamas i vidaus tarnybos: 1) jo paties praymu; 2) sukakus io Statuto 54 straipsnyje nustatytam amiui; 3) esant neigiamai atestacijos komisijos ivadai; 4) kai negali tarnauti dl sveikatos bkls, esant atitinkamai Centrins medicinos ekspertizs komisijos ivadai; 5) jei neteko Lietuvos Respublikos pilietybs; 6) jei atsisako priesaikos; 7) jei savo poelgiu paemino pareigno vard; 8) jei siteisjo teismo nuosprendis, kuriuo pareignas nuteisiamas u tyin nusikaltim ar baudiamj nusiengim arba jam atimama teis dirbti teissaugos institucijose, arba dl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareig; 9) jei paaikjo io Statuto 11 straipsnyje nurodytos aplinkybs, kurios pareigno primimo vidaus tarnyb metu nebuvo inomos; 10) jei siteisja teismo sprendimas, kuriuo pripastamas neteistu sprendimas dl pareigno primimo vidaus tarnyb; 11) jei panaikinama pareigyb dl vidaus reikal staigos ar jos struktrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dl tarnybos organizavimo pakeitim ir jis nesutinka eiti jam pasilyt pareig; 12) jo paties praymu dl ijimo pensij; 13) irinkus j renkamuosius vidaus reikal staigos profesins sjungos organus, jei su juo i profesin sjunga sudaro darbo sutart; 14) jei paskirta tarnybin nuobauda atleidimas i vidaus tarnybos; 15) jei dl laikinojo nedarbingumo neatvyko tarnyb daugiau kaip 120 kalendorini dien i eils arba daugiau kaip 140 kalendorini dien per paskutinius 12 mnesi, jeigu statym nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesn laik, jei susirgimas nesusijs su sueidimu, suluoinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas; 16) jeigu jis nesutinka eiti jam pasilyt pareig, kai jo einamas pareigas teismo sprendimu grinamas anksiau ias pareigas js pareignas; 17) kai jam statym nustatyta tvarka atimamos specialiosios teiss, susijusios su jo tiesiogini pareig atlikimu. Pareign vidaus tarnybos trukm nustato Vidaus tarnybos statuto 54 straipsnis: 1. Pareignai gali tarnauti: 1) pirmins grandies pareignai kol sukaks 50 met; 2) vidurins grandies pareignai kol sukaks 55 metus; 3) auktesniosios grandies pareignai kol sukaks 60 met; 4) aukiausiosios grandies pareignai -kol sukaks 62 metus ir 6 mnesius. 2. Pareigno praymu, vidaus reikal staigos vadovo teikimu vidaus reikal ministras turi teis pratsti vidaus tarnybos trukm iki trej met, taiau ne ilgiau, negu kol pareignas sukaks 65 metus. Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnis reglamentuoja atleidimo i vidaus tarnybos pareigno praymu tvark: 1. Pareignas turi teis nutraukti vidaus tarnyb paties praymu (io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai). Praymas pateikiamas vadovui, turiniam teis skirti pareigas, ne vliau kaip prie 14 kalendorini dien.
77

Patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 29 d. statymu Nr. IX-1538.

99

2. Pareignas turi bti atleistas kit darbo dien po io straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pasibaigimo, o vadovo, turinio teis skirti pareigas, sutikimu ir nepasibaigus iam terminui. 3. Pareignas turi teis ataukti savo praym ne vliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo praymo padavimo dienos. Po to jis gali ataukti praym tik vidaus reikal staigos vadovo sutikimu. Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnis nustato atleidimo i vidaus tarnybos kitais pagrindais tvark: 1. Esant io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2-10, 13, 14 ir 17 punktuose ivardytiems atleidimo pagrindams, pareignas atleidiamas i vidaus tarnybos kit dien po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkyb), dl kurio pareignas nebegali tsti tarnybos. Esant iems pagrindams, pareign galima atleisti i vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostog metu. 2. Esant io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytam pagrindui, pareignas atleidiamas i vidaus tarnybos, apie galim jo atleidim j spjus ratu ne vliau kaip prie 2 mnesius iki atleidimo dienos. Nia moteris (kai vidaus reikal staiga likviduojama), moteris ar vyras, vieni auginantys vaikus (vaik) iki 14 met, asmuo, kuriam iki teiss gauti vis senatvs pensij liko ne daugiau kaip 5 metai, apie galim j atleidim turi bti spti ratu ne vliau kaip prie 4 mnesius iki atleidimo dienos. spjimas apie galim atleidim netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas mnuo, neskaitant pareigno laikinojo nedarbingumo ir atostog laiko. 3. Pareignas io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytu pagrindu atleidiamas i vidaus tarnybos kit darbo dien, kai sueina iame punkte nurodyti terminai, ir prie 30 kalendorini dien iki io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodyto termino sujimo pareign jo laikinojo nedarbingumo metu ratu spjus apie galim atleidim. 4. Negalima atleisti i vidaus tarnybos nios moters, taip pat motinos arba tvo, vien auginani vaik iki 3 met, jeigu nra i pareign kalts (iskyrus atvejus, kai vidaus reikal staiga likviduojama). 5. Atleisti pareign i vidaus tarnybos pagal io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 ir 16 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nra galimybs j perkelti lygiavertes pareigas arba pareigno sutikimu emesnes pareigas. 3.2. Teism praktikoje suformuluotos atleidimo i tarnybos pagrind taikymo taisykls 3.2.1. Administracinje byloje Nr. A-1045/2004 I. I. kreipsi teism, praydama panaikinti Vilniaus rajono policijos komisariato virininko sakym, pareigoti Vilniaus rajono policijos komisariato virinink grinti j ankstesnes pareigas bei priteisti i Policijos departamento atlyginim u priverstins pravaiktos laik. Pareikja nurod, jog ji atleista pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punkt paiai praant. is atleidimas neteistas, nes pareikim atleisti i tarnybos savo noru ji para dl patirto oko ir nervins tampos, psichologinio vadovybs spaudimo, neturdama galimybi apmstyti visas aplinkybes. Netrukus jai buvo pateiktas pasirayti sakymas dl atleidimo i tarnybos. 2004 m. kovo 17 d. pareikja para praym ataukti pareikim, taiau 2004 m. gegus 5 d. gavo Vilniaus rajono policijos komisariato rat, kad atleidimo i darbo tvarka nebuvo paeista. Pareikja teig, kad nepraleido Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto trij dien pareikimo ataukimo termino, todl jos praymas turjo bti patenkintas ir sakymas panaikintas. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama pareikjos apeliacin skund, kuriuo ji pra panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim, nutartyje nurod, jog

100

vidaus tarnybos sistemos pareign primim ir atleidim i tarnybos reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau ir Statutas). Statuto 55 straipsnyje nustatyta, kad pareignas turi teis nutraukti vidaus tarnyb paties praymu. Praymas pateikiamas vadovui, turiniam teis skirti pareigas, ne vliau kaip prie 14 kalendorini dien. Pareignas turi bti atleistas kit darbo dien po nurodyto termino pasibaigimo, o vadovo, turinio teis skirti pareigas, sutikimu ir nepasibaigus iam terminui. I byloje esanio pareikjos praymo matyti, kad 2004 m. kovo 16 d. ji para pareikim atleisti j i darbo nuo tos paios dienos. Statuto 55 straipsnio 3 dalis suteikia pareignui teis ataukti savo praym ne vliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo praymo padavimo dienos. Taiau esant pareikjos praymui atleisti j i tarnybos nuo pareikimo padavimo dienos, atsakovas turjo teis tenkinti tok pareikjos praym, nelaukdamas 3 dien termino. Pareikjai padavus pareikim atleisti j i tarnybos nuo pareikimo padavimo dienos, atsakovas turjo teis reikalauti, kad pareikja dirbt Statuto 55 straipsnio 1 dalyje nustatyt laik arba patenkinti pareikjos praym atleisti j i tarnybos nuo pareikimo padavimo dienos. Atsakovui patenkinus pareikjos praym atleisti j i tarnybos nuo pareikimo padavimo dienos, abiej ali valia dl atleidimo i tarnybos datos sutapo. Tokiu atveju, pareikja, smoningai nesilaikydama Statuto 55 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, savo valia atsisak ir Statuto 55 straipsnio 3 dalyje nustatytos teiss per 3 kalendorines dienas ataukti savo praym. Per 3 dienas ataukti praym pareignas gali tik tada, jeigu jis laikosi Statuto 55 straipsnio 1 dalyje nustatyt reikalavim. Prieingu atveju jis i teis praranda. Pareikja, praydama atleisti j i tarnybos nuo praymo padavimo dienos, prarado teis pasinaudoti Statuto 55 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu praymui ataukti, o atsakovas, patenkins pareikjos praym, Statuto reikalavim nepaeid. Nutartyje konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas padar pagrst ivad, kad pareikim atleisti i tarnybos pareikja padav savo valia. 3.2.2. Administracinje byloje Nr. A-91/2005 K. P. kreipsi teism, praydamas panaikinti sakym, kuriuo jis atleistas i vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 3 punkt dl neigiamos atestavimo komisijos ivados, grinti j tarnyb bei priteisti atlyginim u priverstin pravaikt. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama pareikjo apeliacin skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nutartyje nurod, jog Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 3 punkte tvirtintas atleidimo i vidaus tarnybos pagrindas jei yra neigiama atestacijos komisijos ivada. Vidaus tarnybos pareign atestavimo pagrindai ir tvarka reglamentuoti Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnyje ir vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 29 d. sakymu Nr. 1V-314 patvirtintose Vidaus tarnybos sistemos pareign atestavimo tvarkos taisyklse. Pareign atestavimas specialia tvarka atliekamas pareigno tarnybins veiklos, sugebjim bei tinkamumo einamoms pareigoms vertinimas, kuris gali bti eilinis ir neeilinis. Neeilin sau pavaldi pareign atestacij vidaus reikal staigos vadovas savo sakymu gali surengti prireikus. Pareikjo neeilins atestacijos tikslas buvo nustatyti jo tinkamum eiti pareigas, atsivelgiant patikrinimo ivadoje nustatytas aplinkybes. Pareign atestavimo metu vertina pareign pareigas turinio teis skirti vidaus reikal staigos vadovo sudaryta atestacijos komisija, kurios darbo forma yra posdiai (Vidaus tarnybos sistemos pareign atestavimo tvarkos taisykli 7, 10 punktai). Vidaus tarnybos sistemos pareign atestavimo tvarkos taisykli 23 punkto treioji pastraipa numato, kad esant atestacijos komisijos ivadai, jog pareignas netinka tarnauti vidaus tarnyboje, komisija silo vadovui, skirianiam pareign pareigas, atleisti pareign i vidaus tarnybos. is pasilymas turi bti gyvendintas kit darbo dien po ios ivados primimo. Kadangi atestacijos komisija padar pagrst ivad, kad pareikjas netinka tarnauti vidaus tarnyboje, teisj kolegija konstatavo, jog komisijos posdyje priimtas silymas Rinktins vadui atleisti pareign i vidaus tarnybos taip pat pagrstas ir teistai gyvendintas ginijamu sakymu pareikjas atleistas i tarnybos vidaus reikal sistemoje.

101

3.2.3. Vertinant administracini teism praktik dl Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto atleidimo pagrindo kai negali tarnauti dl sveikatos bkls, esant atitinkamai Centrins medicinos ekspertizs komisijos ivadai, paymtinas reikmingas teisinio reguliavimo aspektas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 4 dal, esant Centrins medicinos ekspertizs komisijos ivadai, kad pareignas dl sveikatos bkls negali eiti savo pareig, vidaus reikal staigos vadovas turi teis perkelti pareign kitas lygiavertes pareigas, kurias pareignas gali eiti pagal savo sveikatos bkl toje paioje vidaus reikal staigoje ar, vidaus reikal staig vadovams suderinus, kitoje atitinkamoje vidaus reikal staigoje. Atkreipiamas dmesys, jog i norma inkorporuota tarp tarnybinio kaitumo teisinius santykius reguliuojani nuostat. Tuo tarpu Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnyje, reglamentuojaniame atleidimo i vidaus tarnybos tvark, pareiga silyti kitas lygiavertes pareigas arba, pareignui sutikus, emesnes pareigas nustatyta tik taikant atleidimo pagrindus, numatytus Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 ir 16 punktuose. Dl tokio teisinio reguliavimo negausioje teism praktikoje pirmosios instancijos teismai laikosi pozicijos, jog Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 4 dalyje nustatoma vidaus reikal staigos vadovo teis perkelti pareign kitas lygiavertes pareigas, kurias pareignas gali eiti pagal savo sveikatos bkl toje paioje vidaus reikal staigoje ar, vidaus reikal staig vadovams suderinus, kitoje atitinkamoje vidaus reikal staigoje, bet ne pareiga, todl suteiktos teiss negyvendinimas negali bti pripastamas pareignui numatyt garantij atleidiant j i tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkt paeidimu, ir nra pagrindas atleidim pripainti neteistu (Administracin byla Nr. I-658/2004). 3.2.4 Gausiausi dal byl, nagrint administraciniuose teismuose ginijant atleidimo i vidaus tarnybos teistum bei pagrstum, sudaro ginai dl atleidimo u pareigno vardo paeminim (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas). is atleidimo pagrindas taikomas tiek u veiksmus ar neveikim, susijusius su tarnybini pareig atlikimu, tiek ir nesusijusius, taiau akivaizdiai eminanius vidaus tarnybos sistemos autoritet, griaunanius pasitikjim vidaus reikal staiga arba j kompromituojanius (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis). 3.2.4.1. Administracinje byloje Nr. A-330/2005 S. J. kreipsi teism, praydamas panaikinti atsakovo sakym dl jo atleidimo i tarnybos u pareigno vardo paeminim pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkt ir grinti j tarnyb bei priteisti vidutin darbo umokest u priverstins pravaiktos laik. Atsakovo sakymu pareikjas atleistas i Skuodo rajono policijos komisariato vieosios policijos Vieosios tvarkos skyriaus Patruli brio patrulio pareig. sakymas priimtas remiantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos Vidaus tyrim valdybos tarnybinio patikrinimo ivada bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punktu pareikjas atleistas u poelg, paeminus pareigno vard. Policijos departamento Vidaus tyrim valdybos tarnybinio patikrinimo ivadoje konstatuota, kad pareikjas 2004 m. rugpjio 8 d. 16 val. 30 min. Skuodo rajono Puodkali kaime, vairuodamas automobil ,,Audi 100, dalyvavo eismo vykyje, i eismo vykio vietos pasialino, teik melagingus parodymus administracinio teiss paeidimo byloje ir pra tai daryti kit eismo dalyv. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama pareikjo apeliacin skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nutartyje nurod, jog pareikjas atleistas i tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu u poelg, paeminus pareigno vard. is pagrindas yra savarankikas atleidimo i tarnybos pagrindas. Pareigno vardo paeminimas tai kaltas pareigno veikimas ar neveikimas, susijs ar nesusijs su tarnybini pareig atlikimu, taiau akivaizdiai eminantis vidaus tarnybos sistemos autoritet, griaunantis pasitikjim vidaus reikal staiga arba j kompromituojantis (Statuto 2 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 27 d. sakymu Nr. IV-308

102

patvirtintos Tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos 4.3 punktas). Elgesio reikalavimus policijos pareignams, j bendrsias ir specialisias pareigas nustato Policijos statymas, taip pat Lietuvos policijos pareign etikos kodeksas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. sakymu Nr. V-347. Pagal Lietuvos policijos pareign etikos kodekso 15 punkt, laikytis Lietuvos policijos pareign etikos kodekso reikalavim yra kiekvieno policijos pareigno pareiga ir garbs reikalas, o j paeidimas smerkiamas ir utraukia moralin bei, kompetenting pareign sprendimu, tarnybin atsakomyb. Pareikjo veiksmai dalyvavimas eismo vykyje ir pasitraukimas i jo, taip paeidiant Keli eismo taisykles, melaging parodym davimas administracinio teiss paeidimo byloje bei praymas t daryti kit eismo dalyv padaryti kaltais pareigno S. J. veiksmais, akivaizdiai emina vidaus tarnybos autoritet, j kompromituoja ir laikytini pareigno vardo paeminimu. 3.2.4.2. Administracinje byloje Nr. A-165/2005 S. . kreipsi administracin teism, praydamas panaikinti atsakovo sakym, kuriuo jis atleistas i pareig, grinti ankstesnes pareigas ir priteisti atlyginim u vis priverstins pravaiktos laik. Pareikjas prayme teismui nurod, kad jis atleistas i vieosios tvarkos ir eismo prieiros poskyrio patrulio pareigno pareig pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punkt (u pareigno vardo paeminim). Jo neteisti veiksmai konstatuoti tarnybinio patikrinimo ivadoje: pareikjas 2004 m. gegus 15 d. apie 14.30 val. buvo sulaikytas Lazdn kaime Paggi savivaldybs teritorijoje gabenantis vairuojamame automobilyje 2 400 pakeli cigarei Prima su rusikomis banderolmis, kuri vert 1 920 Lt, ir iais veiksmais paeid Vyriausybs 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 257 patvirtint Akcizais apmokestinam preki laikymo, gabenimo ir realizavimo tvark, todl iluts rajono apylinks teismo nutarimu jis buvo nubaustas administracine nuobauda, o apie padaryt teiss paeidim paskelbta spaudoje. Pareikjas mano, kad ivadoje nepagrstai konstatuota, jog jis paemino pareigno vard bei sulau pareigno priesaik. Tarnybin nuobauda paskirta per grieta, nes neatsivelgta paeidimo pobd, kalts laipsn, asmenyb, kilusias pasekmes ir kitas aplinkybes. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama pareikjo apeliacin skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nutartyje nurod, kad Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog pareigno vardo paeminimas tai kaltas pareigno veikimas ar neveikimas, susijs ar nesusijs su tarnybini pareig atlikimu, taiau akivaizdiai eminantis vidaus tarnybos sistemos autoritet, griaunantis pasitikjim vidaus reikal staiga arba j kompromituojantis. Padaryta ivada, jog tarnybinio patikrinimo metu surinkti rodymai patvirtina, kad pareikjas trukd atlikti savo pareigas jo vairuojam automobil sustabdiusiems pareignams, grasino bei gsdino pareignus. ie pareikjo veiksmai, padaryti ne tarnybos metu, akivaizdiai emina vidaus tarnybos pareigno vard ir griauna sistemos autoritet. Apie neteistus pareigno veiksmus buvo paskelbta spaudoje, o tai daro tak visuomens poiriui vidaus reikal sistemos pareign ir paios sistemos veikl, todl pripainta, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareikjo veiksmai atitinka pareigno vardo paeminimo teisin samprat ir sukelia pasekmes, nustatytas Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Kolegija nutartyje paymjo, kad pareikjas neteisingai nurodo, jog atleidimas u pareigno vardo paeminim yra atleidimas u tarnybin nusiengim remiantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsniu, jam skirta nepagrstai grieta nuobauda. Pareigno vardo paeminimas, kai pareigno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijs su tarnybini pareig atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusiengimo, Vidaus tarnybos statute apibdinamo kaip Vidaus tarnybos statuto ir kit teiss akt nustatytos vidaus tarnybos tvarkos paeidimas ar pareigno pareig neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas prieingais teisei kaltais pareigno veiksmais ar neveikimu, sudties, todl iais atvejais apskritai nra prielaid vertinimams, jog pareigno vardo paeminimas yra tarnybinis nusiengimas ir

103

atleidimas yra taikoma tarnybin nuobauda. iuo atveju konstatuotina btent tokia faktin situacija. Atleidimas i tarnybos, numatytas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte, u pareigno vardo paeminim yra vienintel Vidaus tarnybos statute numatyta tokios veikos teisin pasekm. 3.2.4.3. Administracinje byloje Nr. A-159/2005 P. K. kreipsi administracin teism, praydamas panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro sakym ir grinti j tarnyb. Pareikjas nurod, kad i tarnybos buvo atleistas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei 56 straipsnio 1 dalimi u tai, kad savo veiksmais paemino pareigno vard. Pareikjas su tokiu generalinio komisaro sakymu nesutiko ir nurod mans, jog nebuvo teisinio pagrindo jo veiksmus vertinti kaip pareigno vardo paeminim. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, sprendimu patenkinusi atsakovo apeliacin skund ir panaikinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendim bei atmetusi pareikjo praym, nurod, jog Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje pareigno vardo paeminimas apibriamas kaip kaltas pareigno veikimas ar neveikimas, susijs ar nesusijs su tarnybini pareig atlikimu, taiau akivaizdiai eminantis vidaus tarnybos sistemos autoritet, griaunantis pasitikjim vidaus reikal staig arba j kompromituojantis. Teisj kolegija padar ivad, kad pareikjas kaltai atliko veiksmus, kuriuos atsakovas pagrstai kvalifikavo kaip pareigno vardo paeminim. Pareikjas nurod sau pavaldiam policininkui nevykdyti Vidaus tarnybos statute, Policijos veiklos statyme bei vidaus teiss aktuose nustatyt policijos pareigno pareig imtis priemoni daromiems teiss paeidimams ukirsti, j padariusiems asmenims sulaikyti, rodymams ufiksuoti ir kitiems statyme nustatytiems veiksmams atlikti. Tokiais veiksmais pareikjas suteik pagrind visuomenei manyti, kad policijos pareignai gali nevykdyti statymu nustatyt iai teistvarkos institucijai pareig, jeigu teiss paeidimas preliminariai siejamas su policijoje vadovaujanias pareigas uimaniais asmenimis. Tai neabejotinai griauna visuomens pasitikjim policija ir menkina ios institucijos presti visuomenje. Byloje rodyta, jog pareikjas udarj akcini bendrovi atstovams kreipusis j kaip policijos pareign pagalbos dl prie ias mones ir j darbuotojus darom teiss paeidim, papra suteikti jam materiali paslaug. Toks pareikjo poelgis sudar prielaidas visuomens daliai susiformuoti nuomon, kad policijos pareigno pareig atlikimas priklauso nuo to, ar suinteresuoti asmenys suteiks jam naudingas paslaugas. Tai emina policijos, kaip institucijos, statymo pareigotos utikrinti teistvark alyje, presti bei griauna pasitikjim ia staiga, ir pagrstai atsakovo buvo kvalifikuota kaip pareigno vard eminantis pareikjo poelgis. Atsakovas su iuo epizodu susijusius pareikjo veiksmus vertino ir kaip paeidianius Viej ir privai interes derinimo valstybs tarnyboje statymo nuostatas. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 2 punkte Viej ir privai interes derinimo valstybs tarnyboje statymo reikalavim paeidimas, siekiant gauti neteist pajam ar privilegij sau ir kitiems, yra tvirtintas kaip savarankikas atleidimo i vidaus tarnybos pagrindas. Kolegija sprendime paymjo, jog veiksmai, paeidiantys viej ir privai interes derinimo reikalavimus, savaime negali bti vertinami kaip eminantys pareigno vard Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalies prasme. Todl teisj kolegija konstatavo, kad io gino sprendimui aktuals tik anksiau nurodyti pareikjo veiksmai, kurie kvalifikuotini kaip paemin pareigno vard. Dl atleidimo i pareig pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkt termino teisj kolegija sprendime nurod, jog Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytam pagrindui pareignas atleidiamas i vidaus tarnybos kit dien po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkyb), dl kurios pareignas nebegali tsti tarnybos. Vertinant visum vidaus tarnybos nutraukim reglamentuojani norm, seka ivada, kad tokia aplinkyb (faktas) turi paaikti ar tapti inoma subjektui, turiniam galinimus atleisti pareign i tarnybos, tik iuo atveju prasideda

104

atleidimo i tarnybos termin eiga. Atleidimas i tarnybos iuo pagrindu nra tarnybin nuobauda, todl iuo atveju tarnybini nuobaud skyrimo terminai netaikytini. Tam, kad bt nustatyti pareigno vard eminantys kalti veiksmai (poelgis), yra btina konstatuoti visum io neteistos veikos sudt sudarani objektyvi bei subjektyvi aplinkybi. Toki aplinkybi nustatymui btinas tyrimas. Dl pareikjo veiksm Policijos departamente buvo pradtas tarnybinis tyrimas, tyrimas sustabdytas dl vykdomo ikiteisminio tyrimo, o nutraukus ikiteismin tyrim atnaujintas. Atlikus tyrim surayta tarnybinio patikrinimo ivada, kurios pateikimas Policijos generaliniam komisarui ir yra aplinkybi, sudarani pagrind atleisti pareikj i tarnybos, paaikjimo diena. Sprendime konstatuota, jog atsakovo sakymas priimtas Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu. 3.2.4.4. Administracinje byloje Nr. A-523/2005 pareikjas skundu kreipsi teism ir pra panaikinti atsakovo sakym, kuriuo jis buvo atleistas i vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punkt, grinti j tarnyb bei pareigoti atsakov imokti jam vidutin darbo umokest u priverstins pravaiktos laik. Pareikjas nurod, kad jo padarytas administracinis teiss paeidimas negali bti vertinamas kaip pareigno vardo paeminimas, be to, jam taikyta per grieta poveikio priemon. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama pareikjo apeliacin skund ir palikdama galioti pirmosios instancijos teismo sprendim, nutartyje nurod, jog pareikjas padar administracin teiss paeidim, t. y. 2004 m. liepos 24 d. Pasvalio rajone, vairuodamas automobil, nepasirinko saugaus greiio, nuvaiavo nuo kelio ir apvirto, po to i vykio vietos pasialino, nepranes policijai. Jis taip pat nevykd ir Policijos pareign etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. sakymu Nr. V-347, reikalavimo nedelsiant praneti apie eismo vyk, kur pateko policijos pareignas, tiesioginiam vadovui. Reikalavimas nedelsiant praneti apie eismo vyk policijai yra ypatingai reikmingas Keli eismo taisykli reikalavimas, nes keli eismo saugumo utikrinimui ypa svarbu greitai ir visapusikai iaikinti vykusi eismo vyki prieastis bei aplinkybes ir imtis atitinkam priemoni eismo vykio prieastims bei pasekmms paalinti, kaltininkams nubausti. Nepraneimas policijai apie eismo vyk yra vienas sunkesni administracini teiss paeidim. Pareikjas pateko ypa pavojing eismo vyk ir policijai apie j neprane. Objektyvi klii tai padaryti nebuvo. Toks pareikjo, kaip policijos pareigno, elgesys, kai buvo nepaisyta ypatingai svarbi teiss akt reikalavim, akivaizdiai emina policijos, kaip institucijos, turinios tiesiogin pareig iaikinti teiss paeidimus, utikrinti teiss akt reikalavim laikymsi, autoritet, griauna pasitikjim ja visuomenje. Teisj kolegija taip pat konstatavo, jog pareikjas nepagrstai jo atleidimo i vidaus tarnybos klausim sieja su jam taikyta administracine atsakomybe ir nepagrstai apeliuoja tai, jog jam u padaryt administracin teiss paeidim buvo paskirta velnesn nei statyme numatyta nuobauda. iuo atveju pareikjo poelgis yra vertinamas jo tarnybos santyki kontekste ir sprendiama, ar yra pagrindas u poelg taikyti pareikjui su jo tarnyba susijusias poveikio priemones. Kaip jau buvo konstatuota, pareikjo poelgis emina jo, kaip pareigno, vard, o tai yra pagrindas atleisti pareikj i tarnybos. Pareikjo administracinio teiss paeidimo byloje nustatytos tam tikros jo administracin atsakomyb velninanios aplinkybs neturi esmins reikms jo poelgio vertinimui tarnybos santyki kontekste ir nesudaro pagrindo jo poelgio nelaikyti eminaniu policijos pareigno vard. Padaryta ivada, kad pareikjas nepagrstai teigia, jog jam gali bti taikomos velnesns poveikio priemons nei atleidimas i tarnybos. Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikal staigos vadovui alternatyvi sprendimo bd tais atvejais, kai konstatuojamas pareigno vardo paeminimo faktas. Atleidimas i vidaus tarnybos, nustaius, jog pareignas paemino savo vard, yra imperatyvi teisin priemon, kuri negali bti keiiama kitomis priemonmis.

105

3.2.4.5. Teism praktikoje be ilyg pripastama teisinga Vidaus reikal ministerijos valdymo srities vidaus reikal statutini staig pozicija taikant Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punkt pareign, apsvaigus nuo alkoholio vairavusi transporto priemones, atleidimui i tarnybos. 3.2.4.5.1. Administracinje byloje Nr. A-803/2005 S. P. kreipsi teism, praydamas panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato virininko 2005 m. sausio 17 d. sakym Nr. 10V223 ,,Dl tarnybos eigos ir grinti j ankstesnes pareigas bei priteisti darbo umokest u vis priverstins pravaiktos laik. Pareikjas nurod, kad skundiamu sakymu buvo atleistas i pareig u pareigno vardo paeminim (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas). 2004 m. gegus 19 d. vairuodamas automobil jis paeid Keli eismo taisykli 61.3, 68, 172 punkt reikalavimus, taiau vykio metu nebuvo uniformuotas, vykis buvo ne tarnybos metu, todl negalima daryti ivados, kad jis akivaizdiai paemino vidaus tarnybos sistemos autoritet ir griauna pasitikjim ja; tyrimo ivadoje nra atskleista pareigno vardo paeminimo sudtis; girtumo laipsnis tik iek tiek virijo leistin norm, tai yra vienintelis atvejis per 15 tarnybos met; dl paeidimo jis labai gailisi, tapo bedarbiu, o reikia ilaikyti du nepilnameius vaikus, padti senyviems tvams bei kartu gyvenaniai tetai. Per vis tarnybos laik buvo skatintas 26 kartus. Atleidimas i tarnybos yra per grieta nuobauda. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama pareikjo apeliacin skund ir palikdama galioti pirmosios instancijos teismo sprendim, nutartyje nurod, jog Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareignas atleidiamas i vidaus tarnybos, jei savo poelgiu paemino pareigno vard. is atleidimo i vidaus tarnybos pagrindas nurodytas tarp kit atleidimo i tarnybos pagrind (tarp j, ir kai paskirta tarnybin nuobauda atleidimas i vidaus tarnybos) kaip savarankikas ir pakankamas vidaus tarnybos santyki nutraukimo pagrindas. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto turin atskleidia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas svokos Pareigno vardo paeminimas iaikinimas. Pagal i materialins teiss norm, pareigno vardo paeminimas tai kaltas pareigno veikimas ar neveikimas, susijs ar nesusijs su tarnybini pareig atlikimu, taiau akivaizdiai eminantis vidaus tarnybos sistemos autoritet, griaunantis pasitikjim vidaus reikal staiga arba j kompromituojantis. Pagal bylos duomenis, pareikjas vairavo automobil bdamas neblaivus. Todl is faktas, nors tai vyko kai pareikjas neatliko tarnybini pareig, Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme yra pakankamas pagrindas pripainti pareikjo veiksmus kaip pareigno vard paeminanius, nepriklausomai nuo kit paties eismo vykio aplinkybi bei jo pasekmi, tarp j ir pareikjo apeliaciniame skunde nurodyt aplinkybi. 3.2.4.5.2. Administracinje byloje Nr. A-247/2004 A. L. kreipsi teism, praydamas panaikinti atsakovo sakym dl jo atleidimo i pareig pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkt ir grainti j ankstesnes pareigas bei priteisti atlyginim u vis priverstins pravaiktos laik. Pareikjas nurod, jog atleistas i pareig pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkt nepagrstai. Nors 2003 m. rugpjio 3 d. ne tarnybos metu jis buvo eismo vykio kaltininkas, buvo igrs, taiau vykio metu mons nenukentjo. Anksiau drausmini nuobaud jis neturjo, todl dl io eismo vykio nubaustas per grietai atleistas i tarnybos. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama pareikjo apeliacin skund ir palikdama galioti pirmosios instancijos teismo sprendim, nutartyje nurod, jog byloje nustatyta, kad A. L. 2003 m. rugpjio 3 d. apie 21 val. 35 min. Kaiiadori rajone, asli miestelyje, Kaiiadori gatvje ne tarnybos metu, neuniformuotas, vairavo automobil bdamas neblaivus, nepasirinko saugaus greiio ir atsitrenk priekyje vaiavusi bei stabdiusi transporto priemon. Dl to buvo apgadintos abi transporto priemons. Po autovykio alkotesteriu pareikjui

106

nustatytas 2,16 promili girtumas. ie faktai liudija, jog policijos pareignas, kurio profesin pareiga ukirsti keli teiss paeidimams ir utikrinti visuomens saugum (Policijos veiklos statymo 5 straipsnis, 18 straipsnis), vairuodamas automobil neblaivus, smoningai dar vien i pavojingiausi ir sunkiausi Keli eismo taisykli paeidim. Teisj kolegija padar ivad, jog tokie prieingi teisei veiksmai, vertinant juos ir kaip akivaizdiai prieingus statyme apibrtiems policijos sistemos staig bei pareign tikslams bei udaviniams, emina pareigno vard, o taip pat ir orum institucijos, kurioje jis dirba (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis), todl pareikjas teistai atleistas i tarnybos vidaus reikal sistemoje pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punkt. Nutartyje paymta, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikal staigos vadovui alternatyvi sprendimo bd tais atvejais, kai konstatuojamas pareigno vardo paeminimo faktas. Atleidimas i vidaus tarnybos nustaius, jog pareignas paemino vard, yra imperatyvi teisin pasekm, ir toki pasekmi taikymui ankstesnis pareigno darbas, elgesys bei kalts pripainimas takos neturi. Konstatuota, jog pareikjas nepagrstai tvirtina, kad j atleidiant be pagrindo taikytas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas, o ne 14 punktas. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktas taikomas tais atvejais, kai paskiriama tarnybin nuobauda atleidimas i tarnybos (Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 6 punktas). iuo atveju pareikjas savo veiksmais ne darbo metu ir ne darbo vietoje smoningai elgsi prieingai teisei, emindamas pareigno vard, o taip pat ir orum institucijos, kurioje jis dirba. U tokias veikas Vidaus tarnybos statute numatytas specialusis atleidimo i tarnybos pagrindas (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas). 3.2.4.6. Itin reikming teism praktikai teiss taikymo ir aikinimo taisykli Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija suformulavo administracinje byloje Nr. A-750/2004 priimtame sprendime nagrindama Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos apeliacin skund dl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gegus 7 d. sprendimo. ioje byloje buvo sprendiamas operatyvins veiklos metu gautos informacijos panaudojimo galimyb, skiriant tarnybines nuobaudas. A. S. kreipsi apygardos administracin teism, praydamas pripainti jo atleidim i vidaus tarnybos neteistu, panaikinti vidaus reikal ministro 2004 m. vasario 18 d. sakym Nr. 1TE-39, grinti j ankstesnes pareigas, priteisti darbo umokest u vis priverstins pravaiktos laik. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. gegus 7 d. sprendimu nusprend pareikjo skund patenkinti. Atsakovas apeliaciniu skundu ginijo pirmosios instancijos teismo sprendim. Dl mogaus teiss privataus gyvenimo gerbim ir Operatyvins veiklos statymo aikinimo princip Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija sprendime nurod, jog pareikjas kaip vien savo skundo argument nurodo tai, kad patikrinimo ivados teiginius rodinjant operatyvine informacija, gauta Valstybs saugumo departamentui operatyvini veiksm metu darant slapt telefonini pokalbi ra, buvo paeistos jo teiss, numatytos Konstitucijos 22 straipsnyje, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, Operatyvins veiklos statymo 6 straipsnio 7 dalyje, 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse. rodymai (telefonini pokalbi raai), gauti paeidiant statymus, nra leistini skiriant tarnybin nuobaud ir teismo procese. Vyriausiasis administracinis teismas paymjo, kad administracini byl teisenoje bylai sprsti reikmingos aplinkybs gali bti nustatomos tik leistinais rodymais, t. y. rodymais gali bti tik statym nustatyta tvarka, teistais bdais gauti ir teistai naudojami duomenys. Duomenys surinkti ar panaudoti neteistai, taip pat paeidiant mogaus teises, yra neleistini administracini byl teisenoje, procesins reikms neturi ir jais teismo sprendimas negali bti grindiamas. Tai yra universalus procesinis teisinis principas, bdingas ir administracini byl

107

teisenai. Taigi mintas A. S. argumentas buvo reikmingas ios bylos sprendimui, ir todl teisj kolegija msi tirti, ar byloje esantys rodymai yra leistini, t. y. ar jie surinkti ir panaudoti nepaeidiant Konstitucijos 22 straipsnio, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 8 straipsnio, Operatyvins veiklos statymo 6 straipsnio 7 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dali. Kaip matyti i pareikjo teisins argumentacijos, jo teigini esm yra ta, kad atliekant tarnybin patikrinim buvo paeista jo teis privataus gyvenimo gerbim. Vyriausiasis administracinis teismas akcentavo, kad mogaus teis privataus gyvenimo gerbim yra tvirtinta tarptautins ir nacionalins teiss aktuose. Visuotins mogaus teisi deklaracijos (Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba 1991 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. I-1136 sipareigojo laikytis deklaracijos princip) 12 straipsnyje skelbiama: Niekas neturi patirti savavaliko kiimosi jo asmenin ir eimin gyvenim, jo buto nelieiamyb, susirainjimo slaptum, ksinimosi jo garb ir orum. Kiekvienas mogus turi teis statymo apsaug nuo tokio kiimosi arba toki pasiksinim. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (Lietuvos Respublikos ratifikuotos 1995 m. balandio 27 d. statymu Nr. I-865 ir Lietuvos Respublikai sigaliojusios 1995 m. birelio 20 d., toliau tekste ir Konvencija) 8 straipsnyje nustatyta: 1. Kiekvienas turi teis tai, kad bt gerbiamas jo privatus ir jo eimos gyvenimas, buto nelieiamyb ir susirainjimo slaptumas. 2. Valstybs institucijos neturi teiss apriboti naudojimosi iomis teismis, iskyrus statym nustatytus atvejus ir kai tai btina demokratinje visuomenje valstybs saugumo, visuomens apsaugos ar alies ekonomins gerovs interesams siekiant ukirsti keli vieosios tvarkos paeidimams ar nusikaltimams, taip pat btina moni sveikatai ar moralei arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti. Kaip matyti i ios Konvencijos preambuls, Lietuvos Respublika pasiraydama Konvencij sipareigojo pripainti, laikytis ir ginti Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje skelbiamas teises. mogaus teis privataus gyvenimo gerbim yra tvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, kuriame nustatyta: mogaus privatus gyvenimas nelieiamas. Asmens susirainjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneimai ir kitoks susiinojimas nelieiami. Informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym. statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavaliko ar neteisto kiimosi jo asmenin ir eimynin gyvenim, ksinimosi jo garb ir orum. Kaip matyti i Konstitucinio Teismo 2000 m. gegus 8 d., 2002 m. rugsjo 19 d. nutarim, is teismas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje tvirtint mogaus teis privataus gyvenimo gerbim aikino ios teiss turin glaudiai siedamas su Konvencijos 8 straipsniu ir jo gyvendinimo praktika. Operatyvins veiklos statymo 6 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatyta: Operatyvins veiklos metu negali bti paeistos mogaus ir piliei teiss bei laisvs. Atskiri i teisi ir laisvi apribojimai yra laikini ir gali bti taikomi tik statym nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavyb, visuomens ir valstybs saugum. Negali bti perduota ar atskleista operatyvins veiklos metu gauta slaptinta informacija, taip pat duomenys apie mogaus asmenin ir eimin gyvenim bei eminantys garb ir orum duomenys, iskyrus perdavim bendradarbiaujant operatyvins veiklos subjektams ir atvejus, numatytus io statymo 17 straipsnyje. io statymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad slaptinta operatyvin informacija statym nustatyta tvarka gali bti islaptinama ir panaudojama baudiamajame procese <...>. statym nustatytais atvejais slaptinta operatyvin informacija gali bti panaudojama kitiems tikslams. Sistemikai aikinant Lietuvos Respublikos operatyvins veiklos statymo nuostatas yra akivaizdu, kad io statymo 6 straipsnio 1 ir 7 dalyse, 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra siekiama utikrinti mogaus ir piliei teisi bei laisvi apsaug vykdant operatyvin veikl, gyvendinti Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 8 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje numatytas teises, taip pat ir teis privataus gyvenimo gerbim. Teismas paymjo, kad Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teiss sistemos dalis. Tai yra tarptautins teiss altinis, ir i Konvencija yra tiesioginio taikymo aktas. Remiantis tarptautins teiss virenybs prie nacionalin teis principu (Lietuvos Respublikos tarptautini sutari

108

statymo 11 straipsnio 2 dalis, Konstitucijos 135 straipsnis), Konvencijos normoms turi bti suteiktas prioritetas, jeigu nacionalin teis nustato kitokias taisykles negu Konvencija, ar nacionalins teiss normos bt nepakankamai aikios ir gali bti interpretuojamos vairiai. Taigi Operatyvins veiklos statymas, jo nuostatos, susij su asmens teisi apsauga, negali bti aikinamos ir taikomos taip, kad bt nustatomos kitokios taisykls, negu jas nustato Lietuvos Respublikos pripastamos tarptautins teiss normos. Teisj kolegija paymjo, kad Konvencijos 8 straipsnio nuostatos yra abstraktaus pobdio ir, siekiant visikai suvokti ios Konvencijos 8 straipsnyje garantuojam teisi turin, administraciniams teismams btina vadovautis Europos mogaus Teisi Teismo praktika. Tokia btinyb yra pripastama ir kit teism praktikoje (Konstitucinis Teismas yra paymjs, kad Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencija, kaip teiss aikinimo altinis, yra aktuali ir Lietuvos teiss aikinimui bei taikymui Konstitucinio Teismo 2000 m. gegus 8 d., 2002 m. rugsjo 19 d. nutarimai, bendrosios kompetencijos teismai vertino, kad aikinant mogaus teises, garantuojamas Konvencijos, btina remtis Europos mogaus Teisi Teismo praktika Lietuvos Aukiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-3959/2002, Nr. 3K-3-289/2004). Kaip matyti i Operatyvins veiklos statymo 3, 7 straipsni, operatyvins veiklos subjektai turi teis slaptai patekti gyvenamsias patalpas, slapta apirti asmenis, slaptai ir tiesiogiai stebti asmenis, vykdyti elektronin valgyb, specialia tvarka naudoti technines priemones ir gauti informacij i telekomunikacij operatori ir telekomunikacij paslaug teikj, naudoti nusikalstamos veikos imitacijos model. Teismas vertina, kad tokia veikla yra panaudojamos itin didels valstybs galios ir esmingai veikiamos mogaus teiss viena didiausi demokratins ir teisins valstybs vertybi. Todl aikinant Operatyvins veiklos statymo taisykles turi bti beslygikai laikomasi vieosios teiss principo, nustatanio, kad asmens teises ribojanios teiss normos negali bti aikinamos ir taikomos pleiamai. Esant teisinio reglamentavimo neaikumui ar neibaigtumui, Operatyvins veiklos statymo teiss normos turi bti aikinamos ir taikomos mogaus, o ne valstybs naudai. Dl valstybs tarnautojo teiss privataus gyvenimo gerbim apribojim teisj kolegija sprendime nurod, jog pareikjas pagal Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo 2 straipsnio 2 dal yra valstybs tarnautojas. Konvencijoje nra nuostat, kad teiss privataus gyvenimo gerbim neturi valstybs tarnautojai, ios teiss garantijos bt skirtingos valstybs tarnautojams ar kitiems asmenims, priklausomai nuo j profesins veiklos. Todl teismas konstatavo, kad Konvencijos 8 straipsnio garantijos, utikrinanios asmens teis privataus gyvenimo gerbim, yra taikomos valstybs tarnautojams, jie turi teis privataus gyvenimo gerbim. Kaip matyti i Konvencijos 8 straipsnio turinio, valstybs institucijos turi teis apriboti asmens teis privataus gyvenimo gerbim esant trims btinoms slygoms: pirma, tai turi bti nustatyta statymu; antra, tai turi bti btina demokratinje visuomenje; treia, turi bti siekiama Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nustatyt tiksl (Europos mogaus Teisi Teismo byla Huvig prie Pranczij, 1990 m. balandio 24 d., 25). Europos mogaus Teisi Teismas, aikindamas Konvencijos 8 straipsn, yra suformulavs kelet esmini nuostat, susijusi su mogaus teise privataus gyvenimo gerbim. Teismas, aikindamas Konvencijos 8 straipsnyje vartojamos svokos turin nustatyta statymu, yra nurods, kad svoka nustatyta statymu reikia ne tik tai, kad valstybs institucij veikla, kuria apribojama asmens teis privataus gyvenimo gerbim, bt nustatyta nacionalins teiss normomis, bet ir tai, kad valstybs institucij veikla teiss normomis bt nustatyta kokybikai, t. y. teiss normos bt prieinamos asmeniui, kur valstybs institucij veikla palieia, taip pat asmeniui bt i anksto numatomi i norm taikymo padariniai. Teiss normos taikymo pasekms i anksto numatomos, jeigu teiss norma yra suformuluota taip tiksliai, kad bet kuris asmuo jei reikia, gavs tinkam konsultacij galt reguliuoti savo elges; asmuo galt numatyti, kokioms aplinkybms ir slygoms esant valdios institucijos yra galiotos imtis priemoni, apribojani teis privataus gyvenimo gerbim (Rotaru prie Rumunij, 2000 m. gegus 4 d., 52, 55; Malone prie Jungtin Karalyst, 1984 m. rugpjio 2 d., 67; Amann prie veicarij, 2000 m. vasario 16 d., 50; Kopp prie veicarij, 1998 m. kovo 25 d., 55). Taip pat

109

teismas vertino, kad valstybs institucij veikla nebuvo nustatyta statymu, nustats, kad valstybs institucij veikla, kaupiant ir panaudojant informacij, susijusi su asmens privaiu gyvenimu, buvo vykdoma nesant nustatyt valstybs institucij veiklos rib; informacijos, kuri turjo bti kaupiama, pobdio; asmen kategorij, prie kuriuos bt galima imtis toki sekimo priemoni kaip informacijos rinkimas ar kaupimas; aplinkybi, kurioms esant minim priemoni bt galima imtis; procedros, kurios reikt laikytis panaudojant toki informacij; valstybs institucij veiklos, kaupiant ir panaudojant informacij, susijusi su asmens privaiu asmeniniu gyvenimu, veiklos teistumo prieiros (Rotaru prie Rumunij, 2000 m. gegus 4 d.). Teismas, aikindamas privataus gyvenimo svok, yra nurods, kad pagarba privaiam gyvenimui taip pat tam tikra dalimi privalo apimti ir teis umegzti bei pltoti santykius su kitais asmenimis; nra ypa svarios prieasties, kodl privataus gyvenimo svok turt bti netraukta profesin ar verslo veikla (Niemietz prie Vokietij, 1992 m. gruodio 16 d., 29, 31; Rotaru prie Rumunij, 2000 m. gegus 4 d., 43); telefoniniai pokalbiai patenka privataus gyvenimo svok (Klass ir kiti prie Vokietij, 1978 m. rugsjo 6 d., 41; Huvig prie Pranczij, 1990 m. balandio 24 d., 25; Malone prie Jungtin Karalyst, 1984 m. rugpjio 2 d., 64); taip pat teismas vertino, kad policijos pareigno pokalbiai staigos telefonu patenka privataus gyvenimo svok (Halford prie Jungtin Karalyst, 1997 m. birelio 25 d., 42-46). Dl byloje esani rodym leistinumo teisj kolegija sprendime nurod, kad i Operatyvins veiklos statymo 17 straipsnio 1 ir 2 dali turinio iplaukia, jog operatyvin informacija statym nustatyta tvarka gali bti islaptinama ir panaudojama baudiamajame procese; kitiems tikslams operatyvin informacija gali bti panaudojama tik statym numatytais atvejais. Teismas vertina, kad tarnybins nuobaudos skyrimas nra baudiamasis procesas ar jo dalis. statymai nenustato toki atvej, kad operatyvin informacija galt bti panaudota tarnybini nusiengim aplinkybms rodinti. Atsakovo pateiktas Baudiamojo proceso kodekso 177 straipsnio aikinimas yra itin platus, juo pleiamai aikinama Operatyvins veiklos statymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalys, nesilaikoma Europos mogaus Teisi Teismo praktikos suformuot Konvencijos 8 straipsnio aikinimo taisykli, dl tokio aikinimo paneigiama mogaus teiss privataus gyvenimo gerbim esm. Todl atsakovo teikiamas statym aikinimas teismo yra atmestas. Be to, Operatyvins veiklos statymo 5 straipsnyje yra nustatyti operatyvins veiklos udaviniai. I io straipsnio turinio matyti, kad svarbiausi operatyvins veiklos udaviniai yra nusikalstam veik prevencija ir iaikinimas. Tarnybini nusiengim prevencija ir iaikinimas operatyvins veiklos udaviniams nepriskiriami. Technini priemoni panaudojimas ir informacijos gavimas i telekomunikacij operatori ir telekomunikacij paslaug teikj pagal bendrj taisykl turi bti sankcionuojamas teismo (Operatyvins veiklos statymo 10 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti i technini priemoni panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokol, teismas sankcionavo ne pareikjo slapt telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos kontrol, turint tiksl iaikinti tarnybin nusiengim, o asmens A. B. slapt telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos kontrol, siekiant duomenis panaudoti baudiamajame procese. Kaip matyti i Operatyvins veiklos statymo turinio, iame statyme nra aikiai ir tiksliai suformuluota, kad operatyvin informacija gali bti panaudota tarnybini nusiengim aplinkybms rodinti ir nesant baudiamojo proceso. io statymo teiss normos nra idstytos taip, kad bet kuriam valstybs tarnautojui j taikymo pasekms bt i anksto numatomos, t. y. bt i anksto numatoma, kad operatyvin informacija bus panaudota tarnybiniams nusiengimams iaikinti ir nesant baudiamosios bylos. Taip pat statymu nra nustatyta valstybs institucij veiklos (ne baudiamajame, o tarnybini nuobaud skyrimo procese), renkant operatyvin informacij turint tiksl panaudoti tarnybiniams nusiengimams iaikinti, ribos; asmen kategorijos, prie kuriuos bt galima rinkti mint operatyvin informacij. Taip pat nra nustatyta: aplinkybs, kurioms esant galima imtis minim priemoni; procedros, kurios reikt laikytis panaudojant toki informacij; valstybs institucij veiklos kaupiant ir panaudojant operatyvin informacij turint tiksl panaudoti tarnybiniams nusiengimams iaikinti veiklos teistumo prieira. Teismo

110

sprendime konstatuota, kad valstybs institucijos turi teis apriboti asmens teis privataus gyvenimo gerbim tik tais atvejais, kai tai numatyta statymu. Teismas atsivelgdamas pirmiau idstytus argumentus padar ivad, kad atsakovas operatyvin informacij, gaut Valstybs saugumo departamentui operatyvini veiksm metu darant slapt telefonini pokalbi ra, panaudojo skiriant tarnybin nuobaud pareikjui statymo leidjui to nenustaius statymu, t. y. neteistai. Todl teismas nurod, kad byloje esantys rodymai telefonini pokalbi raai yra neleistini administracini byl teisenoje, procesins reikms neturi ir teismo nevertintini. Paymtina, kad telefonini pokalbi raai yra tik nedidel dalis tarnybinio patikrinimo metu surinkt ir teismui pateikt rodym. Todl teismas likusius byloje rodymus vertino ir sprend, ar kaltinimai pareikjui padarius tarnybinius nusiengimus yra rodyti kitais bylos dokumentais. Dl Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo atleidiant i tarnybos Valstybs sienos apsaugos tarnybos vad teisj kolegija sprendime nurod, jog Lietuvos Respublikos valstybs sienos apsaugos tarnybos statymo 13 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad tarnybos vadas vidaus reikal ministro gali bti atleidiamas i pareig nepasibaigus kadencijai iais pagrindais: 1) jam paiam praant; 2) jo atvilgiu siteisjus apkaltinamajam teismo nuosprendiui; 3) paaikjus io statymo 19 straipsnyje nurodytoms aplinkybms; 4) dl sveikatos bkls, esant atitinkamos medicinins ekspertizs komisijos ivadai; 19 straipsnyje yra nustatyta, kad tarnybos pareignui neleidiama: 1) usiimti veikla, nustatyta Valstybs tarnybos statymo 22 straipsnyje; 2) bti politini partij ar politini organizacij nariu, dalyvauti politinje veikloje; 3) streikuoti; 4) valdyti pagal galiojim bet kokios ries mons akcijas; pareignas negali priimti dovan ar paslaug, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su jo pareig jimu, iskyrus vidaus reikal sistemos ar kit valstybs institucij skirtas premijas ir dovanas, taip pat dovanas ir paslaugas pagal tarptautin protokol ar tradicijas, kurios prastai yra susijusios su jo pareigomis. Kartu pareikjas yra vidaus tarnybos sistemos pareignas (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 1-4 dalys, 4 straipsnio 1 punktas). Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnyje yra numatyti pareigno atleidimo i vidaus tarnybos pagrindai. ie pagrindai nesutampa su Lietuvos Respublikos valstybs sienos apsaugos tarnybos statyme numatytais pagrindais, t. y. tie patys visuomeniniai santykiai yra reglamentuojami skirtingai. Konstatuota, jog pareikjas, alindamas statym kolizij ir teigdamas, kad Valstybs sienos apsaugos tarnybos statymo 13 straipsnio 4 dalis reglamentuoja tarnybos vado atleidimo i pareig, nepasibaigus kadencijai, pagrindus isamiai, naudoja klaidingus teiss aikinimo metodus. Pareikjas statymus aikina paodiui, ne sistemikai, nevertina Valstybs sienos apsaugos tarnybos statymo sistemini ryi su Vidaus tarnybos statutu. Kaip matyti i Vidaus tarnybos statuto, vidaus tarnyba yra grindiama statutiniais pagrindais, kuri pobdis lemia ypating tarnybins drausms ir tarnybins atsakomybs reikm vidaus tarnybos sistemoje. Aukiausi vidaus tarnybos sistemos pareign atsakomyb, palyginus su eiliniais, negali bti maesn, nes aukiausiems pareignams yra taikomi auktesni veiklos ir atsakomybs standartai nei eiliniam pareignui (Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnis). Pripainus pareikjo teiss norm aikinim pagrstu, bt sukuriama teisin situacija, kai valstybs sienos apsaugos tarnybos vadas turt iimtin, palyginti su kitais vidaus tarnybos pareignais ir kit vidaus reikal staig vadovais, imunitet nuo atsakomybs u tarnybinius nusiengimus, t. y. negalt bti traukiamas tarnybinn atsakomybn, jeigu savo poelgiu paemino pareigno vard. Be to, valstybs sienos apsaugos tarnybos vadas negalt bti atleidiamas netgi jam atsisakius priesaikos ar netekus Lietuvos Respublikos pilietybs. Akivaizdu, kad, pripainus pareikjo teikiam teiss norm aikinim pagrstu, bt paneigti esminiai vidaus tarnybos principai (Vidaus tarnybos statuto 3, 6 straipsniai), t. y. lygiateisikumo, karjeros, lojalumo Lietuvos Respublikai ir kt., taip pat bt paneigta teisins praktikos pripastama racionalaus statym leidjo prezumpcija, kad statymo leidjas yra racionalus ir priimdamas statymus nesiekia absurdik tiksl. Padaryta ivada, jog pirmosios instancijos teismas pagrstai konstatavo, kad atsakovas turjo teis taikyti Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punkt, sprsdamas klausim dl Valstybs sienos apsaugos tarnybos vado atleidimo i tarnybos.

111

Dl ginijamo vidaus reikal ministro 2004 m. vasario 18 d. sakymo Nr. 1TE-39 ir patikrinimo ivados Nr. 31RN-1RN turinio vertinimo ir Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymo taikymo Teisj kolegija nurod, jog tiek pareikjas, tiek pirmosios instancijos teismas klaidingai aikino Vieojo administravimo statym. Ginijamu vidaus reikal ministro 2004 m. vasario 18 d. sakymu Nr. 1TE-39 yra isprstas valstybs institucijos personalo klausimas, t. y. is sakymas priimtas atsakovui vykdant vidaus administravim (Vieojo administravimo statymo 3 straipsnio 3 dalis). Teismas atsivelgdamas tai, kad iuo statymu statym leidjas siek reglamentuoti ne tik viej administravim, bet ir vidaus administravimo klausimus (Vieojo administravimo statymo 2 straipsnio 1 dalis), apibrdamas administracinio sprendimo svok (Vieojo administravimo statymo 3 straipsnio 18 dalis) kaip vieojo administravimo institucijos vali, ireikt administraciniame akte, nenurod, kad tas aktas turi bti priimtas vykdant tik viej administravim, o pateik plai administracinio sprendimo svok, aprpiani tiek viej, tiek vidaus administravim, vertina, kad ginijamas 2004 m. vasario 18 d. sakymas yra administracinis sprendimas. is ginijamas sprendimas yra vienkartis teiss taikymo aktas, skirtas konkreiam asmeniui, t. y. individualus. Todl ginijamas sakymas yra individualus administracinis sprendimas. Vieojo administravimo statymo 8 straipsnio l dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi bti pagrstas nustatytais faktais ir teiss akt normomis. Analizuojant nurodytos teiss normos turin, padaryta ivada, kad i teiss norma nenustato, jog sprendimas, t. y. institucijos valia, turi bti idstytas viename teiss taikymo raytiniame akte. Vidaus reikal ministras 2004 m. vasario 18 d. sakyme Nr. 1TE-39 nurod, kad is sakymas priimamas atsivelgiant Vidaus reikal ministerijos Generalinio inspektoriaus skyriaus 2004 m. sausio 19 d. tarnybinio patikrinimo ivad Nr. 31RN-1RN, t. y. patikrinimo ivada yra neatskiriama ginijamo sakymo dalis. Kaip matyti i patikrinimo ivados turinio, ji yra pagrsta nustatytais faktais ir teiss akt normomis. Taigi ginijamas individualus administracinis sprendimas atsakovo valia atleisti i vidaus tarnybos pareikj yra pagrstas nustatytais faktais ir teiss akt normomis. Pareikjo argumentai, kad ginijamas sakymas prietarauja jo teisei inoti, koki poelgi padarymu jis kaltinamas, yra nepagrstas: patikrinimo ivadoje aikiai ir suprantamai idstyta, kokiais konkreiais paeidimais yra kaltinamas pareikjas ir kokius konkreius statymus jis paeid. Pareikjo argumentai, kad skundiamame sakyme nra nurodyta, kokiu poelgiu pareikjas paemino pareigno vard, kad sakyme nra nurodyta, kokios konkreios aplinkybs, nurodytos patikrinimo ivadoje, kvalifikuojamos kaip pareigno vardo paeminimas, nra pagrsti. Tarnybinio patikrinimo ivadoje A. S. elgesys vertintas kaip prietaraujantis tarnybos interesams, menkinantis Valstybs sienos apsaugos tarnybos autoritet bei kenkiantis tarnybos prestiui. Mintas vertinimas atitinka Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje tvirtint pareigno vardo paeminimo kvalifikavim. I tarnybinio patikrinimo ivados turinio taip pat aiku, kokie pareikjo atlikti veiksmai yra vertinami kaip pareigno vardo paeminimas. Dl A. S. veikos kvalifikavimo ir jos teisini pasekmi, atleidiant pareikj i tarnybos, sprendime nurodoma, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo teisingai nustatyti pareikjo vykdyti teiss norm paeidimai. Asmenys bei transporto priemons, kurie gali bti leisti pasienio kontrols punktus be eils, yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 patvirtint Pasienio kontrols punkt veiklos taisykli 37 punkte. Bet koks valstybs sienos apsaugos tarnybos pareign nurodymas ar praymas pavaldiniams praleisti be eils pasienio kontrols punktus asmenis, nepriskirtus toki asmen kategorijai, nepriklausomai nuo jo vykdymo, taip pat tokio nurodymo bei praymo vykdymas yra neteistas bei paeidiantis minto Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 126 37 punkto reikalavimus. Taigi, inodamas, kad neteistai nurodo tarnybos rinktins vadui praleisti be eils pasienio kontrols punktus automobilius, pareikjas paeid mintas teiss normas. Pareikjas, paaddamas A. B. praleisti be eils per valstybs sien jo praomus asmenis, inodamas, kad neteistai nurodo tarnybos rinktins vadui praleisti be eils pasienio kontrols punktus

112

automobilius, netinkamai vykdydamas profesines pareigas paeid Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. birelio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtint Valstybs tarnautoj veiklos etikos taisykli 9.5 punkt, pareigojant valstybs tarnautoj visose situacijose veikti profesionaliai ir humanikai, teikti t informacij, pagalb ar paslaug, kuri yra btina, bet kartu gebti teisingai ir taktikai atmesti neteistus praymus. Valstybs sienos apsaugos tarnybos statymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybs sienos apsaugos tarnyba yra valstybs institucija, kurios paskirtis gyvendinti valstybs sienos apsaug ir jos kirtimo kontrol. To paties statymo 5 straipsnyje nustatyta, kad viena i pagrindini Valstybs sienos apsaugos tarnybos funkcij yra pasienio teisinio reimo ir pasienio kontrols punkt reimo, vieosios tvarkos utikrinimas. To paties statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viena svarbiausi tarnybos pareign bendrj pareig pareiga ukirsti keli daromam teiss paeidimui. A. S. vykdyt paeidim esm yra ta, kad jis dl asmenini paskat ir paini, nieko bendra neturini su jo tarnyba valstybei, adjo asmeniui paeisti pasienio kontrols punkt veiklos teisin reim, vykd savo neteistus paadus, inodamas, kad neteistai nurodo pavaldiems pareignams. Akivaizdu, kad A. S. iais savo veiksmais paeid esmines savo pareigas ir veik prie esminius institucijos, kuriai vadovauja, tikslus. A. S. buvo Valstybs sienos apsaugos tarnybos vadovas ir savo pavyzdiu parod pavaldiems pareignams, kad dl asmenini paini ir asmenini sumetim galima nevykdyti pagrindini tarnybini pareig, paeisti tarnyb reglamentuojanius statymus. Apeliacins instancijos teismas nesutiko su apygardos administracinio teismo paeidimo vertinimu, kad padaryti paeidimai yra neakivaizds, neeminantys vidaus tarnybos autoriteto, negriaunantys pasitikjimo vidaus reikal staiga, maareikmiai ir formals. Kaip jau buvo nurodyta, valstybs institucijos vadovams yra taikomi auktesni veiklos ir atsakomybs standartai nei eiliniams pareignams. Visuomen turi pagrst lkesi, kad valstybs institucijos vadovai yra ne tik auktesns profesins kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi auktesni morals ir tarnybins etikos princip. Todl A. S., buvs Valstybs sienos apsaugos tarnybos vadovas ir savo pavyzdiu parods pavaldiems pareignams, kad dl asmenini paini ir asmenini sumetim galima nevykdyti pagrindini tarnybini pareig, veikti prie esminius institucijos, kuriai vadovauja, tikslus, paeisti tarnyb reglamentuojanius statymus, akivaizdiai paemino vidaus tarnybos sistemos autoritet, sugriov visuomens pasitikjim vidaus reikal staiga ir j sukompromitavo. Apeliacins instancijos teismas padarytus pareikjo paeidimus vertino kaip iurkius. statymu nra numatyta, kad ankstesni pareikjo nuopelnai tarnybai turt reikm kvalifikuojant jo veik pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dal ir 53 straipsnio 1 dalies 7 punkt. Apeliacins instancijos teismas padar ivad, kad A. S. pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkt (savo poelgiu paeminus pareigno vard) atleistas pagrstai ir teistai. 3.2.5. Administracinje byloje Nr. A-862/2004 J. V. kreipsi teism, praydama pripainti neteistu jos atleidim i tarnybos, grinti ankstesnes pareigas bei priteisti vidutin atlyginim u priverstin pravaikt. Ji nurod, kad dirbo Kaiiadori rajono PK kriminalins policijos nusikaltim tyrim skyriaus tyrja, taiau Kaiiadori rajono Policijos komisariato virininko 2004 m. sausio 15 d. sakymu Nr. 7 TE pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 8 punkt atleista i tarnybos. Pareikjos nuomone, i tarnybos ji atleista neteistai. Pirmosios instancijos teismas pareikjos praym patenkino. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama atsakovo apeliacin skund, nutartyje nurod, jog Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte pareigno atleidimo i vidaus tarnybos pagrindas - jei siteisjo teismo nuosprendis, kuriuo pareignas nuteisiamas u tyin nusikaltim ar baudiamj nusiengim <...>. Remiantis Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalimi, nuteistas pareignas turi bti atleidiamas i tarnybos kit dien po to, kai atsiranda ar nustatomas nuteisimo faktas, dl kurio pareignas negali tsti tarnybos. Nagrinjamas pareigno atleidimo faktas susijs su apkaltinamojo nuosprendio siteisjimu baudiamojo proceso statymo nustatyta tvarka.

113

Pareikja u jai inkriminuot nusikalstam veik pirmos instancijos teisme buvo iteisinta, taiau apeliacins instancijos teismas, nagrindamas byl apeliacine tvarka, prim apkaltinamj nuosprend. I to seka, kad pareikja buvo nuteista teismo, nagrinjanio baudiamj byl apeliacine tvarka, ir is nuosprendis siteisjo nuo jo primimo dienos. Tokia teisin situacija pareigojo atsakov atleisti pareikj i tarnybos vidaus reikal sistemoje, kas ir buvo padaryta. Pareikjai apkaltinamj nuosprend apskundus kasacine tvarka, kasacins instancijos teismas apeliacins instancijos teismo nuosprend panaikino ir perdav byl i naujo nagrinti apeliacine tvarka. Apeliacins instancijos teismas i naujo inagrinjs baudiamj byl apeliacine tvarka, atmet prokuratros apeliacin skund ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprend, kuriuo pareikja buvo iteisinta. Kasacins instancijos teismo nutartis ir vliau apeliacins instancijos teismo nutartis i esms panaikino pareikjos nuteisimo u tyin nusikaltim juridin fakt. sigaliojus bendrosios kompetencijos teismo, nagrinjusio baudiamj byl iteisinamajam nuosprendiui, teisikai panaikinamas atleidimo i tarnybos vidaus reikal sistemoje teisinis pagrindas, ir is atleidimas tampa neteistu. Teisj kolegija nusprend, kad susiklosius nurodytoms teisinms aplinkybms bei pareikj neteistai atleidus i tarnybos vidaus reikal sistemoje, jos paeistos teiss turi bti ginamos specialaus statymo Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. teismas grina neteistai atleist pareign ankstesnes pareigas ir atlygina u vis priverstins pravaiktos laik. is pareikjos paeist teisi gynybos bdas turi bti taikomas neatsivelgiant tai, ar dl pareikjos neteisto atleidimo i tarnybos yra atsakovo kalt, ar nra. Kaip matyti i bylos mediagos, kalts dl neteisto pareigno atleidimo i tarnybos atsakovo veiksmuose nra, prieingai, jis tiksliai vykd statymo nuostatas. Taiau tai nereikia, kad jei nra atsakovo kalts, negalima neteistai atleist pareign grinti tarnyb bei priteisti atlyginim u priverstins pravaiktos laik. Kadangi tik tok pareigno paeist teisi gynimo bd numato Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 dalis, padaryta ivada, kad darbdavys, atleisdamas pareign i tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, visais atvejais patiria neigiamas pasekmes (jam tenka pareiga mokti u neteistai atleisto pareigno priverstines pravaiktas), jei bet kokioje baudiamojo proceso stadijoje pripainus atleist pareign nekaltu, pareigno atleidimas i tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 8 punkt tampa neteistu. ios neteisto pareigno atleidimo i tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 8 punkt neigiamos pasekms darbdaviui atsiranda ir be jo kalts. 4. Muitins pareign atleidimas i tarnybos pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statut 4.1. Taikytina teis Muitins pareign atleidimo i pareig pagrindai bei jiems taikomos garantijos nustatytos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto78 55 straipsnyje: 1. Lietuvos Respublikos 2004 m. balandio 27 d. statymo Nr. IX-2186 redakcija Muitins pareignas i pareig atleidiamas, kai: 1) jis atsistatydina savo noru; 2) jis praranda Lietuvos Respublikos pilietyb; 3) per Valstybs tarnybos statymo pakeitimo statymo gyvendinimo statyme nustatyt termin jis negyja einamoms pareigoms btino isilavinimo; 4) pasibaigia Muitins departamento generalinio direktoriaus arba muitins staigos vadovo kadencija;
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 10 d. statymu Nr. VIII-1986 (Lietuvos Respublikos 2003 m. birelio 19 d. statymo Nr. IX-1635 redakcija).
78

114

5) pasibaigia pakaitinio muitins pareigno primimo laikinai negalinio eiti pareig muitins pareigno pareigas laikas; 6) jam sueina 62 metai ir 6 mnesiai ar baigiasi jo tarnybos pratsimo terminas; 7) paaikja, kad stodamas tarnyb muitinje jis pateik suklastotus dokumentus arba nuslp ar pateik tikrovs neatitinkanius duomenis, dl kuri negaljo bti priimtas muitins pareigno pareigas; 8) jo pareigyb panaikinama; 9) muitins pareignas, atleistas i privalomosios pradins karo tarnybos arba alternatyviosios krato apsaugos tarnybos, per ilgesn negu 2 mnesi termin negrta eitas pareigas; 10) tas pareigas teismo sprendimu grinamas anksiau jas js muitins pareignas arba paaikja, kad priimant muitins pareign pareigas buvo paeisti Statuto arba Valstybs tarnybos statymo reikalavimai ir i paeidim nemanoma paalinti; 11) jis dl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorini dien i eils arba ilgiau kaip 140 dien per paskutinius 12 mnesi, jeigu statym nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesn laik; 12) jam statym nustatyta tvarka atimtos specialiosios teiss, susijusios su jo tiesiogini pareig atlikimu; 13) jis atsisako dirbti pakeitus tarnybos slygas Statuto 29 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju; 14) jis pagal medicinos ekspertizs komisijos ivad negali tsti tarnybos; 15) statutin komisija du kartus i eils jo tarnybin veikl vertina nepatenkinamai ir silo muitins pareign pareigas primusiam asmeniui atleisti j i pareig; 16) stauots rezultatai yra nepatenkinami; 17) paaikja viena ar daugiau Statuto 10 straipsnyje nurodyt aplinkybi; 18) jam paskiriama tarnybin nuobauda atleidimas i pareig; 19) jis savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja muitins pareigno vard; 20) siteisja teismo nuosprendis, kuriuo muitins pareignas nuteisiamas u sunk arba labai sunk nusikaltim, nusikalstam veik valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams arba korupcinio pobdio nusikalstam veik; 21) siteisja teismo nuosprendis, kuriuo muitins pareignui paskirta bausm, dl kurios jis negali tsti tarnybos. 2. Ketinantis savo noru atsistatydinti muitins pareignas privalo apie atsistatydinim spti j pareigas primus asmen ne vliau kaip prie 14 kalendorini dien. Jei muitins pareign pareigas prims asmuo sutinka, tarnyba gali bti nutraukta ir anksiau. Pareikimas dl atsistatydinimo, pagrstas muitins pareigno liga arba invalidumu, trukdaniais tinkamai atlikti tarnybines pareigas, turi bti patenkintas nuo muitins pareigno nurodytos datos. 3. Muitins pareignas negali bti atleistas i pareig laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostog metu (iskyrus atvejus, kai yra io straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 11, 12, 14, 20 ir 21 punktuose nustatyti atleidimo pagrindai). 4. Nia muitins pareign, taip pat muitins pareignas atostog vaikui priirti, iki jam sueis treji metai, metu negali bti atleistas i pareig io straipsnio 1 dalies 3, 8 (iskyrus atvejus, kai muitins staiga likviduojama), 10, 11, 14, 15 ir 18 punktuose nurodytais pagrindais. 4.2. Teism praktika bylose dl gin, kilusi atleidiant muitins pareignus i pareig 4.2.1. Teism praktika bylose, kuriose kilo ginas dl atleidimo, kai panaikinama pareigno pareigyb (Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktas)

115

4.2.1.1. Administracinje byloje Nr. A-323/2005 V. F. kreipsi teism, praydamas panaikinti iauli teritorins muitins virininko sakymus dl jo atleidimo i tarnybos panaikinus pareigyb, negrinti jo tarnyb, o pripainus atleidim i tarnybos neteistu, i iauli teritorins muitins priteisti kompensacij u vis pravaiktos laik nuo atleidimo i tarnybos dienos, taip pat 12 jo vidutini atlyginimo dydi kompensacij u neteist atleidim i darbo ir 20 000 Lt moralins alos. Pareikjas nurod, kad sakymai dl jo atleidimo neteisti, nes atleidiant j i tarnybos nebuvo atsivelgta nei turim kvalifikacij, nei tarnybos sta. Tarnyboje muitinje buvo palikti pareignai, turintys toki pat kvalifikacij, bet ymiai maesn tarnybos sta. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama pareikjo apeliacin skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nutartyje nurod, jog Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto 54 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnio 1 dalis nustato garantijas, kurias turi karjeros valstybs tarnautojas, kai naikinama jo pareigyb: bti paskirtam kitas to paties ar emesnio lygio ir kategorijos pareigas; bti laiku informuotam apie numatom pareigybs panaikinim. Teisj kolegija konstatavo, kad ios pareikjo, kurio pareigyb buvo naikinama, garantijos paeistos nebuvo. Pareikjui buvo pasilyta uimti vyriausiojo ininieriaus pareigas. iuo atveju atsisakymas pasirayti pateikt ratik pasilym vertinamas kaip atsisakymas uimti ias pareigas. Pareikjui atsisakius jam statymu numatytos garantijos, nra pagrindo teigti, kad paeisti pareikjo teisti interesai ar statymu saugoma teis bti darbintam. Taip pat nepaeista ir pareikjo teis bti laiku informuotam apie numatom jo pareigybs panaikinim, nes pareikjas toki informacij gavo 2004 m. vasario 19 d., o jo pareigyb panaikinta 2004 m. liepos 1 d., t. y. jis apie pareigybs panaikinim sptas pagal Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus prie 4 mnesius. Pagal Valstybs tarnybos statymo 11 straipsn valstybs tarnyba yra grindiama valstybs tarnautoj konkurencija, kurios tikslas utikrinti aukt valstybs tarnautoj profesini gdi ir dalykini savybi lyg. Pirmenyb likti dirbti darbuotoj skaiiaus sumainimo atvejais yra teikiama auktesns kvalifikacijos darbuotojams. i nuostata tvirtinta Darbo kodekso 135 straipsnio 2 dalyje. Byloje nenustatyta, jog buvo palikti dirbti emesns kvalifikacijos tarnautojai pareigybse, i kuri atleistas pareikjas, todl kolegija padar ivad, kad pareikjo argumentai nepagrsti. 4.2.1.2. Administracinje byloje Nr. A-231/2005 L. K. pra teismo panaikinti Kauno teritorins muitins virininko 2004 m. birelio 30 d. sakymo Nr.IP-410K 1.22 punkt dl jos atleidimo i tarnybos ir grinti tarnyb. Pareikja prayme nurod, kad jo Kauno teritorins muitins posto inspektors pareigas Kybart kelio poste, buvo atleista pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkt (kai panaikinama pareigno pareigyb). I tarnybos ji buvo atleista laikino nedarbingumo laikotarpiu. Atleidiant i tarnybos, neatsivelgta tai, kad ji turi 13 met darbo sta, augina tris nepilnameius vaikus, mokosi Marijampols kolegijos IV kurse, jai nebuvo pasilytas kitas darbas, nors atsakovas galjo jai pasilyti B lygio pareigyb. Pareikjos teigimu, tarnyboje palikti kiti darbuotojai, neturintys auktojo isilavinimo. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama pareikjos apeliacin skund ir palikdama galioti pirmosios instancijos teismo sprendim, nutartyje nurod, jog pareikja teigia, kad atsakovas neturjo teisto pagrindo atleisti jos i tarnybos remdamasis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nes jos pareigyb Kybart kelio posto inspektorius nebuvo panaikinta. Taiau ji buvo paskirta tarnyb Kauno teritorinje muitinje, posto inspektors pareigas. Tai reikia, kad pareikjos uimta iki atleidimo pareigyb buvo ne Kybart kelio posto inspektor, o Kauno teritorins muitins posto inspektor. Btent taip

116

pareikjos pareigyb vardijama visuose atsakovo pateiktuose dokumentuose ir pareikjos raytame skunde teismui. Byloje surinktais rodymais nustatyta, kad reorganizuojant Kauno teritorin muitin, posto inspektori pareigybi skaiius buvo i tikrj sumaintas. I apeliacins instancijos teismui pateikto Kauno teritorins muitins virininko sakymu patvirtinto Kauno teritorins muitins pareigybi srao matyti, kad iki 2004 m. liepos 1 d. Kauno teritorinje muitinje buvo daugiau nei 250 posto inspektori pareigybi. Pagal Kauno teritorins muitins virininko sakymu patvirtint Kauno teritorins muitins pareigybi sra, nuo 2004 m. liepos 1 d. Kauno teritorinje muitinje liko 123 posto inspektori pareigybs. Taigi, panaikinus dal posto inspektori pareigybi, atsirado Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas pagrindas atleisti i pareig tam tikr muitins pareign, uimani posto inspektori pareigybes, skaii. Teisj kolegija pripaino, jog atleisdamas pareikj atsakovas pagrstai vertino jos turim isilavinim. Tarnybos muitinje statutas ir Valstybs tarnybos statymas nereglamentuoja, kokie pareignai turi pirmenybs teis bti palikti tarnyboje panaikinus j pareigyb, todl is klausimas turi bti sprendiamas vadovaujantis atitinkamomis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso normomis. Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje yra ivardintos eios kategorijos darbuotoj, kurie turi pirmenybs teis bti palikti dirbti sumainus darbuotoj skaii, taiau kartu to paties straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenyb likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kuri kvalifikacija nra emesn u kit tos paios specialybs darbuotoj. Pareikja atleidimo metu turjo tik vidurin isilavinim, t. y. jos kvalifikacija buvo emesn nei palikt posto inspektori pareigybje pareign. Tai reikia, kad pareikjos nurodytos aplinkybs, jog ji turi trylikos met tarnybos muitinje sta ir augina tris nepilnameius vaikus, nesuteik jai pirmenybs likti tarnyboje. Paymtina, kad tokios paios praktikos aikinant DK 135 straipsn laikosi ir Lietuvos Aukiausiasis Teismas. 2003 m. gruodio 29 d. Aukiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 44 Dl darbo kodekso norm, reglamentuojani darbo sutarties nutraukim darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts (DK 129 straipsnis), taikymo teism praktikoje patvirtintoje apibendrinimo apvalgoje nurodoma, kad DK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenyb j turintiems darbuotojams prie atitinkamus darbuotojus, neturinius pirmenybs teiss bti paliktiems dirbti, taikoma, jeigu pirmenybs teis turini darbuotoj kvalifikacija nra emesn (yra lygi ar auktesn) u pirmenybs teiss neturini atitinkam toje darbovietje dirbani darbuotoj kvalifikacij. Tuo tarpu Vyriausiojo administracinio teismo nagrintoje byloje pareikja ios DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo slygos neatitiko.

4.2.1.3. Administracinje byloje Nr. A-439/2005 G. D. kreipsi teism, praydama panaikinti atsakovo Kauno teritorins muitins virininko 2004 m. birelio 30 d. sakym dl jos atleidimo i tarnybos, grinti j tarnyb ir priteisti darbo umokest u priverstins pravaiktos laik. Pareikja teig, kad skundiamu sakymu ji buvo nepagrstai atleista i tarnybos pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto (toliau ir Statutas) 55 straipsnio 1 dalies 8 punkt (kai panaikinama pareigno pareigyb). Ji turi reikiam darbo muitinje patirt, gdius, kvalifikacij, auktj universitetin isilavinim, informatikos baigimo paymjim, kl kvalifikacij seminaruose, k nebuvo atsivelgta. Kitos pareigos jai nebuvo pasilytos. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, sprendimu tenkindama pareikjos apeliacin skund ir naikindama pirmosios instnacijos teismo sprendim, kuriuo pareikjos praymas buvo atmestas, nurod, jog analizuojant asmen, kuriems buvo pasilytos pareigos, duomenis matyti, kad daugumos pareign tarnybin veikla buvo vertinama gerai, taip pat keliems i j vairiu metu baudiamosiose bylose buvo pareikti tarimai. Palyginusi pareikjos duomenis, pvz.: su V. B. ir I. P. duomenimis, teisj kolegija konstatavo, kad pareikjos kvalifikacija nra emesn u i pareigni kvalifikacij, nes j veikla taip pat buvo vertinta gerai, joms taip pat

117

baudiamosiose bylose buvo pareikti tarimai, taiau pamintos pareigns neturjo deimties met nepertraukiamo darbo stao muitinje. Nepaisant to, ioms pareignms pareigos muitinje buvo pasilytos. Pagal Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punkt pirmenybs teis bti paliktam tarnyboje turi asmenys, turintys didesn nei deimties met nepertraukiamj darbo sta. Pareikjos nepertraukiamas darbo staas muitinje buvo daugiau nei deimt met, bet jai pareigos pasilytos nebuvo. Dl i motyv teisj kolegija nusprend, kad Kauno teritorins muitins virininko sakymo Nr. 1P-410K dalis, susijusi su pareikjos atleidimu i tarnybos, prietarauja Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punktui, todl naikintina. Pripainus pareikjos atleidim i tarnybos neteistu, pareikja grinta anksiau eitas pareigas ir jai priteistas vidutinis darbo umokestis u priverstins pravaiktos laik. 4.2.2. Administracinje byloje Nr. A-553/2005 R. K. kreipsi teism, praydamas panaikinti sakym dl jo atleidimo i pareig, grinti tarnyb ir priteisti i atsakovo vidutin darbo umokest u vis priverstins pravaiktos laik Pareikjas nurod, kad Kauno teritorinje muitinje dirbo nuo 1995 m. lapkriio 8 d., paskutiniaisiais metais posto inspektoriumi. 2004 m. lapkriio 15 d. buvo atleistas i tarnybos pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto (toliau ir Statutas) 55 straipsnio 1 dalies 11 punkt kaip pareignas, dl laikino nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorini dien i eils arba ilgiau kaip 140 dien per paskutiniuosius 12 mnesi. Pareikjas teig, jog atleidimas i tarnybos yra neteistas, nes atsakovas, paeisdamas statym reikalavimus, nespjo jo ratu apie atleidim prie 4 mnesius, kadangi jis augina sn, gimus 1993 m. sausio 12 d. (Statuto 54 straipsnis, Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnis, Darbo kodekso 129 straipsnio 1, 4 dalys, 130 straipsnis). Atsakovas, nordamas j atleisti nurodytu pagrindu, privaljo ratu spti ne anksiau kaip 2004 m. lapkriio 2 d. (Darbo kodekso 133 straipsnio 2 dalis). is paeidimas yra beslyginis pagrindas atleidim i tarnybos pripainti neteistu ir patenkinti jo skundo reikalavimus. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama pareikjo apeliacin skund, o pirmosios instancijos teismo sprendim palikdama nepakeist, nutartyje nurod, jog byloje nustatyta, kad pareikjas sirgo ir nedirbo 150 kalendorini dien i eils. Nurodyta faktin aplinkyb nra ginijama, todl konstatuota, kad atsakovas turjo Statuto 55 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyt teisin pagrind atleisti pareikj i uimam pareig. Nagrinjamas tarnybinis ginas tarp ali kilo ne dl io pagrindo buvimo fakto, o dl atleidimo i pareig tvarkos ir garantij, taikytin muitins pareignui, kuris atleidiamas pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 11 punkt. Padaryta ivada, jog nagrinjant gin, yra btina iaikinti teiss norm, reglamentuojani pareign atleidim i pareig pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 11 punkt, turin. Tai darant, btina iaikinti, kokia apimtimi nurodytus teisinius santykius reglamentuoja specialus statymas Statutas, ir ar iuo atveju taikytinos (jeigu taip, tai kokia apimtimi) Valstybs tarnybos statymo bei Darbo kodekso atitinkamos nuostatos. Kolegija paymjo, kad valstybs tarnybos santyki reglamentavimo specifika nustatyta specialiu (kit darbo santykius reguliuojani teiss akt atvilgiu) statymu Valstybs tarnybos statymu. io statymo ir kit darbo santykius reguliuojani teiss akt, tarp j ir Darbo kodekso, reguliavimo sfer atskyrimas nustatytas Valstybs tarnybos statymo 5 straipsnyje, pagal kur darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys statymai bei kiti teiss aktai valstybs tarnautojams taikomi tiek, kiek j statuso ir socialini garantij nereglamentuoja is statymas. Tai reikia, kad atvejais, kai atitinkam teisini santyki reguliavimas yra pateiktas Valstybs tarnybos statyme, Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojanios tokio pat pobdio teisinius santykius, nra taikytinos. Kolegija taip pat paymjo, jog Valstybs tarnybos statymo ir Statuto taikymo klausimas isprstas atitinkamai Valstybs tarnybos statymo 4 straipsnyje ir Statuto 1 straipsnyje. Pagal Valstybs tarnybos statymo 4 straipsnio 1 dal, is statymas be ilyg taikomas valstybs tarnautojams, iskyrus statutinius valstybs tarnautojus, o pagal jo 2 dal, statutiniams valstybs tarnautojams io statymo nuostatos taikomos tiek, kiek j statuso nereglamentuoja statutai. Statuto 1 straipsnio 2 dalis

118

nustato, kad Valstybs tarnybos statymas muitins pareignams taikomas tiek, kiek j statuso nereglamentuoja is Statutas; be ilyg muitins pareignams taikoma Valstybs tarnybos statymo nustatyta darbo apmokjimo tvarka. Pagal Statuto 1 straipsnio 3 dal, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys statymai bei kiti teiss aktai muitins pareignams taikomi tiek, kiek j statuso ir socialini garantij nereglamentuoja is Statutas ir Valstybs tarnybos statymas. Taigi pateikt Valstybs tarnybos statymo ir Statuto nuostat analiz leidia daryti ivad ir konstatuoti, kad atvejais, kai atitinkam teisini santyki reglamentavimas yra pateiktas Statute, Valstybs tarnybos statymo bei Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojanios tokio pat pobdio teisinius santykius, nra taikytinos. Atleidimo i pareig teisinis pagrindas (numatytas Statuto 55 straipsnio 1 dalies 11 punkte) pareikjui pritaikytas teisingai, todl bylai yra reikmingos ir nustatytinos tik aplinkybs, ar Statute yra pateikta io atleidimo i pareig pagrindo taikymo tvarka, taip pat, ar pareikjui turjo bti taikomos (jeigu taip, tai kokios) Statute numatytos garantijos. Pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 11 punkt, muitins pareignas i pareig atleidiamas, kai jis dl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorini dien i eils arba ilgiau kaip 140 dien per paskutinius 12 mnesi, jeigu statym nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesn laik. (Paymtina, kad pastaroji ios normos nuostata apie ilyg i bendrosios taisykls nra aktuali iai bylai, todl apie j toliau nekalbama). I ios teiss normos turinio matyti, kad joje nurodytas nedarbingumo laikas, viena vertus, yra pagrindas atleisti pareign i uimam pareig, kita vertus atlieka garantijos, kad sergantis pareignas iuo laikotarpiu negali bti atleistas i pareig, funkcij. Tai patvirtina ir sisteminis Statuto 55 straipsnio 1 dalies 11 punkto aikinimas taikant Darbo kodekso 133 straipsn, pagal kur darbo vietos ir pareig isaugojimas darbuotojui, serganiam ne daugiau kaip imt dvideimt dien i eils arba ne daugiau kaip imt keturiasdeimt dien per paskutinius dvylika mnesi, yra vardintas (traktuojamas) btent kaip garantija. Padaryta ivada, kad nurodyta teiss norma turi dvejop (atleidimo i pareig pagrindo bei socialins garantijos) reikm. Tuo paiu konstatuota, kad garantijos nustatymo aspektu atleidimas i pareig dl laikinojo nedarbingumo reglamentuotas Statuto 55 straipsnio 1 dalies 11 punkte, t. y. Statute. Taiau, kaip matyti i Statuto 54 straipsnio 1 dalies, muitins pareignams taikomos Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnyje nustatytos garantijos, iskyrus Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnio 7 dalyje nustatytj (dl galimybs tsti tarnyb sujus 62 met ir 6 mnesi amiui). Tai reikia, kad net ir konstatavus, jog garantija yra nustatyta specialia norma (Statuto 55 straipsnio 1 dalies 11 punktas), muitins pareignui yra papildomai taikytinos ir Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnyje nustatytos garantijos. Taiau kolegija pabr, kad yra taikytinos tik tos garantijos, kurios yra tiesiogiai nustatytos Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnyje (iskyrus io straipsnio 7 dalyje nustatytj). Valstybs tarnybos statymo 43 straipsnio 7 dalyje ( kuri apeliuoja pareikjas) nurodyta, kad kiti statymai gali nustatyti ir kit garantij. i straipsnio nuostata yra blanketinio pobdio, be to, yra leidianti, o ne pareigojanti taikyti kit statym nustatytas garantijas, todl ji negali bti laikoma teisiniu pagrindu taikyti kit statym (tuo paiu ir Darbo kodekso) kitas garantijas nustatanias normas. Todl apelianto argumentus kolegija pripaino nepagrstais. Kolegija taip pat paymjo, kad Statuto 55 straipsnio 1 dalies 11 punkte (taip pat kaip ir Darbo kodekso 133 straipsnyje) numatyto nedarbo dl laikinojo nedarbingumo laiko pasibaigimo diena ir pats nedarbingumo pasibaigimo laikas objektyviai negali bti i anksto inomi nei pareignui (darbuotojui), nei staigai, kurioje jis tarnauja (darbdaviui), nes tai nra faktorius, priklausantis nuo kieno nors valios. Tai slygoja negalimum taikyti spjimo apie darbo sutarties nutraukim institut ir pagal io atleidimo i pareig pagrindo specifik bei esm. 4.2.3. Teism praktika bylose, kuriose buvo sprendiamas ginas dl muitins pareign atleidimo i pareig u muitins pareigno vardo diskreditavim

119

4.2.3.1. Administracinje byloje Nr. A-366/2004 pareikjas kreipsi teism, praydamas panaikinti Muitins departamento prie Finans ministerijos sakym, kuriuo jis atleistas i uimam pareig u muitins pareigno vardo diskreditavim. Pareikjas nurod, jog i uimam teritorins muitins virininko pavaduotojo pareig atleistas neteistai, ginijamame sakyme dl atleidimo i tarnybos nurodyti motyvai yra nepagrsti ir pateikiami tendencingai, Valstybs tarnybos, Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo, Muitins pareign etikos kodekso, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto bei kit, su pareig vykdymu susijusius teiss akt, jis nepaeid. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama pareikjo apeliacin skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nutartyje nurod, jog byloje nustatyta, kad pareikjas i tarnybos muitinje atleistas pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto (toliau ir Statutas) 55 straipsnio 1 dalies 19 punkt, kai pareignas savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja muitins pareigno vard. atleidimo pagrind atsakovas grind iomis aplinkybmis: pareikjas, bdamas susijs su UAB Stipryb veikla, idav pastarajai leidimus veti Lietuv naudotus automobilius, nors tai nebuvo pareikjo darbo sritis; adjo UAB Stipryb vadovui padti nuslpti nustatytus paeidimus; gavs informacij apie numatom papildom UAB Stipryb veiklos patikrinim, apie tai telefonu informavo bendrovs vadov bei konkreiai nurod, kokius dokumentus reikia sutvarkyti; 2002 met lapkriio pabaigoje kartu su keliais pavaldiniais i UAB Stipryb sigijo automobil, kur formino kito asmens vardu. Pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto 2 straipsnio 4 dal muitins pareigno vardo diskreditavimas suprantamas kaip su tarnybini pareig atlikimu susijusi ar nesusijusi muitins pareigno veikla, kuria akivaizdiai menkinamas muitins autoritetas ir griaunamas pasitikjimas ja. I pareikjo atlikt veiksm neteistos informacijos suteikimas apie numatom patikrinim, patarimai kaip nuslpti daromus paeidimus matyti, kad ie veiksmai prietaravo teritorins muitins funkcijoms, kurias teritorin muitin privalo vykdyti, kaip to reikalauja Muitins kodekso 13 straipsnis. O veiksm prieingumas tarnybos funkcijoms rodo, kad iais veiksmais akivaizdiai visuomenje menkinamas muitins autoritetas ir griaunamas pasitikjimas ja. Padaryta ivada, kad pareikjas i tarnybos atleistas teistai ir pagrstai. 4.2.3.2. Administracinje byloje Nr. A-690/2005 V. R. ir G. L. kreipsi teism, praydami panaikinti sakymus, kuriais jie atleisti i tarnybos muitinje, grinti juos pareigas ir priteisti i atsakovo darbo umokest u priverstin pravaikt. Pareikjai nurod, kad i tarnybos buvo atleisti vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikoje muitins statuto (toliau ir Statutas) 55 straipsnio 1 dalies 19 punktu. Tarnybinio patikrinimo ivadoje nurodoma, kad pareikjai tarnybos metu naudojosi mobiliojo ryio priemonmis, kuriomis bendravo su vairiais asmenimis. i aplinkyb ivadoje ir skundiamuose sakymuose nurodoma kaip pareigno vardo diskreditavimas bei pareikj atleidimo pagrindas. Minti pokalbiai buvo vertinti kaip tarnybinis nusiengimas, t. y. Statuto 15 straipsnio 2 dalies, Muitins departamento direktoriaus 1997 m. vasario 5 d. sakymo Nr. 43 ir 2003 m. rugpjio 28 d. sakymo Nr. 1B-758 bei Muitins pareign etikos kodekso 7.1.2, 7.3.5, 9.2, 9.10 punkt paeidimas. Pareikjai teig, kad i Tarnybinio patikrinimo ivados ir skundiam sakym matyti, jog pagrindin tariamus nusiengimus patvirtinanti informacija yra fiksuota Specialij tyrim tarnybos Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo mediagoje, gautoje telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos slaptos kontrols metu. Tarnybinio tyrimo ivadas rodinjant operatyvine informacija, gauta Specialij tyrim tarnybos operatyvini veiksm metu darant slapt telefonini pokalbi ra, buvo paeistos pareikj teiss, numatytos Konstitucijos 22 straipsnyje, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, Operatyvins veiklos statymo 6 straipsnio 7 dalyje, 17 straipsnio 1, 2 dalyse. rodymai (telefonini pokalbi raai), gauti paeidiant statymus, nra leistini skiriant tarnybin nuobaud ir vertinant atleidimo i tarnybos pagrstum bei teistum. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareikj praymus patenkino.

120

Atsakovas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, padav apeliacin skund. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama apeliacin skund ir palikdama galioti pirmosios instancijos teismo sprendim, nutartyje nurod, jog i bylos matyti, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo ivadoje konstatuojamus faktus grind ikiteisminio tyrimo mediaga, o btent: protokolais apie telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos slapt kontrol, kuriuose idstytas telefonini pokalbi, gaut Operatyvins veiklos statymo pagrindu vykdant pareikj ir kit asmen telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos kontrol, turinys. Teisj kolegija konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo mediaga telefonini pokalbi raai, gauti vykdant operatyvin veikl ir duomenys apie juos nagrinjamu atveju negali bti laikomi leistinais rodymais. ie duomenys yra operatyvin informacija, gauta kontroliuojant telekomunikacij tinklais perduodam informacijos turin ir taip apribojant mogaus privataus gyvenimo nelieiamum. Tokios informacijos panaudojimo ir atskleidimo atvejai grietai reglamentuoti Operatyvins veiklos statyme ir negali bti aikinami pleiamai. statym leidjas siekdamas, kad operatyvins veiklos metu nebt paeistos mogaus ir piliei teiss bei laisvs, Operatyvins veiklos statymo 6 straipsnio 7 dalyje numat, kad negali bti perduota ar atskleista operatyvins veiklos metu gauta slaptinta informacija, taip pat duomenys apie mogaus asmenin ir eimin gyvenim bei eminantys garb ir orum duomenys, iskyrus perdavim bendradarbiaujant operatyvins veiklos subjektams ir atvejus, numatytus io statymo 17 straipsnyje. statymo 17 straipsnio 1 dalis numato, kad slaptinta operatyvin informacija statym nustatyta tvarka gali bti islaptinama ir panaudojama baudiamajame procese, o io straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad statym nustatytais atvejais slaptinta operatyvin informacija gali bti panaudojama kitiems tikslams. Tarnybins nuobaudos skyrimas nra baudiamasis procesas ar jo dalis, statymuose nra numatyta, kad operatyvin informacija gali bti panaudota tarnybini nusiengim aplinkybms rodinti. Vadinasi, Muitins departamentas gavs ikiteisminio tyrimo duomenis sudarani operatyvin informacij ir j panaudojs tarnybiniams nusiengimams pagrsti, apribojo mogaus privataus gyvenimo nelieiamum statymo nenumatytu bdu, nesant t leidianio statymo. Administracini byl teisenoje leistini rodymai tik statym nustatyta tvarka, teistais bdais gauti ir teistai naudojami duomenys. Toki slyg operatyvine informacija grindiami technini priemoni panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokol nuoraai neatitinka, todl procesins reikms neturi ir teismo nevertinami. Byloje leistini rodymai negalina neginijamai nustatyti, kad pareikjai i ties turjo ir naudojo mobilius telefonus tarnyboje, bei jais naudodamiesi padar tarnybinius nusiengimus. I pareikj paaikinim, skundo argument, atstovs paaikinim teisme matyti, kad pareikjai neigia naudoj mobiliuosius telefonus tarnyboje ar su kuo nors kalbj dl pagalbos neteistai gabenti prekes Lietuvos muit teritorij. Atsivelgiant tai, konstatuota, kad pareikj kaltas veikimas ar neveikimas, kurio padarymu jie apkaltinti, leistin duomen pagrindu nra rodytas, todl pareikj atleidimas i tarnybos muitinje negali bti pripaintas pagrstu. Dl i motyv teisj kolegija nusprend, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrstas ir teistas, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nra. 4.2.4. J. J. kreipsi teism, praydamas panaikinti Kauno teritorins muitins 2004 m. balandio 23 d. sakym Nr.1P-220 K ir pripainti, kad pareikjas atleistas i tarnybos savo noru nuo teismo sprendimo siteisjimo dienos, taip pat priteisti i Kauno teritorins muitins vidutin darbo umokest u priverstins pravaiktos laik ir statymo numatyt ieitin paalp. Pareikjas nurod, kad 2004 m. balandio 23 d. atsakovas prim sakym, kuriuo pareikj atleido i pareig nuo 2002 m. lapkriio 21 d. pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto 55 straipsnio 1 dalies 20 punkt. Taiau iuo pagrindu muitins pareignas i pareig atleidiamas, kai siteisja teismo nuosprendis, kuriuo muitins pareignas nuteisiamas u sunk arba labai sunk nusikaltim, nusikaltim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams arba korupcinio pobdio nusikalstam veik. Vilniaus miesto 3-ios apylinks teismo nuosprendis,

121

kuriuo pareikjas pripaintas kaltu dl Baudiamojo kodekso 284 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, buvo priimtas 2003 m. gruodio 17 d., o siteisjo dar vliau. Tuo tarpu pareikjas neteistai i pareig atleistas nuo 2002 m. lapkriio 21 d. Pareikjas nurod, kad 2002 m. lapkriio 22 d., atsakovo sakymu, vykdant Specialij tyrim tarnybos Tardymo skyriaus tardytojo nutarim nualinti kaltinamj nuo pareig, jis buvo nualintas nuo pareig Kalvarijos kelio poste nuo 2002 m. lapkriio 22 d. tardymo laikui. Pagal tardymo metu galiojusios redakcijos Baudiamojo proceso kodekso 173 straipsn tardytojas, patrauks kaltinamuoju valstybs pareign ar tarnautoj, privalo isprsti klausim, ar reikia kaltinamj iki atidavimo teismui klausimo isprendimo nualinti nuo pareig. Pareikjo atveju tardymas buvo baigtas 2003 m. sausio 30 d., o kartu baigsi ir nualinimo laikotarpis. Kadangi nualinimas nuo pareig baigsi ir tardym atliks pareignas informavo apie tai atsakov, pareikjas turjo bti grintas ankstesnes pareigas nuo 2003 m. sausio 31 d. Pareikjas nurod, kad jis turt bti grintas tarnyb, taiau yra pagrindas manyti, jog, grinus j tarnyb, jam gali bti sudarytos nepalankios darbo slygos, todl turt bti pripainta, kad jis atleistas i tarnybos savo noru nuo teismo sprendimo siteisjimo dienos. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, i dalies tenkindama pareikjo apeliacin skund ir pakeitusi Kauno teritorins muitins virininko 2004 m. balandio 23 d. sakym Nr.1P-220K nustatydama, kad J. J. atleistas i tarnybos Kauno teritorinje muitinje 2004 m. vasario 19 d. bei i Kauno teritorins muitins priteisusi atlyginim u priverstins pravaiktos laik nuo 2003 m. sausio 31 d. iki 2004 m. vasario 19 d., nutartyje nurod, jog Baudiamojo proceso kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegus 1 d., 173 straipsnis nustat, kad tardytojas, patrauks kaltinamuoju valstybs pareign ar tarnautoj, privalo isprsti klausim, ar reikia kaltinamj iki atidavimo teismui klausimo isprendimo nualinti nuo pareig. Esant reikalui kaltinamj nualinti nuo pareig, tardytojas priima motyvuot nutarim, kur turi sankcionuoti prokuroras arba jo pavaduotojas. Nutarimas pasiuniamas kaltinamojo darbovietei vykdyti. Valstybs tarnybos statymo 34 straipsnio 2 dalis nustat, kad tiesioginis valstybs tarnautojo vadovas nualina valstybs tarnautoj nuo pareig ir sustabdo jam darbo umokesio mokjim, remdamasis pagal statymus turini teis nualinti pareign arba valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos raytiniu reikalavimu. iame reikalavime turi bti nurodyta, kokiam laikui valstybs tarnautojas nualinamas nuo pareig, nualinimo prieastys ir teisinis pagrindas. Pareikjas 2002 m. lapkriio 22 d. Lietuvos Respublikos specialij tyrim tarnybos Tardymo skyriaus vyresniosios tardytojos nutarimu buvo nualintas nuo pareig tardymo laikui. Vykdydamas nutarim, Kauno teritorins muitins virininkas 2002 m. lapkriio 22 d. sakymu Nr.341K nualino J. J. nuo pareig nuo 2002 m. lapkriio 22 d. tardymo laikui. Tardymas baudiamojoje byloje baigtas 2003 m. sausio 30 d. Baudiamojo proceso kodekso 173 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad nualinimas nuo pareig panaikinamas tardytojo nutarimu, kai inyksta btinyb toliau taikyti i priemon, kaip ir nurod pirmosios instancijos teismas, taikytina tais atvejais, kai nualinimo btinyb inyksta iki nualinimo termino pabaigos. Teismas, kuriam buvo perduota byla, nualinimo termino neprats. Tokiu bdu pareikjo nualinimo nuo pareig terminas baigsi 2003 m. sausio 30 d. Generalins prokuratros ratu Nr.8.2.-194(14) Muitins departamentas prie Finans ministerijos buvo informuotas, kad baudiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikti pareikjui, 2003 m. sausio 30 d. perduota teismui. i informacija 2003 m. vasario 4 d. ratu Nr.3B5.21-1385 buvo persista Kauno teritorinei muitinei, ir taip atsakovui tapo inoma, kad laikotarpis, kuriam pareikjas buvo nualintas nuo pareig, baigsi. Valstybs tarnybos statymo 34 straipsnio 4 dalis nustato, kad nualinimo terminui pasibaigus, valstybs tarnautojas grinamas ankstesnes pareigas, jei dl nualinimo neatsirado pagrindas atleisti j i pareig. Kadangi pareikjo nualinimo nuo pareig terminas baigsi 2003 m. sausio 30 d., pasibaigus tardymo laikui ir baudiamj byl perdavus teismui, pagrindo tuo metu atleisti j i tarnybos nebuvo, pareikjas nuo ios datos turjo bti grintas pareigas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad i nuostata gali bti gyvendinta tik esant nualinto asmens siekiui grti pareigas. Kolegija su ia ivada nesutiko, kadangi tokia slyga nenumatyta statymuose. Tiek nualinimas nuo pareig, tiek

122

ir grinimas ankstesnes pareigas yra valstybs institucijos atitinkam pareign pareiga, kuri turi bti vykdoma nepriklausomai nuo nualinamo asmens iniciatyvos. Inykus statyminiam nualinimo pagrindui ir esant kitokiai nualinto asmens valiai, t. y. iam asmeniui atsisakius grti ankstesnes pareigas, jis turi bti atleistas i tarnybos, o ne likti nualintas. Kadangi pareikjas pasibaigus nualinimo terminui nebuvo grintas ankstesnes pareigas, nedirbo ir negavo darbo umokesio, jam u laikotarp nuo 2003 m. sausio 31 d. iki 2004 m. vasario 19 d. priteistas vidutinis darbo umokestis (Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto (toliau ir Statutas) 43 straipsnio 2 dalis). Kauno teritorins muitins 2004 m. balandio 23 d. sakymu Nr.1P-220K pareikjas atleistas i tarnybos pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 20 punkt nuo 2002 m. lapkriio 22 d. Tokia atleidimo data nustatyta, vadovaujantis Statuto 44 straipsniu, numataniu, kad tais atvejais, kai i pareig atleidiamas nualintas muitins pareignas, atleidimo diena laikoma paskutin iki nualinimo jo darbo diena. Kadangi pripainta, kad pareikjas nuo 2003 m. sausio 31 d., taigi, ir atleidimo metu, neturjo bti nualintas, i teiss norma jam netaikytina. Pareikjo atleidimo i tarnybos data laikytina 2004 m. vasario 19 d., kai siteisjo teismo nuosprendis, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Baudiamojo kodekso 284 straipsnio 3 dal, ir is nuosprendis buvo pagrindas atleisti j i valstybs tarnybos. Pareikjas i tarnybos atleistas pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto 55 straipsnio 1 dalies 20 punkt (kai siteisja teismo nuosprendis, kuriuo muitins pareignas nuteisiamas u sunk arba labai sunk nusikaltim, nusikalstam veik valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams arba korupcinio pobdio nusikalstam veik). Nusikaltimas, u kur nuteistas pareikjas, priskiriamas prie nusikaltim valstybs tarnybai (Baudiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegus 1 d., tryliktas skirsnis), todl pagrindas atleisti j i tarnybos iuo pagrindu buvo, ir keisti atleidimo pagrind atleidim pareikjui praant nra teisinio pagrindo. Konstatuota, jog teismas pagrstai reikalavim atmet. Pareikjas taip pat pra priteisti statymo numatyt ieitin paalp. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto 53 straipsnis, reglamentuojantis ieitini imok mokjim, nenumato, kad tokia imoka bt mokama atleidus i pareig Statuto 55 straipsnio 1 dalies 20 punkto pagrindu, todl is reikalavimas atmestas kaip nepagrstas. 5. Specialij tyrim tarnybos pareign atleidimas i tarnybos pagal Specialij tyrim tarnybos statut 5.1. Taikytina teis Atleidimo i tarnybos Specialij tyrim tarnyboje pagrindai nustatyti Specialij tyrim tarnybos statuto79 11 straipsnyje: 1. Tarnybos pareignas atleidiamas i tarnybos iais pagrindais: 1) atsistatydins savo noru; 2) siteisjus apkaltinamajam teismo nuosprendiui, kuriuo pareignas nuteisiamas u padaryt tyin nusikalstam veik ar nusikalstam veik valstybs tarnybai, arba jam paskiriama bausm, dl kurios jis negali eiti savo pareig; 3) neteks Lietuvos Respublikos pilietybs; 4) atestacijos komisijos sprendimu pripaintas netinkamu tsti tarnyb; 5) sulaus priesaik; 6) dl sveikatos bkls, esant atitinkamai medicinos ekspertizs komisijos ivadai; 7) jeigu jo tarnyba bandomuoju laikotarpiu vertinama nepatenkinamai;

79

Specialij tyrim tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandio 1 d. statymu Nr. IX-1409.

123

8) paaikjus Specialij tyrim tarnybos statymo 15 straipsnyje ar Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytai aplinkybei; 9) paskyrus jam tarnybin nuobaud atleidim i tarnybos; 10) kai jam sukanka 62 metai ir 6 mnesiai; 11) paaikjus, kad priimant tarnyb buvo nuslpti ar pateikti tikrovs neatitinkantys duomenys (dokumentai), dl kuri asmuo negaljo bti priimtas tarnyb; 12) kai jis atsisako dirbti pakeitus tarnybos slygas io Statuto 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 8 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir 9 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. 2. Tarnybos pareignas gali bti atleidiamas i tarnybos iais pagrindais: 1) sulauks io Statuto 34 straipsnio 1 dalyje nustatyto amiaus; 2) itarnavs statym nustatyt laikotarp valstybinei pareign ir kari pensijai gauti, jeigu jo tarnybos laikas nustatyta tvarka nebuvo pratstas arba baigsi jo tarnybos pratsimo terminas; 3) dl laikinojo nedarbingumo neatvyks tarnyb daugiau kaip 120 kalendorini dien i eils arba daugiau kaip 140 kalendorini dien per paskutinius 12 mnesi ir jeigu neatvykimas nesusijs su kno sualojimu, suluoinimu ar kitu sveikatos sutrikimu, atsiradusiu atliekant tarnybines pareigas; 4) mainant pareigybi skaii dl tarnybos organizavimo pakeitim; 5) kai tas pareigas teismo sprendimu grinamas ankiau jas js tarnybos pareignas; 6) kai jam statym nustatyta tvarka atimamos specialiosios teiss, susijusios su jo tiesiogini pareig atlikimu. Specialij tyrim tarnybos statuto 12 straipsnyje nustatyta pareigno atleidimas i tarnybos jam atsistatydinus savo noru tvarka: 1. Tarnybos pareignas turi teis atsistatydinti savo noru, apie tai ne vliau kaip prie 14 kalendorini dien ratu spjs Specialij tyrim tarnybos direktori. Jeigu Specialij tyrim tarnybos direktorius sutinka, tarnyba gali bti nutraukta prajus 3 kalendorinms dienoms nuo praymo padavimo. 2. Jei praymas atleisti i tarnybos pagrstas tarnybos pareigno liga ar invalidumu, trukdaniais tinkamai atlikti tarnybines pareigas, jis turi bti patenkintas nuo tarnybos pareigno prayme nurodytos dienos. 3. Tarnybos pareignas turi teis ataukti praym ne vliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos, jei nra priimtas Specialij tyrim tarnybos direktoriaus sakymas atleisti iuo pagrindu. Specialij tyrim tarnybos statuto 13 straipsnyje nustatomi reikalavimai atleidiant pareignus i tarnybos kitais atvejais: 1. Negalima atleisti tarnybos pareigno i tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ar atostog metu, iskyrus atleidim pagal io Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 11 punktus ir 2 dalies 3 bei 6 punktus. Jei tarnybos pareignas atleistas i tarnybos paeidiant i nuostat, jo atleidimo diena laikoma kita po atostog ar kita po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena. 2. Negalima atleisti i tarnybos nios tarnybos pareigns, taip pat tarnybos pareigno vaiko (vaik) iki trej met prieiros atostog metu, jeigu nra i tarnybos pareign veiksmuose kalts (iskyrus atvejus, kai likviduojama Specialij tyrim tarnyba ar jos staiga). 3. Atleisti tarnybos pareign i tarnybos pagal io Statuto 11 straipsnio 2 dalies 4 punkt galima tik spjus j ratu prie 2 mnesius. Niai tarnybos pareignei (kai likviduojama Specialij tyrim tarnyba ar jos staiga), tarnybos pareignui, auginaniam vaik (vaikus) iki 14 met, taip pat tarnybos pareignui, kuriam iki teiss gauti pareign ir kari valstybin pensij liko

124

ne daugiau kaip 5 metai, apie numatom atleidim i tarnybos turi bti praneta ratu prie 4 mnesius. Jei tarnybos pareignas atleidiamas i tarnybos nepasibaigus spjimo laikui, jo atleidimo data perkeliama iki to laiko, kada turjo pasibaigti spjimo terminas. 4. Atleisti tarnybos pareign i tarnybos pagal io Statuto 11 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nra galimybs j perkelti lygiareikmes pareigas arba tarnybos pareigno sutikimu emesnes pareigas. 5.2. Teism praktikoje buvo tik viena byla, kurioje sprstas ginas dl Specialij tyrim tarnybos pareign atleidimo i tarnybos ne dl tarnybins atsakomybs taikymo. Administracinje byloje Nr. A-481/2005 A. S. kreipsi administracin teism, praydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Specialij tyrim tarnybos Specialiosios ekspert komisijos nutarim, o taip pat atsakovo sakym ir grinti j tarnyb, priteisti i atsakovo jo naudai vidutin mnesin darbo umokest u vis priverstins pravaiktos laik. Pareikjas nurod, kad Specialiosios ekspert komisijos posdio metu buvo nutarta silyti Specialij tyrim tarnybos direktoriui panaikinti jam iduot leidim dirbti ar susipainti su slaptinta informacija. Atsakovas jam tokio sakymo nepateik ir su komisijos nutarimu jo nesupaindino. Atsakovo 2004 m. rugpjio 18 d. sakymu Nr. P-155 jis buvo atleistas i tarnybos pagal Specialij tyrim tarnybos statuto 11 straipsnio 2 dalies 6 punkt, kai tarnybos pareignui statym nustatyta tvarka atimamos specialiosios teiss, susijusios su jo tiesiogini pareig atlikimu. Jokio paeidimo jis nepadar ir valstybins paslapties niekam neatskleid. 2004 m. kovo 29 d. pareikj nualino nuo tarnybos, jam buvo pasilyta ieiti i tarnybos savo noru. Jis para praym ir 2004 m. balandio 8 d. buvo priimtas sakymas atleisti j i tarnybos, kai pasveiks, nes jis susirgo. 2004 m. gegus 24 d. atsakovo sakymu buvo pripaintas netekusiu galios 2004 m. balandio 8 d. sakymas. Sveikatos prieiros tarnybos prie VRM Centrins medicinos ekspertizs komisijos 2004 m. liepos 19 d. jis buvo pripaintas netinkamu vidaus tarnybai. 2004 m. liepos 30 d. pareikjas pateik atsakovui praym atleisti i tarnybos dl sveikatos bkls. Taiau jis neteistai atleistas pagal Specialij tyrim tarnybos statuto 11 straipsnio 2 dalies 6 punkt, kai tarnybos pareignui statym nustatyta tvarka atimamos specialiosios teiss, susijusios su jo tiesiogini pareig atlikimu. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu pareikjo skund atmet kaip nepagrst. Nesutikdamas su iuo sprendimu, pareikjas padav apeliacin skund. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmetusi pareikjo apeliacin skund ir palikusi galioti pirmosios instancijos teismo sprendim, nutartyje nurod, jog byloje nustatyta, kad 2004 m. kovo 23 d. pradtas pareikjo galimo tarnybinio nusiengimo tyrimas. Komisija tarnybiniam nusiengimui tirti 2004 m. liepos 2 d. tarnybinio tyrimo ivada pripainusi, kad nustatyti faktai liudija, jog pareikjas perdav valstybs paslapt sudarani informacij, t. y. jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatyt Baudiamojo kodekso 125 straipsnio l dalyje, poymi tarnybin tyrim sustabd ir jo mediag perdav tirti Generalinei prokuratrai (Specialij tyrim tarnybos statuto 23 straipsnio 4 dalis). Pareikjas 2004 m. liepos 7 d. papra siuntimo medicininei apirai Sveikatos prieiros tarnybos prie Vidaus reikal ministerijos Centrins medicinins ekspertizs komisij. 2004 m. rugpjio 2 d. Specialij tyrim tarnyba gavo pareikjo praym atleisti j i tarnybos pagal Specialij tyrim tarnybos statuto 11 straipsnio l dalies 6 punkt dl sveikatos bkls, esant atitinkamai medicinos ekspertizs ivadai. Pareikjui 2004 m. rugpjio 10 d. ratu atsakyta, kad is praymas bus nagrinjamas tik ubaigus tarnybinio nusiengimo tyrim. Generalin prokuratra 2004 m. rugpjio 10 d. informavo atsakov, kad dl pareikjo veiksm Generalinis prokuroras pradjo ikiteismin tyrim pagal Baudiamojo kodekso 125 straipsnio l dalyje bei 228 straipsnio 2 dalyje numatyt nusikalstam veik poymius. Specialiosios ekspert komisijos 2004 m. rugpjio 16 d. posdio metu buvo nutarta silyti Specialij tyrim tarnybos direktoriui panaikinti A. S. iduot leidim dirbti ar susipainti su slaptinta informacija. Leidimas dirbti ar susipainti su slaptinta informacija pareikjui panaikintas

125

remiantis dviem pagrindais: dl iurktaus Valstybs ir tarnybos paslapi statyme nustatytos darbo su slaptinta informacija tvarkos paeidimo: konstatuota, jog pareikjas perdav valstybs paslapt sudarani informacij (Valstybs ir tarnybos paslapi statymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktas); dl A. S. veiksm Generalinis prokuroras pradjo ikiteismin tyrim pagal Baudiamojo kodekso 125 straipsnio l dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje numatyt nusikalstam veik poymius (Valstybs ir tarnybos paslapi statymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas). Specialij tyrim tarnybos direktorius atleido pareikj i tarnybos pagal Specialij tyrim tarnybos statuto 11 straipsnio 2 dalies 6 punkt kai tarnybos pareignui statym nustatyta tvarka atimamos specialiosios teiss, susijusios su jo tiesiogini pareig atlikimu. Dl atleidimo i tarnybos pagrind taikymo eilikumo teisj kolegija nutartyje nurod, jog sprstina, ar atsakovas tinkamai taik Specialij tyrim tarnybos statute (toliau tekste ir Statutas) nustatytus atleidimo pagrindus. Pareikjas mano, kad jis turjo bti atleistas pagal Specialij tyrim tarnybos statuto 11 straipsnio l dalies 6 punkt dl sveikatos bkls, esant atitinkamai medicinos ekspertizs ivadai, nes 2004 m. rugpjio 2 d. Specialij tyrim tarnyba gavo tok pareikjo praym, kurio pagrindas buvo Centrins medicinins ekspertizs komisijos ivada dl netinkamumo vidaus tarnybai. Teisj kolegija padar ivad, kad atsakovas, vertindamas tai, jog nuo 2004 m. kovo 23 d. atliekamas pareikjo galimo tarnybinio nusiengimo tyrimas dl valstybs paslapt sudaranios informacijos neteisto perdavimo 2003 met lapkriio mn., t. y. dl fakt, vykusi anksiau nei nustatytas netinkamumas tarnybai dl sveikatos, io pareikjo praymo pagrstai netenkino. Nustatyt reikming tarnybos santykiams fakt (veik bei vyki) teisinis vertinimas pagal teiss taikymo taisykles reikia nuosekl veiksm (vyki) kvalifikavim pagal j padarymo (vykimo) laik. Todl tuo atveju, kai dl anksiau (laiko prasme) vykusi veiksm taikant teis yra pagrindas neigiamoms teisinms pasekmms kilti: panaikinti leidim dirbti ar susipainti su valstybs paslapt sudarania informacija ir atleisti pareign i tarnybos, kit, vlesni, vyki teisinis vertinimas atleidimo i tarnybos pagrind taikymo poiriu tampa nereikmingas. iuo atveju pirmesnis veiksmas laiko poiriu yra pareikjo padarytas iurktus Valstybs ir tarnybos paslapi statyme nustatytos darbo su slaptinta informacija tvarkos paeidimas (Valstybs ir tarnybos paslapi statymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todl kolegija konstatavo, jog byloje rodyta tokio paeidimo sudtis. Dl leidimo dirbti ar susipainti su valstybs paslapt sudarania informacija panaikinimo teistumo teisj kolegija nurod, jog remiantis Valstybs ir tarnybos paslapi statymo 2 straipsnio 2 dalimi, valstybs paslaptis io statymo nustatyta tvarka slaptinta politin, karin, valgybos, kontrvalgybos, teissaugos, mokslo ir technikos informacija, kurios praradimas arba neteistas atskleidimas gali sukelti grsm Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybinei galiai, padaryti alos valstybs interesams, sukelti pavoj mogaus gyvybei. Personalo patikimumas nustatytos asmen, kurie pretenduoja gauti leidimus dirbti ar susipainti su slaptinta informacija arba asmens patikimumo paymjimus, kandidatr tikrinimo procedros, leidianios priimti sprendim, ar asmeniui galima patikti slaptint informacij, taip pat asmens, kuriam iduotas leidimas dirbti ar susipainti su slaptinta informacija arba asmens patikimumo paymjimas, kontrol ir periodikas instruktavimas apie slaptintos informacijos apsaugos reikalavimus ir statym nustatyt atsakomyb u toki reikalavim paeidim (Valstybs ir tarnybos paslapi statymo 2 straipsnio 14 dalis). Valstybs paslaptimi, remiantis Valstybs ir tarnybos paslapi statymo, galiojusio neteistos veikos padarymo metu, 5 straipsnio 1 dalies 20 punktu, yra informacija apie operatyvins veiklos subjekt operatyvins veiklos organizavim, priemoni ir metod naudojim, taip pat operatyvini veiksm metu gauta informacija. Nuo 2004 m. gegus 1 d. sigaliojusi io statymo redakcija nustat, jog valstybs paslaptis yra detals duomenys apie operatyvins veiklos subjekt operatyvins veiklos slaptj dalyvi vykdomos operatyvins veiklos organizavim, eig ir rezultatus, priemoni ir metod naudojim, j finansavim, materialin bei technin aprpinim, operatyvins veiklos slaptj dalyvi operatyvini veiksm metu gauta informacija bei jos pagrindu parengta analitin informacija

126

(Valstybs ir tarnybos paslapi statymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktas), t. y. reguliavimas nepakito. Byloje nebuvo gino, kad operatyvinio tyrimo duomenys byloje R iki duomen islaptinimo statymo nustatyta tvarka sudar valstybs paslapt. Asmuo jam patikt ar tarnybos metu suinot slaptint informacij privalo saugoti vis tokios informacijos slaptinimo termin (Valstybs ir tarnybos paslapi statymo, galiojusio neteistos veikos padarymo metu, 14 straipsnio 1 dalis). Kadangi specialios ekspert komisijos, pasiliusios panaikinti leidim dirbti ar susipainti su slaptinta informacija, sprendim dl A. S. primimo metu bei io leidimo panaikinimo metu jau galiojo Valstybs ir tarnybos paslapi statymas (sigaliojo 2004 m. gegus 1 d.), paymtina, jog jo 45 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta pareiga, kilus tarimams, kad yra prarasta ar neteistai atskleista slaptinta informacija, atlikti patikrinim remiantis paslapi subjekto vadovo sprendimu. Patikrinimo metu turi bti: 1) nustatyta ir patvirtinta prarastos ar atskleistos slaptintos informacijos slaptumo yma, turinys bei apimtis; 2) nustatyti asmenys, kuri veiksmai galjo lemti slaptintos informacijos praradim ar atskleidim; 3) vardyti asmenys, kurie ia informacija disponavo ar kurie buvo su ja susipain; 4) nustatytos slaptintos informacijos praradimo ar atskleidimo aplinkybs (statymo 45 straipsnio 6 dalis). Patikrinimas, remiantis iomis statymo nuostatomis, nebuvo atliekamas, taiau, teisj kolegijos teigimu, tai nedaro takos sprendim dl leidimo panaikinimo teistumui, nes specialios ekspert komisijos, pasiliusios panaikinti leidim dirbti ar susipainti su slaptinta informacija, sprendim dl pareikjo primimo metu bei io leidimo panaikinimo metu galiojusio Valstybs ir tarnybos paslapi statymo 13 straipsnis, nustatantis specialios ekspert komisijos kompetencij, ir 18 straipsnis, nustatantis leidimo dirbti ar susipainti su slaptinta informacija panaikino pagrindus, nenustat imperatyvios taisykls, jog leidimas gali bti panaikintas tik atlikus tyrim pagal statymo 45 straipsnio 6 dal, todl komisijos sprendimo dl silymo panaikinti leidim bei sprendimo j panaikinti teistumas bei pagrstumas vertintinas pagal tai, ar komisija ir staigos vadovas surinko pakankamai rodym, kuriais remiantis pripainta, jog pareikjas padar iurkt Valstybs ir tarnybos paslapi statyme nustatytos darbo su slaptinta informacija tvarkos paeidim, dl kurio valstybs paslapt sudaranti informacija apie operatyvin veikl galjo bti neteistai perduota (atskleista). Pirmosios instancijos teismas padar ivad, jog administracinje byloje nepakanka rodym teigti, kad pareikjas iurkiai paeid Valstybs ir tarnybos paslapi statyme nustatyt darbo su slaptinta informacija tvark. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, tikrindama neapskstosios sprendimo dalies teistum bei pagrstum Administracini byl teisenos statymo 136 straipsnio pagrindu, konstatavo, jog tokios teismo ivados yra neteisingos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurod, jog garso ir vaizdo raas gali bti rodymu byloje, kai jis buvo daromas statymo nustatyta tvarka (Administracini byl teisenos statymo 57 straipsnio 5 dalis). Taiau teisj kolegija padar ivad, kad operatyvinis garso ir vaizdo raas, perirtas apeliacins instancijos teisme, atitinka anksiau pamintus rodinjimo priemonms keliamus statymo reikalavimus. Remiantis Operatyvins veiklos statymo 3 straipsniu konstatuota, kad operatyvins veiklos udavinys yra ir valstybs paslapi apsauga (statymo 5 straipsnio 7 punktas), todl iuo atveju operatyvin apklausa (garso ir vaizdo raas) atitinka pagrindinius reikalavimus, keliamus operatyvinei veiklai siekiant utikrinti valstybs paslapi apsaug, ir gali bti panaudota iems tikslams (statymo 17 straipsnio 2 dalis). Dl to operatyvinis garso ir vaizdo raas yra tinkamas rodymas pagal Administracini byl teisenos statymo 57 straipsn sprendiant gin dl leidimo dirbti ar susipainti su slaptinta informacija panaikinimo. vertinusi byloje surinktus rodymus, kolegija padar ivad, jog byloje rodyta, kad pareikjas padar iurkt Valstybs ir tarnybos paslapi statyme nustatytos darbo su slaptinta informacija tvarkos paeidim, dl kurio valstybs paslapt sudaranti informacija apie operatyvin veikl buvo perduota (atskleista), o dl tokios veikos leidimas dirbti ar susipainti su slaptinta informacija teistai panaikintas Valstybs ir tarnybos paslapi statymo 18 straipsnio 1 dalies 2

127

punkto pagrindu. Nutarimas nutraukti ikiteismin tyrim, nes nesurinkta pakankamai duomen, pagrindiani pareikjo kalt padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudiamojo kodekso 125 straipsnio l dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. atskleidus valstybs paslapt ir piktnaudiavus tarnyba, teismo, nagrinjanio administracin gin, vertinimo dl pareikjo veiksm, sudarani Valstybs ir tarnybos paslapi statymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyt paeidim, nevaro (Administracini byl teisenos statymo 58 straipsnis). vertindama tai, kad Generalinis prokuroras 2004 m. rugpjio 10 d. pradjo ikiteismin tyrim dl A. S. galimos nusikalstamos veikos padarymo, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta ivada, jog specialiosios ekspert komisijos protokolinis nutarimas silyti Specialij tyrim tarnybos direktoriui panaikinti pareikjo leidim dirbti ar susipainti su slaptinta informacija pagal Valstybs ir tarnybos paslapi statymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkt, kai dl pareikjo veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas (Valstybs ir tarnybos paslapi statymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas), o taip pat tokio protokolo patvirtinimu ireiktas sprendimas leidim panaikinti nurodytu pagrindu yra teistas ir pagrstas. Dl pareikjo atleidimo i tarnybos pagal Specialij tyrim tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalies 6 punkt teisj kolegija nurod, jog Specialij tyrim tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad pareignas gali bti atleidiamas i tarnybos, kai jam statym nustatyta tvarka atimamos specialiosios teiss, susijusios su jo tiesiogini pareig atlikimu. Pareikjas neginija, kad specialioji teis dirbti ir susipainti su valstybs paslapt sudarania informacija yra susijusi su jo tiesiogini pareig atlikimu. Tokios teiss netekimas (leidimo panaikinimas statym nustatytais pagrindais) yra pagrindas atleisti pareign i tarnybos, taiau atleidimas Specialij tyrim tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais nra imperatyvi statymo nuostata Statute vartojama svoka: Tarnybos pareignas gali bti atleidiamas, o tai reikia ne tik pareign primusio tarnyb asmens teis atleisti j i tarnybos, bet ir pareig vertinti taikomos vidaus administravimo priemons atitikim konstituciniams teisins valstybs principams, iuo atveju tai ypa lieia proporcingumo princip. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodio 13 d. nutarime aikindamas konstitucin proporcingumo princip yra pabrs, jog nustatant teisinius apribojimus u teiss paeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kur nustatytos teisins priemons turi bti btinos demokratinje visuomenje ir tinkamos siekiamiems teistiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tiksl ir priemoni turi bti pusiausvyra), jos neturi varyti asmens teisi labiau, negu reikia iems tikslams pasiekti. Vertinant Statute tvirtint teisin reguliavim konstitucinio proporcingumo principo gyvendinimo aspektu, galima teigti, jog atleidimas i tarnybos Specialij tyrim tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytu pagrindu dl leidimo dirbti ar susipainti su valstybs paslapt sudarania informacija panaikinimo dl pradto ikiteisminio tyrimo paeidia proporcingumo princip ir iuo atveju netaikytinas, nes, siekdamas proporcingumo, statym leidjas numat specialias teisines priemones (teisinius apribojimus) tarnybos pareigno nualinam nuo pareig dl patraukimo baudiamojon atsakomybn vis baudiamosios bylos tyrimo ir nagrinjimo laikotarp (Statuto 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todl taikant norm konkurencijos taisykles atsivelgiant pamint proporcingumo princip, konstatuotina, jog pareikjo atleidimas Specialij tyrim tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytu pagrindu dl leidimo dirbti ar susipainti su valstybs paslapt sudarania informacija panaikinimo dl pradto ikiteisminio tyrimo, yra neteistas. Taiau atleidimas tuo paiu teisiniu pagrindu, kai leidimas dirbti ar susipainti su valstybs paslapt sudarania informacija panaikinamas dl iurktaus Valstybs ir tarnybos paslapi statyme nustatytos darbo su slaptinta informacija tvarkos paeidimo, dl kurio valstybs paslapt sudaranti informacija apie operatyvin veikl buvo perduota (atskleista), atitinka svarbiausi konstitucini teisins valstybs princip reikalavimus yra proporcinga priemon siekiamam tikslui utikrinti teissaugos informacijos, kurios praradimas arba neteistas atskleidimas daro esmin al valstybs interesams (kovojant su nusikalstamumu,

128

korupcija ir pan.), apsaug pagal Valstybs ir tarnybos paslapi statymo reikalavimus. Kolegija ginijam sakym i esms paliko nepakeist, nes jame nenurodytos veikos (faktai), dl kuri taikytas Specialij tyrim tarnybos statuto 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas atleidimo i tarnybos pagrindas, taiau vertindama tai, jog is sakymas priimtas remiantis Specialiosios ekspert komisijos ivadomis, anksiau pamint motyv pagrindu pripastama, kad pareikjo atleidimas remiantis Specialij tyrim tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalies 6 punktu dl leidimo dirbti ar susipainti su valstybs paslapt sudarania informacija panaikinimo dl pradto ikiteisminio tyrimo yra neteistas, taiau pareikjas tuo paiu teisiniu pagrindu teistai atleistas, panaikinus leidim dirbti ar susipainti su valstybs paslapt sudarania informacija dl iurktaus Valstybs ir tarnybos paslapi statyme nustatytos darbo su slaptinta informacija tvarkos paeidimo, dl kurio valstybs paslapt sudaranti informacija apie operatyvin veikl buvo perduota (atskleista). 6. Saugumo pareign atleidimas i tarnybos pagal Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento statut 6.1. Taikytina teis Saugumo pareign atleidimo i tarnybos pagrindus, tvark, slygas bei pareignams taikomas garantijas nustato Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento statutas80: 22 straipsnis. Atleidimo i tarnybos pagrindai 1. Saugumo pareignas i tarnybos Saugumo departamente atleidiamas: 1) jam atsistatydinus; 2) siteisjus teismo nuosprendiui, kuriuo pareignui yra paskirta bausm u tyin nusikaltim ar nusikaltim valstybs tarnybai arba bausm, dl kurios jis negali eiti savo pareig; 3) neteks Lietuvos Respublikos pilietybs; 4) Atestacijos komisijos sprendimu pripaintas netinkamu tsti tarnyb; 5) sulaus priesaik; 6) kai jis pagal medicinos ar invalidum nustatanios komisijos ivad negali tsti tarnybos; 7) neilaiks bandomojo laikotarpio; 8) paaikjus, kad priimant tarnyb buvo nuslpti ar pateikti neatitinkantys tikrovs duomenys (dokumentai), dl kuri asmuo negaljo bti priimtas tarnyb; 9) kai jis savo poelgiu tarnybos ar ne tarnybos metu emina saugumo pareigno vard; 10) paaikjus io Statuto 11 ar 16 straipsniuose nurodytai aplinkybei; 11) kai jis padaro drausmin nusiengim, jei prie tai jam nors vien kart per paskutinius 12 mnesi buvo taikyta drausmin nuobauda grietas papeikimas ar grietesn nuobauda; 12) kai jam u drausmin nusiengim taikoma drausmin nuobauda atleidimas i tarnybos; 13) sulauks io Statuto 47 straipsnyje nustatyto amiaus arba itarnavs statym nustatyt laikotarp vidaus reikal, Specialij tyrim tarnybos, valstybs saugumo, krato apsaugos, prokuratros, Kaljim departamento pareign ir kari valstybinei pensijai gauti, jeigu jo tarnybos laikas nustatyta tvarka nebuvo pratstas arba baigsi jo tarnybos pratsimo terminas; 14) dl darbo organizavimo pakeitim mainant darbuotoj skaii; 15) kai statym nustatytais atvejais tarnyb grta pirmiau ias pareigas js pareignas;
80

Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento statutas, patvirtintas 2002 m. liepos 5 d. statymu Nr. IX1042.

129

16) kai jam statym nustatyta tvarka atimamos specialiosios teiss, susijusios su jo tiesiogini pareig atlikimu; 17) kai jis atsisako dirbti pakeitus tarnybos slygas io Statuto 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 21 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais; 18) kai jis yra laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorini dien i eils arba daugiau kaip 140 kalendorini dien per paskutinius 12 mnesi, jeigu statym nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesn laik, ir jeigu neatvykimas darb nesusijs su kno sualojimu, suluoinimu ar kitu sveikatos sutrikimu, atsiradusiu einant tarnybines pareigas. 2. Saugumo pareigno vardo eminimas veika, kuria pareignas paemina Saugumo departamento autoritet, sudaro neigiam klaiding visuomens nuomon apie Saugumo departament, jo pareignus. 23 straipsnis. Saugumo pareigno atleidimas i tarnybos jam atsistatydinus 1. Saugumo pareignas turi teis atsistatydinti savo noru, apie tai ratu spjs Saugumo departamento generalin direktori ne vliau kaip prie 14 kalendorini dien. Jeigu generalinis direktorius sutinka, tarnyba gali bti nutraukta prajus 3 kalendorinms dienoms nuo praymo padavimo. 2. Jei praymas atleisti i tarnybos pagrstas pareigno liga ar invalidumu, trukdaniais tinkamai atlikti tarnybines pareigas, jis turi bti patenkintas nuo pareigno prayme nurodytos dienos. 3. Saugumo pareignas turi teis ataukti praym ne vliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos, jei nra priimtas generalinio direktoriaus sakymas dl atleidimo iuo pagrindu. 24 straipsnis. Reikalavimai atleidiant i tarnybos 1. Negalima atleisti saugumo pareigno i tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ar atostog metu, iskyrus atleidim pagal io Statuto 22 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 8, 16, 18 punktus. Jei saugumo pareignas atleistas i tarnybos paeidiant i nuostat, jo atleidimo diena laikoma kita po atostog ar kita po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena. 2. Negalima atleisti i tarnybos Saugumo departamente nios moters, taip pat motinos arba tvo, auginani vaik iki 3 met, jeigu nra i saugumo pareign kalts. 3. Atleisti saugumo pareign i tarnybos pagal io Statuto 22 straipsnio 1 dalies 14 punkt galima tik spjus j ratu prie 2 mnesius. Niai moteriai (kai Saugumo departamentas ar specialios paskirties staiga likviduojama), moteriai ar vyrui, vieniems auginantiems vaik (vaikus) iki 14 met, asmeniui, kuriam iki teiss gauti vis senatvs pensij liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatom atleidim i tarnybos turi bti praneama ratu prie 4 mnesius. Jei saugumo pareignas atleidiamas i tarnybos nepasibaigus spjimo laikui, jo atleidimo data perkeliama iki to laiko, kada turjo pasibaigti spjimo terminas. 4. Atleisti saugumo pareign i tarnybos pagal io Statuto 22 straipsnio 1 dalies 14 ir 15 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nra galimybs j perkelti lygiareikmes pareigas arba saugumo pareigno sutikimu emesnes pareigas. 25 straipsnis. Atleidimo i tarnybos tvarka 1. Saugumo pareignai i tarnybos atleidiami Saugumo departamento generalinio direktoriaus sakymu, iskyrus pareignus, atleidiamus Respublikos Prezidento dekretu. 2. Atleidiamas i tarnybos saugumo pareignas Saugumo departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka privalo ne vliau kaip atleidimo dien grinti tarnybin ginkl, specialisias priemones, tarnybin paymjim, tarnybin enkl, dokumentus bei kitas darbo priemones, kurias jis gavo eidamas tarnybines pareigas.

130

6.2. Teism praktikoje teiss norm, reglamentuojanios saugumo pareign atleidim i tarnybos, taikymo pavyzdi yra maai dl itin retai pasitaikani ios kategorijos gin. Pamintina tik viena byla. Administracinje byloje Nr. A-381/2004 A. P. kreipsi teism, praydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento generalinio direktoriaus sakym, kuriuo jis atleistas i pareig u saugumo pareigno vardo paeminim, grinti j ankstesnes pareigas bei priteisti i atsakovo vidutin darbo umokest u priverstins pravaiktos laik u laikotarp. Be argument, kuriais pareikjas neig padars neteist veik, jis taip pat nurod, jog Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento statymas ir Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento statutas detaliai nereglamentuoja tarnybini nusiengim tyrimo tvarkos. Valstybs saugumo departamento statuto 34 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad drausmini nusiengim tvark sakymu nustato Valstybs saugumo departamento generalinis direktorius. Kadangi tokia tvarka nebuvo patvirtinta, atsakovas privaljo taikyti Vyriausybs 2002 m. birelio 25 d. nutarimu Nr. 977 Dl tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams tvarkos, taiau atsakovas nesilaik nutarimu patvirtintos Tvarkos reikalavim. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, atmesdama pareikjo apeliacin skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nutartyje nurod, jog Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad statutiniams valstybs tarnautojams io statymo nuostatos taikomos tiek, kiek j statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatins tarnybos statymas, iskyrus io statymo nustatyt darbo apmokjimo tvark. Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento statuto 34 straipsnio 5 dalis nustato, kad drausmini nusiengim tyrimo tvarka nustatoma Saugumo departamento generalinio direktoriaus sakymu. I byloje esani dokument ir atsakovo paaikinim matyti, kad Valstybs saugumo departamento pareign padaryt drausmini nusiengim tyrimo tvarka reglamentuota generalinio direktoriaus 2002 m. spalio 8 d. sakymu Nr. 52KF, todl kolegija pripaino nepagrstu pareikjo (apelianto) apeliacinio skundo argument, jog vadovaujantis Valstybs tarnybos statymo 4 straipsnio 2 dalimi atsakovas pareikjo padaryt nusiengim privaljo tirti Vyriausybs 2002 m. birelio 25 d. nutarimo Nr. 977 nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento statuto 22 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad saugumo pareignas i tarnybos Saugumo departamente atleidiamas, kai jis savo poelgiu tarnybos ar ne tarnybos metu emina saugumo pareigno vard. Kadangi tai yra atskiras atleidimo i tarnybos pagrindas, todl nra btina, kad prie atleidiant iuo pagrindu asmen, jam nors vien kart per paskutinius 12 mnesi bt buvusi taikyta drausmin nuobauda. Dl to ios bylos isprendimui nereikmingas pareikjo (apelianto) apeliacinio skundo argumentas, jog drausmin nuobauda, kuri buvo atsivelgta atleidiant pareikj i tarnybos, jo neteist veiksm, atsakovo vertint kaip pareigno vardo paeminimas, vykdymo metu negaliojo. Teisj kolegija konstatavo, jog i byloje esani rodym matyti, kad apie pareikjo neteistus veiksmus, kurie emina Valstybs saugumo departamento pareigno vard, tapo inoma UAB Lietuvos geleinkeliai bei UAB Ryt prekybos korporacija darbuotojams. Bdamas Valstybs saugumo departamento statutinis valstybs tarnautojas, turintis galiojimus vykdyti specifinio pobdio operatyvin veikl, pareikjas savo neteistais veiksmais suteik UAB Lietuvos geleinkeliai bei UAB Ryt prekybos korporacija darbuotojams pagrind manyti, kad ios institucijos operatyviniai darbuotojai, privalantys vykdyti neskaidri veik prevencij, patys prisideda prie neskaidri veik atlikimo. Tuo pareikjas sudar klaiding visuomens nuomon apie Valstybs saugumo departament, sukompromitavo savo bei institucijos vard, griov pasitikjim ia institucija. VIII SKYRIUS SOCIALINS IR KITOS GARANTIJOS

131

1. Valstybs tarnautoj socialins ir kitos garantijos pagal Valstybs tarnybos statym Valstybs tarnautoj socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Valstybs tarnybos statymo VIII skyriuje tvirtintos teiss normos. Prie toki garantij statym leidjas priskiria: garantijas atostogas, privalom draudim valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu, garantijas valstybin socialinio draudimo pensij pagal Valstybini socialinio draudimo pensij statym, ieitines imokas ir kompensacijas statyme numatytais pagrindais, garantijas gauti pasilymus dirbti kit darb, kai naikinama pareigyb, o taip pat gauti praneim ratu apie pareigybs panaikinim. iame skyriuje, be to, nustatyti atvejai, kada valstybs tarnautojui paliekamos einamos pareigos ir darbo umokestis, nustatyta teis gauti imokas u mokymosi ir komandiruots ilaidas, taip pat teis paalp ir kai kurios kitos garantijos. Teiss norm, reglamentuojani pareig silyti kit darb, kai naikinama pareigyb, o taip pat teis gauti praneim ratu apie pareigybs panaikinim, taikymo ir aikinimo taisykls jau aptartos anksiau, aptariant teism praktik bylose dl atleidimo i valstybs tarnybos panaikinus pareigyb. Gin dl kit Valstybs tarnybos statymo VIII skyriuje reglamentuojam garantij taikymo teism praktikoje pasitaiko labai retai. Dl ios prieasties reikming teiss taikymo taisykli dl i garantij teism praktikoje nesuformuluota.
81

2. Garantijos vidaus tarnybos pareignams pagal Vidaus tarnybos statut Socialines ir kitas garantijas vidaus tarnybos pareignams nustato Vidaus tarnybos statutas82. Tarp ios kategorijos byl pamintina tik viena, kuriose buvo sprendiamas ginas dl kompensacijos sualojus sveikat priteisimo. 2.1. Taikytina teis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatyta: <...> 3. Pareignui, kuris buvo sualotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba dl tarnybos, imokama nuo vieneri iki penkeri met (nuo 12 iki 60 mnesi) jo darbo umokesi dydio kompensacija. Nustatomos ios kompensacijos: 1) I grups invalidams dl sualojimo 60 mnesi darbo umokesi dydio; 2) II grups invalidams dl sualojimo 48 mnesi darbo umokesi dydio; 3) III grups invalidams dl sualojimo 36 mnesi darbo umokesi dydio; 4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju 24 mnesi darbo umokesi dydio; 5) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju 18 mnesi darbo umokesi dydio; 6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju 12 mnesi darbo umokesi dydio. 4. Vidaus reikal profesinio mokymo staig kursanto uvimo ar sualojimo per profesin ar vadin mokym atveju kompensacijos mokamos io straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytomis slygomis ir tvarka, iskyrus tai, kad kompensacij dydis apskaiiuojamas pagal vykio metu Vyriausybs nustatyt minimalij mnesin alg. 5. Ar pareigno mirtis arba sveikatos sutrikdymas yra susijs su tarnybini pareig atlikimu ar jo tarnyba, o kursanto su profesiniu ar vadiniu mokymu, nustatoma vidaus reikal ministro nustatyta tvarka. 6. iame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu:
81 82

Valstybs tarnybos statymo pakeitimo statymas, priimtas 2002 m. balandio 23 d. statymu Nr. IX-855. Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandio 29 d. statymu Nr. IX-1538.

132

1) pareignas ar kursantas uvo arba susialojo darydamas tyin nusikaltim ar baudiamj nusiengim; 2) pareigno uvimo arba susialojimo prieastis buvo su tarnybini pareig atlikimu nesusijs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotini, psichotropini arba kit svaigij mediag, o kursanto uvimo arba susialojimo prieastis buvo nesusijusi su jo profesiniu ar vadiniu mokymu; 3) pareignas ar kursantas nusiud, ksinosi nusiudyti ar tyia susialojo; 4) pareignas ar kursantas uvo ar susialojo eismo vykio metu, jei vairavo transporto priemon neturdamas teiss jos vairuoti arba perdav j vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit svaigij mediag arba neturiniam teiss jos vairuoti; 5) pareigno ar kursanto sveikata sutriko ar jis mir dl ligos, ir tai nesusij su tarnybini pareig atlikimu arba profesiniu ar vadiniu mokymu; 6) pareigno ar kursanto mirties arba susialojimo prieastis buvo smoningas, su tarnybiniu btinumu nesusijs saugumo taisykli paeidimas. 7. Jeigu pareignas ar kursantas mir ar susialojo dl savo paties didelio neatsargumo, atsivelgiant jo kalts dyd, kompensacija gali bti sumainama arba nemokama. Ginai dl atsisakymo mokti kompensacij nagrinjami teiss akt nustatyta tvarka. 8. Pareigno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsn nustato Centrin medicinos ekspertizs komisija Vyriausybs nustatyta tvarka. Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijs su tarnybini pareig atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikal profesinio mokymo staig kursanto su profesiniu ar vadiniu mokymu, taisykles vidaus reikal ministras patvirtino 2004 m. balandio 23 d. sakymu Nr. 1V-138. 2.2. Teism praktika kai kurios teiss taikymo taisykls 2.2.1. Administracinje byloje Nr. A-327/2005 V. B. kreipsi teism, praydamas pareigoti atsakov Valstybs sienos apsaugos tarnyb prie Vidaus reikal ministerijos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 6 punktu imokti jam 12 mnesini darbo umokesi dydio kompensacij u 2003 m. liepos 27 d. patirt traum vykstant tarnyb. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. gruodio 6 d. sprendimu pareikjo skund tenkino ir pareigojo atsakov statym nustatyta tvarka imokti V. B. priklausani kompensacij u patirt sualojim Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, patenkinusi atsakovo apeliacin skund ir nauju sprendimu pareikjo praym atmetusi, nurod, kad pareikjas 2003 m. liepos 27 d., pakeliui tarnyb, lipdamas i mikroautobuso susieid koj, patyr lengv sveikatos sutrikdym bei gavo atitinkam socialinio draudimo imok. Kitos galimos kompensacijos pareign sveikatos sutrikdymo atvejais numatytos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje. iai bylai yra svarbi Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostata, kad pareignui, kuris buvo sualotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba dl tarnybos, imokama nuo vieneri iki penkeri met jo darbo umokesi dydio kompensacija. Lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatyta 12 mnesi darbo umokesio dydio kompensacija. Kaip matyti i mintos normos analizs, kompensacija pareignui turi bti mokama dviem atvejais. Pirmuoju, kuomet pareignas buvo sualotas ar susirgo eidamas tarnybines pareigas ar dl tarnybos. Svoka eidamas tarnybines pareigas reikia, kad kompensacija pareignui turi bti mokama, kuomet jis sualojamas ar suserga tuo metu, kai eina tarnybines pareigas. Be to, btina nustatyti prieastin ry tarp tarnybos pareig jimo ir pareigno kno sualojimo. Byloje esantys rodymai liudija, kad pareignas traum patyr dar tik vykdamas darb, todl teisj kolegija nusprend, kad iuo atveju prieastinio ryio tarp pareig jimo ir pareigno kno sualojimo nra. Antruoju atveju btina nustatyti, kad pareignas buvo sualotas dl tarnybos, t. y. btina

133

nustatyti prieastin ry tarp pareigno tarnyboje atlikt ar atliekam pareig ir kno sualojimo, arba, kad treij asmen neteistos veikos prie pareign motyvu buvo pareigno tarnyboje atlikti veiksmai. ioje byloje toki aplinkybi taip pat nenustatyta. Paymtina, kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio paskirtis suteikti papildomas garantijas pareignams, kurios yra didesns u numatytas privalomojo valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojaniuose teiss aktuose. Taiau tuo pat metu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje yra tvirtintos slygos, kurios riboja toki kompensacij mokjim. Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, kompensacijos mokamos tik tuomet, kai tarnybini pareig jimas arba tarnyba buvo kno sualojimo ar susirgimo prieastimi. Teisj kolegija padar ivad, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aikino Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dal, todl prim neteist ir naikintin sprendim.