1. K VADINAME ORGANIZACIJA? .............................................................................................................................................. 4 2. KAIP SKIRSTOMOS ORGANIZACIJOS PAGAL VEIKLOS POBD? ............................................................................................... 4 3. ORGANIZACIJA KAIP SISTEMA? ............................................................................................................................................... 4 4.

SRAUTAI IR GRTAMASIS RYYS ATVIROJE ORGANIZACIJOJE?............................................................................................... 4 5. KAS YRA POSISTEMS? ........................................................................................................................................................... 4 6. JIM IR IJIM PARAMETRAI? ........................................................................................................................................... 4 7. ORGANIZACIJOS SUDTINS DALYS (5)? ................................................................................................................................. 4 8. ORGANIZACIJOS SUDTINI DALI MODELIS? ....................................................................................................................... 4 9. K ORIENTUOTI ORGANIZACIJOS TIKSLAI? ........................................................................................................................... 5 10. K VADINAME ORGANIZACIN STRUKTRA? ....................................................................................................................... 5 11. KAIP APIBDINTUMTE ORGANIZACIJOS UDUOTIS? .......................................................................................................... 5 12. KAIP APIBDINTUMTE TECHNOLOGIJ? ............................................................................................................................. 5 13. KAIP WOODWARD SKIRSTO ORGANIZACIJAS PAGAL GAMYBOS TECHNOLOGIJAS? .............................................................. 5 14. MONS ORGANIZACIJOJE? .................................................................................................................................................. 5 15. ORGANIZACIJA IR IORIN APLINKA. IORINS APLINKOS CHARAKTERISTIKOS. ................................................................... 5 16. ORGANIZACIJOS TEORIJA: ISTORINIS ASPEKTAS. KAIP ISTORIKAI KITO ORGANIZACIJA? ..................................................... 6 17. ORGANIZACIJOS NAGRINJIMAS KAIP SISTEMOS SUSIDEDANIOS I TARPUSAVYJE SUSIJUSI DALI. ............................... 6 18. ORGANIZACIJOS ANALIZ J SUGEBJIMO APDOROTI INFORMACIJ PRASME, SIEKIANT SUMAINTI NEAPIBRTUM PRIIMANT VALDYMO SPRENDIMUS. .......................................................................................................................................... 6 19. SITUACINIS POIRIS. ........................................................................................................................................................... 7 20. RADIKALAUS HUMANIZMO TEORIJA. ................................................................................................................................... 7 21. CHAOSO TEORIJA. ................................................................................................................................................................. 7 22. KOKIE YRA ORGANIZACIJOS GYVAVIMO CIKLAI? .................................................................................................................. 7 23. APIBDINKITE VERSLO PRADIOS STADIJ? ......................................................................................................................... 7 24. APIBDINKITE KOLEKTYVIZMO STADIJ? ............................................................................................................................. 7 25. APIBDINKITE FORMALIZAVIMO STADIJ? .......................................................................................................................... 8 26. APIBDINKITE VYSTYMOSI STADIJ? .................................................................................................................................... 8 27. ORGANIZACIN STRUKTRA IR JOS PROJEKTAVIMAS. KAS VYKSTA ORG. PROJEKTAVIMO METU?....................................... 8 28. KAS TAI YRA ORGANIZACIN STRUKTRA? ........................................................................................................................... 8 29. K RODO IR APIMA ORGANIZACIN STRUKTRA. KOKIE YRA 3 PAGRINDINIAI KOMPONENTAI? PIRMIEJI 2 SUDARO ORG. STRUKTROS PAGRIND, 3 IASIS PARODO PADALINI, DARBUOTOJ TARPUSAVIO RYIUS. ................................................. 9 30. KUR ATSISPINDI ORGANIZACIN SISTEMA? .......................................................................................................................... 9 31. IVARDINKITE STRUKTROS MATMENIS (4). ........................................................................................................................ 9 32. APIBDINKITE DARBO PASIDALIJIM. .................................................................................................................................. 9 33. APIBDINKITE DEPARTAMENTACIJ. ................................................................................................................................... 9 34. IVARDINKITE STRUKTR TIPUS (7) .................................................................................................................................... 9 35. APIBDINKITE PAPRAST STRUKTR (6 IR 2:2). ............................................................................................................... 10 36. APIBDINKITE FUNKCIN STRUKTR................................................................................................................................ 10 37. FUNKCINS STRUKTROS PRIVALUMAI IR TRKUMAI (7 IR 7)............................................................................................ 10 38. KOKIOSE ORGANIZACIJOSE TAIKOMA FUNKCIN STRUKTRA IR KOKIOSE NETAIKOMA?................................................... 11 39. APIBDINKITE DIVIZIN STRUKTR. ................................................................................................................................. 11 40. DIVIZIN STRUKTRA ORIENTUOTA PRODUKT. PAGRINDINIAI BRUOAI. ...................................................................... 11

41. DIVIZIN STRUKTRA ORIENTUOTA VARTOTOJ. PAGRINDINIAI BRUOAI. ..................................................................... 11 42. DIVIZIN STRUKTRA ORIENTUOTA REGION. PAGRINDINIAI BRUOAI. ......................................................................... 11 43. DIVIZINS STRUKTROS PRIVALUMAI IR TRKUMAI (7) IR (5)............................................................................................ 12 44. KOKIOMS ORGANIZACIJOMS BDINGA DIVIZIN STRUKTRA (3)? .................................................................................... 12 45. APIBDINKITE HIBRIDIN STRUKTR. PAGRINDINIAI JOS BRUOAI. ................................................................................ 12 46. APIBDINKITE MATRICIN STRUKTR. PAGRINDINIAI JOS BRUOAI................................................................................ 12 47. MATRICINS STRUKTROS PRIVALUMAI IR TRKUMAI (9:6).............................................................................................. 13 48. MATRICINS STRUKTROS ORGANIZACIJOS. KOKIOS JOS (4)? ............................................................................................ 13 49. APIBDINKITE KOMANDIN STRUKTR. .......................................................................................................................... 14 50. APIBDINKITE TINKLIN STRUKTR. PRIVALUMAI IR TRKUMAI (5:3) ............................................................................ 14 51. APIBDINKITE ADMINISTRACIN HIERARCHIJ. KAS TAI YRA? ........................................................................................... 15 52. STRUKTR AUKTIS IR PLOTIS. PRIVALUMAI IR TRKUMAI PLOKIOS IR AUKTOS HIERARCHIJOS ................................ 15 53. AUKTOS IR PLOKIOS STRUKTR PAVYZDIAI. ............................................................................................................. 15 54. NUO KO PRIKLAUSO OPTIMALUS VALDYMO KONTROLS MASTAS?................................................................................... 16 55. APIBDINKITE CENTRALIZACIJ IR DECENTRALIZACIJ. APIBRIMAI. ............................................................................... 16 56. KOKIOS CHARAKTERISTIKOS APIBDINA KIEK DUOTOJI ORGANIZACIJA PALYGINUS SU KITOMIS YRA CENTRALIZUOTA (4)? ................................................................................................................................................................................................. 16 57. KAS NULEMIA KONKREIOS ORGANIZACIJOS CENTRALIZACIJOS LAIPSN (8)? .................................................................... 17 58. CENTRALIZACIJOS (7:9) IR DECENTRALIZACIJOS (6:7) PRIVALUMAI IR TRKUMAI .............................................................. 17 59. KAIP APIBDINTUMTE MECHANIN IR ORGANIN STRUKTROS MODELIUS. KUO PASIYMI MECHANINIS IR KUO PASIYMI ORGANINIS (5:6)? ..................................................................................................................................................... 18 60. KAS NULEMIA ORGANIZACINI STRUKTR FORM (4)? .................................................................................................. 18 61. KAIP ORGANIZACIN STRUKTRA REAGUOJA IORINS APLINKOS NEAPIBRTUM (4)? ............................................... 18 62. DARBUOTOJ IR PADALINI SKAIIAUS KEITIMAS. ............................................................................................................ 18 63. ORGANIZACINIS DIFERENCIJAVIMAS (PASIDALIJIMAS) IR INTEGRAVIMAS (KOORDINAVIMAS). ......................................... 18 64. KONTROLS VAIDMUO ORGANIZACINJE STRUKTROJE. .................................................................................................. 19 65. PLANAVIMAS IR PROGNOZAVIMAS. KAIP VEIKIA 4 BDAS ORGANIZACIJOS REAGAVIMO APLINKOS NEAPIBRTUM? . 19 66. APLINKOS NEAPIBRTUMAS IR ORGANIZACIJ REAKCIJA J. LENTELS. .......................................................................... 19 67. ORGANIZACIJOS STRATEGIJA KAIP VEIKSNYS LEMIANTIS JOS STRUKTR. KAS TAI YRA STRATEGIJA? KOKIE ISKIRIAMI 2 POIRIAI ORGANIZACINS STRATEGIJOS IR STRUKTROS RY? .......................................................................................... 20 68. ORGANIZACIJ STRATEGIJOS. 3 ASPEKTAI. 3 STRATEGIJOS. ............................................................................................... 20 69. KAIP PAGAL PRODUKT IR RINK KITIMO MAST MILESAS IR SNOWAS SUKLASIFIKAVO ORGANIZACIJAS (4)? ................. 20 70. R. MILESO IR C.SNOWO STRATEGIJ TIPAI. LENTEL. ......................................................................................................... 20 71. ORGANIZACIJOS DYDIS IR STRUKTRA. KAIP KINTA AUGANT ORGANIZACIJAI JOS SUDTINGUMAS, FORMALIZACIJA IR CENTRALIZACIJA? ..................................................................................................................................................................... 21 72. ORGANIZACIJOS TECHNOLOGIJA IR STRUKTRA. KAIP SUSIJ ORGANIZACIJOS TECHNOLOGIJA SU SUDTINGUMU, FORMALIZACIJA IR CENTRALIZACIJA? ....................................................................................................................................... 21 73. KAS LABIAUSIAI TAKOJA VEIKIANIOS ORGANIZACIJOS STRUKTROS RACONALIZAVIM? .............................................. 22 74. ORGANIZACIJOS KULTRA. APIBRIMAS IR 7 SAVYBS PERTEIKIANIOS T KULTR. .................................................... 22 75. KULTR POYMIAI, TIPAI ................................................................................................................................................. 22 76. ORGANIZACIJOS KULTROS FORMAVIMASIS. SCHEMA ...................................................................................................... 22 77. ORGANIZACIJOS KULTROS ISAUGOJIMUI TAK DARANTYS VEIKSNIAI (3) ..................................................................... 23 78. SOCIALIZACIJOS PROCESAS. ETAPAI (3)............................................................................................................................... 23 79. KULTROS PERDAVIMO BDAI (4) ..................................................................................................................................... 23

80. CHARLES HANDY ISKYR 4 KULTR TIPUS, KURI KIEKVIENAS REIKALAUJA SKIRTINGOS ORGANIZACINS STRUKTROS. KOKIE TIE TIPAI? ....................................................................................................................................................................... 23 81. GALIOS KULTRA DZEUSO. PAGRINDINIAI BRUOAI........................................................................................................ 23 82. VAIDMENS KULTRA APOLONO. PAGRINDINIAI BRUOAI ............................................................................................... 24 83. UDUOTIES KULTRA ATNS. PAGRINDINIAI BRUOAI .................................................................................................. 24 84. ASMENS KULTRA DIONIZO. PAGRINDINIAI BRUOAI ..................................................................................................... 24 85. ORGANIZACIJ POKYIAI. IORINS IR VIDINS JGOS SKATINANIOS POKYIUS (4:5) ..................................................... 24 86. PRIEINIMOSI POKYIAMS PRIEASTYS. INDIVIDUALIOS IR ORGANIZACINS (8:10) ........................................................... 25 87. KOKIAIS BDAIS VALDOMI POKYIAI (6)? .......................................................................................................................... 25 88. IVARDINKITE IR APIBDINKITE ORGANIZACINI POKYI TIPUS ...................................................................................... 25 89. ORGANIZACINIO POKYIO PROCESAS. PAGRINDINIAI JO ETAPAI (8). ................................................................................. 26 90. ORGANIZACIJOS VYSTYMAS. PAGRINDINS ORGANIZACIJOS VYSTYMOSI PRIELAIDOS. ..................................................... 26 91. KOKIOS TEIGIAMOS OV PUSS IR RIBOTUMAI (10:10)? ...................................................................................................... 27 92. ORGANIZACIJ TRANSFORMAVIMAS. TRANSFORMACINI POKYI TIPAI (4) ................................................................... 27 93. ORGANIZACIJ TRANSFORMAVIMOSI KONCEPCIJ (PAGAL J SVARBUMO LYG) GRUPS (3) ........................................... 27 93. TARPGRUPIN VEIKLA. KOKIE KINTANTYS REIKALAVIMAI TURI TAKOS JOS VEIKLAI (3) ..................................................... 27 94. SVEIKOS REIKALAVIMAI. SU KUO SUSIJ? TRYS GRUPI TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBS TIPAI. LENTEL. ...................... 27 95. INFORMACIJOS SRAUTO REIKALAVIMAI. APIBDINKITE..................................................................................................... 28 96. INTEGRACIJOS REIKALAVIMAI. ........................................................................................................................................... 28 97. TARPGRUPINIS KONFLIKTAS. KOKIA SITUACIJA VADINAMA KONFLIKTU? ........................................................................... 28 98. TARP KO GALI KILTI GRUPINIAI KONFLIKTAI (5)?................................................................................................................. 28 99. KONFLIKT KILIMO PRIEASTYS (9) .................................................................................................................................... 29 100. DU POIRIAI TARPGRUPINIUS KONFLIKTUS. SCHEMA .................................................................................................. 29 101. KONFLIKT VALDYMO METODAI. PREVENCIJOS METODAI (4) .......................................................................................... 29 102. KONFLIKT VALDYMO METODAI. KONFLIKT SPRENDIMO TECHNIKA (9) ........................................................................ 29 103. DERYB STRATEGIJOS. APIBDINTI LAIMJIMO LAIMJIMO IR LAIMJIMO PRALAIMJIMO STRATEGIJAS (5:5) ........ 30 104. ATEITIES ORGANIZACIJA. CHARAKTERINGI BRUOAI (14) ................................................................................................. 30

1. K VADINAME ORGANIZACIJA? Organizacija tai grup moni susitelkusi bendram darbui, turinti bendrus tikslus bei udavinius ir siekiantys j kartu. 2. KAIP SKIRSTOMOS ORGANIZACIJOS PAGAL VEIKLOS POBD? komercines, nekomercines bei visuomenines. Pagal dyd: mikro mons, vidutins, stambios. 3. ORGANIZACIJA KAIP SISTEMA? Yra udaros ir atviros organizacijos, atviros lankstesns, udaros vienuolynai, kaljimai. 4. SRAUTAI IR GRTAMASIS RYYS ATVIROJE ORGANIZACIJOJE?

Iorin aplinka

Iorin aplinka

jimai (itekliai): -materialiniai; - mogikieji; - informaciniai; - finansiniai.

Transformacijos procesas

Ijimai (rezultatai): - preks ir paslaugos; - informacija; - finansai ir kt.

5. KAS YRA POSISTEMS? Organizacijos dalys, kurios sudaro org. visum. 6. JIM IR IJIM PARAMETRAI? Itekliai ir rezultatai. 7. ORGANIZACIJOS SUDTINS DALYS (5)? Tikslai, uduotys, struktra, mons, technologija 8. ORGANIZACIJOS SUDTINI DALI MODELIS? Iorin aplinka
Uduotis

mons

Tikslai Struktra

Technologija

9. K ORIENTUOTI ORGANIZACIJOS TIKSLAI? Tikslai gali bti orientuoti: - peln ir produktyvum; - socialin atsakomyb; - pltr; - Ir kt. 10. K VADINAME ORGANIZACIN STRUKTRA? Tai ryiai tarp organizacijos padalini, valdymo lygi, funkcini srii. 11. KAIP APIBDINTUMTE ORGANIZACIJOS UDUOTIS? Turi bti laiku atliekamos, skiriamos pagal pareigas, darbo viet. Labai svarbu ar uduotys pasikartojanios ar vienkartins, ar trunka kelet sekundi ar kelet mnesi. 12. KAIP APIBDINTUMTE TECHNOLOGIJ? Tai itekli perdirbimo bdas 13. KAIP WOODWARD SKIRSTO ORGANIZACIJAS PAGAL GAMYBOS TECHNOLOGIJAS? 3 tipus: Vienetins ir ma serij gamybos tipo organizacija. Dideli serij ir masins gamybos (automobiliai) organizacija; Nenutrkstamos gamybos organizacija;

14. MONS ORGANIZACIJOJE? Tai visuma individ, kuri kiekvienas turi turti btiniausi savybi ir gdi, leidiani jam uimti tam tikr viet organizacinje struktroje ir vaidinti atitinkam rol.

15. ORGANIZACIJA IR IORIN APLINKA. IORINS APLINKOS CHARAKTERISTIKOS. Organizacija veikiama i iors tiesiogiai ir netiesiogiai. Iorin aplinka apibdinama remiantis trimis pagrindinmis charakteristikomis: dinamikumas, sudtingumas ir neapibrtumas.

AD
A>, nei vid.neapibrt.apl. Didelis neapibrtumas 1. Daug iorini element veikiani org. Ir jie yra nepanas. 2. . Jie yra nepastovs, kinta danai ir nespjamai

Nestabil i

1. Maai iorini el veikiani org., ir jei yra panas. 2. Jie yra nepastovs, kinta danai ir nespjamai Maas neapibrtumas 1. Maai iorini el veikiani org., ir jei yra panas. 2. Jie yra pastovs, kinta lai.

Vidutinis neapibrtumas 1. Daug iorini element veikiani org. Ir jie yra nepanas. 2. Jie yra pastovs, kinta ltai ir neymiai.

Stabili

Paprasta 16. ORGANIZACIJOS ORGANIZACIJA? 1) 2) 3) 4) 5) 6) 7) TEORIJA:

Kompleksin ISTORINIS ASPEKTAS. KAIP

AS ISTORIKAI KITO

Kaip sistemos susidedanios i tarpusavyje susijusi dali; Sugebjimo apdoroti informacij prasme; Situacinis poiris; Natralios atrankos arba biologinis poiris; Organizacinio mokymosi poiris; Radikalaus humanizmo teorija; Chaoso teorija.

17. ORGANIZACIJOS NAGRINJIMAS KAIP SISTEMOS SUSIDEDANIOS I TARPUSAVYJE SUSIJUSI DALI. Pabria iorins aplinkos reikm. 18. ORGANIZACIJOS ANALIZ J SUGEBJIMO APDOROTI INFORMACIJ PRASME, SIEKIANT SUMAINTI NEAPIBRTUM PRIIMANT VALDYMO SPRENDIMUS. Organizacij informacins teorijos teiginiai: Uduotys skiriasi neapibrtumo laipsniu, pastarasis susijs su darbo vykdymu; Darbo vykdymui reikalinga info, jos apimtis auga, auga ir pajgumai; Organizacins struktros skirtingai sugena apdirbti info; Efektyvum gali padidinti informacijos apimties augimas; Restruktrizavimas gali padti org. veikti efektyviau.

19. SITUACINIS POIRIS. ia pripastama, kad organizacinje veikloje nra vienintelio teisingo kelio. Naujausias poiris NATRALIOS ATRANKOS arba BIOLOGINIS POIRIS organizacij. Pastaruoju metu atsirado ORGANIZACINIO MOKYMOSI POIRIS: kad organizacijos mokosi pagrinde pagal: - 1 gubos kilpos model, kai organizacija mokosi i savo atminties, i savo klaid ir skmi, tokios organizacijos nelink eksperimentuoti; - 2 gubos kilpos model, kai organizacija eksperimentuodama gyja valgum, instinktus kaip veikti vienoje ar kitoje situacijoje, generuojanio mokymo pagrindu parodyti inovatyvum. 20. RADIKALAUS HUMANIZMO TEORIJA. iuo metu naudojama neomarksistin koncepcija: kaip perduoti galiojimus ir ymi savo darbo slyg ir aplinkos kontrol darbuotojams. 21. CHAOSO TEORIJA. i teorija teigia: tam, kad organizacija savo veikloje ivengt chaoso, ji privalo nuolat judti priek, valgytis visomis kryptimis, derinti trumpalaikius tikslus su ilgalaikiais. Sudedamoji teorijos dalis: drugelio efektas, kas reikia, kad net menkiausias vykis aplinkoje, gali sukelti nenuspjamas ir baisias pasekmes organizacijai, nors i pirmo vilgsnio visikai nesusij su organizacija ir toli nuo jos. 22. KOKIE YRA ORGANIZACIJOS GYVAVIMO CIKLAI? 1) 2) 3) 4) Verslo pradios; Kolektyvizmo; Formalizavimo; Verslo vystymosi;

23. APIBDINKITE VERSLO PRADIOS STADIJ? Didiausias dmesys skiriamas produkto sukrimui ir sitvirtinimui, ilikimui rinkoje. Organizacija daniausiai bna maa ir biurokratin. Savininkas pats nustato struktr, kontrol ir atlyginimas u darb pagrsti savininko asmenine nuoira. Bdinga INDIVIDUALISTINIS VADOVAVIMO STILIUS, VERSLUMAS, KRYBIKUMAS. 24. APIBDINKITE KOLEKTYVIZMO STADIJ? Pradedama siekti aiki krypting tiksl. Pagrindinis tikslas pratsti augim. Bdinga: STAIGUS AUGIMAS. Gaminama: KELI PRODUKTAI AR PASLAUGOS; Darbo skatinimas: SAVININKO NUOIRA ATSIVELGIANT KIEKVIENO INDL. Struktra: NEFORMALI. Vyksta uduoi, pareig bei darbo pasidalijimas. Vadovavimo stilius: STIPRUS IR VALINGAS. ioje stadijoje kyla DELEGAVIMO POREIKIO KRIZ. emesnio lygio darbuotojai jauiasi stiprios valdios apriboti.

25. APIBDINKITE FORMALIZAVIMO STADIJ? Irykja biurokratijos bruoai. Struktra: - FORMALI, daug FORMALIZUOT TAISYKLI, PROCEDR. - AIKI HIERARCHIJA ir DARBO PASIDALIJIMAS, - KONTROLS IR DARBO SKATINIMO PRIEMONS, jos beasmens IR FORMALIZUOTOS. Bendraujama maiau ir formaliau. Pagrindinis tikslas: SATBILUMAS IR RINKOS PLTRA. Vadovavimo stilius: DELEGAVIMAS SU KONTROLE, nurodantis VYSTYMOSI KRYPT; BDINGA: spec. inovacini grupi samdymas, papildom produkt krimas, naujos koordinavimo ir kontrols sistemos. TARPUSAVIO RYI MECHANIZMAS TARP AUKIAUSIOS VALDIOS IR ORGANIZACIJOS VEIKLOS VIENET. ioje stadijoje atsiranda PER DIDELIO POPIERIZMO KRIZ. Organizacija BIUROKRATIN. NAUJOVS sunkiai skinasi keli. Organizacija tampa per didel ir SUDTINGA. 26. APIBDINKITE VYSTYMOSI STADIJ? ios stadijos metu randamas sprendimas kaip susidoroti su POPIERIZMO krize. Atsiranda BENDRADARBIAVIMO IR KOMANDIONIO DARBO SUPRATIMAS. Vadybos kompetencijoje: mainti biurokratij ir j racionalizuoti. Organizacija siekiant ilaikyti smulkios organizacijos bruous SUSKALDOMA PADALINIUS. Tampa labai svarbs organizacijos VAIZDIS IR REPUTACIJA. iai stadija ypa bdinga: Atsiranda atsinaujinimo poreikio kriz; Daug organizacij jos neatlaiko ir inyksta (apie 85 proc.); Atsinaujinimo poreikis atsiranda kas 10 ar 20 met stambioms monms ir kas 2 3 metus smulkioms. ios krizs metu ypa reikalingos inovacijos ir racionalizavimas, todl daniausiai iuo metu yra keiiami AUKIAUSIO LYGIO VADOVAI. 27. ORGANIZACIN STRUKTRA IR JOS PROJEKTAVIMAS. KAS VYKSTA ORG. PROJEKTAVIMO METU? Vyksta organizacinio modelio krimas. velgiama organizacijos vid bei ior, kuriamas modelis, kuris vadinamas organizacine struktra. TAI SPRENDIM PRIMIMO PROCESAS, kurio metu vadovai pasirenka toki struktr, kuri atitinka org. strategij, aplink, kurioje organizacijos nariai t strategij gyvendina. 28. KAS TAI YRA ORGANIZACIN STRUKTRA? Tai modelis, kur vadovai sukuria, tam, kad paskirstyt ir koordinuot org. nari darb. Organizacin struktra yra uduoi, galiojim ir atsakomybs sistema, kurios pagalba atliekamas organizacijos darbas.

29. K RODO IR APIMA ORGANIZACIN STRUKTRA. KOKIE YRA 3 PAGRINDINIAI KOMPONENTAI? PIRMIEJI 2 SUDARO ORG. STRUKTROS PAGRIND, 3 IASIS PARODO PADALINI, DARBUOTOJ TARPUSAVIO RYIUS. 1. Organizacin struktra rodo FROMALIUS RYIUS organizacijoje, HIERARCHIJOS lygius, kontrols laipsn ir CENTARLIZAVIMO lyg; 2. Organizacin sistema rodo, kaip i atskir darbuotoj suformuojamos darbo grups, i grupi padaliniai, i j visa organizacija. 3. Organizacin struktra apima padalini komunikavimo tarpusav ir veiklos koordinavimo sistem projektavim. 30. KUR ATSISPINDI ORGANIZACIN SISTEMA? Valdymo schemose, etat srauose, padalini nuostatuose, pareiginiuose nuostatuose ir t.t. 31. IVARDINKITE STRUKTROS MATMENIS (4). Yra maiausiai 4 struktros matmenys: 1) Darbo pasidalijimas; 2) Departamentacija; 3) Administracin hierarchija; 4) Centralizacija ir decentralizacija; 32. APIBDINKITE DARBO PASIDALIJIM. Kai uuot leidusi vienam darbuotojui atlikti visus darbus reikalingus produkto pagaminimui ar paslaugos teikimui, darbai idalinami skirtingiems darbuotojams ar j grupms. Tokiu bdu atsiranda terminas DARBO SPECIALIZACIJA. Ji gali bti plati (kai daug veiksm ir uduoi) ir siaura (kai 1 ar 2 veiksmai ir uduotys). Darbo specializacija svarbus struktrinis mechanizmas, kur vadyba gali panaudoti darbuotoj veiksm kontroliavimui ir koordinavimui. Susiaurinus darbo specializacij vadybai palengvja uduoi kontrol, taiau pasunkja koordinavimas. Siaura specializacija maina darbuotoj pasitenkinim darbu, nes didina MONOTONIJ. 33. APIBDINKITE DEPARTAMENTACIJ. Tai reikia, kad organizacija dalinama atskirus blokus vadinamus padaliniais, sektoriais arba skyriais. Sutelkia dmes tai kaip yra grupuojami PIRMINIAI ORGANIZACIJOS TIKSLAI. Tai uduoi ir darbuotoj grupavimas, panai ir logikai susijusi darbini veikl sugrupavimas struktrines grandis. 34. IVARDINKITE STRUKTR TIPUS (7) 1) 2) 3) 4) 5) 6) 7) Paprasta; Funkcin; Divizin; Hibridin; Matricin; Komandin; Tinklin.

35. APIBDINKITE PAPRAST STRUKTR (6 IR 2:2). Bdinga: Viskas priklauso nuo savininko; Aiki atskaitomyb, didel kontrols apimtis; Maas suskirstymo padalinius laipsnis; Nedaug formalizavimo; Plokia organizacin struktra; Naudojama tik ma organizacij.

Privalumai Pigu, paprasta; Lanksti ir greita.

Trkumai Tinkama ir manoma tik maose organizacijose; Rizikinga, nes viskas priklauso tik nuo 1 mogaus.

36. APIBDINKITE FUNKCIN STRUKTR. Tai organizacin struktra, kurios padaliniai skirstomi pagal tam tikras funkcijas. Dar i sistema vadinama tradicine, klasikine. Funkcija specializuota veikla. Funkcin organizacija turi toki struktrini grandi form, kai asmenys usiimantys ta paia veikla priklauso tam paiam organizaciniam vienetui. Funkcins sritys: marketingas, finansai, gamyba, prekyba ir t.t. 37. FUNKCINS STRUKTROS PRIVALUMAI IR TRKUMAI (7 IR 7) Trkumai Dirbantieji menkai suvokia visos organizacijos tikslus ir problemas; Veikla 1 ame skyriuje maina darbuotoj (bei vadov) platesni gdi vystymo galimyb; Auga administracija, nes funkciniai skyriai turi tendencij augti. Tai didina KATUS. Labai silpnas HORIZONTALUS koordinavimas tarp padalini; Padaliniai gali bti > suinteresuoti savo tiksl realizavimu nei visos organizacijos. Tai padidina KONFLIKT galimyb tarp funkcini srii, bei aukiausio lygio vadovybs ir padalini; Aukiausio lygio vadovams gali bti per sunku koordinuoti visos organizacijos nari FUNKCIJAS; Ltas ir ilgas sprendim primimas; Neaiki veiklos atsakomyb; Lta reakcija aplinkos pokyius, netiktas situacijas; emas inovacij lygis.

Privalumai Specializacija Galimyb gilinti profesines inias; Nurodymus duoda savo srities specialistai Stiprus tarpusavio ryys tarp darbuotoj, dl j vienod interes, palengvina veiksm koordinavim;

Auktas problem sprendimo lygis, sprendim primimas sukoncentruotas organizacijos viruje, tai palengvina valdymo vienov; Efektyviau naudojami itekliai; Mgiama darbuotoj.

38. KOKIOSE ORGANIZACIJOSE TAIKOMA FUNKCIN STRUKTRA IR KOKIOSE NETAIKOMA? TINKA: maose ir vidutinse. Gaminaniose nedidel produkt ir paslaug asortiment. Tose, kuriose maai kinta technologijos. Nedidel padalini priklausomyb vienas nuo kito. Kurios veikia mao neapibrtumo iorinje aplinkoje. Kuri tikslas: VIDINIS EFEKTYVUMAS, FUNKCINI TIKSL AKCENTAVIMAS. NETINKA: organizacijose, kurios veikia tarptautiniu mastu (tokioms tinka divizin struktra), kurio yra didels ir silo plat asortiment preki ei paslaug, bei isidst geografikai plaiai. 39. APIBDINKITE DIVIZIN STRUKTR. Veikia skirtinguose geografiniuose regionuose. Bdinga vartotoj pozicionavimas, platus asortimentas. Kai organizacija dalinama padalinius orientuojantis 3 kryptimis: Pagal produkt (paslaug); Pagal vartotoj; Pagal geografin padt.

40. DIVIZIN STRUKTRA ORIENTUOTA PRODUKT. PAGRINDINIAI BRUOAI. Visa veikla suskirstoma AUTONOMINIUS vienetus. Kiekvienas J atsakingas u atskir produkt ar j grup. Darbuotojai yra 1 no padalinio nariai nepriklausomai nuo funkcij, kurias jei atlieka ir ATSKAITINGI 1 AM vadovui PRODUKTO VALDYTOJUI. 41. DIVIZIN STRUKTRA ORIENTUOTA VARTOTOJ. PAGRINDINIAI BRUOAI. Kai gaminamas produktas ar teikiama paslauga turi bti skirti atskiroms vartotoj grupms, vartojanioms skirtingus produktus. PVZ. RST. Veikia kaip nepriklausoma organizacija ir turi savo funkcinius padalinius. 42. DIVIZIN STRUKTRA ORIENTUOTA REGION. PAGRINDINIAI BRUOAI. Tai geografikai struktrizuota organizacija. Geriausias pavyzdys kai organizacija veikia tarptautiniu mastu. Struktra sudaroma priklausomai nuo padalini ISIDSTYMO VIETOS. PVZ.: GEOGRAFIN DIVIZIONALIZACIJA

43. DIVIZINS STRUKTROS PRIVALUMAI IR TRKUMAI (7) IR (5) PRIVALUMAI (7) taiau Geriau patenkina vartotoj poreikius; taiau Stipri uduoi koordinacija; Didelis lankstumas palengvina adaptacij prie besikeiianios iorins aplinkos; Aiki atsakomyb; Decentralizuoja sprendim primimo procesus; taiau Aukta tiksl orientacija; Bendro vadovavimo gdi vystymas. TRKUMAI Neefektyvus itekli panaudojimas; Neutikrina pakankamo koordinavimo tarp atskir produkt (regionini) verslo vienet; Konkurencija tarp padalini dl itekli; Santykinai emos specializacijos ugdymo galimybs; Aukiausio lygio vadov ribota kontrol divizijoms

44. KOKIOMS ORGANIZACIJOMS BDINGA DIVIZIN STRUKTRA (3)? i struktra BDINGA: 1) Didelms organizacijoms gaminanioms kelis skirtingus produktus, ar j grupes; 2) Kurios tikslai: iorinis efektyvumas ir klient poreiki patenkinimas; 3) Kai veikia santykinai stabilioje aplinkoje ir neapibrtumas vidutinis; 45. APIBDINKITE HIBRIDIN STRUKTR. PAGRINDINIAI JOS BRUOAI. Tai struktra, kurioje derinami FUNKCINS ir DIVIZINS struktr elementai. Tokia struktra turi divizinius padalinius orientuotus produkt, o taip pat ir funkcinius skyrius, kurie yra centralizuoti ir idstyti CENTRINJE bstinje. 46. APIBDINKITE MATRICIN STRUKTR. PAGRINDINIAI JOS BRUOAI. Matricin struktra apima funkcin ir produkto (projekto) struktr vienu metu t.y. kai ilaikomas tradicinis funkcinis pasiskirstymas ir tuo pat metu i atskir darbuotoj sukuriamos naujos struktros. Kiekvienas FUNKCINIS SPECIALISTAS, traukiamas produkto grup ar pelno centr (verslo skyri). Matricin struktra susideda i PELNO IR KAT CENTR. PELNO CENTRAS jo viduje yra VERSLO vadovas ir atskir funkcini skyri (marketingo, finans, gamybos ir kt.) atstovai; KAT CENTRAS kartu veikiantys funkciniai skyriai pagal pagrindines veiklos sritis gamybos, finans, marketingo ir t.t.

Pagrindiniai BRUOAI: Tai dvigubos valdios sistema. Darbuotojai vienodai pavalds ir funkcinio skyriaus atstovui ir verslo skyriaus vadovui; Vienu metu egzistuoja ir horizontals ir vertikals ryiai; Jos gali bti nuolatins ir laikinos (sukurtos projekto laikotarpiui).

47. MATRICINS STRUKTROS PRIVALUMAI IR TRKUMAI (9:6) PRIVALUMAI Kokyb. Kiekvienam produktui ar projektui skiriamas ypatingas dmesys ir yra atsakingas u j mogus. Dmesio pakankamumas. Abi sritys ir taiau funkciniai padaliniai ir produkt, gali gauti reikaling dmes. Koordinavimas. Dl aplinkos 2 jop taiau reikalavim utikrinamas organizacijos padalini koordinavimas. Adaptavimosi galimybs. Lankstumas palengvina adaptacij vykstant daniems ioriniams aplinkos pokyiams. Efektyvus itekli panaudojimas Specifini ini prieinamumas. Darbuotoj kvalifikacijos tobulinimo galimybs. Darbuotojai turi galimyb lavintis, mokytis ir tobulti ir produkto ir funkcinse srityse, kad didina darb turiningum. Speciali gdi gijimas vadovams. taiau Tobulinami vadov, bendro vadovavimo ir kt. specials gdiai. Rezervas. Atsiranda galimyb sudaryti vadov ir kit specialist rezervus. TRKUMAI Dideli gyvendinimo Katai Visi dirbantieji PRIVALO SUGEBTI BENDRAUTI Galima painiava dl 2 gubos komandins grandins; Kaikuriems darbuotojams galimas psichologinis diskomfortas dl 2 gubo pavaldumo i org. matricin forma reikia, kad sprendimus turi priimti grup, taiau i sprendim primimo technika gali bti taikoma tik tada, kai is sprendimas nesusijs su kitais. Galima kova dl valdios

1.

1.

2.

2.

3.

3.

4.

4.

5. 6. 7.

5.

8.

6.

Atima daug pasitarimai

laiko

posdiai

ir

9.

48. MATRICINS STRUKTROS ORGANIZACIJOS. KOKIOS JOS (4)? i struktra naudinga kai: 1) Reikia sukoncentruoti ribotus iteklius svarbaus produkto gamybai; 2) Kai ypatingai reikalingas PASTOVUS dmesys produktui dl greitai kintanios iorins aplinkos; 3) Kai organizacija VIDUTINIO DYDIO, gamina sudtingus produktus ir asortiment sudaro tik keli tokie produktai; 4) Kai priklausomyb tarp padalini didel ir kai didelis aplinkos neapibrtumo laipsnis.

49. APIBDINKITE KOMANDIN STRUKTR. Tai Matricins organizacins struktros valdymo ATAKA. Svarbiausias KOMANDINS struktros ypatyb yra ta, kad ji sulauo visus barjerus tarp padalini ir decentralizuoja sprendimus, suteikdama komandoms teis juos priimti. Taikoma VYKDANT DIDELIUS POKYIUS.

50. APIBDINKITE TINKLIN STRUKTR. PRIVALUMAI IR TRKUMAI (5:3) Tai struktra paremta tuo, kad yra 1 organizacija CENTRIN, kuri skirtingas savo verslo funkcijas atidavusi sutari pagrindu VYKDYTI, kitoms organizacijoms. Jos pagrindas: PARTNERYST. PRIVALUMAI 1) 2) 3) 4) 5) Pigi; Lanksti; Visada pasiruousi atsinaujinti; manoma sukurti tobul organizacij; Didelis darbuotoj pasitenkinimo laipsnis; TRKUMAI 1) Bet kada gresia 1 os i organizacij pasitraukimas; 2) Informacijos atvirumas, neigiamai veikia Centrins Organizacijos versl; 3) darbuotojai nra lojals, nes dl aktyvaus mokymosi tampa gudrs ir palieka organizacij dl geresni slyg kitoje organizacijoje.

darbu

51. APIBDINKITE ADMINISTRACIN HIERARCHIJ. KAS TAI YRA? Apibdina organizacijos form, tai lieia VERTIKAL struktrin organizacijos isidstym. SPRENDIAMI KLAUSIMAI: 1) Kiek moni ir struktrini grandi galima valdyti EFEKTYVIAI? 2) Koks valdymo kontrols mastas arba vadovavimo norma? 3) Kokia komand grandin? Valdymo kontrols mastas rodo kiek moni bei struktrini grandi tiesiogiai atsiskaito tam tikram vadovui. Komand grandin tai schema, kuri sukonkretizuoja kas kam atsiskaito Hierarchija tai valdymo lygi modelis. Parinkti tinkam valdymo kontrols mast svarbu dl 2 j prieasi: Mastas gali paveikti darbo santykius konkreiame padalinyje. PER PLATUS: gali reikti, kad darbuotojams per maai vadovaujama arba jie nepakankamai kontroliuojami; PER SIAURAS vadovai nepilnai panaudojami. Kontrols mastas gali paveikti sprendim primimo greit. Auktose hierarchijose ilga komand grandin sultina sprendim primimo proces, o tai nenaudinga kai aplinka kinta greitai ir danai.

52. STRUKTR AUKTIS IR PLOTIS. PRIVALUMAI IR TRKUMAI PLOKIOS IR AUKTOS HIERARCHIJOS I. II. Plokios struktros turi nedaug valdymo lygi ir yra labai plati vadybos veiklos sritis kiekviename lygyje. Aukta struktra turi daug valdymo lygi ir yra siauresn vadybos veiklos sritis kiekviename lygyje.

AUKTA HIERARCHIJA 1) Vadovas turi kelis tiesioginius pavaldinius, todl turi > laiko j veiklos koordinavimui;

PLOKIA HIERARCHIJA 1) Turi kontroliuoti > - elio darbuotoj darb, todl i hierarchija skatina galiojim DECENTRALIZACIJ. 2.) Artimesni asmeniniai kontaktai tarp vadovo ir 2.) Didesn erdv tiesioginiams ryiams; pavaldini. 3.) Komunikacinio proceso trikdiai dl auktos 3.) Didels galimybs pasireikti vadovui hierarchijos. Informacijos ikraipymas 53. AUKTOS IR PLOKIOS STRUKTR PAVYZDIAI.

54. NUO KO PRIKLAUSO OPTIMALUS VALDYMO KONTROLS MASTAS? Situacinis poiris teigia, kad optimalaus valdymo kontrols mastas priklauso nuo: Uduoties tipo; Pavaldini sugebjim, gdi, isilavinimo ir patirties; Vadovo sugebjim, gdi, isilavinimo ir patirties; Komandos sutelktumo; Kontakt su kitomis komandomis organizacijos viduje; Kontakt su organizacijos iore; Komunikacijos efektyvumo; Geografinio atstumo tarp vadovo ir pavaldini darbo viet.

Woodward atlikti tyrimai leidia teigti, kad yra priklausomyb tarp technologijos ir vadovavimo apimi: Vienetins ir maos partijos gamybos tipo organizacijoms optimali vadovavimo apimtis yra 23 mons; optimaliausias valdymo lygi skaiius 3. Masins gamybos tipo organizacijoms 49 mons; optimaliausias valdymo lygi skaiius 4; Nepertraukiamos gamybos tipo 13 moni. optimaliausias valdymo lygi skaiius 6.

55. APIBDINKITE CENTRALIZACIJ IR DECENTRALIZACIJ. APIBRIMAI. Decentralizacija tai laipsnis, kuriuo valdia ir galiojimai isipleia organizacijos hierarchijoje. Darbai iskirstomi ne tik horizontaliai, bet ir vertikaliai. Kuo > galiojimai sukoncentruoti organizacijos virnje, tuo > - n centralizacija. emesnio lygmens darbuotojams paliekama < laisvs ir savarankikumo. Kuo > galiojimai paskirstyti emesniems hierarchiniams lygiams, tuo > decentralizacija. Didel dalis sprendim primimo teiss ir savarankikumo deleguojama emesniems valdymo lygiams. Svarbu! Centralizacija ir decentralizacija neturi nieko bendro su geografiniu mons isidstymu, o realiai susijusios (centralizacija ir decentralizacija) su sprendimo primimo procesu joje (monje). Praktikai nra pilnai centralizuot ar pilna decentralizuot organizacij. 56. KOKIOS CHARAKTERISTIKOS APIBDINA KIEK PALYGINUS SU KITOMIS YRA CENTRALIZUOTA (4)? 1) 2) 3) 4) Sprendim priimam . valdymo lygiuose, Q Sprendim priimam . valdymo lygiuose, svarbumas Sprendim priimam . valdymo lygiuose, pasekms Pavaldini darbo, kontrols didumas. DUOTOJI ORGANIZACIJA

57. KAS NULEMIA KONKREIOS ORGANIZACIJOS CENTRALIZACIJOS LAIPSN (8)? Lemia keletas veiksni: 1) 2) 3) 4) 5) 6) 7) 8) Snaudos; Noras suvienodint politik; Organizacijos dydis ir veiklos pobdis; Organizacijos kultra ir istorija; Valdymo filosofija; Viduriniojo ir emesnio lygio vadov kvalifikacija; Kontrols proceso techninis aprpinimas; Geografinis mons isidstymas.

58. CENTRALIZACIJOS (7:9) IR DECENTRALIZACIJOS (6:7) PRIVALUMAI IR TRKUMAI. CENTRALIZACIJOS PRIVALUMAI 1) Geresn kontrol; 2) galina ivengti darb dubliavimo; 3) Maesns snaudos sprendim primimui; DECENTRALIZACIJOS TRKUMAI 1) Prarandama kontrol 2) Atsiranda siauras vietinis poiris; 3) Sprendimai gali bti priimami be reikiamos koordinacijos; 4) Trukdo unifikuoti, reglamentuoti valdymo sistem; 5) Inovacijos ir vystymas organizacijoje gali bti apribotas egzistuojani projekt ir funkcini srii; 6) Kai kuriais atvejais gali bti sunku paskirstyti bendr organizacijos fond iteklius;

4) Taupesnis personalo, gamybos plot, rangos panaudojimas; 5) Lengvesnis komunikavimas; 6) Leidia ivengti situacijos kai vieni padaliniai auga ir pleiasi kit padalini ar organizacijos sskaita; 7) Leidia optimaliau panaudoti centrinio administracinio personalo patirt ir inias; CENTRALIZACIJOS TRKUMAI DECENTRALIZACIJOS PRIVALUMAI 1) Perdta biurokratija; 1) Sprendimai priimami veiklos vietoje; 2) Majanti emesni valdymo lygi 2) Labiau atsivelgiama aplinkos atsakomyb; reikalavimus; 3) Nelankstumas prisitaikant prie aplinkos; 3) Sprendimai priimami greiiau: kiekvienas 4) Ltas sprendim primimas; valdymo lygis gali priimti sprendimus be 5) Dl didelio AL vadov uimtumo silpnja j aukiausio lygio; dmesys strateginiam valdymui; 4) Surenkamas didesnis kiekis informacijos, 6) Slopinama iniciatyva; reikalingos sprendimo primimui. 7) Personalas neskatinamas tobulti; 5) padidina darbuotoj iniciatyv, krybikum 8) Sprendimai priimami blogiau imanant ir suinteresuotum, leidia pasijusti konkreias veiklos slygas, todl i dalies organizacijos dalimi. Pagerina darb maja sprendim kokyb. atlikim. Pakelia moral. 9) Per daug iplstos komunikacijos iaukia 6) Ugdomas personalas; laiko nuostolius. Informacija vluoja ir 7) Efektyviau naudojami moni itekliai; ikraipoma.

59. KAIP APIBDINTUMTE MECHANIN IR ORGANIN STRUKTROS MODELIUS. KUO PASIYMI MECHANINIS IR KUO PASIYMI ORGANINIS (5:6)? Egzistuoja 2 skirtingi organizacins struktros modeliai: mechaninis ir organinis. MECHANINIO MODELIO STRUKTRA, BDINGA: 1. DAUG uduoi, pareig specializacija; 2. kontrols ir valdios centralizacija; 3. formalizuot taisykli ir procedr gausa; 4. vertikalia komunikacija ypatingai i viraus apai, vadov ir pavaldini bendravimas formalizuotas; 5. horizontals kontaktai yra riboti; ORGANINIO MODELIO STRUKTRA, BDINGA: 1. pareigos ir atsakomyb paskirstyti nelabai formaliai; 2. didesn valdios ir kontrols decentralizacija; 3. nedidelis taisykli skaiius; 4. komunikavimas vyksta vairiomis kryptimis ir yra > informacinio, konsultacinio pobdio, negu sprendim ar instrukcij perdavimo pobdio; 5. maai hierarchini lygi; 6. pasiymi didesniu kompetencijos nei valdios vertinimu.

60. KAS NULEMIA ORGANIZACINI STRUKTR FORM (4)? Struktr form nulemia 4 pagrindiniai kintamieji: I. II. III. IV. Iorin aplinka, kurioje veikia organizacija; Organizacijos pasirinkta strategija; Technologija; Organizacijos dydis. STRUKTRA REAGUOJA IORINS APLINKOS

61. KAIP ORGANIZACIN NEAPIBRTUM (4)? Sureaguoja, keisdama: 1. 2. 3. 4.

Darbuotoj ir padalini skaii; Organizacin diferencijavim ir integravim; Kontrol; Planavim ir prognozavim.

62. DARBUOTOJ IR PADALINI SKAIIAUS KEITIMAS. Reikalingas darbuotoj ir padalini skaiiaus dindimas augant iorins aplinkos sudtingumui ir dinamikumui. Kiekvienam iorins aplinkos elementui reikia: kad bt atsakingi u konkret iorins aplinkos element, pvz.: marketingo padalinys - u vartotoj, klient paiek; teikimo padalinys u aliav, mediag ir kt, paiek; 63. ORGANIZACINIS (KOORDINAVIMAS). DIFERENCIJAVIMAS (PASIDALIJIMAS) IR INTEGRAVIMAS

Kuo iorin aplinka yra labiau sudtingesn ir dinamikesn, tuo organizacijos padaliniai yra labiau specializuoti, darbo pasidalijimas gilesnis, padalini darbuotojai turi turti specifin isilavinim, tikslus, vertybes, bet kartu padaliniams reikia suteikti pakankamai laisvs ir savarankikumo, kad jei bt efektyvs, t.y., tarp padalini turi bti didesn psichologin distancija.

64. KONTROLS VAIDMUO ORGANIZACINJE STRUKTROJE. Jei iorin aplinka santykinai stabili, organizacinei struktrai bdinga tiksliai apibrtos darbo uduotys, aiki valdymo hierarchija, centralizuotas sprendim primimo procesas. Tai vadinamojo MECHANIN GRIETOS KONTROLS ORGANIZACIN SISTEMA. Dinamikoje aplinkoje organizacija turi bti lanksti, sugebti greitai adaptuotis. Tokiose organizacijose valdymo hierarchija nra grieta, sprendim primimas decentralizuotas. Tai ORGANIN SISTEMA, kur kontrols funkcija asocijuojasi su darbuotoj atsakomybs funkcija. 65. PLANAVIMAS IR PROGNOZAVIMAS. KAIP VEIKIA 4 BDAS ORGANIZACIJOS REAGAVIMO APLINKOS NEAPIBRTUM? Ilgalaikio planavimo ir prognozavimo poreikis didja didjant aplinkos neapibrtumui. 66. APLINKOS NEAPIBRTUMAS IR ORGANIZACIJ REAKCIJA J. LENTELS. AD
A>, nei vid.neapibrt.apl. Didelis neapibrtumas 1. Daug iorini element veikiani org. Ir jie yra nepanas. 2. . Jie yra nepastovs, kinta danai ir nespjamai

Nestabil i

1. Maai iorini el veikiani org., ir jei yra panas. 2. Jie yra nepastovs, kinta danai ir nespjamai Maas neapibrtumas 1. Maai iorini el veikiani org., ir jei yra panas. 2. Jie yra pastovs, kinta ltai.

Vidutinis neapibrtumas 1. Daug iorini element veikiani org. Ir jie yra nepanas. 2. Jie yra pastovs, kinta ltai ir neymiai.

Stabili

Paprasta AD
A>, nei vid.neapibrt.apl. 1. Organika struktra, komandinis darbas, bendradarbiavimas, decentralizacija 2. Nedaug struktrini vint.; 3. Nedidel integracija; 4. Orientacija planavim; Maas neapibrtumas 1. Mechanin, formali, centralizuota struktra; 2. Maai struktrini vienet; 3. Beveik nra integracini veiksm; 4. Orientacija funkcionavim.

Kompleksin

AS

Didelis neapibrtumas 1. . Organika struktra, komandinis darbas, bendradarbiavimas, decentralizacija 2. diferencijuoti padaliniai; 3. didel veiklos integracija; 4. svarbus ne planavimas, o prognozavimas. Vidutinis neapibrtumas 1. Mechanin, formali, centralizuota struktra; 2. Daug padalini; 3. maai integracijos; 4. Veikla planuojama;

Nestabili

Stabili

Paprasta

Sudtinga

AS

67. ORGANIZACIJOS STRATEGIJA KAIP VEIKSNYS LEMIANTIS JOS STRUKTR. KAS TAI YRA STRATEGIJA? KOKIE ISKIRIAMI 2 POIRIAI ORGANIZACINS STRATEGIJOS IR STRUKTROS RY? Strategija tai plati programa apimanti organizacijos tikslus ir priemones jiems pasiekti, tai jos atskas aplinkos poveik. Egzistuoja 2 poiriai kaip strategija veikia organizacijos struktr: 1 UOJU atveju laikoma, kad strategija priklauso nuo organizacijos struktros, o ne atvirkiai, ji tik dalinai veikia organizacij GRTAMUOJU RYIU. Struktra - pirmin, o strategija antrin. Struktra rodo organizacijos siekius, reakcij iorin aplink, struktra formuoja STRATEGIJOS RMUS. 2 UOJU atveju btent manoma, kad STRATEGIJA nulemia organizacijos struktr, ir kad btent struktra sudaroma taip, kad gyvendint pasirinkt strategij, keiiantis strategijai, keiiama ir struktra, modifikuojama pagal pakitusios strategijos krypt. 68. ORGANIZACIJ STRATEGIJOS. 3 ASPEKTAI. 3 STRATEGIJOS. Dauguma iuolaikini strategij remiasi 3 aspektais: novatorikumu, kat minimizavimu ir imitavimu. Inovacij strategija tai reikming ir unikali naujovi siekimas. Reikalinga ORGANIKA struktra Kat minimizavimo strategija organizacija pasirinkusi i strategij ypa taupo pinigus ir jokias naujoves ar tyrimus j neinvestuoja. Ji grietai kontroliuoja katus ir maina kainas pardavindama btiniausias prekes. ia strategijai reikia MECHANINS struktros. Imitavimo strategija i strategij pasirinkusios kompanijos stengiasi paimti vis k geriausia i I ir KM strategij ir suderinti tai. Jos stengiasi mainti rizik ir maximaliai padidinti pelno galimybes. J tikslas: skverbtis naujas rinkas ir naujus produktus tik po to kai novatoriai rod, kad tai pelninga. ia kalbame apie kopijuotojus ir plagiatorius. Imitavimo strategijai gyvendinti derinamos ir 2 struktros ORGANIN IR MECHANIN. 69. KAIP PAGAL PRODUKT IR RINK KITIMO MAST MILESAS IR SNOWAS SUKLASIFIKAVO ORGANIZACIJAS (4)? SUSKIRST 4 STRATEGINIUS TIPUS: 1. 2. 3. 4. Gynjai; valgytojai; Analitikai; Reaguotojai.

70. R. MILESO IR C.SNOWO STRATEGIJ TIPAI. LENTEL. STRATEGIJ tipai: Gynybos strategija; Paiekos strategija; Analizs strategija; Reakcijos strategija.

STRATEGIJA Gynybos valgymo (paiekos) Analizs Reakcijos

APLINKA TIKSLAI Stabili Stabilumas ir efektyvumas Labai Lankstumas dinamika Dinamika Stabilumas ir lankstumas Bet kokia Nra aiki tiksl

STRATEGIJOS CHARAKTERISTIKA Grieta kontrol, didel horizontali diferenciacija, didel formalizacija, centralizacija Lanksti valdymo struktra, maa horizontali diferenciacija ir formalizacija, decentralizacija Grieta dabartins veiklos kontrol ir maa naujos, vidutin centralizacija Nra aikios valdymo struktros, neturi ilgalaiks veiksm programos, struktra ir strategija priklauso nuo besikeiiani poreiki. Daniausiai renkamasi 1 i 3 ankstesni strategij.

Komandin struktra rekomenduojama toms organizacijoms, kuri tikslas siekti didesnio lankstumo ir spartinti inovacinius procesus. 71. ORGANIZACIJOS DYDIS IR STRUKTRA. KAIP KINTA AUGANT ORGANIZACIJAI JOS SUDTINGUMAS, FORMALIZACIJA IR CENTRALIZACIJA? DANIAUSIAI ORGANIZACIJOS DYD APIBDINA DARBUOTOJ SKAIIUS, JAM AUGANT AUGA ORGANIZACIJA, O SKAIIUS AUGA NES: 1. Dydis ir sudtingumas. Besipleianti organizacija yra tiesiogiai proporcinga jos didjaniam sudtingumui. 3 prieastys: pleiasi skyriai, keiiasi vertikaliai atsiranda daugiau hierarchini grandi, atsiranda papildomas specialist poreikis. Struktros dydio priklausomyb yra IEDIN, org.dydis slygoja diferencijavim, o didjantis diferencijavimas generuoja augant dyd; 2. Dydis ir formalizacija. Dydio ir formalizacijos priklausomyb yra taip pat tiesiogin. Augant organizacijai, tuo paiu auga kontrols ilaidos, todl patogiau sukurti taisykles statanias darbuotojus tam tikrus rmus. 3. Dydis ir centralizacijos laipsnis. ia sutinkame atvirktin priklausomyb. Didjant organizacijai btina mainti vadov apkrov, todl valdia ir sprendim primimas decentralizuojami.
AUGANT ORGANIZACIJAI AUGA JOS SUDTINGUMAS, FORMALIZACIJOS IR DECENTRALIZACIJOS LAIPSNIS.

72. ORGANIZACIJOS TECHNOLOGIJA IR STRUKTRA. KAIP SUSIJ ORGANIZACIJOS TECHNOLOGIJA SU SUDTINGUMU, FORMALIZACIJA IR CENTRALIZACIJA? KIEKVIENA ORGANIZACIJA TURI BENT 1 TECHNOLOGIJ, TAM, KAD SAVO ITEKLIUS PAVERST REZULTATAIS: 1. Technologija ir sudtingumas. Kuo paprastesn organizacija tuo technologija > RUTININ. 2. Technologija ir formalizacija. Bdinga tiesiogin priklausomyb. RUTININMS TECHNOLOGIJOMS reikia taisykli, nurodym, darb apraym ir t.t., o NERUTININMS reikia struktros lankstumo ir veikimo laisvs. 3. Technologija ir centralizacija. RUTININS TECHNOLOGIJOS siejamos su centralizuota struktra, o NERUTINS su decentralizuota.
KUO SUDTINGESN TECHNOLOGIJA NUO VIENETINS IKI NENUTRKSTAMOS GAMYBOS, TUO > VADOV IR VALDYMO LYGI RANDASI. TAI LEMIA VERTIKALI ORGANIZACIJOS VALDYMO STRUKTR, REIKIA DAUGIAU PRIEIROS BEI KOORDINAVIMO.

73. KAS LABIAUSIAI RACONALIZAVIM? 1. Organizacijos amius; 2. Vadovavimo stilius; 3. Organizacijos kultra.

TAKOJA

VEIKIANIOS

ORGANIZACIJOS

STRUKTROS

Tinkamai parinkta organizacijos struktra lemia jos skm, motyvacijos laipsn, efektyvum ir padeda siekti kryptingai usibrt tiksl. Netinkama struktra sukelia neigiam pasekmi: Nra motyvacijos; Nra kontrols ir koordinavimo; Neefektyvus sprendim primimas; Prast komunikacij; Ir t.t

74. ORGANIZACIJOS KULTRA. APIBRIMAS IR 7 SAVYBS PERTEIKIANIOS T KULTR. Organizacijos kultra tai vienod vertybi ir sitikinim, kuriuos turi organizacijos nariai sistemas, iskirianti j i kit. Kultra tai ideologija, ir normos, gyvenimo bdas paplits tarp darbuotoj. 7 SAVYBS PERTEIKIANIOS ORGANIZACIJOS KULTR: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Novatorikumas ir rizika; Dmesys detalms; Orientavimasis rezultatus; Orientavimasis mones; Orientavimasis komandas; Agresyvumas; Stabilumas.

75. KULTR POYMIAI, TIPAI I. II. Vyraujanti kultra ir subkultros; Vyraujanti ireikia vertybes, kurias pripasta > - uma org.nari. Subkultros atsiranda skirtinguose padaliniuose ar geografinse vietovse. Stiprios ir silpnos kultros; Stipri pasiymi vertybi puoseljimu, ir plaiu pripainimu. Toki organizacij nariai lojalesni ir daugiau atsidav. Maesn darbuotoj rotacija.

76. ORGANIZACIJOS KULTROS FORMAVIMASIS. SCHEMA.

77. ORGANIZACIJOS KULTROS ISAUGOJIMUI TAK DARANTYS VEIKSNIAI (3) Atrankos praktika. Atrankos metu pasirenkami asmenys, kuri vertybs sutampa su organizacijos vertybmis. Aukiausios vadovybs veiksmai vadovai > turs poveik ir valdi pavaldiniams jei elgsis taip kaip deklaruoja savo vertybes. Socializacijos metodai. Tai adaptacinio proceso metodai.

I. II. III.

78. SOCIALIZACIJOS PROCESAS. ETAPAI (3) I. II. III. Iankstins socializacijos etapas. Visos inios, su kuriomis bsimasis narys atkeliauja organizacij. Susidrimo etapas. Realus organizacijos vaizdas, kartais nesutampantis su iankstinmis iniomis apie j ir gerja ir galbt blogja prasme. Pasikeitimo. Vyksta ilgalaikiai pokyiai. Naujokas mokosi, adaptuojasi, susipasta su darbais ir skmingai arba ne atlieka jam patikt vaidmen ir pareigas. Kai tik naujokas pasijunta komfortikai ir tvirtai, vadiname, kad jo pasikeitimas ir sijungimas organizacij baigtas. is procesas takoja naujo nario produktyvum, atsidavim kompanijai ir jo sprendimui likti ar ne organizacijoje.

Proceso schematinis vaizdas. Socializacijos procesas.

79. KULTROS PERDAVIMO BDAI (4) 1) Pasakojimai. Apie tai, kokios yra taisykls, nuobaudos, premijos. Istorijos susiejanios praeit su dabartimi ir vilgsniu ateit. 2) Ritualai. Pasikartojani veiksm seka ireikianti ir tvirtinanti organizacijos vertybes. 3) Materials simboliai. Patalp interjeras, uniformos, vadov privilegijos ir t.t. 4) Kalba. argonai, profesin terminologija. 80. CHARLES HANDY ISKYR 4 KULTR TIPUS, KURI KIEKVIENAS REIKALAUJA SKIRTINGOS ORGANIZACINS STRUKTROS. KOKIE TIE TIPAI? 1. 2. 3. 4. Galios kultra DZEUSO; Vaidmens kultra APOLONO; Uduoties kultra ATNS; Asmens kultra DIONIZO.

81. GALIOS KULTRA DZEUSO. PAGRINDINIAI BRUOAI. Viskas priklauso nuo PAGRINDINS FIGROS vadovo. Darbuotojai daro tai kas jiems liepiama. Centralizuota struktra primenanti voratinkl mezgam i vidurio. Beveik nra viduriniojo lygio vadov. Plati kontrols apimtis. Sprendimai priimami tik aukiausiame lygyje. Jei nra mogus galinio pakeisti centrin figr organizacija gali prarasti krypt ir nusilpti. Taip pat sunku ilaikyti kontrol organizacijai augant.

82. VAIDMENS KULTRA APOLONO. PAGRINDINIAI BRUOAI 1) 2) 3) 4) 5) 6) 7) 8) Darbuotojai dirba pagal nurodymus, kas jam priklauso pagal pareigyb. Svarbu ne asmuo, o vaidmuo, postas ar pozicija. Vaidmens kultroje biurokratin organizacin struktra. Grietai nustatytos uduotys, atsiskaitomyb ir atsakomyb. Aiki komand grandin. Daug hierarchijos lygi, siaura kontrols apimtis. Tokios organizacijos nelinkusios inovacijas, lengvai dirba stabilioj aplinkoj; Gamina standartizuotus ilgo gyvavimo ciklo produktus. Geros savybs pastovumas ir numatymas; Blogos savybs siaknijusi hierarchija. 83. UDUOTIES KULTRA ATNS. PAGRINDINIAI BRUOAI 1) 2) 3) 4) 5) 6) Kultra orientuota uduot ar projekt. Darbuotojai atlieka uduotis savo nuoira. Bdina matricin organizacin struktra, taiau ilieka funkcin departamentacija. Nedaug valdymo lygi, plati kontrols apimtis. Darbuotojo pareigos, uimama vieta priklauso nuo kompetencijos ir gdi. Vertinamas komandinis darbas, uduoties atlikimas;

Privalumai: domesnis darbas ugdo motyvacij; Trkumai: tinka trumpalaikiams projektams, nemanoma taikyti siekiant masto ekonomijos ar siekiant > profesionalumo, aukiausiems vadovams sunkiau kontroliuoti, galia ir kontrol isisklaido. 84. ASMENS KULTRA DIONIZO. PAGRINDINIAI BRUOAI Pagrindinis vaidmuo INDIVIDO. Organizacija tarnauja asmeniui, o ne atvirkiai. Pasitaikanti labai retai ir priimtinas smulkiai monei. Tai lizdo struktra (42 mogeliukai). 1) 2) 3) 4) 5) 6) ia neegzistuoja formalizacija; Tai grups organizacin struktra; Bdinga nuolatins naujovs; Svarbiausia krybingumas; Unikalus kiekvienas darbas, greita reakcija kintani aplink; Staigus sprendim primimas, rizika.

Tokioms organizacijoms sunku isikelti tikslus ir j siekti, sunku kontroliuoti ilaidas. 85. ORGANIZACIJ POKYIAI. IORINS IR VIDINS JGOS SKATINANIOS POKYIUS (4:5) Pokyiai vykstantys organizacijose gali bti planingi ir neplaningi, daliniai ir radikals. Planingi pokyiai tai smoninga, planinga org. veikla, padedanti jai ilikti ir pasiekti skm.

IORINS JGOS SKATINANIOS POKYIUS KYLA I IORINS ORGANIZACIJOS APLINKOS

VIDINS JGOS SKATINANIOS POKYIUS, EGZISTUOJA ORGANIZACIJOS VIDUJE. JOS GLAUDIAI SUSIJ SU IORINMIS JGOMIS.

Permainos ekonomikoje ir rinkoje; Permainos technologij srityje; Teisins ir politins sistemos pasikeitimai; Permainos itekli srityje;

Kolektyvo sudties pasikeitimai; Asmenini darbuotoj tiksl pasikeitimai; Organizacijos tiksl pasikeitimai; Organizacijos struktros pokyiai; Organizacijos bendro klimato pasikeitimas;

86. PRIEINIMOSI POKYIAMS PRIEASTYS. INDIVIDUALIOS IR ORGANIZACINS (8:10)

INDIVIDUALIOS PRIEINIMOSI PRIEASTYS ORGANIZACINS PRIEINIMOSI PRIEASTYS

1. Pokyio baim; 2. proiai, inercija; 3. Nemato poreikio pokyiams, maa tolerancija jiems; 4. Neinomybs baim; 5. Teist interes isaugojimo noras, ekonominiai veiksniai; 6. Pokyio mechanizmo, tiksl, pasekmi nesupratimas; 7. Skirtingi asmeniniai ir organizacijos tikslai.

1. Struktrin inercija; 2. Grupin inercija; 3. Ribotas permain dmesio centras; 4. Grsm susiformavusiems galios santykiams, galios struktrai; 5. Grsm nusistovjusiam itekli paskirstymui; 6. Grsm patyrimui; 7. Neskmingai prie tai vykdytas pokytis. Bloga patirtis gsdina; 8. Vyraujantis organizacijos klimatas; 9. Pernelyg tvirta organizacijos struktra; 10. Blogai pasirinkti metodai aikinant pokyio esm.

87. KOKIAIS BDAIS VALDOMI POKYIAI (6)? YRA 6 BDAI PADEDANTYS ORGANIZACIJOMS SUMAINTI PASIPRIEINIM POKYIAMS: I. II. III. IV. V. Lavinimas ir informavimas. Dalyvavimas ir traukimas. Pagalba ir parama. Efektyvu kai pasiprieinimas kyla i saugumo ar dl neinomybs baims. Derybos ir susitarimas. Tai brangus bdas, derasi profsjungos su darbdaviu. Manipuliavimas ir kooptavimas. Manipuliavimas tai nenuoirdios taktikos naudojimas. Individo kooptavimas tai pagrindinio grups nario traukimas pokyio projekt, kad jis netekt galios prieintis ir dirbt kartu, daniausiai naudojama kai tariamasi dl itekli paskirstymo, ekonomini veiksni, proi, grupini veiksni. VI. Aiki ir numanoma prievarta. Naudoja vadovas, kai kiti bdai nepadeda. 88. IVARDINKITE IR APIBDINKITE ORGANIZACINI POKYI TIPUS SKIRIAMI IE 4 ORGANIZACINI POKYI TIPAI: I. II. III. IV. Produkt ir paslaug pasikeitimai. Struktros pasikeitimai. ie pokyiai paprastai seka kartu su strategijos pakeitimu. Tikslas struktros pakeitimai privalo padti pasiekti naujus tikslus, uduotis, gyvendinti pakitusi strategij. Technologij. Kinta danai, ypa IT, spartjant gamybos tempams ikyla poreikis atnaujint rengimus, programin rang ir t.t. moni. Tikslas pagerinti darbo produktyvum ir efektyvum, keiiant organizacijos nari elgsen, poir, tobulinant j kvalifikacij, pleiant kompetencij spektr.

89. ORGANIZACINIO POKYIO PROCESAS. PAGRINDINIAI JO ETAPAI (8). OPP - tai eil isami ir nuosekli priemoni nuo problemos isiaikinimo ir identifikavimo, iki jos sprendimo ir pokyi diegimo. PAGRINDINIAI POKYIO ETAPAI: PA
Permuim atsiradimas

PPP
Poreikio pokyiui pripainimas

TPKS
Tinkamo poreikiui klimato sukrimas

PD
Problemos diagnozavimas

PRSP
Pokyiui reikalingos strategijos paieka

PRSI
Pokyiui reikalingos strategijos irinkimas

P
Pokyio diegimas

PE ir RSM
Pokyio efektyvumo vertinimas ir jei reikia modifikuojama strategija

90. ORGANIZACIJOS PRIELAIDOS.

VYSTYMAS.

PAGRINDINS

ORGANIZACIJOS

VYSTYMOSI

Organizacijos vystymas tai kelias, kuriuo organizacija keiiasi ir tobulja. Besivystydama organizacija siekia veiklos efektyvumo didinimo ir dabartins veiklos kokybs gerinimo. i tiksl siekiama gerinant bendr klimat organizacijoje palieiant ir dirbanij gerov, organizacins struktros tobulum, kultros isaugojim ir perteikim, skatinant krybikum, atsinaujinant. ORGANIZACIJOS VYSTYMO PAGRINDINS PRIELAIDOS: 1. Prielaidos apie individus. Daroma prielaida, kad kiekvienas mogus uprogramuotas norti pasirodyti, kuo aukiausiam lygyje, todl tikslas: ivystyti toki darbo aplink, kuri padrsint i motyvacij ir leist darbuotojams pilnai realizuoti savo potencial darbe. 2. Prielaidos apie grupes. Manoma, kad atsakomybs pasidalijimas, aktyvus dalyvavimas sustiprina teigiamus jausmus ir skatina nor padti grups nariams, skatina susidomjim grups nari gerove.

3. Prielaidos apie organizacijas. i prielaid dalis pabria, kad pokytis 1 oje organizacijos dalyje, btinai atsilieps ir kitoms organizacijos dalims. 91. KOKIOS TEIGIAMOS OV PUSS IR RIBOTUMAI (10:10)? TEIGIAMOS PUSS 1. Kompleksins permainos organizacijoje; 2. Geresn motyvacija; 3. Didesnis darbo produktyvumas; 4. Auktesn darbo kokyb; 5. Didja pasitenkinimas darbu organizacijoje; 6. Tobulesn grupin veikla; 7. Geresnis konflikt sprendimas; 8. Padidja pasiryimas tobulti ir vystytis; 9. Sumaja pravaikt; 10. Maesn darbuotoj kaita. RIBOTUMAI 1. Reikalauja daug laiko; 2. Esmins ilaidos; 3. Udelstas atsimokjimo periodas; 4. Galimos klaidos; 5. Galimas asmens privatumo paeidimas; 6. Galima psichologin ala; 7. Komformizmo pavojus; 8. Didesnis dmesys skiriamas grupiniams procesams, o ne darbinei veiklai; 9. Neatvykim darb skaiius nesumaja, taiau tai nebelaikoma pravaikta; 10. Vystymosi ir tobuljimo sunkumai

92. ORGANIZACIJ TRANSFORMAVIMAS. TRANSFORMACINI POKYI TIPAI (4) Organizacijos orientacijos pokyiai; Esminiai pokyiai organizacinje struktroje; Pokyiai susij su produkto gamybos bdu; Esminiai org.kultros norm ir vertybi pokyiai.

1. 2. 3. 4.

93. ORGANIZACIJ TRANSFORMAVIMOSI KONCEPCIJ (PAGAL J SVARBUMO LYG) GRUPS (3) Restruktrizacija Reorganizacija Rekonceptualizacija

I. II. III.

93. TARPGRUPIN VEIKLA. KOKIE KINTANTYS REIKALAVIMAI TURI TAKOS JOS VEIKLAI (3) 1. Sveikos; 2. Informacijos; 3. Integracijos. 94. SVEIKOS REIKALAVIMAI. SU PRIKLAUSOMYBS TIPAI. LENTEL. Bendras; Nuoseklus; Abipusis. KUO SUSIJ? TRYS GRUPI TARPUSAVIO

Tarpusavio priklausomybs tipai Bendras

Priklausomybs ir reikalaujamos sveikos laipsnis emas

Apibdinimas Grups santykinai nepriklausomos viena nuo kitos, nors kiekviena turi takos bendram organizacijos tikslui Vienos grups rezultatas, kitai grupei - indlis Kas nors i kiekvienos grups rezultat tampa indliu kitai

Nuoseklus Abipusis

Vidutinis Auktas

PVZ.: pakrovimas, gamyba, pardavimas Sudtingose organizacinse struktrose bdina abipus priklausomyb, o paios sudtingiausios struktros charakterizuojama bendra, nuoseklia ir abipuse priklausomybe tarp atskir grupi. 95. INFORMACIJOS SRAUTO REIKALAVIMAI. APIBDINKITE. Reikalingas informacijos kiekis priklauso nuo uduoi sudtingumo. Kuo sudtingesn uduotis, tuo informacijos > reikia tai uduoiai atlikti. ia svarbu uduoties aikumas ir aplinka. Aplinka apima grupi skaii, kurios privalo bendradarbiauti atliekant uduot. 96. INTEGRACIJOS REIKALAVIMAI. Integracija reikalinga siekiant suderinti laiko ir tikslo orientyrus tarp atskir organizacijos grupi. PVZ.: tarp tyrim, vystymo, pardavim ir gamybos. Pavyzdyje pateikta (psl. 39, 24 pav.), kaip persipina grups siekdamos bendro tikslo gerovs organizacijai.

97. TARPGRUPINIS KONFLIKTAS. KOKIA SITUACIJA VADINAMA KONFLIKTU? Tarpgrupinis konfliktas tai toks organizacijos grupi elgesys, kai j nariai susitapatina su tam tikra grupe ir yra sitikin, kad kita grup gali blokuoti j grupini tiksl pasiekim. Konfliktas tai situacija kai vienos grups tikslai kelia pavoj kitai grupei, jauiamas aikus prieikumas tarp grupi, ir tik keletas taisykli ir procedr reguliuoja j elges. Kai tai atsitinka, tikslai tampa labai svarbs, prieikumas auga, o taisykls ir procedros lauomos ir paeidinjamos. 98. TARP KO GALI KILTI GRUPINIAI KONFLIKTAI (5)? 1. 2. 3. 4. 5. Tarp hierarchini lygi; Tarp linijinio ir tabinio personalo; Tarp administracijos ir darbo sjungos; Tarp funkcini padalini; Tarp formali ir neformali grupi.

99. KONFLIKT KILIMO PRIEASTYS (9) 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. Neapibrtumas dl funkcij valdios ir atsakomybs; Grupi tarpusavio priklausomyb; Padties nelygyb; Diferenciacija; Skirtingi grupi veiklos kriterijai ir atlyginim sistema; Skirtingi tikslai; Konkurencija dl itekli; Auganti specialist paklausa; Personalo bendravimo gdiai ir isilavinimas;

100. DU POIRIAI TARPGRUPINIUS KONFLIKTUS. SCHEMA I. II. Kad konfliktai sugriauna organizacija ir neleidia pasiekti optimali rezultat. Todl konflikt neturt bti, vadovai turt ukirsti jiems keli. Kad nedidelio konflikto atsiradimas ne tik neivengiamas, bet ir pageidautinas. Optimaliausias org.veiklos efektyvumas reikalauja vidutinio konflikto.

101. KONFLIKT VALDYMO METODAI. PREVENCIJOS METODAI (4) 1. 2. 3. 4. Svarbiausi organizacijos tiksl ir sieki pabrimas; Uduoi konkretizavimas ir struktrizavimas; Tarpininkavimas komunikacijai tarp grupi; Panaikinimas laimjusio pralaimjusio situacijos.

102. KONFLIKT VALDYMO METODAI. KONFLIKT SPRENDIMO TECHNIKA (9) Vadovai sprsdami konfliktus gali vadovautis 2 poiriais: arba keisti nuostatas arba elgsen. Elgsenos apkeitimas pavirutinikas reikalas, konflikto realiai ir neisprendia, taiau nuostat keitimas gilesnis, nors ir brangesnis. Pirmieji 4 metodai pateikti lentelje taikomi keiiant elgsen, derybos ir taip ir taip, o kiti 4 keiiant nuostatas.

KONFLIKT SPRENDIMO PRIEMON 1. Fizinis atskyrimas 2. Biurokratinis metodas 3. Ribota sveika

4. Integratoriai 5. Derybos

PRIEMONS APIBDINIMAS Duoda laiko pagalvoti kaip elgtis toliau Vykdoma pasitelkiant taisykles, mons status ir t.t. Bandoma rasti bendrus tikslus ir keik manoma toliau bendrauti tik darbiniais reikalais siekiant bendro tikslo Tai mons i tos paios organizacijos, kurioms pavesta atlikti tarpininko vaidmen tarp grupi Deryb metu konfliktuojanios puss ieko bendro susitarimo. Deryb skm priklauso nuo strategijos, pasirinktos einant derybas: laimjimo laimjimo, ar laimjimo pralaimjimo. Esm konfliktuojani grupi bendradarbiavimas Mokymo specialist paskirtis padti grupms sukurti santykinai ilgalaik bendradarbiavimo mechanizm.

6. 7. 8. 9.

Nepriklausomi konsultantai Nari rotacija Misijos ir tiksl pasidalijimas Tarpgrupiniai mokymai

103. DERYB STRATEGIJOS. APIBDINTI LAIMJIMO LAIMJIMO IR LAIMJIMO PRALAIMJIMO STRATEGIJAS (5:5) L&L strategija reikia, kad abi puss turi turti naud i deryb. L&P strategija reikia, kad viena pus siekia sulugdyt kit.

I. II.

L&L STRATEGIJA 1. Konfliktas apibriamas kaip abipus problema; 2. Siekiama bendr rezultat; 3. Iekomas ir randamas konflikto krybikas sprendimas tenkinantis abi puses; 4. Naudojamas siningas, teisingas bendravimas; 5. Vengiama grasinim, neskatinamos pagyros.

L&P STRATEGIJA 1. Konfliktas traktuojamas kaip laimjimo pralaimjimo situacija; 2. Siekiama atskiros grups tiksl; 3. Kita pus spaudiama pasiduoti; 4. Meluojama, viskas neigiama; 5. Grasinama.

104. ATEITIES ORGANIZACIJA. CHARAKTERINGI BRUOAI (14) 1. Bendrovs veiklos globalizacija; 2. Tinklini organizacij krimas; 3. Valdymo funkcij integracija 4. Horizontali organizacini struktr vyravimas; 5. Organizacij lankstumas ir greita adaptacija; 6. ini ir informacijos svarbumas; 7. Aktyvus IT naudojimas; 8. Perspektyv numatymo svarbumas; 9. Darbo pagrindas komand formavimasis; 10. Orientacija konkretaus vartotojo poreiki patenkinimas; 11. Konkurencijos pagrindas laikas 12. Orientacija PV sukrim ir darbo kokyb;

13. Dmesys individ; 14. Novatoriko vaidmens augimas.