MATEMATIKA

I dalis

12

LEIDJ ODIS

Mieli dvyliktokai, is vadovlis skirtas pasirinkusiems iplstin matematikos kurs. Vadovlio pirm dal sudaro 1, 2 bei 3 skyriai, antr 4 ir 5 skyriai bei XI-XII klass kurso kartojimo mediaga. Kaip ir XI klass vadovlyje, kiekvienas skyrius sudarytas i skyreli, kuriuose dstoma teorija, pateikiami isprsti pavyzdiai ir duodamos uduotys, kurias turtumte atlikti savarankikai. Beveik kiekvieno skyrelio pabaigoje yra pratim ir udavini, susijusi su prie tai nagrinta teorine mediaga. Sprsdami udavinius geriau siminsite teorij, giliau suvoksite dalyk. Kaip paprastai, sunkesnij udavini numeriai nuspalvinti. Kiekvieno skyriaus pabaigoje yra kartojimo udavini. Sprsdami iuos udavinius prisiminsite skyriaus mediag. Tarp j rasite ir geometrijos udavini, kuriuos sprsti mokts pagrindinje mokykloje bei XI klasje. Kartojimo udavini skyrelyje su atskiru pavadinimu vairs udaviniai" pateikta udavini, kurie nra tiesiogiai susij su inagrintu skyriumi. iame skirsnyje rasite ir lengvesni, ir sunkesni udavini. Kai kuri udavini sprendimo bdai nra aptarti teorijoje, taigi juos sprendiant gali tekti kai k sugalvoti patiems, galbt patarimo paklausti mokytojo. Kam udavini pasirodys per maai, gals pasinaudoti atskira knygele ileistu udavinynu. vadovl kr ne vien autori kolektyvas, bet ir leidyklos specialistai, konsultantai, eksperimentuojantys mokytojai. Nuoirdiai dkojame visiems, prisidjusiems rengiant vadovl. Praome savo pastabas, pageidavimus ir pasilymus sisti adresu: Leidykla TEV, Akademijos g. 4, LT-2021 Vilnius.

Vadovl reng autori kolektyvas: Kornelija Intien, Antanas Skpas, Vilius Stakinas, Eugenijus Stankus, Vladas Vitkus.

Su eksperimentiniu vadovliu dirbo mokytojai: R. Biekien, V. Bartkuvien, K. Intien, M. Jakutien, V. Jankeviien, R. Jonaitien, O. Juodien, A. Karmanova, S. Kavalinien, R. Klasauskien, I. Knyzelien, R. Kuiauskien, A. Kukuionien, R. Kulieien, D. Matien, G. Mikalauskien, L. Papukien, R Puzinait, V. Siinien, V. Stokuvien, A. sien, V. Viniautien, R. elvien, R. eimien.

MATEMATIKAI!
I DALIS

Iplstinis kursas

VILNIUS

2003

UDK 51(075.3) Ma615

Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos rekomenduota 2003 02 10 Nr. 75

Recenzavo Matematikos ir informatikos institutas

Darbo vadovas Vilius Staknas Redaktoriai: Juozas Mays, Valdas Vanagas Programin ranga: Tadeu eibak, Rolandas Jaktys Kompiuterin grafika: Edita Tatarinaviit Teksto kompiuterinis rinkimas ir maketavimas: Nijol Drazdauskien Korektor ydrn Stundien Konsultantai: Maryt Strikien, Elmundas alys

Leidyklos TEV interneto svetain www.tev.lt

ISBN 9955-491-44-2 (1 dalis)

Leidykla TEV, Vilnius, 2003 Dail. Edita Tatarinaviit, 2003

Turinys
Naujj laik matematika I Ivestins 1. Ribos ir ivestins 2. Ivestini taikymas funkcijoms tirti 3. Funkcij ivestini skaiiavimo taisykls 4. Trigonometrini funkcij ivestins 5. Rodiklins, logaritmins irlaipsnins funkcij ivestins 6. Funkcij ivestini laikymai 7. Kartojimo udaviniai Integralai 8. Pirmykts funkcijos ir neapibrtiniai integralai 9. Apibrtiniai integralai 10. Kartojimo udaviniai 6 15 16 51 64 71 79 89 98 107 108 117 142 147 148 169 177 183

II

III Tikimybs 11. Atsitiktiniai dydiai 12. Skaitins atsitiktini dydi charakteristikos 13. Kartojimo udaviniai Kartojimo udavini atsakymai

Naujj laik matematika

Natralieji skaiiai, takai, tiess, atkarpos... Nuo j prasiddavo paintis su matematika prie imtus met, nuo j prasideda ir dabar. Kad ios svokos nra tokios paprastos, kaip gali atrodyti, sitikino jau antikins Graikijos matematikai. Ities, nagrindami paprast lygiaoni statj trikamp, atrandame iracionalumo reikin, o vienetini atkarp, turini bendr pradios tak, galai sudaro apskritim kreiv, kurios ilgis yra iracionalusis skaiius. Maas ingsnelis ir mes susiduriame su paslaptimis, kuri neminsi pasitelks vien skaiiavimo ir matavimo gdius.

Lygiaonio staioj trikampio ambins ilgis iracionalusis skaiius.

Vienetinio apskritimo ilgis iracionalusis skaiius.

Antikins Graikijos matematikai tik uiuop ias paslaptis. Turjo praeiti daug ami, kol matematikai imoko tyrinti tai, kas iracionalu" ir kas kreiva". Naujj laik matematikai: Kepleris, Kavaljeris, Paskalis, Ferma, Leibnicas, Niutonas, Dekartas ... gerai iman antikins Graikijos matematik sukurt moksl, taiau aklai neklaus autoritet, siekdami gauti nauj rezultat mst iradingai, rizikingai... Ir laimjo!

Dabartis visada prasideda senovje

Antikins Graikijos matematika tarsi kokia supervaigd vysteljo ir ugeso. J krusi moni veikalai daugiau kaip tkstant met niekam Europoje nerpjo. Tikras stebuklas, kad bent dalis j iliko! XVI amiuje Graikijos matematik veikalus imta versti Europos kalbas ir studijuoti. itaip europieiai atrado Archimed vien i pai didiausi prot visoje monijos istorijoje. Archimedas gim apie 287 m. pr. Kr. Sirakzuose. Apie j inoma daugiau negu apie kitus Graikijos matematikus. Jaunystje jis lanksi tuometinio mokslo centre Aleksandrijoje. Sugrs Sirakzus bendravo su Aleksandrijos mokslininkais laikais,

Archimedas (gyveno apie 287-212 m. pr. Kr.).

Tiek Archimedo laikais, tiek ir dabar mons ne tiek jau daug ino apie savo amininkus matematikus ir j atradimus. Taiau Archimedas buvo ymus. Tiesa, daugiau dl savo mechanini iradim. Pavyzdiui, bdamas Egipte, Archimedas irado sraigt rengin vandeniui kelti. O romnams, apsiautusiems gimtj Archimedo miest Sirakzus, Archimedo vardas kl baim dl daugybs jo irast karo main, svaidani akmenis, ugn, skandinani laivus... Tas mainas Archimedas konstravo draug ir karaliaus papraytas, o pats savo usimim grynja" matematika nebt keits niek...

kuriuose raydavo apie savo atradimus. Archimedas mums ne vien tik prie tkstantmeius gyvenusio mokslininko vardas. Senj autori pasakojimai padeda gyvai j sivaizduoti. Eureka!" diaugsmingai suuko Archimedas, suprats kn plduriavimo dsn. Ir iandien mons itaip reikia diaugsm vysteljus ilgai lauktai gerai miniai. Duokite man atramos tak ir a pajudinsiu em!" kitas ymus Archimedo posakis, kuriame ididumas dl savo atradimo sverto, o gal ... kas dabar ino ir savotiko humoro atvaitas. Ir pagaliau paskutiniai Archimedo odiai, itarti siverusiam romn kareiviui: Neliesk mano brini!". Taiau grkime prie matematikos. Ko gi naujj laik matematikai galjo imokti i Archimedo darb? Figr plot ir kn tri skaiiavimas visada buvo ir praktikai, ir teorijai svarbus udavinys. Graikai puikiai mokjo j sprsti, kai figros daugiakampiai, o knai briaunainiai (prizms, piramids, ...). Tiesa, toki formuli plotams ir triams skaiiuoti, kokias naudojame mes, jie neinojo. Todl jie ne skaiiavo figr plotus ir kn trius, bet lygino juos su inomais kit figr plotais ar kn triais. Pavyzdiui, pasirm briniais galime nesunkiai sitikinti, kad trikampio ABC plotas sudaro lygiai pus staiakampio, kurio kratini ilgiai tokie pat kaip AC ir BH, ploto.

A H
SAABC =

C
\SCJABDC SCJABDC SUBDFH SAABC = = = SCJBDFH SCIKLCA ^^CIAKLC

Taiau kai figra nra daugiakampis, tokiais samprotavimais nieko nepasieksi. Veltui graik, taip pat ir vlesni laik matematikai band isprsti ymj skritulio kvadratros udavin: Naudojantis skriestuvu ir liniuote nubraiyti kvadrat, kurio plotas bt lygus vienetinio skritulio plotui. itaip graik matematikos stiliumi norta apskaiiuoti" skritulio plot. Niekam tai nepavyko! Tik po imtmei buvo sitikinta, kad pavykti ir negaljo. Archimedas teisingai isprend daug plot ir tri skaiiavimo udavini. Pavyzdiui, jis rod, kad rutulio paviriaus plotas lygus keturgubam jo didiojo pjvio plotui (Srut = 4 2 ), rutulio tris sudaro du tredalius apibrto apie j ritinio trio (mes uraome teigin trio formule Vrut = 4 r 3 ).

Iekodamas sudting figr plot, Archimedas supjaustydavo" jas juosteles, iekodamas kn tri dalydavo juos plonas plokteles, o po to bandydavo i juosteli plotus ar plokteli trius sumuoti. O kartais geometriniams rezultatams gauti jis pasitelkdavo net mechanik. Pavyzdiui, parabolinio trikampio" plot Archimedas surado samprotaudamas madaug taip. sivaizduokime, kad plotas sveria". Jeigu parabolin trikamp padsime ant sverto su atramos taku O deiniojo peties svertas nusvirs. Kad jis likt pusiausvyroje, reikia tam tikr plot udti ant kairiojo peties (arba pakabinti po juo). Remdamasis sverto taisykle Archimedas rod, kad svertas liks pusiausvyroje, jeigu po petimi OA pakabinsime" tam tikr trikamp. Pasinaudojs tuo Archimedas apskaiiavo ir parabolinio trikampio plot. Tai bent samprotavimas!

Archimedas nustat,
k a d SQAB 5

Tiesa, pats Archimedas neman, kad tokie, nors ir labai iradingi samprotavimai yra ir gautj teigini rodymai. Gavs rezultatus, jis juos grietai matematikai rodydavo. Kitas svarbus matematikos udavinys, kur graikai tik pradjo tyrinti kreivi Iiestini brimo udavinys. Graik matematikai mokjo nubrti tik vienos kreivs apskritimo liestin. Ir mes tai mokame: per apskritimo spindulio gal nubrkime statmen spinduliui ir gausime liestin! O k daryti, kai kreiv kitokia: parabol, hiperbol, elips, ...? i ir kit kreivi liestines imokta braiyti tik naujaisiais laikais. Iskyrus vien kreiv, kuri tyrindamas Archimedas vl pranoko savo laikmeio matematikus. Tos kreivs Archimedo spirals atsiradim galime sivaizduoti taip. sivaizduokime, kad i spindulio pradios tako O pastoviu greiiu pajuda takas, o pats spindulys pradeda suktis apie savo pradi pastoviu kampiniu greiiu, kurio skaitin reikm lygi tako judjimo spinduliu greiiui. sivaizduokime, kad juddamas takas palieka pdsak, t. y. bria kreiv. Si kreiv ir yra Archimedo spiral.

Apskritimo liestin statmena spinduliui.

Liestins brimas Archimedo spiralei: OP = OT2.

Archimedas surado bd, kaip nubrti spirals liestin pasirinktame take T: nubrkime ties /, einani per tak O statmenai atkarpai OT ir atidkime toje tiesje tak P, kad bt OP OT2. Tada ties, einanti per takus T ir P, bus spirals liestin.

Dangaus knai ir vyno statins

Europieiai Archimedo veikalus pradjo studijuoti tik pradedant XIII amiumi. Pirmiausia juos, inoma, reikjo iversti ir ileisti. Po to perskaityti, suprasti ir bandyti kelti bei sprsti naujus udavinius. Pirmasis naujj laik europietis, kuriam pavyko isprsti daug plot ir tri skaiiavimo udavini vokiei mokslininkas Johanas Kepleris. Johanui Kepleriui (1571-1630) vis gyvenim teko sunkiai grumtis. Ir ne vien tik su matematikos udaviniais, bet ir sunkiomis gyvenimo aplinkybmis. Danai jis vos stengdavo sudurti gal su galu, tekdavo bgti nuo religini persekiojim, karo, netgi kovoti ginant motin, apkaltint raganavimu... Tiesa, 1601 metais jis gavo Prahoje karalikojo astronomo viet su karaliku" atlyginimu. Taiau pasirod, kad tik paadas tebuvo karalikas valstybs idas buvo tuias, pinig niekas nemokjo ir kartais j tekdavo prasimanyti sudarinjant horoskopus.

= Z Z Z Z S
Ms laikais Keplerio vardas daniausiai minimas kalbant apie planet judjimo dsnius. Lengva itarti", planet judjimo orbitos yra elipss", taiau kiek dien ir nakt Kepleris skaiiavo, kol tai nustat! Pavyzdiui, vien skaiiuodamas Marso orbit Kepleris prira daugiau kaip 1000 lap! Pats jis darb vadino karu su Marsu". Kepleris buvo giliai tikintis mogus. Jis man, kad pasaul Dievas sukr pagal matematin plan ir tik matematikai gali j atskleisti.

Johanas Kepleris (1571-1630)

Taiau Prahoje Kepleris galjo tyrinti jo pirmtako astronomo Tycho Brahs sukauptus astronominius duomenis. Inagrinjs juos Kepleris suformulavo savo ymiuosius planet judjimo dsnius. Pirmasis j teigia, kad planetos juda apie Saul ne apskritimais, bet elipsmis. Antrasis Keplerio dsnis tvirtina, kad spindulys, jungiantis Saul su planeta, per lygius laikotarpius nubria lygiaploius sektorius.

Antrasis Keplerio dsnis: Jeiplaneta besisukdama apie Saul S i A B ir i C D nukeliauja per vienodus laiko tarpus, tai sektori AB ir SCD plotai lygs.

Taigi dsnyje kalbama apie sudting figr elipss sektori plotus. Kaip juos apskaiiuoti? Kepleris sivaizdavo, kad ie plotai yra tarsi sudaryti i be galo daugelio spinduli. Tereikia i spinduli begalyb susumuoti". Toks poiris Antikos matematikams, vertinusiems tik grietai rodytus teiginius, bt buvs nepriimtinas. Taiau naujj laik matematikai mst kitaip. Jie neveng riziking, kartais nelabai aiki idj kad tik gaut teising rezultat. Ir gaudavo!

Didels reikms naujj laik matematikos raidai turjo Johano Keplerio veikalas gana keistu pavadinimu: Naujoji vyno statini geometrija". Kart atvyks pas vynininkus pirkti vyno savo vestuvms Kepleris stebjo, kaip jie matuoja statini trius. Jis suabejojo, ar teisinga vis statini trius matuoti ta paia liniuote, neatsivelgiant tai, kad statins bna vairios. Kepleris susimst, kokie apskritai gali bti knai ir kaip skaiiuoti j trius. Jis pradjo nagrinti knus, kurie gaunami sukant plokias figras apie tam tikras tieses. Jeigu suksime, pavyzdiui, skritul apie ties, einani per jo centr, gausime rutul. Taiau jeigu ties kerta skritul, bet neina per jo centr, tai sukant didesnij atkirst skritulio dal gaunamas kitoks knas, kur Kepleris pavadino obuoliu. Jeigu sukama maesnioji dalis, gaunama citrina". Jeigu skritulys sukamas apie ties, kuri nekerta skritulio, gaunamas iedas". Savo veikale Kepleris apskaiiavo apie 90 nauj kn tri. Skaiiuodamas jis skaid knus maas dalis, apytiksliai skaiiuodavo j trius ir gautus maus dydius sumuodavo. Pavyzdiui, ied ploktumomis galima suskaidyti maytes daleles, panaias maus ritinius, taikyti joms ritinio trio formul ir po to gautus trius sumuoti. itaip gaunama iedo trio formul: iedo tris lygus skritulio plotui S, padaugintam i apskritimo, kur nuskrieja skrituliui sukantis jo centras, ilgio.

Sukant skritul gaunamas rutulys.

Sukant maesnij skritulio dal gaunama Keplerio citrina.

Sukant didesnij skritulio dal gaunamas Keplerio obuolys.

Keplerio iedas. Jo tris V=S C, ia S skritulio plotas, o C ilgis apskritimo, kur prabga centras O.

Taip samprotaujant kartais galima ir suklysti. Ir Kepleris kartais suklysdavo. Taiau svarbiausia Naujoje vyno statini geometrijoje" buvo daug idj, kurias matematikai galjo tikslinti ir pltoti.

Greiiai ir liestins
Plot ir tri skaiiavimo udavin didij naujj laik matematikos problem nagrinjo daugelis matematik, kuri vardai niekad nebus umirti: B. Kavaljeris, E. Torielis, B. Paskalis, P. Ferma, D. Volis, ... Liestins duotajai kreivei brimo udavinys taip pat buvo nagrinjamas. Naujas tyrinjim bruoas kreivs danai bdavo siejamos sujudjimu, o liestins su tako, brianio kreiv greiio kryptimi. Panagrinkime, pavyzdiui, cikloid kreiv, kuri labai mgo X V I - X V I I amiaus matematikai. Jeigu viename rato take taisysime pietuk, o rat ridensime palei sien, tai ant sienos pietukas br kreiv, kuri vadinama cikloide. Ji sudaryta i pasikartojani ark, primenani sinusoid.

Cikloid kreiv, kuri bria riedanio apskritimo takas.

Cikloids liestins braiymas.

Matematikai isprend daug su cikloide susijusi udavini: surado cikloids arkos ilg, ia arka apribotos figros plot, taip pat rado bd brti cikloids liestin. Pavyzdiui, prancz matematikas Robervalis pasil cikloids liestin braiyti taip. Kai pietukas, briantis cikloid yra take A, jis tarsi dalyvauja dviejuose judjimuose: slenka lygiagreiai tiesei greiiu Sj ir sukasi apie tak O greiiu >2 (i>i = >2) Vadinasi, i tikrj momentinis tako greitis yra v = ; + 1; vektoriaus v kryptis ir yra cikloids liestins kryptis. Ir tai tiesa. Buvo nagrinjamas ir bendresnis liestins duotajame take braiymo bdas siekiant nustatyti, prie kokios tiess artja kreivs kirstin, einanti per duotj tak ir per kit kreivs tak, artjant prie pirmojo. itaip, pavyzdiui, P. Ferma nustat, kaip braiyti parabols liestines.

Nordamas nubrti parabols liestin take P , P. Ferma tyrinjo, kaip keiiasi parabols kirstins, einanios per takus P ir Tn padtis, kai Tn artja prie P. Kirstin artja prie tam tikros ribins tiess, kuri ir yra parabols liestin take P .

Didieji varovai
Taigi plot (taip pat ir tri) skaiiavimas ir kreivi liestini braiymas du pagrindiniai naujj laik matematikos udaviniai. I pirmo vilgsnio jie visikai skirtingi. velgti, kad jie yra glaudiai tarpusavyje susij ir naudojantis iuo suvokimu sukurti nauj matematikos rm steng du genials mons I. Niutonas (1643-1727) ir V. Leibnicas (1646-1716). Jie buvo labai skirtingi. Skyrsi viskuo kuo tik gali skirtis to paties laikmeio mons: kilme, tautybe, interesais, likimais, ... Tik aistra mokslui ir proto jga jie buvo panas. Izaokas Niutonas paprasto angl valstieio snus anksti pajuts painimo aistr savo ypating gabum dka greitai kilo akademins karjeros laiptais: tapo Kembrido universiteto profesoriumi, Karalikosios Mokslo draugijos nariu, vliau jos prezidentu. Neramiame revoliucij amiuje nugyveno iorikai ram gyvenim, nesiblak, niekur nekeliavo, vis laik skyr mokslui, buvo aminink gerbiamas ir vertinamas. Visai kitaip gyveno Vilhelmas Gotfridas Leibnicas. Isam klasikin isilavinim jis gijo, galima sakyti, neieidamas i nam gausioje savo tvo teiss profesoriaus bibliotekoje. Taiau susiskaldiusios kunigaiktystes Vokietijos universitetai mokslo lygiu toli grau neprilygo Anglijos ir Pranczijos universitetams. Todl isami matematikos ini Leibnicas gijo bdamas jau apie trisdeimties met, kai Paryiuje bendraujant su ymiausiais matematikais j apm tikra matematin kartlig. Netiktinai greitai jis perprato naujj matematik ir pats tartum erte par daugyb nauj idj. Idj jis visada turjo daugyb vairiose srityse: filosofijos, matematikos, politikos, ... Buvo prats visk usirainti, daugelis lapeli su jo uraais iliko. I j galime sprsti apie netiktinai didelius Leibnico umojus ir planus. Taiau toki slyg kaip Niutonas jiems ipltoti Leibnicas niekada neturjo. Niekada nedst universitete, tarnavo vairiems didikams ir buvo nuo j priklausomas... ie du mons Niutonas Anglijoje ir Leibnicas kontinentinje Europoje geriausiai perprato naujj matematikos metod esm, ipltojo juos, susistemino ir sukr nauj matematikos srit diferencialin ir integralin skaiiavim. J darbai ne tik ireik tas paias idjas apie kreivi liestines ir figr plot ir kn tri skaiiavim, bet savaip jas interpretavo ir papild. Pavyzdiui, Niutonas aikino savo idjas naudodamasis kitimo, judjimo terminais, Leibnicas sukr patogesnius ymenis ir naujojo skaiiavimo taisykles. Neapsieita be kart gin dl prioritet. Taiau jie seniai nurimo, nuopelnai deramai vertinti, o abiej genij vardai taikiai sugyvena visuose matematikos vadovliuose, kuriuose dstomas diferencialinis ir integralinis skaiiavimas. Pagrindinis io skaiiavimo teiginys taip ir vadinasi: Niutono ir Leibnico formul. Praeis visai nedaug laiko ir js atversite puslap su ia formule ir j suprasite. Tada prisiminkite, kad keli prie jos matematikai ties imtmeius.

Izaokas Niutonas (1643-1727).

Izaoko Niutono talent vaikystje nebuvo kam paadinti. Tvas nemokjo net pasirayti, be to anksti mir. Ir mokykloje Niutonas niekuo ypatingai neisiskyr. Motina net buvo j atsimusi i mokyklos, nordama kad jis veikiau imokt vesti k. Bet tam Niutonas dar maiau tiko. Niutono protas tartum sibgjo" palaipsniui. Tvirtinama, kad ir matematika jis rimiau usim tada, kai nusipirks astrologijos knyg suprato jos neperskaitysis trko matematikos ini. O paios svarbiausios matematikos ir fizikos idjos jam kilo 1665-1667 metais, kai dl kilusio maro udarius universitet jis leido dienas tvikje.

Vilhelmas Gotfridas Leibnicas (1646-1726).

Mokykloje Vilhelmui Leibnicui ne k tebuvo veikti. Savarankikai jis buvo daugiau imoks nei j galjo imokyti mokytojai. Vienas i motyv mokytis Leibnicui buvo noras perskaityti tvo teiss profesoriaus knygas. Keturiolikos met Leibnicas jau Leipcigo universiteto studentas. Vokietijos universitetuose galjai gerai sigilinti filosofij, taiau matematik menkai. Tad ir vienu ymiausiu savo amiaus matematiku V. Leibnicas tapo savarankik studij dka. Tiesa, bendravo su ymiausiais matematikais Paryiuje, vis gyvenim susirainjo su madaug 600 korespondent. V. Leibnicas vienas paskutini genij universal. Viskas jam rpjo, visk jis iman. Ar ms amiuje dar gali bti toki moni?

Ivestins

1. Ribos ir ivestins 1.1. Funkcijos ribins reikms 1.2. Tolydios funkcijos 1.3. Funkcijos reikmi pokyiai 1.4. Funkcijos grafiko liestins ir funkcijos ivestin 1.5. Ivestini skaiiavimo pavyzdiai 1.6. Funkcijos ivestin ir judjimo greitis 1.7. Dvi ivestini skaiiavimo taisykls 1.8. Daugianario ivestin 2. Ivestini taikymas funkcijoms tirti 2.1. Funkcij reikmi didjimas, majimas ir ekstremumai 2.2. Lagrano teorema 2.3. Funkcijos reikmi didjimo ir majimo poymiai 2.4. Funkcijos ekstremumai: kaip j iekoti? 3. Funkcij ivestini skaiiavimo taisykls 3.1. Funkcij sandaugos ir dalmens ivestins 3.2. Sudtins funkcijos ivestin 4. Trigonometrini funkcij ivestins 4.1. Riba Iim ^ '
zf. O
z

16 22 27 31 37 40 45 47 52 54 57 60 64 68 71

4.2. Sinuso, kosinuso, tangento ir kotangento funkcij ivestins 5. Rodiklins, logaritmins ir laipsnins funkcij ivestins 5.1. Skaiius e 5.2. Rodiklins funkcijos ivestin 5.3. Logaritmins funkcijos ivestin 5.4. Laipsnins funkcijos ivestin
6, F u n k c i j ivestini laikymai

75 79 82 85 87 89
m

6.1. Funkcij tyrimas

,^6.2. Funkcijos didiausia ir maiausia reikm udarame 6.2. Funkciic

Krlojirito uilavinini

1 . Ribos ir ivestins
1.1. Funkcijos ribins reikms
dj karto vandens stiklin termometr ir nutar stebti, kaip vanduo vsta, tarkime, deimt minui, baigiantis iam terminui matytume, kad temperatra artja prie tam tikros reikms. Jeigu kas nors paklaust, k reikia teiginys: kai reikm artja prie 2, tai funkcijos f () = tikriausiai bandytume paaikinti nusibrai grafik. reikms artja prie 4",

Kad y maai skirtsi nuo 4, t. y. dydis 41 bt maas, turime imti reikm pakankamai artim 2, t. y. dydis \x 2\ turi bti pakankamai maas.

Taigi intuityviai puikiai jauiame, k reikia, kad funkcijos reikms artja prie tam tikro skaiiaus". Taiau matematikoje visos svokos turi bti tiksliai ir nedviprasmikai apibrtos. K, pavyzdiui, reikia odis artja"? Juk kai apibriame funkcij formule arba nubriame jos grafik, niekas nepradeda nei judti, nei artti. odiais ,, artja prie 2" tiesiog norime pasakyti, kad imame reikmes vis artimesnes ir artimesnes skaiiui 2. Patyrinkime, kaip teigin artjant reikmei prie 2, funkcijos f{x) x2 reikms artja prie 4" galima urayti matematinmis formulmis.

I pradi galime tiesiog pasirinkti kelet artim skaiiui 2 kintamojo reikmi, apskaiiuoti atitinkamas funkcijos reikmes ir pairti, kiek jos skiriasi nuo skaiiaus 4.
X

1,97 3,8809 0,1191

1,98 3,9204 0,0796

1,99 3,9601 0,0399

2 4 0

2,01 4,0401 0,0401

2,02 4,0804 0,0804

2,03 4,1209 0,1209

X2

Ix2-4|

Patyrinj i lentel galime padaryti, pavyzdiui, toki ivad: nordami, kad funkcijos f ( x ) = 2 reikms skirtsi nuo 4 maiau kaip 0,1, t. y. kad bt teisinga nelygyb | / ( x ) 4| < 0,1, galime imti reikmes i intervalo (1,98; 2,02). Sis intervalas yra simetrikas skaiiaus 2 atvilgiu. Paymj 8 = 0,02, j galime urayti taip: (2 S; 2 + S). Visus io intervalo skaiius galime nusakyti nelygybe |x 2| < . I tos paios lentels matyti, kad nordami, jog f ( x ) = x2 reikms tenkint nelygyb | / ( x ) 4| < 0,05, galime imti reikmes i intervalo (1,99; 2,01), t. y. i intervalo (2 - S ; 2 + 8) su 8 = 0,01.

Nordami, kad bt teisinga nelygyb |x 2 4| < 0 , 1 galime imti e (2-; 2+ 8), 8 = 0,02.

Jeigu nortume, kad f ( x ) = x2 reikms skirtsi nuo 4 maiau kaip viena imtj, taip pat galtume nurodyti interval (2 <5; 2 + ), i kurio galtume imti reikmes.

l uduotis. Suraskite visas teigiamas reikmes, su kuriomis teisinga nelygyb |x 2 4| < 0,01. Nurodykite kok nors simetrik skaiiaus 2 atvilgiu ios nelygybs sprendini interval. Aiku, kad udavin galima sprsti ne tik su skaiiais 0,1 bei 0,01, bet ir su bet kokiais, kiek norime maais skaiiais, pavyzdiui, su visais skaiiais I O - " , n 1 , 2 , . . . Kad ir kok ma skaii 1 0 _ " paimtume, vistiek bt galima nurodyti simetrik interval (2 <5; 2 + ), sudaryt i nelygybs |x 2 4| < 1 0 _ " sprendini. ia > 0 yra maas skaiius; kiekvienai n reikmei vis kitoks. ie sakiniai ireikia matematin teiginio kai artja prie 2, tai / ( ) = x 2 artja prie 4" prasm. Sakome, kad skaiius 4 yra funkcijos / ( ) = x 2 ribin reikm (arba

tiesiog riba), kai artja prie 2 ir simbolikai raome: kai 2, tai f i x ) > 4 > arba Iim f i x ) = 4. :>2

Panaiai galima paaikinti, pavyzdiui, matematin teiginio kai artja prie 2, tai f i x ) = 3 artja prie 8" prasm, ir apskritai teiginio kai artja prie a, tai / ( x ) artja prie A" prasm.

JeigM kintamajam artjant prie a, funkcijos bolikai raome: kai a, tai f i x ) A arba

f i x ) reikms artja prie A, tai sim-

Iim / ( x ) = A. ta

Skaii A vadiname ribine funkcijos f i x ) reikme, kai artja prie a (arba tiesiog funkcijos riba, kai r a). Kartais pati funkcija / ( x ) gali bti neapibrta su = a, taiau Iim / ( x ) egzistuoja. Panagrinkime, pavyzdiui, funkcij / ( x ) = ( 0). Kai = 0, i funkcija yra neapibrta, taiau nubrai grafik sitikinsime, kad Iim f{x) = 0. -0
2

Rasti paprast funkcij ribas nesudtinga. Pavyzdiui, jei funkcija f i x ) visoms reikmms priskiria t pat skaii c, t. y. f i x ) = c, tai is skaiius yra ir funkcijos riba, kai artja prie a. Taip pat akivaizdu, kam lygios funkcijos f i x ) = ribos.

Kai funkcijos f i x ) , gix) funkcijas fix)+ gix),

apibrtos toje pat aibje, tai toje aibje galime nagrinti

fix)-gix),

fix) Yj-. gix)

Suformuluosime teiginius apie i funkcij ribas. Sakykime, kad kai -> a, tai f i x ) > A, gix) -> B. Tada, kai > a: 1) fix)+ gix)-* A+ B; 2) f i x ) gix) -+A-B; 3) jei B O, tai ^ y j . inoma, ias savybes galima suformuluoti ir naudojant ribos ymen lim. Pavyzdiui, pirmj savyb galime urayti taip: lim ( f i x ) + g(x)) = lim f i x ) + lim >q v >a gix).

iomis savybmis danai naudojamasi skaiiuojant funkcij ribines reikmes. I 1 PAVYZDYS. Apskaiiuokime lim (x 3 + x 2 + x). -* 1 Tikriausiai i karto pasakysite, kad i riba lygi 3. Kaip j gavote? reikin x 3 + 2 + x statte = 1 ir apskaiiavote jo reikm? Ar visada skaiiuojant rib pakanka statyti atitinkam a reikm ir apskaiiuoti funkcijos reikm? Ne, nevisada. Kada gi galima, o kada ne? Kartais gauti teising atsakym nesunku, bet nelengva j pagrsti. Todl panagrinkime pavyzd, stengdamiesi pagrsti kiekvien ingsn. inome, kad X-*] = 1. Pasinaudoj antrja rib savybe, gausime: lim lim = lim ( x) = lim lim = 1 1 = 1, x-*l >1 3 o lim lim lim ;t = l l = l . jc^1 ->1 Dabar pasinaudoj pirmja rib savybe, gausime: lim ( x 3 + x 2 + x ) = lim ( x 3 + x 2 ) + lim = lim x 3 + lim x 2 + lim = 1 + 1 + 1 = 3. j 1 c > >1 ->1 <-1 x-+l

2 uduotis. Sekdami 1 pavyzdiu, apskaiiuokite lim^(x 4 + 3x 2 + 8).

I 2 PAVYZDYS. Apskaiiuokime lim -* 2 ;+ 6 . Jeigu bandytume skaiiuoti rib tiesiog statydami reikin = 2, mums nepasisekt. I tikrj, lim (x2) = O, todl treiosios rib savybs taikyti negalime. Pabandykime iskaidyti reikinio skaitikl dauginamaisiais: 2 5x + 6 = (x 2)(x 3). Taigi lim x^-2 x2-5X + 6 = lim -+2 (X-2)(X-3) 2 = lim (JC 3) = 1. -+!

x 2

Apskaiiuokite ^ lim ^

Pratimai ir udaviniai

Nurodykite, kurioms funkcijoms teisinga lygyb: a) lim f ( x ) = 0; ->1 c) lim /(jc) = 1; 1 2. b) lim f ( x ) = 1; >0 d) lim / ( * ) = 0. > 1

Raskite reikmes, su kuriomis funkcijos f (JC) reikms tenkina nurodytas nelygybes. Paymkite ias reikmes Ox ayje: a) f () = , 1 / 0 0 - 2| < 1, I f () -2\<
b) f ( x ) = 2x, If ( ) + 1| < 1 , |/(JC) +

0,5, \ f ( x ) - 2| < 0,1;

1| < 0 , 5 , \ f ( x ) + 1| < 0,1.

3.

Nubraiykite funkcijos f ( x ) grafik. Isprskite nelygyb \ f ( x ) 2| < 0,1 ir sprendinius paymkite brinyje: a) f ( x ) = 2JC 1; c) f () = \ x - l \ ) f ( x ) =-\x + 3\ d) f ( x ) = -2x + 1.

4.

Pavaizduoti keli funkcij grafikai: 4 A c y A D y A i

0

Nurodykite, kurioms funkcijoms: a) lim /(JC) egzistuoja; b) lim /(JC) = A; >a >

c) lim f ( x ) neegzistuoja. x-*a

Pateikite funkcij f (x) pavyzdi, kad bt teisinga lygyb: b) lim / ( J C ) = a) lim f ( x ) = 3; >-1 x-+0 d) lim / ( J C ) c) lim f i x ) = 2; 1 >0 Nubraiykite toki funkcij grafikus. -I;
= - 1 .

Apskaiiuokite funkcijos rib. Nubraiykite funkcijos grafik. Paymkite ribines argumento ir funkcijos reikmes: a) lim (2JC 1); >2 b) lim (x 2 1
JC);

C)

lim (JC - I) 2 ; >1

d) lim (JC + I) 3 . 2

Raskite funkcijos rib: a) lim ^ f ; >0 x ^ 2x b) lim D2 4 1 . c) lim x x+2. ; x^2 X 1 +*+' d) lim 3x 1 >2 * j *d) lim 2 -y 2 +6'

Raskite funkcijos rib. Nubraiykite funkcijos grafik: 2. *c) lim ir^ ^ ; - a) lim 2 ~ 3 I + 2 b) lim ' x+l X -l >1 X j +2 Raskite funkcijos rib: a) lim ^ ^ ; b) lim c) lim

*d)

lim

M i l .

Patarimas. 10.

Pertvarkykite reikinius taip, kad aknys atsidurt vardikliuose.

Paaikinkite, kodl neegzistuoja riba: a) lim [JC]; b) lim{jc}; x-+2 -*0 *c) lim ^ - , x>l x 1

1.2. Tolydios funkcijos

Nubraiykime grafikus trij funkcij: h(x)=x\ /2(*) = 1, kai O, kai x = 0; h(.x) = 1, kai < 0, kai ^ 0.

Brdami funkcij grafikus skirtingai elgms ymdami tak su = 0. Pirmuoju atveju nieko ypatingo nevyko: neatitrkdamas nuo ploktumos pietuko smaigalys perjo tak <9(0; 0) ir tiek. Antruoju atveju priartj prie tako 0 ( 0 ; 0) turjome oktelti vir, paymti tak M(0; 1) ir sugrti atgal. Treiuoju atveju oktelj vir, paymjome tak M(0; 1) ir toliau brme grafik jau nepakeldami pietuko smaigalio nuo ploktumos. Taigi funkcij / ( ) ir / ( ) grafikai yra sutrk" take 0, o funkcijos / i ( x ) ne. Sakoma, kad funkcija / i ( x ) yra tolydi take = 0, / ( ) ir / ( ) trkios iame take. Kaip grietai matematikai galima apibrti funkcijos tolydumo svok? Palyginkime nagrint funkcij reikmes take = 0 su i funkcij ribinmis reikmmis, kai 0.

Taigi esmin tolydios take = O funkcijos f (x) ypatyb, skirianti j nuo trki take x = 0 funkcij / ( ) ir /(), yra tokia: kai 0, tai f\ (x) - / i ( 0 ) ; kitaip tariant, lim / i ( x ) = / ( 0 ) .

APIBRIMAS Tarkime, kad fiinkcija f (x) yra apibrta intervale (a; b) ir xo yra io intervalo skaiius. Sakoma, kad funkcija f ( x ) yra tolydi take XQ, jeigu jos ribin reikm, kai xo, sutampa su funkcijos reikme iame take, t. y. Iim f{x) = fix ).

Jeigu funkcija f i x ) yra tolydi kiekviename intervalo (a; b) take, tai sakome, kad ji yra tolydi iame intervale. Kokiuose takuose funkcija yra tolydi, o kokiuose truki, paprastai nesunku pasakyti pairjus funkcijos grafik. 1 PAVYZDYS. Funkcija f i x ) 2 yra apibrta visoje realij skaii aibje R ir visuose takuose tolydi. I tikrj, su bet kokiu skaiiumi a teisinga lygyb: lim 2 = lim lim = a a a2, t. y. Iim f i x ) = fia). x-*a x-*a x * a I~2 PAVYZDYS. Itirkime funkcijos // _ , ~ Ix3, kai x ^ 0 , kai > 0,

n x )

tolydum. Nubraiykime grafik.

Jei a > 0, tai lim f i x ) = x-+a Jei a < 0, tai lim f i x ) = x^-a Jei a = 0, tai lim f i x ) = >0 Taigi funkcija f i x ) tolydi

lim 3 = a 3 = fia). x-*a lim (x) = a fia). x-+a 0 = Z(0) Tai matyti i grafiko. visuose takuose.

I 3 PAVYZDYS. Itirkime toly durn funkcijos _ fix) = 72: O, kai O, kai x = 0.

Nubrai grafik matome, kad vienintelis takas, kuriame funkcija trki, yra = 0. Visuose kituose takuose funkcija yra tolydi. Taigi funkcija yra tolydi intervaluose ( - o o ; 0) ir (0; +00).

Uduotis. Pasakykite, kokiuose takuose funkcija f i x ) = to Iydi, kokiuose trki. Tarkime, kad funkcijos f i x ) ir g(x) yra apibrtos ir tolydios intervale (a; b). Tada funkcijos fix)+ gix) ir fix)-gix)

taip pat yra tolydios intervale (1a; b). Jei g(x) 0, kai e (a; b), tai ir funkcija fix) gix) yra tolydi intervale (a; b). I 4 PAVYZDYS. inome, kad funkcija fix.) = yra tolydi visoje realij skaii aibje. Tada funkcija gix) = 2 = taip pat tolydi visoje realij skaii aibje. Apskritai, su bet kokiu m = 1 , 2 , . . . funkcija /() = xm yra tolydi visoje realij skaii aibje. Remdamiesi tolydi funkcij savybmis gauname, kad, pavyzdiui, daugianariai Plix) = 2x + 3, piix) = 5x4 + 3x 2 + 1

yra visoje skaii aibje tolydios funkcijos. Apskritai, bet kuris daugianaris Pix) = anxn + an-ix"-1 + + a\x + Q

(ia n yra natralusis skaiius, o c realieji skaiiai) yra tolydi visoje realij skaii aibje funkcija.

I 5 PAVYZDYS. Dviej daugianari dalmuo

5 + 4 fix) = 2 - 4x + 3

yra funkcija, apibrta su visais x, iskyrus tas reikmes, su kuriomis x 2 4 x + 3 = 0. Isprend i lygt gauname, kad funkcija apibrta visuose takuose , 1, 3, t. y. jos apibrimo srit sudaro interval (oo; 1), (1;3), (3; +00) sjunga. Kiekviename i i interval funkcija yra tolydi. I tikrj, bet kuriame i i interval funkcijos Plix) = 5 + 4 3x ir piix) = X2 4x + 3

yra tolydios. Tada ir j dalmuo, t. y. fix) = Plix) (

yra bet kuriame i i interval tolydi funkcija. Trumpai sakome, kad funkcija tolydi visoje apibrimo srityje. Laipsnins, rodiklins, logaritmins, trigonometrins ir atvirktins trigonometrins funkcijos yra tolydios savo apibrimo srityse.

Pratimai ir udaviniai
11. Kokiuose takuose yra tolydi funkcija fix), a) f i x ) = 2x 3 ; c) f i x ) = ^ ; 12. kai: b) f i x ) = 3 + 2; d) f i x ) = ^ ?

Nubraiykite funkcijos f i x ) grafik ir sitikinkite, kad ji yra tolydi take = 0:

a) / ( ) =
c) f i x ) =

0, Xx2, , 1,

kai x ^ 0 , kai > 0; kai |x| ^ 1,

2x + 1, > / < * > = {*2 + 1 ;

/ ( X ) = I FFT'
K

kai = 0,
k a i x > 0 ;

d)

<

'

kai |x| < 1; 13. Ar funkcija f i x ) yra tolydi intervale (0; 1):

1, b) f i x ) = tgx;

kai ^ 0.

a) f i x ) = ^ t ;
c) f (X) = 2x'b. 1

d) f i x ) = Ig (2 - )?

14.

Itirkite funkcijos f () tolydum. Nubraiykite jos grafik:

i a) f (X) = ^ X-Ii ;
'

b) J (X) -= > f

-2 - J ^ - .

5; Patarimas.

d)/(X) =

Pradkite sprsti udavin nuo klausimo: ar negaliau funkcijos formuls suprastinti?

15.

Nubraiykite funkcijos f ( x ) grafik. Nurodykite, kur ji tolydi: a) f ( x ) = ,

c

b) f () = Igx-

cosx;

) /(*) = iSrr^

d) f () = tgx ctgx.

16.

Parinkite skaii k taip, kad funkcija f ( x ) bt tolydi realij skaii aibje R. Nubraiykite jos grafik. a) f (X) = j 2x + k, 3-, kai ^ O, kai > 0; kai ^ 2, kai > 2; kai < k, kai x ^ k , S i S

_ I 2 - 4, b) f (X) = 2x + k,
r\ J

f ( Y \ i 2x, ' ~ 1 + 2,

d) / W - { k x i ' - 2 x , Patarimas.

Jei neinote nuo ko pradti, tiesiog pasirinkite koki nors k reikm ir nubraiykite funkcijos f ( x ) grafik. Pairj j j tikriausiai suprasite, kaip pasirinkti k, kad funkcija f ( x ) bt tolydi.

17.

Nubraiykite funkcijos grafik. Kuriuose takuose i funkcija nra tolydi? a) y = [cosx]; c) y = [] 2 ; b) y = {sinx}; d) y = [ 2 ].

18.

Dviej trki take xo funkcij suma gali bti trki, bet gali bti ir tolydi take XQ. Panagrinkite sum h(x) = f ( x ) + g(x). Nustatykite, ar h(x) yra tolydi, ar trki funkcija, kai: s ,,
a ) / ( x ) =

[0, |l, i 0. Ili

kai ^ 0, kai > 0, kai ^ 0, kai > !

, .
8 M

f 0, = [2,
=

kai ^ 0, kai > 0; kai ^ 0, kai > !

u\ r / \
b ) / W

, *

I 0, |-1,

1.3. Funkcijos reikmi pokyiai

Danai svarstome, kaip pasikeitus vieniems dydiams pasikeis kiti. Jei padidinsime automobilio greit, kiek sutrumps kelion? Kiek padids degal snaudos? O kiek ilaidos? Tegu funkcija f(x) yra apibrta kokiame nors intervale (a; b) ir XQ yra io intervalo skaiius. Pakeiskime nepriklausomojo kintamojo reikm nuo XQ iki (padidinkime arba sumainkime). Nepriklausomojo kintamojo pokyt prasta ymti Ax, ia yra graik abcls raid, atitinkanti lotynikos abcls raid D (tariame delta x). Taigi Ax =x
x

xO +

Surad skirtum tarp funkcijos reikmi f (XQ + Ax) ir F(Xo) surasime, kiek pasikeit funkcijos reikm. APIBRIMAS Skirtum f ( x o + ) f (o) vadiname funkcijos f ( x ) reikmi pokyiu take xo, atitinkaniu kintamojo pokyt Ax, ir ymime Af (XQ): / ( 0 ) = f (xo + ) - / ( x 0 ) .

Danai trumpumo dlei vietoj funkcijos reikmi pokytis take xo" sakome tiesiog funkcijos pokytis take xo". I 1 PAVYZDYS. Apskaiiuokime funkcijos / ( ) = x 3 reikmi pokyt take xo = 1, kai argumento pokytis yra = 0,2. Atlik paprastus skaiiavimus, gauname: / ( 1 ) = / ( 1 + 0,2) - / ( 1 ) = 1,2 3 - I
3

= 0,728.

Kai > 0, tai funkcijos / ( x ) = x 3 reikm lygi triui kubo, kurio kratins ilgis yra x. I ms skaiiavim matome: jeigu matuodami vienetinio kubo kratin suklysime ir padidinsime tikrj kratins ilg dydiu 0,2, tai skaiiuodami kubo tr padarysime paklaid lygi net 0,728. Taigi kone padvigubinsime kubo tr.

1 uduotis. Apskaiiuokite funkcijos f(x) = x 3 reikmi pokyt take XQ = 1, kai argumento pokytis yra = 0,2. Palyginkite j su pokyiu, atitinkaniu argumento pokyt = 0,2. Funkcijos reikmi pokytis take xo priklauso ir nuo XQ, ir nuo . Imkime XQ = 1 ir suraskime, kaip priklauso funkcijos / ( ) = x 2 reikmi pokytis nuo reikmi: / ( 1 ) = (1 + ) 2 - I
2

= 2 + ( ) 2 .

Kai yra maas, antrasis pokyio / ( 1 ) dmuo ( ) 2 yra ymiai maesnis u pirmj dmen 2 . Taigi funkcijos pokytis maai skiriasi nuo 2 . Pavyzdiui, kai = 0,1, tai / ( 1 ) = 0,21, o 2 = 0,2; kai = 0,01, tai / ( 1 ) = 0,0201, o 2 Ax = 0,02 ir 1.1. Taigi kai Ax reikms yra maos, tai / ( 1 ) 2 . 2 uduotis. Uraykite funkcijos / ( ) = x 3 reikmi pokyt / ( 2 ) pasinaudoj sumos kubo formule (xo + ) 3 = Xq + 3x(2 Ax + 3xo ( ) 2 + ( ) 3 . Nurodykite, kokiam reikiniui apytiksliai lygus is pokytis, kai gyja labai maas reikmes. I 2 PAVYZDYS. Raskime funkcijos / ( x ) = sin reikmi pokyt, kai xo = j . Pritaik sinus skirtumo formul, gauname: AfJ /7\ ./ \ T T + + 5^ + ) = sin I h } sin = 2cos sin V3/ V3 / 3 2 2 / \ = 2 cos 1 sin . \3 2 / 2 =

Toki pokyio iraik kain ar pavadintume paprasta. Paiekokime apytiksls, taiau paprastesns pokyio iraikos. Samprotaukime taip: kai maas, cos ( j + ^ n ) ~ cos j ; sin tikriausiai nedaug skiriasi nuo ^I-. Taigi: /7T\ 1

Naudodamiesi skaiiuokli iek tiek paskaiiuokime. Imkime maas Ax reikmes, apskaiiuokime / ( j ) ir palyginkime su ^ : kai = 0,1, tai / ( f ) = 0,045590..., o ^ = 0,05; kai = 0,01, tai / ( | ) = 0,0049566..., o ^Ax = 0,005 ir 1.1. Taigi skaiiuojant pagal apytiksl formul gauname madaug t pat, kaip ir pagal tiksli. 3 uduotis. Panaiai kaip 2 pavyzdyje uraykite funkcijos / ( x ) = cos pokyio Af (^ j formul. Pabandykite surasti paprast apytiksl pokyio iraik, gerai tinkani maiems . Pasirinkite kelet ma reikmi, pasinaudoj skaiiuokli apskaiiuokite / ( ir palyginkite su reikmmis, gautomis i apytiksls pokyio iraikos.

19.

Apskaiiuokite: a) / ( 2 ) , kai f ( x ) = f 1 . x 2 + l;

b) / ( 1 ) - / ( 0 ) , kai f () =

c) 2 f(3) - 3 f (2), kai f ( x ) = x2 - 5x + 5; d) / 2 ( 1 ) - / 2 ( 0 ) , kai f () = V ( * + l)(* + 2). 20. Pavaizduoti funkcij f ( x ) ir g(x) grafikai.

4 III 3 V 2- / 1 I jI 1 I I a) b) c) d) 21.

brinio raskite: / ( 1 ) , kai Ax = / ( 0 ) , kai = Ag(O), kai = #(1), kai =

U 2; 2; 3.

Apskaiiuokite funkcijos f ( x ) = x - 2 reikmi pokyt, kai = 0,1: )/(0); b)AZ(l); c) Af (2); d) / ( 3 ) . Nubraiykite ios funkcijos grafik, paymkite argumento ir funkcijos reikmi pokyius.

22.

rodykite, kad funkcijos f ( x ) = ax + b reikmi pokytis take xo ireikiamas lygybe Af(x0) = a Ax. Apskaiiuokite funkcijos f ( x ) = 2x x 2 reikmi pokyt, kai = 0,1: )/(0); )/(1); c) / ( 2 ) . Nubraiykite funkcijos grafik, paymkite argumento ir funkcijos reikmi pokyius.

23.

24.

Vertikaliai auktyn sviesto akmens aukio vir ems (ireikto metrais) priklausomyb nuo laiko (sekundmis) nusako funkcija h(t) = 1 + 1 2 1 - 212. 1) Raskite: a) laiko moment, kada akmuo bus 1 metro auktyje; b) laiko moment, kada akmuo bus aukiausiai pakils ir didiausi pakilimo aukt;

c) kaip pakito akmens padtis per pirmsias dvi sekundes; d) A f t ( l ) , kai Ai = 2; e) Aft(2), kai At = 2. Paaikinkite gauto dydio fizikin prasm; f) kok keli nuskriejo akmuo per 4 pirmsias sekundes. 2) K galite pasakyti apie akmens padt prajus 7 sekundms nuo metimo momento? 25. Raskite funkcijos F(x) = J reikmi pokyt Af (XQ), kai: a) X0 = 1, Ax = 0,01; c) X 0 = 10, Ax = 0,01; 26. b) x 0 = 1, Ax = - 0 , 0 1 ; d) X 0 = 10, Ax = - 0 , 0 1 .

Funkcijos reikmi didjimo (arba majimo) apibrim naudojant funkcijos reikmi pokyio svok galima suformuluoti taip: Jei kiekviename intervalo I take teigiam argumento pokyt atitinka teigiamas funkcijos reikmi pokytis, tai funkcija tame intervale yra didjanti', jei funkcijos reikmi pokytis neigiamas majanti. Naudodamiesi funkcijos pokyiais rodykite, kad funkcija f (x) intervale I yra didjanti: a) f () =X2, c) f ( x ) =x\ I = (0; + o c ) ; I = ( - o o ; +oo); b) f ( x ) = x2-x, I = (1; + o o ) ;

d) f ( x ) = sinx, I = ( - ; f ) ; f) f ( x ) = tgx, / = ( - ; f ) .

e) f () = l o g 2 x , I = (0; + o o ) ;

Pavyzdys.

rodykime, pavyzdiui, kad intervale (i; +oo) funkcija f ( x ) = Iog2(2x 1) yra didjanti. Apskaiiav funkcijos f ( x ) pokyt su Ax > 0, gauname: Af(x) = f(x + Ax) - f ( x ) = Iog2 (2(x + Ax) - l) - Iog 2 (2x - 1) = 2(x + Ax) - 1 2x 1 + 2Ax , / 2Ax \ = l0& = l0& 2x 1 2x 1 = l 0 & ( 1 + 2 ^ 1 J'

Kadangi Ax > O ir > i , tai 1 + ^ j > 1. Todl io reikinio logaritmas teigiamas. Taigi Af (x) > O ir funkcija f ( x ) intervale ( j ; +oo) yra didjanti.

27.

rodykite, kad funkcija f ( x ) intervale I a) f ( x ) = 2x + 10, / = ( - o o ; + o o ) ; c) f ( x ) = cos , I = (0; ); e) f () = log , I = (0; + o o ) ;

majanti: b) f () =x2+
x

2,

= (-oo; -2); +oo);

d) f () = 2~ , I = (-oo; f) / ( ) = S i n x , / =

(1;.

1.4. Funkcijos grafiko liestins ir funkcijos ivestin

Ties, turinti su apskritimu vienintel bendr tak, vadinama to apskritimo liestine. Taiau toks liestins apibrimas netinka daugeliui kit kreivi. Pavyzdiui, ties y = 1 natralu laikyti kosinusoids y = cos liestine take = O, y = 1. Taiau i ties su kosinusoide turi be galo daug tak. Kita vertus, ties = O turi vienintel bendr tak su kosinusoide. Bet ios tiess kosinusoids liestine juk nevadinsime!

Ties gali liesti apskritim tik viename take.

Ties y = 1 lieia kosinusoid be galo daugelyje tak.

Apibrime kreivs liestin taip, kad apibrimas tikt visais atvejais. Tarkime, koordinai ploktumoje nubrta kreiv ir norime surasti jos liestin take MQ. Imkime kit kreivs tak M ir per takus MQ ir M nubrkime ties. i ties vadinsime kreivs kirstine. Jeigu takui M artjant prie MQ, kirstin MQM artja prie tam tikros ribins tiess I, tai i ties ir yra kreivs liestine take MQ. i ribin ties turi bti ta pati nesvarbu i kurios puss takas M artja prie MQ. Kirstin MQM arts prie ribins tiess, jeigu kampo , kur ji sudaro su Ox aimi, didumas arts prie tam tikros ribins reikms tpQ.

Kreivs liestine take MQ yra ties I, prie kurios artja kirstin MQM, kai M artja prie MQ.

APIBRIMAS Kreivs liestine take MQ vadiname ties, prie kurios artja ties, einanti per kreivs takus MQ ir M, kai M artja prie MQ.

Kai kuriuose takuose kreiv gali neturti liestins. Panagrinkime, pavyzdiui, kreiv, sudaryt i dviej susikertani apskritim lank. i lank susikirtimo take (9(0; 0) kreivs liestins nra.

Kreiv, sudaryta i dviej apskritim lank, take 0 ( 0 ; 0) liestins neturi. Jei takas M artja prie O i deins kirstin O M artja prie tiess = 0; jei i kairs prie tiess y = 0. Jeigu kreiv iame take turt liestin, tai abiem atvejais kirstin O M artt prie tos paios tiess.

Pastebkime, kad naujj liestins apibrim galime taikyti net tada, kai nagrinjamoji kreiv yra ties. Tiess liestine kiekviename jos take yra ta pati ties!

l uduotis. Pasakykite, kuriuose takuose turi liestin kreiv, kuri yra funkcijos y = |x 2 11 grafikas. Tegu dabar f ( x ) yra tolydi funkcija. ios funkcijos grafikas yra netrki kreiv. Tarkime, kad take xo kreiv turi liestin. Panagrinsime, kaip galima urayti jos lygt. Pasirinkime du kreivs takus MQ(XQ; I(XQ)) ir M(XQ + Ax; f (XQ + )), ia 0 yra kintamojo pokytis. Per takus MQ ir M nubrkime kreivs kirstin. Uraykime ios kirstins lygt. Lygtis bus tokia: y = kx + I. Surasime koeficient k ir I reikmes. lygt y = kx + l statykime = XQ, y = f (XQ) ir = Xo + , y = f(xo + ). Gausime dviej lygi sistem su neinomaisiais k ir I: f ( x o) = kxQ + /, f(xQ + ) = k ( x Q + ) + I. I antrosios lygties atm pirmj, gauname: k = /(XQ + Ax) - f(xo), k = .

I brinio matome, kad santykis a ^ 0 - 1 lygus tangentui kampo, kur sudaro kirstin su Ox aimi. Paymj kamp , galime urayti, kad k = tg<p.

I pirmos sistemos lygties surad

I - f i x ) - kxQ = f ( x o) - tg -Xq

ir jstat k ir I reikmes y = kx +1, gauname toki kirstins lygt: y = tg(p + fix0)-tg(p X0 arba y = tg<p (x - X0) + f(x0).

Kirstins MQM lygtis j = tg ( - x 0 ) + Liestins I lygtis j = tg<po ( - x 0 ) + Kai kirstin artja prie liestins, tai (pQ, tg tg 0.

Taigi norint urayti kirstins MQM lygt, pakanka inoti tako MQ koordinates ir tangent kampo , kur kirstin sudaro su Ox aimi. Norint urayti kreivs liestins take MQ lygt, pakanka inoti tako MQ koordinates ir tangent kampo kur liestine sudaro su Ox aimi. Liestins lygtis yra tokia: j = tg - xo) + . = fix )

Tako MQ koordinates xo i f 0 inome. O kaip rasti tg ^ Artjant kirstinei prie liestins, kampas artja prie <PQ, o tg prie tg . Kadangi
FIXQ +

/(X

tg = tai tg^o =

/(0)

lim t g = lim Ax^-O Ax-*0 Ax

Vadinasi, iekant kreivs liestins krypties koeficiento (t. y. tg 0 ), tenka skaiiuoti funkcijos reikmi ir kintamojo reikmi pokyi santykio rib. i svarbi riba vadinama funkcijos ivestine.

APIBRIMAS Funkcijos f () ivestine take XQ vadiname funkcijos / ( * ) = f (xO + * ) - f (x)

pokyio

ir nepriklausomojo kintamojo pokyio Ax santykio rib, kai Ax J ymime F (XQ)\

/ (X0) =

0.

ft,

, / ( * ) . ->0 Ax

Jeigu funkcija f () turi ivestin take = x0, danai sakoma, kad funkcija yra diferencijuojama iame take. Matme, kad funkcijos ivestin take xo turi paprast geometrin prasm: skaiius f (xo) lygus tangentui kampo, kur funkcijos grafiko liestine take xq sudaro su Ox aimi arba kitaip tariant, F (XQ) yra ios liestins krypties koeficientas. Jeigu funkcija M0(x0\ f(xo)) f ( x ) take = XQ turi ivestin f'(xo), turi liestin. Liestins lygtis: f'(xo) = tai funkcijos grafikas take

= / ' O o ) (x - *o) +

lim MS^.^ >0 Ax

yo

= f

(x0).

PAVYZDYS. Paraykime funkcijos f ( x ) = j grafiko liestins take XQ = 1 lygt. Liestins lygtis yra tokia: y = f'(xo) ( xo) + f(xo), ia XQ = 1, f(xo) = \ = 2. Taigi tereikia surasti liestins krypties koeficient, t. y. ivestin / ' ( 1 ) Naudodamiesi ivestins apibrimu, gauname: /( + * * > - / " > _
AJC

_ =

lim

lim

>0

->0

AX

1 - 2 A x o , lim = 2 lim ^O A x ( l + ) -0 1 + Ax

Kai Ax O, tai 1 + Ax liestins lygtis: y = -2(x - 1 ) + 2,

1 ir

1. Taigi / ' ( 1 ) = - 2 . Funkcijos grafiko

y = 2x + 4.

I uduotis.

Paraykite funkcijos f ( x ) =

liestins take X0 = O lygt.

Kreivs, kurias braiome, daniausiai yra koki nors funkcij grafikai. Taigi pirma funkcijos, paskui kreivs. Taiau daug domi kreivi matematikoje atsirado kitaip. Pavyzdiui, pasinaudojant judjimo svoka. A \ Apskritimui riedant tiese, jo takas A bria kreiv, kuri vadinama cikloide. t o j

S1 A

O jeigu apskritim ridentume kitu to paties spindulio apskritimu? Riedanio apskritimo takas A brt grai irdies formos kreiv. Todl ji ir vadinama kardioide (lot. cordis irdis). Pagalvokite, kokias kreives brt apskritimo takas, jei apskritimas riedt dvigubai (trigubai, keturgubai, ...) didesnio spindulio apskritimais. Tokios kreivs vadinamos epicikloidmis.

Pratimai ir udaviniai
28. siirkite funkcijos grafik ir pasakykite, kuriuose takuose jis neturi liestins:

29.

Kuriuose takuose funkcijos f ( x ) grafikas neturi liestins: a) f () = \x\ + \x + 1|; c)

/(JC) = |*(JC+

b) f ( x ) = \x + 1| - \x - 1|; d) f ( x ) = | i I | ?

1)1;

30.

Funkcijos f () ivestins f \ x ) reikm take xo lygi funkcijos f ( x ) grafiko liestins, nubrtos iame take, ir Ox aies sudaromo kampo tangentui. Nusibraiykite funkcijos f ( x ) = x(x 2) grafik ir panagrinj j nustatykite, ar teisinga nelygyb: a) / ' ( 1 ) < / ' ( 2 ) ; c) / ' ( - i ) < / ' ( l ) ; b) / ' ( O ) > / ' ( 2 ) ; d) / ' ( 2 ) < / ' ( 3 ) .

31.

Raskite didum kampo, kur sudaro funkcijos f ( x ) grafiko liestine take XQ SU Ox aimi: a) y = 2, b) y = \x
2

XQ

= j;

+ 1, xo = y/b.

32.

Paraykite funkcijos f ( x ) grafiko liestins nurodytame take lygt. Nubraiykite funkcijos grafik ir liestin: a) f () = (x + I)2,
2
X0
=

1;

b) f ( x ) = (x

I)2,
2

X0 =

1;

c) f ( x ) = x + 2x - 2, X0 = 2; 33.

d) f ( x ) = x - 2x , X0 = 0.

Nustatykite, ar duotoji ties yra funkcijos f ( x ) = (4 ) grafiko liestine: a) y = x; d) y = 2; b) y = 2 x; e ) y = 4x; c) y = 4; f) y = 2x + 1.

34.

Paraykite funkcijos f ( x ) grafiko liestins nurodytame take lygt. Nubraiykite funkcijos grafik ir liestin: a) f () = J ^ , xo = 0; c) f () = f j - , xo = 2; b) f () = 3., Jt0 = 2; d) f () = *=,x0 = 1.

35.

a) rodykite, kad funkcijos fix) = grafiko liestins, nubrtos takuose x\ = 1 ir X2 = 1, yra lygiagreios. b) rodykite, kad funkcijos f(x)=
X
2

- X

grafiko liestins, nubrtos takuose x\ = 0 ir X2 = 1, yra statmenos.

Patarimas.

Galite remtis teiginiais: jei k\ = , tai tiess y = k\x + b\ ir y = kjx + bz yra lygiagreios; jei k\-k2 = 1, tai tiess y = k\x + b\ ir y = kzx + bj yra statmenos. Taiau galite ir neklausyti nei io, nei kit patarim ir isprsti udavinius samprotaudami savaip!

1.5. Ivestini skaiiavimo pavyzdiai

Funkcijos f (X) ivestine take = XQ vadiname skaii, kur apibriame lygybe /'(xo) = Hm
AX^-O

Ax

A f ( X

)=

( X

A x ) -

(X

).

Paprastai funkcija turi ivestin (yra diferencijuojama) ne viename take. Danai ji turi ivestin kiekviename apibrimo srities take, kartais kai kuriuose takuose ivestin neegzistuoja. Priskyr toms kintamojo reikmms, su kuriomis ivestin egzistuoja, jos reikm, gauname nauj funkcij. i nauj funkcij vadiname tiesiog funkcijos ivestine. Naudojami keli funkcijos Y = f (X) ivestins ymenys, pavyzdiui,

/'

1 dx

y'

r <c -

Jeigu norime paymti ivestins reikm viename take xo> raome: / Uo)-

d/(*o)

(*o)>

J dx

dyUp)

I 1 PAVYZDYS. Raskime pai paprasiausi funkcij f(x) = c, g(x) = ivestines. Funkcija F(x) visoms nepriklausomo kintamojo reikmms priskiria t pat skaii c. Taigi funkcijos pokytis bet kuriame take lygus nuliui:
Af(x)
=

F(x

Ax)

() =

C - c

0.

Todl /'W= lim

AX^O

! = 0 . Ax

Suraskime funkcijos G(x) = pokyt take x: A g(x) Todl g (x) = Taigi

C = =

g(x + Ax) g(x) = ( + ) = Ax.

lim ^-O Ax

= = 1. Ax

O,

1.

I 2 PAVYZDYS. Apskaiiuokime funkcijos f () = 2 ivestin. Pirmiausia randame funkcijos pokyt: Af(x) Taigi
A f ( X )

= f ( x + Ax) - f ( x ) = (x + A x ) 2 - 2 = 2 Ax + ( A x ) 2 .

f (x) = Kai Ax f'(x)

lim Ax^-O

Ax

lim ->0

2x Ax + Ax

(Ax)2

lim (2x + Ax). Ax^O

O, tai 2x + Ax = Ix arba

2x. Todl ( x 2 ) ' = 2x.

I 1 uduotis.

Apskaiiuokite funkcijos f () = 2x 2 ivestin.

I 3 PAVYZDYS. Apskaiiuokime funkcijos f (x) = -Jx ivestin. Taikydami ivestins apibrim raome: , f () = Af(x) Ax / + Ax Ax Jx

hm ->0

lim Ax-+0

Pokyi santyk pertvarkykime taip: V + Ax J l Ax (Jx~+~Ax Jx)(Jx + Ax + Jx) 1 _

Ax (Jx + Ax + /) ( + Ax) Ax (J + Ax + Jx)

Jx + Ax + Jx Vadinasi,

Kai Ax - > O, tai + Ax - > , Jx + Ax Jx. , f'()= Taigi Iim ^O Jx + Ax Jx = Ax 1 2Jx

J
2 uduotis. Raskite tak, kuriame funkcijos f (x) = Jx sudaro 45 kamp. grafiko liestine su Ox aimi

36.

Raskite funkcijos f i x ) ivestin remdamiesi apibrimu: a) f i x ) = 2x 1; c) f ( x ) = 2x-3x 2. b) f i x ) = 3xd) f i x ) = 2x2;

v^TT;

e) f ( x ) = V 2 x + T ; g) f i x ) = -Jax + b, a, b e R; 37.

f) f i x ) = 2 + bx + c, a, b, c e R',
h

> fix) =

^ , a , b , c e R .

Raskite funkcijos f i x ) ivestin remdamiesi apibrimu: a) f i x ) = 5 ; c) f i x ) = J ^ r ; b) f i x ) = ^ i p r ; d) f i x ) = _ .

38. 39.

rodykite, kad diferencijuojamai funkcijai f i x ) teisinga lygyb: i f i x ) + c)'= fix). Senovs graik katapultos paleistas akmuo skriejo trajektorija, apraoma funkcija A(jc) = j c - - j j , 100. a) Kokiu kampu akmuo buvo paleistas? b) Kok didiausi aukt jis buvo pasieks? c) Kokiu kampu jis nukrito?

-s

Kodl funkcijos ivestin matematikai ymi vairiai? ymenys f i x ) , y' geri jau tuo, kad yra labai paprasti. Juos XVIII a. pabaigoje pradjo naudoti Lagranas. Pats Leibnicas ivestin ymjo ^ arba d ^ f ie ymenys geri tuo, kad primena ivestins apibrim, ivestin yra pokyiu santykio riba. Graik abcls raids , S (delta) lotyn kalbos abclje atitinka raides D, d, taigi d y ar d f ( x ) yra tarsi prisiminimas apie pokyius. O Niutonas ymjo funkcijos y = f (x) ivestin taip: y. Ir is ymuo kartais yra vis dar naudojamas.

1.6. Funkcijos ivestin ir judjimo greitis

Funkcij ivestini prisireikia ne tik nagrinjant kreivi liestines. Tegu s (t) yra funkcija, reikianti kno (dar geriau materialiojo tako) nueit keli per laikotarpi t, prajus nuo judjimo pradios. Sakysime tiesiog, kad s(t) kelias, nueitas iki laiko momento t; judjimo pradioje t = 0. Taigi, kai t = 0, tai s (t) = 0. Jeigu judjimas vyksta pastoviu greiiu v, tai s (t) = t ir ios funkcijos grafikas yra ties. Tiess krypties koeficientas yra greitis v.

Jeigu judjimo greitis kinta kiekvien akimirk, tai funkcijos s (t) grafikas yra kreiv. Pavyzdiui, laisvai krintanio kno nueitas kelias reikiamas funkcija

ios funkcijos grafikas yra parabol. Nordami surasti vidutin judjimo greit laikotarpiu nuo i iki / -f- At, turime imatuoti nueit keli (.v pokyt) As = s(t + At) s(t) ir padalyti i laiko pokyio At. Taigi Wvid V s(t + At)-s(t)

is vidutinis greitis lygus funkcijos 5 (i) grafiko kirstins, einanios per takus M(t; s (t)) ir M(t + At; s(t + )), krypties koeficientui.

Jei Ai artinsime prie nulio, tai vvid = arts prie judjimo greiio laiko momentu t (momentinio greiio v(t)). Kita vertus, santykio ^ y riba, kai At > O, yra funkcijos s (t) ivestin: v (t) = As . lim = s (t). >-0 Ai

Taigi nueito kelio funkcijos s (t) ivestin yra funkcija, kurios reikm kiekviename take lygi momentiniam judjimo greiiui atitinkamu laiko momentu: s'(t) = v(t).

Nordami suinoti, kiek pakito judjimo greitis laikotarpiu nuo t iki t + At, turime apskaiiuoti funkcijos (t) pokyt: Av (t) = v (t + At) - (t). Santykis ireikia vidutin pagreit, o jo riba, kai At -* 0 momentin pagreit a (t) laiko momentu i: a (t) = lim >-0 Av (t) At arba . a(t) = v (t).

1 PAVYZDYS. Laisvai krintanio kno nueitas kelias reikiamas formule s (t) = Rasime momentin kritimo greit ir pagreit. Momentinis greitis yra kelio ivestin, taigi As (t) (g (t+ lim = lim - >-0 At At-* 0 \ 2
2

(t)

(t) =

At)2-t2 Ai

g 2tAt + (At) = - lim 2 At-+ 0 At Pagreitis yra greiio ivestin: a ^ = v >u\ = (t) (t)
v lim -0
A v i t )

g = - lim (21 + At) = gt. 2 >0

At

r lim ^O

8 ( t

g t

Ai

= g.

Jeigu funkcija s (t) reikia materialaus tako nueit keli iki laiko momento t, tai momentinis greitis v (t) laiko momentu t lygus funkcijos s (t) ivestinei, momentinis pagreitis a (t) funkcijos v (t) ivestinei: v(t)=s'(t), a(t) = v'(t).

Tarkime dabar, kad knas (arba materialus takas) juda tiese. Nordami nusakyti jo padt tiesje veskime koordinai sistem: paymkime pradios tak O, pasirinkime ilgio matavimo vienet. Tada kno padties kitim laikui bgant patogu nusakyti funkcija x(t), reikiania kno koordinat laiko momentu t.

Kno padt laiko momentu t nusakome nurodydami kno koordinat x(t).

Kai knas juda tiesje nurodyta kryptimi, tai Ax(t) = x(t + ) - x(t) (At > 0)

reikia keli , kur knas veik laikotarpiu nuo t iki t + At. Taigi , x'(t) = lim -0 Ax(t) As = lim = v(t), At 0 At . '(t) > 0.

Jeigu knas juda kryptimi, prieinga tiess krypiai, tai Ax(t) Tada * () , lim = - lim = - ( ) , x'(0 < 0. >0 At ->0 At Taigi kno koordinats (kaip laiko funkcijos) (t) ivestin ne tik parodo, koks yra momentinis kno greitis, bet ir kokia judjimo kryptis. Danai kno momentiniu greiiu vadinama pati kno koordinats (t) ivestin. Tada greitis gali bti ir teigiamas, ir neigiamas. enklas parodo, kuria kryptimi juda knas. , '(t) = = x(t + At) - x(t) = .

O x'(t)

(t + At) > 0

Koordinats (t) ivestin nurodo ir momentin kno greit, ir judjimo krypt.

Kai funkcija f ( x ) nra susijusi su fizikiniu judjimu, kartais vistiek kalbame apie greiius. Sakome, kad funkcijos F(X) ivestin, kai = XQ, parodo funkcijos reikmi kitimo greit iame take.

40.

Du materials takai A ir B juda Oy ayje. Tak padt Oy ayje nusako pateikti funkcij y = f A (O ir y = f U) grafikai. Laikas matuojamas sekundmis, atstumas metrais.

I a) b) c) d) e) 41.

grafik nustatykite: kada abu takai buvo vienodai nutol nuo koordinai pradios tako; kada atstumas tarp tak buvo didiausias; kokie buvo abiej tak greiiai momentu t = 10; koks buvo tako A greitis momentu t = 30; kada ir judjo viena kryptimi, kada prieingomis kryptimis.

Tiese judanio kno greitis nusakomas funkcija v(t) = 3t + 2t 2 . Laikas matuojamas sekundmis, greitis centimetrais per sekund. Koks kno pagreitis laiko momentu t = 4? Materialaus tako, judanio Oy ayje, padt nusako funkcija y (t) = 2t2 + 1. Raskite materialaus tako: a) koordinates laiko momentais t = 0 ir t = 5; b) vidutin greit laiko intervale [0; 5]; c) greiius, kai t = 0 ir t = 5; d) pagreit. Vertikaliai auktyn imesto akmens aukt nusako funkcija h{t) = at2 + 31 + Laikas matuojamas sekundmis, auktis metrais. Raskite: a) akmens aukt metimo momentu (t = 0); b) koeficient a, jei inoma, kad aukiausiai akmuo bus pakils po 3 sekundi; c) po kiek laiko akmuo nukris; d) vidutin akmens greit kylant auktyn; e) vidutin akmens greit krintant emyn; f) akmens greit laiko momentais t = 1, t = 2, t = 6; g) pagreit.

42.

43.

44.

Abscisi aimi juda du materials takai. J padtys nusakomos koordinai funkcijomis (t) = t2 + 10i, JC2 (t) = 212 + Tt + 2. Raskite: a) materiali tak koordinates pradiniu momentu t = 0; b) laiko momentus, kada t tak padtys sutaps; c) laiko momentus, kada abiej tak greiiai bus lygs; d) tak pagreiius. 2 m aukio mogus 5 km/h greiiu tolsta nuo lemputs, kabanios 2,5 m auktyje. Kokiu greiiu juda mogaus galvos elis?

45.

Tikriausiai sitikinote, kad ivestins yra puikus instrumentas kn judjimo dsniams nagrinti. Viskas gana paprasta, kai knai juda tiesiomis trajektorijomis. Taiau naujosios matematikos krjams rpjo ir ymiai sudtingesni judjimo udaviniai. U J sivaizduokime, pavyzdiui, pusapskritimio for\ _ / mos daub, kuria ridinjasi kamuoliukas. PaC leistas riedti i tako A jis po tam tikro laiko pasieks tame paiame auktyje esant tak B (trinties nepaisykime) ir ims riedti atgal. Taigi kamuoliukas vytuos" su periodu 7. O jeigu kamuoliuk riedti paleistume i kito tako C, ar vytavimo periodas Ti bus tas pats? Pasirodo, kad ne! Kokios gi formos turt bti dauba, kad vytavimo periodas nepriklausyt nuo to, i kokio aukio paleisime kamuoliuk? Cikloids formos! Tai nustat oland mokslininkas Kristianas Hiuigensas (1629-1695) ir pasinaudojs ia cikloids savybe sukonstravo pirmj svyruoklin laikrod.

1.7. Dvi ivestini skaiiavimo taisykls

Padaugin funkcij /(JC) i realiojo skaiiaus a, gauname nauj funkcij g(;c) = a f ( x ) , apibrt toje pat aibje, kaip ir funkcija /(JC). Suraskime ios funkcijos reikmi pokyt take x: Ag(x) = g(x + *) - g(x) = af(x = ( f ( x + ) - f(x)) = + Ax) - a f ( x ) = aAfix).

Taigi funkcijos gix) reikmi pokyius gauname daugindami f i x ) reikmi pokyius i skaiiaus a. sitikinsime, kad funkcijos g(x) ivestin, kai ji egzistuoja, irgi randama panaiai. TEOREMA Tegu funkcija f i x ) yra diferencijuojama take JC, t. y. turi ivestin, o a yra realusis skaiius. Tada funkcija gix) = af () irgi yra diferencijuojama take JC, be to, g'() = af'ix), t. y. (af ())' = af\x).

rodymas. Nordami surasti funkcijos gix) ivestin, turime sudaryti funkcijos pokyio Ag(x) ir nepriklausomojo kintamojo pokyio Ax santyk ir surasti io santykio rib, kai Ax 0. Jau matme, kad Ag(x) = aAfix). > Taigi Ag(x) Ax Tada g () = lim ^ Ag(x) Ax = / lim [a ^ V Af () Ax = a lim J ^ Af(x) Ax , = a f (x). = a Af(x) Ax .

I 1 PAVYZDYS. inome, kad ( 2 ) ' = 2x. Todl, pavyzdiui, (3x 2 )' = 3 ( x 2 ) ' = 3 2x = 6x, ( - 2 x 2 ) ' = ( - 2 ) (x2)' = - 4 x .

Jeigu dvi funkcijos f ( x ) ir g(x) apibrtos toje pat nepriklausomojo kintamojo reikmi aibje, tai sudj funkcij reikmes, gauname nauj funkcij h(x) = f ( x ) + g(x), apibrt toje pat aibje. Naujosios funkcijos pokytis lygus Ah(x) = Af(x) + Ag(x).

sitikinkime, kad panai lygyb teisinga ir ivestinms. TEOREMA Tegu funkcijos /), g () yra diferencijuojamos tame paiame take x, t. y. turi ivestines. Tada funkcija h(x) = f (x) + g(x) taip pat diferencijuojama iame take ir h'(X) = f'(x) + g'(), t. y. ( f (X) + g(x))' = f (X) + g'(x).

rodymas.

Kadangi Ah(x)
=

= Af (x) -j- Ag(x),

=

tai Ag(x) Ax Ag(x) h lim ->0 Ax , , = / (x) + g (x).

Ah(X)

Af(X)

+ Ag(x)

Af(x) Ax

Ax Ax Remdamiesi rib savybe, gauname: , h (x) Ah(x) lim ^ Ax =

Af(x) lim >0 Ax

I 2 PAVYZDYS. Suskaiiuokime funkcijos f () = 2 + ivestin. Remdamiesi tuo, kad (x 2 )' = 2x i r x ' = 1 bei rodyta teorema, gauname: ( x 2 + x ) ' = ( x 2 ) ' + x ' = 2 x + l . Jau galime suskaiiuoti bet kokios kvadratiniu trinariu apibriamos funkcijos ivestin. Pavyzdiui, (3x 2 + 2x - 1)' = (3x 2 )' + (Ix)' + ( - 1 ) ' = 3 ( x 2 ) ' + 2x + 0 = 6x + 2. Paraykite funkcijos y = 3x 2 + 2x 1 grafiko liestins lygt take XQ = 0.

I Uduotis.

Taigi funkcij sumos ivestin lygi ivestini sumai. Nesunku sitikinti, kad ir funkcij skirtumo ivestin lygi ivestini skirtumui. I tikrj, taikydami rodytas teoremas gauname: ( / ( ) - g ( x ) ) ' = ( f () + ( - 1 ) g(x))' = f (X) -g' (X). = f () + ((-1) gix))' =

Skaiiuojant

ivestin, pastov daugikl galima ikelti prie ivestins af'(x). sumai:

enkl:

(af ())' =

Funkcij sumos ivestin lygi ivestini ( / ( X ) + g ( x ) ) ' = f (X)+ g' (X). Funkcij skirtumo ivestin lygi ivestini [f (X) - g(x))' = f'(x) g'(x).

skirtumui:

1.8. Daugianario ivestin

Ivestins praveria iekant kreivi Kestini, tyrinjant funkcijas, sprendiant judjimo ir kitokius udavinius. Kad galtume jas taikyti, turime apskaiiuoti pagrindini funkcij ivestines. iame skyrelyje surasime laipsnini funkcij f(x) = xn su neneigiamais sveikaisiais rodikliais ivestines. Kai n = 0; 1; 2, ivestines jau apskaiiavome:

(x 0 )' = l' = O,

(* 1 )' = *' = 1,

(x 2 )' = 2x.

Naudodamiesi ivestini skaiiavimo taisyklmis galime apskaiiuoti ivestin bet kokios funkcijos, reikiamos kvadratiniu trinariu. Pavyzdiui, (1*2 _
3x

y = ( 1 * 2 ) ' - (3x)' + 2' = I (x2)' -3-'+

0 =

= - 2x 3 = 3. 2 Apskaiiav vis funkcij / ( x ) = x" (n = O, 1, 2 , . . . ) ivestines, galsime rasti bet kurio daugianario ivestin. Nagrinkime atvej, kai n = 3, t. y. skaiiuokime funkcijos / ( x ) = x 3 ivestin. Skaiiuodami funkcijos pokyt, remsims lygybe: (JC + A x ) 3 = 3 + 3x 2 Ax + 3x ( A x ) 2 + ( A x ) 3 . Perraykime i lygyb taip: (x + A x ) 3 =
X
3

+ 3x 2 Ax + ( A x ) 2 (3x + Ax) =

= 3 + 3x 2 Ax + ( A x ) 2 p(x), ia paymjome p(x) = 3x + Ax. Taigi Af(x) = (x + A x ) 3 - 3 = = x 3 + 3x 2 Ax + ( A x ) 2 p ( x ) - 3 = = 3x 2 Ax + ( A x ) 2 p(x), , 3V (x ) = v ' = lim Af (x) O Ax
2

(1)

lim ->0

3x 2 Ax + ( A x ) 2 p(x) Ax
2

AX^-Ov

lim ( + Ax p ( x ) ) = .
'

ia pasinaudojome tuo, kad kai Ax - O, tai ir Ax p(x) > 0. Gavome: ( x 3 ) ' = 3x .

Apskaiiuokime funkcijos f () = 4 ivestin. Skaiiuodami (x + Ax) 4 remkims (1) lygybe: (x + Ax) 4 = (x + Ax) 3 (x + Ax) = (x 3 + 3x 2 Ax + (Ax) 2 p(x))(x + Ax) = = 4 + 4x 3 Ax + (Ax) 2 r(x), ia r(x) = Ax p(x) + 3x 2 + p(x). Taigi Af(x) =x4 + 4x 3 Ax + (Ax) 2 r(x) - x4 = 4x 3 Ax + (Ax) 2 r(x). (2)

Toliau skaiiuodami panaiai kaip atveju n = 3, gauname: ( x 4 ) ' = 4x 3 . 1 uduotis. Remdamiesi (2) lygybe gaukite lygyb

(x + Ax) 5 = 5 + 5x 4 Ax + (Ax) 2 s(x) ir rodykite, kad ( x 5 ) ' = 5x 4 . Visas gautsias ivestines ( 0 ) ' = O, ( 1 ) ' = 1, ( 2 ) ' = 2x, ( 3 ) ' = 2 , ( 4 ) ' = 4 3 , ( 5 ) ' = 5 4

galima urayti taip: ( " ) ' = ""1, n = 0,1,2,3,4,5.

Samprotaudami panaiai, kaip ir nagrintais atvejais, galime i lygyb rodyti visoms n reikmms. Visiems n = 0, 1, 2 , . . . teisinga lygyb (xn)' = " - 1 . Dabarjau galime skaiiuoti ivestines funkcij, apibriam bet kokiais daugianariais. 1 PAVYZDYS. Apskaiiuokime funkcijos f ( x ) = 2x 7 3x 5 + x + 1 ivestin. Remdamiesi ivestini skaiiavimo taisyklmis ir lygybe (x n )' = " - 1 , gauname: f ( x ) = (2x 7 )' - (3x 5 )' + + 1' = 14x 6 - 15x 4 + 1.

2 uduotis.

Apskaiiuokite funkcijos f ( x ) = ^ x 1 8 ^ x 5 + 3x 2 13 ivestin.

48

46.

Raskite funkcijos ivestin:

a) /(JC) = 2JC3 - 3 x 2 + 6 x c ) /(JC) = 4JC2 + 6 x 10; 6; b ) / ( J C ) = 3JC4 - 4JC3 + 6JC2 12;

d) / ( x ) = 5x + 2x + 5x; f) f ( x ) = x 3 + |jc 2 + + 2.

e) f(x) 47.

= 3 - J t 2 - X - I ;

Raskite funkcijos ivestin nurodytame take: a) / ' ( 0 ) , kai / ( x ) = 3x 2 - 5x + 10; c) / 4 1 ) , kai / ( x ) = 2x 4 - 3 + 1; b) /'(:2), kai / ( x ) = 3 - 6x; d) / 4 - 1 ) , kai / ( x ) = 2x 6 + 6.

48.

Paraykite funkcijos grafiko liestins, nubrtos per nurodyt tak, lygt. Nubraiykite funkcijos grafik ir liestin: a) y = 2 - 2x, M(0; 0); c) y
= - X
2

b) y = 2x 2 - 4x + 2, M(0; 2); d) y = - 3 x 2 + 3, M(-1; f) y = x + 1, M ( l ; 2).

3

- 2x + 3, M(0; 3); + 1, M(0; 1);

0);

e) y = - 49.

Raskite tak, kuriame funkcijos grafiko liestine lygiagreti abscisi aiai: a) y = 3 3x + 1; c) y = 3 + 9x 2 ; b) y = x 3 3x 2 + x; d) y = 2x 3 - 6x.

50.

Raskite funkcijos grafiko tak, kuriame grafiko liestine su abscisi aimi sudaro nurodyt kamp. Nubraiykite funkcijos grafik ir liestin: a) y = - 2 + 4 x , = j', b) y = 2x 2 + J3x, = f .

51.

Duotos funkcijos / ( x ) ir gix). Kurios i j grafikas yra statesnis", kai = 1: a) f{x) = 3 + 10, b) fix) c) fix) d) fix) e) fix) = 3 + 2x, = IOOx + 1, = 5x 6 + IOx 5 , = 2, gix) = 2x 2 - 10; gix) = 5x 2 - IOOx; g(x) = IOx 10 + 2; g(x) = 6x 5 + 12x 4 ;

gix) = x; gix) = 5x?

f ) / ( x ) = 2x, 52.

Sakome, kad kreivs kertasi staiu kampu, jei yra statmenos j liestins, nubrtos per kirtimosi tak. rodykite, kad funkcij fix) ir g (x) grafikai kertasi staiu kampu, jei: a) fix) = 3x 2 + 4x, gix) = |x;

b) / ( ) = 2 , g(x) = ixc) f i x ) =x2, gix) = -

I) 2 ; +.

Patarimas.

Pasinaudokite tuo, kad dvi tiess, kuri lygtys y = k\x+bi ir y = yra statmenos, kai ki = 1.

k2x+b2,

53.

Stabdomas smagratis per t sekundi pasisuka (t) = a + bt ct2 radian kampu, ia a, b, c teigiami skaiiai. Raskite stabdomo smagraio kampin greit. Per kiek laiko smagratis sustos?

54.

Koordinai ploktumoje tvirtai tvirtintas" funkcijos y = (xI)3 grafikas. Link jo i deins ima slinkti didiulis statusis trikampis ABC, kol atsirms funkcijos grafik sustoja. Raskite, kokia bus trikampio virns A koordinat, kai trikampis sustos.

55.

Apskaiiav funkcijos f i x ) = 2 + ivestin, gauname: ( 2 + * / = 6x + 1. Apskaiiav ios funkcijos ivestin, gauname: (6x + 1)' = 6. Kadangi gavome funkcij, kuri gyja vienintel reikm, tai 6' = 0. Kelis toki skaiiavim ingsnius reikt atlikti, kad gautume nul, jei: a) f i x ) = 6 x 3 + 3x 2 ; c) f i x ) = ( 2 + 2 ) 2 ; b) f i x ) = 4 + 3 ; d) f i x ) = (2 3 I)3?

2 Ivestini taikymas funkcijoms tirti

Funkcij savybes geriausiai parodo j grafikai. I grafiko galime matyti, kur funkcijos reikms didja, kur maja, su kokiomis kintamojo reikmmis jos reikms yra teigiamos, su kokiomis neigiamos... Funkcij savybes geriausiai parodo j grafikai 0 iame intervale funkcijos reikms didja. iame intervale funkcijos reikms neigiamos. y= fix) X

inome, kaip braiyti laipsnini, rodiklini, logaritmini ir trigonometrini funkcij grafikus. Taiau tai tik paprasiausios funkcijos. Pasinaudoj jomis galime apibrti sudtingesnes funkcijas. Pavyzdiui, pasinaudoj funkcijomis fix) ir gix) = sinx,

galime sudaryti naujas funkcijas: h(x) = fix) + gix) = 1 + sinx, k{x) = fix) gix) = 2 sinx, ) = fix) J gix) 2 sinx

I dviej funkcij nauj funkcij galima sudaryti visai kitaip. Tegu fix) ir gix) yra dvi funkcijos. Pakeit funkcijos fix) nepriklausomj kintamj funkcija g(x), gausime nauj funkcij p(x) = figix)), o pakeit funkcijos gix) nepriklausomj kintamj funkcija fix), gausime funkcij i(x) = gi f (x)). Pavyzdiui, i funkcij fix) = 2 ir gix) = sinx iuo bdu galime sudaryti funkcijas 2 pix) = / ( s i n x ) (sinx)2 = sin

tix) = gix2) = sin(x 2 ). Taip apibrtos funkcijos vadinamos sudtinmis.

) - f (X)-

s (f ())

I dviej funkcij galima sudaryti nauj sudtin funkcij. ,

Taigi i paprast funkcij galime sudaryti vairias sudtingesnes funkcijas. Kaip tyrinti j savybes? Kaip braiyti grafikus? Geriausios pagalbininks tiriant funkcijas yra j ivestins.

2.1. Funkcij reikmi didjimas, majimas ir ekstremumai

Funkcija f ( x ) vadinama didjania intervale (a; b), jeigu didesn argumento reikm atitinka didesn funkcijos reikm. Kitaip tariant, funkcija yra didjanti intervale (a; b), jeigu visiems a < x\ < x^ < b yra teisinga nelygyb f(xj) < f ( x j ) Funkcija f ( x ) vadinama majania intervale (a\ b), jeigu didesn argumento reikm atitinka maesn funkcijos reikm, t. y. visiems a < x\ < X2 < b yra teisinga nelygyb f(x\)> f () Jeigu intervale (a; b) funkcija yra didjanti, tai interval (a; b) vadiname jos didjimo intervalu, jeigu majanti majimo intervalu. Funkcijos didjimo ir majimo intervalus lengvai nustatome i grafiko: didjant argumento reikmms didjanios funkcijos grafikas kyla vir", majanios leidiasi emyn".

Funkcija y = f ( x ) yra didjanti intervale (00; 3), majanti intervale (3; + 0 0 )

APIBRIMAS Sakoma, kad funkcija f ( x ) take XQ gyja maksimum, jeigu galima rasti tok interval (XQ <5; XQ + 8) ( > 0), kad su visais , priklausaniais iam intervalui, teisinga nelygyb f(x0) > f ( x ) . Takas XQ vadinamas funkcijos maksimumo taku, o funkcijos reikm f(x0) funkcijos maksimumu.

Taigi funkcija take XQ gyja maksimum, jeigu yra toks intervalas (nors ir labai maas). kuriam priklauso pats takas XQ, kad iame take funkcijos reikm F(Xo) yra didesn u kitas iame intervale gyjamas funkcijos reikmes / ( x ) . Tolydios funkcijos gyja maksimumus j reikmi didjimo ir majimo interval sandros takuose. Funkcija maksimumo ir minimumo tak gali turti ne vien.

jco ir JC2 funkcijos f () maksimumo takai, x\ minimumo takas.

Panaiai apibriami ir funkcijos minimumo takai. APIBRIMAS Sakoma, kad funkcija f ( x ) take XQ gyja minimum, jeigu galima rasti tok interval (XQ 3; XO + kad su visais X0, priklausaniais iam intervalui, teisinga nelygyb f ( x o) < / ( J C ) . Takas xo vadinamas funkcijos minimumo taku, o funkcijos reikm / ( x o ) funkcijos minimumu. Funkcija gali neturti nei maksimumo, nei minimumo tak, gali turti tik maksimumo ar tik minimumo takus, taiau taip pat gali turti tiek maksimumo, tiek minimumo tak. Maksimumo ir minimumo takai vadinami funkcijos ekstremumo takais (lotyniko odio extremus reikm kratutinis, galinis), o funkcijos reikms iuose takuose funkcijos ekstremumais. I 1 PAVYZDYS. Prisiminus, kaip atrodo funkcij / ( x ) = 2 X , f ( x ) = grafikai, nesunku padaryti ivad, kad ios funkcijos neturi ekstremumo tak.

ios funkcijos ekstremumo tak neturi.

* 1 uduotis.

Pateikite daugiau pavyzdi funkcij, neturini ekstremumo tak.

I 2 PAVYZDYS. FunkCja f M - * , v,e,,eli _ askas = yra ios funkcijos minimumo takas. is takas yra ir funkcijos / ( x ) = \x\ minimumo takas. Funkcija / ( x ) = 1 x2 taip pat turi vienintel ekstremumo tak; takas x> = O yra jos maksimumo takas.

ios funkcijos turi po vien ekstremumo tak.

I 3 PAVYZDYS. Funkcija / ( x ) = sin turi be galo daug maksimumo ir be galo daug minimumo tak. Takuose Xk j + 2k (k e Z ) funkcija gyja maksimumus f (Xjc) = l , o takuose x/ = + 2 (I e Z) minimumus / ( x / ) = 1.

Funkcija / ( x ) = sin turi be galo daug maksimumo ir minimumo tak.

I 3 uduotis.

Suraskite visus funkcijos g(x) = | sinx| maksimumo ir minimumo takus. |

2.2. Lagrano teorema

inodami, kad automobilis per tris valandas nuvaiavo 210 kilometr, galime apskaiiuoti vidutin jo greit: uvid = ^ = 70 (km/h). Ar galima teigti, kad nors akimirk automobilis vaiavo iuo greiiu, jeigu jo greitis nuolat keitsi? Sugrime prie io klausimo kiek vliau, o dabar truput pabraiykime. Intervale [a; b] nubrkime kokios nors tolydios ir turinios ivestin visuose intervalo (a; b) takuose funkcijos grafik. Takus A (a\ f (a)) ir B (b; f (b)) sujunkime tiese. Ar galima nubrti ties, kuri bt lygiagreti tiesei AB ir liest funkcijos grafik?

Pairj brin tikriausiai nusprsime, kad galima. Tegu i ties lieia grafik take, kurio abscise = c.

Jei funkcija f ( x ) visuose intervalo (a; b) takuose turi ivestin, tai bent viename take c e (a\ b) grafiko liestine lygiagreti AB.

Kadangi nubrtoji ties yra lygiagreti tiesei AB, tai kampai a ir yra lygs. Tada lygs ir j tangentai: t g a = tg . Taiau tg yra funkcijos f ( x ) grafiko liestins take x = c krypties koeficientas, todl tg? = f'(c). Skaiius tg a yra funkcijos f ( x ) pokyio ir argumento pokyio santykis:
toa = gCl

BR = AD

- f te) b-a

taigi b a teigin grietai rod prancz matematikas Z. L. Lagranas. LAGRANO TEOREMA Jeigu funkcija yra tolydi intervale [a; b] ir visuose takuose e (a ~,b) turi ivestin, tai yra toks takas c (a; b), kad f (b) - f (a) .

O dabar susiekime Lagrano teorem su kun judjimu. Jei f ( x ) reikia materialaus tako nueit keli per laik x, tai santykis f (b) - f (a) b a reikia vidutin tako greit laikotarpiu nuo a iki b, o f'(c) momentin jo greit laiko momentu c. Taigi Lagrano teorema teigia, kad nors vien akimirk judanio tako momentinis greitis buvo lygus vidutiniam greiiui. Uduotis. Takas c, su kuriuo teisinga Lagrano teoremos lygyb, yra nebtinai vienintelis. Nubrkite grafik funkcijos, kuriai Lagrano teoremos lygyb bt teisinga su dviem skirtingomis c reikmmis.

56.

Funkcija f ( x ) apibrta intervale [a; b]. Raskite tak c, kuriame

F T O M Z M .

b a Nubraiykite brin: a) f () =x2, c) f () =x3, 57. e [0; 4]; e [0; 2]; b) f ( x ) = 2, e [ - 1 ; 1]; d) f ( x ) = , e [ ; 2].

Materialiojo tako padt Oy ayje nusako funkcija y (t) = 321 - t2 (atstumas matuojamas metrais, laikas sekundmis). Raskite vidutin tako greit laiko atkarpoje [a; b] ir laiko moment, kai momentinis greitis lygus vidutiniam: a) a = 0, b = 10; b) a = 16, b = 32; c) a = 8, b = 24.

Nurodymas. Momentinis tako greitis yra funkcijos y (t) ivestin, o vidutinis greitis koordinats y(t) pokyio ir laiko pokyio santykis.

58.

sivaizduokime, kad nusibrai koordinai ploktumoje parabol y = x 2 ir ties, ipjovme iomis linijomis apribot figr ir padjome ant Ox aies taip, kaip parodyta brinyje. Raskite brinyje paymt atstum d:

2.3. Funkcijos reikmi didjimo ir majimo poymiai

iame skyrelyje suinosime, kaip remiantis funkcijos ivestine galima nustatyti, kur funkcijos reikms didja, kur maja. TEOREMA Jei funkcija /(JC) intervale (a; b) turi ivestin ir ivestin yra teigiama, tai iame intervale funkcija yra didjanti. rodymas. Pasirinkime du intervalo (a; b) takus JCJ < x2 ir nagrinkime funkcij intervale [x\ \ 2] Pritaik Lagrano teorem gauname, kad yra toks takas c e ( 1; X2), kad
f (X2)~ /(JC)
= f'(C), f (X
2

X2 - x\

) -

f (XL)

f'(C)

(X2

X1).

Taiau ivestin yra teigiama, t. y. f'(c) > O ir JC2 > Jq, todl f(x2) f (jq) > O, arba /(JC2) > f(xi). Taigi funkcija / ( J C ) intervale (a; b) yra didjanti. Panaiai yra rodoma ir teorema apie majanias funkcijas. TEOREMA Jei funkcija f ( x ) intervale (a\ b) turi ivestin ir ivestin yra neigiama, tai iame intervale funkcija yra majanti.

1 uduotis. Raskite funkcijos /(JC) = =Y +x ivestin ir rodykite, kad funkcija visoje realij skaii aibje yra didjanti. 3JC reikmi didjimo intervalus. Apskaiiuojame funkcijos ivestin: f'(x) = (x 3x)' = 3x 3 = 3(x 1). Nordami rasti, kur ivestins reikms yra teigiamos, sprendiame nelygyb: 3(JC2 - 1) > O arba (JC - 1)(JC + 1) > 0.
v3

1 PAVYZDYS. Raskime funkcijos f ( x )

ios nelygybs sprendini aib sudaro intervalai (00; 1) ir (1; +oo). Taigi iuose intervaluose funkcija yra didjanti. Surad funkcijos reikmi didjimo ir majimo intervalus, apskaiiav kelias funkcijos reikmes galime bent jau apytiksliai nubraiyti funkcijos grafik.

Intervaluose (00; 1) ir (1; +oo) funkcija yra didjanti, o jos ivestin teigiama. Intervale (1; 1) funkcija yra majanti, o jos ivestin neigiama.

2 PAVYZDYS. Raskime funkcijos f ( x ) = 2x4 - 2 reikmi didjimo ir majimo intervalus. Pirmiausia raskime ivestin: f \ x ) = (2x 4 - 2)' = 2 4 3 - 2x = 8x 3 - 2x = 2x(4x2 - 1). Matome, kad ivestin lygi nuliui, kai

Funkcijos reikmi didjimo intervalus rasime isprend nelygyb 2x(4x 2 - 1) > 0. ios nelygybs sprendini aib sudaro du intervalai: (-I;0) ir (i;+oo).

iuose intervaluose funkcija yra didjanti. Taip pat yra du intervalai, kuriuose funkcija yra majanti:
(-COi-I)
k

(0; I ) .

Apskaiiav funkcijos reikmes /(-I) = - I / ( 0 ) = 0. /(I) = - I

ir paymj atitinkamus grafiko takus, galime apytiksliai nubraiyti funkcijos grafik.

I
2 uduotis. Raskite takus, kuriuose funkcijos y = ^x3 2x2 + 3x grafikas kerta Ox I a. Remdamiesi ivestinmis raskite intervalus, kuriuose funkcija yra didjanti arba I majanti. Apytiksliai nubraiykite funkcijos grafik.

59.

rodykite, kad funkcija f i x ) yra didjanti intervale / = (0; +00), o funkcija gix) majanti tame intervale: a) f i x ) =X2-I; c)g(x) = 2 - x ;
3

b) f i x ) =

Jx;

d) gix) = .

60.

Raskite intervalus, kuriuose funkcija yra didjanti arba majanti, nubraiykite grafik:
a)

f ( x ) = 2 - Ix + 12;

b) / ( ) = 2 + - 1; d) f ( x ) = 3x - 1.

c) f i x ) = 2x2 - Ax; 61.

Raskite intervalus, kuriuose funkcija yra didjanti arba majanti: a) f i x ) =x3+ c) f{x) Ax; b) f i x ) = x3 - 6x; d) f i x ) = 4 + Ax2; f) f i x ) = xix - I) 2 .

= Ax4 - 10;

e) f i x ) = x2ix - 3); 62.

Raskite intervalus, kuriuose funkcija yra didjanti arba majanti, ir nubraiykite grafik:

S i i 2;
b

^ w = 1 ' ! ,

b i r .

i;

5 x + 6,

kai > 2; kai ^ 3, kai > 3.

d) f i x ) = 63.

Ax + 3, 2 + I x - 12,

Koordinai ploktumoje nubrti funkcij f i x ) = 3 ir gix) = 1 grafikai. Neneigiamiems apibrkime funkcij dix), kuri lygi atstumui tarp grafik tak (x; fix)) ir (x; g(x)) Raskite funkcijos d(x) (x ^ 0) didjimo ir majimo intervalus.

2.4. Funkcijos ekstremumai: kaip j iekoti?

Jau inome: kai funkcijos ivestin yra teigiama, tai funkcija yra didjanti, kai neigiama majanti. Itirsime, kaip funkcijos reikms kinta ties tais takais, kuriuose ivestin lygi nuliui arba i viso neegzistuoja. Tokie takai vadinami kritiniais. Tegu xo funkcijos kritinis takas. Taigi F'(XQ) = 0 arba ivestin neegzistuoja. Tarkime, galima nurodyti tok skaii 8 > 0, kad: f'(x) > 0, f'(x) < 0, kai e (xo 8\ xo), kai (xo; xo + 8).

Tada intervale ( ; xo) funkcija yra didjanti, o intervale (xo; XQ + <5) majanti. Vadinasi, funkcijos reikm F(XQ) yra didesn u kitas reikmes / ( x ) , kurias funkcija gyja intervale (xo xo + 8), kai o- Todl takas xo yra funkcijos maksimumo takas.

X0-3 f'(x) > 0

^v0 X0 f 8 f'() < 0

XQr f f'(x) > 0

;V()

Ap + 8

fix) <O

f'(xo) = 0 o maksimumo takas Jeigu galima nurodyti tok skaii 8 > 0, kad: f'(x) < 0, kai e (xo <5; xo), kai g (xo; xo + <$),

f'(o) neegzistuoja xo maksimumo takas

f'(x) > 0,

tai intervale (xo 8; XQ) funkcija majanti, o intervale (xo; x<) + <5) didjanti. Tada funkcijos reikm (XQ) yra maesn u kitas reikmes f(x), kurias funkcija gyja intervale (XQ XQ + <$), kai XQ. Todl takas XQ yra funkcijos minimumo takas.

f () < 0

f'(x)

> 0

f () < 0

f'(x)>

f'(xo) = 0 xo minimumo takas

f'(xo) neegzistuoja xo minimumo takas.

Taiau kartais funkcijos ivestins reikms abipus kritinio tako gali bti to paties enklo (teigiamos arba neigiamos). Tada kritinis takas nebus funkcijos ekstremumo takas.

f(X) = X f'( JC) = 3jc2 /(O) = 0 f () > 0, + 0 X0 = 0 nra ekstremumo takas.

I

' * ^ , >O g'(x) > 0, 0 g'(0) neegzistuoja xo = 0 nra ekstremumo takas.

g(x) =

Jeigufunkcijos f ( x ) ivestins f'(x) reikms keiia enkl, kai diddamas praeina kritin tak XQ, tai funkcija iame take turi ekstremum. Takas xo yra maksimumo takas, jeigu praeinant XQ ivestins f'(x) reikmi enklas keiiasi i pliuso minus. Takas XQ yra minimumo takas, jeigu praeinant J O ivestins f'(x) reikmi enklas keiiasi i minuso plius. Jei praeinant XQ C ivestins reikmi enklas nesikeiia, tai takas nra ekstremumo takas. Taigi iekoti funkcijos f ( x ) ekstremum galime taip: randame kritinius takus ir kiekvienam j tyrinjame, kaip keiiasi ivestins f \ x ) reikmi enklas, kai jc diddamas praeina t kritin tak. Jeigu ivestins reikmi enklas keiiasi kritinis takas yra ekstremumo takas, jei nesikeiia nra. Taiau ar itaip elgdamiesi niekada nepraiopsome ekstremumo tak? Ar negali atsitikti taip, kad ekstremumo takas xo nra kritinis takas, t. y. f \ x Q ) egzistuoja, taiau f (xo) 0? Kad taip negali bti, teigia teorema, kuri rod prancz matematikas P. Ferma. FERMA TEOREMA Jeigu funkcija /(jc) ekstremumo take jco turi ivestin, tai i ivestin lygi nuliui: / ' ( * ) = 0.

PAVYZDYS. Raskime intervalus, kuriuose funkcija

/(JC) =
3

3 X

yra didjanti arba majanti bei funkcijos ekstremumus. Si funkcija apibrta visoje realij skaii aibje. Randame jos ivestin:
f \ x ) =

( 3 - 3 x 2 ) ' = 3x 2 - 3 2x = 3x(x - 2).

Taigi ivestin egzistuoja visuose takuose; kai = O, = 2 ji lygi nuliui. ie takai yra funkcijos kritiniai takai. Kritini tak tyrimui patogu naudoti toki lentel: X f f ( - o o ; 0) f () > 0 0 0 / ( 0 ) = 0, max (0; 2) f'()< 0 2 0 f (2) = -4, (2; +oo) f'()> 0 min

Lentelje funkcijos reikmi didjim paymjome rodykle f , majim \ . Taigi intervaluose (oo; 0) ir (2; +oo) funkcija didjanti, o intervale (0; 2) majanti. Take = 0 funkcija gyja maksimum / ( 0 ) = 0, o take = 2 minimum /(2) = - 4 . I~2 PAVYZDYS. Raskime funkcijos f ( x ) = +2+
X3

reikmi didjimo ir majimo intervalus ir ekstremumus. i funkcija apibrta ir diferencijuojama visoje realij skaii aibje:
/'(JC) = I . 3X
2

2x

1 =

2 x

1 =

(X +

I)

Matome, kad
F ' ( X
0

) =

O,

kai

Xo =

- L

o kituose takuose ivestins reikms teigiamos. Taigi, kai pereina vienintel kritin tak xo = 1, funkcijos ivestins reikms nekeiia enklo. Funkcija yra didjanti ir ekstremum neturi.

Uduotis. Raskite funkcijos f ( x ) = 3x 4 8x 3 + 6 x 2 reikmi didjimo bei majimo intervalus ir ekstremumus.

64.

Raskite funkcijos kritinius takus. Nustatykite, kurie i j yra maksimumo ir kurie minimumo takai: a) / ( x ) = X 2 - 8x; b) f i x ) = 3 - 9x + 1; ) / ( ) = Ix2 - 4; d) f () = 4 3.

65.

Raskite intervalus, kuriuose funkcijos reikms didja, kuriuose maja, bei funkcijos ekstremumus ir nubraiykite grafik: a) f ( x ) = 2x2 4x; c) f ( x ) = 2 + 4x - 4; b) f ( x ) = x2 - 3x + 1; d) f i x ) = 2 - 4x + 5.

66.

Raskite intervalus, kuriuose funkcijos reikms didja, kuriuose maja, bei funkcijos ekstremumus: a) f ( x ) =x3 + 2-, b) f i x ) = 3 + ; d) f i x ) =X3 - 6x 2 .

c) f i x ) = - 2 x ; 67.

Raskite intervalus, kuriuose funkcijos reikms didja, kuriuose maja, bei funkcijos ekstremumus. Nubraiykite grafik: a) f i x ) = |x 1 |(x + 2); b) f ( x ) = 2 + |2x - 1|.

68.

Nubrtos dvi funkcijos f i x ) = 8x x 2 10 grafiko liestins: viena take xo = 3, antroji funkcijos maksimumo take. Raskite plot trikampio, kur riboja ios liestins ir ordinai ais. Gamtos, ekonomikos ir kitokius procesus apraanios funkcijos danai turi daugyb ekstremumo tak. tai, pavyzdiui, kaip gali atrodyti funkcijos, apraanios akcij kain svyravim, grafikas.

TtTf O

( S 1

r-

V rt Tf o Tf O
H

O O O O O O

fl

Indeksas Litin", rodantis akcij kain svyravim Lietuvos

rinkoje.

3 Funkcij ivestini skaiiavimo taisykls

Remdamiesi apibrimu apskaiiavome keleto paprast funkcij ivestines. Pavyzdiui,

Naudodamiesi ivestini skaiiavimo taisyklmis galime apskaiiuoti kai kuri sudtingesni funkcij ivestines. Pavyzdiui, ( * 4 + 3 x 2 ) ' = ( ^ x 4 ) ' + (3x 2 )' = ^ 4x 3 + 3 2x = 3 + 6x. Taiau, jeigu tekt skaiiuoti, pavyzdiui, ivestines funkcij S(X) = (2 - I) 4 , h(x) = X3VI, + 2 vl tekt skaiiuoti ribas. O jas skaiiuoti nra paprasta. iame skyriuje rodysime kelis teiginius, kuriais remiantis danai galima surasti funkcijos ivestin nesinaudojant ribomis. f (X) =

3.1. Funkcij sandaugos ir dalmens ivestins

Tegu / ( x ) , g ( x ) yra dvi funkcijos su ta paia apibrimo sritimi. Sudj, sudaugin arba padalij i funkcij reikmes gauname naujas funkcijas ~ g(x) Pirmosios dvi funkcijos apibrtos toje pat aibje kaip ir f ( x ) bei g(x), o treioji tiems , kuriems g(x) 0. Jeigu funkcijos f ( x ) ir g(x) turi ivestines, tai funkcij suma irgi diferencijuojama ir ( / ( ) + *(*))' = f () +g'(x). Apskaiiuosime funkcij sandaugos ir dalmens ivestines. TEOREMA Jeigu funkcijos f ( x ) ir g(x) yra diferencijuojamos, tai ir j sandauga f ( x ) g(x) yra diferencijuojama, o ios funkcijos ivestin apskaiiuojama taip: (/W g(x))' = f (X) g(x) + fix) g'ix). f ( x ) + g(x), f(x)-g(x),

Funkcija j ^ j , kai g(x) 0, irgi yra diferencijuojama ir / fix) y Vg(X)/

=

f i x ) gjx) - fix) g'(*) g 2 (x)

rodymas. rodysime tik pirm lygyb. Pritaik ivestins apibrim, gauname: , / ,. fix + ) six + ) - f () g(x) ( f i x ) gix)) = lim . v
' -0

Pertvarkysime trupmenos skaitikl taip, kad reikinyje atsirast funkcij / ( x ) ir g(x) reikmi pokyiai: f ( x + ) = f ( x + ) - f ( x ) + fix ia Af() fix fix + ) = Af () + = fix + ) fix), fix); gix + ) + f i x ) gix + ); fix),

+ Ax) gix + ) = Af()

+ ) gix + ) - f i x ) gix) = = Af(x) = Af(x) gix + Ax) + f i x ) (gix + ) - gix)) g(x + ) + f () Ag(x), =

ia Ag () = g ( + ) - g (). Taigi ,, , (f () g(x)) '

(

= =

Iim *>0

/ ( ) g ( + ) + f () Ag(x)

(Af(x) Ag(x)\ Iim g ( + ) + f () . >-0 V /

Taikydami funkcij sandaugos ribos skaiiavimo taisykl, gausime: /Af(x) , * \\ , // ( )) (X . Iim . g ( + ) ) = lim lim g ( + ) = f () g(x); / ^ ->0 0 V lim ( f () ^ V Taigi (f () g(x))' = f () g(x) + f () g'(x). Pirmj teoremos lygyb rodme. / = f () g'().

I 1 PAVYZDYS. Apskaiiuokime funkcijos /(JC) = (3JC5 + JC)(JC 7. Jx) ivestin. Taikydami funkcij sandaugos ivestins skaiiavimo taisykl, gauname:
/ ' ( * ) = (3JC5 + x)'(x - 2 JF) + (3JC5 + JC) (JC - 2 Jx)'.

Kadangi ( 3 * 5 + * ) ' = (3* 5 )' + * ' = 15JC4 + 1, tai

/'(JC) = (15JC 4 + 1 ) ( * - 2 V * ) + (3JC5 + * ) ( l = 18JC5 - 3 3 J C 4 V * + 2JC - 3 J x . - ^ j =

(JC - 2jx)'

= JC' - (2jx)'

= 1 -

I 1 uduotis. Apskaiiuokite funkcijos /(JC) = (JC Jx + 1)(JC2 + JC) ivestin. I 2 PAVYZDYS. Apskaiiuokime funkcijos /(JC) = ivestin. Taikydami funkcij dalmens ivestins skaiiavimo taisykl, gauname: , '2x + I Y (IX + 1 V
(2JC + ( + 1 ) '4( * I) (2JC ) * - 1) - U * + 1)(JC 1)'

_ 2(* - 1) - (2* + 1) 1 _ ~ (* - I)
2

-3

~~ (* - I ) 2 '

J
ivestin.

j 2 uduotis. Apskaiiuokite funkcijos / ( * ) =

Naudodamiesi funkcij dalmens ivestins skaiiavimo taisykle, galime rasti ivestines laipsnini funkcij su sveikaisiais neigiamais rodikliais. Tegu n natralusis skaiius. Tada - y / 1 Y
XnJ

*" 1' (xn r X" 1 - t1 U ")'

(JC")2

-nxn x -nx"~ '

x
2 n

,,

1
Xn+1

= (-n)*""-1. Matome, kad lygyb (*m)' = mxm'1

teisinga tiek su teigiamais, tiek su neigiamais sveikaisiais m.

69.

Raskite funkcijos ivestin dviem bdais: 1) sudaugin daugianarius ir tada diferencijuodami; 2) taikydami funkcij sandaugos ivestins skaiiavimo taisykl: a) f ( x ) = (x 3 + 2x)(x2
b ) /(JC) = (JC
4

+ 3x + 1);
3

JC )(JC
5

+
4

JC 2 +
3

1);

C) /(JC) = (JC - 1)(JC + JC +

+ JC2 + J + 1); C

d) f ( x ) = (2 - V l x + l ) ( x 2 + V2x + 1). 70. sitikinkite, kad teisinga lygyb: , / o 1 a) (2) = X2; C) ( i ) ' = f x i ; Patarimas. / b) ( 1 2) = jX 2;

d) ( - \ ) ' = - x ~ 5 . Uraykime, pvz., 2 = J x ir pasinaudokime jau inoma formule W = K * = 2^

71. 72.

Raskite funkcijos / ( x ) ivestin: a) f ( x ) =xl(x2 + 2x); b) f ( x ) = (2xt + x 3 ) ( x 2 - 2x). Raskite funkcijos g(x) ivestin:
a) g ( x ) = b) g ( x ) = ^
5

T J

C)

g ( x ) =

F|;

d) g(x) = 73. Apskaiiuokite h'(0), jei:

e) g(x) = ^ ;

f) g(x) = - ^ .

) () = ( 5 0 - l ) ( x 1 0 0 + 1); ) () = x ( 3 + 1); 74.

b) h(x) = d)h(x) = ^L=.

Paraykite funkcijos / ( x ) grafiko liestins lygt take xo- Nubraiykite brin: a)/(x)=x -o xo = - l ; 2 b) / ( ) = x 2 , x 0 = 1; d) / ( x ) = x ~ 2 , x 0 = 4.

C) / ( * ) = JZT *0 = 0; 75.

rodykite, kad jeigu funkcijos / ( x ) , g(x) ir h(x) diferencijuojamos, tai j sandauga diferencijuojama ir
(/(X)

g(x)

-Z1(X))' =

f (X) g(x)

Z1(X) +

f (X) g'(X) -h(X) + f (X) g(x) h'(x).

Pasinaudodami ia formule, raskite funkcijos f ( x ) ivestin:

a)

f () = ( x - l)(x - 2)(x - 3);

2

b) f ( x ) = (2x + l)(3x + 2)(4x + 3); d) f ( x ) = x 2 ( x 2 + x ) ( x 3 + x 2 ).

c) f ( x ) = ( x - l)(x + l ) ( x + 1);

3.2. Sudtins funkcijos ivestin

Apskaiiavome laipsnins funkcijos f ( x ) = xn, kai n sveikasis skaiius, ivestin, taip pat dar keli paprast funkcij ivestines. Naudodamiesi funkcij sumos, sandaugos ir dalmens diferencijavimo taisyklmis, galime apskaiiuoti sudtingesni funkcij ivestines. Pavyzdiui, V* + I y + l)'x2 (2)2 + l)(x2)' 2
V I
2 J C

r~
^ + ' )

m ' -

- 3 X

- 4 X ^

Taiau net tokios paprastos funkcijos, kaip / ( ) = -Jlx + 1, ivestins skaiiavimo taisykls dar neturime. Siame skyrelyje imoksime diferencijuoti tokias funkcijas. Pastebkime, kad funkcija f O0 = V 2 7 + T gali bti ireikta pasinaudojant kitomis dviem funkcijomis: funkcija g(x) = 2x + 1 ir h(x) = *Jx.

I tikrj, pakeit funkcijos h(x) = -Jx kintamj g(x), gauname h(g(x)) = V2x + l.

Taigi f ( x ) h(g(x)). Todl funkcija f ( x ) yra sudtin. Funkcijas g(x) ir h(x) galima ir kitaip sudti" ir gauti kit sudtin funkcij: g(h(x)) = 2^/x + 1. Funkcija f ( x ) = sin(x 2 ) taip pat yra sudtin; jei g(;c) = x2,h(x) = sinx, tai f () = h{g(x)). Kartais sudtin funkcij skaidyti sudedamsias dalis" patogu vedant nauj ymen. Pavyzdiui: f ( x ) = s/2x + 1: t 2x + \, f ( x ) = f ( x ) = sin(x 2 ): t = 2, f ( x ) = sin/.

7 uduotis. I koki funkcij yra sudarytos sudtins funkcijos f () = tg(x 3 ), g(x) = (tgx) 3 , h(x) = cos(sinx)?

Sudtins funkcijos f ( x ) = h(g(x)) apibrimo sritis gali nesutapti su funkcijos g(x) apibrimo sritimi. Pavyzdiui, jei g(x) = sinx, h(x) = s/x, tai sudtin funkcija f ( x ) = h(g(x)) apibrta su tomis reikmmis, su kuriomis g(x) gyja neneigiamas reikmes. Taigi funkcijos f ( x ) apibrimo sritis yra interval [2nk\ +2nk], k e Z, sjunga. Apskaiiuosime sudtins funkcijos f ( x ) = -J2x + ! ivestin. Pritaik apibrim, gauname: / (x) = hm *0 f ( x + ) f () = hm Ax-*0 V2(x + ) + 1 - V2x + 1 . Ax

Paymj t = 2x + 1, gauname At = 2(x + ) + 1 (2x + 1) = 2 . 2(x + ) + 1 = 2x + 1 + 2 = t + At. Uraykime rib taip: . f (x) = lim >0 Vt +At-Jt .

Tada

Padalykime ir padauginkime trupmen i At ir pasinaudokime rib savybmis: rt, / (x) = / 'Vt + A f - V i V + At-Vt lim { >-0 V At At Vt At Vt . At At\ \ y/t+ + At - -y/t ) = lim lim ^ / -0 At >

Kai - > 0, tai ir At = 2Ax O, todl > lim >-0 Vt

At -Vt At:

1 r\> v = v O' = 2 Vt I

= 2V2x + 1'

Antrj rib uraykime taip: At , , lim = t' = (2x + 1)' = 2. >0 Taigi (V2x + 1)' = (Vt)' (2x + 1)' = 2 2V2x + 1 1 V2x + 1'

Matome, kad sudtins funkcijos / ( x ) = V2x + 1 ivestin lygi funkcij, i kuri ji sudta", ivestini atitinkamuose takuose sandaugai. i taisykl teisinga ir bendruoju atveju. TEOREMA Jeifunkcija g(x) diferencijuojama take xo, o funkcija funkcija h(x) = f(g(x)) diferencijuojama take xo ir
h'(XQ) =

/ ( x ) take t = g(xo), tai

f'(t)

g'(xo),

t =

g(x0).

PAVYZDYS. Apskaiiuokime funkcijos h(x) = (x 3 + 2 x 2 ) 4 ivestin. i funkcija yra sudtin: jei g(x) = 3 + 2x 2 , / ( ) = x 4 , tai h(x) = f(g(x)). Jeigu 3 2 4 paymsime t = x + 2x , tai h(x) = t . Naudodamiesi sudtins funkcijos ivestins skaiiavimo taisykle, gauname:
h'() = ( i 4 ) ' t' = 413 (x3 + 2x2)' = 4(x3 + 2X2)3(3X2 + Ax).

I 2 uduotis.

Apskaiiuokite funkcijos h(x) = V^x2

+ ivestin.

76.

Raskite sudtines funkcijas f(g(x)) a) f () =x + l, g(x) = ;

ir g(f(x)),

kai: = =x+ 1.

b) f ( x ) = x2, d) f ( x ) = - ,

c) f ( x ) = V ^ T T , g(x) = 2 ; 77. 78.

Raskite f ( f ( x ) ) , kai f ( x ) = y j . Kokioje aibje apibrta gautoji funkcija? Raskite f(2x

3

+ 1), jei: b) f ( x ) = 2x2-3x

2

a) f ( x ) = 3x + 2c) / ( j t ) = 79. - 2x

+ l;

d) f ( x ) = y/2x - 2.

Raskite funkcijos f ( x ) ivestin dviem bdais: 1) pakl dvinar laipsniu, po to diferencijuodami; 2) diferencijuodami kaip sudtin funkcij: a) f () = ( - 2) 3 ; c) / ( * ) = ( * + 2 ) 4 ; b) f () = (2x I)3; d) f () = (2x2 + I)4.

80.

Raskite funkcijos f ( x ) ivestin: a) f () = (2x + 3) 1 0 ; c) f ( x ) = {x - 5 * 3 ) 6 ; b) f ( x ) = (2 - 2*) ! d) f () = (4 I)5.

81.

Raskite funkcijos f ( x ) ivestin: a) f ( x ) -- V 3 * + 2; f{x) = b) f () = y/2 + 1; d) = ^ f e -

82.

Raskite funkcijos f ( x ) ivestin: a) f ( x ) = xy/2 c) f () = ^

1

+ 1; ;

b)

f ( x ) =

X2S/2X

1;

d) f (X) =

fe?.

83.

Tarkime, f ( x ) visoje realij skaii aibje R diferencijuojama funkcija. Raskite y'(x), jei: a) y(x) = / ( * 3 ) ; C) y(x) = V 7 W ; Pavyzdys. b) y(x) = / ( V ^ ) ; d) y(x) = f \ x ) .

Raskime kai >>(*) = f(x4 + *) 4 Paymj t = x + x, galime urayti y(x) f (t). Taigi y'(x) = f (t) t' = f'(x4 + x) (JC4 + x)' = (3x3 + 1) f'(x4 + x).

4 . Trigonometrini funkcij ivestins

Jau inome, kad laipsnini funkcij su sveikaisiais laipsni rodikliais ivestins skaiiuojamos taip: (xn)' = nxn~l (n G Z ) .

iame skyriuje imoksime skaiiuoti kit svarbi funkcij sinuso, kosinuso, tangento ir kotangento funkcij ivestines. Uraykime funkcijos / ( x ) = sin ivestin take x 0 = O pagal apibrim: f (0) = lim
r

/ ( 0)

-+0

AJC-0

lim

sin(0 + ) sinO

->0

lim

sin(Ax) .

Taigi nordami surasti i ivestin, turime suskaiiuoti rib lim sin(Ax) , arba ,. sin z lim . z-o z

4.1. Riba lim

z--0

Funkcija g(z) = ^ y s apibrta su visais z 0 ir yra lygin, t. y. g(z) = g(z). Taigi pakanka nustatyti, prie kokio skaiiaus artja funkcijos g (z) = reikms, kai z gyja vis maesnes teigiamas reikmes. Pasitelkime geometrin brin: nubrkime vienetin apskritim, paymkime jo centr O ir nubrkime centrin z radian kamp A O B . I tako A spindul OB nuleiskime statmen AC.

Tada = -AB ~OA = AB, sinz AC OA = AC.

Taigi sin z AC

siirkime brin. Kuo z reikm maesn, tuo maiau skiriasi lanko AB ir atkarpos AC ilgiai. Galime padaryti prielaid, kad
^ AB AC

1,

t. y.

sin z
Z

> 1,

kai z -> 0.

Taigi Iim Sffii = i z

z-*0

Jeigu norite patys sitikinti, kad i lygyb yra teisinga, panagrinkite griet jos rodym. Papildykime nagrint brin, nubr take B apskritimo liestin ir paymj jos ir spindulio tsinio susikirtimo tak D.

Pairjus brin, galima spti, kad sin z < z < tgz. Tai galime grietai rodyti. Trikampio OAB plotas maesnis u ipjovos OAB plot, o ipjovos plotas maesnis u trikampio OBD plot:
S

AOAB

<

SOAB

<

SAOBD-

stat i nelygyb reikinius

SAOAB = II - A C OB = ^SINZ, S0AB = ^Z,

SAOBD

BD

OB

BD

tgz,

gauname: 1 . 1 1 - s i n z < - z < - tgz.

Taigi nelygyb sin z < z < tg z teisinga. I jos gauname: 1 1 > - > sinz z tgz 1 arba cosz 1 1 < - < . sinz z sinz

Padaugin i nelygyb i sinz, gauname: cosz < sinz < 1.

Vadinasi, funkcijos g (z) = ^rz , kai |zI < j , grafikas yra siterps tarp funkcij f (z) = 1 ir h (z) = cosz grafik.

Taiau lim cosz = 1, todl z^O sinz lim z>-0 Z 1.

Apskaiiuotoji riba labai praveria skaiiuojant kitas ribas. !PAVYZDIAI. Apskaiiuokime ribas: a) lim
-0

b) lim
* x->0

c) lim
x^0

a) i rib apskaiiuosime pasinaudoj tuo, kad pastov skaii galima ikelti prie ribos enkl: sinx 1 = lim ( lim >0 2x - V sinx\ sinx 1 = - lim / 2 ^o 0. Taigi 1 2'

b) Jeigu y = 2x ir 0, tai ir y > sin(2x) sin y lim = lim - 1. x-+0 2x y->0 y

c) io pavyzdio riba panai b) pavyzdio rib, taiau reikiniai trupmenos vardiklyje ir po sinuso enklu skiriasi daugikliu. Nesunku juos suvienodinti: lim x^0 sin(2x) (^ sin(2x) \ sin(2x) sin y = lim f 2 1 = 2 lim i = 2 lim = 2. -+0 y 2x x^0 2x x0 V

Pasinaudoj riba Iim take XQ = f (0) =

W / m

51

^ i = 1 galime apskaiiuoti funkcijos f ( x ) = sin ivestin

hm -*0

s i n ( 0 + ) - sinO

,. sin hm = 1. ->0

Uduotis. Paraykite sinusoids liestins take = 0 lygt. Kok kamp ji sudaro su I Ox aimi?

Pratimai ir udaviniai
84. Apskaiiuokite rib: a) Iim (sin cos2x); b) Iim J f f f 2 V ; d) Iim
3

c) Iim ( 2 s i n 2 X + c o s i ) ; 85. Apskaiiuokite rib: a) Iim d) Hm

1

2c

s2* . _ sinx

b) Hm ^ f ^ ; ~cos 2x e) Iim sin(*-2) ;

c) Iim f) i m sin*-sin fl

Pasigyrimas. Mokame apskaiiuoti, pavyzdiui, ribas Iim s i n 2 x , Iim silV3*. Vadinajc->-0 x x-*0 x si, ir ribas Hm (S&2* . M ^ ) = l i m sin 2-sin 3x l m <s_m_2x . ^ = H m x ) ->0 * ' ^Osln3jc taip pat mokame apskaiiuoti! 86. Apskaiiuokite rib:

1 ^ ;

d) Hm f) Iim (1 + ctg 2 3x)x 2 . *-()

e) lim (sin 3x ctg 2x); ^O Pavyzdys. Apskaiiuokime rib lim

Uraykime reikin taip: tg 5:

sin2 Sin 2 X-COS 5 sin

sin

sin 5 x

Apskaiiav daugikli ribas gausime:

5 lim ^ t l X -,.o*15* = 1 . 15 . 1 = 1.

4.2. Sinuso, kosinuso, tangento ir kotangento funkcij ivestins

Apskaiiuosime paprasiausi trigonometrini funkcij ivestines. Pradsime nuo sinuso ir kosinuso. sitikinsime, kad i funkcij ivestins yra tokios: (sin*)' = cos*, (cos*)' = s i n *

Iekodami ivestini naudosims apibrimu:

f (*) -

,,,

lim ->0

/ ( * + *) - /(*) .
*

Pritaik apibrim funkcijai / ( * ) = sin*, gauname: , (sin*) = ,. sin(* + A*) s i n * lim . ->0 *

Po ribos enklu paraytos trupmenos skaitiklis ir vardiklis artja prie nulio, kai * - 0. Taigi apskaiiuoti rib stat * = 0 negalime. Pakeiskime skaitiklyje sinus skirtum sandauga: sin(* + A*) sin * = 2 sm Taigi 2 s i n ( ^ ) c o s ( * + 4) Ax / sin \
lim

* + A* *

cos

* + * + *

* / * \ 2 sin cos ( * + j .

(sin*) =

lim ^

v ) . ) m

/ / V

*\\ \ | _ 2 JJ

sin ( ) / A*\ - hm . lim cos ( * H ). -^0 f M) ^O V 2 / Abi deins puss ribas galime apskaiiuoti. Tegu y = ^I-\ kai * - 0, tai ir y - > 0. Taigi sin(4M lim -^0 ( ) sin y lim - - 1. y^ 0

Tegu = * + i ^ r ; kai Ax 0, tai z . Pasinaudoj tuo, kad kosinusas yra tolydi * funkcija, gauname: lim cos ( -\ >0 V Taigi (sin*)' = cos*. *^ ) = lim cosz = c o s * . 2 / z-*

l uduotis. Naudodamiesi sinuso funkcijos ivestins skaiiavimo pavyzdiu, rody- I kite, kad (cosx)' = sinx.

I PAVYZDIAI. Apskaiiuokime funkcij ivestines: a) f(x) = sin(2x + 1); b) f(x) = cos(x 2 ); c) / ( x ) = sin 2 x. a) Funkcija f(x) = sin(2x + 1) yra sudtin: jei g(x) = sinx, h(x) = 2x + 1, tai / ( x ) = g(h(x)). Paymj t = 2x + 1, ivestin skaiiuojame pagal sudtins funkcijos diferencijavimo taisykl: / ' ( x ) = (sini)' t' = cosi (2x + 1)' = 2cos(2x + 1). b) Paymkime t = x 2 , tada f(x) = cos t, / ' ( x ) = (cosi)' t' = - sin i (x 2 )' = 2x sin(x 2 ). c) Paymj t = sinx, gauname f(x) = t2 ir f'(x) = (t2)' t' = 2t (sinx)' = 2 s i n x c o s x = sin(2x).

Skaiiuodami tangento ir kotangento funkcij ivestines, naudosims formulmis tgx = , COS X sinx cosx ctgx = - ^ sin X

ir funkcij dalmens ivestins skaiiavimo taisykle. sitikinsime, kad (tg X ) ' = TZTZ' I tikrj: , / sin \ \' ' (sin ) ' cos sin (cos ) ' Sin X (tgx)' = ( ) = COS X COS2 X Vcos / / cosx cosx sinx (sinx) c o s 2 + sin 2 COS X 2 uduotis. rodykite, kad 1 (ctgx)' = : 2 Sin X
2

(Ctgx)' = - - Sin 2

1 COS2 X

COS X

87.

Raskite funkcijos FIX) grafiko liestins take XQ lygt, nubraiykite funkcijos grafik ir grafiko liestin nurodytame take: a) f i x ) = 2 s i n x , xo = f ;
c

b) f ( x ) = 1 + 2 c o s x , xo = \ d) /(X) = sinx cosx, XO = j -

) f i ) = sin(2x) 1, X 0 = 0;
x

88.

Kokiu kampu funkcijos gix) grafikas kerta abscisi a: a) gix) = t g x ; c) gix) = tg ;

2

b) gix) = c t g ; d) gix) = ctg 2 x ?

Nurodymas. Kampas, kuriuo grafikas kerta Ox a, lygus kampui, kur grafiko liestine kirtimosi take sudaro su Ox aimi.

< 89.

Pertvark reikin, kuriuo apibrta funkcija, raskite jos ivestin:

a) f i x ) = ; (sin+cosi) i+sinx -COSX ;
d

b) / ( X ) =

l-co^+tg.-cos

X.

, ) / w =

/ W

3tg2(^+x)-sin2(Tr+x) -^--

90.

Pertvark reikin, kuriuo apibrta funkcija, raskite jos ivestin:

a)

'

f v()

i | f2M ;
2cos |

b) f i x ) =
tg I + c t g

c) / ( ) = tg 2x - ctg 2x;

d) f i x ) = ^ 4 % (ctg f - t g f ) - 4

91.

rodykite, kad funkcija f i x ) yra didjanti visoje jos apibrimo srityje: a) f i x ) = 2x + sinx;
c

b) f i x ) = 2 c o s x ; d) fix)= + sinx.

) / ( ) = 5x sinx + 2 c o s x ;

92.

Raskite funkcijos f i x ) kritinius takus: a) f i x ) = 2 s i n x + x ; c) f i x ) = t g x - 2x; b) f i x ) = c o s x + jx;

d) f i x ) = ctgx + | x .

93.

Raskite funkcijos g () ivestin: a) g(x) = x 2 s i n x ;

C)

b) g ( x ) = x 3 c o s x ;
d)

g(x) =

g(x)

sin 2

94.

Raskite funkcijos h (x) ivestin: a) h(x) = sin 2 j ; c) h(x) = sin 2 y/x\ b) h(x) = cos 2 i ; d) h(x) = cos 2 yfx.

95.

Raskite / ' ( x o ) , kai: a) f(x) = cos jc ^jc 2 + sin3, jco = y ; b) /(JC) = (2JC2 3x + 1) cosjc 1, J O = 0; C c) /(JC) = 2sin(2jc) + 3 cos + J, XQ =
d ) /(JC) = 3JC4 - c t g (l- JC), JC0 = 0;

e) /(JC) = cos(7T + ) tg( JC), J O = ; C f) / ( x ) = s i n 3 - x - t g ( f + x ) , x 0 = f . 96. Kuriuose takuose funkcijos /(JC) a) y = 97.
-JC;
= COSJC

liestins lygiagreios tiesei:

b) y = \x + 1?

Raskite takus, kuriuose funkcijos /(JC) = sin liestins yra statmenos tiesei: a ) y = x; b) y = \flx 1; ) y = ^ x ; d) = 0.

98.

Raskite reikmes i intervalo (;

2

su kuriomis teisinga lygyb

Cos X 2 f ' ( x ) = sinx / ' ( x ) , kai / ( x ) = cosx. 99. Raskite visas reikmes, su kuriomis funkcijos /(x) = 3 - 2 s i n ( 2 x - f ) ivestin lygi 2 a/2. 100. Apskaiiav laipsnins funkcijos su natraliuoju rodikliu ivestin, galime skaiiuoti ios ivestins ivestin ir 1.1. Gal gale gausime nul. Pavyzdiui: (x 3 )' = 3x 2 , (3x 2 )' = 6x, (6x)' = 6, 6' = 0.

O jeigu itaip skaiiuotume, pavyzdiui, su sinuso funkcija? Pabandykime: (sinx)' = cosx, ( c o s x ) ' = sinx, ( c o s x ) ' = sinx.

( s i n x ) ' = cosx,

Sugrome pradi! sitikinkite, kad su kosinuso funkcija taip pat ukliuv u varios" vl pradtume nuo pradios.

5 . Rodiklins, logaritmins ir laipsnins funkcij ivestins

5.1. Skaiius e
Panagrinkime sek an
=

1 1+ - n

Kai n oo, ios sekos nariai maja. Jos nariai artja prie 1, t. y.
n- OO

Iim an = 1.

Sekos / 1\2 * = ( i + ; ) nariai taip pat maja, be to, lim bn = 1. n>-00 Apskritai, jeigu m yra natralusis skaiius, tai sekos nariai (l
+ T

.(i + - )

(i + - )

....

taip pat maja, o jos riba lygi 1. Kiekvienas ios sekos narys yra to paties skaiiaus vienod daugikli sandauga. O jeigu didjant n ir daugikli skaii didintume? Panagrinkime sek, kurios n-tasis narys yra n vienod nari sandauga:

()-) )
Bendrasis ios sekos narys reikiamas formule = +

--
n
v '

Pirmieji sekos nariai tokie: e\ = 2, <?2 = 2^, e3 = 2. Taigi e\ < ei, <?2 < ^3 Pasinaudojus iek tiek sudtingesniais samprotavimais galima rodyti, kad seka ir toliau didja, (t. y. nelygyb en < en+\ teisinga su visais n), taiau visi jos nariai lieka maesni u 3.

Kai n oo, sekos en = (l + A)n nariai artja prie tam tikro skaiiaus, kur ymsi> me e: lim ( \ + - V = e, n \ / 2 < e < 3.

is skaiius yra iracionalusis, todl negali buti uraytas paprastja trupmena: e 2,718281... Skaiius e turi daug domi savybi. Panaiai kaip skaiius jis pasirodo netikiausiose vietose. tai vienas pavyzdys. Kiekvienos rodiklins funkcijos /(JC) = ax grafikas eina per tak (0; 1). Nubrkime per tak ties, sudarani su Ox aimi 45 kamp, t. y. ties y = J + 1. Ar i ties C lieia kurios nors rodiklins funkcijos /(JC) = ax grafik? Jei 0 < a < 1, tai ties kerta funkcijos grafik, o ne lieia. Taigi nagrinkime a > 1. I brinio matome, kad ties y = J + 1 nra funkcijos y = 2X grafiko liestine; grafikas C kyla vir nepakankamai staiai". Pairkime funkcijos /(JC) = 3X grafik. Jis yra perdaug status".

Ties = + 1 take (0; 1) lieia funkcijos y = e x grafik, e yra iracionalus skaiius e R 2,718281...

Taigi jeigu yra toks a, kad ties Y = 1 + lieia funkcijos /(JC) = ax grafik, tai turi bti 2 < a < 3.

tai ia ir inyra skaiius e: Ties y = + 1 yra funkcijos f ( x ) = e x liestine take = 0.

Jeigu inome funkcijos grafiko liestins, nubrtos take XQ, lygt, tai inome ir funkcijos ivestins iame take reikm. Ji lygi tiess krypties koeficientui. Taigi jei f (x) = ex, tai / ' ( 0 ) = 1.

T pai reikm gautume ir skaiiuodami ivestin pagal apibrim:

e 0+A*

_ gO

/'(0)= =

lim -0
eAx

Ax _ ! Ax = 1.

lim ->0

sidmkime i svarbi rib, ja dar teks pasinaudoti: lim -+0 e* - 1 X

=

1.

Matematikoje danai naudojamas logaritmas pagrindu e. Jis vadinamas natraliuoju logaritmu ir ymimas l n x . Taigi Inx = l o g e x .

Silas, kurio galai uriti takuose A, B, nubria" funkcijos y = I ( e " ) grafik.

Jeigu takuose A ir B pririime silo galus, ems traukos veikiamas silas nukars emyn. Koki kreiv pamatysime? Galiljus man, kad parabol. Jis klydo. G. V. Leibnicas ir dar keli matematikai nustat, kad ved koordinai sistem i kreiv galime pavaizduoti funkcijos y = | ( e a e ~ a ) grafiku (a > O nuo silo ilgio priklausantis skaiius). Kodl gamta taip mgsta skaii e?

5.2. Logaritmins 5.3. Rodiklins funkcijos ivestin

Apskaiiuosime rodiklini funkcij f () = ax ivestines. Jau inome, kad funkcijos f (X) = ex ivestin take = O lygi 1, taigi /'(0)= eAx - 1 lim = 1.
AJC

Apskaiiuosime ios funkcijos ivestin bet kokiame take JC. Pasinaudoj apibrimu, gauname:
QX+AX _
Qx

(e*)'= =

lim Ax^-O lim Ax->0 e (e

x

Ax
Ax

- 1)

Ax

Kadangi daugiklis ex nepriklauso nuo , tai j galime ikelti prie ribos enkl: (e*)' = e* lim v
'

>0

l) =e

*.

Taigi (e*)' = e*, t. y. funkcijos f ( x ) = ex ivestin lygi paiai funkcijai: (/(*))' = / 0 0 Uduotis. f rodykite, kad i savyb turi visos funkcijos (x)=ctx,

ia c yra skaiius. Atskleidme dar vien skaiiaus e savyb: rodiklin funkcija iuo pagrindu visikai nebijo" diferencijavimo veiksmo. Diferencijuok kiek tik nori funkcija lieka ta pati!

Apskaiiuokime dabar bet kokios rodiklins funkcijos f ( x ) = ax ivestin. Ura a = e l n a , gausime: / ( ) = a* = e ( l n f l K Taigi rodiklin funkcij galime nagrinti kaip sudtin funkcij, sudaryt i funkcij g(x) = (Ina) ir h(x) = ex: ax =h(g(xj)\ arba ax = e f , = 1. (a > O, a 1)

Remdamiesi sudtins funkcijos diferencijavimo taisykle, gauname: (ax)' = (e')' (Ina JC)' = e' Ina = Ina e l n a
x

= Ina a*.

( e * ) ' = e*;

(ax)' = I n a - a x

(a > O, a 1)

I PAVYZDIAI. Apskaiiuokime funkcij / ( x ) = sin(x e x ), g(x) = a 3 * 2 ivestines. Funkcija /(JC) yra sudtin, f ( x ) = sin i, t = xe*. Taigi (sin(xe*))' = (sin i)' t' = Cos(Xejc) (xex)' = cos(xe*) (x'e x + x(e*)') = = (e* + x e x ) cos(xe x ). Funkcija g(x) taip pat yra sudtin: g(x) = a', t = 3x 2 . Taigi (32)' = [a')' t' = Ina a' (3x 2 )' = 6x Ina a 3 * 2 .

Pratimai ir udaviniai
101. Apskaiiuokite funkcijos / ( x ) ivestin: a) /(JC) = e* + 3x; c) /(JC) = e 2 * - sin(2x); 102. Apskaiiuokite funkcijos / ( x ) ivestin: a) /(JC) = 2 e*; c) / ( x ) = tgx e *;
3

b) f ( x ) = 2e~x - 3; d) / ( x ) = e " 3 * + 2e 3 .

b) /(JC) = sin(2x) e*; d) / ( x ) = e 2 A

103. Apskaiiuokite funkcijos g(x) ivestin: a ) s ( x ) = 3 3 *; c) g(x) = 3* s i n *; e) g(x) = 2sinx2; 104. Duotos funkcijos:
/ ( X ) = X
3

b) g(x) = 3* 2 ; d) g(x) = 3 c o s 2 x ; f ) g(x) = 1 0 ^ 3 " .

+ X - I

ir

g(x) = ^(4X

- 1 0 - 4 1 ) + 77x.

Su kuriomis reikmmis / ' ( 5 ) = 105. Raskite visus funkcijos fi *> = ^

g'(x)?

grafiko takus, kuriuose grafiko liestin lygiagreti tiesei y = 2x + 5. 106. rodykite, kad funkcija h(x) yra majanti visoje jos apibrimo srityje: a) h(x) = e~x 5x; b) h(x) = (cos 2 x + a) h(x) = 3x e~x; b) A(JC) = (sinx 5)e~ 3 *. 108. Nustatykite funkcijos f ( x ) reikmi didjimo ir majimo intervalus, raskite ekstremumus: a) / ( ) = 3 - + e x + 2 ; c) f ( x ) = e - 2 * ; e)
/(JC) = X -e~2*2;

4)e~2x.

107. rodykite, kad funkcija h(x) yra didjanti visoje jos apibrimo srityje:

b) / ( x ) = 2 + + e 3 _ x ; d) f ( x ) = x2 e~x f) / ( x ) = x 2 - e " * 2 .

Priminimas. Didjimo interval iekome sprsdami nelygyb f'(x) nelygyb f'(x) < 0.

> 0, majimo

109. 20 0 C temperatroje vstanios arbatos stiklins temperatr apytiksliai aprao funkcija y (t) = 20 + 80 2~To (t laikas, prabgs nuo stebjimo pradios, minutmis, y (t) temperatra Celsijaus laipsniais). a) Raskite arbatos temperatr prajus IOmin. nuo auimo pradios. b) Kada arbatos temperatra bus lygi 40 C? c) Koks arbatos auimo greitis, kai t = 20? d) Palyginkite auimo greiius, kai t = 20 ir t = 40.

5.3. Logaritmins funkcijos ivestin

Apskaiiuosime logaritmini funkcij ivestines. Uraykime pagrindin logaritm tapatyb:
X = a\0gax

> , > , ^ 1).

Kai a = e, tai i tapatyb galima urayti taip: J = elnx C (JC > 0).

Taigi teigiamiems J funkcija f ( x ) = gali bti urayta kaip sudtin funkcija: C

/(JC) =e', t = lnjc.

Kadangi /(JC) = JC, tai / ' ( x ) = 1. Kita vertus, skaiiuodami pagal sudtins funkcijos diferencijavimo taisykl, gauname:
/'(JC)

= (e*)' t' = (Inx)' = e l n x (Inx)' = (Inx)'. = 1, taigi

ioje lygybje f'(x) l = x (Inx)'.

I ia randame (Inx)': (Inx)' = - . Apskaiiuokime bet kokios logaritmins funkcijos / ( x ) = Iog a ivestin. Pirmiausia pakeiskime logaritmo pagrind: Inx 1 / ( x ) = Iog a = - = In In Taigi 1 ( l o g a x ) ' = - - - (Inx)' = 4 ' Ina Intf 1 lnx.

Radome logaritmini funkcij ivestines: (Inx)' = ; (logax)'= JiL- (tf>(Wl)

I PAVYZDIAI. Apskaiiuokime funkcij f () = ln(2x + 1), g(x) = In 2 X ivestines. Funkcija f ( x ) yra sudtin, taigi
2 / ' ( * ) = (ln(2x + 1))' = -i (2x + 1)' = 2x + 1 2x + 1

Funkcija g(x) yra dviej vienod logaritmini funkcij sandauga: g(x) = Inx lnx, taigi jos ivestin galtume skaiiuoti naudodamiesi funkcij sandaugos diferencijavimo taisykle. Kita vertus, j galime nagrinti ir kaip sudtin: g(x) = (Inx) 2 = t2, t = lnx. Taigi (2)' = (
2

) ^ = 211 =

Pratimai ir udaviniai
110. Apskaiiuokite funkcijos / ( x ) ivestin: a) f () = ln(2x); c) f ( x ) = In (xe*); 111. Apskaiiuokite funkcijos f ( x ) ivestin: a) f ( x ) = ln(3x 2 + 2); c) f ( x ) = In 3 x; 112. Apskaiiuokite funkcijos g(x) ivestin: a) *(*) = T ^ - I o g
x 2

b) f ( x ) = In (3x 2 ); d) f ( x ) = In (x 3 e c o s *).

b) f ( x ) = x2 lnx; d) f ( x ) = In 3 X 3 .

5;

b)g(x) =

^ ;

c) g(x) = e l o g 2 x ; 113. Apskaiiuokite h'(o): a) h(x) = ln(6x 2 ) , xo = 1;

d) g(x) = Iog 3 Iog 4 .

b) h(x) = log 3 (6 4x + x 2 ) , xo = 2.

114. Raskite funkcijos f ( x ) reikmi didjimo ir majimo intervalus ir ekstremumus: a) f ( x ) = - lnx; c) f (X) = i ^ ; b) f ( x ) = x2 - 4x - 21n(x - 2 ) + 7; d) f () =

115. Kokia turi bti a reikm, kad funkcijos g(x) = a ln(3x 1) grafiko liestine take xo = 2 su Ox aimi sudaryt 45 kamp? 116. Raskite reikmes, su kuriomis teisinga nelygyb f'(x)
2

> g'(x), kai:

a) f ( x ) = sinx + 31n(x 3) + 5, g(x) = sinx 0,5x ; b) f ( x ) = \x2 + 31n(x - 2) + \t2x, g(x) = 6x + e2x.

5.4. Laipsnins funkcijos ivestin

Jau inome, kad funkcijos f ( x ) = xn ivestin, kai n yra sveikasis skaiius, skaiiuojama pagal formul: (x")' = Hxn'1.

Teigiam skaii aibje apibrtos visos laipsnins funkcijos f ( x ) = xr, ia r bet koks realusis skaiius. Apskaiiuosime j ivestines. Pasinaudoj lygybe = e l n x , gauname: f(x)=xr = () =erlnx, t. y. f ()=', t = r lnx.

Todl laipsnins funkcijos f ( x ) = xr ivestin galime skaiiuoti pagal sudtins funkcijos ivestins skaiiavimo taisykl: (Xr)' = 4 )' -If = Ct -(r Inx)' = - e' 1 "* = - x r ( V ' ' X X rxr~l.

Taigi vis laipsnini funkcij f ( x ) = xr ivestins skaiiuojamos pagal t pai formul: (.xr)' = rxr~l

I PAVYZDIAI. Apskaiiuokime funkcij ivestines:

a) / ( ) = b) g(x) = c) h(x) = -j=. a) ios funkcijos ivestin jau esame apskaiiav naudodamiesi apibrimu. Dabar tai galime padaryti greiiau:

b) Kadangi, kai > O, g(x) = Vx1 = , tai

, , 24/ 2 2 , 2 1 g'(X) = (x3)' = - 3 - 1 = - - 3 = 3 3

2 3x'

i lygyb teisinga ir kai < 0. c) Si funkcija yra laipsnin: h(x) = -4= = 2. Taigi ^J X
1 - I

4/

_ J 87

117. Raskite funkcijos f(x) a) f ( x ) =xl c) f () = ; 118. Raskite f'(xo), kai: +3;

ivestin: b) / ( x ) = x ? + 2 x ; d) f () = gy.

a) f(x) = Ux, = 1; b) f (X) = V ^ n , X0 = 0; c) f(x) = -5^, xq = 8;

d)

/<*> = vh>

119. Ar teisinga lygyb / ' ( 0 ) = / ( 0 ) , kai: a) f () = (x + I)? - ; b) f ( x ) = 5 V^TT - 4?

120. Raskite funkcijos f ( x ) ivestin: a) f () = 2 ^ - + c) / ( x ) = ( ^ + 2 ^ ) 3 ; e) / ( x ) = + b) / ( ) = 0,8 d) f ( x ) = (,/ + -3 + ^)12; ;

f) / ( x ) = + 2x 2 .

Pagrindini funkcij ivestins

(Xr)' = rxr~l, r e R. (sinx)' = cosx. (cosx)' = sinx. (tgx)' = COS - . -LX
c z

(Ctgx)' = V "
Sini X

(e y = e . (ax)' = Xna ax (a > 0, 1). (Inx)' = (IogaX)' = ^ (a >0, I).

6 .

Funkcij ivestini taikymai

6.1. Funkcij tyrimas

Kaip daniausiai braiydavome funkcij grafikus? Nordami nubraiyti funkcijos /(JC) grafik, pasirinkdavome kelias kintamojo reikmes, apskaiiuodavome funkcijos reikmes tuose takuose, atiddavome atitinkamus grafiko takus ir sujungdavome kreive. Taiau itaip braiant galima apsirikti. Panagrinkime, pavyzdiui, funkcij
/(JC)=JC
3

-^JC

stat
JC

=2,

= 1,

X=0,

= 1,

= 2

ir apskaiiav funkcijos reikmes, gauname penkis grafiko takus, r. a) brin.

Jeigu sujungtume takus kreive, panaia funkcijos g(x) = x 3 grafik ir tartume, kad tai yra funkcijos / ( ) = x 3 | x 2 grafikas suklystume. ios funkcijos grafikas atrodo taip, kaip parodyta b) brinyje. Kad nepadarytume klaidos, prie braiant funkcijos grafik pravartu funkcij itirti, t. y. nustatyti jos savybes, o braiant iomis savybmis pasinaudoti. Pavyzdiui, jeigu nustatme, kad funkcija yra lygin (arba nelygin), tai pakanka nubraiyti grafik, kai nepriklausomasis kintamasis gyja neneigiamas reikmes ir pavaizduoti nubrtj kreiv simetrikai Oy aies (koordinai pradios tako) atvilgiu. Jeigu funkcija periodin su periodu T (T > 0), tai pakanka nubraiyti grafik intervale [0; T] ir nubrtj kreiv atkartoti" visuose intervaluose [mT; (m + 1)7"]. Braiant funkcijos grafik, svarbu inoti, kur yra jos reikmi didjimo bei majimo intervalai, minimumo ir maksimumo takai ir 1.1.

Tirti funkcijos savybes patogu tokia tvarka: 1) Nustatome funkcijos apibrimo srit. 2) Isiaikiname, ar funkcija yra lygin, ar nelygin, ar ji yra periodin. 3) Randame takus, kuriuose funkcijos grafikas kerta koordinai ais (toki tak gali ir nebti). 4) Nustatome funkcijos reikmi didjimo ir majimo intervalus, ekstremumus. 5) Tiriame funkcijos elges, nepriklausomajam kintamajam neaprtai didjant arba majant. Pasinaudodami nustatytomis funkcijos savybmis braiome jos grafik. Panagrinsime pavyzdi. I 1 PAVYZDYS. Itirkime funkcij
X
2

f M = 7 2z 1+ x ir nubraiykime jos grafik. 1) Funkcija yra apibrta visoje realij skaii aibje. 2) Kadangi /(-Jc) = (-xY 1 + (x) 2 = f(x),

1+ 2

tai funkcija yra lygin. 3) Koordinai ais funkcijos grafikas kerta vieninteliame take <9(0; 0). 4) Skaiiuojame funkcijos ivestin:

(r)'

(x2)' (1 + 2) (I+ )
2 2

2 (1 +X2)'

2x (1 + 2 ) 2 '

Matome, kad f'(x) = 0 tik tada, kai = 0. Kai < 0, tai f'(x) < 0, vadinasi, (oo; 0) yra funkcijos reikmi majimo intervalas; kai > 0, tai f'{x) > 0, todl (0; +oo) yra funkcijos reikmi didjimo intervalas. Patogu io tyrimo rezultatus surayti lentel: X f f ( - o o ; 0) f () < o 0 0 0, min (0; +oo) f () > o

5) Patyrinkime, kaip funkcija elgiasi, kai neaprtai didja, t. y. gyja vis didesnes reikmes (simbolikai raome +oo). Perraykime funkcij taip: > l+x 1 +x
z 2

-l
2

1 1 + 2'

1+

Kai neaprtai didja, tai artja prie nulio, o paios funkcijos reikms artja prie 1. Simbolikai raome: kai - +oo, tai f ( x ) -> 1. I t pai lygybi matome, kad kai maja gydamas vis maesnes neigiamas reikmes, funkcijos reikms taip pat artja prie 1: kai oo, tai f ( x ) - 1. > Dabar jau galime nubraiyti funkcijos grafik:

I
I 2 PAVYZDYS. Itirkime funkcij f ( x ) = e~* 2 ir nubraiykime jos grafik. 1) Funkcija yra apibrta visoje realij skaii aibje. 2) /(x) = e - ( _ *) = e~ x / ( x ) , funkcija yra lygin. 3) Kai = O, tai / ( 0 ) = e = 1. Taigi funkcijos grafikas kerta Oy a take (0; 1). _ 2 Lygtis e x = 0 sprendini neturi, todl funkcijos grafikas nekerta Ox aies. 4) Skaiiuojame funkcijos ivestin:
/'(JC) = e
-

( -

) '

2x

e " *

. 2

Matome, kad /'(JC) = 0 tik tada, kai 2xe~x

2

= 0, t. y. kai = 0.

Kadangi e~x > 0 visiems x, tai / ' ( x ) > 0, kai 2x > 0, < 0. Taigi (oo; 0) yra funkcijos reikmi didjimo intervalas. Analogikai gauname, kad (0; +oo) yra funkcijos reikmi majimo intervalas. X ( - o o ; 0) 0 (0; +oo) 0 /'() < 0 f () > o f 1, max / \ f 5) Panagrinkime funkcijos elges, kai +oo. Kadangi f ( x ) = e > didjant reikinio ex e.x Analogikai sitikiname, kad kai oo, tai f ( x ) > 0. > Dabar jau galime nubraiyti funkcijos grafik. reikms neaprtai didja, tai ^
2

= -- ir x
e

0. Taigi f ( x )

0.

121. Itirkite funkcij p(x) ir nubraiykite jos grafik: a) p(x) = Xi + x; c) p(x) = 3 3x; e) p{x) = x2(x2 4); b) p(x) = x 3 2x; d) p(x) = x 3 3x 2 ; f) p(x) = x(x I) 3 .

122. Itirkite racionalij funkcij / ( x ) ir nubraiykite jos grafik: a) f () = ^ j l c) / W = i ; e) f () = ^

t

b) f ( x ) = f ^ ; d) / ( ) = ^ ^
r i y t

f) /(*) =

123. Itirkite funkcij g(x) ir nubraiykite jos grafik: a) gix) = /4 - 2 ; c) gix) x-v/1 e) g(x) = xs/2-xh b) g(x) = (x - 1)V*; d) g(x) = x + Vx2-I

f) g(x) = 3 - .

124. Itirkite funkcij f (x) ir nubraiykite jos grafik: a) f ( x ) = + e " * ; c) f i x ) =xt ,

x

b) f i x ) = e* - x ; d) f i x ) = .

125. Itirkite funkcij gix) ir nubraiykite jos grafik: a) g(x) = Inx + 1; c) gix) = e) i W = ^ ;

b) gix) = 2 2 In ; d) gix) = iSf; *<*) = I n j i r .

126. Itirkite funkcij h(x) ir nubraiykite jos grafik: a) hix) = sin 2 x; c) hix) = cosx j cos2x; b) hix) = sinx sin 2 d) hix) = sinx + j sin

6.2. Funkcijos didiausia ir maiausia reikm udarame intervale

Kartais reikia nustatyti, koki didiausi arba maiausi reikm tolydi funkcija gyja udarame intervale. Palyginkime grafikus dviej funkcij f ( x ) ir g(x), apibrt tame paiame intervale [a; b].

Tolydi funkcija udarame intervale didiausi (maiausi) reikm gyja arba ekstremumo take, arba viename i intervalo gal.

Takas x\ yra abiej funkcij minimumo takas, takas X2 maksimumo. Take x\ funkcija f(x) gyja maiausi reikm, take Xj didiausi. Taiau funkcija g(x) didiausi ir maiausi reikmes gyja intervalo galuose a ir b. Tolydi funkcija udarame intervale didiausi (arba maiausi) reikm gyja arba ekstremumo take, arba intervalo pradios ar galo take. Funkcijos f ( x ) didiausi reikm intervale [a \ b] ymsime max f (), Ia;b] o maiausi min f(x). [a-b] Panagrinkime pavyzdi. I 1 PAVYZDYS. Rasime funkcijos f (x) = *J2 didiausi ir maiausi reikmes intervale [0; 1]. Raskime funkcijos ekstremumo takus, priklausanius intervalui [0; 1]. Kadangi f V = W 2 ^ ' - ^ = . ( 2 - * , ' - ^ = L
r

tai nei viename intervalo (0; 1) take ivestin nelygi nuliui. Vadinasi, kritini tak funkcija neturi. Taigi didiausi ir maiausi reikmes ji gyja intervalo galuose. Skaiiuojame: / ( 0 ) = y/2, f (I) = 1. Taigi m a x f ( x ) - y/2, [0;1] min f ( x ) = 1.
[0;1]

I 2 PAVYZDYS. Raskime funkcijos / ( ) = 2 grafiko tak, kurio abscis e [0; 2], artimiausi takui A(2; A).

Iekome tokio parabols y = x 2 grafiko tako M, kad atstumas tarp A ir M bt maiausias; AM2 = ( x - 2) 2 + (x 2 - ) 2 .

Apskaiiuokime funkcijos / ( x ) grafiko tako M(x\ x 2 ) atstumo iki tako (2; j ) kvadrat:

AM2 = (x-

2) 2 + (x2 - ^ j 2 = x 4 - 4x + 4-^.

Jeigu rasime x, kuriam AM2 yra maiausias, tai ir atstumas AM bus maiausias. Vadinasi, reikia rasti funkcijos g(x)
= X
4

- 4 x +4^-

maiausi reikm intervale [0; 2]. Randame funkcijos g(x) ekstremumo takus: g\x) = (x -4x+ 4iy = 4x3 -4 = 4(x3 - 1);

g'(x) = 0, kai = 1. Lyginame funkcijos g(x) reikmes takuose = 0, = 1 ir J = 2: C g(0)=4, $(1) = 1^ g( 2) = 121-.

Taigi artimiausias takui A funkcijos

/(JC) =

grafiko takas, kurio abscis e [0; 2], yra takas M(I; 1). Beje, x = l yra vienintelis funkcijos g(x) minimumo takas, kai g R. Taigi takas M( 1; 1) yra artimiausias takui A(2; j ) i vis funkcijos / ( x ) grafiko tak, o ne tik i t, kuri abscis [0; 2].

I 3 PAVYZDYS. Valstietis ketina rengti staiakampio formos aptvar vitoms. Kok didiausi plot jis gali aptverti, turdamas 20 m vielos tinklo? Paymkime staiakampio aptvaro kratini ilgius x, y. Tada aptvaro perimetras 2(x + y) = 20, o plotas S = y. stat y = 10 x, galime plot S nagrinti kaip aptvaro kratins ilgio funkcij:
S(JC) = X ( 1 0 - J C ) .

+y

= 10,

Reikia surasti didiausi ios funkcijos reikm, kai 0 ^ J ^ 10. C inoma, udavin galima nesunkiai isprsti ir be ivestini. Taiau pasinaudokime jomis: S7(Jt) = (jt(10 - *))' = (I0x - 2 ) ' = 10 - 2x;
Sr(X)

= 0, kai = 5.

Kadangi S(O) = 0, S(S) = 25, S(IO) = 0,

tai didiausia funkcijos S(x) reikm intervale [0; 10] lygi 25; tai ir yra didiausias plotas, kur valstietis gali aptverti.

Kokiosformos turi bti kalno laitas, kad i tako B tak A rogutmis nuliuotume greiciausmii?

Naudodamiesi ivestinmis sprendiame funkcij didiausi ar maiausi reikmi radimo udavinius. Taiau ir ivestins nevisagals. Bna udavini apie maiausias ir didiausias dydi reikmes, kuriems isprsti prisireikta daug imons. Pavyzdiui, Galiljui ir jo amininkams labai rpjo toks klausimas: kokios formos kreive reikia sujungti aukiau esant tak B su emiau esaniu taku A, kad knas, paleistas i tako B riedti emyn, tak A pasiekt greiiausiai? Teising atsakym nurod veicar matematikas J. Bernulis: ta kreiv turi bti cikloid!

127. Raskite funkcijos didiausi ir maiausi reikm intervale. Nubraiykite brin: a)

/(JC)
2

- 3 J C , JC

[ - 1 ; 2]; e [ - 1 ; 2];
G

b) /(JC) = 6 + - 2 ,
2

[0; 2];

c) f ( x ) = ( -2), g) f ( x ) = - Jx,

d) f () = x ( x + 3), 6 [ - 1 ; 2]; f) / ( x ) = lnx + , G [1; e]; h) f i x ) = ex - , e [ - 1 ; 2].

e) f ( x ) = x(x2 - 12), G [3; 4]; [0; 4];

128. Raskite funkcijos g(x) maiausi reikm intervale: a) gix) = Xfx2 4 Ifx., G [ 1; 8]; c) g(x) = + - , G [1;9];
2

b) g(x) = 3x + f + , G [1; 3]; d) gix) = ^ , G [4; 9]; f) g(x) = 2x - tgx, G [O; f ].

e) g(x) = ln(2x) - x + x , G [ ; 2];

129. Raskite funkcijos hix) didiausi reikm intervale: a) hix) = - 20x,

2
G

[1; 9];

b) h(x) = ^x - 6x + 16, G [1; 6]; c) hix) = 2 s i n x cos2x, G [ j ; ^ l ] ; d) hix) = \ + s i n 2 x , G [ - ; ] . 130. Raskite maiausi atstum tarp tako A ir funkcijos f i x ) grafiko tak: a) f i x ) = 2x + 3, A(3; 2); c) f i x ) = 2 + 6x + 10, A(l; 0); b) f i x ) = x2 + , A( 2; 0); d) f i x ) = V x T e = 7 , A(0; 0).

131. Skaii 10 ireikkite dviej teigiam dmen suma taip, kad j kvadrat suma bt maiausia. 132. Skaii 8 ireikkite dviej teigiam dmen suma taip, kad j kub suma bt maiausia. 133. Skaii 36 iskaidykite du teigiamus daugiklius taip, kad j kvadrat suma bt maiausia. 134. Nubraiytas staiakampis taip, kad viena jo virn yra koordinai pradios take 0 ( 0 ; 0), dvi kitos ayse Ox ir Oy, o ketvirtoji parabolje y = 3 - 2 , ^ 0. Koks didiausias galimas tokio staiakampio plotas? 135. Per tak A ( l ; 2 ) nubrta ties kerta koordinai ais takuose B(XQ\ 0) ir C(0; y 0 ), xo > 0, yo > 0. a) Uraykite lygt tiess, kuriai atkarpa BC yra trumpiausia. b) Raskite, koks gali bti maiausias trikampio OBC plotas (O koordinai pradios takas).

136. Kaip reikia sulenkti 1 m ilgio vielos gabal, kad jis apribot didiausio ploto staiakamp? 137. I vis pusskritul brt staiakampi (vieno staiakampio kratin yra pusskritulio skersmenyje) raskite t, kurio plotas yra didiausias. 138. I vis pusskritul brt trapecij (vienas trapecijos pagrindas yra pusskritulio skersmuo) raskite t, kurios plotas yra didiausias. 139. I kartono lapo 30 cm 14 cm ikirpus kampuose lygius kvadratus, padaryta dut be dangtelio. Kokio dydio kvadratus reikia ikirpti, kad duts talpa bt didiausia? 140. Apskaiiuokite didiausi galim ritinio tr, kai jo viso paviriaus plotas lygus S.

Priminimas. Ritinio trio formul: Vrit = Sp h, ia S p ritinio pagrindo plotas, h auktin.

141. Apskaiiuokite didiausi galim kgio tur, kai jo sudaromoji lygi I.

Priminimas. Kugio trio formul: Vkg = iS p h, ia S p kgio pagrindo plotas, h auktin.

142. I tak A ir B, tarp kuri yra 240 km, tuo pat metu brinyje nurodytomis kryptimis ivaiavo motociklininkas 60 km/h greiiu (i A) ir dviratininkas 20 km/h (i B ) .

Po kurio laiko atstumas tarp j bus maiausias? 143. Lango, kurio apatin dalis staiakampis, o virutin pusskritulis, perimetras lygus 8 m.

Koks turi bti pusskritulio spindulys, kad lango angos plotas bt didiausias?

7 . Kartojimo udaviniai
Ribos ir ivestins
Raskite funkcijos apibrimo srit: a) f (X) =
c

b) f ( x ) = sjx1 -Sx

+ 15; + 2).

) /W =

- v

d)

f (X)

= V*(* +

2.

Raskite funkcijos f ( x ) = x 2 4x + 3 reikmi interval, kai: a) e [0; 1]; c) [2; 4]; b) [1; 31; d) G [ 1 ; 4].

3.

Apskaiiuokite funkcijos rib: a) lim (x2 3x + 1); x->-3 c) lim VI+2+1' b) lim f + 2 * ; d) lim X^O V j " 1

Nubraiykite funkcijos f ( x ) grafik: a) f () = f f ; c) / ( ) = b) / ( ) d

5 ; ( *_ 3) ( *.2)

> /W =

Raskite funkcijos rib, nubraiykite funkcijos grafik: a) lim * 2 1 * + 4 ;

->1
1

b)

Um

c) lim Raskite funkcijos rib: a) lim c) lim 7.

v

d) Um x-+3

^ f

b)

, x-+\ lim

lim

x+3-2.
x 1

^ ^ ;

d)

Jx+2s/3+2x Xi-I

Ar egzistuoja riba lim f(x): X^-O

)/-{r S i :

)/=|,

kai < 0, kai > 0?

8.

Ar funkcija f i x ) tolydi take = 1: a) / ( * ) = { > _

9.

Ar funkcija f ( x ) = -: yra tolydi intervale: a) (0; 3); c) ( - 2 ; - 1 ) ; b) ( - 5 ; - 3 ) ; d) ( - 1 ; 1)?

10.

Sakykime, kad funkcija f i x ) yra tolydi reali skaii aibje R. Ar bus tolydios aibje R funkcijos:

Patarimas.

Neinote nuo ko pradti? Nusibraiykite kokios nors funkcijos, pavyzdiui, fix) = sinx grafik ir pagalvokite, kaip atrodys funkcij f\(x) ir hix) grafikai.

11.

Pateikite pavyzdi funkcij, tolydi intervaluose I\ = [0; 1) ir I2 = [1; 2], bet trki aibje 11 U I2 = [0; 2]. Raskite skaii k, su kuriuo funkcija f ( x ) bt tolydi aibje R. jos grafik: Nubraiykite

12.

13.

Nubraiykite funkcijos grafik ir itirkite jos tolydum: b) f i x ) = d) f i x ) = ^

j

^?; .

z i

14.

Apskaiiuokite fix a) f i x ) = Ix
2

+ ), kai:

- ,

b) f i x ) = 2 + 2x.

15.

Apskaiiuokite / ( 2 ) , kai: a) f ( x ) = 3x + 5, Ax = 0,01;

c ) f ( x ) = 2X2-3X, AX = 0 , 1 ;

b) f i x ) = x - 3x2, Ax = 0,2;
d ) f i x ) = x3 + x2, Ax = 0,1.

16.

Oy ayje judanio tako padt laiko momentu t nusako funkcija yit) = 1 + t2. a) Apskaiiuokite, kaip pakito tako padtis laikotarpiu nuo t = 1 iki t = 3. b) Apskaiiuokite Ay(3), jei At = 0,01.

17.

Naudodami funkcijos ivestins apibrim, raskite a) f i x ) = Sx - 1, J T = 0; c) f i x ) = ^ t , x0 = 0,

0

f'(xo):

b) f i x ) = 2x 2 + , x 0 = 1; d) f ( x ) = =}, X0 = 1.

18.

Raskite daugianario ivestin: a) pix) = 3x2 - 6; c) pix) = 5x 2 - JC 10 ; e) pix) = x2ix3+4), b) p(x) = 4x3 - 2x 2 + 1; d) pix) = x 5 + \x + x 3 ; f) p(jc) = x6i3x2 - 1).

19.

Pateikite pavyzd tolydios funkcijos, neturinios ivestins takuose jq = 1, JC2 - 2. Paraykite funkcijos y = X(JC 2) grafiko liestins take x0 lygt. Nubraiykite funkcijos grafik ir liestin: a) xo = 2; b) xo = 1; c) xo = 0; d) xo = 1. Raskite kamp, kur sudaro funkcijos f i x ) grafiko liestine take xo su abscisi aimi: a) fix)
c)

20.

21.

= x2 - I x = X5,

= 1;

b) / ( ) = (x - I) 2 , x 0 = ;
d)

fix)

XO = 0 ;

fix)

, X0 =

0.

22.

Raskite funkcijos f i x ) grafiko tak, kuriame liestine yra lygiagreti nurodytai tiesei. Nubraiykite brin: a) f i x ) = 2 - Ix + 3, y = 5x + 2; c) f i x ) = 2x
2

b) f i x ) = 3x2-l,y d) f i x ) =x
2

= -3x + 2; = -2x + 3.

+ 3x,y

= x - 1;

-3x,y

23.

Raskite funkcijos gix) grafiko tak, kuriame liestine yra statmena nurodytai tiesei. Nubraiykite brin: a) gix) = 2x 2 , y = j x + 1; c) gix) = \2 -4, + = 0-, b) g(x) = 3 2 , = ^x + 2; d) gix) = 2 + + 1, + 5 = 0.

24.

Su kuria a reikme ties y = 3x + a yra funkcijos f ( x ) = 2x2 5x + 1 grafiko liestin? Su kuriomis a reikmmis tiess y = ax + 4 yra funkcijos f{x) grafiko liestins? Raskite funkcijos f ( x ) ivestin: a) f () = 1 (2 - 1); c) / ( J C ) = X 3 ( 2 V F + l ) ; e) / ( ) = + ^2; b) f ( x ) = - + d)
/ ( X ) = X ^
3
2

25.

= (x 2) 2 + 1

26.

+ ;
- X - A

f) / ( ) =

27.

Raskite /'(*())> kai: a) f ( x ) = 2 sinx, xo = f ; b) / ( x ) = x t g x , xo = ;

c)
28. 29. 30.

/(*)

= ^ r

xo =

1;

d)

f ()

X0 =

n.

Su kuriomis reikmmis / ' ( x ) = 5, kai / ( x ) = 3x ^y? Isprskite lygt: f'(x) = ^

t

kai / ( x ) =

Takas juda tiese pagal dsn s (t) = V?. rodykite, kad jo pagreitis yra atvirkiai proporcingas nueito kelio kvadratui. Suraykite didjimo tvarka skaiius / ' ( 1 ) , / ' ( e ) , Raskite f(g(x)) ir g(f(x)), jei: b) f ( x ) = x 2 , g(x) = d) / ( x ) = = kai f ( x ) =

31. 32.

a) /(JC) = 2x - 3, g(x) = 2 ; c) / W

= ,

*(JC)

y/;

j,

s(x) =

l.

Kurioms funkcij poroms teisinga lygyb f(g(x)) 33. Raskite g ' 0 0 . jei: a) s ( x ) = cos 3 x; c) g(x) = sin 3x; e) g(x) = x2e2x) 34. Raskite f'(xo), a) f () = 3 3 *, kai:
2

#(/(*))?

b) g(x) = tg 3x; d) g(x) = In 2 x; f) g(x) = log^x.

X0 =
3

1;

b) f ()

= r , X0 =
3

0;

c) f ( x ) = sin2x e *, xo = 0; 35.

d) f ( x ) = x l n x , xo = 1. tenkina lygyb

rodykite, kad funkcija f ( x ) = x+ 1 + x 2 ir jos ivestin f'(x) (x 2 + 1 )f'(x) = 1 + x f ( x ) su visais R.

Ivestini taikymai
36. Dviej materialij tak, judani tiese Ox, padtys laiko momentu t nusakomos funkcijomis Jq (O = At2 + 2 ir x2(t) = 3t2 + At 1. Apskaiiuokite: a) kada abu knai susitiks; b) j greiius susitikimo momentu. Atrmus 5 m ilgio kopias sien, j apatinis galas pradjo pastoviu 2 m/s greiiu tolti nuo sienos. Kokiu greiiu leidiasi kopi virutinis galas? Per sekund rutulio formos balion puiama po 4,5 dm 3 oro. a) Koks bus baliono spindulys po 27 sekundi? b) Kokiu greiiu tada dids baliono spindulys? rodykite, kad funkcija visoje apibrimo srityje yra didjanti: a) f ( x ) = Xi + x; c) f () + VTTx-, 40. b) f ( x ) = y/x+ex; d) f ( x ) = 5x- 2 cos 2x.

37.

38.

39.

Raskite funkcijos f ( x ) reikmi didjimo ir majimo intervalus: a) f ( x ) = 5x + 1; c) /(*) =x28x; e) f ( x ) = 2x3 6x2 + 1; b) / ( x ) = 3x2 - 6x - 1; d) f ( x ) = x3 - 12x; f) f ( x ) = x4 Sx2.

41.

Raskite funkcijos f ( x ) reikmi didjimo ir majimo intervalus: a) f () = j ; c) f ( x ) = xe~ -,

3x

b) f () = j j ; d) f ( x ) = x2lnx.

42.

Raskite visas a reikmes, su kuriomis funkcija g(x) intervale I yra majanti: a) g(x) = ax2 I n , I = (0; 5); b) g(x) = lnx ax2, I = (2; +oo).

43.

Raskite funkcijos h(x) kritinius takus: a) h(x) = 2 2x + 5x 2 ; c) h(x) = 2x + cosx; b) h(x) = 3 - 9x 2 ; d) h(x) = 2 cos2x.

44.

Raskite funkcijos f ( x ) ekstremumus: a) f ( x ) = 3 - 3x 2 ; c) f ( x ) = 2x 4 - 16x 2 ; b) f ( x ) = 2x 3 - 6x 2 - 18x; d) f ( x ) = 3x 5 + 5x 3 .

45.

Raskite funkcijos f () ekstremumus: a) f ( x ) = 3 + c) f () = 21nx- ;

2

b) f ( x ) = sinjc x; d) f () = e * . grafiko liestins lygt jos minimumo

46. 47.

Paraykite funkcijos f ( x ) = 4X 2x+l take. Raskite funkcijos g(x) reikmi srit: a) g(x) = 2 - Sx + 12; c) g(x) = ;

b) g(x) = x4 + 32x; d) g(x) =x + y/3-x.

48.

Itirkite funkcij ir nubraiykite jos grafik: a) f ( x ) = 2x3 + 3x2; c) f ( x ) =x42x2; b) f ( x ) = x3 - 3x; d) f ( x ) =x4 + 2x3.

49.

Itirkite funkcij ir nubraiykite jos grafik: a ) f(x)=x+ ; b) f ( x ) = + y / 2 ^ ; d) f ( x ) = ( x - l)e*.

c) f ( x ) = xy/3^x; 50.

Raskite funkcijos g(x) didiausi ir maiausi reikm intervale I: a) g(x) = x2+x,I c) g(x) =x 3

= [0; 4]; I2x, I = [-1; 3];

b) g(x) =2x2-4,1
4 2

= [ - 1 ; 2];

d) g(x) = x - 4x , I = [-2; 2].

51.

Raskite funkcijos g(x) didiausi ir maiausi reikm intervale / : a) g(x) = I = [ - 4 ; 2]; I = [0; In 100]. b) g(x) = ( x - 3)e~x,

52. 53. 54. 55.

Kokia turi bti a reikm, kad funkcijos h(x) = 3 3x + a didiausia reikm intervale [2; 0] bt lygi 5? Raskite maiausi funkcijos f ( x ) = -^x3 [ - 2 ; 2]. + + I ivestins reikm intervale

Skaii 20 uraykite dviej teigiam skaii suma taip, kad vieno i j kubo, o kito kvadrato suma bt maiausia. Reikia pagaminti 4 m 3 talpos taisyklingosios keturkamps prizms formos d be dangio. Kokie turi bti ds matmenys, kad jai pagaminti reikt maiausiai mediagos? Raskite auktin maiausio trio kgio, kur galima apibrti apie 4 cm spindulio rutul.

56.

vairs udaviniai
57. Troleibusai vaiuoja gatve abiem kryptimis 25 km/h greiiu. stoteles jie atvaiuoja kas 16 minui. Kaip danai troleibusai pralenks mog, einant gatve 5 km/h greiiu? Kaip danai jis sutiks prieais atvaiuojant troleibus? Iskaidykite dauginamaisiais: a) a 6 - Z J 6 ; 59. b) (a + b)3 - (a b)3. Isprskite lygt: 2 + 5x + 4 = 5y/x2 + 5x + 28. 60. Isprskite nelygyb:

58.

61.

Isprskite lygt: ) 22+x 22~x = 15; b) ^

r

+ 3=

^ .

62.

Audio kasets juostels ilgis 84,78 m ( 27 m). Kasetje yra dvi rits. Rits erdies skersmuo 2,4 cm. Kai visa juosta susukta vien rit, jos skersmuo bna 4,8 cm.

Kiek kart apsisuka rit, kai visa juosta nuo jos pervyniojama kit rit (pavyzdiui, kai iklausome visus raus)? Koks juostels storis? Patarimas. sivaizduokite, kad pilna rit sudaryta i sluoksni, kaip parodyta brinyje.

63.

Lygiaoniame trikampyje A B C i pagrindo gal ivestos pusiaukratins A D ir CE. Trikampio AEC perimetras yra 5 cm didesnis u trikampio ABD perimetr, o trikampio ABC perimetras lygus 35 cm. Raskite trikampio ABC kratini ilgius. B

64.

Trikampio dvi kratins lygios a ir b. T kratini sudaryto kampo pusiaukampin I dalija treij trikampio kratin atkarpas m ir n. rodykite, kad pusiaukampins ilg galima apskaiiuoti pagal formul I2 = ab mn.

Patarimas.

Apie trikamp apibrkite apskritim, pratskite pusiaukampin iki susikirtimo su apskritimu ir pagalvokite, kokius panaiuosius trikampius verta nagrinti.

65.

Staiojo trikampio stataus kampo pusiaukampin dalija ambin santykiu 1 : 2. Kokiu santykiu ambin dalija auktin? B

CD : DB = 1-.2 CE : EB = ?

66.

Nubrtos visos daugiakampio striains. Kiek kratini turi daugiakampis, jei: a) striaini yra trigubai daugiau, negu kratini; b) striaini yra 12 daugiau, negu kratini? Koks didiausias skaiius smailij kamp gali bti ikilajame daugiakampyje?

67.

Ikilasis penkiakampis

Neikilasis penkiakampis

68.

Jei vien kvadrato kratin sutrumpinsime 4 cm, o antr sutrumpinsime 5 cm, tai gautojo staiakampio plotas bus 160 cm 2 maesnis u duotojo kvadrato plot. Keliais procentais sumas kvadrato plotas? Staiakampio ilgis padidjo 10%, o jo plotis sumajo 5%. Keliais procentais padidjo staiakampio plotas? Algis gavo 8 elektroninio pato laikus: penkiuose buvo geros naujienos, trijuose blogos. Visusjuosjis nusprend persisti savo draugui, taiau netyia 3 laikus itryn, todl nusiunt 5. Kokia tikimyb, kad jo draugas gavo maiau laik su blogomis naujienomis, negu Algis? Test sudaro 5 klausimai. Kiekvienam klausimui pateikti 3 pasirenkamieji atsakymai, i kuri tik vienas teisingas. Testas laikomas ilaikytu, jeigu bent 3 i 5 klausim atsakyta teisingai. Kokia tikimyb ilaikyti test renkantis atsakymus atsitiktinai? Vienos Viduremio jros salos 30% gyventoj kalba tik graikikai, 60% gali susikalbti ispanikai, 50% pranczikai. Kokia tikimyb, kad atvyklis i sal gals su pirmu sutiktu salos gyventoju susikalbti ir ispanikai, ir pranczikai? Tvenkinyje veisiasi karosai ir karpiai. vejai mano, kad 20% tvenkinio uv sveria daugiau kaip 0,5 kg. Taip pat manoma, kad 40% vis stambij (t. y. sunkesni nei 0,5 kg) tvenkinio uv sudaro karosai, o likusios stambiosios uvys karpiai. sivaizduokime, kad vejui ukibo. Nors krant dar neitraukta, taiau vejas jauia, kad uvis didel svers daugiau nei 0,5 kg. Kokia tikimyb, kad ukibo karpis? Du draugai vilnieiai paprastai susitinka trijose vietose: prie rotus, prie Arkikatedros arba Sereikiki parke. Abu susitar susitikti 15 valand, bet pamiro susitarti, kurioje vietoje. Kokia tikimyb, kad 15 valand jie susitiks? Dvi merginos ir trys vaikinai ketina atsitiktinai sussti 5 pirmosiose kino teatro eils vietose. Jeigu mergina ir vaikinas sdi greta, sakome, kad susidar pora. Kokia tikimyb, kad susidarys lygiai viena pora?

69. 70.

71.

72.

73.

74.

75.

II

Integralai

8. Pirmykts funkcijos ir neapibrtiniai integralai 8.1. Pirmykts funkcijos svoka 8.2. Neapibrtini integral savybs 9. Apibrtiniai integralai 9.1. Kreivins trapecijos plotas 9.2. Apibrtinis integralas 9.3. Niutono ir Leibnico formul 9.4. Figr plotai 9.5. Sukini triai 9.6. Piramids tris 10. Kartojimo udaviniai

108 113

117 120 124 131 136 140 142

 8. Pirmykts funkcijos ir neapibrtiniai integralai

8.1. Pirmykts funkcijos svoka
sivaizduokime, kad vaiuojame moderniu automobiliu, kuriame rengtas kompiuteris kruopiai fiksuoja ir vaiavimo greit, ir nuvaiuot keli. Tarkime, ekrane briamos dvi kreivs: viena rodo, kaip bgant laikui kinta greitis, kita kaip didja nuvaiuotas atstumas.

Greiio v(t) ir nuvaiuoto atstumo s(t) funkcij grafikai.

t laikas, v (O greitis laiko momentu t, s (t) iki laiko momento t nuvaiuotas atstumas, s'(t) = ,(t).

Jeigu programa, brianti greiio kitimo grafik sugest, kelions pabaigoje turtume tik atstumo kitimo kreiv, t. y. turtume kelio funkcij s (t). Nordami suinoti, kaip keitsi greitis, turtume skaiiuoti inomos kelio funkcijos s (t) ivestin. Jeigu prieingai kelions pabaigoje inotume, kaip keitsi greitis, t. y. inotume funkcij v(t), tai nordami suinoti, kaip keitsi nuvaiuotas kelias, turtume rasti funkcij s (t), kad s'(t) = v(t). Kai inodami funkcijos ivestin iekome paios funkcijos, sakome, kad iekome pirmykts funkcijos, tarsi pabrdami, kad norime surasti, i kur inomoji funkcija atsirado. APIBRIMAS Jeigufunkcijos F(x) ivestin yra f ( x ) , t.y. F'(x) name funkcijos f ( x ) pirmykte funkcija.

= f ( x ) , tai funkcij

F(x)

vadi-

Taigi nuvaiuoto kelio funkcija s(t) yra greiio funkcijos v (t) pirmykt funkcija. I 1 PAVYZDYS. Kadangi (X 3 )' = 3x2, tai funkcija F(x) = JT3 yra funkcijos f ( x ) = = 3x2 pirmykt. Kadangi (^x 3 )' = x2, tai funkcija F(x) = ^x 3 yra funkcijos / ( x ) = x2 pirmykt. Kadangi ( s i n x + 5)' = cosx, tai funkcija F(x) = s i n x + 5 yra funkcijos / ( x ) = c o s x pirmykt.

l uduotis. pirmykt.

Kiekvienai i funkcij f(x)

= 1, g(x) = x, h(x) = sinx raskite po vien I I tikrj, kadangi,

Galbt jau pastebjote, kad funkcija turi ne vien pirmykt. pavyzdiui, ( i * 3 ) ' = X2, ( I x 3 + 2 ) ' = X2, (Ix
3

- I ) ' = X2,

tai visos trys funkcijos | x 3 , ^ x 3 + 2, ^ x 3 1 yra tos paios funkcijos / ( x ) = x 2 pirmykts. Apskritai, su bet kokiu skaiiumi C funkcija \ S
+

yra funkcijos / ( x ) = x 2 pirmykt. Keisdami C reikmes gautume vis kitas tos paios funkcijos / ( x ) = x 2 pirmyktes. itaip galime gauti bet kuri ios funkcijos pirmykt.

2 uduotis. Raskite funkcijos / ( x ) = x 2 pirmykt funkcij, kurios grafikas eit per I tak (3;0). Be galo daug pirmyki turi ne tik funkcija / ( x ) = x 2 , bet ir kitos funkcijos. Jeigu F(x) yra funkcijos f ( x ) pirmykt funkcija, t. y. F'(x) kit funkcijos / ( x ) pirmykt funkcij galima urayti taip: F(x) + C, ia C yra skaiius. = /(x), tai bet kuri

Taigi inodami vien funkcijos f ( x ) pirmykt funkcij F(x), visas kitas ios funkcijos pirmyktes funkcijas gauname i reikinio F(x)+C stat vietoj C skaiius. reikin vadiname neapibrtini funkcijos f ( x ) integralu ir ymime taip:

f(x)dx

= F(x)+

C.

Taigi neapibrtais funkcijos integralas yra reikinys, kur sudarome prie pirmykts funkcijos pridj dmen, galint gyti bet kokias skaitines reikmes. I T P A V Y Z D Y S . Kadangi ( x 3 ) ' = x 2 , tai J x 2 dx = x 3 + C. Kadangi (sinx)' = cosx, tai f cosx dx = sinx + . 3 uduotis. Apskaiiuokite

x i i x

x 5 d x

Norint patikrinti, ar teisinga lygyb

f ( x ) dx = F(x) + C,
= /(JC).

utenka tikrinti, ar F'{x)

I 3 PAVYZDYS. Patikrinkime, ar teisingos lygybs f sin(x + l ) d x = - C O S ( J C + 1) + C ; f2xdx = 2 * + C. Kadangi ( - C O S ( J C + 1))' = ( C O S ( J C + 1))' = sin(jc + 1), tai pirmoji lygyb teisinga. Kadangi (2X)' = In 2 2 2, tai antroji lygyb neteisinga. 4 uduotis. [ xadx J sitikinkite, kad su visais = +1

+ 1

1 teisinga lygyb

+ C .

I 4 PAVYZDYS. Apskaiiuosime integral

dx inome, kad (Inx)' = i . i lygyb teisinga, kai > 0. Taigi funkcijos / ( x ) , kai > 0, pirmykt yra funkcija F\ (x) = lnx. Panagrinkime funkcij F i ( x ) = ln(x). i funkcija apibrta, kai < 0; Ftl(X) = ( l n t - x ) ) ' = ( - * ) ' = I-

Taigi funkcija Fi(x) = ln(x) yra funkcijos f ( x ) = ^ pirmykt, kai < 0. Funkcijos /(JC) = j pirmykt visoje apibrimo srityje galime urayti taip: F(x) = j lnx, ln(x), kai > 0, kai < 0.

Pastebkime, kad i funkcij galime urayti panaudoj modulio enkl: F(x) = In |JC|. Taigi dx / = ln|jc|+C.

Pagrindini funkcij neapibrtini integral lentel: J xa dx = xa+1 + 1

1) 2) 3) 4) 5) 6) 7)
on

+ C

(-1);

dx / - = I n M + ;

Je

dx = ex + ;

f ax I ax dx = + C (a > O, # 1); J Ina J sinx dx = cosx + ; J cosx dx = sinx + ;

f dx COS X

/ = tg + ; 2 / dx / = - = - c t g + . J sin z

8)

5 uduotis.

Patikrinkite 3 ) - 8 ) lygybes.

Kodl reikinys, i kurio gauname visas funkcijos f ( x ) pirmyktes, ymimas taip keistai: //Wdx? is V. Leibnico sugalvotas ymuo primena pirmyki funkcij ry su pokyiais. Tarkime, kad F(x) yra funkcijos / ( x ) pirmykt, t. y. F'(x) = / ( x ) . Tarkime, kad funkcijos apibrtos su visais ^ O ir imkime = n ( > 0). F(x)
F(x) F(x
0

) =

AF(X0)

A F ( X

) +

AF(xn-i)
f (XI), AF(X
I

(X1)Ax

F(X0) + f(x0)Ax
F(X0) + +

+ f () Ax +

/(-)

Ax

Ax

= n Ax

f yra istypusi" S (suma) raid, ji primena pokyi sum, kuria apytiksliai uraome pirmykts funkcijos reikm. O dx yra prisiminimas apie .

1.

Raskite funkcij f ( x ) , kai duota jos pirmykt funkcija F ( x ) : a) F ( x ) = 6 + 2; c) F(x) = 1 - V*; e) F(x) = 2 c o s x + x; g) F ( x ) = e * - ;
3 3

b) F ( x ) = x 5 - x 4 ; d) F ( x ) = - ; f) F(x) = 3tgx 7; h) F ( x ) = Inx 2 .

2.

sitikinkite, kad F ( x ) yra funkcijos f ( x ) pirmykt funkcija: a) F ( x ) = sinx, f () = sinx + cosx; b) F ( x ) = e* - 2tgx, f () = e* c) F ( x ) = d) F ( x ) = ^
t

/() = , f () =

^J=;

J .

3.

Raskite visas funkcijos f ( x ) pirmyktes funkcijas: a) / ( x ) = x 5 ; f { x ) = IT^ e) / ( ) = 3*;

c)

b) / ( ) = f ;
d) / ( x ) =

f) / ( ) = 3 sinx.

4.

Raskite funkcijos f ( x ) visas pirmyktes funkcijas. Nubraiykite keli pirmyki funkcij grafikus: a) f(x) = 2x; c) / ( X ) = ; b) f(x) = 3cosx;

d) / ( ) = e - * .

5.

Raskite funkcijos / ( x ) pirmykt funkcij, kurios grafikas eina per tak M: a) f () = 2x, M( 1; 1); c) f ( x ) = , M(0; 0);
3

b) / ( x ) = V*, M(9; 10); d) f ( x ) = cosx, (; ).

6.

Patikrinkite, ar teisinga lygyb: a) / ( x + 2 ) 4 d x = ( x + 2) 5 + C;

c)

b) / ^ d x = \xx

+ C;

f J i

+ c;

d) / e* dx = ( - l)e* + C.

7.

Funkcijos grafikas eina per koordinai pradios tak. Raskite funkcij, jeigu jos grafiko liestins, nubrtos take = xo, krypties koeficientas lygus: a) 2xo; c) xo + 1; b) 3xf2; d) x^ + 3.

8.2. Neapibrtini integral savybs

Funkcij sumos ivestin lygi ivestini sumai: jei F'(x) = f ( x ) , G'(x) = g(x), tai (F () + G(x))' = F'() + G'() = / ( ) + g(x). I ios lygybs gauname, kad funkcij sumos /(JC) + g(x) pirmykt yra funkcij suma F(x) + G(x). Jeigu F(JC) yra funkcijos f ( x ) pirmykt funkcija, o G(x) yra funkcijos g(x) pirmykt funkcija, tai funkcija F(x)+G(x) yra funkcij sumos f(x)+g(x) pirmykt. I 1 PAVYZDYS. Kadangi funkcija ^x 5 yra funkcijos x 4 pirmykt, o sinx yra funkcijos cosx pirmykt, tai ^x 5 + sinx yra funkcijos 4 + cosx pirmykt funkcija. Taigi

1 uduotis.

Apskaiiuokite / ( s i n x + cosx)dx.

Skaiiuodami ivestines skaitinius daugiklius daniausiai ikeliame prie ivestins enkl: jei F'(x) = / ( x ) , o k yra skaiius, tai ( k F ( x ) ) ' = kF'(x) = k f ( x ) . i lygyb reikia, kad funkcijos k f ( x ) pirmykt funkcija yra kF{x). Jeigu k yra skaiius, F(x) yra funkcijos /(x) pirmykt funkcija, tai funkcija yra funkcijos k f ( x ) pirmykt. kF(x)

I 2 PAVYZDYS. Raskime f(2 Jx) dx. Kadangi funkcijos Jx pirmykt funkcija yra -^- 1 + 2 = 3 5 , tai funkcijos 2 Jx |

1+r

pirmykt funkcija yra 2 | 2 = | 2 . Taigi

f (2Jx)

dx = 5x2 + C.

sitikinsime, kad skaiiuojant neapibrtinius integralus galime naudotis lygybmis:

Pirmoji lygyb teigia, kad reikin, i kurio gaunamos visos funkcijos / ( x ) + g Qt) pirmykts funkcijos, gauname sudj reikinius, duodanius visas funkcij / Q t ) ir g(x) pirmyktes funkcijas. sitikinkime, kad taip ir yra. Jei funkcijos FQt), GQt) yra funkcij / Q t ) , g(x) pirmykts, tai f{x) dx = F(x) + C b g(x)dx = G(x) + C2;

ia vietoj Ci, C2 galime statyti bet kokius skaiius. Sudj iuos reikinius, gausime: /(Jt) dx + g(Jt) djt = F(Jt) + G(Jt) + Ci + C 2 Paymj Ci + C2 = C deinje pusje gausime reikin FQt) + GQt) + C. Tai yra neapibrtinis funkcij sumos f ( x ) + gQc) integralas. Taigi simbolikai galime rayti

(f(x)+g(x))dx

= f () dx +

g(x)dx. dx = k f / Q t ) dx.

Panaiai galime patikrinti ir lygyb f (kf(x))

I 3 PAVYZDYS. Apskaiiuokime / ( e * + i ) dx. Naudodamiesi neapibrtinio integralo savybe gauname: / (e* + ^

d x =

f ^

d x

+ I dx = e* + Ci + In |x| + C 2 = e* + ln |x| + C.

I
J 2 uduotis. Apskaiiuokite / Q t 2 + x) dx, f Qt3 + cosx) dx.

I 4 PAVYZDYS. Apskaiiuokime / ( 2 e x + 1) dx. Naudodamiesi neapibrtinio integralo savybmis gauname:

J (2e

+ 1) dx =

J 2e

dx +

Idx

= 2

ex dx +

Idx

= 2(e* + CO + + C 2 = 2e* + + 2Ci + C 2 = = 2e* + + C; ia paymjome 2Ci + C 2 = C.

3 uduotis. Apskaiiuokite f(2x + l ) 2 d x pakl reikin kvadratu ir pasinaudoj I neapibrtinio integralo savybmis.

rodysime dar vien pirmyki funkcij savyb, kuri praveria skaiiuojant neapibrtinius integralus. Tegu funkcija F(x) yra funkcijos f (x) pirmykt, t. y. F'(x) = / ( J C ) , o a, b (a 0) du skaiiai. Rasime sudtins funkcijos g(x) = F(ax + b) ivestin. Naudodamiesi sudtins funkcijos ivestins skaiiavimo taisykle gauname:
g\JC)

= F'(t) t',

t =ax + b.

Kadangi F'(t) = f (t), tai (F(ax+b))' = f(t)-(ax+b)' = af(ax+b) arba (^F(ax+b)^ = f(ax+b).

i lygyb parodo, kaip surasti funkcijos / ( + b) pirmykt. Jeigu funkcija F(x) yra funkcijos /(JC) pirmykt funkcija, o a, b (a 0) du skaiiai, tai funkcijos g(x) = f(ax + b) pirmykt funkcija yra funkcija ~F(ax + b). I 5 PAVYZDYS. inome, kad funkcijos C O S J C pirmykt funkcija yra sinx (patikriname: (sinx)' = cosx). Tada funkcijos cos(2x + 3) pirmykt funkcija yra ^ sin(2x + 3), funkcijos cos(l 3x) pirmykt funkcija yra ^ sin(l 3x) = ^ sin(l 3x). Taigi

/ /

cos(2x + 3) dx = ^ sin(2x + 3) + C, cos(l 3x) dx = i sin(l 3x) + C. |

4 uduotis. Apskaiiuokite f (2x + l ) 2 d x nekeldami reikinio kvadratu, bet pasinau- I doj funkcijos f(ax + b) pirmykts funkcijos radimo taisykle.

Pratimai ir udaviniai
8. Raskite funkcijos / ( x ) kuri nors pirmykt funkcij: a) /(JC) = 6x 5 + 3x 2 ; c) / ( x ) = + -=;
XJX

b) / ( x ) = 24x 3 - 12x 2 + 1; d) / ( x ) = 3 s i n x - 5 e * .

9.

Apskaiiuokite neapibrtin integral: a) J(x + 3x 2 ) dx; c) / ( x 2 + 5 x 4 ) d x ; e) / ( + ) d x ; g) / ( 2 V x - x 3 ) d x ; b) f (2x - 4x 3 ) dx; d) / ( 1 - IOx 9 ) dx; f) /(|+x)dx;

h) f (~ - 2 ~ ) dx.

10.

Raskite funkcijos f () kuri nors pirmykt funkcij: a) f () = (3x + 2) 4 ; c) f () = y/4x~+7; e) f () = 2 2 * + 3 ; b) f ( x ) = d) f ( x ) = -/=A==; f) f () = cos(2 x).

11.

Apskaiiuokite neapibrtin integral: a) f ( - I ) 6 dx; c) / s i n ( 3 x ) d x ;

e)

b) / (e 3 * - e~x) dx; d) / ( s i n 2 x 3cos(3x)) dx; ^ / sin2(i+l);

-f COS 2 (S-I)'

g)/ 12. Raskite funkcijos f ( x ) pirmykt funkcij F(x), tenkinani nurodyt slyg: a) f () = 2x + 1, F ( - l ) = 2;
c) f ( x )

b) f ( x ) =
d) f ( x )

* >
w

F(O) = 0;

F ( 1 ) = 2;

= ^ifer

< f'

13.

Apskaiiuokite neapibrtin integral: a) f (2x + l)(x 2) dx; c) / ( 3 x 2 + l ) V x d x ; e) / s i n (cos + 3) dx; b) f ( x + 1)(2 - x2) dx; d) f(2x + 3) Ux dx;

f) / (sinx cos(3x) c o s x sin(3x)) dx.

14.

Apskaiiuokite neapibrtin integral:

a)

/idx;

b) / d) f) h)

c ) / ^ d x ; e) g) / / ^ d x ; '~4jsinxdx;

/ / / /

2x 2 -3x-2 ^X d x /
2

dx;

^ 2 " 1 dx;
COS2X

3+2 cos3

Patarimas.

Kartais trupmen, kurios skaitiklyje yra reikini suma, patogu urayti trupmen suma. Pavyzdiui,
3*4+2*3 + l _ X4

3x 4 , X

2*3 *

, 2 I 14 _ oJ T r - I, ,

15.

Takas juda tiese greiiu v(t) = 10 t (m/s). Raskite keli, kur takas nujo per pirmsias 5 sekundes.

9 . Apibrtiniai integralai
9.1. Kreivins trapecijos plotas
Sudtingos figros plot kartais galima apskaiiuoti suskaidius j paprastesnes figras. Pavyzdiui, bet kokio daugiakampio plot galime surasti suskaid daugiakamp trikampius ir apskaiiav trikampi plotus.

Taiau taip anaiptol ne visada galime padaryti. Panagrinkime, pavyzdiui, figr koordinai ploktumoje, apribot tiesmis y = O, = a, = b (a < b)

ir tolydios intervale [a\ b] funkcijos y = f (x) grafiku (/(JC) ^ 0). Jeigu funkcija f{x) yra tiesin, t. y.
/(JC) =

cx + d,

tai i figra yra trapecija, ir jos plot galime apskaiiuoti naudodamiesi inoma formule. Kai funkcija /(JC) nra tiesin, gautj figr vadinsime kreivine trapecija.

Kreivin trapecija

Kreivini trapecij yra visoki, todl visoms joms tinkanios formuls plotui skaiiuoti nra. Apytiksliai kreivins trapecijos plot galime apskaiiuoti pakeit j i siaur staiakampi sudaryta figra.

Pasirinkime natralj skaii n (n > 1) ir padalykime interval [a; b] n vienodo ilgio = interval. Per dalijimo takus nubr tieses, statmenas Ox aiai, padalysime kreivin trapecij n siauresni kreivini trapecij. Taiau apskaiiuoti ir i siauresni kreivini trapecij plotus nra paprasta. Todl pakeiskime ias trapecijas siaurais staiakampiais, kuri pagrindai yra intervalai [x^; o statmen Ox aiai kratini ilgiai lygs f (xk+1), r. b) br.

Staiakampio su pagrindu [xk\ Xk+\] plotas lygus (* + -Xk)f(*k+\) = Ax-f (xk+1). Sudj visus iuos plotus, kai it = O, 1 , 2 , . . . , n - 1, gausime i staiakampi sudarytos figros plot Sn = Ax- f(xi) ia = + f ( X 2 ) + --- + Ax- f ( x n \

Xfc = a + .

Kuo didesn n pasirinksime, tuo figra, sudaryta i staiakampi, bus panaesn kreivin trapecij. Kai n neaprtai didinsime, jos plotas Sn arts prie kreivins trapecijos ploto. Kreivins trapecijos, kuri koordinai ploktumoje apriboja tiess y = O, = a, = b (a < b) ir tolydios funkcijos f ( x ) ( f ( x ) > 0) grafikas, plotas S lygus figr, sudaryt i staiakampi, plot Sn ribai, t. y. S= lim Sn, -* O O + + Ax f(xn), Ax = Xk = a+ k-Ax.

ia Sn = Ax- f () + f(x2)

Siauruosius staiakampius su pagrindais intervaluose [x^; x*+i] galjome brti ir kitaip. Pavyzdiui, c) brinyje i staiakampi sudaryta figra yra kitokia negu b) brinyje. Taigi figr, sudaryt i ma staiakampi, plot seka Sn priklauso nuo to, kaip tuos staiakampius briame. Taiau vis toki sek riba yra ta pati.

Taigi skaiiuodami kreivins trapecijos plot galime nagrinti figras, sudarytas i siaur staiakampi, ir skaiiuoti i figr plot sekos rib. I PAVYZDYS. Apskaiiuokime plot figros, kuri riboja tiess y = O, = O, = 2 ir funkcijos f ( x ) = 1 + J grafikas. C

inoma, kam lygus ios figros plotas galime pasakyti vos vilgterj brin. Juk figra paprasiausia trapecija! inodami atsakym, galsime patikrinti, ar gerai veikia" naujasis plot skaiiavimo bdas. Padalykime interval [0; 2] takais XQ 0, JCI = AJC, JC2 = 2 Ax,..., xn = n Ax I AJC = V
/ 2 - 0

= - ) n/

2\

n lygi dali ir nubrkime siauruosius staiakampius. i staiakampi plotai yra

f ( x \ ) Ax = f ( A x ) A x (1 + = (1 + A J C ) Ax AJC + = AJC + (AJC)2,

/ ( J C 2 ) AJC =

2 A J C ) AJC =

2 (AJC)2,

f(xn)
Sn=n-

Ax = Ax + n

(Ax)2,
h n - (Ax)2 =

o plot suma lygi

AJC + (AJC) 2 + 2 ( A x ) 2 H

= n Ax + (Ax) 2 - ( 1 + 2 + + n) = 2 + (Ax)2

Taigi trapecijos plotas S= n-* O Sn= 2 + 2 n->oo n + 1 = 2 + 2 - 1 = 4 . lim O lim n T pat atsakym gauname ir i trapecijos ploto formuls. Taigi naujasis metodas veikia"!

Tegu f ( x ) yra tolydi intervale [a; b] funkcija. Nagrinkime figr, kuri koordinai ploktumoje apriboja tiess y = O, ir funkcijos = f (X) grafikas. Jeigu funkcija gyja tik neneigiamas reikmes, gausime figr vir Ox aies. Tai kreivin trapecija. Jeigu funkcija gyja tik neteigiamas reikmes figra bus po Ox aimi. Jeigu funkcija f ( x ) gyja ir teigiamas, ir neigiamas reikmes, figra bus sudaryta i dali vienos j bus vir Ox aies, kitos po ja. = a, b (a < b)

Interval [a; i ] vl padalykime takais XQ = a, x\ = a + Ax, x2 = a + 2 Ax,..., xn = a + n Ax / ^Ax = b a\ J

n lygi dali ir nubrkime staiakampius, kaip parodyta briniuose. Jei funkcija gyja tiek teigiamas, tiek ir neigiamas reikmes, tai dalis staiakampi yra vir Ox aies, dalis po ja. Sudarykime sum kaip skaiiuodami kreivins trapecijos plot: Sn = f{x\) Ax + f (x2) Ax h f (xn) Ax.

Jeigu funkcija gyja tiek teigiamas, tiek ir neigiamas reikmes, tai ioje sumoje bus ir teigiam, ir neigiam nari. Teigiam nari suma bus lygi staiakampi, esani vir Ox aies, plot sumai, o neigiam staiakampi, esani po Ox aimi, plot sumai paimtai su minuso enklu. Kai n neaprtai didinsime, tai Sn arts prie algebrins plot sumos: figros dali, esani vir Ox aies, plotai i sum eis su pliuso, o figros dali, esani po Ox aimi, plotai su minuso enklu. Sekos Sn rib, kai n oo, vadinsime funkcijos * f ( x ) apibrtiniu integralu intervale [a, b].

AProREZIMAS Tolydios intervale [; b] funkcijos f ( x ) apibrtiniu integralu intervale [a; b\ vadinsime dydiu Sn = fixl) + f(x2) Ax H + / ( x n ) , b-a (Ax = , Xjc = a + Ax, k = I,... ,n) n sekos rib, kai n > oo. Apibrtin integral ymsime

/
Taigi

f i x ) dx.

Skaiius a, b vadinsime integralo riais: a apatiniu, b virutiniu, o funkcij f i x ) pointegraline funkcija.

D /(x)dx= lim S . n-+oo n

is integralas lygus figros, kuri koordinai ploktumoje apriboja tiess y = O, = a, = b ii funkcijos y = f ( x ) grafikas, dali plot algebrinei sumai: t dali, kurios yra vir Ox aies, plotai sum eina su pliuso, kurios yra po Ox aimi su minuso enklu.

f(x)

dx = Si - S2 + SI, - S4 + S

Nubrai funkcijos y = f ( x ) grafik, apskaiiuokite / f ( x ) dx, kai: a a) a = O, b = 3, f ( x ) = 1 x; b) = 1, b = 1, / ( x ) = x 3 ; c) a = 2, b = 2, f ( x ) = x.

1 uduotis.

rodysime vien apibrtinio integralo savyb. TEOREMA Jeifunkcija f ( x ) tolydi intervale [a\ b] ir c yra io intervalo takas, tai b f
(X)

c dx= j f
(X)

b dx + j f
(X)

dx.

rodymas. Paprastumo dlei tarkime, kad funkcija y = f ( x ) gyja tik neneigiamas reikmes. Tada figra, apribota tiesmis y = O, = a, = b ir funkcijos y = f ( x ) grafiku, yra kreivin trapecija. ios figros plotas f(x)dx. - i Pasirinkime skaii c i intervalo [a\b] ir nubrkime ties = c. i ties dalija kreivin trapecij dvi maesnes.

S = Si+ S2 b c b + f (X) dx, J f (X) dx = f(x)dx

i kreivini trapecij plotai c Si = J f ( x ) d x , S2 = j a Kita vertus, 5 = S j + S2. Taigi b j f () = j a a c f(x)dx + j c b f () dx. c b f () dx.

Tokia lygyb teisinga visoms tolydioms funkcijoms, ne tik toms, kurios gyja neneigiamas reikmes.

16.

Koordinai ploktumoje pavaizduokite figr, apribot nurodytomis tiesmis ir kreivmis: a) Y = O, y = 2 , X = 0, JC = 1; b) y = 0, y = 2 2, = 1, = 1; c) y = 2, y = sinx, - , = \ d) = 2 , = 1 - 2 ; e) = 0, = j , = 1, = 4; f) = e*, = e* + 1, = 1, = 1. Pavaizduokite figr, kurios plotas uraomas integralu: 1 a) / ( l + x 3 ) d x ; -1 c) / ; 1 3 e) f e~x dx;
- 2

17.

3 b) / ( x - 2 ) 2 d x ; 1 d) f V^TTdx; -1 2 f) f 2 x d x ;
- 2

18.

h) f (cosx + l ) d x . - b Nusibrai funkcijos / ( x ) grafik, suraskite integralo / / ( x ) d x reikm: a a) / ( x ) = , = 0, i = 2; c) / ( x ) = sinx, = , fc = ; e) / ( ) = tgx, = - f , b = f . b) / ( ) = , a = 1, & = 1; d) / ( ) = cosx, a = 0, b = ;

1 g) / s i n j r x d x ; "

19.

Takais x j , x 2 , , X4 padalij nurodyt interval keturis to paties ilgio intervalus, apskaiiuokite sum S4 = F(x\ )Ax + f (x2) Ax + f (3) Ax + f (X) Ax, kai: a) f ( x ) = x 2 , c) f i x ) =
G

[0; 4];

b) f i x ) = - x ( x + 1), e [ - 1 ; 0]; d) f i x ) = e [0; 2].

g [ - 1 ; 2];

Pavaizduokite funkcij f i x ) ir laiptuot figr, kurios plot radote. 20. Apskaiiuokite figros, apribotos nurodytomis tiesmis, plot dviem bdais: taikydami inomas geometrijos formules ir iekodami atitinkam laiptuot figr plot ribos: a) y = 0, y = 2x + 3, = 1, = 3; b) y = 0, y = 3 , = 1, = 2; c) y = 0, y = 3x, = 2; d) y = 0, y = 2 + \x, = 0, = 6.

9.3. Niutono ir Leibnico formule

Nagrinsime kreivin trapecij, kuri koordinai ploktumoje apriboja tiess y = O, = a, = b (a < b) ir tolydios, gyjanios tik neneigiamas reikmes funkcijos f (x) grafikas.

Kreivins trapecijos plot S (r. a) pav.) galime urayti apibrtiniu integralu

S =

j
a

b f ( x ) dx,

taiau po to skaiiuoti plot netaps lengviau. Sumuoti ma staiakampi plotus ir skaiiuoti gaut sum rib sunkus udavinys! iame skyriuje imoksime apskaiiuoti kreivins trapecijos plot kitaip. sivaizduokime, kad per tak = a statmenai Ox aiai nubrtos dvi tiess: i pradi jos sutampa, o paskui viena lieka vietoje, o kita, likdama statmena Ox aiai, slenka dein. ios dvi tiess kartu su tiese y = O ir funkcijos f ( x ) grafiku koordinai ploktumoje apriboja kreivin trapecij, kuri vis pleiasi", kai viena ties slenka dein. Paymkime S(JC) ios kreivins trapecijos plot, kai antroji ties kerta Ox a take (r. b) pav.). Tada S(x) yra nemajanti funkcija, gyjanti neneigiamas reikmes. Kai = a, S(x) reikia plot figros, apribotos funkcijos f ( x ) grafiku, tiese y = O ir dviem sutampaniom tiesm (x = a). Aiku, kad is plotas lygus nuliui, taigi S(a) = 0. Kai =b, tai S(b) = S. sitikinsime, kad visiems : i intervalo (a\ b) teisinga lygyb S'() = f (). Panagrinkime, kaip pasikeit kreivins trapecijos plotas, kai judanti ties pasislinko dein per Ax (r. c) brin). Matome, kad plotas padidjo dydiu AS = S(x
+

AJC) -

S(x).

is ploto pokytis lygus plotui kreivins trapecijos su pagrindu AB, i viraus apribotos funkcijos /(JC) grafiku. Kai AJC yra maas, ios trapecijos plotas maai skiriasi nuo

ploto staiakampio, kurio viena kratin lygi , o kita / ( x ) , t. y. S(x + ) - S(x) ^ Ax / ( x ) arba S(x + ) - S(x) A^ fix)

Kuo dydis maesnis, tuo i apytiksl lygyb tikslesn. Kai artja prie nulio, pokyi santykis artja prie / ( x ) , t. y.: Iim ^ Ax^-O + )-5() Ax
= / ( j c )

^ba

s'(x) = f ( x ) .

Taigi kreivins trapecijos ploto Six) funkcija yra funkcijos / ( x ) pirmykt! Vadinasi, norint surasti plot kreivins trapecijos, apribotos funkcijos y = / ( x ) grafiku, reikia rasti ios funkcijos pirmykt. I 1 PAVYZDYS. Raskime plot kreivins trapecijos, kuri koordinai ploktumoje riboja tiess y = O, = 1, = 2 ir funkcijos f ( x ) = x2 grafikas:

Paymkime S(x) plot kreivins trapecijos, kuri riboja tiess y = O, = 1, funkcijos f ( x ) = 2 grafikas ir ties, statmena tiesei y = O bei kertanti Ox a take x. Jau inome, kad S(x) yra funkcijos / ( x ) pirmykt, t. y. S'(x) = x 2 . Taiau vien funkcijos f i x ) = 2 pirmykt inome tai funkcija F(x) = ^ x 3 . Tada S(x) = F(x) + C = - + C.

Surasime dydio C reikm. Kai = 1, tai 5(1) reikia plot figros, kuri apriboja ties y = O, funkcijos f ( x ) = x 2 grafikas ir dvi sutampanios tiess (x = 1). Taigi 5(1) = 0. lygyb 5(x) = F(x) + C jstat = 1, gauname 0 = F ( I ) + C ir C = - F ( I ) . Taigi S(x) = F ( x ) - F ( I ) = ^ x 3 - i I 3 = i ( 3 - 1). Jei = 2, tai 5(2) reikia iekom kreivins trapecijos plot:

X2 dx = F(2) - F ( I ) = ^ ( 2 3 - 1) = 1

Apibrtiniam integralui apskaiiuoti pakako surasti vien pointegralins funkcijos pirmykt funkcij. itaip skaiiuojami apibrtiniai integralai ir kit tolydi funkcij, gyjani tiek teigiamas, tiek neigiamas reikmes. TEOREMA Jeigu funkcija f ( x ) yra tolydi intervale [a; b] (a < b), o funkcija pirmykt, tai b J f(x)dx a (i formul vadinama Niutono ir Leibnico formule.) Naudojant = F(b)-F(a).

F(x) yra jos

Danai, kad bt trumpiau, skirtumas F(Jb) F (a) ymimas F(x)\a. ymen Niutono ir Leibnico formul galime urayti taip:

f(x)dx

= F(x)\ba

2 PAVYZDYS. Apskaiiuokime integral

/
1 tai

4 J x dx.

Kadangi funkcijos f(x) F(x) = 1

= Jx pirmykt yra funkcija

1 +

Ix 1 2 3 5 = -3, 1'

r2 34 2, 3 2 14 J V I d x = ^ 5 1 = 3(42 - 1 2 ) = - ( 8 - 1 ) = y .

1 uduotis.

1 Apskaiiuokite integralus f x2dx,

_? 1

/sinxdx.

Pasinaudojus Niutono ir Leibnico formule nesunku rodyti tokias apibrtinio integralo savybes:
b { f ( x ) + g(x))dx b j kf(x)dx b = k J f (X) dx, b = J b f () dx + j g(x)dx,

ia f ( x ) ir g(x) yra tolydios intervale [a; b] funkcijos, o k skaiius. rodykime pirmj savyb. Jei F(x) ir G(x) yra funkcij f ( x ) ir g(x) pirmykts, tai funkcija F(x) + G(x) yra funkcijos f ( x ) + g(x) pirmykt. Tada pasirm Niutono ir Leibnico formule gausime:
b b
( X )

J f
a
b

dx =

F(X)\ ,
b

g(x)dx
a

G(x)\ba,

( / W + i ( * ) ) d x = (F(X) +G(JT)) a Taiau F(x)\ba = F (b) - F (a), G(x)\ba = G (b) G(a), G(a). taigi ir

(F(x) + G(x))\ b a = F (b) + G(b) - F (a) -

Lengva patikrinti, kad ( F ( x ) + G(x))\ b a = F(x)\ba + G(x)\*,

b b b

( f ( x ) + g(x))dx

= a

f () dx + J a

g(x)dx.

I 2 uduotis.

Pasinaudokite Niutono ir Leibnico formule ir rodykite antrj savyb.

I 3 PAVYZDYS. Apskaiiuokime plot figros, kuri koordinai ploktumoje apriboja Ox ais ir funkcijos y = 1 x 2 grafikas. 1 -1 J _

=1- 1 k_x

Figr, kurios plot reikia apskaiiuoti, galime laikyti kreivine trapecija, kuri apriboja tiess y = O, = 1, = 1 ir funkcijos y = 1 - 2 grafikas. Taigi iekomas plotas

2) dx. -1 Naudodamiesi apibrtinio integralo savybmis, gauname: 1 1 i

S = J l Id x - X 2 C l X = X l i 1 - I x 3 I i 1 = 1 - ( - 1 ) - 1 ( 1 3 - ( - I ) 3 ) dx I
- 1 - 1

- 2 - 2 - 1 .
3

inoma, iekom plot galime rasti ir kitaip: apskaiiav plot kreivins trapecijos, apribotos tiesmis y = O, = O, = 1 ir funkcijos y = 1 x 2 grafiku ir j padvigubin. Taigi 1
2

1 x2dx = 2x| - 2

S = 2 J ( I - ) dx = 2 J Idx-2

Ix 3 Il1 = 1 o
3

3'

J
I 4 PAVYZDYS. Raskime tok skaii a (a > 1), kad plotas kreivins trapecijos, apribotos tiesmis y = O, x = l , x = a i r funkcijos y = j grafiku, bt lygus 1. Paymkime brinyje utuuot plot S.

\
4

S. y= -

40

Taigi U dx / .a - = In I j = In a In 1 = In a.

is plotas lygus 1, t. y. 5 = 1, kai Ina = 1 arba = e.

Taigi iekomas skaiius ms gerai pastamas skaiius e ^ 2,718.

Pratimai ir udaviniai
21. Apskaiiuokite integral. Brinyje pavaizduokite figr, kurios plot tas integralas ireikia: 2 a) f 3 dx;
0

4 b) f x
2

dx;

4 c) f 3 dx;
0

4 d) / V x dx; 0
.

4 e) / ( V x + l ) d x ; o
ZL

e f) / j d x ; i i) /sinxdx. o

1 g) Jex dx; 0 22. Apskaiiuokite integral: 1 a) / ( 3 x 2 - x ) d x ; -1

4 d) / ( - 2 = + 3 V I ) d x ;

2 h) f c o s x d x ; -f

2 b) / x 2 ( x + l ) d x ; 1 i4 . r. e) / 1 S f ^ d x ;

1 _ c) f(xx + l ) d x ; 0
1 1 f) / V + 2 d x .

23.

Apskaiiuokite integral: a) } ( x - I f d x - , 5 d) f V2x 1 dx;

1

b) j s i f
2

; 0 f
_i

e) f s i n | d x ;
0

f)

24.

Raskite plot kreivins trapecijos, apribotos funkcijos / ( x ) grafiku, Ox aimi ir nurodyta tiese. Nubraiykite brin: a) / ( ) = ( - I) 2 , = 2; c) f ( x ) = ( - 2) 3 , = 3; 2 e) / ( x ) = , jc = 1; b) / ( x ) = x 3 - 1, = 2; d) / ( x ) = V ^ = T , = 9; 4 f) f ( x ) = 3 , = 1.

25.

Raskite plot figros, apribotos funkcijos /(JC) grafiku ir Ox aimi. Nubraiykite brin:
a) /(JC) = JC(JC + 1); b) /(JC) = JC 2 2

8x +

12;

c) /(JC) = e) f () 26.
=

2JC -

JC ;
2

d)
4

/ ( J C ) = JC

2JC
4

- 3;

1-

(JC

- I) ;

f) f ( x ) = (x - 2) - 16.

Knas juda tiese. Raskite kno nueit keli per laikotarp [i ; t2\, kai jo greit nusako funkcija v(t) m/s: a) v (t) = 2t + 2, t\ = O, t2 - 10; C) /(JC) = , 11 = 0, t2 = 31N 10; b) v (t) = y/t, 1i = 1, t2 = 9; d) v (t) = sint, t\ = 0, t2 = 2.

Kaip galtumte apibdinti greiio kitim? Kaip kit kno padtis, laikui neaprtai didjant? 27. Bakterij skaiiaus tam tikroje terpje kitimo greit apytiksliai nusako funkcija m(t) = I O 4 - e 1 0 3 ' , ia t laikas, matuojamas valandomis. Kaip pakito bakterij skaiius per 24 valandas nuo stebjimo pradios? Apytiksl atsakym uraykite standartiniu pavidalu.

b
Apibrtinio integralo ymen I f(x)dx integralo apibrim: ^ f ( x ) dx primena dydius f ( x ) ; Jyra istypusi raid S (odio Suma" pirmoji raid); ji primena, kad skaiiuojant integral pagal apibrim dydiai f ( x ) sumuojami, o sumos ilginamos" imant vis daugiau nari; skaiiai a, b primena interval [a; b], kuriame vyksta visas veiksmas. sugalvojo G. V Leibnicas. Sis ymuo gerai primena

9.4. Figr plotai

Kreivins trapecijos, apribotos tiesmis y = O, = a, = b (a < b) ir tolydios funkcijos / ( J C ) ( / ( J C ) ^ 0) grafiku, plotas reikiamas apibrtiniu integralu

S = J a

/(JC)

D*.

Apibrtiniais integralais reikiami ir sudtingesni figr plotai. Panagrinkime figr, kuri koordinai ploktumoje apriboja tiess J = a, = b ir C dviej tolydij funkcij f i x ) ir g(x) ( f ( x ) ^ g(x), g(x) ^ 0) grafikai, r. brin.

L = S F = gix) D b S= J fix) C
S = SABCD SAEFD

{f(x)-g(x))dx

ios figros plotas S lygus dviej kreivini trapecij plot skirtumui:

S = SABCD SAEFD-

Kreivini trapecij plotai reikiami apibrtiniais integralais: b

SABCD = f ( ) ,

a b
SAEFD = J g ( x ) d*.

Taigi D D D j gix) dx = j ( f i x ) - g i x ) ) dx.

S = j f i x ) dx-

1 PAVYZDYS. Apskaiiuokime plot figros, kuri riboja funkcij f ( x ) = g(x) = 2 grafikai ir tiess = O, = 1.

Remdamiesi ploto formule, gauname: 1 S = j Funkcijos h () = Jx 2 pirmykt yra funkcija

H(x) =

(-

).

,,i 2

1 3

Xj

1+ Taigi S =
( -JC2

2 3 2 3

1> 3

/2 3

V3

1 ,Nil 2 JC3 ) = 3 /Io 3

1 = -. 3 3

7 uduotis. Apskaiiuokite plot figros, kuri riboja funkcij f ( x ) = x2, g(x) = x3 grafikai ir tiess = 0, = 1.

Tegu dabar f ( x ) ir g(x) yra dvi tolydios funkcijos ( / ( x ) ^ galinios gyti ir teigiamas, ir neigiamas reikmes. i funkcij grafikai ir tiess = a, = b (a < b) koordinai ploktumoje apriboja figr, kurios viena dalis yra vir, o kita po Ox aimi.

sitikinsime, kad ios figros plot galime skaiiuoti naudodamiesi ta paia formule, kaip ir tuo atveju, kai abi funkcijos gyja tik neneigiamas reikmes. Tarkime, kad maiausioji funkcijos g(x) reikm intervale [a; b] lygi m (m > 0). Nagrinkime funkcijas f \ (JC) = f i x ) + m, g\(x) = g(x) + m, gyjanias tik neneigiamas reikmes. i funkcij grafikus galime gauti i funkcij fix), gix) grafik, pastm pastaruosius vir per m. Pastumtieji grafikai ir tiess = a, = b koordinai ploktumoje apriboja tokio pat ploto figr, kaip ir funkcij fix), gix) grafikai bei tiess = a, = b. Taigi ios figros plotas S = j ( / i ( * ) - * ! (*)) d* = J (fix)+m-gix)-m) dx = j ( f i x ) - g i x ) ) dx.

Figros, kuri koordinai ploktumoje apriboja funkcij fix), grafikai ir tiess = a, = b ( < b), plotas S = j ( f i x ) - g i x ) ) dx.

gix) igix) ^

fix))

I 2 PAVYZDYS. Apskaiiuokime plot figros, kuri koordinai ploktumoje apriboja funkcij y = , y = 2 2x 2 grafikai. Vis pirma raskime abiej grafik susikirtimo takus: \ 2 [ y = 2 2x JC - x = 2-2x-x2, 2+-2 = 0.

Isprend i lygt gauname x\ = 1, x2 = 2. Tada y\ = I, y2 = 2. Taigi grafikai kertasi takuose (2; 2) ir (1; 1).

1 = 1 ^ * S=
- 2

\ j(fix)-g(x))dx

fix) = 2 2x 2, gix) = -.

Galime laikyti, kad figr apriboja tiess = 2, = 1 ir funkcij f i x ) = gix) = grafikai.

22xx2,

Jos plot S skaiiuosime integruodami:

S =

J ((2 - 2

2x - 2) - ( - ) ) dx =

. /
- 2

3.

S 3 PAVYZDYS. Apskaiiuokime plot figros, kuri koordinai ploktumoje apriboja funkcij J = COsx, y = 2cosx

grafikai, kai j ^ ^ j .

Nors figra yra gana sudtinga, suskaiiuoti jos plot integruojant visai nesunku:
7T_
2

S=

( c o s x (2cosx)) dx =

-4

cos dx = 3 sin
" 2

= 3 ( 1 - ( - 1 ) ) = 6.

28.

Raskite plot figros, kuri riboja funkcij / ( x ) ir g(x) grafikai bei nurodytos tiess: a) f i x ) = 2x, g(x) = 2x 2, = O, = 2; b) f i x ) = 2, gix) = 1, = 1, = 1; c) f i x ) = 1 2 , gix) = 2, = 1, = 1; d) / ( ) = /, g(x) =
x
- / , =

4;

e) / ( x ) = e , s ( x ) = e*, = O, = 1; f) f i x ) = , 29. = - 1 , = , = 2.

Raskite plot figros, apribotos abscisi aimi, funkcijos f(x) grafiku ir nurodyta tiese: a) / ( ) = 2 - 1, = 2; b) f i x ) = Xi, = 2; c) f i x ) = ^ x , = 8; d) / ( ) = e~* - 1,'x = 2.

30.

Raskite plot figros, apribotos funkcij / ( x ) ir g(x) grafikais: a) f i x ) = , gix) = 3;

b) f i x ) = 2 + 1, gix)
2

= 3 -

c) f ( x ) = ( + 2) , s ( x ) = + 2; d) f i x ) = 2 - + 4, g(x) = 4 - ; e) f () = 2 - 4x + 3, s (x) = 2x - 5; f ) f () = 2 , s ( x ) = 0,5x 2 + 2. 31. Raskite plot figros, apribotos funkcij f(x) a) fix) b) fix) 32. = 2 s i n x , s ( x ) = sinx, e [; ] ; = sinx, gix) = cosx, ir gix) grafikais:

Funkcijos / ( ) grafikas kvadrat 1 < < 1, 1 < < 1 dalija dvi dalis. Raskite t dali plotus, kai: a) f i x ) = 2 ; b) / ( ) = - x 2 + .

33.

Raskite plot figros, apribotos kreive y = x 2 + 1 ir jos liestinmis, nubrtomis takuose xi = 1 ir x 2 = 1.

9.5. Sukini triai

Koordinai ploktumoje ant Ox aies nubraiytos kelios figros: staiakampis, trikampis, paprastoji ir kreivin trapecijos.

Jeigu ias figras suksime apie Ox a, gausime knus, kurie vadinami sukiniais. Sukdami staiakamp gausime ritin, sukdami trikamp ir trapecij kg ir nupjautin kg. Sukant kreivines trapecijas gaunam kn forma priklauso nuo kreivin trapecij apribojanio funkcijos / ( x ) grafiko. Nors sukiniai yra labai vairs, viena savyb bendra jiems visiems: kirsdami sukin ploktuma, statmena sukimosi aiai, pjvyje gauname skritul. Imoksime apskaiiuoti sukini trius. Tarkime, sukinys gautas sukant apie Ox a kreivin trapecij, kuri koordinai ploktumoje apriboja tiess y = O, = a,x = b ir funkcijos y = f ( x ) grafikas (a < b, f ( x ) 0).

Padalykime interval [a; b] takais XQ, x\, x2,...,

xn n (n > I) lygi dali: n Ax, Ax = b a n .

XQ = a, x\ = a + Ax, x2 = a + 2Ax, ... ,xn=a+

Nubrkime staiakampius su pagrindais intervaluose [xt-\ \ Xk\- Taip darme ir skaiiuodami kreivins trapecijos plot. Kratini, statmen Ox aiai, ilgiai lygs f(xk) Jeigu vien tok staiakamp suksime apie Ox a, tai gausime ritin, kurio pagrindo spindulio ilgis lygus f (xk), o auktins ilgis Ax. Tokio ritinio tris lygus f2 (xk) Ax. Jeigu apie Ox a suksime vis i staiakampi sudaryt figr, gausime i ritini sudaryt kn. Tokio kno tr Vn gausime, sudj maj ritini trius: Vn = /2() Ax + f2(x2) Ax H \-nf2(x) Ax.

Kuo didesnis n, tuo Vn maiau skiriasi nuo trio sukinio, gauto sukant kreivin trapecij. Taigi sukinio tris V lygus ribai V= ia = lim Vn, n-+oo Vn= nf2(xi) Ax + f2(x2) -Ax + + Tif2(Xn) .

Xic = a + , = 1, . . . , .

b Taiau tai paiai ribai lygus apibrtims integralas f n f 2 ( x ) dx. a Taigi gavome tok teigin. TEOREMA Sukinio, kur gauname apie Ox a sukdami kreivin trapecij, apribot y = O, = a, = b (a < b) ir tolydios funkcijos f ( x ) grafiku, tris U V = I nf a tiesmis

(x) dx.

PAVYZDYS. Apskaiiuokime tr kgio, kurio pagrindo spindulys lygus R, o auktin yra H . Tok kg gausime sukdami apie Ox a statj trikamp, kurio statiniai lygs H ir R (r. brin). R

L/

Statusis trikampis yra figra, apribota tiesmis y = O, = O, = H ir dar viena tiese funkcijos f ( x ) = J grafiku. Taigi kgio tris H .H f /R \ 2 R2 f 2 R2 1 V = I ( I = r^ I = r J \ ) H2J H2 3 H O'

V=

\nR2H

1 uduotis. rodykite, kad turis nupjautinio kgio, kurio pagrind spinduliai lygus r ir R, o auktin yra H, skaiiuojamas pagal formul V = I (R2 + Rr + r2)H.

S 2 PAVYZDYS. Apskaiiuokime tur rutulio, kurio spindulys lygus R. Rutulys yra sukinys, kur gauname, sukdami apie Ox a pus skritulio.

Apskritimo lygtis

X1 + y2 = R2.
Virutin apskritimo pus yra funkcijos

fix) = s/W^x2,-R
grafikas.

^x

^ R,

Pus skritulio yra figra, kuri koordinai ploktumoje apriboja ties y = O ir apskritimo lankas. is apskritimo lankas yra funkcijos / Q t ) = v R2 2 (R ^ ^ R) grafikas. Todl rutulio tr skaiiuojame taip:
R R

-R -R -R

R2 dx J

-R

= TtR2 j -R

\1 dx - J 2 = R2 I
-R

R
-R

x3 * ^' -R 3

Apskaiiav gauname, kad rutulio turis reikiamas formule V = nR3

34.

Pavaizduokite kun, kurio turis u r a o m a s integralu: a) f x 2 d x ; 1 1 c) f dx; O 1 b) f ( x O T T

4

l)4dx;

d)

Cos2X

dx.

35.

Raskite tr sukinio, gauto sukant apie abscisi a kreivin trapecij, apribot nurodyta kreive ir tiesmis: a) y = 2 , = 1, = 1, y = 0; b) y = 1 + 2 , = O, = 2, y = 0; c) y = y/x, = 4, y = 0; d) y = , = 3, = 12, y = 0; e) y = V s i n , = O, = , y = 0; f) y = s i n x , = 0, = , = 0.

36.

Raskite tr sukinio, gauto sukant apie abscisi a figr, apribot kreivmis: a) y = 2 , y = 3 ; c) y = 2 , y = 2 x ; b) y = x 3 , y = x ; d) y = 1 x 2 , y = j j x 2 .

37.

Raskite rutulio nuopjovos tr, kai n u o p j o v o s auktin H, o rutulio spindulys R.

Gamtoje visi knai baigtiniai, taiau matematikoje ir begalinius kunus lengva sukurti". I ties, sivaizduokime, kad figr, apribot tiesmis y = O, = 1 ir funkcijos y = j grafiku, sukame apie Ox a.

J J M -

Gausime begalin, tolstant Ox aimi, vis siaurjant piltuv. Ar io begalinio kno ir tris yra begalinis? Ital matematikas E. Torielis apskaiiavo ir nustat, kad jis baigtinis. Tai buvo stebtinas dalykas. Laike Torieliui B. Kavaljeris para: Negaliu suvokti, kaip Jums taip lengvai pavyko nugramzdinti matuokl begalines io kno gelmes"

9.6. Piramids tris

Piramids tur skaiiuojame naudodamiesi paprasta formule V = I-S-A, ia S piramids pagrindo plotas, h auktins ilgis. Gali atrodyti, kad tokios paprastos formuls rodymas irgi turt bti paprastas. Taiau taip nra. rodysime i formul pasinaudoj integralais. Nagrinkime piramid, kurios pagrindo plotas lygus S, o auktins ilgis yra h. Per piramids virn O statmenai pagrindui nubrkime skaii ties. Nul priskirkime piramids virnei O.

Tiess atkarpa tarp piramids virns ir pagrindo sutampa su piramids auktine. Padalykime i atkarp takais XQ, x\, x2,..., xn N lygi dali: h Ax = , n
XQ

= O,

- ,

X2

= 2 ,

...,

xn = n .

Per takus nubr ploktumas statmenas Ox aiai, gausime piramids pjvius (r. b) pav.). Sie pjviai yra daugiakampiai, panas piramids pagrind. Paymkime S(x) plot pjvio, gauto ploktuma, einania per tak x. Galima rodyti, kad S(jc) 2 = -2, S 7 ^ x .

t. y.

S(x)

sivaizduokime, kad laikydami gautuosius pjvi daugiakampius pagrindais, sukonstruojame staisias prizmes, kuri auktins lygios (r. c) pav.). I i prizmi sudaryto kno tr paymkime Vn. Jis lygus maj prizmi tri sumai: Vn = S(xi) +
S(X2)

-I

h S(xn) .

Tris Vn yra didesnis u piramids tr V, taiau kai n didiname, Vn artja prie V: V = lim Vn. -+

i riba lygi apibrtiniam integralui

f
n h O V

S(x) dx.

Kadangi S(x) =

tai stat po integralo enklu, gausime:

-J
O 1 3

Sxz h
2

= V

n dx = S h
2
'

XI

T 0

1 3

S h
2

, h3

1 =-Sh. 3

Taigi rodme gerai inom piramids trio formul V = -Sh.

Uduotis. rodykite, kad tur nupjautins piramids, kurios auktin yra h, o pagrind plotai lygs s ir S, galima apskaiiuoti pagal formul y = Lh(S + V^ + s).

O gal vis dlto galima ivesti piramids trio formul paprasiau, nesinaudojant nei ribomis, nei integralais? Juk, pavyzdiui, trikampio ploto formulei rodyti toki, gudrybi neprisireikia. XX amiaus pradioje matematikai rod, kad tai nemanoma. Taigi piramids yra mslingi knai. Be rib ar integral j nesuprasi.

V j Spagr h

 10. Kartojimo udaviniai

1. Raskite funkcijos f ( x ) pirmykt funkcij F(x), tenkinani nurodyt slyg: a) f () = 3x2 - 2x, F(I) = 7; c) f ( x ) =x + sin2x, F(O) = ; 2. 3. b) f ( x ) = * i , F ( I ) = 3; d) f ( x ) = e~2x + 1, F(O) = 10.

Uraykite lygt kreivs, nubrtos per tak M(2; 4), jei jos liestins take XQ krypties koeficientas lygus JXQ + 2. Raskite funkcijos f ( x ) visas pirmyktes funkcijas, kai: a) f ( x ) = (2x + 3) 6 ; c) f ( x ) = (3-x)l, e) f () = (2^5)1; g) / ( x ) = sin(ttx); b) f ( x ) = V ^ + T ; d) f () = f) / = 3;

h) / ( x ) =

4.

Apskaiiuokite neapibrtin integral: a) f(2x2 c) /

-

1)}/xdx\ dx;

b) / ( 3 - 2 ) J x d x ; d) / ( * + " ? ) 3 dx; f)
j

e ) 7/ ^ # j c x ; d
^V

5.

Apskaiiuokite neapibrtin integral: a) / ( e " 2 * + e 2 *) 2 dx; c ) / ^ d x ; b) / ( 3 + 2) 3 dx; d) /

3 2

^idx.

6.

Apskaiiuokite neapibrtin integral, prie tai suprastin integruojam funkcij: a) / c) c dx; b) / ( 1 - 8 sin 2 cos 2 ) d x ; d) f ctS-*-* dx a) J ctgxctg2jr

f 2lSjc dx ^ J H-tg2jc cu^'

7. 8.

Knas juda tiese greiiu i>(?) = t2 + 2f m/s. Raskite jo nueit atstum: a) per 3 pirmsias sekundes; b) per pirmsias 6 sekundes. Nustojus irkluoti 2 m/s greiiu plaukusi valt, jos greitis toliau majo pagal dsn v(t) = 2 1 " ? , t ^ 0.

a) Kok atstum nuplauk neirkluojama valtis per pirmsias 16 sekundi? b) Kok didiausi atstum gali nuplaukti neirkluojama valtis?

9.

Radioaktyviosios mediagos mas momentu t paymkime m (t). skilimo greit nusako funkcija m'(t) = kmoe~kt,

Tuomet jos

ia k skilimo konstanta, k = , Ti radioaktyviosios mediagos skilimo 2

pusamis, m o pradin mediagos mas, t laikas. a) sitikinkite, kad teisingas radioaktyviosios mediagos dsnis: skilimo greitis proporcingas dar nesuskilusios mediagos kiekiui. b) Apskaiiuokite, kuri pradinio radio 2 2 6 Ra kiekio dalis liks po 200 met. Radio Ti = 1590 met.
2

c) Po ernobylio atomins elektrins avarijos (1986 m.) pietin ir vakarin Lietuvos dalis vjai atne daugiausia i radioaktyvij izotop: jodo cezio
131 137 90

Ti = 8,4 paros
2

Cs Sr

7 \ = 2,8 met
2

stroncio

Ti =9 minuts
2

Apskaiiuokite, per kiek laiko i izotop kiekis dl skilimo sumaja imteriopai. 10. Apskaiiuokite plot figros, apribotos nurodytomis tiesmis ir funkcij grafikais, iekodami laiptuot figr plot ribos: a) y = 0, y = 4 2x, =0, = 1; b) y = 0, y = ^ , x = - 2 , = 2; c) y = 0, y = 2 , = 1.

Nurodymas. Sprsdami c) dalies uduot pasinaudokite formule 12 + 22 + 32 + + n2 = " (n+1 > t2 " +1) .

11.

Raskite plot figros, apribotos funkcij / ( x ) ir gix) grafikais: a) f i x ) =X2 - 4x, g(x) = x; b) f ( x ) =x2
c

+ 4x, g(x) = + 4; - , gix) = - 4;

) f i x ) = 2x 2 , g(x) = 6; = -2

d) fix)

e) / ( ) = 8 + 2x - 2 , g(x) = 2x + 4; f) / ( ) = ( - 2) 2 , g(x) = 7 - 2x; g) f{x) = 3 - Ax, gix) = 0, ^ 0; h) f ( x ) = 3(x - 2)( - 4) 2 , gix) = 0.

12.

Raskite plot figros, apribotos kreivmis: a) y = /, y = 1, = 9; ) y y = 6-x; e) y = 6 3~x, y =

= f,

b) y = x 2 , y = x;
JC

1,

= 0;

d) = 2 , y = V*\ f) y = e*, y = e~x, = 1.

13.

Raskite plot figros, apribotos kreivmis:

a) y = 2JC 2 2

4x 6x

+ 8 , y = JC2 + 7 , y = JC 2

8; 2x
2

b ) y = 2JC

2.

14. 15. 16.

Figra apribota kreive y = 0,5JC - 3JC + 4,5 ir ios kreivs liestinmis, nubrtomis takuose x\ = 1, x 2 = 4. Apskaiiuokite ios figros plot. Kurio kno tris didesnis: rutulio su spinduliu R = 3, ar sukinio, gauto sukant kreivin trapecij, apribot kreive Y = JC(JC 4) ir OJC aimi? Raskite tr sukinio, gauto apie Ox a sukant figr, apribot kreivmis: a) y = Ux, y = O, = 1; b) y = j , y = O, =
x

= 2;

c) y = e~ , y = O, = O, = In 10; d ) y = ob.:y = o , * = - f , * = f .

vairs udaviniai
17. monje yra 115 automobili ir dirba 120 vairuotoj. Kiekvien dien penktadalis automobili lieka garae apirai ir remontui. Kiek laisv dien per mnes (30 dien) gali turti kiekvienas vairuotojas? Sferos formos balionas sprogsta, kai jo spindulys tampa lygus 20 cm. Balion puiantis renginys per pirm sekund puia 3 1 oro, o per kiekvien kit sekund baliono tr padidina vienu deimtadaliu maiau negu per ankstesn sekund. Ar puiamas balionas kada nors sprogs, jei puiant rengin umirome ijungti? rodykite, kad: a) Vl + V 2 V 3 - 2 V 2 = 1; b) ( W 20. VlO+ ^ 2 5 ) ( ^ 2 + V5) =1.

18.

19.

rodykite, kad trys skaiiai x, y, z, sudarantys aritmetin progresij, tenkina lygyb

X2

+ 8yz = (2y + z)2.

21.

Isprskite nelygyb: a)|2x + 5 | > 9 ; b) | | f | ^ 1.

22.

Isprskite nelygyb: a) ( ) * 4 2 * > ( ) 1 6 - * ; b) 3 ^

2

<

Vr2^.

23. 24. 25. 26.

Rombo kratins ilgis yra jo striaini ilgi geometrinis vidurkis. Raskite rombo kamp didumus. Lygiagretainio striaini ilgiai yra 6 dm ir 7 dm, o jo kratini ilgi skirtumas yra 2 dm. Apskaiiuokite lygiagretainio perimetr. Trapecijos striaini ilgiai yra 15 cm ir 20 cm, o vidurins linijos ilgis yra 12,5 cm. Apskaiiuokite trapecijos plot. apskritim brtas lygiakratis trikampis ABC. rodykite, kad MB + MC = MA. Lanke BC paimtas takas M.

Patarimas.

Atkarpoje MA atidkite MD = MB. Pravartu rodyti trikampi ABD ir BCM lygum.

27.

statj trikamp brto apskritimo lietimosi takas dalija ambin atkarpas, kuri ilgiai yra m ir n. rodykite, kad trikampio plot S galima apskaiiuoti pagal formul S = mn. Dvi tarpusavyje statmenos skritulio stygos dalija viena kit dvi atkarpas. i atkarp ilgiai kiekvienoje stygoje lygs a ir b. rodykite, kad skritulio plotas lygus S = n(a2 + b2).

28.

29.

60 kamp brti du apskritimai, lieiantys vienas kit ir kampo kratines. Didesniojo apskritimo spindulys R. Raskite maesniojo apskritimo spindul.

30. 31.

kamp brti trys apskritimai lieiantys vienas kit ir kampo kratines. Raskite viduriniojo apskritimo spindul, jei kit dviej apskritim spinduliai lygs R ir r. achmat lenta turi 8 8 = 64 langelius, idstytus 8 horizontaliose ir 8 vertikaliose eilse. Ant dviej langeli atsitiktinai pastatome po figr. Kokia tikimyb, kad figros nestovs nei toje paioje horizontalioje, nei toje paioje vertikalioje eilje?

32.

Paprastai dega tik viena eism reguliuojanio viesoforo lemput, be to, virutin lemput dega tik raudonai, vidurin tik geltonai, apatin tik aliai. O jeigu galt degti bet koks lempui skaiius, be to, kiekviena lemput galt viesti bet kuria i trij spalv, kiek bt skirting tokio viesoforo pavidal? Just para laikus Tomui, Ievai ir Monikai, sudjo juos vokus, vokus uklijavo ir staiga susigrieb, kad ant vok neurayti adresai. - Tiek to! pagalvojo Just ir ura adresus atsitiktinai. Kokia tikimyb, kad: a) visi gaus jiems skirtus laikus; b) bent vienas i trij Justs draug gaus jam skirt laik; c) Tomas gaus jam skirt laik?

33.

I I I

Tikimybs

11. Atsitiktiniai dydiai 11.1. Atsitiktinio dydio svoka 11.2. Atsitiktini dydi skirstiniai 11.3. Nepriklausomi atsitiktiniai dydiai 11.4. Binominiai atsitiktiniai dydiai 12. Skaitins atsitiktini dydi c h a r a k t e r i s t i k o s 12.1. Matematin viltis 12.2. Atsitiktinio dydio dispersija 13. K a r t o j i m o udaviniai

148 152 157 162

169 173 178

 11. Atsitiktiniai dydiai

11.1. Atsitiktinio dydio svoka
Kai prie bandym negalima atspti, kuo jis pasibaigs, sakome, kad jo baigtys atsitiktins. Pavyzdiui, audami j taikin, neinome, ar pataikysime; prie mesdami kauliuk, negalime pasakyti, kiek akui atvirs. Maai kas mto kauliuk iaip sau. Daniausiai mtant kauliuk aidiamas aidimas, kuriame galima laimti ir pralaimti. I 1 PAVYZDYS. sivaizduokime, kad su kauliuku loiama itaip. Metame kauliuk. Jei ikrinta 1 ar 2 akuts, praloiame 1 Lt (galima sakyti, kad iloiame 1 Lt), jei ikrinta 3 arba 4 akuts nieko neiloiame ir nieko nepraloiame (galima sakyti, kad iloiame O Lt), jei ikrinta 5 ar 6 akuts iloiame 1 Lt. Tegu X ymi ms ilo po kauliuko metimo. io bandymo baigi aib sudaro eios baigtys: E = {e\, e2, e3, e4, e5, e6}, o galim X reikmi aib trys skaiiai: X = {1; 0; 1}. Prie bandym X reikms negalime atspti, todl dyd X vadiname atsitiktiniu. Dydio X reikm priklauso nuo to, kuo pasibaig bandymas. Taigi atsitiktin dyd apibria taisykl, priskirianti baigtims skaitines reikmes. Pavyzdiui, ms pavyzdyje odiais nusakme, kada X gyja reikm 1, kada 0, kada 1. Patogu i taisykl simbolikai urayti taip: Xie1) =-V, X(e2) = -1; X(e5) = \, X(^3) = O; X(e6) = l.

X(e4) = 0,

Pavyzdiui, uraas X(e\) 1 reikia, kad ikritus 1 akutei (t.y. pasirodius baigiai e\) atsitiktinis dydis gyja reikm 1.

l uduotis. Kuo turi baigtis 1 pavyzdio bandymas, kad neturtume nuostolio? Kokia tikimyb, kad 1 pavyzdio loime nuostolio netursime? Aiku, skaitines reikmes 1 pavyzdio bandymo baigtims galime priskirti ir kitaip. Pavyzdiui, lygybmis Y (ei) 0; Y(e4) = 1; Y(e2) = 0,5; Y(e5) = 2; Y(e3) = 1; Y(e6) = 2

apibriame kit atsitiktin dyd, susijus su kauliuko metimu.

Taigi su tuo paiu bandymu galima susieti daug atsitiktini dydi. Taisykl, priskirianti kiekvienai bandymo baigiai skaitin reikm, apibria su tuo bandymu susijus atsitiktin dyd.

I 2 PAVYZDYS. Vien kart metamos dvi monetos. Herbu atsivertusi monet skaii paymkime Y. Koki reikm gis dydis Y, ne visada atspsime. Taigi Y yra atsitiktinis dydis. Jis gali gyti tris reikmes: 0; 1 ir 2. Suraykime visas io bandymo baigtis: ei = (S, S), Baigtis ei = (S, S) reikia, kad ir pirmoji, ir antroji monetos atsivert skaiiais, baigtis e2 = (S, H) kad pirmoji moneta atsivert skaiiumi, antroji herbu ir 1.1. Tada atsitiktin dyd galime nusakyti taip: Y(e O = O 1 Y(e2) = 1, V(e3) = 1, Y(e4) = 2. | e2 = (S, H), e3 = (H, S), e = (H, H).

2 uduotis. Nagrinkime t pat bandym kaip 2 pavyzdyje dviej monet metim. I Tegu Z yra monet, atsivertusi herbu, skaiiaus ir monet, atsivertusi skaiiumi, I skaiiaus skirtumas. Kokias reikmes gali gyti is dydis? Apibrkite atsitiktin I dyd lygybmis kaip 2 pavyzdyje. Taigi atsitiktin dyd apibria tam tikra taisykl, priskirianti baigtims skaitines reikmes. Kai bandymai labai paprasti, kaip 1 ir 2 pavyzdiuose, t taisykl galime nusakyti odiais ir urayti lygybmis. Apibr atsitiktin dyd galime atlikti bandym ir stebti, koki reikm gis atsitiktinis dydis. Taiau gyvenime daniausiai bna kitaip. Danai galime tik stebti, kokia atsitiktinio dydio reikm pasirod, o apibrti j taisykle, priskiriania baigtims skaitines reikmes, yra sudtinga. Pavyzdiui, eidami vejoti i anksto neinome, kiek eeri pagausime. Taigi pagaut eeri skaiius atsitiktinis dydis. Jo reikm suinosime, kai baigsis bandymas, t. y. kl. Bt sudtinga net ivardyti visas bandymo baigtis. Bevejojant visko gali nutikti: galime nieko nepagauti, galime pagauti tik aukles ir 1.1. tai dar vienas bandymas, kur atliekame vos ne kasdien: kelion i nam mokykl. Sutikt moni skaiius, kelionje mokykl sugait minui skaiius tai vis atsitiktini dydi, susijusi su iuo bandymu, pavyzdiai.

Su prastiniu loimo kauliuku loiama itaip. Jei ikrinta 1, 2 arba 3 akuts, praloiame 1 Lt, jei ikrinta 4 arba 5 akuts nieko neiloiame ir nepraloiame, jei 6 akuts iloiame 2 Lt. Tegu X iloio dydis po vieno kauliuko metimo. Uraykite lygybes, nurodanias, kaip atsitiktinio dydio reikms priklauso nuo bandymo baigi.

Vien kart metamos 2 cent ir 5 cent monetos. Tegu X atvirtusi cent skaii suma. Jeigu moneta atvirto herbu, laikome, kad cent skaiius lygus nuliui. Uraykite lygybes, nurodanias, kaip atsitiktinio dydio reikms priklauso nuo bandymo baigi. Loimo kauliuko sienels vietoj prastinio ymjimo 1, 2, 3, 4, 5, 6 akutmis suymtos atitinkamai 1, 1, 1, 2, 2, 3 akutmis. Tegu X vien kart mesto tokio loimo kauliuko atvirtusi akui skaiius. Uraykite lygybes, nurodanias, kaip atsitiktinio dydio reikms priklauso nuo bandymo baigi. Ant stalo eios kortels. Kiekvienoje i j parayta po skaii ir raid: 1 a, 1 b, 2c, 2d, 2e, 3 / . Jas uvertus ir sumaiius, atsitiktinai paimama viena kortel. Tegu X ant atverstos kortels uraytas skaiius. Uraykite lygybes, nurodanias, kaip atsitiktinio dydio reikms priklauso nuo bandymo baigi.

/177
. Z = I X = 2 = Dje yra 2 balti ir 1 juodas rutuliai. Jie suymti raidmis a, b, c. Atsitiktinai iimami 2 rutuliai. Tegu X iimt balt rutuli skaiius. Uraykite lygybes, nurodanias, kaip atsitiktinio dydio reikms priklauso nuo bandymo baigi. Bandymas atsitiktinis natraliojo skaiiaus n, 2 ^ n ^ 10, pasirinkimas. Paymkime X maiausij pasirinktojo skaiiaus pirmin dalikl. Uraykite lygybes, nurodanias, kaip X reikms priklauso nuo bandymo baigi.

7.

Vien kart metami du loimo kauliukai (pirmasis ir antrasis). J sienels suymtos atitinkamai 1, 1, 1, 1, 2, 2 akutmis. Paymkime X abiej kauliuk atvirtusi akui skaii sum. Uraykite lygybes, nurodanias, kaip atsitiktinio dydio reikms priklauso nuo bandymo baigi. Pasukus loimo rat rodykl gali sustoti kuriame nors i trij sektori, paymt skaiiais 1, 2, 3.

8.

Iloio dydis X apskaiiuojamas pasukus loimo rat du kartus pagal toki taisykl: jei pirm kart pasukus rat rodykl sustojo sektoriuje a, o antr sektoriuje b, tai ilois lygus a b. Uraykite lygybes, nurodanias, kaip atsitiktinio dydio reikms priklauso nuo bandymo baigi. 9. Skritulio formos taikinys pritvirtintas skritulio centre O taip, kad taikinys galt suktis. aulys du kartus auna greitai besisukant taikin, o rezultatas X skaiiuojamas sudedant abiem viais pelnytus takus (laikome, kad aulys visada pataiko taikin, o tikimyb pataikyti sektori kratus lygi nuliui). Uraykite lygybes, nurodanias, kaip atsitiktinio dydio reikms priklauso nuo bandymo baigi.

10.

Matematinio konkurso uduotis sudaryta i trij udavini. Jei gautas teisingas atsakymas, tai u pirmj udavin skiriami 2 takai, u antrj 3 takai, u treij 5 takai. Jei udavinys neisprstas, tak neskiriama. Konkurso dalyvio Tomo surinkt tak skaii paymkime X. a) Sudarykite bandymo baigi aib. b) Sudarykite atsitiktinio dydio X reikmi aib. c) Uraykite taisykl, apibriani atsitiktin dyd X. sivaizduokime tok bandym: monet mtome tol, kol du kartus (nebtinai i eils) atvirsta herbas. Paymkime X atlikt metim skaii. I anksto X reikms negalime atspti, taigi X atsitiktinis dydis. Kokias reikmes gali gyti Kaip galime urayti tokio bandymo baigtis? Kiek yra io bandymo baigi, kurias atitinka reikm X = 4?

11.

11.2. Atsitiktini dydi skirstiniai

I 1 PAVYZDYS. Prisiminkime pirmj ankstesnio skyrelio pavyzd. Metame simetrik loimo kauliuk. Jei atsiveria 1 ar 2 akuts, atsitiktinis dydis X gyja reikm 1; jei 3 ar 4 X gyja reikm 0; jei 5 arba 6 X gyja reikm 1. Taigi X(ei) = X(e2) = -1, () = X(e4) = O, X(e5) = X(e6) = 1.

Galime apskaiiuoti tikimybes, kad X gis reikmes 1; 0; 1:

P(X = - I ) = ^ = I o

P(X = O) = ,
3

P(X = I) = I J

Suraykime ias tikimybes lentel: m * Il m

Cu Il *

-1 1 3

0 1 5

1 1 1

i lentel vadiname atsitiktinio dydio X tikimybi skirstiniu arba tiesiog skirstiniu. Toki lentel galime sudaryti bet kokiam atsitiktiniam dydiui, galiniam gyti baigtin skaii reikmi. Atkreipkime dmes, kad sudj vis atsitiktinio dydio X reikmi tikimybes, gauname vienet:

P(X = - 1 ) + P(X = 0) + P(X = 1) = i + + i = i.

Jei atsitiktinis dydis X gali gyti reikmes ,... P ( X = X l ) = P1, P (X=x2) = p2, ..., ,xk ir P (X = xk) =
Pk,

tai jo tikimybi skirstinys yra tokia lentel: x\ Xl Pl Xk Pk

Sudj vis X reikmi tikimybes, gausime vienet:

P(X = xi) + P(X = x 2 ) + + P(X = x k ) = Pi + P 2 + + Pk = 1.

ia savybe galime pasinaudoti tikrindami, ar teisingai sudarme atsitiktinio dydio skirstin: sudj tikimybi eiluts skaiius turime gauti vienet.

? ?

PX

7 uduotis. Metame dvi simetrikas monetas. Dydio X reikm lygi atsivertusi herbu monet skaiiui. Sudarykite atsitiktinio dydio X skirstin.

Atsitiktinio dydio X skirstin galima pavaizduoti grafikai. Nubr koordinai sistemos ais ir atidj ploktumoje takus (x,; pt), ia pt = P(X = i), gausime skirstinio grafik. Dl vaizdumo, grafiko takai danai paeiliui sujungiami atkarpomis. itaip gaunama laute, vaizduojanti atsitiktinio dydio skirstin. I 2 PAVYZDYS. Metame du loimo kauliukus. Atsitiktinis dydis X lygus akui, atvirtusi ant pirmojo ir antrojo kauliuk, skaii skirtumui. Sudarykime atsitiktinio dydio X skirstin ir pavaizduokime j grafikai. Bandymo baigtis galime urayti skaii poromis (i; j), ia i pirmojo, j antrojo kauliuko akui skaiius. I viso yra n = 36 baigtys. Pavaizduokime jas 6 6 dydio kvadrato langeliais.

Pavyzdiui, 3-ioje eilutje ir 4-ame stulpelyje esantis langelis vaizduoja baigt (3; 4), t. y. baigt, kai pirmojo kauliuko akui skaiius lygus 3, antrojo 4 (r. a) pav.). raykime baigi langelius atitinkamas atsitiktinio dydio X reikmes (r. b) pav.). Naudodamiesi iuo kvadratu galime sudaryti atsitiktinio dydio skirstin.
m

P(X = ra)

-5 1
36

-4
2 36

-3
3 36

-2 4 36

-1
5 36

0
6 36

1
5 36

2 4 36

3
3 36

4
2 36

5 1
36

Pavaizduokime gaut skirstin grafikai.

Apskaiiuoti atsitiktinio dydio reikmi tikimybes taip paprastai, kaip nagrintuose pavyzdiuose, retai kada galime. Jeigu X yra vejojant sugaut eeri skaiius, tai X gali gyti reikmes O, 1 , 2 , . . . Kaip apskaiiuoti, pavyzdiui, tikimyb P(X = 0)? Kaip sudaryti X tikimybi skirstin? Tokiais atvejais galima elgtis taip. Tarkime, X yra atsitiktinis dydis, susijs su tam tikru bandymu. Tegu X gali gyti reikmes x\, x2, ..., Xk- Tarkime, bandym galima kartoti daug kart ir kartojami bandymai nedaro takos vienas kitam. Pakartokime bandym n kart, ia n gana didelis skaiius. Po kiekvieno bandymo usiraykime gaut atsitiktinio dydio reikm, o pabaig bandymus, suskaiiuokime, kiek kart gavome reikmes x\, x2, ..., xk. Tegu ios reikms pasirod atitinkamai n\,n2, ---,Hk kart; n\ + n2 H \-nk = n.

Sudarykime santykius n / l = , n

/2 = - , n

nk /* = A n

/ 1 + /2 + " + / * = I-

iuos skaiius vadinsime atsitiktinio dydio X reikmi x\,... ,xk santykiniais daniais. Suraykime atsitiktinio dydio X reikmes ir j santykinius danius lentel: X reikm Reikms santykinis danis
X\

Xl h

Xk fk

Gaut lentel vadiname empiriniu atsitiktinio dydio X skirstiniu. odis empirinis" pabria, kad i lentel gauta i bandymo duomen. Atsitiktinio dydio reikms X santykinis danis / = , inoma, skiriasi nuo ios reikms tikimybs p i = P(X = jc,) Taiau, kai n didelis, galime teigti, kad p j ~ /. I 3 PAVYZDYS. Autovyki, vykstani magistralje per savait, skaiius X yra atsitiktinis dydis. Naudodamiesi dvylikos savaii duomenimis, sudarykime empirin io atsitiktinio dydio skirstin. Savait Autovyki sk. I 0 II 3 III 2 IV 2 V 4 VI 2 VII 2 VIII 3 IX 4 X 0 XI 2 XII 3

Duomenys buvo registruojami 12 savaii, taigi atlikta n = 12 bandym. Buvo gautos tokios X reikms: 0, 2, 3, 4. Reikm X = O buvo gauta du kartus, vadinasi, jos santykinis danis yra j . Apskaiiav kit reikmi santykinius danius, sudarome empirin atsitiktinio dydio X skirstin.
X 0 2 12 2 5 12

3
3 12

4
2 12

Santykinis danis

2 uduotis. Bandymas dviej simetrik monet metimas. Atsitiktinis dydis X lygus atvirtusi herbu monet skaiiui. Pakartokite bandym 20 kart ir naudodamiesi gautais duomenimis sudarykite empirin X skirstin. Palyginkite skirstin su skirstiniu, gautu atliekant 1 uduot.

Pratimai ir udaviniai
12. Loiama prastiniu loimo kauliuku. Jei ikrinta 1, 2 arba 3 akuts, praloiamas 1 Lt, jei ikrinta 4 arba 5 akuts nieko neiloiama ir nepraloiama, jei ikrinta 6 akuts iloiama 3 Lt. Raskite iloio tikimybi skirstin ir pavaizduokite j grafikai. Vien kart metamos dvi 20 cent ir 50 cent monetos. Paymkime X atvirtusi cent skaii sum (jeigu moneta atvirto herbu, cent skaiius lygus nuliui). Raskite atsitiktinio dydio X tikimybi skirstin ir pavaizduokite j grafikai. Ant stalo padtos trys kortels. Ant kiekvienos i j urayta po skaii ir raid: , 2b, 2c. Jas uvertus ir sumaiius, atsitiktinai paimamos dvi kortels. Tegu X i korteli skaii suma, o Y sandauga. Raskite atsitiktinio dydio X ir atsitiktinio dydio Y tikimybi skirstinius bei pavaizduokite juos grafikai. Loimo kauliuko sienels kitaip nei prasta suymtos atitinkamai 1, 1, 1, 2, 2, 4 akutmis. Tegu X metus tok loimo kauliuk atvirtusi akui skaiius. Raskite atsitiktinio dydio X tikimybi skirstin ir pavaizduokite j grafikai. Loimo kauliuko sienels suymtos atitinkamai 1, 1, 2, 2, 2, 3 akutmis. Toks loimo kauliukas metamas du kartus. Raskite atsitiktinio dydio X atvirtusi akui skaiiaus pirmame ir antrame metime sumos tikimybi skirstin ir pavaizduokite j grafikai. Dutje yra 4 raudoni ir 3 ali balionai. Vaikas atsitiktinai i duts itraukia vien balion. Tegu X atsitiktinis dydis, gyjantis dvi reikmes: 0 kai itraukiamas raudonas balionas ir 1 kai itraukiamas alias balionas. Raskite io atsitiktinio dydio tikimybi skirstin. Dutje yra 4 raudoni ir 3 ali balionai. Vaikas atsitiktinai pasirenka 2 balionus. Paymkime X pasirinkt ali balion skaii. Raskite atsitiktinio dydio X tikimybi skirstin ir pavaizduokite j grafikai. Dutje yra 4 raudoni ir 3 ali balionai. Vaikas atsitiktinai paima 1 balion, taiau neinia kodl balion padeda atgal d ir atsitiktinai paima antrj. Paymkime X paimt ali balion skaii. Raskite atsitiktinio dydio X tikimybi skirstin ir pavaizduokite j grafikai.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

Skritulio formos taikinys pritvirtintas skritulio centre O taip, kad jis galt suktis. Tarkime, kad aulys visada pataiko taikin, o tikimyb pataikyti tak O ir sektori kratus lygi nuliui.

a) aulys taikin auna vien kart. Atsitiktinio dydio X reikm sektoriaus, kur pataikyta, numeris. Raskite atsitiktinio dydio X tikimybi skirstin ir pavaizduokite j grafikai. b) aulys auna taikin du kartus. Raskite atsitiktinio dydio Y pirmojo ir antrojo vio rezultat sumos tikimybi skirstin ir pavaizduokite j grafikai. 21. Ileista 500 loterijos biliet, i kuri vienas laimi 100 Lt, keturi po 50 Lt, deimt po 5 Lt. sigytas vienas ios loterijos bilietas. Paymkime X iloio dyd. Raskite atsitiktinio dydio X tikimybi skirstin ir pavaizduokite j grafikai. Tikimyb, kad krepininkas pataikys krep nuo baudos metim linijos, lygi 0,9. Jis meta du baudos metimus. Raskite tiksli baudos metim skaiiaus X tikimybi skirstin ir pavaizduokite j grafikai. Krepininkas meta du baudos metimus. Tikimyb pataikyti pirmuoju metimu lygi 0,8, antruoju 0,9. Raskite tiksli baudos metim skaiiaus X tikimybi skirstin ir pavaizduokite j grafikai. aulys auna taikin du kartus. Pataikymo pirmuoju viu tikimyb lygi 0,8. Jeigu jis pirmuoju viu pataiko, tai tikimyb, kad ir antrasis vis bus taiklus, lygi 0,9. Jei pirmasis vis netaiklus, tai tikslaus antrojo vio tikimyb lygi 0,8. Raskite tiksli vi skaiiaus X tikimybi skirstin ir pavaizduokite j grafikai. Lentel yra atsitiktinio dydio X tikimybi skirstinys. Raskite neinom tikimyb p = P(X = 4).
m

22.

23.

24.

25.

1 0,2

2 0,35

3 0,15

4
P

P(X = m)
26.

Lentel yra atsitiktinio dydio X tikimybi skirstinys. Raskite neinom tikimyb p = P(X = 1).
m

-1 0,1

0 0,2

1
P

3 0,3

5 0,2

P(X = m)

11.3. Nepriklausomi atsitiktiniai dydiai

Prisiminkime nepriklausom vyki svok. Du su tuo paiu bandymu susijusius vykius A ir B vadiname nepriklausomais, jei P(A
B )

= P(A) P ( B ) .

Tai matematinis apibrimas. Be matematini formuli nepriklausomumo svok galime nusakyti taip: du vykiai yra nepriklausomi, jei vienam j vykus, tikimyb, kad vyks antrasis (t. y. slygin tikimyb), lieka ta pati, kaip ir prie vykstant pirmajam vykiui. iame skyriuje nagrinjame ne tik atsitiktinius vykius, bet ir atsitiktinius dydius. Dydiai yra apibdinami j skirstiniais, t. y. reikmi gijimo tikimybmis. Atsitiktini dydi nepriklausomumo svok galime nusakyti panaiai kaip atsitiktini vyki: atsitiktiniai dydiai X ir Y yra nepriklausomi, jei vienam j gijus reikm, kito dydio reikmi gijimo tikimybs lieka tos paios kaip anksiau. Panagrinkime paprast pavyzd. I 1 PAVYZDYS. Urnoje yra trys rutuliai: baltas, juodas ir raudonas. Ant baltojo ir juodojo rutuli uraytas skaiius O, ant raudonojo skaiius 1. Itrauk vien rutul ir usira jo skaii, rutul griname urn. Po to i urnos traukiame antr rutul. Tegu X skaiius, uraytas ant pirmojo rutulio, Y skaiius, uraytas ant antrojo rutulio. Dydiai X ir Y yra atsitiktiniai, jie gali gyti reikmes O ir 1. Nesvarbu, koki reikm gijo dydis X, antrj rutul traukiame i urnos su tais paiais rutuliais. Taigi dydio X gytos reikms nedaro jokios takos dydio Y reikmi gijimo tikimybms. Atsitiktiniai dydiai X ir Y yra nepriklausomi. Nesunku sudaryti i atsitiktini dydi skirstinius: X skirstinys m P(X = m)
0 2 3 1 1 3

Y skirstinys m
P ( = m) 0 2 3

1
1 3

Dydi X ir Y skirstiniai apibudina kiekvien i j skyrium. Nordami apibudinti juos kartu, apskaiiuokime tikimybes. P(X = 0, F = O), P(X = 0, = 1), P(X = 1, = 0), P(X = 1, = 1).

ia, pavyzdiui, P(X = 1, = 0) ymi tikimyb, kad bandymui pasibaigus dydis X bus gijs reikm 1, o dydis reikm 0. Tikimybes galime apskaiiuoti pasinaudoj klasikiniu tikimybs apibrimu. Bandymo (dviej rutuli traukimo su grinimu) baigtis paymkime itaip: ei = (b;b), e4 = (j; b), = (r; b), e2 = (b-,j), <?5 = (j; j), = (r; j), e3 = (b;r),

<?6 = (j; r), e9 = (r; r).

Dydius X ir Y galime nusakyti lygybmis X(ei) = X (e2) = X(e3) = X(e4) = X(e5) = X(e6) = O,

X(e7) = X(eg) = X(e9) = l, Y (e i) = Y(e2) = Y (e) = Y(e5) = Y(e7) = Y(es) = O, Y(e3) = Y (e6) = Y{e9) = 1. Dydis X gyja reikm 1, o dydis Y reikm O tada, kai bandymas baigiasi baigtimi arba e%. Taigi

P(X = 1, = 0) = P () + P(e 8 ) = 1 + i =
Panaiai apskaiiuojame ir kitas tikimybes: P(X 0 , y = 0) = i P(X = 0, = 1) = P(X = I 1 F = I) = 1

Patogu ias tikimybes surayti toki lentel:

\ y 0 1 X \ 0 4 9 2 9 1 2 9 1 9

Pirmoje lentels eilutje suraytos galimos dydio X reikms, pirmajame stulpelyje galimos Y reikms. Langelyje, kuris atitinka dydio X reikm 1 ir dydio Y reikm 0 rayta tikimyb P(X = 1, Y = 0) = | ir 1.1. Tokia lentel vadinama atsitiktini dydi poros (X, Y) skirstiniu. Ijos galime lengvai rasti ir dydi X bei Y reikmi tikimybes. Sudj, pavyzdiui, stulpelio, atitinkanio reikm X = O, skaiius, gausime tikimyb P(X = 0):

Sudj eiluts, atitinkanios reikm Y = 1, skaiius, gausime tikimyb P ( F = 1):

2 1 3 1 P(y = 1) = - + - = - =
9 9 9 3
Analogikai gauname ir tikimybes P(X = 1), P(K = 0).

Pastebkime, kad: P(X = O, Y = 1) = P(X = 0) ( = 1). Teisinga ne tik i, bet ir dar trys lygybs: P(X = 0, Y = 0) = P(X = 0) ( - 0), P(X = i, = 0) = P(X = 1) ( = 0), P(X = 1, y = 1) = P(X = 1) - ( = 1). sitikinkite! Naudodamiesi panaiomis lygybmis, suformuluosime matematin nepriklausom atsitiktini dydi apibrim. APIBRIMAS Atsitiktiniai dydiai X, Y vadinami nepriklausomais, jeigu su visomis j , y yra teisingos lygybs P(X =X1Y = y) = V(X = X)- P (Y = y)

reikmmis

I 2 PAVYZDYS. Kaip ir 1 pavyzdyje, urn yra dti trys rutuliai: baltas, juodas ir raudonas. Ant baltojo ir juodojo rutuli uraytas skaiius 0, ant raudonojo skaiius 1. Vl vien po kito traukiame du rutulius. Taiau kart itrauktj rutuli nebegriname urn. Tegu X pirmojo itrauktojo rutulio numeris, antrojo. Dydiai X ir yra atsitiktiniai. Ar jie ir iuo atveju yra nepriklausomi? Truput pagalvoj, tikriausiai atsakysime, kad ne. I ties, jei, pavyzdiui, X = 1, tai net ir netrauk antrojo rutulio inome, kad ant jo bus uraytas skaiius 0, t. . gis reikm 0. Tiesa, jei X = 0, tai dydis gals gyti ir reikm 0, ir reikm 1. Taiau apskaiiav i reikmi tikimybes gautume kitokius skaiius, negu skaiiuodami bandymui dar neprasidjus. Taigi X, yra priklausomi atsitiktiniai dydiai. Sudarykime io bandymo (dviej rutuli traukimo be grinimo) baigi aib: e\ = (b; j),
e

e2 = (b; r),
<?5 = (r; b),

<?3 = (j; b), e6 = (r; j).

A = O'; r),

ia, pavyzdiui, e\ = (J: r) ymime baigt, kai pirmasis itrauktas rutulys juodas, o antrasis raudonas. Uduotis. Apibrkite atsitiktinius dydius X, lygybmis. Sudarykite atsitiktini dydi X, poros tikimybi skirstin. Sudarykite dydi X ir skirstinius. sitikinkite, kad dydiai X, netenkina matematinio nepriklausom dydi apibrimo slygos.

Danai ivad, kad atsitiktiniai dydiai yra nepriklausomi, padarome netikrindami, ar jie tenkina nepriklausom dydi apibrim. Jeigu, pavyzdiui, vienas atsitiktinis dydis susijs su vienu bandymu, kitas su kitu, ir tie bandymai nedaro takos vienas kitam, tai ir atsitiktiniai dydiai yra nepriklausomi. Tarkime, pavyzdiui, kad loimo kauliukas metamas du kartus, X pirmojo metimo atvirtusi akui skaiius, Y antrojo. Dydiai X ir Y yra, inoma, nepriklausomi.

Pratimai ir udaviniai
27. Urnoje yra keturi rutuliai: baltas, juodas, raudonas ir mlynas. Ant baltojo, juodojo ir raudonojo rutuli uraytas skaiius O, ant mlynojo skaiius 1. Itrauk vien rutul ir usira jo skaii, griname rutul urn. Po to i urnos traukiame antr rutul. Tegu X skaiius, uraytas ant pirmojo rutulio, Y ant antrojo. a) Sudarykite bandymo baigi aib. b) Uraykite lygybes, nurodanias, kaip atsitiktini dydi X, Y reikms priklauso nuo bandymo baigi. c) Sudarykite atsitiktinio dydio X ir atsitiktinio dydio Y tikimybi skirstinius. d) Sudarykite atsitiktini dydi poros (X, Y) skirstin. e) sitikinkite, kad atsitiktiniai dydiai X ir Y yra nepriklausomi (patikrinkite, ar galioja matematinis nepriklausom atsitiktini dydi apibrimas). Yra dvi urnos. Pirmoje urnoje yra 2 balti ir 1 juodas rutuliai, antroje 1 baltas ir 2 juodi. I pirmosios urnos itraukiame vien rutul, o i antrosios du rutulius. Tegu X i pirmosios urnos itraukt juod rutuli skaiius (O arba 1), Y i antrosios urnos itraukt juod rutuli skaiius (1 arba 2). a) Sudarykite bandymo baigi aib. b) Uraykite lygybes, nurodanias, kaip atsitiktini dydi (X, F) reikms priklauso nuo bandymo baigi. c) Sudarykite atsitiktinio dydio X ir atsitiktinio dydio Y tikimybi skirstinius. d) Sudarykite atsitiktini dydi poros (X, F) skirstin. e) sitikinkite, kad atsitiktiniai dydiai X ir F tenkina matematin nepriklausom dydi apibrim, taigi yra nepriklausomi. Du kartus metama moneta ir vien kart prastinis loimo kauliukas. Tegu X monetos atvirtim herbu skaiius, F loimo kauliuko atvirtusi akui skaiius. a) Raskite atsitiktinio dydio X ir atsitiktinio dydio F tikimybi skirstinius. b) Raskite atsitiktini dydi poros (X, F) skirstin. c) Nustatykite, ar dydiai X ir F nepriklausomi.

28.

29.

30.

Du loimo ratai suskirstyti sektoriais taip: I II

Ant sektoriaus uraytas skaiius reikia laimjimo didum (jei skaiius neigiamas, tai praloiama). aidjas i pradi pasuka I rat, po to II rat. Tegu X yra laimjimo didumas prie I rato, o Y prie II rato. a) Raskite atsitiktinio dydio X ir atsitiktinio dydio Y skirstinius. b) Raskite atsitiktini dydi poros (X, Y) skirstin. c) Nustatykite, ar dydiai X ir Y nepriklausomi. 31. Urnoje yra 4 rutuliai: baltas, juodas, raudonas ir mlynas. Ant baltojo, juodojo ir raudonojo rutuli uraytas nulis, o ant mlynojo vienetas. Itrauk vien rutul ir usira jo skaii, padedame j alia urnos, po to traukiame antr rutul. Tegu X pirmojo itraukto rutulio skaiius, o Y antrojo. a) Sudarykite bandymo baigi aib. b) Raskite atsitiktinio dydio X ir atsitiktinio dydio Y tikimybi skirstinius. c) Raskite atsitiktini dydi poros (X, Y) skirstin. d) sitikinkite, kad atsitiktiniai dydiai X ir Y netenkina matematinio nepriklausom dydi apibrimo slyg, taigi yra priklausomi. Yra dvi urnos. Pirmoje urnoje yra 2 balti ir 1 mlynas rutuliai, antroje 1 baltas ir 2 mlyni.

32.

I pirmosios urnos itraukiame vien rutul ir dedame j antrj urn. Tuomet i antrosios urnos paimame vien rutul. Tegu X i pirmosios urnos itraukt mlyn rutuli skaiius (0 arba 1), Y i antrosios urnos itraukt mlyn rutuli skaiius (0 arba 1). a) Sudarykite bandymo baigi aib. b) Raskite atsitiktinio dydio X ir atsitiktinio dydio Y tikimybi skirstinius. c) Raskite atsitiktini dydi poros (X, Y) skirstin. d) sitikinkite, kad dydiai X ir Y netenkina matematinio nepriklausom dydi apibrimo slyg, taigi yra priklausomi.

11.4. Binominiai atsitiktiniai dydiai

Jei mesime monet, ji atvirs skaiiumi arba herbu j vir. Tai labai paprastas bandymas su dviem baigtimis. Pavadinkime vien baigt (pavyzdiui, kad atvirto skaiius) skme ir paymkime S; kit baigt pavadinkime neskme ir paymkime N. Jeigu moneta simetrika, tai skms ir neskms tikimybs vienodos ir lygios j . Kai moneta nesimetrika, tai ios tikimybs skirtingos. Paymkime skms tikimyb p (O < p < 1), o neskms q. Tada = 1- p , p + q = 1.

1 PAVYZDYS. Pakartokime t pat bandym su dviem baigtimis skme ir neskme n = 2 kartus. Taigi atlikime bandym, sudaryt i dviej paprast bandym. Sio bandymo baigtys yra keturios. ymkime jas taip: SS, SN, NS, NN

Tarkime, kad pirmasis bandymas (pirmasis monetos metimas) nedaro jokios takos antrajam (t. y. bandymai yra nepriklausomi). Todl baigi tikimybs bus tokios: P(SS) = p-p = p2,

P (SN) = p,

P(NS) = p,

P (NN) = q2.

Paymkime X skmi skaii, gaut atlikus abu bandymus. Dydis X yra atsitiktinis, jis gali gyti reikmes O, 1,2. Suraykime visas baigtis, j tikimybes ir atitinkamas X reikmes lentel: Baigtys Baigi tikimybs X SS P1 2 SN 1 NS 1 NN 1 O

I ios lentels lengva rasti X reikmi tikimybes . Pavyzdiui,

P(X = 1) = P(SN)

+ P(NS) = pq + qp =: 2pq.

Sudarykime atsitiktinio dydio X skirstin m P(X = m) O d1 1 2 pq 2 P1

Vis tikimybi suma lygi 1: q2 + 2qp + p2 = 1 (q + p = 1).

I 2 PAVYZDYS. inoma, bandym su dviem baigtimis galime pakartoti ne du, bet daugiau kart. Tarkime, bandym kartojame n = 3 kartus. Tegu skms tikimyb yra p (O < p < 1), neskms q, q + p = 1. Paymkime gaut skmi skaii X. Dydis X yra atsitiktinis, jis gali gyti reikmes O, 1, 2, 3. Kaip 1 pavyzdyje suraykime bandymo baigtis, j tikimybes ir atitinkamas X reikmes vien lentel: Baigtys Baigi tikimybs Z SSS P3 3 SSN 2 PH 2 SNS 2 PQ 2 NSS 2 2 SNN 2 Pl 1 NSN 2 pq 1 NNS 2 pq 1 NNN q3 0

Atsitiktinio dydio skirstinys toks: m P(X = m) 0 <73 1 3 qp

2

2 Iqp2

3 P3

Vis tikimybi suma lygi 1, taigi: q3 + 3q 2 p + 3 q p 2 + p 3 = 1 (p + q = 1). O dabar nagrinkime bendrj atvej. Tarkime, bandym su dviem baigtimis skme ir neskme kartojame n kart, o bandymai nedaro takos vieni kitiems. Tegu p skms, q neskms tikimyb (O < p < 1, p + q = 1), o X skmi skaiius, gautas atlikus visus bandymus. Dydis X yra atsitiktinis, jis gali gyti reikmes O, 1 , 2 . . . ,n. Vis baigi dabar negalime surayti, todl samprotaukime. Dydis X gis reikm O tik tuo atveju, kai visi bandymai pasibaigs neskme, t. y. kai baigtis bus N N . . . N . Taigi P(X = 0) = P (NN ...N)=q-...-q=qn.

Dydis X gis reikm 1, kai visi bandymai, iskyrus vien, pasibaigs neskme. I viso yra n toki baigi: SNN...N, N SN... N, NN...NS.

Vis i baigi tikimybs vienodos, pavyzdiui, P (SN ...N) Taigi P(X = 1 ) = npqn~l. = pq ... q = pqn~l, P (NSN ...N)= qpqn~2 = pqn~l.

Dydis X gis reikm 2, kai visi, iskyrus du bandymus, pasibaigs neskme. Yra daug toki baigi, pavyzdiui SSN ... A^, SNSN ... N ir 1.1. Vis i baigi tikimybs vienodos, pavyzdiui, P (SSN ...N) = p2qn~2, P (SN SN ...N) = pqpq ... q = p2qn~2.

Taigi tikimyb P(X = 2) apskaiiuosime, surad, kiek yra baigi su lygiai dviem skmmis ir padaugin skaii i p2q"~~. Visas tokias baigtis galtume surayti taip. Paimkime juostel, kuri sudaro n tui langeli, parink du langelius raykime juos skms simbol S, o kitus langelius upildykime neskms enklais N

Po to imkime kit juostel ir kitaip parinkime du langelius skms enklui rayti (r. b) pav.). itaip galsime upildyti lygiai tiek juosteli, kiek yra galimybi i n langeli pasirinkti 2, t. y. kiek yra 2 element i n derini. Taigi toki juosteli, o kartu ir baigi yra C 2 , todl P(X = 2) = C 1 n P 1 U n - 1 . Panaiai gautume, kad P(X = 3) = C l p 3 q " - 3 ir apskritai F(A = m) = Cn p q Pastebkime, kad i formul teisinga ir su m = O, m = n (Cn =Cn Dabar jau galime sudaryti atsitiktinio dydio X skirstin: m P(X = m) 0 q
n 1

= 1).

1 C nPq n 1 2

2 C nP q"'
2 2

n - 1 C~p-q
n X n X

n p"

Kadangi vis tikimybi suma lygi 1, tai n /" n q + Cnpq 1 n222 H +C p q (O < p < \,p+q APIBRIMAS Jeigu atsitiktinis dydis X gali gyti reikmes O, I,... P (X =rn) = Cpmqn-m, dydiu. n ir = 1). /-p\ n + p n 1 i , = h Cn q

ia O < p < I, q = p, tai X vadinamas binominiu atsitiktiniu

Taigi skmi skaiius, gautas atlikus n vienod ir nepriklausom bandym, yra binominis atsitiktinis dydis.

Primename, kad dyd C galime apskaiiuoti taip:

^m ^m U

n(n 1) ... (n m + 1) m (m 1) ... 1

nl m\(n m)\ O < p < 1, p + q = 1. Tegu

Panagrinkime (1) lygyb. Ji teisinga su visais p,q, a, b bet kokie teigiami skaiiai. Paymkime a a +b Tada 0<p<\, a+ b

p + q = \. stat p ir q reikmes (1), gausime: -cln n " an~lb an~2b2 u abn~l 7 +2n n h " n 1 n (n - h\n (n - h\n (a + b)n ' (a + b)n (,a + b)n
=

(a + b)n

(a + b)r

1.

Padaugin abi lygybs puses i (a + b)n, gauname: an + CXnan~Xb + C2an~2b2 + + Cnn'1 abn+ b" = (a + b)n.

Taigi gavome formul, kuri rodo, kaip kelti dvinar a + b (lotynikai binom) -tuoju laipsniu: (a + b)n = an + C\an-lb + - + ^"-1 +bn

i formul teisinga su visais, ne vien tik su teigiamais a, b. Ji vadinama Niutono binomu.

l uduotis. Sumos kvadrato ir kubo formules (t. y. Niutono binomo formul su n = 2; 3) jau inote. Paraykite Niutono binomo formul, kai n = 4; 5. Grkime prie bandym su dviem baigtimis.

I 3 PAVYZDYS. Krepininkas pataiko 60% baudos metim. Nuo baudos metim linijos jis ruoiasi mesti n = 5 kartus. Kokia tikimyb, kad jis pataikys lygiai tris kartus? Taigi iuo atveju bandymas kamuolio metimas krep nuo baudos linijos. Pataikymas skm, nepataikymas neskm. Skms tikimyb p = 0,6; neskms q = 1 p = 0,4, o bandymas kartojamas n = 5 kartus. Jei X pataikym skaiius, tai P(X = 3) = C35P3q2 =
5

'

, 0,6 3 0,4 2 = 0,3456.

2 uduotis. Sudygsta madaug 80% vis past augalo skl. Kokia tikimyb, kad pasjus 7 sklas, sudygs penkios?

33.

Tikimyb, kad loterijos bilietas bus laimingas, lygi 0,08. Kokia tikimyb, kad i 5 pirkt biliet bus laimingi: a) 2 bilietai; b) 3 bilietai; c) visi penki bilietai? Keturis kartus metamas prastinis loimo kauliukas. Stebimas vykis, kad atvirs daugiau negu 4 akuts. Apskaiiuokite tikimyb, kad stebimasis vykis vyks: a) 2 kartus; b) 3 kartus; c) bent 2 kartus; d) maiau negu 3 kartus. Tegu X atsitiktinis dydis, kurio reikm monetos atvirtim herbu skaiius, metus j 5 kartus. Paraykite atsitiktinio dydio X tikimybi skirstin, pavaizduokite j grafikai. Keturis kartus metami du prastiniai loimo kauliukai. Stebimas vykis, kad atvirtusi akui suma didesn u 8. Kokia tikimyb, kad stebimasis vykis: a) vyks 2 kartus; b) vyks 3 kartus; c) nevyks n karto? Paraykite pataikym taikin skaiiaus tikimybi skirstin, jeigu aunama 3 kartus, o kiekvieno vio pataikymo tikimyb lygi 0,7. Pavaizduokite gautj skirstin grafikai. Skl daigumas yra 98%. Kokia tikimyb, kad i 6 past skl sudygs: a) trys; b) keturios; c) visos eios? Apdrausta 80% automobili. Apskaiiuokite tikimyb, kad i penki atsitiktinai pasirinkt automobili bus apdrausti: a) du automobiliai; b) bent du automobiliai; c) maiau kaip 2 automobiliai. Kokia tikimyb, kad i pinigins pabrus ant stalo 10 monet: a) pus i j atvirs herbu; b) visos atvirs herbu? Tikimyb, kad Jonas laims achmat partij prie Petr, lygi 0,5. Kas labiau tiktina ar kad Petras laims prie Jon 3 partijas i 4, ar 5 partijas i 8? Tikimyb, kad parduotuv ujs mogus k nors sigis, lygi 0,3. Kokia tikimyb, kad i 8 ujusi parduotuv moni k nors nusipirks: a) keturi; b) penki? Krepininkas baudos metim pataiko su tikimybe 0,7. Kas labiau tiktina: ar kad krepininkas pataikys 6 kartus, ar kad 8 kartus i 10 baudos metim? Tikimyb, kad gims berniukas lygi 0,51. Kokia tikimyb, kad i 7 naujagimi bent vienas bus berniukas? inoma, kad apie 25% naujai sikrusi verslo moni bankrutuoja. Apskaiiuokite tikimyb, kad i deimties naujai sikrusi verslo moni bankrutuos: a) trys mons; b) ne daugiau kaip dvi mons. Moneta metama 5 kartus. Paymkime X herbo atvirtimo skaii. Su kuria m reikme tikimyb P(X = m) didiausia?

34.

35.

36.

37.

38. 39.

40. 41. 42.

43. 44. 45.

46.

47.

Atliekami keturi vienodi ir nepriklausomi bandymai, kuri kiekvienas gali baigtis skme arba neskme. Tegu X skmi skaiius, atlikus 4 bandymus. Kokia turi bti skms tikimyb viename bandyme, kad bt teisinga lygyb: P(X = 2) = P(X = 4)?

48.

Tikimyb, kad krepininkas du kartus mesdamas krep nuo baudos metim linijos abu kartus pataikys, yra 0,81. Apskaiiuokite tikimyb, kad i 10 metim bus taikls: a) penki; b) atuoni; c) visi deimt.

49.

Tikimyb, kad i dviej atsitiktinai parinkt dvyliktok bent vienas bus auktesnis negu 180 cm, lygi 0,99. Apskaiiuokite tikimyb, kad i 5 atsitiktinai parinkt dvyliktok bus didesni negu 180 cm: a) du; b) trys; c) visi penki.

50.

Galima rodyti, kad tikimybs P(X = m) = C pm qn~m didjant m i pradi didja, o po to ima mati. rodykite teigin su = 5 , p = q = I.

Patarimas.

Panagrinkite santyk p^a-m)''. Su kokiais m jis didesnis u 1, su kokiais maesnis?

Skaiiuoti tikimybes P(X = m), kai bandym skaiius n didelis menkas malonumas. Taiau kompiuteriui vieni niekai. Pasitelk kompiuter, tikimybes P(X = m) galima pavaizduoti briniais. tai kokias varpo formos figras gautume!

P
0,08

n = 100 p=i

0,06 : 0,04 : 0,02:

u

20

40

60

I i i i i i i i 80

100

P 0,05: 0,04: 0,03: 0,02:

0,01 =
Ot

n = 200

P=

50

100

150

200

P
0,08;

n = 100

0,06;

P = *

0,04;

0,02;
O1

,.ill 20

40

60

1 1 " 80

100

0,06:
0,05: 0,04: 0,03! 0,02!
0,01=
Ot

n = 200

50

100

150

200

12.

Skaitins atsitiktini dydi charakteristikos

12.1. Matematin viltis

Kartais loterijose pavyksta laimti. Laimjimai bna vairs. Taigi laimjimas loterijoje daniausiai yra atsitiktinis dydis, galintis gyti kelias reikmes. Atsitiktinio dydio savybes nusako jo skirstinys, t. y. jo reikmi tikimybs. Jeigu reikmi daug, tai ir tikimybi daug. Visas jas sura, vargu ar suprasime, kiek gi vidutinikai mons laimi loterijoje. iame skyrelyje suinosite, kaip skaiiuoti atsitiktinio dydio reikmi vidurk, kitaip dar vadinam matematine viltimi. I 1 PAVYZDYS. Mtykime simetrik loimo kauliuk. akutes kitaip, nei prasta. Pavyzdiui, taip Paymkime ant jo sien

Tegu X yra akui skaiius ant atvirtusios kauliuko sienels. Tada X yra atsitiktinis dydis, galintis gyti reikmes 1, 2, 3. Nesunku sudaryti io atsitiktinio dydio skirstin: m 1
3 6

2
2 6

P(X = m)

3 1 6

O dabar atlikime mintin eksperiment". sivaizduokime, kad kauliuk metme didel skaii N kart. Kiek kart dydis X gis reikmes 1, 2, 3, atspti negalime, taiau pasikliaudami nuojauta galime tvirtinti, kad reikms 1, 2, 3 pasirodys atitinkamai ssgiV, ssgiV kart. Jeigu pasirodiusi akui skaiius sumuosime, bandym pabaigoje gautasis skaiius 3 2 1 ^ 1 -iV + 2 -N + 3- -N.

Padalij bendr tak skaii i metim skaiiaus surasime, kiek tak tenka vienam metimui: 1 / 3 ^ ( ' * +
2

2 ^ +
3

1 \

2 =

' 6 ^ - 6 ^ - 6 ^ - 6

3 ^ 3 -

Taigi skaii 1 ^ galime vadinti atsitiktinio dydio X vidutine reikme arba vidurkiu. Pastebkime, kad skaii gavome apskaiiav sum 3 2 1 b - + 2 - - + 3 - - = 1 ( = 1) + 2 ( = 2) + 3 ( = 3). 6 6 6

I
Dabar apibrkime atsitiktinio dydio vidurk bendruoju atveju. APIBRIMAS Jei atsitiktinis dydis gyja reikmes x\,... kiu.) vadiname skaii
EX = X1P ( X = X1) + x2-P(X

,xk, tai jo matematine viltimi (arba vidur= X2) ++XkP(X = Xk)-

l uduotis. Dydis Y akui, atsivertusi ant prastinio simetriko loimo kauliuko, skaiius. Apskaiiuokite E F . Norint apskaiiuoti atsitiktinio dydio vidurk, geriausia i pradi sudaryti atsitiktinio dydio skirstin.

I 2 PAVYZDYS. Krepinio turnyr statistika rodo, kad krepininkas pataiko 70% baudos metim. Krepininkas ruoiasi mesti 3 baudas. Tegu X pataikyt metim skaiius. Kam lygus atsitiktinio dydio X vidurkis? Vien metim galime laikyti bandymu su dviem baigtimis skme ir neskme. Skms tikimybe laikysime skaii p = = 0,7, tada neskms tikimyb q = \ p = = 0,3. Taigi X binominis atsitiktinis dydis. Sudarykime jo skirstin: m P(X = m) Tada Q 0
3 3

1 ' () 2

2 -3 VIO/ 10

3 (1) 3

= () ' To' () ' '(lo) Io

21 = 2,1. 10

/ 3 \3

+1 3

/ 3 \2

+2 3

/ 7 \2

+ 3/

GO) = J

7 \3

2 uduotis. Urnoje yra du balti rutuliai ir vienas juodas. Vien po kito be grinimo I traukiame du rutulius. Tegu X balt rutuli skaiius tarp itrauktj. Raskite EX. I

51.

Apskaiiuokite atsitiktinio dydio X matematin vilt, kai duotas X tikimybi skirstinys:

m P(X = m)

-1 0,2
0 1 12

1 0,1

2 0,3
2 1 1 3 1 4

3 0,4
4 1 12 5 1 T2

b)

1
1 6

P(X = m) 52.

Metamas simetrikas loimo kauliukas, kurio sienels paymtos atitinkamai 2, 2, 2, 3, 3, 4 akutmis. Apskaiiuokite atvirtusi akui skaiiaus matematin vilt.

53.

Metamas tetraedro formos loimo kauliukas, kurio sienels paymtos viena, dviem, trimis ir keturiomis akutmis. Stebima, ant kurios sienels kauliukas atsistojo. ios sienels akui skaii paymkime X. Apskaiiuokite atsitiktinio dydio X matematin vilt. Metamas oktaedro formos loimo kauliukas, kurio sienels paymtos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 akutmis. Sienels, ant kurios atsistoja kauliukas, akui skaii paymkime X. Apskaiiuokite atsitiktinio dydio X matematin vilt. Metami du tetraedro formos loimo kauliukai, kuri sienels paymtos viena, dviem, trimis ir keturiomis akutmis. Stebima, ant kuri sieneli atsistos kauliukai ir i sieneli akui skaiiai sudedami. Paymkime i sum X. Apskaiiuokite atsitiktinio dydio X matematin vilt. I specialios mediagos buvo pagamintas kubo formos loimo superkauliukas". Bandant kauliuk, po 1000 metim buvo gauti tokie rezultatai: Akui skaiius Atsivertim skaiius 1 151 2 167 3 180 4 170 5 160 6 172

54.

55.

56.

Apskaiiuokite vidutin atvirtusi akui skaii. Kiek is vidurkis skiriasi nuo teorinio" kubo formos loimo kauliuko atvirtusi akui skaiiaus vidurkio (matematins vilties)?

57.

Tomas ir Andrius loia vien kart mesdami prastin loimo kauliuk. Jei atvirsta maiau negu 5 akuts, tai Tomas atiduoda Andriui 1 lit. Jeigu atvirsta daugiau negu 4 akuts, tai Tomas gauna i Andriaus 2 litus. Paymkime Tomo ilo X. Apskaiiuokite atsitiktinio dydio X matematin vilt. Vien kart metamos dvi monetos 2 cent ir 5 cent. Paymkime X atvirtusi cent skaii sum (jei moneta atvirsta herbu, laikome, kad skaiius lygus nuliui). Apskaiiuokite atsitiktinio dydio X matematin vilt. Krepininkas, mesdamas baud, pataiko krep su tikimybe 0,75. Krepininkas ruoiasi mesti 2 baudas. Tegu X pataikyt metim skaiius. Apskaiiuokite atsitiktinio dydio X matematin vilt. Loimo ratas suskirstytas 8 vienodo didumo sektorius, kuriuose surayti laimjimo didumai litais. Kokia turi bti bilieto kaina, kad loimo rato savininkas i kiekvieno lojo gaut vidutinikai 20 cent pelno?

58.

59.

60.

61.

Apskaiiuokite neinomas tikimybes p\ ir p2, jeigu atsitiktinio dydio X matematin viltis EX = 0,04, o jo skirstinys yra:
m

-1 P1

0
P2

P(X = m) 62.

1 0,1

Atsitiktinio dydio X matematin viltis EX = - 1 . Apskaiiuokite neinomas skirstinio tikimybes p\ ir p2:

m

-2
Pl

-1
Pl

P(X - m) 63.

0 0,1

1 0,2

Dutje yra 4 saldainiai, kurie sveria 5, 6, 7 ir 8 gramus. Atsitiktinai itrauks du saldainius, Tomas atidav broliui lengvesn. Paymkime X Tomui tekusio saldainio svor, o Y jo broliui tekusio saldainio svor. Raskite X ir matematines viltis. Atsitiktinai parink dvienkl skaii n, 10 ^ n ^ 30, apskaiiuojame jo skaitmen sum X. Raskite atsitiktinio dydio X matematin vilt.

64.

12.2. Atsitiktinio dydio dispersija

T pat vidurk gali turti labai skirtingi atsitiktiniai dydiai. s 1 PAVYZDYS. Loiama su simetrika moneta. Jei ikrinta herbas laimimas 1 ct. jei skaiius pralaimimas 1 ct. Taigi laimjim galime nusakyti atsitiktiniu dydiu X. gyjaniu reikmes 1 ir 1. Tada dydio X vidurkis E X = ( - 1 ) P(X = - 1 ) + 1 P(X = 1) = ( - 1 ) i + 1 - i = 0. Jeigu su ta paia moneta lotume i didesni pinig, pavyzdiui, ikritus herbui laimtume 10 ct, o ikritus skaiiui pralaimtume IOct, tai ilo galtume nusakyti atsitiktiniu dydiu Y, gyjaniu reikmes 10 ir 10. Dydio Y vidurkis 1 1 EK = ( - 1 0 ) - + 1 0 - - = 0 . 2 2 Taigi dydi X ir vidurkiai yra tie patys. Akivaizdu, kad dydio Y reikms apie vidurk yra isisklaidiusios labiau. Nesunku sugalvoti ir daugiau atsitiktini dydi, gyjani skirtingas reikmes, taiau turini t pat vidurk. 1 uduotis. Atsitiktinis dydis X gyja reikmes 1 ir 3 su tikimybmis j , o dydis Y reikmes 10 ir 12 su tikimybmis j . sitikinkite, kad abu dydiai turi t pat vidurk. Tegu X yra atsitiktinis dydis, gyjantis reikmes x\,x2,... piai nuo atsitiktinio dydio X vidurkio lygs X1 - EX, X2-EX, ..., xkEX. ,xk. i reikmi nuokry(1)

i skaii eilje yra ir neigiam, ir teigiam skaii. Geriau nuokrypius nuo vidurkio reikti teigiamais skaiiais. Todl vietoje (1) eiluts skaii nagrinsime j kvadratus (xi-EX)2, (X2-EX)2, ..., (xk-EX)2. (2)

Kai atsitiktinis dydis X gyja reikmes x\, x 2 , . . . , xk, dydis Y = (X E X ) 2 gyja (2) eilutje suraytas reikmes. Apskaiiav atsitiktinio dydio Y vidurk surasime, kam lygus vidutinis atsitiktinio dydio X reikmi nuokrypio nuo E X kvadratas. APIBRIMAS Tegu atsitiktinis dydis X gyja reikmes x\, X 2 , . . . , xk su tikimybmis p\, p2,..., Atsitiktinio dydio X dispersija vadiname skaii DX = (X1 - E X ) 2 px -I- ( x 2 - E X ) 2 p2 + + (xk - EX)2 pk, O standartiniu nuokrypiu skaii (X) = Vox.

pk.

Dispersija (o taip pat ir standartinis nuokrypis) nusako atsitiktinio dydio reikmi isisklaidymo apie vidurk didum. odis dispersio lotynikai ir reikia isisklaidym. Dispersij galime nusakyti ir taip: atsitiktinio dydio X dispersija yra atsitiktinio dydio (X - EX) 2 vidurkis, t. y. DX = E(X - E X ) 2 . Apskaiiuokime, pavyzdiui, 1 pavyzdio atsitiktini dydi X ir dispersijas ir standartinius nuokrypius. Kadangi P(X = I ) = P ( X = - I ) = I , tai EX = I - ( - 1 ) + ( - 1 ) - 1 = 0,

DX = ( 1 - 0 ) 2 -

+ ( - 1 - 0 ) 2 - 1 = 1,

() = 1.

Panaiai gauname, kad D y = 100, () = 10.

2 uduotis. Apskaiiuokite 1 uduoties atsitiktini dydi X ir dispersijas ir standartinius nuokrypius. Kuo didesn dydio dispersija (ir standartinis nuokrypis), tuo daniau dydis gyja reikmes, ymiai besiskirianias nuo vidurkio. Kai didesnis reikms ir vidurkio skirtumas reikia, pavyzdiui, didesn nuostol ar laimjim, tai esant didesnei dispersijai rizikuojame daugiau praloti, taiau tuo paiu metu turime didesn galimyb daugiau iloti. 2 PAVYZDYS. Lojas, sumokjs 2 Lt mokest, gali pasirinkti, prie kurio i dviej

Laimjimo dyd parodo skaiius, uraytas tame sektoriuje, kuriame ratui sustojus atsidr rodykl. Apskaiiuokime iloi prie pirmojo ir antrojo rat vidurkius, dispersijas ir nustatykime, prie kurio rato loiant galime tiktis didesns skms, bet, jei nepasiseks neskm bus didesn. Iloiu laikysime laimjimo dydio ir mokesio (t. y. 2 Lt) skirtum.

Iloiai tiek prie pirmojo, tiek prie antrojo rat yra atsitiktiniai. Paymkime juos Rir R2 bei sudarykime j skirstinius. Dydis R\ gali gyti reikmes 1 - 2 = -1, o dydis R2 reikmes 2 - 2 = 0, 6 - 2 = 4. 2 - 2 = 0, 3-2=1, 4 - 2 = 2,

Dydi Ri ir R2 skirstiniai: m 43 Il S, -1 1
4

0 1
4

1 1
4

m P (R2 = m)

1
4

0 7 8

4
1 8

Taigi 1 1 1 1 1 ^ = ( - 1 ) . - + 0 - - + 1 ^ + 2 . - = -, 7 1 1 E S 2 = O. J + 4 - J - J . Matome, kad iloi vidurkiai prie abiej rat vienodi. Apskaiiuokime dispersijas ir standartinius nuokrypius: / 1\2 1 / 1x2 1 / K2 1 / 1\2 1 OR\l = ( - l - - ) + ( - 5 ) - j + O - j ) - 4 + ( 2 - ) - J = t a ( R i ) = / C 2 5 ss 1,12; / 1\2 7 / 1\2 1 D i f e = ( O - - ) - 8 + ( 4 - 2 ) - 5 = 1.75; G(R 2 ) = J l J 5 1,32. Taigi loiant prie antrojo rato galime tiktis tiek didesni iloi, tiek didesni nuostoli. I ^^ I ^

Pratimai ir udaviniai
65. Apskaiiuokite atsitiktini dydi X ir Y matematin vilt, dispersij ir standartin nuokryp, kai dydi tikimybi skirstiniai tokie: m P(X = m) m P ( F = m)

-1
0,2 1 0,5

1 2 0,3 0,1
2 0,3 3 0,2

3 0,4

Kurio dydio reikms isisklaidiusios apie vidurk plaiau?

66. 67.

Metamas simetrikas loimo kauliukas, kurio sienels paymtos atitinkamai 2, 2, 3, 3, 3, 4 akutmis. Apskaiiuokite atvirtusi akui skaiiaus dispersij. Metamas oktaedro formos loimo kauliukas, kurio sienels paymtos skaiiais 4, 3, 2, 1, 1, 2, 3, 4. Tegu X sienels, ant kurios atsistoja kauliukas, skaiius. Apskaiiuokite atsitiktinio dydio X dispersij. Metamas simetrikas prastinis loimo kauliukas, kurio sienels paymtos 1, 2, 3, 4, 5, 6 akutmis ir tetraedro formos loimo kauliukas, kurio sienels paymtos 2, 3, 4, 5 akutmis. Paymkime X ant prastinio loimo kauliuko atvirtusi akui skaii, o Y sienels, ant kurios atvirto tetraedras, akui skaii. Apskaiiuokite atsitiktini dydi X ir Y matematines viltis ir dispersijas. Su kuriuo kauliuku loiant rizikuojame daugiau praloti? Metami du loimo kauliukai: vienas tetraedro formos su sienelmis, paymtomis 3, 4, 5, 6 akutmis, kitas oktaedro formos su sienelmis, paymtomis 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 akutmis. Pirmojo kauliuko sienels, ant kurios atsistoja kauliukas, akui skaii paymkime X, kito Y. Apskaiiuokite atsitiktini dydi X ir Y matematines viltis ir dispersijas. Krepininkas, mesdamas krep i tam tikros vietos, pataiko su tikimybe 0,8. Per snaiperi konkurs i ios aiktels vietos krepininkui teks mesti 5 metimus. Tegu X pataikym skaiius. Apskaiiuokite atsitiktinio dydio X matematin vilt ir dispersij. Loimo ratas suskirstytas 6 vienodo didumo sektorius. Pasuk rat laukiame, kol jis sustos. Sektoriaus, kuriame atsidr rodykl, skaiius rodo iloio didum. Tegu X iloio suma pasukus rat vien kart. Apskaiiuokite atsitiktinio dydio X dispersij ir standartin nuokryp. Kokia turi bti bilieto kaina, kad loimo rato savininkas gaut vidutinikai 0,5 lito pelno i kiekvieno aidjo?

68.

69.

70.

71.

72.

aidim salje yra du loimo ratai. I II

Skaiiai, paymti sektoriuose, rodo ilot pinig sum, jeigu rodykl sustoja iame sektoriuje. Prie kurio loimo rato sumokjus 2 lit mokest loti yra naudingiau?

73.

Kokios turi buti atsitiktinio dydio X skirstinio m P(X = m) -1 Pl 0 Pl 1 P3

tikimybs p\, P2 ir kad io dydio matematin viltis but lygi nuliui, o dispersija - , t.y. EX = O, DX = ? 74. Kvadrato virns suymtos skaiiais O, 1, 2, 3. sivaizduokime, kad i virns O pradeda ropoti vabalas. Atsitiktinai pasirinks vien i dviej galim krypi, jis ropoja tol, kol pasiekia kit virn. ioje virnje jis vl atsitiktinai pasirenka krypt. 3 2

Tarkime, kad vienai kvadrato kratinei veikti jam reikia vienos minuts. Paymkime X virns, kurioje vabalas atsidr po 2 minui, numer. Raskite EX ir DX. Tegu Y virns, kurioje vabalas atsidr po 3 minui, numeris. Raskite EY ir D y . Patarimas. Udavin bus lengviau isprsti, jei sugalvosime ger bd galimiems vabalo keliams ymti. Jeigu vabalas keliauja nuo maesniu numeriu paymtos virns prie paymtos didesniu numeriu (keliauja kvadratu prie laikrodio rodykls judjimo krypt), tai i krypt ymkime +", o prieing krypt ymkime ". Tada lengva irayti visus trij minui kelius ir rasti vabalo padtis: Kelias + + + + + Y 3 1

75.

Kubo virns suymtos skaiiais O, 1, . . . , 7. I virns O pradeda ropoti vabalas. Jis ropoja kubo briaunomis panaiai kaip 10 udavinio vabalas, taiau dabar jis gali rinktis vien i galim trij krypi. Tegu X virns, kurioje vabalas atsidr po 2 minui, numeris. Raskite EX ir DX.

1 3 . Kartojimo udaviniai

Loimo kauliuko sienels vietoj prastinio ymjimo viena, dviem, trimis, keturiomis, penkiomis ir eiomis akutmis suymtos skaiiais 2, 1, O, O, 1, 2. Paymkime X vien kart mesto tokio loimo kauliuko atvirtus skaii. Paymkime Y du kartus mesto io loimo kauliuko atvirtusi skaii sum. Tegu Z du kartus mesto io loimo kauliuko atvirtusi skaii sandauga. Paymkime U du kartus mesto io loimo kauliuko pirmojo metimo rezultato ir antrojo metimo rezultato skirtum.

- 2

X=I

Y= o + (-1) Z = 0-(-1) [/ = 0 - ( - 1 )

a) Suformuluokite taisykles, apibrianias atsitiktinius dydius X, Y, Z, U. b) Raskite atsitiktini dydi X, Y, Z, U skirstinius ir pavaizduokite juos grafikai. c) Apskaiiuokite atsitiktini dydi X, Y, Z, U matematines viltis. d) Apskaiiuokite atsitiktini dydi X, Y, Z, U dispersijas. 2. Loimo ratas suskirstytas 4 sektorius, kuri kamp dydiai yra 135, 90, 67,5, 67,5. Galimi laimjim dydiai yra atitinkamai 1Lt, 2Lt, 3 Lt, 4Lt.

Tegu atsitiktinis dydis X yra iloio suma vien kart pasukus loimo rat. a) Raskite atsitiktinio dydio X skirstin. b) Apskaiiuokite tikimyb iloti ne maiau kaip 2 Lt. c) Apskaiiuokite EX, DX ir (). d) Kok peln u vien loim vidutinikai gauna loimo rato eimininkas, jei mokestis u vien loim yra 2,5 Lt?

3.

Atsitiktinio dydio X matematin viltis lygi 0,8, o jos skirstinys yra: m P(X = m) -2 0,1 1 Pl 2 P2

ia p i , p2 neinomos tikimybs. a) Apskaiiuokite tikimybes p ir P2b) Apskaiiuokite atsitiktinio dydio X dispersij ir standartin nuokryp. 4. Atsitiktinis dydis X, kurio matematin viltis lygi 1, gyja reikmes 1, 2 ir 3 su tikimybmis atitinkamai I n a , In ir In y; ia a , , yra skaiiai, sudarantys geometrin progresij. a) Raskite atsitiktinio dydio X skirstin. b) Apskaiiuokite atsitiktinio dydio X dispersij ir standartin nuokryp. Krepininkas meta tris baudos metimus. Vien metim jis pataiko su tikimybe 0,8. Tegu X pataikyt metim skaiius. Paraykite atsitiktinio dydio X skirstin. Apskaiiuokite EX, DX ir (). Simetrik monet metame 5 kartus. Tegu X atvirtusi herb skaiius. a) Paraykite atsitiktinio dydio X skirstin. b) Apskaiiuokite atsitiktinio dydio X matematin vilt ir dispersij. Petras tris kartus meta monet. Kiekvien kart monetai atvirtus herbu Petras iloia 2 Lt, o atvirtus skaiiumi praloia 1 Lt. Tegu X laimjimo dydis po trij metim. a) Paraykite atsitiktinio dydio X skirstin. b) Koks vidutinis laimjimo dydis metant monet tris kartus? Dalyvauti loterijoje tarsi mtyti monet. Dvi galimybs: sigytas bilietas laimi arba ne. inoma, kad sigijus tris bilietus, tikimyb, kad bent vienas i j laims, lygi a) Apskaiiuokite tikimyb, kad laimsite sigij vien ios loterijos biliet. b) Apskaiiuokite tikimyb, kad sigijus du ios loterijos bilietus, bus laimingas vienas i j. c) Paymkime X laiming biliet skaii, kai sigyti trys bilietai. Paraykite atsitiktinio dydio X skirstin. d) Apskaiiuokite atsitiktinio dydio X matematin vilt ir dispersij. 9. Matematikos mokytojas ino, kad Jolita, Agn, Jonas, Tomas, Juozas ir Modestas yra vienodai gerai pasireng matematikos valstybiniam egzaminui kiekvieno i j tikimyb ilaikyti egzamin lygi 0,9. Apskaiiuokite tikimyb, kad: a) visi ie mokiniai matematikos egzamino neilaikys; b) egzamin ilaikys vienas i i mokini; c) visi ie mokiniai egzamin ilaikys; d) egzamin ilaikys vienas arba daugiau i pamint moksleivi.

5.

6.

7.

8.

10.

Urnoje yra n vienod, sunumeruot skaiiais nuo 1 iki , rutuli. Atsitiktinai itraukiamas vienas rutulys, usiraomas jo numeris ir grinamas atgal urn. Po to traukiamas antras rutulys, jo numeris taip pat usiraomas. Tegu X atsitiktinis dydis, reikiantis itrauktj rutuli numer, jeigu jie vienodi, ir didesnj jeigu itraukti rutuliai su skirtingais numeriais.

@
X=I X =4 a) b) c) 1. 2. 3. Paraykite atsitiktinio dydio X skirstin. Patikrinkite, ar gautojo skirstinio tikimybi suma lygi vienetui. Apskaiiuokite atsitiktinio dydio X matematin vilt. Isprskite udavin, kai rutuli skaiius urnoje n = 3. Isprskite udavin, kai rutuli skaiius urnoje n = 4. Isprskite udavin bendruoju atveju, kai n e N, n ^ 3.

Nurodymas. Skaiiuodami atsitiktinio dydio matematin vilt, pasinaudokite formule

12 + 22 + 32 + . . . + n2

(+2+1)

11.

Eere yra trij ri uvys: kuojos, rauds ir eeriai. Kimba jos vienodai gerai. Bandymas vejyba mekere. Jis baigiasi, kai sugauname 2 uvis. Apibrkime du dydius: X = I, jei pirma pagautoji uvis yra kuoja ir X = O jeigu raud ar eerys; F = 1, jei antroji pagauta uvis yra eerys ir Y = O jeigu ne eerys. a) Sudarykite bandymo baigi aib. b) Uraykite lygybes, nurodanias, kaip X ir Y reikms priklauso nuo bandymo baigi. c) Sudarykite dydi X ir Y skirstinius. d) Sudarykite dydi poros (X, Y) skirstin. e) Ar dydiai X ir Y yra nepriklausomi? Kibire yra trys uvys: kuoja, raud ir eerys. Katinas atlieka bandym: gaudo uvis. Bandymas pasibaigia, kai jis pagauna dvi uvis. Apibrkime du dydius: X = I, jei pirma pagautoji uvis yra kuoja ir X = O jeigu raud ar eerys; Y = 1, jei antroji pagauta uvis yra eerys ir Y = O jeigu ne eerys. a) Sudarykite bandymo baigi aib. b) Uraykite lygybes, nurodanias, kaip X ir F reikms priklauso nuo bandymo baigi. c) Sudarykite dydi X ir F poros (X, F) skirstin. d) Sudarykite dydi X ir F skirstinius. e) Ar dydiai X ir F yra nepriklausomi?

12.

13.

Atsitiktini dydi poros skirstinys yra:

X Y \ -1 0 1

1 0,1 0,2 0,1

2 0,2 0,3 0,1

a) Sudarykite atsitiktini dydi X ir Y skirstinius. b) Ar dydiai X ir Y yra priklausomi? 14. Atsitiktini dydi poros skirstinys yra:

\
Y \ 0 1

-2 0,06 0,24

-1 0,06 0,24

0 0,04 0,16

1 0,04 0,16

a) Sudarykite atsitiktini dydi X ir Y skirstinius. b) Ar dydiai X ir yra priklausomi?

vairs udaviniai
15. 1 m ilgio stryp reikia padalyti 2 dalis taip, kad pirmosios dalies ilgis bt didesnis u antrosios dalies ilg ne maiau kaip 25%. Koks gali bti pirmosios dalies ilgis JC? 1 m ilgio stryp reikia padalyti 3 dalis taip, kad antrosios dalies ilgis bt lygiai 25% didesnis u pirmosios dalies ilg. Koks gali bti pirmosios dalies ilgis ir antrosios dalies ilgis y? Du moksleiviai rinko kompiuteriu kartu parayto referato tekst. Pirmasis surinko j teksto ir sugaio 2 valandas, antrasis likusi dal surinko per 3 valandas. Per kiek laiko vis tekst bt surinks kiekvienas moksleivis dirbdamas vienas? 165 knygas galima idlioti krveles po 4 knygas ir po 7 knygas. Kiek daugiausiai krveli po 4 knygas gali susidaryti? Isprskite nelygyb:
(x+2)(x2+3 Ig2(X-H)) >
n

16.

17.

18. 19.

20.

Apskaiiuokite: a) - Iog 2 Iog 2 yfX/2; b) - Iog 3 Iog 3 IfTjb.

21.

Isprskite lygt: lg(x + 1,5) = - l g x .

22.

Isprskite nelygyb: a) 21ogi(l x) < log(3x + 1);

2 2

b) Iog 2 X < log 2 (3x 1) 2.

23. 24.

Nustatykite skaiiaus s i n ( | ) c o s ( | ) enkl. Isprskite lygt: cos(x + j ) = sin(x y ) .

25. 26.

Raskite lygties cos(2x) + y/2 sin = [3; 2], skaii.

1 sprendini, priklausani intervalui

Septyni vienodi skrituliai lieia vienas kit kaip parodyta brinyje. i skrituli spinduli ilgiai lygs r. Koks turi bti juos juosianio iedo plotis I, kad iedo plotas bt lygus septyni skrituli plot sumai?

27. 28. 29.

Raskite reikinio a-(a+b)-(a+b)2

reikm, jei |3| = 3, \b\ = 4, (a, b) = 120.

Apskaiiuokite kamp tarp vektori a ir b, jei 3(1; y/b) ir b O kolinearus vektoriui m (n/3; 1). Trikampio ABC dvi virns yra takuose A(2; 1) ir (3; 1). Raskite vektoriaus AC ilg, jei takas D(4; 1) yra kratins BC vidurys.

30. 31.

Raskite vektoriaus m, kolinearaus vektoriui n(3; 4), koordinates, jei vektorius m su Ox aimi sudaro buk kamp ir |m| = 10. Duotas apskritimas, kurio centras O. Nubrtos dvi tarpusavyje statmenos stygos AB ir CD, kurios susikerta skritulio vidaus take M. rodykite, kad OM = \{OA + OB + ~ol + OD).

Patarimas.

Nubrkite du apskritimo skersmenis, atitinkamai statmenus stygoms AB ir CD.

Kartojimo udavini atsakymai

7 skyrius (98-106 psl.) 1. 2. 3. 4. a) c) a) a) a) D ( f ) = [2; 3) U (3; +oo); b) D ( f ) = (-oo; 3] U [5; +oo); D ( f ) = (-oo; +oo); d) D ( f ) = [ - 2 ; - 1 ] U [0; +oo). [0; 3]; b) [ - 1 ; 0]; c) [ - 1 ; 3]; d) [ - 1 ; 8]. 1; b) 2; c) ; d) 1. / ( J C ) = JC + 1, kai 1;

5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13.

b) f () = 1, kai 2, 3; c) f () = - 4, kai 3; d) f () = . , + 1, kai 1. a) 3, f () = 4, kai 1; b) 2, f () = + 3, kai -5; c) 12, f () = 2 + 2 + 4, kai 2; d) 27, f () = 2 + + 9, kai a) }; b) ; ) - } ; d) . a) Ne; b) taip. a) Taip; b) ne. a) Ne; b) taip; c) taip; d) taip. a) Tolydi; b) tolydi. f () = , h = (-oo; 0), I2 = (0; +oo). a)* = - l ; b ) * = l ; c ) ] f c = 0 ; d ) * > 0 . a) Trkis take = 1; 1-

b) trkis take = 0;

c) trukiai takuose = 1, = 2; 1 i i i i 0 X

d) trukiai takuose = 2, = 2.

J
14. 15. 16.
18.

1-2

r
2 2

V-

a) 2x2 - + (4JC - 1) Ax + 2 (Ax)2; b) 3x 2 + 2x + (6x + 2) Ax + 3 (Ax)2. a) 0,03; b) - 2 , 3 2 ; c) 0,52; d) 1,671. a) y padidjo nuo 2 iki 10; b) 0,0601.
a) p'(JC) = 6JC; b ) p'(x) = 4x(3x 1); c) p'(x)
3

= 10JC(1 -

x8);

19.
20.

21. 22.
23.

d) p'(x) = ( + + 1); e) p'(x) = x ( 5 x + 8); f) p'(x) = 6x 5 (4x 2 - 1). f ( x ) = |(x l)(x 2)|. a) y = 2x 4; b) y = - 1 ; c) y = - 2 x ; d) y = -Ax - 1. a) 45; b) 135; c) 0; d) 135. a) (6; - 3 ) ; b) ( - ; c) ( - ; - l ) ; d) ( ; - f ) . a) (0; 0); b) (1; 1); c) (2; - 3 ) ; d) ( - ;

24.
25. 26.

a = -1.
a i = 2, a2 = 6. a) f'(x) = 9x 8 - 7x 6 ; b) f'(x) = - - ; c) f'(x) = ^=; = x 2 ( l j i + 3); f) /'(*) = ^x2 d) f () = V2(x^2'1 + - ^ - 1 ) ; e) f'(x)

27. 28.

29. 31.
32.

a) ; b) ; c) ; d) - 1 . x = l. X1 = I x 2 = 9. f (e) < f ' ( l ) < f (). a) f(g(x)) = 2x 2 - 3, g(f(x)) b) f(g(x)) = , ^ 0, g(f(x)) c) f(g(x)) = g(f(x)) = ; d) f(g(x)) = 1 + , g(f(x))
2

= (2x - 3) 2 ; = |x|; = Ef
eoJ

33.

a) g'(x) = 3 cos sinx; b) g'(x) = d) g'() =

^ ; c) g'(x) = 3sin6x; =

e) g'() = 2xe 2 *(l + x); f) *'(*) = f f

34. 36.

a) 3 l n 3 ; b) 3; c) 2; d) 1. a) Susitiks du kartus: kai t\ = \ t2 = ; b) V 1 (I) = 8, vi(3) = 24, v2(l) = 10, v2(3) = 22.

37.
38. 40.

v(t) =

~8t

. 3,07 (dm); b) v(27) = 0,04 (dm/s).

a) R(27) = ^ =

41.

a) Didja (oo; +oo); b) didja (1; +oo), maja (oo; 1); c) didja (4; +oo), maja (oo; 4); d) didja (oo; 2) ir (2; +oo), maja (2; 2); e) didja (oo; 0) ir (2; +oo), maja (0; 2); f) didja (2; 0) ir (2; +oo), maja ( - o o ; - 2 ) ir (0; 2). a) Didja (1; 1), maja (oo; 1) ir (1; +oo); b) didja (oo; 0), maja (0; +oo); c) didja (oo; ^), maja (^; +oo); d) didja (-4=; +oo), maja

42.
43. 44.

a) a ^ ^ j ; b) a ^ ) ; = b) =0, X2 = 2; c) nra; d) = !, k e Z. a) / ( 0 ) = 0 (maksimumas), f (2) = - 4 4 (minimumas); b) / ( - 1 ) = 10 (maksimumas), / ( 3 ) = 54 (minimumas); c) f (2) = f (2) = 32 (minimumas), / ( 0 ) = 0 (maksimumas); d) ekstremum nra. a) /(1) 4 (maksimumas), / ( 1 ) = 4 (minimumas); b) ekstremum neturi; c) / ( 1 ) = 1 (maksimumas); d) / ( 1 ) = e (minimumas).

45.

46. 47.
48.

y 0.
a) E(g) = [4; +oo); b) E(g) = [ - 4 8 ; +oo); c) E(g) = ( - o o ; 0] U [4; +oo); d) E(g) = ( - o o ; 3,25]. a) D ( f ) = R; / ( - 1 , 5 ) = 0; / ( - 1 ) = 1 (maksimumas), / ( 0 ) = 0 (minimumas).

-2^-1

/
0

b) D ( f ) = R; nelygin; / ( 0 ) = f (Vb) = f (-V3) mumas), / ( 1 ) = 2 (minimumas).

= 0; / ( - 1 ) = 2 (maksi-

-V3
I

\ \
- I
0

- 2 -

Wv5 ' Vy

I
- 2

) >(/) = R, lygin; /(O) = / ( - / 2 ) = / ( V ) = 0; / ( - 1 ) = / ( 1 ) = - 1 (minimumai), / ( 0 ) = 0 (maksimumas). 1 /V2

x

-V2

I19 -1

d) D ( f ) = R, / ( - 2 ) = / ( 0 ) = 0; / ( - ) = - 1 (minimumas), take x = 0 ekstremumo nra.

- 2

- 1 I

I
0 *
:

- 2

49.

a) D ( f ) = ( - o o ; 0) U (0; +oo); nelygin; nuliu nevirsta; /(1) = 2 (maksimumas), / ( 1 ) = 2 (minimumas). 21 0

-

-2

b) D ( f ) = [0; 2]; / ( 0 ) = / ( 2 ) = ^ 2 ; / ( 1 ) = 2 (maksimumas). 21 0

) >(/) = ( - 0 0 ; 3]; /(O) = / ( 3 ) = 0, / ( 2 ) = 2 (maksimumas). r

/ /
1 0
!

2-

2 3

v *

d) D ( / ) = ; / ( 1 ) = 0; / ( 0 ) = - 1 (minimumas).

50.

a) min g(x) = 0, maxg(x) - 20; b) min g(x) = -4,

[0;4] [0;4] [-1;2]

[-1;2]

max g(x) - 4;
[-2;2]

c) min g(x)
1-1;3]

- - 1 6 , max g(x) = 11; d) min g(x) = - 4 , max g(x) = 0.

[-1:3] [-2;2]

51.

a) min g(x) = - I4, max g(x) = i4; [4; 2] [4; 2] b) min g(x) 3, max g(x) = e~ 4 .

[0; In 100]

[0; In 100]

52. 53. 54. 55. 56. 57. 58. 59. 60. 61. 62. 63. 65. 66. 67. 68. 69. 70, 71, 71. 72,

a = 7. -3. 16| + 3. <24 = 2 m, / = 1 m. 16 cm. Kas 20 min; kas 13^ min. a) (a - b)(a + b)(a2 + ab + b2)(a2 - ab + b2), b) 2b(3a2 + b2). - 9 ; 4. a) (3; 3 ) ; b) ( - 0 0 ; 1) U (2; 3) U (5; +00). a) 2; b) 1. 750 kart; ^ 0,1 mm. 10 cm; 10 cm; 15 cm. . a) 9; b) 8. 3. 40%. 4,5%. 2 % 0,2.
2 23

73. 74. 75.

0,6. . .

10 skyrius (142-146 psl.) 1. 2. 3. a) F ( x ) = x 3 - x 2 + 7; b) F ( x ) = x + l n | x | + 2 ; c) F ( x ) = ^ - i cos(2x) + 1; d) F(x) = - e " 2 * + x + o . J =

2

^ x + 2 ) 3 - 1 . + c^

a) F ( x ) = (2 + 3) 7 + C; b) F ( x ) = | ( + I) 3 + C; c) F ( x ) = - 3 ( 3 - x ) f + C ; d) F ( x ) = In | 3 x - 4 | + C; e) F ( x ) = f)
=

g)

COS(TTX)
2

+ C; h) F ( x ) = - Ctg(Trx) + C.

4.

a) f x _ x i + C; b) 2 ^ ( 1 - x ) + C; c) 2 V x ( x 2 + J x - l) + C; d) ^ + f x ? + x3 + In |x| + C; e) - 6 + -^= + 3 I n x + C, > 0; f) + i | + l n x + C, > 0 . + 2 + I e 4 - + ; b) ^ + & + ; ) - + e " ' + ; d) + g .

5. 6. 7. 8 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 21. 22. 23. 24. 25. 27. 28. 29. 30.

a)

a) j sin(2x) + ; b) | sin(4x) + ; ) cos(2x) + C; d) sin(2x) + C. a) 18 m; b) 108 m. a > 2 w 10,82(m); b) ^ ll,54(m). b) % 0,916; c) a) 3; b) 2; c) . a) 20g; b) 20; c) 2 | ; d) e) 10; f) 10; g) 4; h) 4. a) 9 ; b) ; c) 12 - 5 l n 5 ; d) ; e) ^ 5 - ; f) e + e " 1 - 2. a) l O j ; b) 36. 1,125. Vrut = , Vsuk = 3 4 1 | , Vrat > Vsuk. a) , b) , ) d) 2. 7 d. Ne. a) ( - o o ; - 7 ) U (2; +oo); b) [ - ; l) U (1; +oo). a) (0; 1); b) 30 ir 150. 22 dm. 150 cm 2 . Nurodymas. nuo staiojo Nurodymas. f. Vr^. (; ). Ri 55,8 paros; 18,6 met; | | 59,8 min.

Remkits formule (m + n)2 = (m+ r)2 + (n+ r)2, ia r atstumas kampo virns iki lietimosi tako. Papildykite brin, nubrdami skersmenis, lygiagreius stygoms.

31.

32. 33.

3 4 = 81. a) i ; b) f ; c) .

13 skyrius (178-182 psl.) 1. b) m P(X = m) m P (Y = m) m P (Z = m) m P (U = m) -2 1 6 -4

1 36

-1 1 6
-3 1 18

0 1
3 -2 5 36

1 1 6
-1 1 6

2 1 6
0 2 9 1 1 6 2 5 36 3 1 T8

4
1 36

-4 1 T?
-4 1 36

-2 1 TS
-3

-1 1 T?
-2 5 35

0 2 5 -1
1 5

1 1 18
0 2 9

2 1 18 1
1 6

4 1 18
2 5 36 3 1 T8 4 1 35

TE

c) EX = E F = E Z = EU = 0; d) DX = i f , DK = 3 , D Z = 2 , D t / - 3 .

2.

a)

m P(X = m)

1 3 8

2 1 4

3 3 16

4 3 16

3.

b) c) d) a)

0,625; EX = 2 - , DX 1,28, () 1,13; 0,31Lt. p i = 0,8, P 1 = 0,1; b) DX = 0,96, ( ) 0,98. m P(X = m) -2 1 3 1 1 5 3 1 2

b) DX = 5, () ft: 2,24. m P(X = m) 0 0,008 1 0,096 2 0,384 3 0,512

EX = 2,4, DX = 0,48, ( ) ^ 0,69.

6.

a)

m P(X = m)

1
5 35

2 5 T5

3 5 T5

4 5 32

5 1 32

32

b) EX = 2,5, DX = 1,25.

a) m P(X = m) b) 1,5. a) ; b) f ; c) m P(X = m)

-3 8
1

0 3

3
3

6
1 S

0
8 27

1
4 9

2 2 9

3 I
27

d) EX = 1, DX = ) 1( 6 ; b) 5,4 10~ 5 ; c) % 0,53; d) 1 - 10~ 6 . m

P(X = m)
1 1 9 2 1 3

3
5 9

c) 2
2. a)

m P(X = m)

1 1 16

3 T5
5

4 16
7

16

S-

3. a) m
P(X = m)
C

1 1 2

3 n2
5

n2

n 2n-\ n-2

, (W+1)(4-1) > 6n a) e\ = (; ), e2 = (k\ r), e3 = (; e), = (r; ), es = (r; r), = (r\e), e7 = (e; ), eg = (e; r), e 9 = (e; ); b) X(e4) = X(e5) = X() = X(e7) = X(e%) = X(e9) = 0, X(^ 1 ) = X(e2) = X(e3) = 1, Y (ei) = Y(e2) = Y(e4) = Y(e5) = Y(e7) = Y(e8) = 0, Y(e3) = Y(e6) = Y(e9) = 1; c) m
P ( X = m)
0 2 3 1 2 9 4 9 1 1 3

m ( = m)

0 2 3

1 1 3

d)

x r \ 0 1

0 4 9 2 9

e) nepriklausomi.

12.

a) e\ = (; ), e 2 = (\ e), 3 = (r; ), 4 = (r; e), 5 = (e; ), *>6 = (<? b) (3) = (4) = (5) = (6) = O, () = (2) = 1, IrCei) = Y (ei) = Y (e5) = Y(e6) = , Y(e2) = Y (e4) = 1;

c)
TN4 0 1

0 1 3 1 6

1 1 6 1 3

d)

m P(X - m)

0 1 2

1 1

m (Y = m)

0 1 5

1 1

e) priklausomi.

13.

a) m P(X = m) b) priklausomi. a) m P(X = m)

1 0,4

2 0,6

m ( = m)

-1 0,3

0 0,5

1 0,2

-2 0,3

-1 0,3

0 0,2

1 0,2

m ( = m)

0 0,2

1 0,8

b) nepriklausomi.

15. 16. 17. 18.

19.

f ^ < 1. O < < y = |x. 6 vai. ir 4,5 vai. 36. (-1:3). a) 39; b) 2. 0,5. a) (0; 1); b) ( ; ) .

20. 21.
22.

23. 24. 25.

26.

+.
= I + nk, k e Z. 2. r. 22. 30 arba 150. 5.

27.
28.

29. 30.

(-6; 8).

ISBN 9955-491-44-2