LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS MATEMATIKOS KATEDRA

prof. Romanas Janukeviius

TEIGINI IR PREDIKAT LOGIKOS KURSO KONSPEKTAS

(naudota ir rekomenduojama literatra [1] R. Plekaitis Logikos pagrindai, V., Tyto alba, 2009; [2] K.Bulota, P.Survila Algebra ir skaii teorija, [Mokslas, 1989], I sk. Matematins logikos ir aibi teorijos pradmenys)

Vilnius, 2012

Logikos objektas. Login samprotavimo struktra

Su logikos svoka tradicikai siejami trys pagrindiniai ios svokos aspektai: Ontologinis daikt logika, reikianti btin tikrovs objekt sry (Demokritas); Gnoseologinis painimo logika, reikianti sveik, kuriomis suvokiama esm ir tiesa, sry (Platonas); Loginis rodym ir paneigim logika, tirianti mstym jo formos poiriu (t.y. teiginius, samprotavimus ir pan.) ir teising ivad gavim grindianti vien samprotavim logine forma ir nesigilinant, ar nagrinjami teiginiai ir samprotavimai ireikia esm ir ties ar ne (Aristotelis).

Pirmieji du aspektai priskiriami filosofijai ir dialektinei logikai, o treiasis matematinei logikai. Matematins logikos pagrind vystymas tapo itin aktualus XX a. pradioje, kai buvo intensyviai nagrinjami matematins logikos pagrindai, gim aibi teorija, buvo tikslinama algoritmo svoka ir pan. Taiau matematins logikos svarba nusakoma ne vien jos taikymais matematikoje, nes logikai mstyti svarbu ne vien kiekvienoje mokslo akoje, bet ir realioje kasdienybje. tai kodl treiasis logikos svokos aspektas dar yra vadinamas iuolaikine logika. Taigi, mes nagrinsime ne tik matematins logikos pradmenis, bet ir LOGIK plaija io odio prasme:

Logika (gr. Logik) tai mokslas apie priimtinus samprotavimo bdus.

Galima sakyti, kad logika tai mokslas, tiriantis mogaus mstym. mogaus mstym savaip tiria ir kiti mokslai psichologija, filosofija, nerv sistemos fiziologija, psichiatrija ir kt. Sugebjimas mstyti viena i aistr, galinti ilgiau diuginti u visas kitas. [Bernardas o] Mstymas turi turin ir form. Mstymo turinys tai objekt, apie kuriuos mstome, vaizdai arba svokos smonje. Logika tiria ne mstymo turin, o mstymo form. Logika tiria ne tai, kas mstoma, bet tai, kaip mstoma.
Moksle ne tiek svarbu gauti nauj fakt, kiek svarbu rasti nauj bd mstyti apie juos. [V. Bragas]

Nordami suprasti, kas yra login mstymo forma, panagrinkime samprotavim:

Jei iandien vasario 10 diena, tai rytoj vasario 11 diena. iandien vasario 10 diena. Vadinasi, rytoj vasario 11 diena.

Teigin iandien vasario 10 diena paymkime raide p, o teigin rytoj vasario 11 diena paymkime raide q. Gauname toki login samprotavimo struktr:
Jei p, tai q. p yra. Vadinasi, q yra.

Panagrinkime dar vien samprotavimo pavyzd:

Jei visi mons yra mirtingi, tai graikai yra mirtingi. Visi mons yra mirtingi. Vadinasi, graikai yra mirtingi.

Teigin visi mons yra mirtingi paymkime raide p, o teigin graikai yra mirtingi paymkime raide q. Gauname toki login samprotavimo struktr:
Jei p, tai q. p yra. Vadinasi, q yra.

Taigi, ir vl gavome toki pat login samprotavimo struktr. Samprotaujant pagal i form, pasakomas koks nors teiginys (p) ir i jo iplaukiantis teiginys (q). Paskui p patvirtinamas, o tada ivadoje patvirtinamas ir q. UDUOTIS. Inagrinkite io samprotavimo login struktr:
Jei Tomas moka rus kalb, tai F. Dostojevskio roman Nusikaltimas ir bausm Tomas gali skaityti originalo kalba. Tomas moka rus kalb. Vadinasi, Tomas F. Dostojevskio roman Nusikaltimas ir bausm gali skaityti originalo kalba.

Tokio tipo login samprotavimo struktra vaidina labai svarb vaidmen logikoje. Matematinje logikoje, pavyzdiui, kur logika eina kaip sudtin formali aksiomini teorij dalis, vienintele pradine ivedimo taisykle yra laikoma btent io tipo samprotavimo ivedimo taisykl. Taigi, logikoje mstymas yra formalus, jis nepriklauso nuo turinio. Mstymo forma (dar vadinama minties logine forma) yra nustatoma naudojant formalizacijos metod, kurio esm yra ta, kad teiginiai ir kai kurie odiai yra uraomi simboliais. Ms pateiktuose samprotavimuose simboliais teiginius. Tie p ir q p ir q ymjome vairius

gali bti pavadinti loginiais kintamaisiais, kadangi duotuose

samprotavimuose j turinys yra skirtingas. 3

Gyvoje kalboje samprotavimai retai kada bna idstyti nuosekliai. Daniausiai jie bna apipinti kalbos puomenomis, terptiniais odiais. Kai kurie teiginiai nutylimi kaip savaime suprantami. Todl konkretaus samprotavimo formalizacija gali bti gana nelengvai veikiamas udavinys. Formalizacijos metodo pradininku logikoje yra laikomas Aristotelis (384 322 p.m.e). Aristotelis yra paras nemaai veikal i vairi mokslo srii; daug dmesio skyrs logikai, kuri vadino analitika. Svarbiausioji Aristotelio logikos dalis silogistika, kuri su neymiais papildymais yra isilaikiusi iki iol.

Taigi, vartojant formalizacijos metod, prastos natralios kalbos odiai ir teiginiai uraomi loginiais simboliais (didiosiomis ar maosiomis raidmis, vairiais kitais simboliais), sukuriama dirbtin kalba. Esant auktam teorinio mstymo lygiui, moksluose be dirbtini kalb apsieiti nemanoma. tai tik keli kiti dirbtini kalb pavyzdiai: matematikos formuli kalba, fizikos dsni formuls, chemini reakcij uraymai ir t.t. Dirbtin kalba paalina vairius dviprasmikumus, lengvai galinius atsirasti prastoje kalboje, ji galina ekonomikiausiai ir tiksliausiai reikti tyrim rezultatus.

Prielaida tai pradinis samprotavimo teiginys, kuriuo remiamasi darant ivad. Pavyzdiui, sudtiniame teiginyje jei namo stogas yra kiauras, tai namo vidun gali prilyti prielaida yra teiginys namo stogas yra kiauras. Samprotaujant prielaida nerodinjama, ji laikoma daugiau ar maiau pagrsta. Akivaizdu, kad samprotavimuose prielaid gali bti daugiau, kaip viena. Kai kada atskiriamos samprotavimo ir rodymo svokos. Samprotavimu vadinama tokia schema: 1 prielaida 2 prielaida 3 prielaida .................... n prielaida
Ivada

Simbolis skaitomas todl. Kartais i schema vadinama rodymu ir danai sutinkama, pavyzdiui, teism praktikoje tokia forma: 1 argumentas 2 argumentas ........................ 4

n argumentas

Tez

Pagal kok poym skiriama, kur yra samprotavimas, o kur yra rodymas? Jei norima i turim ini (prielaidos) ivesti nauj ini (ivad), tai samprotavimas. O jei inomu teiginiu (teze) norima tikinti panekov, ir tam surandami vairs tez pagrindiantys argumentai, tai rodymas. Taiau abiem atvejais turi bti prieastinis ryys tarp prielaid ir ivados, tarp argument ir tezs. Tiek ivada turi logikai sekti i prielaid, tiek tez turi bti logikai btinas argument sekmuo. Dabartiniu metu danai porose prielaidaargumentas ir ivadatez apjungtos svokos laikomos sinonimais, t.y. odiais, galiniais pakeisti vienas kit. Pastebsime, kad tokios svokos, kaip argumentas ir tez, yra atj i filosofijos, kurios dalimi visuomet buvo laikoma logika.

Logika kaip mokslas m formuotis labai seniai. Vienas i logikos krimosi etap vadinasi antikin logika. Joje daug dmesio buvo skiriama antinomij (tada vadint aporijomis) tyrimui. Antinominiu laikomas logikai nesuderinamas, prietaringas teiginys. Pavyzdiui, kai a meluoju, ir sakau, kad meluoju, tai meluoju, ar sakau ties? Prietaravimas yra tame, kad jeigu a melagis, ir sakau, kad melagis, tai a sakau ties, vadinasi, nesu melagis. O jei a nesu melagis ir sakau, kad melagis, tai meluoju ir esu melagis. Vlesniais laikais didels reikms logikos vystymuisi turjo G. Leibnico (1646 1716), D. Blio (1815 1864) ir A. De Morgano (1806 1878) darbai. Logikoje imta plaiai naudoti vairius simbolius, o ryius tarp teigini reikti formulmis. Nuo tada logik imta vadinti formalija logika. Ypating vaidmen logika vaidina matematikoje, kurioje pasiektas enklus abstrakcijos laipsnis. Teoremos rodomos grynai logini samprotavim bdu ir j teisingum garantuoja tik nepriekaitinga logika.

iame kurse dstoma logika danai vadinama simboline logika. Simboline ji vadinama todl, kad joje plaiai vartojami simboliai, kad ji sudaryta kaip simboli kalba. Simbolin logika kitaip dar vadinama matematine logika dl to, kad ia matematikos metodai perkelti logik.

Simbolin, arba matematin, logika tra skirtingi pavadinimai tos paios logikos, kuri dar kitaip gali bti pavadinta iuolaikine formalija logika.

vardijant iuolaikine, ji skiriama nuo ankstesnij antikins, vidurami, naujj ami logikos istorini pavidal. Formalus logikos pobdis reikia tai, kad ji tiria tokius mini ryi dsningumus, kurie priklauso ne nuo mstymo turinio, o nuo mstymo formos, nuo mini struktros.

1. Teigini logika
Jeigu daiktus, kuriuos tu matei vis laik, imsi irti atidiau, lyg pirm kart, trokdamas velgti visas smulkmenas, tai pasirodys, kad tu j ankiau niekada nematei. [Ch.S.Puigas]

1.1. Teiginio samprata. Elementarieji ir sudtiniai teiginiai ir j pavyzdiai

Teiginiais teigini logikoje vadinami visi sakiniai, kurie yra teisingi arba klaidingi. Pavyzdiui, sakiniai Dabar Vilniuje lyja, Visi mons yra mirtingi, Jonas eina mokykl yra teiginiai. Bna toki sakini, kurie nra teiginiai pavyzdiui, klausimai, skatinamieji sakiniai. Teiginio teisingumas ar klaidingumas vadinamas jo teisingumo reikme. Paprasiausia teigini logika yra dvireikm: joje visi teiginiai laikomi arba teisingais, arba klaidingais (tuo ji skiriasi nuo daugiareikmi logik). Teiginiai teigini logikoje ymimi lotynikomis raidmis p, q, r, ... Apibrimas. Teiginys tai toks sakinys, apie kur galima pasakyti, kad jis yra teisingas arba klaidingas.

Vadinasi, kiekvienas teiginys turi bti teisingas arba klaidingas. Teiginys negali bti vienu metu ir teisingas ir klaidingas. Klausiamieji ir skatinamieji sakiniai nra nei teisingi, nei klaidingi, todl negali bti teiginiais. Atvirkiai, tiesioginiuose sakiniuose paprastai tvirtinama, kad yra tam tikri objektai arba j nra, kad tie objektai turi arba neturi tam tikr poymi, kad yra tam tikri faktai arba j nra. Tokie sakiniai yra teisingi arba klaidingi, ir todl jie yra teiginiai.

UDUOTIS. Nusakyti kurie i sekani sakini yra teiginiai, o kurie ne. Kurie i teigini yra teisingi? Klaidingi? Beras yra medis. Dabar lyja. Tenisas yra domesnis aidimas u badminton. Ar rytoj lis? Skaiius 5 maesnis u 7. Du plius x daugiau u tris. Skaiiaus milijonasis skaitmuo po kablelio yra 5. 6

Gera mintis, nesvarbu i kur paimta, daug vertingesn u kvail savj. [F. Lanot de Vaj] Stenkis imokti k nors apie visk ir visk apie k nors. [A. Huxley]

Apibrimas. Teiginiai, kuri negalima iskaidyti sudtines dalis, kurios vl bt teiginiai, vadinami elementariaisiais teiginiais.

Teiginius galima neigti, jungti, atskirti, ivesti i kit teigini, atrasti teigini ekvivalentum. i operacij analiz ir sudaro teigini logik.

UDUOTIS KARTOJIMUI. Kurie i i sakini yra teiginiai, o kurie ne. Kodl? Kurie i teigini yra teisingi? Klaidingi? Kieme stovi autobusas Sankt Peterburgas yra Rusijos sostin. Valio! Nauj met nakt vies saul. Ar mgsti vejoti? Lidn moni daugiau nei linksm. Visi paukiai vanagai. em vienintel planeta, kurioje yra gyvyb. 2022 metais bus pasaulio pabaiga. Nemeluok!

UDUOTIS KARTOJIMUI. Ar teisingi ie matematiniai teiginiai?: 12 + (-15) > 0 -12 = (-1)2 Kiekvienas lyginis skaiius dalinasi i 2 -33 = (-3)3 x2 0 0 x=1 x + 3 4, x N

1.2. Logins operacijos su teiginiais. Teisingumo reikmi funkcija ir lentels Operatoriais teigini logikoje vadinami tam tikri teigini jungimo bdai, kuriais galima sujungti atskirus teiginius kitus, ilgesnius teiginius. Operatoriai lemia loginius teigini ryius. Teigini logikoje skiriami ei operatoriai. Jie atitinka kai kuriuos lietuvi kalbos jungtukus. Operatoriai ymimi specialiais simboliais. Visuotinai priimtos simboli sistemos ia nra egzistuoja keli ymjimo bdai. Operatoriaus pavadinimas Neigimas Konjunkcija Disjunkcija Grietoji disjunkcija Implikacija Ekvivalencija ymjimas Operatori atitinkantys lietuvi kalbos jungtukai netiesa, kad ir arba arba , arba jei , tai ... tada ir tik tada, kai

Teiginys, kuris sukonstruotas naudojant operatorius, vadinamas sudtiniu. Teiginiai be operatori, kaip jau minjome, vadinami paprastais.

Apibrimas. Sudtiniais teiginiais vadinami teiginiai, kurie gaunami i elementarij teigini, sujungiant juos loginmis jungtimis ... ir ..., ... arba ..., arba..., arba..., jeigu... , tai..., ... tada ir tik tada, kai...

Pavyzdiai: 6 dalijasi i 3 (elementarusis teiginys); 6 dalijasi i 2 (elementarusis teiginys); 6 dalijasi i 2 ir 3 (sudtinis teiginys. 6 dalijasi i 2 ir 6 dalijasi i 3); 6 dalijasi i 2 arba 3 (sudtinis teiginys. 6 dalijasi i 2 arba 6 dalijasi i 3).

Teigini logikoje sudtinio teiginio teisingumo reikm visada vienareikmikai priklauso tik nuo dviej dalyk: nuo to, kokios yra j einani paprast teigini teisingumo reikms, ir nuo to, kokiais operatoriais jie sujungti.

Nagrinsime penkias daniausiai sutinkamas logines operacijas: neigim, konjunkcij, disjunkcij, implikacij ir ekvivalencij atitinkanias logines jungtis ne..., ...ir..., ...arba..., jeigu... , tai..., ... tada ir tik tada, kai....

Logikoje neigimas ymimas tam tikru simboliu brkniu, kuris dedamas vir teiginio. Teigin paymjus raide p, jo neigimas ymimas p ir skaitoma: ne-p; netiesa, kad p; klaidinga, kad p.

Apibrimas. Teiginio p neigimu p yra vadinamas teiginys Netiesa, kad p (ne p ), kuris yra teisingas tada ir tik tada, kai p yra neteisingas.

Pavyzdys: p iandien lyja, p iandien nelyja. Loginis neigimas taip pat gali bti reikiamas odiais nra, klaidinga, kad ... ir pan. Pavyzdiui, teiginio Auditorijoje yra lenta neigimas reikiamas taip:
Auditorijoje nra lentos. Netiesa, kad auditorijoje yra lenta. Klaidinga, kad auditorijoje yra lenta.

Visi ie teiginiai lygiaveriai. prastoje kalboje neigimas gali bti reikiamas dar ir kitais odiais: be, iskyrus" ir pan. Pavyzdiui, teiginys Maryt buvo be akini" lygiavertis teiginiui Maryt nebuvo usidjusi akinius".

Centrin svoka logikoje teisingumas. Tad kyla klausimas, koks santykis tarp pradinio teiginio p ir jo neigimo p teisingumo poiriu. Tuo tikslu sudaroma teisingumo lentel:
p
auditorijoje yra lenta

p
auditorijoje nra lentos

teisinga klaidinga

klaidinga teisinga

Kur kas trumpiau loginio neigimo teisingumo lentel sudaroma taip:

p p

t k

k t

Raids t, k lentelje yra odi teisinga" ir klaidinga" santrumpos. 9

Ms kompiuteriai dirba taip vadinamos dvejetains sistemos pagrindu. Jei impulsas yra, tai kompiuterin sistema fiksuoja 1, o jei to impulso nra, tai kompiuterin sistema fiksuoja 0. Todl matematikai o j pavyzdiu ir mes vietoje odi teisinga ir klaidinga naudoja atitinkamai santrumpas teisingumo reikmes 1 ir 0. Tada loginio neigimo teisingumo reikmi lentel atrodys taip: p 1 0 p 0 1

UDUOTIS (pagal R. Plekaiio knyg Logikos pagrindai): 1. Pateikite i teigini neigimus ir nustatykite j teisingum: a) partij kova yra politin kova; b) lietuvi kalbos daiktavardiai kaitomi giminmis; c) logika tiria mogaus nuotaikas. 2. Raide p paymj teigin Prieo puolimas buvo lauktas, teigin Prieo puolimas nebuvo nelauktas uraykite loginiais simboliais ir nustatykite, kokiam teiginiui jis lygiavertis. [teiginys p lygiavertis teiginiui p]

Pereiname prie sekanios logins operacijos konjunkcijos.

Apibrimas. Dviej teigini p ir q konjunkciniu teiginiu

(arba sutrumpintai konjunkcija) p q yra vadinamas sudtinis teiginys p ir q ,

kuris yra teisingas tada ir tik tada, kai abu j sudarantys teiginiai yra teisingi.

Pavyzdiai: 2 2 = 5 ir 2 3 = 6 yra klaidingas teiginys; 2 2 = 4 ir klevas yra lapuotis

medis yra teisingas teiginys. Galimi ir kiti konjunkcijos p q ymjimai. Pavyzdiui, p q arba tiesiog pq.

Konjunkcijos teisingumo reikmi lentel yra tokia: p 1 1 0 q 1 0 1 pq 1 0 0

10

Pirmuose dviejuose stulpeliuose paymti visi galimi paprast teigini

p ir

teisingumo ir klaidingumo atvejai. Nesunku suvokti, kad j tebus tik keturi: 1) p teisingas, q teisingas; 2) p teisingas, q klaidingas; 3) p klaidingas, q teisingas; 1) p klaidingas, klaidingas. Treiajame stulpelyje paymtos atitinkamos konjunkcijos p q teisingumo reikms: 1) jei p teisingas, q teisingas, tai konjunkcija p q yra teisinga; 2) jei p teisingas, q klaidingas, tai konjunkcija p q yra klaidinga; 3) jei p klaidingas, q teisingas, tai konjunkcija p q yra klaidinga; 4) jei p klaidingas, q klaidingas, tai konjunkcija p q yra klaidinga.
q

UDUOTIS. Uraykite loginiais simboliais konjunkcin teigin Auditorijoje yra pakabinta lenta ir prie lentos stovi studentas ir nustatykite jo teisingumo reikmes ir j realizacijos atvejus.

R. Plekaitis [1] pastebi, kad prastojoje kalboje konjunkcija reikiama ne tik odiu ir. Ms natrali kalba yra turtinga. Daugeliu atvej loginiu poiriu jungiai ir lygiaveriai ie gramatiniai jungtukai: o, bet, taiau, nors. Pavyzdiui, ie teiginiai savo logine reikme yra lygiaveriai:
Petraitis dar Vilniuje ir atostogaus gimtajame kaime. Petraitis dar Vilniuje, o atostogaus gimtajame kaime. Petraitis dar Vilniuje, bet atostogaus gimtajame kaime. Petraitis dar Vilniuje, taiau atostogaus gimtajame kaime. Petraitis dar Vilniuje, nors atostogaus gimtajame kaime.

Visi ie teiginiai teisingi tik tada, kai teisingi juos sudarantys paprasti teiginiai, todl ie penki teiginiai yra logine prasme lygiaveriai.

Dabar panagrinsime sekani login operacij disjunkcij. Apibrimas. Dviej teigini p ir q disjunkcija p q yra vadinamas sudtinis teiginys p arba q , kuris yra klaidingas tada ir tik tada, kai abu j sudarantys teiginiai yra klaidingi.

Pavyzdiai: 2 2 = 5 arba 2 3 = 6 yra teisingas teiginys. 2 2 = 5 arba klevas

spygliuotis medis yra klaidingas teiginys.

11

Disjunkcijos teisingumo reikmi lentel yra tokia:

p q pq

1 1 0 0

1 0 1 0

1 1 1 0

Pirmuose dviejuose stulpeliuose, kaip ir konjunkcijos teisingumo reikmi lentels atveju, paymti visi galimi paprast teigini
p ir q teisingumo ir klaidingumo atvejai. q teisingas; 2) p teisingas, q

Nesunku suvokti, kad j tebus tik keturi: 1) p teisingas,

klaidingas; 3) p klaidingas, q teisingas; 1) p klaidingas, q klaidingas. Treiajame stulpelyje paymtos atitinkamos disjunkcijos p q teisingumo reikms: 1) jei p teisingas, q teisingas, tai disjunkcija p q yra teisinga; 2) jei p teisingas, q klaidingas, tai disjunkcija p q yra teisinga; 3) jei p klaidingas, q teisingas, tai disjunkcija p q yra teisinga; 4) jei p klaidingas, q klaidingas, tai disjunkcija p q yra klaidinga. UDUOTIS. Uraykite loginiais simboliais disjunkcin teigin Auditorijoje yra pakabinta lenta arba prie lentos stovi studentas ir nustatykite jo teisingumo reikmes ir j realizacijos atvejus. Kai kada jungt ... arba ... patogu nagrinti dviem aspektais, suteikiant jai dvi reikmes grietj ir silpnj. Priklausomai nuo to skiriamos dvi disjunkcijos rys - grietoji disjunkcija ir silpnoji disjunkcija. Pirmuoju atveju jungtis ... arba ... suprantama arba ..., arba ... prasme, t.y. grietojoje disjunkcijoje i keli galim atvej vykdomu laikomas tik vienas. Antruoju atveju jungtis ... arba ... suprantama aukiau pateikto rminto apibrimo prasme, bet, siekiant ivengti painiavos, prie termino disjunkcija aukiau inagrinta prasme pridedamas odelis silpnoji. Taigi, terminas silpnoji disjunkcija suprantamas pateikto rminto apibrimo prasme.
Grietoji disjunkcija ymima simboliu . Grietosios disjunkcijos teisingumo reikmi

lentel yra tokia:

p q

pq

1 1

1 0

0 1

12

0 0

1 0

1 0

I lentels matome, kad grietoji disjunkcija teisinga tada ir tik tada, kai teisingas tik vienas jos narys. Pavyzdiai: Arba 2 2 = 5 , arba 2 3 = 6 yra teisingas teiginys. Arba 2 2 = 4 , arba
klevas lapuotis medis yra klaidingas teiginys. R. Plekaitis [1] pateikia tok pavyzd. Tarkime, kad metame vir monet ir sakome:

Ikris herbas arba skaiius. iai disjunkcijai sudarysime teisingumo lentel: p

q ikris skaiius
teisinga klaidinga teisinga klaidinga

pq ikris herbas arba ikris skaiius

klaidinga teisinga teisinga klaidinga

ikris herbas
teisinga teisinga klaidinga klaidinga

Herbas ir skaiius abu i karto ikristi negali (reikm klaidinga paskutinio stulpelio antroje eilutje). Gali bti taip, kad ikrinta herbas, o skaiius neikrinta (reikm teisinga paskutinio stulpelio treioje eilutje). Gali bti taip, kad herbas neikrinta, o skaiius ikrinta (reikm teisinga paskutinio stulpelio ketvirtoje eilutje). Galiausiai negali bti taip, kad neikrinta nei herbas, nei skaiius (reikm klaidinga penktoje eilutje). Teiginys U egzamin galima gauti arba vertinim puikiai, arba labai gerai, arba gerai, arba vidutinikai, arba patenkinamai, arba silpnai, arba nepatenkinamai taip pat yra grietosios disjunkcijos pavyzdys, nes teisingas tik vienas i ivardyt vertinim. Tuo tarpu silpnojoje disjunkcijoje i keli galim atveju vykdomu laikomas bent vienas,

taiau numatoma, kad gali bti vykdomi ir kiti atvejai.

R. Plekaitis [1] pateikia sekant pavyzd ir apibendrinimus. Tarkime, kad laikratyje ispausdintas tokio turinio skelbimas: Firmai reikalinga sekretor, kalbanti anglikai arba vokikai. Pairkime, kokie asmenys atitiks iame teiginyje isakyt reikalavim. Jei kandidat kalbs anglikai ir vokikai, tai ji geriausiai atitiks reikalavim. Jei ji kalba anglikai, o vokikai nekalba, ji taip pat atitiks skelbime nurodyta slyg (reikm teisinga antroje eilutje). Jei kandidat anglikai nekalba, o kalba vokikai, ji irgi atitiks slyg. O jei ji nekalba nei anglikai, nei vokikai, tai skelbimo nurodytos slygos neatitiks. Taigi, silpnosios disjunkcijos taisykl: silpnoji disjunkcija klaidinga tada ir tik tada, kai

klaidingi visi jos nariai. 13

Samprotavimuose svarbu skirti grietj ir silpnj disjunkcij. Teigin Nusikaltim padar asmuo A arba asmuo B galima suprasti dvejopai - priklausomai nuo to, koki reikm priskirsime jungiai arba. Jei jungt arba suprasime grietja reikme, tai duotj teigin turime suprasti taip, kad nusikaltim padar tik vienas kuris nors asmuo tik A arba tik B. Jungiai arba priskyr silpnj reikm, duotj teigin turime suprasti taip, kad nusikaltim padar arba asmuo A, arba asmuo B, arba jie abu. Silpnoji disjunkcija yra bendresnio, abstraktesnio pobdio negu grietoji disjunkcija. Todl loginse iraikose vartojama silpnoji disjunkcija, nes logikai rpi sukurti abstrakius alfabetus, tinkamus vartoti vairiuose moksluose.

UDUOTIS (pagal R. Plekait [1]). 1. Nustatykite, kuriuose i pateikiam teigini jungtis arba pavartota grietja reikme ir kuriuose silpnja reikme: a) i byla civilin arba baudiamoji; [grietoji reikm] b) ar vjuis pt, ar giru , ar lendrul sibavo; [silpnoji reikm] c) ar kur maras nugalabys, arba altis sustingdys, arba sargas koks suglebs kakton buom suvarys. (A. Pukinas) [grietoji reikm]

2. Buvo sulaikyti trys asmenys, tariant juos padarius mogudyst. Buvo aiku, kad nusikaltlis tik vienas kuris nors i j trij. Per parengtin tardym iaikjo, kad vienas sulaikytj vis gerbiamas miesto pilietis, kitas inomas apgavikas, o treias neymus miesto pilietis. J pavards: Braunas, Donsas ir Smitas. Kiekvienas apklaustj dav parodymus. Braunas: A to nepadariau. Donsas to nepadar. Donsas: Braunas to nepadar. Tai padar Smitas. Smitas: A to nepadariau. Tai padar Braunas. Toliau tiriant byl iaikjo, kad vis gerbiamo pilieio abu parodymai teisingi, apgavikas abu kartus sumelavo, o neymusis pilietis vien kart sumelavo, o kit kart pasak ties. Nustatykite vis gerbiamo pilieio, apgaviko ir neymaus pilieio pavardes ir pasakykite, kuris i j udikas. [Tarkime, kad nusikaltim padar Braunas. Tada pirmas Brauno parodymas klaidingas, o antras teisingas. Donsas sumelavo abu kartus, o Smitas abu kartus pasak ties. Tai atitinka slyg. Tarus, kad nusikaltim padar Donsas, ieina, kad visi trys vien kart sak ties, o antr kart melavo. Tai neatitinka slygos. Neatitinka slygos ir prielaida, kad nusikaltim padar Smitas. Nustaius, kad kaltas Braunas, paaikja, kad jis neymusis pilietis, Donsas apgavikas, Smitas vis gerbiamas miesto pilietis.] 14

Pereiname prie sekanios logins operacijos implikacijos nagrinjimo. Apibrimas. Dviej teigini p ir q implikacija p q yra vadinamas sudtinis teiginys jeigu p , tai q , kuris yra klaidingas tada ir tik tada, kai p yra teisingas, o q klaidingas.

Pavyzdys: Jei 2 2 = 5 , tai klevas lapuotis medis yra teisingas teiginys. Teiginys Jei
klevas lapuotis medis, tai 2 2 = 5 yra klaidingas teiginys.

Teiginys Jei iandien vasario 10 diena, tai rytoj vasario 11 yra implikacija, sudaryta i dviej paprast teigini: iandien vasario 10 (p), rytoj vasario 11 (q). Turime: jei p, tai q. Pirmasis implikacijos narys p vadinamas antecedentu, arba prielaida, o antrasis narys q

konsekventu, arba ivada. Implikacij ymsime enklu .

Iraika p q skaitoma dvejopai: 1) jei p, tai q; 2) i p seka q. Tad implikacijos prasm yra ta, kad i prielaidos (antecedento) seka ivada (konsekventas).

Toliau, nagrindami implikacijas, vadovausims R. Plekaiio knyga [1].

prastoje nekamojoje kalboje implikacija reikiama vairiais odiais. Jungties jei...,

tai... teiginyje gali kartais ir nebti, taiau teiginys turi implikacijos prasm, pvz.: K pasjai, t ir pjausi, Dsi grd prie grdo pripilsi aruod. Jungtimi jei..., tai... ie teiginiai reikiami taip: Jei t pasjai, tai t ir pjausi. Jei dsi grd prie grdo, tai pripilsi aruod. Implikacijos yra ir, pavyzdiui, ie teiginiai: Kai mogus visas atsiduoda melui, j apleidia protas ir talentas" (V. Bielinskis). Norint atlikti didelius darbus, reikia bti

kvptiems" (C. Saint Simonas). Implikacij danai ireikia ir odiai taigi, vadinasi ir
pan. Jungtis jei..., tai... sudtingiausia i vis logini jungi. Teiginio ivedimas i kito teiginio yra sudtingiausia login veiksena. Pasaulio objekt ir j poymi begalin vairov negalina samprotavimus apie pasaul apimti vienintele logine seka. Apvelgsime svarbiausias implikacijas.

Kauzalin implikacija ireikia prieastin ry tarp reikini. Teiginyje Jei trintis didja,
tai kno judjimo greitis maja jungtis jei..., tai... turi kauzalins implikacijos reikm: i p prieastingai seka q.

Grietoji implikacija ireikia btin ry tarp reikini. Prieastiniai ryiai taip pat
btini, taiau ne visi btini ryiai yra prieastiniai. Teiginyje Jei skaiius dalijasi i 4, tai jis dalijasi ir i 2 jungtis jei..., tai... turi grietosios implikacijos reikm: i p btinai seka q.

Formalioji implikacija ireikia ry tarp objekto ir jo poymio. Teiginyje Jei x yra

mogus, tai x mstanti btyb pasakoma, kad jei kas nors turi poym bti mogumi, tai

15

jis turi poym bti mstania btybe. iame teiginyje jungtis jei..., tai... turi formaliosios implikacijos reikm. Materialioji implikacija yra pati bendriausia, pagrindin implikacijos ris.

Materialiojoje implikacijoje neatsivelgiama nei prieastinius, nei btinus ar kokius nors kitus ryius. Materialiojoje implikacijoje abstrahuojamasi nuo vis prasmini ryi ir atsivelgiama tik vien faktori teigini teisingum ir klaidingum. Formul p q yra materialiosios implikacijos simbolinis uraymas. J ir vartosime loginse iraikose ir, uuot sak materialioji implikacija, sakysime tiesiog implikacija. Implikacijos teisingumo reikmi lentel yra tokia:
p q pq

1 1 0 0

1 0 1 0

1 0 1 1

Panagrinsime i lentel detaliau. Antra eilut: i teisingo antecedento p seka teisingas konsekventas q, implikacija p q teisinga. Taip ir bna samprotavimuose: kai turime teising prielaid teigin p ir i jos ivedame teising ivad teigin q, tai reikia, kad ms samprotavimo bdas teisingas. Treia eilut: i teisingo antecedento prielaidos p seka klaidingas konsekventas ivada q, tai implikacija p q yra klaidinga. Jei kas nors i teisingo teiginio iveda klaiding teigin, tai jam nurodoma, kad jo samprotavimo bdas klaidingas. I teisingo teiginio negali sekti klaidingas teiginys. Jei i teising teigini bt galima logikai ivesti klaidingus teiginius, tai mes vieni kit nesuprastume. Ketvirta eilut: i klaidingos prielaidos p seka teisinga ivada q, implikacija p q teisinga. is implikacijos atvejis pradedantiesiems danai atrodo netikimas. Argi galima i klaidingo teiginio logikai ivesti teising teigin? Pasirodo, galima. Logika eina ivien su sveiku protu, taiau ji eina toliau u sveik prot. I klaidingo antecedento Vilniaus universitetas buvo kurtas X amiuje (iame amiuje universitet apskritai nebuvo) seka teisingas konsekventas Vilniaus universitetas nebuvo kurtas IX amiuje. I klaidingos prielaidos M. K. iurlionis sukr oper Faustas seka teisingas teiginys M. K. iurlionis buvo talentingas kompozitorius. Sukurti i oper tegaljo talentingas kompozitorius, tad visa implikacija Jei iurlionis sukr oper Faustas, tai iurlionis buvo talentingas kompozitorius teisinga.

16

Penkta paskutinioji eilut: i klaidingos prielaidos p seka klaidinga ivada q, implikacija p q teisinga. is atvejis pradedantiesiems taip pat danai kelia abejoni. Tuo tarpu dalykas ia visai paprastas. Kai i klaidingo teiginio p ivedame klaiding teigin q, tai ar gerai (teisingai) samprotaujame, ar ne? inoma, kad gerai (teisingai) . I klaiding teigini turi sekti klaidingi teiginiai. Jei mogus laikosi klaiding sitikinim, tai jie j turi nuvesti kitas klaidas . O dabar ia tema i klaidingos prielaidos p seka klaidinga ivada q

panagrinkime pavyzd. Tegul turime samprotavim:

Akmuo maistingas. Duona ikepta i akmens. Vadinasi, duona maistinga.

Nors iame samprotavime prielaidos Akmuo maistingas ir Duona ikepta i akmens klaidingos, ivada Duona maistinga teisinga, ir ji ivesta visikai logikai . Panaiai i klaiding prielaid
Mes negyvename Lietuvoje. Lietuva - didiausia Europos valstyb.

seka teisinga ivada Mes negyvename didiausioje Europos valstybje. Tad i klaiding teigini galima ivesti teisingus teiginius, ir iuo atveju implikacija turi bti laikoma teisinga. inoma, teising teigini ivedimas i klaiding teigini yra ne dsningas, bet atsitiktinis reikinys. Todl logika negali nurodyti, kada i klaiding teigini gausime teisingus teiginius.

Trumpiau implikacijos teisingumo reikmi lentel galima nusakyti taip:

i teisingo seka teisingas - implikacija teisinga; i teisingo seka klaidingas - implikacija klaidinga; i klaidingo seka teisingas - implikacija teisinga; i klaidingo seka klaidingas - implikacija teisinga.

Implikacijos taisykl:
implikacija klaidinga tada ir tik tada, kai i teisingos prielaidos seka klaidinga ivada.

Pereiname prie paskutiniojo ms teigini logikos kurso operatoriaus ekvivalencijos nagrinjimo.

17

Apibrimas. Dviej teigini p ir q ekvivalencija p q yra vadinamas sudtinis teiginys p tada ir tik tada, kai q , kuris yra teisingas tada ir tik tada, kai p ir q teisingumo reikms sutampa, ir klaidingas, kai jos skiriasi.

Pavyzdiai: Teiginys 35 yra sveikojo skaiiaus kvadratas tada ir tik tada kai 10 dalijasi i 7 yra teisingas. Teiginys Klevas yra lapuotis medis tada ir tik tada, kai 2 2 = 5 yra klaidingas teiginys.

Teiginys iandien yra vasario 10 diena tada ir tik tada, jei rytoj yra vasario 11 yra ekvivalencija, sudaryta i dviej paprast teigini: iandien vasario 10 (p), rytoj vasario 11 (q). Turime: p tada ir tik tada, kai q. Ekvivalencij ymsime enklu . Iraika p q skaitoma dvejopai: 1) p tada ir tik tada, kai q; 2) p ekvivalentus q. Dar mes vietoj termino ekvivalentus vartojome termin lygiavertus. Kai kurie autoriai pavyzdiui, R. Plekaitis [1] ekvivalencijai ymti naudoja enkl

, o iraik p q skaito taip: jei ir tik jei p, tai q. Galimi ir kiti ymjimai pavyzdiui, .
Ekvivalencijos teisingumo reikmi lentel yra tokia:
p q pq

1 1 0 0

1 0 1 0

1 0 0 1

Panagrinsime i lentel detaliau. Antra eilut: p teisingas, q teisingas. Teiginys Teisingumas ekvivalentus teisingumui teisingas. Treia eilut: p teisingas, q klaidingas. Teiginys Teisingumas ekvivalentus klaidingumui klaidingas. Ketvirta eilut: p klaidingas, q teisingas. Teiginys Klaidingumas ekvivalentus teisingumui klaidingas. Ir, pagaliau, paskutin eilut: p klaidingas, q klaidingas. Teiginys Klaidingumas ekvivalentus klaidingumui teisingas. Ekvivalencijos taisykl:
du teiginiai yra logikai ekvivalents, jei j teisingumo reikms vienodos (abu teisingi arba abu klaidingi).

18

Teigin Vaik maitinu tada ir tik tada, kai jis yra alkanas patikrinkime teisingumo reikmi lentele, nustatydami, kada paad pamaitinti vaik tik tada, kai jis yra alkanas itessime ir kada neitessime. Antra eilut: p teisingas (vaik maitinu), q teisingas (jis yra alkanas). Teiginys Vaik maitinu tada ir tik tada, kai jis yra alkanas teisingas, paadas itestas. Treia eilut: p teisingas (vaik maitinu), q klaidingas (jis nra alkanas). Paadas neitestas, nes pasiadjome pamaitinti vaik tik tuo atveju, kai jis alkanas. Ketvirta eilut: p klaidingas (vaik nepamaitinau), q teisingas (jis yra alkanas). Paadas neitestas, nes pasiadjome pamaitinti j tuo atveju, kai jis alkanas. Penkta paskutin eilut: p klaidingas (vaik nepamaitinau), q klaidingas (jis nra alkanas). Paadas itestas. Ms pasirinktas ekvivalencijos enklas yra tartum dviej implikacijos enkl enklo ir enklo sintez, nes galima rodyti, kad

Login ekvivalencija tai implikacija abiem kryptim:

( p q ) ( ( p q) (q p) )
Skaitome: teiginys p tada ir tik tada, kai q ekvivalentus teiginiui I p seka q ir i q seka p. Pavyzdiui, teiginys Gaminys atitinka pasaulinius standartus tada ir tik tada, kai jis yra auktos kokybs gaminys yra implikacija abiem kryptim: Jei gaminys atitinka pasaulinius standartus, tai jis yra auktos kokybs gaminys, ir jei gaminys yra auktos kokybs, tai jis atitinka pasaulinius standartus.

Teigini logikoje ypatingas vaidmuo tenka taip vadinamai teisingumo reikmi funkcijai, kitaip tariant indikatoriui, kuris lygus 1, jei nagrinjamasis teiginys yra teisingas, ir lygus 0, jei is teiginys yra klaidingas: Apibrimas. Teigini aibje apibrt funkcij ( p ) vadinsime teisingumo reikmi funkcija,
jei ( p ) = 1 , kai teiginys p yra teisingas ir ( p ) = 0 kai teiginys p yra klaidingas.

Pavyzdiai. Tegu p yra teiginys Skaiius yra maesnis u 3. I mokyklinio kurso inome, kad iracionalusis skaiius tai apskritimo ilgio ir skersmens santykis, kuris yra matematin konstanta, plaiai naudojama matematikoje ir fizikoje, ir 3,14 , o jei tiksliau, tai (r. http://lt.wikipedia.org/wiki/Pi)

19

 3,141592 653 589 793 238 462 643 383 279 502 884197169 399 375105 820 974 944 592 3... Todl iuo atveju ( p ) = 0 . Taiau jei raide q paymsime teigin sakinys Skaiius yra maesnis u 3 yra teiginys, tai nesunku pastebti, kad (q ) = 1 .

Inagrinj penkias pagrindines logines jungtis neigim, konjunkcij, disjunkcij, implikacij ir ekvivalencij sudarysime bendr j teisingumo reikmi lentel:
pq pq
pq pq

1 1 0 0

1 0 1 0

0 0 1 1

1 0 0 0

1 1 1 0

1 0 1 1

1 0 0 1

i teisingumo reikmi lentel logikos kurse yra taip pat svarbi, kaip mokykloje yra svarbi daugybos lentel. Neinant i teisingumo reikmi, nemanoma toliau studijuoti logikos kurso.

UDUOTIS KARTOJIMUI 1. Suformuluoti ir urayti konjunkcijos ar disjunkcijos formoje sekani teigini teisingumo slygas (a ir b yra reals skaiiai): 1. ab = 0; (sprendimas: ( a = 0 ) ( b = 0 ) ); 2. ab 0; 3. a / b 0; 4. a / b = 0; 5. 6. 7.

a = 7; a > 7; a < 7;

8. a 2 + b 2 = 0; 9. a 2 + b 2 0.

UDUOTIS KARTOJIMUI 2. Nustatykite teisingumo reikmes sekani sudtini teigini: 1. Jei 15 dalosi i 5, tai 15 dalosi i 3;

20

2. Jei 13 dalosi i 5, tai 13 dalosi i 3; 3. Jei 12 dalosi i 5, tai 12 dalosi i 3; 4. Jei 10 dalosi i 5, tai 10 dalosi i 3; 5. 15 dalosi i 5 tada ir tik tada, kai 15 dalosi i 3; 6. 13 dalosi i 5 tada ir tik tada, kai 13 dalosi i 3; 7. 15 dalosi i 5 tada ir tik tada, kai 15 dalosi i 4; 8. 15 dalosi i 2 tada ir tik tada, kai 15 dalosi i 3.

21

1.3. Logins formos ir j ekvivalentumas

1.2 skyrelyje matme, kad sudtiniai teiginiai gaunami i elementarij, sujungiant juos loginmis jungtimis. Kadangi sudtinio teiginio teisingumas priklauso nuo j sudarani paprast teigini teisingumo reikmi, tai inant paprast teigini p, q, r, s, t, ... teisingumo reikmes, lengvai galima nustatyti viso sudtinio teiginio teisingumo reikm. Taikomos neigimo, konjunkcijos, disjunkcijos, implikacijos, ekvivalencijos taisykls. Inagrinsime pavyzd. Tarkime, kad teiginyje p q r teiginys p yra teisingas, t.y.
( p ) = 1 , q klaidingas, t.y. (q ) = 0 , ir r teisingas, t.y. (r ) = 1 . Tai inant, lengva nustatyti viso sudtinio teiginio p q r teisingumo reikm ( p q r ) . I ties, pirmiausia inagrinj teigini p, q ir r ivardytas teisingumo reikmes, gauname:
Jei (p yra teisingas ir q yra klaidingas), tai r yra teisingas.

Atliekame veiksm, nurodyt skliaustuose. is veiksmas tai konjunkcija, kurios rezultatas, akivaizdu, klaidingas. Tai ir uraome, aikumo dlei palikdami skliaustus:
Jei (

p q yra klaidinga), tai r teisingas; p q r yra teisinga,

vadinasi,

nes kai i klaidingo teiginio seka teisingas teiginys, tai implikacija teisinga. Tad pagal turimas teisingumo reikmes sudtinis teiginys p q r yra teisingas, todl ( p q r ) = 1 . Taiau piln vaizd apie sudtin teigin p q r tursime tik i jo teisingumo reikmi lentels:
p q r pq pq r

1 1 1 1 0 0 0 0

1 1 0 0 1 1 0 0

1 0 1 0 1 0 1 0

1 1 0 0 0 0 0 0

1 0 1 1 1 1 1 1

Toliau mums yra naudingi keli nauji apibrimai.

Apibrimas. Sudtiniai teiginiai p , p q , p q , p q , p q dar yra vadinami

pagrindinmis loginmis formomis. pagrindines logines formas vietoj raidi vl raius

elementariuosius ar sudtinius teiginius gausime naujus teiginius, kurie yra vadinami

22

loginmis formomis.

Pavyzdys: ( p q ) r , ( p q ) r , p q r , p q yra logins formos.

Logines formas ymsime panaiai kaip funkcijas. Pavyzdys: ( p, q, r ) = ( p q ) r , ( p, q, r ) = ( p q ) r .

Apibrimas. Logins formos ( p1 ,..., p k ) ir ( p1 ,..., p k ) , kuri teisingumo reikmi

lentels sutampa, vadinamos logikai ekvivaleniomis.

ymjimas: ( p1 ,..., p k ) ( p1 ,..., p k ) , jei j teisingumo reikmi lentels sutampa.

Taigi, tuo atveju, kai norsime pabrti, kad ekvivalencija ( p1 ,..., pk ) ( p1 ,..., pk ) yra teisinga visoms kintamj p1 ,..., pk reikmms, tai ymsime ( p1 ,..., p k ) ( p1 ,..., p k ) .

Apibrimas. Login forma, kurios teisingumo reikms lygios 1 imant bet kurias jos
kintamj teisingumo reikmes, vadinama tautologija ir ymima I .

Pavyzdys: p p I .

Apibrimas. Login forma, kurios teisingumo reikms lygios 0 imant bet kurias jos
kintamj teisingumo reikmes, vadinama tapaiai neteisinga arba loginiu nuliu ir ymima O.

Pavyzdys: p p O . Pastebsime, kad login forma p p gyja tik klaidingas teisingumo reikmes, tuo tarpu login forma p p O gyja tik teisingas teisingumo reikmes.

Apibrimas. Kiekvien tautologij vadiname logikos dsniu.

Pavyzdiuose pateikta p p I tautologija vadinama negalimo treiojo dsniu, o

p p O prietaravimo dsniu.

23

iuos ir kitus logikos dsnius detaliau panagrinsime sekaniame skyrelyje.

1.4. Pagrindiniai logikos dsniai

PRIETARAVIMO DSNIS. is dsnis laikomas vienu svarbesni logikos dsni. Jis, kaip jau matme, uraomas formule
p p O.

Tokia forma prietaravimo dsnis uraomas, pavyzdiui, vadovlyje [2]. Kai kurie autoriai (pavyzdiui, R. Plekaitis [1]) dsn urao tokia forma:
p p,

kuri skaitoma taip: netiesa, kad teiginys p ir jo neigimas ne-p yra kartu teisingi. Prietaravimo dsnis dar ir taip nusakomas: teiginys negali bti kartu ir teisingas, ir klaidingas. Login form p p sudaro teiginys p, jo neigimas p , teigini p ir p konjunkcija, ios konjunkcijos neigimas. Login form p p pradedame skaityti nuo ilgojo brknio,

reikianio p p neigim: netiesa, kad teiginys p ir jo neigimas ne-p yra kartu teisingi. Kadangi login forma p p yra logikos dsnis, tai kintamj p pakeit kokiu nors konkreiu teiginiu visuomet gausime ties. Pakeit p, pavyzdiui, teiginiu Vardenis Pavardenis paeid statym, login form p p skaitome taip: netiesa, kad teiginys Vardenis Pavardenis paeid statym ir jo neigimas Vardenis Pavardenis nepaeid statym yra kartu teisingi. Kiekvienam aiku, kad negali bti taip, jog koks nors asmuo paeist statym ir tuo paiu metu jo nepaeist, nes negalima statym truput paeisti (kaip sako kai kurie politikai). Patikrinti, ar tikrai login forma p p teisingumo reikmi lentel: p 1 0 p 0 1 p p 0 0 p p 1 1 yra logikos dsnis, galima sudarant jos

Pirmame teisingumo reikmi lentels stulpelyje paymta, kad teiginys p gali bti teisingas arba klaidingas. Antrame stulpelyje nustatoma p reikm: jei p teisingas, tai p klaidingas, jei p klaidingas, tai p teisingas. Treiame stulpelyje nustatoma konjunkcijos p p teisingumo reikm. inome, kad konjunkcija teisinga tik tada, kai teisingi visi jos nariai. Antroje lentels eilutje p teisingas, bet p klaidingas, tad konjunkcija p p klaidinga. 24

Treioje eilutje p klaidingas, p teisingas, tad ir konjunkcija p p taip pat klaidinga. Paskutiniame lentels stulpelyje nustatoma p p teisingumo reikm loginio neigimo taisykls pagrindu. Kadangi p p yra logins formos p p neigimas, tai kai login forma
p p klaidinga, jos neigimas teisingas. Neigiant tai, kas klaidinga (treio stulpelio antra ir

treia eiluts), gauname reikm teisinga (ketvirto stulpelio antra ir treia eiluts). Taigi iraika p p yra visuomet teisingas teiginys, t.y. p p yra tautologija, o tuo paiu ir logikos dsnis. Analogikai tikrinama, kad ir kita prietaravimo dsnio iraika p p O yra logikos dsnis:
p p p p O p p O

1 0

0 1

0 0

0 0

1 1

Atkreipkime dmes tai, kad iraika p p yra visuomet klaidinga, todl teiginiai p ir
p vadinami prietaraujaniais vienas kitam. Du teiginiai vienas kitam prietarauja, jei nra

teiginio, kuris patvirtint juos abu. Logikoje nra teiginio, kuris patvirtint ir p, ir ne-p.

Prietaravimo dsnis draudia apie objekt mstyti prietaringai, jis nurodo, kad negalima suderinti teiginio ir to paties teiginio neigimo. Pagal dsn, negalima laikyti kartu teisingais t teigini, kuri vienas k nors teigia apie objekt, o antras t pat neigia. Prietaravimo dsnis yra vienas pagrindini logikos dsni, kuriuo mes nuolat vadovaujams samprotaudami. Kai teismas skelbia nuosprend, teisiamasis, padars nusikaltim, niekuomet negali bti pripaintas kaltu ir drauge nekaltu.

R. Plekaitis [1] paymi, kad taikant teiginiams p ir p prietaravimo dsn, iuos teiginius reikia vartoti vienu ir tuo paiu poiriu, viena ir ta paia prasme. Jei teigin p vartosime vienu poiriu, o jo neigim p kitu poiriu, tai prietaravimo dsnis toki teigini atvilgiu negalios. Pavyzdiui, pagal prietaravimo dsn negali bti laikomi kartu teisingi teiginiai A esu auditorijoje ir A nesu auditorijoje. Jei kas nors sako, kad vis dlto galima bti auditorijoje (pvz., sdti auditorijos suole) ir kartu joje nebti (pvz., mintyse persikelti praeit), tai aiku, kad ia teiginiai A esu auditorijoje ir A nesu auditorijoje vartojami skirtingomis prasmmis. Logika reikalauja, kad samprotaujant vienas ir tas pats teiginys bt vartojamas viena ir ta paia prasme. reikalavim visuomet reikia prisiminti diskusijose, sekti, ar oponentas vartoja teiginius ta paia prasme. 25

UDUOTIS (pagal R. Plekait [1]). 1. Koki klaid atskleidia Sobakeviius iikovo samprotavime: Js, rodos, esate gan protingas mogus, turite mokslo ini. Juk dalykas, kur js parduodate tiesiog tuias burbulas! Ko jis vertas? Kam reikalingas? Na, js perkate, tai, vadinasi, jums reikalingas. iikovas prikando lp ir nesusigrieb, k atsakyti. (A. Gogolis) [iikovas nesilaiko prietaravimo dsnio, nes sako vien, o daro prieingai] 2. Senovs graik filosofijos krypties skepticizmo alininkai tvirtino, kad pasaulis nepainus, kad joks teiginys logikai nra stipresnis arba teisingesnis u jam prietaraujant teigin, kad kiekvienas teiginys ne daugiau tikras negu jam prietaraujantis teiginys. Teigin ir jo prietaravim skeptikai paskelb lygiaveriais. Skeptik mokyklos krjas Pironas kart supyko ant savo virjo u neskaniai pagamintus pietus. Ar pagal skepticizmo principus Pironas turjo teis ant virjo supykti? [ne, nes skepticizmo atskaitos sistemoje teiginiai piets yra neskaniai pagaminti ir piets yra skaniai pagaminti yra lygiaveriai]

NEGALIMO TREIOJO DSNIS. is dsnis uraomas formule

p p I .

Tokia forma negalimo treio dsnis uraomas, pavyzdiui, vadovlyje [2]. Kai kurie autoriai (pavyzdiui, R. Plekaitis [1]) dsn urao tokia forma:
p p,

kuri skaitoma taip: teiginys p teisingas arba jo neigimas ne-p teisingas treios galimybs nra. Negalimo treiojo dsnis dar ir taip nusakomas: kiekvienas teiginys yra teisingas arba klaidingas treios galimybs nra. Negalimo treiojo dsnis danai formuluojamas lotyn kalbos posakiu
tertium non datur (treios galimybs nra).

Kadangi login forma p p yra logikos dsnis, tai kintamj p pakeitus kokiu nors konkreiu teiginiu, visuomet gausime ties. Pavyzdiui, kintamj p pakeitus teiginiu Konstitucija buvo paeista, login form p p skaitome taip: Konstitucija buvo paeista arba Konstitucija nebuvo paeista. Treios galimybs pavyzdiui, Konstitucija buvo truput paeista nra. I i teigini p ir p tra teisingas kuris nors vienas arba teiginys p, arba jo neigimas p . Remiantis loginio neigimo taisykle, nustatoma: jei p teisingas, tai jo neigimas p klaidingas; jei p klaidingas, tai jo neigimas p teisingas. Loginje formoje p p kintamj p pakeitus teiginiu Vardenis Pavardenis mat nusikaltim, j skaitome: Vardenis Pavardenis mat nusikaltim arba Vardenis Pavardenis 26

nemat nusikaltimo. Treios galimybs nra. I i dviej teigini teisingas tik vienas, o antras klaidingas. Patikrinti, ar tikrai login forma p p yra logikos dsnis, galima sudarant jos teisingumo reikmi lentel: p 1 0 p 0 1 p p 1 1

Pirmame teisingumo reikmi lentels stulpelyje paymta, kad teiginys p gali bti teisingas arba klaidingas. Antrame stulpelyje nustatoma p reikm: jei p teisingas, tai p klaidingas, jei p klaidingas, tai p teisingas. Treiame stulpelyje nustatoma disjunkcijos p p teisingumo reikm. inome, kad disjunkcija klaidinga tik tada, kai klaidingi visi jos nariai. Antroje lentels eilutje p klaidingas, bet p teisingas, tad ir disjunkcija p p teisinga. Paskutinje eilutje p klaidingas, bet p teisingas, tad ir disjunkcija p p taip pat teisinga. Taigi, login forma p p yra visuomet teisingas teiginys, t.y. p p yra tautologija, o tuo paiu ir logikos dsnis. Analogikai tikrinama, kad ir kita negalimo treiojo dsnio iraika p p I yra logikos dsnis:
p p p p I p p I

1 0

0 1

1 1

1 1

1 1

Negalimo treiojo dsn galima urayti pavartojus ir grietj disjunkcij: p p . Bet

esame nurod, kad silpnoji disjunkcija yra bendresnio pobdio, todl kaip tik ji vartojama loginse iraikose. Kaip ir prietaravimo dsnis, negalimo treiojo dsnis yra vienas i pagrindini dsni, nuolat vartojam samprotavimuose. Pavyzdiui, teisiamasis kaltas arba nekaltas, treios galimybs nra. Negalimo treiojo dsnis atspindi mstyme t paprast fakt, kad koks nors objektas egzistuoja arba neegzistuoja, kad jis turi kokius nors poymius arba j neturi. Taip pat svarbu pabrti, kad taikant teiginiams p ir p negalimo treiojo dsn, iuos teiginius reikia vartoti vienu ir tuo paiu poiriu, viena ir ta paia prasme.

27

UDUOTIS (pagal R. Plekait [1]). 1. Kuriam i pateikt teigini taikomas negalimo treiojo dsnis ir kuriam netaikomas: a) Bti ar nebti - tai msl (V. ekspyras); [taip, nes taikant negalimo treiojo dsn ie teiginiai vartojami vienu ir tuo paiu poiriu, viena ir ta paia prasme] b) liudytojas painiojasi parodymuose arba smoningai nutyli faktus. [ne, nes ie teiginiai vartojami ne vienu ir tuo paiu poiriu ir net skirtingomis prasmmis] 2. Ar pritariate iam samprotavimui: Teiginiui is popierius baltas arba juodas taikomas negalimo treiojo dsnis. Vienas i dviej - arba teisinga, kad popierius baltas, arba teisinga, kad popierius juodas. Treios galimybs nra. [ne, popieriaus lapas dar gali bti raudonas, mlynas ar pan. Teisingas bt tokio tipo samprotavimas: arba teisinga, kad popierius baltas, arba teisinga, kad popierius nra baltas]

DVIGUBO NEIGIMO DSNIS. is dsnis uraomas formule p p. Dar dsn galima urayti tokia forma: p p . i forma skaitoma taip: teiginys Netiesa, kad ne-p" ekvivalentus teiginiui p. Dvigubo neigimo dsnis dar ir taip nusakomas: dvigubas neigimas ekvivalentus teigimui. Esame pabr, kad logikos dsnis yra visuomet teisingas teiginys. Jei iraika visuomet teisinga, tai kintamuosius pakeitus konkreiais teiginiais gausime ties. Dvigubo neigimo dsnyje kintamj p pakeiskime kokiu nors konkreiu teiginiu. Pakeit p , pavyzdiui, teiginiu Vasaris iemet buvo altas, iraik p p skaitome taip: teiginys Netiesa, kad vasaris iemet buvo nealtas ekvivalentus teiginiui Vasaris iemet buvo altas. i ekvivalencija yra visuomet teisingas teiginys nepriklausomai nuo to, ar vasaris iemet buvo altas, ar, prieingai, iltas. Taip yra todl, kad i ekvivalencija yra logikos dsnis, o norint tai pabrti danai naudojama forma p p . Patikrinsime, ar tikrai login forma p p yra logikos dsnis, teisingumo reikmi lentels pagalba: p 1 0 p 0 1 p 1 0 p p 1 1

28

Pirmame teisingumo reikmi lentels stulpelyje paymta, kad teiginys p gali bti teisingas arba klaidingas. Antrame stulpelyje nustatoma p reikm: jei p teisingas, tai p klaidingas, jei p klaidingas, tai p teisingas, nes i loginio neigimo inome, kad jei teiginys p teisingas, tai jo neigimas p yra klaidingas, ir jei p klaidingas, tai jo neigimas p teisingas. Treiame stulpelyje nustatoma p reikm. Vl reikia taikyti loginio neigimo taisykl, nes p yra p neigimas. Taigi jei p klaidingas, tai p teisingas, ir jei p teisingas, tai p klaidingas. Paskutiniame stulpelyje nustatysime iraikos p p teisingumo reikmes. Treiame ir pirmame stulpeliuose paymtos teigini p ir p teisingumo reikms. i stulpeli pirma eilut vienoda reikm teisinga. Tai tiesa. itai uraome paskutinio stulpelio pirmoje eilutje. Treio ir pirmo stulpelio antra eilut taip pat vienoda reikm klaidinga". Tai tiesa, ir itai uraome paskutinio stulpelio antroje eilutje. Taigi, login forma p p yra visuomet teisingas teiginys, t.y. p p yra tautologija, o tuo paiu ir logikos dsnis. Kadangi p ekvivalentu p, tai dvigub neigim visuomet galima nubraukti.

sitikinsime, kad trigubas neigimas p ekvivalentus neigimui, t.y., kad p p . Tuo tikslu sudarome teisingumo reikmi lentel: p 1 0 p 0 1 p 1 0

p
0 1

p p
1 1

Taigi, login forma p p yra visuomet teisingas teiginys, t.y. p p yra tautologija, o tuo paiu ir logikos dsnis. pastebjim galima apibendrinti taip: jei teiginyje lyginis neigim skaiius, tai juos visus galima nubraukti, nes jie ekvivalents teigimui. Jei teiginyje nelyginis neigim skaiius, tai jie visi ekvivalents vienam neigimui. R. Plekaitis [1] pastebi, kad loginis neigimas taikomas loginei gramatini sakini analizei. Pavyzdiui, tegu turime sakin A melavo, kad jis mat B. iame sakinyje ireiktos dvi mintys, ir bt netikslu teigti, kad viena j priklauso pagrindiniam sakiniui, o kita alutiniam. Tos dvi mintys ios:
1. A teigia, kad jis mat B. 2. A nemat B. Ianalizav gauname sakin: A teig, kad jis mat B, ir A nemat B.

29

Natrali nekamoji kalba ne visada pajgia grietai ireikti loginius bvius. Lietuvi kalboje teigin vestas vienas neigimas kartais tegali bti isakomas dviem ar net trimis neigimo prasm turiniais odiais. Teiginyje Nutariau nieko nedaryti yra du tokie odiai, nors logikai odiais nieko nedaryti isakomas vienas neigimas. Angl kalboje iuo atveju apsieinama vienu neigiamu odiu to do nothing. Teiginyje Niekas nieko nepasak trimis neigiamais odiais isakomas vienas loginis neigimas: nra tokio, kuris k nors bt pasaks.

UDUOTIS (pagal R. Plekait [1]). Inagrinkite teigin A suklydo teigdamas, kad B sak neties. [A teig, kad B sak neties, ir A suklydo]; galimas ir detalesnis variantas: [A teig, kad netiesa, jog B sak ties, ir A suklydo]

IMPLIKACIJOS DSNIS. is dsnis uraomas formule

p ( p q) I . Prie io dsnio rodym teisingumo lenteli pagalba pamginsime detaliau inagrinti, koki situacij atspindi i formul. Tuo tikslu implikacij p ( p q ) perraysime taip: Jei p , tai jei p , tai q iek tiek pridjus papildom odi, nekeiiani esms, gauname: Jei p , tai jei dar ir papildomai p , tai q arba tiesiog: Jei p p , tai q , t.y. p p q . Kadangi pagal prietaravimo dsn p p yra visada klaidingas teiginys, tai i antros formos ( p p q ) aikiai matyti, kad i klaidingo teiginio seka bet kas. tai kodl implikacijos dsnis dar yra nusakomas taip:

i klaidingo teiginio seka bet kuris kitas teiginys (teisingas arba klaidingas).
inoma, ios ivados teisingumui pagrsti mes be rodymo pasinaudojome tuo, kad logins formos p ( p q ) ir p p q yra ekvivalenios, todl teisingumo reikmi lentel pagalba atliksime tai dabar:
p p p pq

pq

p ( p q)

30

1 1 0 0

1 0 1 0

0 0 1 1

1 1 1 0

1 1 1 1

0 0 0 0

1 1 1 1

Susumuojant tai, kas pasakyta, darome ivad, kad implikacijos dsnio reikm yra ta, kad jis samprotavim prielaidose draudia vartoti klaidingus teiginius. Jei teorijoje pasirodo klaidingas teiginys, tai i jo galima ivesti daug kit klaiding teigini. Jei kas nors vartoja klaidingas prielaidas, tai i j jis gali rodyti k tik nori. I klaidingos prielaidos, kad P. Cvirka nepara Frank Kruk, seka, kad jis para bet kur kit krin, pavyzdiui, Tykj Don . Istorija pateikia nemaai pavyzdi, kaip klaidingos pairos, sitikinimai atved daugel kit klaid. Klaidingi faizmo teiginiai atved didiausias katastrofas monijos gyvenime UDUOTIS (pagal R. Plekait [1]). 1. Perskaitykite iraik ( p q ) (q r ) . 2. Konjunkcijos ir disjunkcijos narius galima sukeisti vietomis. Ar galima tai padaryti
implikacijoje?

3. I klaidingo teiginio 2 = 1 iveskite teising teigin 2 = 2. [Jei 2 = 1, tai i abiej lygybs

pusi atm po 1 gauname, kad 1 = 0, o i ios lygybs abi puses sukeit vietomis gauname, kad 0 = 1. Dabar belieka sudti atitinkamas ios lygybs ir lygybs 2 = 1 puses. Gauname, kad 2 = 2]

4. Jei visi metalai yra skysiai ir vanduo yra metalas, tai kas i to seka? Aptarkite
samprotavim. [ Vanduo yra skystis. Teisinga ivada gaunama i klaiding prielaid]

5. Aptarkite i rodym. Vienas iuolaikins logikos krj B. Russellas kart skait populiari
paskait apie modernij logik ir jos vert. Paskaitoje jis aikino, kodl visuomen nemgsta klaiding teigini - mat jais galima rodyti k tik nori. Vienas klausytojas pateik B. Russellui klaiding teigin 2*2 = 5 ir pasil i jo ivesti, kad Russellas ess popieius. Russellas ived tai taip: i lygybs 2*2 = 5 abiej pusi atmus po 3, gausime, kad 1 = 2. Bet jei 1 = 2, tai ir 2 = 1, todl popieius ir a esame tas pats asmuo. [Russelo rodymas yra logikas ]

31

1.5. De Morgano dsniai. Kiti logikos dsniai

Mes gan detaliai inagrinjome elementarij teigini neigim. Taiau neigti galima ne tik elementariuosius, bet ir sudtinius teiginius. Detaliau panagrinsime konjunkcijos ir disjunkcijos neigim. Pradsime konjunkcijos neigimo nagrinjim tokiu pavyzdiu. Tegu turime teigin Netiesa, kad studentas teisingai isprend pirm ir antr udavin. Ar tai reikia, kad abu udaviniai isprsti neteisingai? Ne, nereikia. teigin reikia suprasti taip: studentas neteisingai isprend pirm udavin arba studentas neteisingai isprend antr udavin, arba studentas neteisingai isprend abu udavinius, nes silpnojoje disjunkcijoje numatoma, kad ir ie abu atvejai gali bti reals. Jei raide p paymti teigin studentas teisingai isprend pirm udavin, o raide q paymti teigin studentas teisingai isprend antr udavin, tai ms inagrint atvej galima urayti taip:
pq pq.

Pasirodo, kad i formul yra teisinga bet kuriems teiginiams p ir q. PIRMASIS DE MORGANO DSNIS. Bet kuriems teiginiams p ir q
pq pq.

i iraik skaitome taip: teiginys Netiesa, kad p ir q ekvivalentus teiginiui Ne-p arba neq. Danai taip pat raoma: p q p q . rodysime dsn teisingumo reikmi lentels

pagalba:
p q
pq pq p q pq pq pq

1 1 0 0

1 0 1 0

1 0 0 0

0 1 1 1

0 0 1 1

0 1 0 1

0 1 1 1

1 1 1 1

Paskutiniame lentels stulpelyje yra tik reikms teisinga, vadinasi, duotoji login forma
p q p q yra visuomet teisingas teiginys, logikos dsnis. Tai reikia, kad konjunkcijos

neigim suprantame teisingai. Panagrinkime dabar disjunkcijos neigim. Teiginys Netiesa, kad studentas teisingai isprend pirm arba antr udavin reikia ne tai, kad studentas neteisingai isprend pirm udavin arba studentas neteisingai isprend antr udavin, bet tai, kad studentas neteisingai isprend pirm ir antr udavinius kartu:
pq pq.

32

Ir i formul yra teisinga bet kuriems teiginiams p ir q. ANTRASIS DE MORGANO DSNIS. Bet kuriems teiginiams p ir q
pq pq.

i iraik skaitome taip: teiginys Netiesa, kad p arba q ekvivalentus teiginiui Ne-p ir neq. Danai taip pat ir raoma: p q p q . rodysime dsn teisingumo reikmi lentels

pagalba:
p q
pq pq p q pq pq pq

1 1 0 0

1 0 1 0

1 1 1 0

0 0 0 1

0 0 1 1

0 1 0 1

0 0 0 1

1 1 1 1

Paskutiniame lentels stulpelyje yra tik reikms teisinga, vadinasi, duotoji login forma
p q p q yra visuomet teisingas teiginys, logikos dsnis. Tai reikia, kad ir disjunkcijos

neigim suprantame teisingai. Baigdami de Morgano dsni nagrinjim pastebsime, kad Augustas de Morganas ymus XIX a. angl matematikas ir logikas. Detaliau apie mokslinink galima paskaityti, pavyzdiui, ia: http://en.wikipedia.org/wiki/Augustus_De_Morgan .

Tautologij, taigi, ir logikos dsni yra labai daug. Mes paminsime tik kelis i j ir pasilysime skaitytojui savarankikai sudaryti j teisingumo reikmi lenteles. KONTRAPOZICIJOS DSNIS:
( p q ) (q p ) .

SILOGIZMO DSNIS:

(( ( p p ) ( p
1

q) ) ( p q ) ) I .

IDEMPOTENCIJOS DSNIAI (i lotyn kalbos odi idem tas pats, potens

stiprus): p p p ir p p p .

SUVEDIMO PRIETARAVIM DSNIS:

(( p q ) ( r r )) ( p q ) .
O tai prisiminus implikacijos p q teisingumo reikmi lentel nesunku rodyti ias dvi taisykles, kurias pavaizduosime schematikai.

33

TEISINGOS IVADOS TAISYKL (MODUS PONENS): p yra teisingas, p q yra teisingas, ---------------------------q yra teisingas. Apie i taisykl straipsnyje Formalioji logika http://www.mindgasmic.com/ese45a.htm raoma taip:
Jau senovs graikai pastebjo, kad taisyklingo samprotavimo procese tam tikri elementai kartojasi. Klasika taps pavyzdys: jeigu inome, kad visi mons yra mirtingi

(paymkime teigin

raide p), ir dar inome, kad Sokratas yra mogus (paymkime teigin raide q), tada teisinga
sakyti, kad Sokratas yra mirtingas

(tai teiginys p q ). Kitaip tariant, jeigu sutinkame su i dviej

teigini turini teisingumu: ,,i to, kad kas nors yra mogus, iplaukia, kad jis yra mirtingas ir ,,Sokratas yra mogus, galima padaryti ivad, kad ,,Sokratas yra mirtingas. Gyvenime danai samprotaujame panaiai. Atrodo labai logika, kad nepaisydami konkretaus turinio, esame link io tipo samprotavim laikyti teisinga beveik visais atvejais: Jeigu inome, kad i p iplaukia q, o p yra teisinga, tada be papildomos fakt analizs sutinkame su tuo teiginiu, kad q taip pat yra teisinga. Tokio tipo samprotavimas vadinamas modus ponens. Jeigu kakas savo samprotavim idsto kaip susijusi teigini virtin, turbt nesunkiai tikina mus.

NETEISINGOS IVADOS TAISYKL (MODUS TOLLENS):

p q yra teisingas, q yra neteisingas, ---------------------------p yra neteisingas.

O tai toliau pateikiam tautologij, taigi, ir dsni pavadinimai nra labai paplit arba dar nesugalvoti , todl panagrinsime juos kaip dsni pavyzdius. Pavyzdi sprendimas. Patikrinkite, ar ios poros logikai ekvivalenios: 1) (p (q r)) ((p q) r)
p q r qr p(qr) pq (pq) r

0 0 0 0 1

0 0 1 1 0

0 1 0 1 0

1 1 0 1 1

1 1 1 1 1

0 0 0 0 0

1 1 1 1 1 34

1 1 1

0 1 1

1 0 1

1 0 1

1 0 1

0 1 1

1 0 1

2) (p q) (p r) p (q r) p 0 0 0 0 1 1 1 1 q 0 0 1 1 0 0 1 1 r 0 1 0 1 0 1 0 1 pq 1 1 1 1 0 0 1 1 pr 1 1 1 1 0 1 0 1
(p q) (p r)

qr 0 0 0 1 0 0 0 1

p (q r) 1 1 1 1 0 0 0 1

1 1 1 1 0 0 0 1

3) ((p r) (q r)) ((p q) r) pq 0 0 0 0 0 0 1 1 (p q) r 1 1 1 1 1 1 0 1

p 0 0 0 0 1 1 1 1

q 0 0 1 1 0 0 1 1

r 0 1 0 1 0 1 0 1

pr 1 1 1 1 0 1 0 1

qr 1 1 0 1 1 1 0 1

(p r) (q r)

1 1 1 1 1 1 0 1

4) ((p r) (q r)) ((p q) r) (p r) (q r) 1 1 0 1 pq 0 0 1 1 (p q) r 1 1 0 1 35

p 0 0 0 0

q 0 0 1 1

r 0 1 0 1

pr 1 1 1 1

qr 1 1 0 1

1 1 1 1

0 0 1 1

0 1 0 1

0 1 0 1

1 1 0 1

0 1 0 1

1 1 1 1

0 1 0 1

5) (q p ) q (q p)

p 0 0 1 1

q 0 1 0 1

p 1 1 0 0

q 1 0 1 0

q p 1 1 1 0

(q p ) q 1 0 1 1

qp 1 0 1 1

6) ( p q r ) ( p q r ) (De Morgano dsnis trims kintamiesiems)

pqr

p 0 0 0 0 1 1 1 1

q 0 0 1 1 0 0 1 1

r 0 1 0 1 0 1 0 1

p 1 1 1 1 0 0 0 0

q 1 1 0 0 1 1 0 0

r 1 0 1 0 1 0 1 0

(p q r) 1 0 0 0 0 0 0 0

0 1 1 1 1 1 1 1

( p q r) 1 0 0 0 0 0 0 0

7) p q q p q p
pq q p qp

0 0 1 1

0 1 0 1

1 1 0 0

1 0 1 0

0 0 0 0

0 0 0 0

UDUOTIS. 1. Nustatykite, ar emiau pateiktos logins formos yra tautologijos:

1) ((p q) (r q)) ((p r) q); 2) (( p q) (r r )) ((p r) q); 36

3) ((p q) (q r)) ( p q). 2. Sudarykite i form teisingumo lenteles: 1) p (q r ) ;

2) p (q r ) ;
3) ( p q ) r .

3. rodykite tautologij:

( p q ) ( ( p q) (q p) )
t.y. rodykite, kad login ekvivalencija tai implikacija abiem kryptim.

37

1.6. Kontaktins schemos

Mes minjome, kad pagrindinis ms kurso udavinys tai loginio mstymo formavimas. Taiau, kaip sakoma, loginio mstymu pirtais nepaiupinsi . O taip nortsi pamatyti bent paprasiausius inagrintos mediagos taikymus! Todl dabar ir panagrinsime vien i paprasiausi ir, svarbiausia, akivaizdiausi matematins logikos pritaikym elektros grandines. Kontaktinis elementas (pavyzdiui, jungiklis arba rel), ymimas dvejose bsenose: 1) jis praleidia elektros srov, kontaktai sujungti, sakome, kad jis jungtas; 2) kai kontaktai nesujungti, elementas ijungtas, jungiklis elektros srovs nepraleidia. Kontaktin schema tai sujungt kontaktini element rinkinys su dviem ijimais ior. tai tokios schemos pavyzdys: , gali bti

Paveiksllyje matome elektros grandin, kuri sudaro srovs altinis, lemput ir kontaktin schema, apvesta punktyrine linija. Kiekvien kontaktin element ymime raide. Jei, pavyzdiui, paveiksllyje pateikti elementai p ir r yra jungti, o q ijungtas, tai kontaktin schema srov praleis, o tai jei elementai q ir r yra jungti, o p ijungtas, tai kontaktin schema srov jau nepraleis. Sakoma, kad elementai q ir r sujungti lygiagreiai, o p pajungtas nuosekliai.

Elektros srovs praleidimo slyg galima urayti kaip formul. Ms pavyzdio schema praleis srov tada ir tik tada, kai bus teisingas sudtinis teiginys
p (q r ) , kur p yra teiginys jungiklis p jungtas, o q ir r yra analogiki teiginiai. Nagrindami kontaktines schemas, raidmis p, q ir t.t. ymsime atitinkamai teiginius jungiklis p jungtas, jungiklis q jungtas ir t.t., o simboliais p , q ir t.t. ymsime atitinkamai teiginius jungiklis p ijungtas, jungiklis q ijungtas ir t.t.

38

Nuosekl kontaktini element jungim atitinka konjunkcija, o lygiagret - disjunkcija. I tikro: kontaktin schema kai teiginys p q yra teisingas. praleis srov tada ir tik tada, kai abu kontaktiniai

elementai p ir q bus jungti, tai yra, kai teiginys p jungtas ir q jungtas yra teisingas, tai yra,

Analogikai, kontaktin schema teisingas, tai yra, kai teiginys p q yra teisingas.

praleis srov tada ir tik tada, kai bent vienas

kontaktinis elementas p arba q bus jungtas, tai yra, kai teiginys p jungtas arba q jungtas yra

Taigi, kiekvienai kontaktinei schemai galima parayti j atitinkani formul. Teisingas ir atvirkias tvirtinimas: jeigu turime login form, kurioje yra tik neigimo ir
, logins operacijos, tai galima nubrti j atitinkani schem.

Kontaktins schemos vadinamos ekvivaleniomis, jei viena praleidia srov tada ir tik tada, kai kita taip pat praleidia srov.

inome, kad schema praleidia srov tada ir tik tada, kai j atitinkanti formul yra teisinga. Jei kontaktins schemos ekvivalenios, tai kiekvienam kontaktini element reikmi rinkiniui jos abi kartu praleidia srov arba ne, todl jas atitinkanios logins formos yra kartu teisingos arba ne, tai yra logins formos yra ekvivalenios. Ir atvirkiai, jei dvi logins formos yra ekvivalenios, tai jas atitinkanios kontaktins schemos yra ekvivalenios.

Pavyzdys. sitikinsime, kad kontaktin schema

ir kontaktin schema 39

yra ekvivalenios ir sudarysime jas atitinkanias logines formas. Tuo tikslu pastebsime, kad pirmoji kontaktin schema yra sudaryta i trij lygiagreiai sujungt grandi, kurias atitinkamai paymsime t1 , t2 ir t3 . Nesunku sitikinti, kad t1 q r q s r s r q q ( s r ) s s ( r I ) ( ( s r ) O ) I ( s r ) s r r s;

) ( (

)) (

))

t 2 p s p p s p p p s p I p ( s I ) p I p;
t3

) (

) (

) (

) (

(( r q ) ( q r )) (( s p ) p ( p s )) ( r ( q q )) (( s p ) ( p s ) p ) ( r I ) ( p ( s s ) p ) r (( p I ) p )
r p p r I r.

Tai reikia, kad t1 t2 t3 ( r s ) p r . O kadangi gautoji login forma

(r s) p r

yra antrosios kontaktins schemos login

iraika, tai abi kontaktins schemos yra ekvivalenios. Tokiu bdu gavome metod kontaktini schem ekvivalentikumui patikrinti: imame jas atitinkanias logines formules ir nustatome, ar jos ekvivalenios.

analogikus matematins logikos udavinius suvedama keletas praktini, prast

ininieriams, udavini. Pavyzdiui, duotai schemai rasti jai ekvivaleni ir paprastesn. Kas ta paprastesn schema, patikslinama konkreiam udaviniui, vedus sudtingumo svok. Schemos sudtingumu gali bti bendras element skaiius, skirtingomis raidmis paymt element skaiius, element, paymt tam tikromis raidmis skaiius ir t.t. Taip pat, inant element kainas (skirting element jos gali bti nevienodos), apskaiiuojama schemos kaina ir stengiamasi rasti ekvivaleni schem, kurios kaina bt maiausia (schemos minimizacijos pagal kain udavinys).

UDUOTIS. rodykite, kad ios kontaktins schemos yra ekvivalenios:

40

1.

ir

2.

ir

3.

ir

4.

ir

41

5.

ir

6.

ir

42

1.7. Aksiomos ir teoremos

iame ir sekaniame skyreliuose pasinaudosime mediaga, pateikiama vadovlyje [2]. Kiekvienoje matematikos srityje vartojamos tiek bendros visai matematikai, tiek ir specifins, tik tai sriiai bdingos svokos. Naujos svokos turi bti apibrtos. Matematins svokos apibrimu (definavimu) atskleidiami bdingiausi tos svokos bruoai, nusakomas jos turinys arba esm. Remiantis apibrimu, apibrtj objekt galima iskirti i kit jam artim objekt. Nauj svok galima vairiai apibrti. Labiausiai paplits apibrimo bdas, kai nurodoma gimin ir rinis skirtumas. Pavyzdiui, apibrime Lygiagretainis yra keturkampis, kurio prieingos kratins lygiagreios nurodyta gimin keturkampis ir rinis skirtumas prieing kratini lygiagretumas. Apibrdami koki nors svok, remiams jau inomomis svokomis. Pastarosios savo ruotu apibriamos remiantis vl kitomis svokomis. Savaime aiku, toks vien svok apibdinimas vartojant kitas svokas negali bti begalinis. Bet kuri teorija pradedama kurti nuo svok, kurios vedamos be specialaus apibrimo. J prasm yra daugiau ar maiau visiems aiki arba aikinama pavyzdiais. Neapibriamos svokos vadinamos pagrindinmis, arba pirminmis. Pavyzdiui, aib, elementas, funkcija yra vienos i pagrindini matematikos svok. Kiekviena matematikos aka turi ir savas pagrindines svokas. Pavyzdiui, aritmetikos pagrindin svoka yra natrinis skaiius, geometrijos takas, ties ir t. t. Pagrindinms svokoms iskirti i kit formuluojami tam tikri teiginiai, vadinami aksiomomis. Aksiomos nusako esminius pagrindini objekt bruous. Vikipedijoje http://lt.wikipedia.org/wiki/Aksioma raoma taip. Senovs Graikijos filosofijoje aksioma teiginys, kurio teisingumas matomas be rodymo. Matematikoje aksioma pradinis logins rodym sistemos takas. Visi rodymai tam tikroje sistemoje remiasi aksiomomis, bet vairiose sistemose tas pats teiginys nebtinai yra aksioma. Teiginiai, kurie gali bti ivesti i jau apsibrtos aksiom aibs, nra reikalingi kaip aksioma, tokiu bdu ilaikant minimal aksiom kiek. Termin odynas http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/A/aksioma rao taip:

Aksioma tai pradinis teiginys, kuris moksle priimamas be rodym.

43

Aksiomos btinos pradedant kurti bet kuri matematin teorij. I tikrj rodyti kok nors teigin reikia ivesti j i kit jau rodyt, t. y. teising teigini. Taiau i ko ivesti paius pirmuosius teiginius? Suprantama, aksiomos nra absoliuios jas galima parinkti vairiai. Kurie teiginiai bus paimti kaip aksiomos, o kurie i pastarj ivesti priklausys nuo teorijos autori, j patirties, tradicij, patogumo ir kit faktori.

Kiekvienas teiginys, kuris nra aksioma, turi bti rodytas. Teiginys, kurio teisingumas patvirtinamas rodymu, vadinamas teorema.

O tai k apie teoremos svok rao Vikipedija http://lt.wikipedia.org/wiki/Teorema: Teorema (lot. theorema = tez, reikalaujanti rodymo; gr. theorema = poiris, tez) dedukcins teorijos teiginys, kurio teisingumas patvirtinamas rodymu, remiantis anksiau rodytomis teoremomis ir apsibrtomis aksiomomis. Matematikoje teorema yra teiginys, kuris gali bti rodytas tam tikro loginio samprotavimo bdu. Teorem rodinjimas laikoma pagrindine matematikos sritimi. Paprastai teoremomis vadinami tik teiginiai su netrivialiomis ivadomis. Lemomis paprastai vadinami teiginiai, reikalingi teoremos rodymui, kiti teiginiai vadinami ivadomis, postulatais ir pan. Teoremos danai formuluojamos sudtiniais sakiniais. Pirmj teoremos dal, danai prasidedani odiu jeigu, vadiname teoremos slyga, o antrj dal, prasidedani odiu tai, vadiname teoremos ivada. Kartais teoremos slygas apima nagrinjamo objekto pavadinimas. Pavyzdiui, teorem rombo striains statmenos pagal bendr schem galtume formuluoti itaip: Jeigu striains yra rombo, tai jos statmenos. Tokios teoremos pagal savo login schem yra implikacijos. Teorema turtume vadinti kiekvien rodom teigin, bet praktikai, kaip minjome, taip vadinami tik svarbesni i j. Pavyzdiui, niekam neateis galv teigin Lygini sveikj skaii suma yra lyginis skaiius vadinti teorema. Tai jau labai akivaizdus tvirtinimas. Jau minjome, kad pagalbiniai teiginiai, vartojami rodinjant teoremas, vadinami lemomis. Taiau, pavyzdiui, teiginio, inomo Pitagoro teoremos pavadinimu, niekas nepavadins tiesiog tvirtinimu ar lema, nes tai vienas i svarbesni geometrijos dsni ir anaiptol neakivaizdus. Savaime aiku, skirstymas lemas, teoremas ar tiesiog tvirtinimus yra slyginis, nes priklauso nuo dstymo formos, autoriaus nuomons. Kurios nors matematikos srities aksiom visuma vadinama aksiom sistema. Aksiom sistemos sudarymas sunkus udavinys. Beje, jis gali bti isprstas nevienareikmikai. Pavyzdiui, vienoje aksiom sistemoje teiginys p gali bti priimtas kaip 44

aksioma, o teiginys q kaip teorema, kitoje sistemoje gali bti atvirkiai: q aksioma, p teorema. Aksiom sistemai keliami tam tikri reikalavimai, ir kuo geriau sistema juos tenkina, tuo ji laikoma optimalesne. Pagrindiniai reikalavimai yra ie: 1. Sistemos minimalumas. Aksiom sistemoje turi bti kuo maiau aksiom. Tai atitinka bendr poir matematikoje: kuo daugiau teigini rodyti ir kuo maiau j priimti be rodymo. 2. Sistemos neprietaringumas. Aksiom sistema laikoma neprietaringa, jeigu ja remiantis negalima rodyti, kad kuris nors teiginys yra ir teisingas, ir (galbt rodinjant kitu bdu) klaidingas. is reikalavimas yra kategorikas. 3. Sistemos pilnumas. Yra vairi aksiom sistemos pilnumo apibrim. Pilnumas paprastai reikia reikalavim, kad sistem sudaryt tiek ir toki aksiom, jog j pagrindu bt galima sukurti matematin teorij. 4. Sistemos nepriklausomumas. Aksiom sistema vadinama nepriklausoma, jeigu n viena i jos aksiom nra kit tos sistemos aksiom ivada. is reikalavimas glaudiai siejasi su pirmuoju. Sakoma, kad matematikos teorija sukurta aksiominiu metodu, jeigu i pradi buvo nustatytos pagrindins svokos ir sudaryta aksiom sistema, po to remiantis ta sistema rodyti kiti teiginiai. Aksiominis metodas matematikoje vartojamas seniai. Pastaruoju metu jis ypa populiarus. Ir tai suprantama, nes matematikos teorijos, sukurtos aksiominiu metodu, patrauklios savo logine darna, nepriekaitinga vidine struktra. Aptarkime kelet matematikoje paplitusi termin. Implikacij p q vadinsime tiesiogine teorema. Implikacij q p vadinsime atvirktine teorema tiesioginei teoremai p q , implikacij p q vadinsime prieinga tiesioginei teoremai p q , o implikacij q p vadinsime prieinga atvirktinei teoremai q p

Suprantama, imant konkrei teorem, toks skirstymas bt slyginis: daniausiai bet kuri i t keturi teorem galima laikyti tiesiogine, o kitas tris sudaryti laikantis tos schemos. I tiesiogins teoremos teisingumo, kaip matysime, ne visuomet iplaukia jai atvirktins ar prieingos teoremos teisingumas. Dabar suformuluosime pirmj ms kurso teorem teorem apie teoremas.

45

1 teorema. Tiesiogin ir prieinga atvirktinei teoremos yra ekvivalenios, t.y.

( p q ) (q p ) .

rodymas. Pirmiausia pastebsime, kad tai yra kontrapozicijos dsnis, kur rodysime
teisingumo reikmi lentels pagalba: p 1 1 0 0 q 1 0 1 0
pq q p q p

( p q) (q p)

1 0 1 1

0 1 0 1

0 0 1 1

1 0 1 1

1 1 1 1

I paskutiniojo lentels stulpelio matome, kad ekvivalencija ( p q ) (q p ) yra tautologija, t.y. dsnis, k ir reikjo rodyti.

2 teorema. Atvirktin ir prieingoji teoremos yra ekvivalenios, t.y.

(q p ) ( p q ) .

rodymas. Teoremos ivad (q p ) ( p q ) gauname i 1 teoremos, joje p ir q

sukeit vietomis.

ios teoremos svarbios dl to, kad vienos teoremos rodym galima pakeisti kitos teoremos rodymu. Jeigu tiesiogins teoremos p q rodymas sudtingesnis negu prieingos atvirktinei teoremai q p , tai rodoma pastaroji, o tiesiogins teoremos rodymas iplaukia i 1 teoremos, t.y. i tautologijos ( p q ) (q p ) . Toks teoremos rodymas vadinamas

netiesioginiu rodymu.
Dabar suformuluosime ir kitas teoremai p q ekvivalenias teoremas.

3 teorema. ios logins formos yra logikai ekvivalenios:

pq,

( p q) p , ( p q) q , ( p q) (r r ) .
UDUOTIS. Teisingumo reikmi lentels pagalba rodykite i teorem.

46

Suformuluosime dar kelet labai svarbi svok. Bet kurioje teisingoje implikacijoje p q teiginys p vadinamas teiginio q pakankamja slyga, nes p pakanka, kad bt q. Teiginys q vadinamas teiginio p btinja slyga (jeigu q neteisingas, tai negali bti teisingas ir p). Aiku, q gali bti btina, bet nepakankama slyga, nes implikacija q p gali bti neteisinga. Kai teiginys p q yra teorema, teigin p vadiname teoremos pakankamja slyga, o teigin q teoremos btinja slyga. Pavyzdiui, Pitagoro teoremoje teiginys Trikampis yra status (paymkime j raide p) teoremos pakankamoji slyga, o teiginys Statini kvadrat suma lygi ambins kvadratui (paymkime j raide q) teoremos btinoji slyga. Pastebsime, kad teiginiai p q ir q p anaiptol nebtinai ekvivalents. Pavyzdiui, jei p yra teiginys ,,realus skaiius a yra lygus realiam skaiiui b, o q teiginys ,,realaus skaiiaus a kvadratas yra lygus realaus skaiiaus b kvadratui, tai implikacija p q yra teisinga visoms realioms a ir b reikmms, o implikacija q p ne. Pakanka paimti, pavyzdiui, a = 7, b = 7 : aiku, kad i 7 2 = (7) 2 neseka, jog 7 = (7) .

1.5 skyrelio pabaigoje mes matme, kad

( p q ) ( ( p q) (q p) ) ,

(1)

t.y. kad login ekvivalencija tai implikacija abiem kryptim. Tuo atveju, kai teiginiai p q ir q p yra teisingi, i (1) formuls iplaukia, kad teisingas ir teiginys p q . Pastarasis teiginys vadinamas teorema su btinosiomis ir pakankamosiomis slygomis. Pagrsime pavadinim. Teiginyje p q teiginys p yra teiginio q pakankamoji slyga, o teiginyje q p tas pats p yra teiginio q btinoji slyga. Taigi p teiginio q pakankamoji ir btinoji slyga. T pat galima pasakyti ir apie q, t.y. kad q teiginio p pakankamoji ir btinoji slyga. Paprastai p q tipo teorema skaitoma taip: p tada ir tik tada, kai q. Vienas i teigini vadinamas teoremos ivada, o kitas btinja ir pakankamja slyga. Logikos dsnis (1) nurodo, kaip reikia rodyti teorem su btinja ir pakankamja slyga: teorema p tada ir tik tada, kai q bus rodyta, kai rodysime teoremas Jeigu p, tai q ir Jeigu q, tai p. UDUOTIS. 1. Suformuluokite teorem p q ir jai atvirktin, kai l.1) p Realij skaii a ir b sandauga ab teigiama,

47

q Skaiiai a ir b vienod enkl; l.2) p Trupmena a/b lygi nuliui, q Trupmenos a/b skaitiklis a lygus nuliui. 2. Nustatykite, kurios i suformuluotj teorem teisingos, o kurios ne. 3. Naudodamiesi 1 udavinio p ir q reikmmis, suformuluokite teorem p q . Nustatykite, ar ji teisinga.

48

1.8. Teoremos rodymas kaip mstymo procesas

Praeitame skyrelyje teorema pavadinome teigin, kurio teisingumas nustatomas rodymu. Tai reikia, kad

Teorema yra teiginys t, kurio teisingumo reikm (t ) lygi 1, t.y. (t ) = 1 .

Mstymo procesas, kurio metu nustatoma, kad teiginio t teisingumo reikm (t ) lygi 1, vadinamas teoremos t rodymu.

Pabrime, kad teisingas mstymas, nepriekaitingas teorem rodinjimas paremtas logikos dsniais ir taisyklmis. Jeigu teorema t suformuluota pagal schem jeigu p, tai q, t. y. t ( p q ) , tai danai jos rodymas vadinamas tiesioginiu. Jeigu teorema t yra mintos formos jeigu p, tai q, o rodinjama viena i jai ekvivaleni form, vardyt pereito skyrelio 3 teoremoje, tai toks teoremos rodymo bdas vadinamas netiesioginiu. Tokius rodymus danai pradedame odiais Tarkime prieingai. Tai reikia, kad laikome teisingais teoremos slyg p ir teoremos ivados q neigin q , t. y. laikome teisinga konjunkcij p q . Jau vidurinje mokykloje matme, kad rodymas gali bti baigiamas vairiai. Jei, pavyzdiui, j baigiame odiais Gavome prietaravim teoremos slygai p, todl teiginys
p q yra teisingas, tai rmms kontrapozicijos dsniu ( p q ) (q p ) .

Jeigu rodymas baigiamas sakiniu Tai ir reikjo rodyti, tai pasinaudojome turime nesunkiai rodomu dsniu emiau. Ubaigdami rodym fraze Gautasis prietaravimas r r yra teisinga, remiams suvedimo prietaravim dsniu dsnio pritaikymo pavyzdys taip pat pateikiamas emiau. Taiau prie praddami i pavyzdi nagrinjim priminsime, kas yra lygtis ir lygties sprendinys pagal http://lt.wikipedia.org/wiki/Lygtis .

( p q) q ( p q) ,

kurio pritaikymo pavyzdys pateikiamas

rodo, kad teorema p q

(( p q ) ( r r )) ( p q ) . io

49

Lygtis tai matematinio udavinio, reikalaujanio rasti argument (vadinam neinomaisiais) reikmes, su kuriomis du duoti reikiniai bt lygs, simbolinis uraas. Lygties bendroji forma yra tokia:

f ( x1 , x2 ,..., xn ) = g ( x1 , x2 ,..., xn ) .
Argumentai, kurie tenkina i lygyb, vadinami lygties sprendiniais arba aknimis. Lygties sprendini radimas yra vadinamas lygties sprendimu. Paprastos lygties pavyzdys galt bti: x 2 x = 0.
i lygt galima persirayti taip: x ( x 1) = 0. I pastarojo urao matome, kad lygyb galioja (kair pus lygi deinei pusei) tada, kai x = 0 arba x = 1, nes vietoje x sistat 1 arba 0 gauname teisingas lygybes (atitinkamai, 0(0 1) = 0 ir 1(1 1) = 0). Taigi, lygties sprendiniai yra 0 ir 1. Uraant apibendrintas lygtis, abcles pradioje esanios raids (a, b, c, d...) danai ymi konstantas, o abcles pabaigoje esanios raids (x, y, z, w...) daniausiai ymi neinomuosius.

Lygi savybs:
1. Bet koks dydis gali bti pridtas arba atimtas prie abiej pusi. Pvz.: lygtyje x + 3 = 0
i abiej pusi atm 3 gausime x = 3 . Galima atiminti bei priddinti ir kintamuosius. Pvz.: lygtyje x 2 x = 4 prie abiej pusi pridj x gausime x 2 = 4 + x 2. Abi lygybs puses galima padauginti arba padalinti i bet kokio dydio (iskyrus 0). Pvz.: lygtyje 5 x = 4 abi puses padalin i 5 gauname x = 4 / 5 = 0,8 . Dalinti ir dauginti i reikini, kuriuose yra kintamieji, reikia atsargiai, nes galima prarasti sprendini arba gauti netinkam.

Grafinis lygi sprendimas. Apytiksliai lygtis galima sprsti nubriant abejose lygties
pusse esani funkcij grafikus. Grafik susikirtimo takai nusakys lygties sprendinius. Jei lygtyje yra vienas kintamasis, tai brinys bus ploktumoje ir lygties sprendiniai bus susikirtimo tak x koordinats. Tarkime turime lygt 0,5x + 2 = -x + 5. Norint isprsti i lygt grafikai, reikia nubrti brinius y = 0,5x + 2 ir y = -x + 5:

50

Matome, kad tiess kertasi vieninteliame take (2;3). Kadangi mes iekome x, pirmoji tako koordinat ir bus lygties sprendinys. Vietoje x sistat 2 galime sitikinti, kad tai yra duotosios lygties sprendinys: 0,5*2 + 2 = -2 + 5. Kadangi abiejose pusse atlikus veiksmus gaunasi 3, tai lygyb galioja ir sprendinys x=2 yra teisingas. Reikia pastebti, kad abiejose lygybs pusse staius rast x gaunamas skaiius, kuris yra lygus susikirtimo tako ordinatei. Briant grafikus ranka ir nurodant susikirtimo takus i akies, paprastai susikirtimo takai randami tik apytiksliai. sistaius apytikslius sprendinius kintamuosius lygt, gautos lygybs puss bna tik apylygs (pvz.: 3,1 2,95). Jei funkcij grafikai kertasi keliuose takuose, tai visi tie takai nusakys lygties sprendinius. Praktikoje grafinis lygi sprendimo metodas yra naudojamas retai, nes daniausiai algebrinis lygi sprendimo metodas yra greitesnis ir tikslesnis.

Dabar mes jau galime grti prie mstymo proceso, kurio metu rodoma teorema, analizs pavyzdi. Teorem netiesiogini rodym pavyzdiai. Ms tikslas, kaip minjome, mstymo proceso analiz, t.y. mums dabar svarbiausia forma. tai kodl du toliau pateikiami pavyzdiai labai kukls savo turiniu. Tai teiginiai, kuriuos dl vardyt prieasi kakaip nekuklu vadinti teoremomis, todl juos mes malonybikai pavadinsime teoremlmis ir svetains rayk.lt pavyzdiu priminsime, kad
su odiais reikia elgtis atsargiai. velniai. Malonybikai. Gerai, kad dauguma odi turi savo saldiuosius variantus, tokius kaip saulut, moiut, raganl, gyvaiuk, kurie siel atgaivina, suildo ir nuramina.

Taigi, tiksims, kad ir i teoreml mus atgaivins, suildys ir nuramins: 1 teoreml. Tarkime, kad a ir b realieji skaiiai, a 0 . Jei ax=b, tai i lygtis turi
vienintel sprendin x* = b / a .

Teoremls rodymas netiesioginis, paremtas dsniu

( p q ) q ( p q ) . Teiginiu

p paymkime tok teigin: a ir b yra tokie realieji skaiiai, kad a 0 ir ax=b. rodomj teigin q suformuluokime itaip: x* = b / a yra vienintelis lygties ax = b sprendinys. Tada q formuluojamas taip: x* = b / a yra nevienintelis lygties ax = b sprendinys, t.y egzistuoja dar vienas lygties ax = b sprendinys x** . Taiau jei x** yra lygties ax = b sprendinys, tai, pagal sprendinio apibrim, ax** = b. Prisimin k tik pakartotas lygi savybes (konkreiai, 2 savyb), lygybs ax** = b abi puses padauginame i 1/a (tai galima, nes a 0 ) ir gauname, kad x** = b / a . Taigi, turdami prielaid p q , gavome q . Tai ir reikjo rodyti.

51

inoma, teoremls rodymo samprotavimo pabaig galjome pateikti kitaip. I ties, teigin x** x* paymkime raide r. Aiku, kad jei x** yra lygties ax = b sprendinys, tai ax** = b. Padaugin lygybs ax** = b abi puses i 1/a gauname, kad x** = b / a , t.y. x** = x* , o
tai, savo ruotu, reikia, kad r yra teisingas. Ubaigiant rodym fraze Gautasis

prietaravimas r r rodo, kad teorema p q yra teisinga, belieka pasiremti suvedimo prietaravim dsniu

(( p q ) ( r r )) ( p q ) .

2 teoreml. Lygtis x 2 + 1 = 0 neturi realij sprendini.

i teoreml rodysime prietaros bdu. Raide t paymkime teigin Lygtis x 2 + 1 = 0
neturi realij sprendini. io teiginio neigimas t formuluojamas taip: Lygtis x 2 + 1 = 0 turi real sprendin x* , t.y. egzistuoja x* toks, kad x*2 + 1 = 0 , t.y. x*2 < 0 . Kadangi bet kokio

realaus skaiiaus kvadratas yra neneigiamas skaiius, tai x*2 0 . Paymkime teigin raide
r. Reziumuojame gautus rezultatus. Jei t teisingas, tai teisingas ir teiginys r, ir jo neigimas r ,

nes rodme, kad x*2 < 0 . Tai reikia, kad implikacija t r r yra visada teisingas teiginys. Belieka pasinaudoti tautologija t r r

( (

)) t , kuri silome rodyti savarankikai.

UDUOTIS. Naudodamiesi netiesioginio rodymo schema, rodykite i teoreml:

Jeigu sveikj skaii x ir y sandauga yra nelyginis skaiius, tai sveikieji skaiiai x ir y yra nelyginiai.

[Paymkime raide p teigin sveikj skaii x ir y sandauga yra nelyginis skaiius, o raide q teigin sveikieji skaiiai x ir y yra nelyginiai. Tarkime prieingai q yra teisingas, t.y. bent vienas i skaii x ar y pavyzdiui, x yra lyginis, t.y. x = 2k , k sveikas skaiius.
Tada xy = 2ky yra lyginis, t.y. teiginys p yra teisingas, o tuo paiu ir implikacija q p yra visada teisinga. Belieka pasinaudoti 1 teorema, kuri tvirtina, kad tiesiogin ir prieinga atvirktinei teoremos yra ekvivalenios, t.y. ( p q ) (q p ) .]

52

1.8. Predikat logika. Funkciniai ryiai logikoje

R. Plekaitis [1] paymi, kad teigini logikoje teiginys laikomas nedaloma visuma. Mes, pavyzdiui, raide p paymj teigin Vardenis Pavardenis yra atestuotas psichologas iki iol nesigilinome, i ko gi tas p yra sudarytas. Buitikai kalbant, nesidomjome teiginio p virtuve. Mus domino tik tai, ar tas p yra teisingas teiginys, ar klaidingas. Taiau login teigin galima nagrinti ir jo struktros poiriu, panaiai kaip gramatika nagrinja gramatin sakin, surasdama sakinio dalis veiksn, tarin, aplinkybes ir pan. inoma, loginio teiginio struktra visai kitokia, negu gramatinio sakinio. Predikat logika yra logikos teorija, nagrinjanti vidin teiginio struktr. Teigin sudaro objektas (lot. objectus daiktas, reikinys) ir poymis, kuris tam objektui priskiriamas arba nepriskiriamas

Plaiausia prasme objektas yra tai, k galima pavadinti. Pagal Lietuvikj tarybin enciklopedij (VIII t. MELI institutas, Vilnius), objektas realiai egzistuojantis pasaulis, mogaus, kaip daiktins praktins ir paintins veiklos subjekto, prieyb. Visuomens istorinje raidoje sukurtos veiklos, kalbos, ini formos (pvz., logins kategorijos) taip pat yra objektas. Painimui i empirinio darantis teoriniu, atsiranda teoriniai objektai. Jie i esms skiriasi nuo empirini, nors nei vieni, nei kiti atskiros veiklos srii ir nesudaro. Dalis teorinio painimo objekt (idealiosios dujos, idealiai kieti knai ir pan.) realiai neegzistuoja ir tra bdas iskirti ir fiksuoti teorine kalba tuos objekto aspektus, kurie ne visai apima empirines inias. Kiti teoriniai objektai, pavyzdiui, atomai, elementariosios dalels, ontologiniu poiriu i esms nesiskiria nuo empirinio painimo objekt makrokn.

Poymis yra tai, kuo objektai yra panas arba kuo jie skiriasi vienas nuo kito. Teiginyje Vilnius yra Lietuvos sostin objektas yra Vilnius, kuriam priskiriamas poymis bti Lietuvos sostine. Teiginio objektas kartais dar vadinamas subjektu, o poymiai dar kitaip vadinami predikatais. Skiriami tokie poymiai: savybs, santykiai ir pavadinimai. Savyb yra toks poymis, kur galima priskirti bent vienam objektui. Savyb bti kietu gali turti ir ne vienas objektas, pvz., sakome Plienas yra kietas, Akmuo yra kietas ir pan. Tai prasmingi ir teisingi teiginiai. Santykis yra toks poymis, kuri galima priskirti maiausiai dviem objektams. Poymiai bti seserimi, bti lengvesniu ir pan. yra santykiai. Teiginys Maryt Algio sesuo- prasmingas teiginys. Tuo tarpu teiginys Maryt sesuo yra beprasmikas, nes poymis 53

bti seserimi yra santykis, ir jo negalima priskirti vienam objektui. Dl to, kad savybes galima priskirti vienam objektui, o santykius galima priskirti maiausiai dviem objektams, savybs vadinamos vienvieiais predikatais, o santykiai daugiavieiais predikatais. Pavadinimas taip pat yra poymis, nes vien objekt nuo kito galima atskirti pagal j pavadinim. Pavadinimai nagrinjami ne predikat logikoje, bet loginje semantikoje.

Predikat logika nagrinja savybes ir santykius. Pagal tai predikat logika skirstoma dvi dalis savybi teorij ir santyki teorij.

Toliau mums bus reikalingas teiginio, objekto ir pan. funkcijos ir teiginio teisingumo reikms interpretacijos funkcinio sryio pagalba supratimas. Pastebsime, kad terminas funkcija plaiausia prasme reikia priklausomyb. Dydiai, esantys kokiame nors reikinyje, danai kinta priklausomai vienas nuo kito. Pvz., produkto kaina priklauso nuo darbo naumo, gamybos kat, rinkos konjunktros ir t.t. Todl ir sakoma, kad kaina yra mint veiksni funkcija. Funkciniai ryiai yra ir logikoje. Vieni dydiai logikoje kinta priklausomai nuo kit dydi kitimo. Tai matme jau teigini logikoje, kurioje sudtinio teiginio teisingumas priklauso nuo j sudarani paprast teigini teisingumo reikmi. Vadinasi, sudtinio teiginio teisingumo reikm yra funkcija, kintanti priklausomai nuo sudtin teigin sudarani paprast teigini teisingumo reikmi kitimo. Funkciniai ryiai predikat logikoje reikiasi tuo, kad predikat logikoje teiginio teisingumas priklauso nuo to, kokiems objektams priskiriamas tam tikras poymis. Vadinasi, predikat logikoje teiginio teisingumas yra funkcija, kintanti priklausomai nuo to, kokiems objektams tas poymis priskiriamas. Matematikai pasakyt, kad plaija prasme funkcija yra vienos aibs atvaizdavimas kit. Pavyzdiui, ms anksiau inagrintas teigini aibs atvaizdavimas j teisingumo reikmi aib. Panagrinsime kit teiginio funkcijos pavyzd. Tegu turime tokius tris teiginius:
Lydeka yra uvis. Karpis yra uvis. Eerys yra uvis.

Lygindami iuos teiginius matome, kad jie vienas nuo kito skiriasi tik savo objektais, skirtingiems objektams priskiriamas tas pats poymis. odius lydeka, karpis, eerys pakeit kintamuoju x, gauname tai toki iraik: x yra uvis.

54

Ar i iraik galima vadinti teiginiu? Ne, negalima. Teiginys turi bti teisingas arba klaidingas. Tuo tarpu iraika x yra uvis nra nei teisinga, nei klaidinga. Jei lentoje randame parayt teigin Lydeka yra uvis, tai j laikome teisingu. Taiau jei vietoje x raytume od Kiaul, tai teiginys Kiaul yra uvis jau yra klaidingas. Taigi, apie tvirtinim x yra uvis negalime pasakyti, ar jis teisingas, ar klaidingas, nes neinome, kas yra x. Tvirtinimas x yra uvis yra ne teiginys, bet objekto x funkcija, kuri virsta teisingu ar klaidingu teiginiu, kai vietoj x raoma viena ar kita io kintamojo reikm, t.y. objekto pavadinimas. Objekto x funkcija, kuri virsta teiginiu, kai vietoj x raomas objekto pavadinimas, vadinama propozicine funkcija.

i objekto x funkcija propozicin funkcija, kaip pamatysime emiau, dar yra vadinama predikatu. Propozicini funkcij (predikat) pavyzdiai: x yra psichologas, x yra mokslas, x yra universitetas. Kintamasis x yra vadinamas i funkcij argumentu. i tvirtinim virtimas teisingais ar klaidingais teiginiais priklauso nuo to, kokias reikmes gauna argumentas x. Kintamojo x pakeitimas kokio nors objekto pavadinimu ir yra pirmasis, paprasiausias bdas propozicinei funkcijai paversti teiginiu (lot. p r o p o s i t i o teiginys). Pakeit x kokio nors asmens (pvz., Pavardenio) pavarde, mokslo (pvz., psichologija) ir universiteto pavadinimais (pvz., LEU), gauname:
Pavardenis yra psichologas, psichologija yra mokslas, LEU yra universitetas.

Tai teisingi teiginiai. Tuo tarpu x pakeitus asmens, kuris yra ekonomistas, pavarde Vardenis, gauname klaiding teigin: Vardenis yra psichologas. Propozicins funkcijos virtimas teisingu ar klaidingu teiginiu priklauso nuo to, kokiam objektui poymis priskiriamas, kitaip tariant, priklauso nuo argumento x reikmi.

Taigi, yra sakini, kuriuose kakas teigiama, taiau kas teigiama tiesa ar netiesa nustatyti negalima, nes juose veiksnys yra kintamasis. Apibrimas. Predikatu vadinamas sakinys su vienu ar keliais kintamaisiais, kuris tampa teiginiu, kai vietoj kintamojo(-j) raomos j konkreios reikms.

55

Predikatus ymsime didiosiomis raidmis, tarp skliaust nurodydami juos einanius kintamuosius. Pavyzdiui, predikat 2 x + 1 > 0 ymsime P (x) , o predikat ABC yra
statusis trikampis ymsime Q ( A, B, C ) . Turdami kok nors predikat P (x) , jo reikmi visum galime skirti dvi dalis: tuos x , su kuriais P (x) yra teisingas teiginys, ir tuos x , su kuriais P (x) yra klaidingas.

Apibrimas. Aib { x P(x) yra teisingas} yra vadinama aibe, apibriama predikatu P(x).

Pavyzdys.

P( x) := 2 x + 1 > 0 . Tada { x P(x) yra teisingas}= {x 2 x + 1 > 0} = ( 1 , ) . 2

Paymsime, kad vidurinje mokykloje sprendiamas lygtis, nelygybes ir j sistemas galima nagrinti kaip sakinius su kintamaisiais, taigi, kaip predikatus. Jas sprendiant iekoma atitinkamais predikatais apibrt aibi.

Pavyzdiai. 1) Geometrikai pavaizduoti ploktumoje aib, apibriam predikatu P(x,y), x y 7, P( x, y ) := x + y 1.

Sprendimas:
1 1 7

-7

2) Patikrinti, ar takas 0 priklauso aibei, apibriamai predikatu sin x > 0 . Sprendimas: Kadangi sin 0 = 0 , tai 0 {x | sin x > 0}.

UDUOTIS. Nustatykite, kurie sakiniai yra teiginiai, kurie predikatai:

1)

Vilniuje yra parduotuvi ir pramog centras Akropolis.

teiginys

2)

Lietuvos edukologijos universitetas yra

teiginys

56

Kaune. 3) 4) 5) 6) 7) 8) Kur yra alieji eerai? a<b 2x=3 22=5 (a-b)2 = a2-2ab+b2 3x 4y > 10 klausimas, ne teiginys predikatas predikatas teiginys teiginys predikatas

1.9. Predikatins formos. Kvantoriai

Priminsime, kad predikatais vadinami sakiniai su vienu ar keliais kintamaisiais, kurie tampa teiginiais, vietoje kintamj raius konkreias reikmes. Pavyzdius nagrinjome ankstesniame skyrelyje, o dabar pateiksime dar kelis toki matematini sakini pavyzdius:
P ( x) := 3 x + 2 > 0 ; Q ( x) := log x < 2 ; R ( x) := 3 x 2 + 4 x 3 = 0 ; T ( x, y ) := x 2 + y 2 = 1 .

Predikatai taip pat, kaip ir teiginiai, gali bti jungiami loginmis jungtimis , , , , . Pavyzdiui, P (x) galima skaityti taip: Netiesa, kad 3 x + 2 > 0 arba 3 x + 2 0 .
Taigi, pagrindins predikatins formos yra: P (x) , P ( x) Q ( x) , P ( x) Q ( x) , P ( x) Q ( x) , P ( x) Q ( x) .

Kitas predikatines formas galime gauti i pagrindini form, panaudoj baigtin skaii simboli, reikiani predikatus, logines operacijas bei skliaustus. Pavyzdiui: ( P ( x) ( R ( x) T ( x)) Q ( x) .

Jau minjome, kad kiekvienas predikatas apibria aib kintamojo reikmi, su kuriomis jis yra teisingas teiginys.

Aib A p = {x | P ( x)} vadinsime predikato teisingumo reikmi aibe. Apibrimas. Jei dviej predikat P (x) ir Q(x) teisingumo reikmi aibs sutampa, tai
predikatai P (x) ir Q (x) vadinami ekvivaleniais ir tai ymima P ( x) ~ Q ( x) .

Matme, kad i predikato P (x) teiginys P (a ) gaunamas, pamus x = a .

57

Antras bdas predikat paversti teiginiu yra susiejimas kvantoriais. Terminas kvantorius kils i lotyn kalbos odio q u a n t u m kiek. Kvantorius teigin apibdina kiekybikai. Poym galima priskirti vienam objektui (Maryt Pavardait yra student) arba keliems objektams (Kai kurie jaunuoliai studentai) arba visiems kurios nors klass objektams (Visi, esantys ioje auditorijoje, studentai). Kokiam objekt skaiiui poymis priskiriamas arba nepriskiriamas tai ir nurodo kvantorius. Kasdieninje nekamojoje kalboje yra visa eil taip vadinam kvantorini (t.y. viena ar kita prasme nusakani kiekyb) odi:

visi kiekvienas bet kuris

n vienas kai kurie keli

keliolika vienintelis yra

egzistuoja daug be galo daug

iems odiams reikti logikoje pakanka dviej pagrindini kvantori egzistavimo kvantoriaus ir visuotinumo kvantoriaus. Egzistavimo kvantorius ymimas simboliu . enklas yra angl kalbos odio exist, vokiei kalbos existieren apversta pirmoji raid. Simbolis x skaitomas taip: Egzistuoja (yra) toks (tokie) x. Taigi, egzistavimo kvantorius raomas prie propozicin funkcij. itaip propozicin funkcij susiejus egzistavimo kvantoriumi, ji virsta teiginiu. Propozicins funkcijas x yra
psichologas, x yra mokslas, x yra universitetas

susiejus egzistavimo kvantoriumi, gauname:

x (x yra psichologas), x (x yra mokslas), x (x yra universitetas). ios iraikos skaitomos taip: Egzistuoja toks x, kuris yra psichologas, Egzistuoja toks x, kuris yra mokslas, Egzistuoja toks x, kuris yra universitetas. Tikrai, psicholog yra ne vienas ir ne du . Daug yra moksl, daug ir universitet ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Taigi, visos ios iraikos yra teisingi teiginiai. Taiau pateiktose iraikose visai nenurodyta, kokiai objekt aibei, sriiai, klasei priklauso objektas x. Todl daug geriau iraikas skaityti konkreiai nurodant objekt aib (srit, klas), kuriai tas poymis priskiriamas. Pavyzdys: aibje A egzistuoja toks elementas x, su kuriuo P (x) - teisingas teiginys.
Sutrumpintai uraoma taip: x A P ( x) .

58

Jei A = , kur - taip vadinama universalioji aib (t.y. pati didiausia aib nagrinjamame kontekste), tai uraoma dar trumpiau: x P ( x) . Savybi teorijoje danai
ymima taip: x P(x).

Taiau egzistavimo kvantorius negali nurodyti, koks konkretus skaiius objekt turi nagrinjam poym. Egzistavimo kvantorius tenurodo, kad yra bent vienas objektas, turintis tok poym, bet galbt j yra ne tik kad daugiau, bet ir gerokai daugiau .

Visuotinumo (kai kurie autoriai vartoja lygiavert termin bendrumo) kvantoriumi

tvirtinama, kad poym turi kiekvienas nagrinjamosios klass objektas.

Visuotinumo kvantorius ymimas simboliu . enklas yra angl kalbos odio all,
vokiei kalbos alle apversta pirmoji raid. Simbolis x skaitomas taip:
kiekvienas

x arba visiems x.

Visuotinumo kvantori paraius prie propozicin funkcij, ji virsta teiginiu. Propozicines funkcijas x yra mstantis subjektas, x yra asmens dokumentas, x yra psichologas susiejus visuotinumo kvantoriumi, gauname:

x (x yra mstantis subjektas), x (x yra asmens dokumentas), x (x yra psichologas).

ios iraikos skaitomos ir nurodant objekt aib (klas), kurios sudtyje yra tie objektai

x: mstantys subjektai yra mons; bti asmens dokumentu gali, sakysime, asmens tapatybs
kortel; bti psichologu, gali, sakysime, kiekvienas studentas, gavs psichologijos bakalauro diplom. Jei iraika susieta visuotinumo kvantoriumi, tai nurodymas objekt aibs (klass), kurios sudtyje yra objektai x, reikiamas implikacija. Pateiktos iraikos skaitomos taip: Kiekvienas x, jei x mogus, tai x yra mstantis subjektas; Kiekvienas x, jei x yra asmens tapatybs kortel, tai x yra dokumentas; Kiekvienas x, jei x yra studentas, gavs psichologijos bakalauro diplom, gali bti psichologu.

Taiau galima ir visai kitaip matematikai nurodyti, kokiai objekt aibei, sriiai, klasei priklauso objektas x. Pavyzdiui, su visais x i aibs A predikatas P( x) yra teisingas.

ia mes pabrme, kad kintamasis x kinta aibs A ribose. Sutrumpintai tai uraoma taip:
(x A) P( x) arba tiesiog x A P( x) . Jei A = , tai uraoma dar trumpiau: (x) P( x) arba savybi teorijoje priimtu bdu tiesiog x P(x).

59

Inagrinsime dar vien pavyzd. Tarkime, kad P (x) yra predikatas x 2 2 x + 1 = 0 , o

A = [ 1, 1] . Tada teiginiai (x A)

x 2 2 x + 1 = 0 ir (x A)

x 2 2 x + 1 = 0 skaitomi taip:

Atkarpoje A = [ 1, 1] egzistuoja tokia x reikm, su kuria x 2 2 x + 1 = 0 (teiginys

teisingas, pakanka paimti x = 1 );
Visiems x i atkarpos A = [ 1, 1] x 2 2 x + 1 = 0 (teiginys klaidingas, nes ( x 1) 2 0 , kai, pvz., x = 1 ).

I paskutinio pavyzdio matome, kad propozicines funkcijas susiejus egzistavimo ar visuotinumo kvantoriais, galima gauti ir klaidingus teiginius. Pavyzdiui, iraik x yra pirmakursis susiejus visuotinumo kvantoriumi ir poym bti pirmakursiu priskyrus studentams, gauname: Kiekvienas x, jei x yra studentas, tai x yra pirmakursis. Tai klaidinga, nes ne kiekvienas studentas yra pirmakursis.

Kaip ir bet kuriems teiginiams, taip ir kvantori pagalba sudarytiems teiginiams galima taikyti neigimo operacij.

Pavyzdys. Teigin (x A)

P ( x) skaitome taip: Netiesa, kad aibje A egzistuoja toks

x , su kuriuo P (x) bt teisingas.

vedus neegzistavimo kvantori , tai galima urayti kitaip: ( x A)
A neegzistuoja toks x , su kuriuo P (x) bt teisingas. T pai mint galima urayti dar kitaip: Su visais aibs A elementais teiginys P (x) yra neteisingas, t.y. (x A) P ( x) arba (x A)

P ( x) , t.y. aibje

P ( x)

UDUOTIS. 1. Nustatyti, kurie i sekani tvirtinim ir kodl yra predikatai, o kurie ne: x dalosi i 5 (x N); up x teka Nemun; x yra y brolis (x, y kinta vis moni aibje).

2. Nustatykite, kurie i sekani teigini yra teisingi, o kurie ne, jei visi kintamieji kinta realij skaii aibje:

( x) ( y) (x+y=7); ( y) ( x) (x+y=7); ( x) ( y) (x+y=7); ( x) ( y) (x+y=7).

60

1.10. Savybi teorijos alfabetas

Predikat logika tiria savybes ir santykius. Pagal tai predikat logika, kaip minjome, skirstoma dvi dalis savybi teorij ir santyki teorij. Savybi teorijos objektus, sekdami [1], ymsime maosiomis raidmis x, y, z. Savybes ymsime didiosiomis raidmis F, G, H. Iraik F(x) skaitysime taip: x turi savyb F. Analogikai iraikos G(y), H(z) skaitomos taip: y turi savyb G; z turi savyb H. Savybi teorijos ymjimas F(x) neatsitiktinai kartoja matematin funkcijos ymjim y = F(x). Matematikoje funkcija tai atvaizdavimas, kuris kiekvienam aibs elementui priskiria element kitoje aibje (r., pvz., http://lt.wikipedia.org/wiki/Funkcija_(matematika)). Iraikos x F(x); y G(y) (1)

skaitomos taip: egzistuoja toks x, kuris turi savyb F; kiekvienas y turi savyb G. Galimi ir tokie ekvivalents ios iraikos (1) supratimai: yra toks x, kuris turi savyb F; visi y turi savyb G. Taiau kaip mes suprantame posak ekvivalents ios iraikos (1) supratimai? Esame minj, kad propozicines funkcijas susiejus egzistavimo ar visuotinumo kvantoriais, gauname teisingus arba klaidingus teiginius. Paymkime juos raidmis p ir q. Gautieji teiginiai p ir q gali bti ekvivalents arba neekvivalents. Pirmuoju atveju mes naudojome ymjim p q ir btent ia prasme suprantame mint iraik ekvivalentum. Taiau nordami pagerbti savybi teorijoje paplitus ekvivalencijos ymjim ~ (r. [1]), mes irgi naudosime ekvivalencijos simbol: p ~ q. Grkime prie (1) formuls. Teigin Kai kurie meniniai filmai yra psichologiniai formalizuosime taip. odis kai kurie reikiamas egzistavimo kvantoriumi (x), savyb bti meniniu filmu ymsime raide F, savyb bti psichologiniu filmu raide G. Kai iraikoje yra egzistavimo kvantorius, danai patogu savybes susieti konjunkcija, kuri savybi teorijoje ymsime taku . Gauname: x [F(x)G(x)]. Skaitome: egzistuoja toks x, kuris turi savyb F ir savyb G. Kitaip tariant, egzistuoja tokie x, kurie turi savyb bti meniniais filmais ir turi savyb bti psichologiniais filmais tokia teiginio Kai kurie meniniai filmai yra psichologiniai login struktra savybi teorijos poiriu. Inagrinsime dar vien pavyzd, formalizuodami teigin Visi kompiuteriai yra skaiiavimo renginiai. Savyb bti skaiiavimo renginiu paymkime raide G, savyb bti kompiuteriu raide F. Kai iraikoje yra visuotinumo (kartais savybi teorijoje naudojamas terminas bendrumo) kvantorius, danai patogu savybes susieti implikacija. Gauname: x [F(x) G(x)]. Skaitome: kiekvienas x, jei x turi savyb F, tai x turi savyb G. Kitaip tariant, kiekvienas x, jei x turi savyb bti kompiuteriu, tai x turi savyb bti 61

skaiiavimo renginiu tokia yra teiginio Visi kompiuteriai yra skaiiavimo renginiai login struktra savybi teorijos poiriu. Predikat logikoje taip pat, kaip ir kitose logikos teorijose, operuojama ir teigini logikos veiksmais neigimu, konjunkcija, disjunkcija, implikacija, ekvivalencija. Savybes galima neigti. Neigiant savyb, vir jos raomas neigimo enklas: F (x), G (y).
Skaitome: x neturi savybs F; netiesa, kad y turi savyb G. Kaip minjome, galima neigti ne tik savybes, bet ir kvantorius. Neigiant kvantori, vir jo raomas neigimo enklas: x; x. Skaitome: netiesa, kad yra toks (tokie) x; netiesa, kad kiekvienas x. Pavyzdiui, iraika x F(x) skaitoma taip: netiesa, kad yra toks x, kuris turi savyb F, arba taip: neegzistuoja toks x, kuris turi savyb F. Panagrinkime teigin Ms universitete nra nedor student. Savyb bti ms universiteto studentu paymkime raide F, savyb bti doru studentu simboliu G, o jos neigim simboliu G . Susiej ivardytas savybes konjunkcija, nustatome nagrinjamo teiginio login struktr: x [F(x) G (x)]. Skaitome: netiesa, kad yra toki x, kurie turi savyb F ir neturi savybs G. Kitaip tariant, netiesa, kad yra toki x, kuri turi savyb bti ms universiteto studentu ir neturi savybs bti doru studentu. Dukart panaudojome od netiesa. Tai kas tada iame pavyzdyje tiesa? Na kad ir tai kas: x[F(x) G (x)]. Skaitome: visi ms universiteto studentai yra dori studentai.

UDUOTIS. Uraykite teigin Mirusieji nekalba savybi teorijos priemonmis. [Paymkime F savyb bti mirusiu, o G savyb bti nekalbiu. Tada iraika

x[F(x) G (x)] suprantama taip: kiekvienas x, jei x mirs, tai x nekalba].

Iraikoje gali pasitaikyti ne vienas kvantorius, bet du ir daugiau. Iraika

x y [F(x) F(y)]
skaitoma taip: egzistuoja x ir egzistuoja y tokie, kad x turi savyb F arba y turi savyb F. Pvz., egzistuoja koks nors mogus x ir egzistuoja koks nors mogus y, i kuri x turi savyb bti psichologu arba y turi savyb bti psichologu. Tai suprantama taip: visuomet galima rasti du mones, kuri vienas arba kitas yra psichologas. Iraika
x F(x) y F(y)

skaitoma taip: kiekvienas x turi savyb F ir yra toki y, kurie turi savyb F. Pvz., kiekvienas vyras Lietuvoje dvi kelnes, taiau yra ir moter, kurios dvi kelnes.

62

Kvantoriaus galiojimo srit paprastai parodo skliaustai. Iraikoje x [F(x) G(x)] visuotinumo kvantorius galioja visai iraikai, tuo tarpu iraikoje x F(x) y F(y) visuotinumo kvantorius galioja tik iki konjunkcijos enklo.

Predikat logikos iraikose bna trij ri kintamieji: 1. Individuals kintamieji tai x, y, z , juos galima pakeisti atskir objekt vardais. 2. Predikatiniai kintamieji tai F, G, H , juos galima pakeisti konkreiais predikatais (savybmis ir santykiais). 3. Propoziciniai kintamieji tai p, q, r . Jie paimti i teigini logikos ir gali bti pakeisti konkreiais teiginiais. Pavyzdiui, iraikoje p (x F(x) y G(y)) yra vis trij ri kintamieji: x,y individuals, F,G predikatiniai, p propozicinis kintamasis. UDUOTIS (pagal R. Plekait [1]). 1. Perskaitykite iraik: x [F(x) G (x)]. [Skaitome: netiesa, kad yra toks x, kuris turi savyb F ir neturi savybs G. Arba: neegzistuoja toks x, kuris turi savyb F ir neturi savybs G.] 2. Perskaitykite iraik: x [F(x) G(y)]. [Skaitome: kiekvienas x, jei x turi savyb F, tai y turi savyb G.] 3. Savybi teorijos simboliais uraykite teiginius: yra toki kaln, kurias nelengva kopti; [ x [F(x) G (x)] ] kiekvieno mogaus gyvenime yra neisprst problem; [ x [F(x) G (x)] ] visi normals mons trokta laims; [ x [F(x) G(x)] ] kai kurie mons moka kelias kalbas; [ x [F(x) G (x)] ] yra toki logikos udavini, kurie nelengvai sprendiami; [ x [F(x) G (x)] ] kiekviename moksle yra neisprst problem; [ x [F(x) G (x)] ] laikrodis turi rodyti tiksl laik; [ x [F(x) G(x)] ] kai kurios kalbos turi kelis bsimuosius laikus. [ x [F(x) G (x)] ]

63

1.11. Savybi teorijos dsniai

Kaip pastebima vadovlyje [1], dsni savybi teorijoje yra daug. Panagrinsime kai kuriuos i j. Atskir grup sudaro keturi dsniai, galinantys vienus kvantorius pakeisti kitais. Aptarsime kiekvien i i dsni ir pateiksime pavyzdius, taiau nenagrinsime rodym. I. x F(x) ~ x F (x).
Skaitome: iraika Kiekvienas x turi savyb F ekvivalenti iraikai Netiesa, kad yra toks x, kuris neturi savybs F. Pavyzdiui, teiginys Kiekvienas mogus turi rankas ekvivalentus teiginiui Netiesa, kad yra toks mogus, kuris neturi rank.

II. x F(x) ~x F (x).

Skaitome: iraika Netiesa, kad kiekvienas x turi savyb F ekvivalenti iraikai Yra toks x, kuris neturi savybs F. Pavyzdiui, teiginys Netiesa, kad visi mons siningi ekvivalentus teiginiui Yra tokie mons, kurie nesiningi.

III. x F(x) ~ x F (x).

Skaitome: iraika Yra toks x, kuris turi savyb F ekvivalenti iraikai Netiesa, kad kiekvienas x neturi savybs F. Kadangi yra sining moni, tai netiesa, kad kiekvienas mogus nesiningas, ir atvirkiai.

IV. x F(x) ~x F (x).

Skaitome: iraika Netiesa, kad yra toks x, kuris turi savyb F ekvivalenti iraikai Kiekvienas x neturi savybs F. Teiginys Netiesa, kad ms grupje yra studentas, kuris moka kin kalb ekvivalenti teiginiui Visi ms grups studentai nemoka kin kalbos. Svarbus savybi teorijos dsnis yra is:

V. x F(x) F(y).
Skaitome: jei kiekvienas x turi savyb F, tai savyb F turi koks nors y. is dsnis yra loginis bendr teigini taikymo atskiriems atvejams pagrindas. Pavyzdiui, kadangi kiekvienas Lietuvos pilietis privalo laikytis Lietuvos Respublikos statym, tai j privalo laikytis ir Vardenis Pavardenis. Pateiktajam dsniui artimas is dsnis:

VI. F(y) x F(x).

Skaitome: jei koks nors objektas y turi savyb F, tai egzistuoja toks x, kuris turi savyb

F. Tai reikia, kad jei koks nors laisvai pasirinktas objektas y turi tam tikr savyb, tai t
savyb turi ir koks nors objektas x, kuris priklauso tai paiai klasei, kaip ir objektas y. Pvz., Pavardenis yra verslininkas, reikia, yra ir daugiau moni, kurie yra verslininkai.

64

Pateiksime dsnius, kurie nurodo, kaip reikia kvantorius kelti skliaustus ir ikelti u skliaust. Jie vadinami kvantori iskaidymo ir jungimo dsniais. Visuotinumo kvantoriaus iskaidymas konjunkcijoje: VII. x [F(x) G(x)] ~[x F(x) x G(x)]. Skaitome: iraika Kiekvienas x turi savyb F ir savyb G ekvivalenti iraikai Kiekvienas x turi savyb F ir kiekvienas x turi savyb G. Teiginys Kiekvienoje ES alyje yra universitetai ir mokyklos ekvivalentus teiginiui Kiekvienoje ES alyje yra universitetai ir kiekvienoje ES alyje yra mokyklos. Kitaip iskaidomas egzistavimo kvantorius konjunkcijoje: VIII. x [F(x) G(x)] [x F(x) x G(x)] Skaitome: jei egzistuoja toks x, kuris turi savyb F ir savyb G, tai egzistuoja toks x, kuris turi savyb F, ir egzistuoja toks x, kuris turi savyb G. Palyginus su visuotinumo kvantoriaus iskaldymu konjunkcijoje, skirtumas ia tas, kad tarp skliaustuose esani iraik negalima rayti ekvivalentikumo enklo. inome, kad ekvivalentikumas yra implikacija abiem kryptim. Taiau i VIII iraikos deins puss [x F(x) x G(x)] negalima ivesti kairs puss x [F(x) G(x)]. Tai rodo kad ir toks pavyzdys. Yra toks sportininkas, kuris disko metime 1971 metais pasiek geriausi rezultat pasaulyje, ir yra toks sportininkas, kuris disko metime pasiek geriausi rezultat pasaulyje 2011 metais. Taiau klystume teigdami, kad yra toks sportininkas, kuris disko metime pasiek geriausi rezultat pasaulyje 1971 ir 2011 metais tai gali bti visikai skirtingi sportininkai. Dar daugiau, tai tikrai bus du skirtingi sportininkai, nes laiko tarpas tarp ivardyt pasaulio rekord 40 met! Pastaba. Iraikos, kuri ekvivalencijos operatoriaus pagalba tvirtint visuotinumo kvantoriaus iskaidym disjunkcijoje, negali bti. Tai rodo toks pavyzdys. Tarkime, kad grupei vaik davme kiekvienam po vien vaisi obuol arba kriau. Tada i teiginio Kiekvienas vaikas gavo obuol arba kriau neseka teiginys Kiekvienas vaikas gavo obuol arba kiekvienas vaikas gavo kriau. Juk vieni vaikai gavo obuolius, kiti kriaues. Taiau atvirkias teiginys jau bus teisingas. [I teiginio Kiekvienas vaikas gavo obuol arba kiekvienas vaikas gavo kriau, t.y. kiekvienas vaikas gavo vaisi, iplaukia teiginys Kiekvienas vaikas gavo obuol arba kriau]

Predikat logikoje i vien dsni ivedami kiti dsniai, remiantis dvejybikumo principu. Konjunkcija ir disjunkcija, kvantoriai x ir x vadinami dvejybikais. Be to, dvejybiki taip pat simboliai ir . enklas vadinamas atvirktine implikacija. Jei implikacijoje i p seka q, tai atvirktinje implikacijoje i q seka p. 65

Dvejybikumo principo esm yra ta, kad nustatoma, jog iraika, kurioje yra visuotinumo kvantorius, konjunkcija, implikacija yra ekvivalenti iraikai, kurioje: 1) visuotinumo kvantorius pakeiiamas egzistavimo kvantoriumi; 2) konjunkcija pakeiiama disjunkcija; 3) implikacija pakeiiama atvirktine implikacija. Taikant dvejybikumo princip visuotinumo kvantoriaus iskaidymui konjunkcijoje, <VII> iraikoje reikia x pakeisti x , konjunkcij pakeisti disjunkcija . Atlik ias operacijas, gauname egzistavimo kvantoriaus iskaidym disjunkcijoje: IX. x [F(x) G(x)] ~ [x F(x) x G(x)]. Skaitome: iraika Yra toks x, kuris turi savyb F arba savyb G ekvivalenti iraikai Yra toks x, kuris turi savyb F arba yra toks x, kuris turi savyb G. Taikant dvejybikumo princip <VIII> iraikai reikia x pakeisti x , konjunkcij pakeisti disjunkcija , o implikacij pakeisti atvirktine implikacija . Atlik ias operacijas, gauname visuotinumo kvantoriaus jungim disjunkcijoje: X. [x F(x) x G(x)] x [F(x) G(x)]. Skaitome: jei kiekvienas x turi savyb F arba kiekvienas x turi savyb G, tai kiekvienas x turi savyb F arba savyb G. Panagrinsime du su <X> iraika susijusius pavyzdius. Tarkime, kad kiekvienas i sdini ioje auditorijoje turi mobil telefon (savyb F) arba kiekvienas i sdini ioje auditorijoje turi raymo priemon (savyb G). I ia seka, kad kiekvienas i sdini ioje auditorijoje turi mobil telefon (savyb F) arba raymo priemon (savyb G). Taiau atvirkias teiginys, kaip jau esame pastebj, bendru atveju yra klaidingas, t.y. i iraikos x [F(x) G(x)] negalima ivesti iraik [x F(x) x G(x)]. I ties, teisinga tai, kad kiekvienas medis turi lapus (savyb F) arba spyglius (savyb G). Taiau bt klaidinga teigti, kad kiekvienas medis turi lapus (savyb F) arba kiekvienas medis turi spyglius (savyb G). Abu ie teiginiai klaidingi, todl ir j disjunkcija klaidinga.

Taigi, gautoji <X> iraika tai kvantori jungimo dsnis. Panagrinsime dar kelis kvantori jungimo dsnius. Jie nurodo, kaip kvantorius ikeliamas u skliaust. Visuotinumo kvantoriaus jungimas konjunkcijoje: VIIa. [x F(x) x G(x)] ~ x [F(x) G(x)]. Kodl iai formulei suteikme tok keist numer VIIa? Todl, kad is dsnis elementariai gaunamas i visuotinumo kvantoriaus iskaidymo konjunkcijoje <VII> dsnio, sukeitus vietomis jo puses. Skaitome: iraika Kiekvienas x turi savyb F ir kiekvienas x turi savyb G ekvivalenti iraikai Kiekvienas x turi savyb F ir savyb G. 66

Iraikos, kuri tvirtint egzistavimo kvantoriaus jungim konjunkcijoje, negali bti, nes egzistavimo kvantorius iskaidymo konjunkcijoje <VIII> dsnis suformuluotas ne kaip ekvivalencija, bet kaip implikacija. inome, kad bendru atveju implikacijos prielaida ir ivada negali bti sukeistos vietomis. Egzistavimo kvantoriaus jungimas disjunkcijoje: IXa. [x F(x) x G(x)] ~ x [F(x) G(x)]. io dsnio numeris IXa sufleruoja mums, kad jis gaunamas i egzistavimo kvantoriaus iskaidymo disjunkcijoje <IX> dsnio, sukeitus vietomis jo puses. Skaitome: iraika Yra toks x, kuris turi savyb F arba yra toks x, kuris turi savyb G ekvivalenti iraikai Yra toks x, kuris turi savyb F arba savyb G. Egzistavimo kvantoriaus jungimas implikacijoje: XI. [x F(x) x G(x)] x [F(x) G(x)]. Skaitome: jei yra toks x, kuris turi savyb F, tai yra toks x, kuris turi savyb G. I to seka, jog yra toks x, kad jei x turi savyb F, tai x turi savyb G. is dsnis atrodo gana sudtingai, todl inagrinsime paprast pavyzd . Tarkime, kad yra grup student, kurie laikys logikos egzamin. Jei yra studentai, kurie laikys logikos egzamin (savyb F), tai yra studentas (tas ar kitas), kuris geriausiai ilaikys egzamin (savyb G). I to seka, kad egzistuoja (yra) toks studentas, kad jei jis laikys logikos egzamin (savyb F), tai jis ilaikys geriausiai (savyb G).

Visi teigini logikos dsniai galioja ir predikat logikoje, todl savybi teorijos dsnius galima ivesti i teigini logikos dsni. Tuo tikslu teigini logikos iraikose kintamuosius p, q, r, ... reikia pakeisti savybi logikos kintamaisiais F(x), G(x), H(x), ... Taip, pavyzdiui, dvigubo neigimo dsnyje p ~ p pakeit p iraika F(x), o logines konstantas (dvigub neigim ir ekvivalentikumo enkl) palik, gauname dvigubo neigimo dsn savybi teorijoje: XII. x [ F (x)~F(x)] Skaitome: kiekvienam x teisinga, kad iraika Netiesa, kad x neturi savybs F ekvivalenti iraikai x turi savyb F. Pvz., teiginys Netiesa, kad ie vyrai yra neatletiko sudjimo yra ekvivalentus teiginiui ie vyrai yra atletiko sudjimo. Pastebsime, kad savybi teorijos dsnius ivedant i teigini logikos dsni, prie kiekvien savybi teorijos dsn raomas visuotinumo kvantorius. Jis parodo, kad tai, kas dsnyje teigiama, tinka kiekvienam x.

67

Analogikai gaunamas prietaravimo dsnis savybi teorijoje. Tuo tikslu prietaravimo dsn teigini logikoje p p O perraome ekvivalenia forma p p I , o iraikoje
p p pakeit p iraika F(x) gauname prietaravimo dsn savybi teorijoje:

XIII. x F(x) F(x) . is uraas suprantamas taip: x F(x) F(x) yra visada teisinga login forma Skaitome: kiekvienam x teisinga, kad netiesa, jog x turi savyb F ir x neturi savybs F. Pvz., neteisinga teigti, kad kas nors yra imintingas ir neimintingas tuo paiu metu. Toks tvirtinimas tinka kiekvienam objektui. Pagaliau, negalimo treiojo dsnyje p p I pakeit p iraika F(x) gauname negalimo treiojo dsn savybi teorijoje: XIV. x[F(x) F (x)].
is uraas suprantamas taip: x[F(x) F (x)] yra visada teisinga login forma. Skaitome: kiekvienam x teisinga, kad x turi savyb F arba neturi savybs F. Pavyzdys: kiekvienas gims kdikis yra mergait (savyb F) arba ne mergait (savyb F ), t.y. kiekvienas gims kdikis yra mergait arba berniukas .

Savybi teorijos dsniai i teigini logikos dsni ivedami ir kitokiu bdu. Teigini logikos kintamieji p, q, r pakeiiami iraikomis x F(x), y G(y), x F(x) ir pan. Dsnyje

( p q ) (q p ) p pakeitus iraika x F(x), kuri yra predikatas, visuotinumo kvantoriaus dka taps teiginiu, o q pakeitus iraika y G(y), kuri dl analogikos prieasties taip pat yra teiginys, gauname:

XV. [x F(x) y G(y)] ~ [ y G(y) x F(x)].

Skaitome: jei kiekvienas x turi savyb F, tai yra toks y, kuris turi savyb G. Tai yra ekvivalentu tam, kad jei netiesa, jog yra toks y, kuris turi savyb G, tai netiesa, kad kiekvienas

x turi savyb F.

UDUOTIS (pagal R. Plekait [1]). 1. Remdamiesi kvantori pakeitimo <I> ir <II> dsniais, nustatykite, kokiems teiginiams ekvivalents ie teiginiai: a) Visi pasiruome seminarui; b) Netiesa, kad visi pasiruome seminarui. [a) Netiesa, kad yra toki, kurie seminarui nepasireng; b) yra toki, kurie seminarui nepasireng].

68

2. Iraikai [x F(x) x G(x)] x [F(x) G(x)] taikydami dvejybikum, iveskite nauj dsn. [Sprendimas: [x F(x) x G(x)] x [F(x) G(x)], t.y.
x [F(x) G(x)] [x F(x) x G(x)] ].

3. Teigini logikos dsn ( p p ) p I paverskite savybi teorijos dsniu. [Sprendimas: x [{F(x) F (x)} F (x)] ]

UDUOTIS MEDIAGOS PAKARTOJIMUI. Predikat pagalba atlikite dvi emiau pateiktas uduotis:

1. Turime tok samprotavim. Bet kas, turintis laiko ir kantrybs, galt susiremontuoti
savo main. Deja, daugyb moni skundiasi, kad negali patys susiremontuoti mainos. Tai reikia, kad daugybei moni tiesiog trksta kantrybs. Uraykite samprotavim matematikai, jei kintamojo x kitimo aib vis moni aib, o predikatai apibrti taip: L(x) x turi laiko, K(x) x turi kantrybs, M(x) x gali susiremontuoti savo main. [Sprendimas: samprotavimas gali bti uraytas taip: x [L(x) K(x) M(x)]; x M (x); x [ K (x)] ]

2. Turime tok samprotavim. Yra ne vienas muzikantas, kuris savs nelaiko krepinio
sirgaliumi. Lietuviai, kaip inia, visi yra didesni ar maesni krepinio gerbjai. Taigi, dalis muzikant, ieit, nra lietuviai. Uraykite samprotavim matematikai, vesdami tokius predikatus: M(x) x yra muzikantas", K(x) x yra krepinio sirgalius, L(x) x yra lietuvis. [Sprendimas: samprotavimas gali bti uraytas taip:
x [M(x) K (x)]; x [L(x) K(x)]; x [M(x) L (x)] ]

PASTABA. Atkreipiame dmes, kaip vykusiai abiej samprotavim autoriai V. Diinas ir G. Skersys parenka predikat paymjimus. Raide K pirmu atveju ymimi kantryb turintys, antru atveju krepinio sirgaliai; raide L atitinkamai

laiko turintys ir lietuviai; pagaliau, raide M atitinkamai main galintys

susiremontuoti ir muzikantai . Simbolis skaitomas taip: todl arba vadinasi.

69

1.12. Iraik pertvarkymas savybi teorijoje

Savybi teorijos iraikos vairiai pertvarkomos, paymima [1], i vien iraik ivedant kitas joms lygiavertes iraikas. Dsniai x F(x) ~ y F(y); x F(x) ~ y F(y) rodo, kad kurioje nors iraikoje kintamj pakeit kitu kintamuoju, gauname jai ekvivalentin iraik. Analogikai, iraikoje x [F(x) G(x)] pakeit x kintamuoju y, gauname lygiavert iraik y [F(y) G(y)]. Keiiant kintamj kitu kintamuoju, reikia pakeitim daryti visoje iraikoje, kur tas kintamasis bebt. Kintamieji predikat logikos iraikose yra dvejopo pobdio suvaryti arba laisvi. Suvarytas kintamasis tai kintamasis, kuris yra kvantoriaus galiojimo srityje. Laisvas kintamasis tai tas, kurio kvantoriaus galiojimo srityje nra. Iraikoje x [F(x) F(y)] G(x) kvantoriaus galiojimo srityje ess kintamasis x suvarytas; lautiniuose skliaustuose ess x taip pat suvarytas, nes jis yra kvantoriaus galiojimo srityje; y laisvas kintamasis; paskutinysis x taip pat laisvas, nes jis yra u kvantoriaus galiojimo srities. Esmin kvantoriaus savyb ta, kad jis laisvus kintamuosius paveria suvarytais. Iraika, kurioje nra laisv kintamj, yra teiginys, o ne propozicin funkcija. Pabrime, kad suvaryt kintamj negalima pakeisti laisvais ir atvirkiai, t.y. laisvj kintamj negalima pakeisti suvarytais. Iraikos x [F(x) F(y)] negalima patvarkyti iraik x [F(x) F(x)]. Pirmoje iraikoje y yra laisvas kintamasis, o antroje jis pakeiiamas suvarytu kintamuoju. Savybi teorijos iraikas galima taip pertvarkyti, kad kvantoriai bt ikelti prie visus kitus iraik sudaranius simbolius. Sakoma, kad itaip pertvarkytu iraika gauna normalij form. Iraikos [x F(x)] [y G(y)] normalioji forma i:
x y [F(x) G(y)].

Skaitome: kiekvienam x ir kiekvienam y teisinga, kad x turi savyb F arba y turi savyb G.

Taikant kvantori ekvivalencijos dsnius ir teigini logikos dsnius, savybi teorijos iraikas galima taip pertvarkyti, kad neigimas tekt tik savybms. Panagrinkime, pavyzdiui, toki iraik: xF(x) yG(y) . 70

Skaitome: netiesa, kad jei egzistuoja toks x, kuris turi savyb F, tai kiekvienas y turi savyb G. Taikant iai iraikai teigini logikos dsn p q ( p q ) , gauname:
xF(x) yG(y) ~ [ x F(x) y G(y)] . Pritaik II kvantori ekvivalencijos dsn y G(y) ~ y G (y), gauname:
xF(x) yG(y) ~ [ x F(x) y G (y) ].

Gautoje iraikoje neigimas tenka tik savybms. Panaiai iraikos pertvarkomos ir antroje predikat logikos dalyje - santyki teorijoje.

UDUOTIS (pagal R. Plekait [1]). 1. Iraikoje x F(x) G (y) laisv kintamj pakeiskite: a) suvarytu kintamuoju; b) kitu laisvu kintamuoju. [Sprendimas: a) x F(x) G (x); b) x F(x) G (z) ].

2. Suteikite normalij form iraikai x F(x) y G(y) ir perskaitykite gaut

rezultat. [Sprendimas: x y [F(x) G(y)] ].

3. Iraik xF(x) yG(y) pertvarkykite taip, kad neigimas tekt tik savybms.
[Sprendimas: Taikome iai iraikai antrj de Morgano logikos dsn p q p q :

[ xF(x) yG(y) ] ~ [ x F(x) y G(y)].

Kadangi pagal IV kvantori keitimo dsn x F(x) ~x F (x), tai

[ x F(x) y G(y) ] ~ [x F (x) y G (y)],

t.y. [ xF(x) yG(y) ] ~ [x F (x) y G (y)] ].

4. Iraik xF(x) yG(y) pertvarkykite taip, kad neigimas tekt tik savybms.
[Sprendimas: Taikome iai iraikai pirmj de Morgano logikos dsn p q p q :

[ xF(x) yG(y) ] ~ [ x F(x) y G(y)].

Kadangi pagal IV kvantori keitimo dsn x F(x) ~x F (x), o pagal III kvantori keitimo dsn x F(x) ~ x F (x), tai pastarajame paymj F raide G gauname, kad

[ x F(x) y G(y) ] ~ [x F (x) y G (y)],

t.y. [ xF(x) yG(y) ] ~ [x F (x) y G (y)] ].

71

1.13. Santyki samprata

Savybi teorijoje poymis buvo priskiriamas maiausiai vienam objektui. Santyki teorija nagrinja tokius poymius, kuri vienam objektui priskirti negalima. Santykius galima priskirti dviems, trims ir daugiau objekt. Maiausiai turi bti du objektai. Kalboje gausu odi, reikiani santykius, pavyzdiui: daugiau lygu skirtingas bti tarp sesuo brolis tvas draugas dovanoti sukurti matyti ginti prieastingumas judjimas diskusija mainai

Santyki teorijoje, kurios pradmenis pateiksime pasinaudodami R. Plekaiio vadovliu [1], objektus ymsime maosiomis raidmis x, y, z,... Paius santykius ymsime didiosiomis raidmis R, S, T,... Iraik xRy skaitome taip: tarp objekt x ir y yra santykis R. i struktr turi teiginys Grybautojas rado baravyk: x
Grybautojas

R
rado

y
baravyk.

Kai santykis yra tarp dviej objekt, jis vadinamas dvivieiu santykiu. Taiau yra ir toki santyki, kurie egzistuoja tarp trij, keturi ir daugiau objekt. Tokiu atveju sakoma, kad santykis yra trij, keturi viet ir t.t. Jei savybs yra vienvieiai predikatai (poymiai), tai santykiai yra daugiavieiai predikatai (poymiai). Teiginyje Panevys yra tarp Vilniaus ir iauli santykis bti tarp reikalauja trij objekt. Panev paymj raide x, Vilni y, iaulius z, teigin uraome formule R(x, y, z). Skaitome: tarp objekt x, y, z yra santykis R. odis duoti taip pat reikia triviet santyk: kas nors duoda k nors kam nors, pvz., tvas duoda vaikui kriau. Terminas prekyba keturvietis santykis: kas nors kam nors k nors parduoda u tam tikr kain. Taigi preks pirkimas yra keturvietis santykis, kuri sudaro pirkjas, pardavjas, prek ir pinigai, sumokami u prek. Daugelis poymi, kurie laikomi savybmis, pasirodo tikrumoje es ne savybs, bet santykiais. Kai sakoma, kad poelgis x geresnis u poelg y, tai grietai tariant, toks teiginys netiksliai suformuluotas. Bti geresniu yra trij viet santykis: x geresnis u y z poiriu, t.y. poelgis x geresnis u poelg y egzistuojani morals norm poiriu. 72

Logini santyki teorijoje pagrindinis santykis yra santykis tarp dviej objekt, ymimas iraika x R y. Santyki teorijoje plaiai vartojami kvantoriai. Panagrinkime ias iraikas: x yra auktesnis u y; x nupirko y. ios iraikos yra ne teiginiai, bet propozicins funkcijos. Santyki teorijoje i propozicini funkcij teiginiai sudaromi panaiai kaip ir savybi teorijoje. Paprasiausias bdas propozicin funkcij paversti teiginiu yra kintamj dydi pakeitimas konkrei objekt vardais, pvz.: Simukas yra auktesnis u Petriuk. Inga nupirko riestain. Antras bdas propozicin funkcij paversti teiginiu susiejimas kvantoriais: x y (x yra auktesnis u y); x y (x nupirko y) iuos teiginius skaitome taip: Yra toks x ir yra toks y, i kuri x yra auktesnis u y; Yra toks x ir yra toks y, i kuri x nupirko y. Pirmasis teiginys yra teisingas, jei grupje yra bent du asmenys, i kuri vienas auktesnis u kit geriau u kit; antrasis teiginys irgi yra teisingas, nes yra daug pirkj ir daug preki, kurias tie pirkjai nupirko. Santyki teorijoje, kaip ir savybi teorijoje, propozicins funkcijos gali bti susiejamos vairiais kvantoriais. Iraika x y (x R y) skaitoma taip: kiekvienam x ir kiekvienam y teisinga, kad tarp j yra santykis R. Trumpiau galima sakyti taip: kiekvienas x yra santykyje R su kiekvienu y. Pavyzdiui, tegu R reikia sukelti, x prieastis, y pasekm. Skaitome: kiekvienai prieasiai ir kiekvienai pasekmei teisinga, kad prieastis sukelia pasekm. Iraik x y (x R y) skaitome taip: yra toks x, kuris su kiekvienu y yra santykyje R. Pvz., yra moni, kurie bet koki kritik reaguoja liguistai. Jei iraik susiejantys kvantoriai vienodi, tai juos galima sukeisti vietomis. Ar paraysime x y (x R y), ar y x (x R y), nuo to iraikos esm nepasikeis. Taiau jei iraik susiejantys kvantoriai nevienodi, tai j sukeisti vietomis negalima, nes, sukeitus vietomis, pakinta iraikos prasm. Pavyzdiui, iraikoje x y (x R y) sukeit kvantorius vietomis gauname visai kitoki prasm turini iraik y x (x R y).

73

Santyki teorijoje yra ir toki iraik, kuriose ne visi kintamieji susieti kvantoriais, t.y. ne visi kintamieji yra suvaryti, pasitaiko ir laisv kintamj. Pavyzdiui, iraikoje x (x R y) kintamasis x suvarytas, o kintamasis y laisvas. UDUOTIS (pagal R. Plekait [1] ir ne tik ). 1. Kurie i pateikt odi reikia savybes ir kurie santykius: a) sdti greta; b) painti; c) gyventi kaimynystje; d) bti jaunu specialistu; e) mylti. [ savybes ireikia tik d) ] 2. Kok maiausi objekt skaii reikalauja ie santykiai: a) diskusija; b) sugriauti; c) suteikti; d) sukaupti. [ du ] 3. Perskaitykite iraik x y (x R y) ir x bei y pakeiskite konkreiais objektais, o santyk R konkreiu santykiu taip, kad gautumte teising teigin. [ kiekvienam vyrui egzistuoja tokia moteris, kuri tinka santuokai ] 4. O dabar perstatykite kvantorius vietomis ir perskaitykite gaut iraik y x (x R y). Vietoj x bei y ra i 3 punkto konkreius objektus ir santyk R , perskaitykite gaut teigin ir pateikite ivad. [egzistuoja moteris, kuriai kiekvienas vyras tinka santuokai . Ivada skirtingus kvantorius negalima sukeisti vietomis, nes gautosios iraikos prasm stipriai skiriasi nuo pradins]

1.14. Teigini ir santyki formalizacija

Su teigini formalizacija mes jau esame ne kart susidr anksiau pavyzdiui, 1.11 skyrelio uduotyse mediagos pakartojimui. Santyki logikoje formalizuojant teiginius ir santykius, pasinaudojama savybi teorijoje nustatytomis priemonmis. Tegul turime teigin Kiekvienas mogus daro klaid. Jo dalin formalizacija yra i: mogus [x] klaidos [y] x daro y. enklas ia reikia atvaizduoja arba priskiria, tai yra iuo atveju kiekvienai porai mogus [x] ir klaidos [y] priskiriama iraika x daro y, ireikianti nagrinjam element x ir y santyk. Savyb bti mogumi paymj raide F, savyb bti klaida raide G, o santyk, ireikiam veiksmaodiu daryti, raide R, teigin Kiekvienas mogus daro klaid formalizuosime visikai: x y {[F(x) G(y)] (x R y)} Skaitome: kiekvienam x yra tokie y, kad jei x turi savyb F ir y turi savyb G, tai tarp x ir y yra santykis R.

74

Inagrinsime dar du formalizacijos pavyzdius. Tegul turime teigin Esama asmen, kurie nepaklsta statymams. Jo dalin formalizacija yra i: asmenys [x] statymai [y] x nepaklsta y. Savyb bti asmeniu paymj raide F, savyb bti statymu raide G, o santyk, ireikiam veiksmaodiu paklsti, raide R, gauname visik formalizacij: x y {[F(x) G(y)] (x R y)}. Skaitome: egzistuoja tokie x ir egzistuoja tokie y, kad jei x turi savyb F
ir y turi savyb G, tai tarp x ir y nra santykio R.

Pagaliau, teiginio Niekas neperskait vis knyg dalin formalizacija yra i: mons [x] knygos [y] x neperskait y. Savyb bti mogumi paymj raide F, savyb bti knyga raide G, o santyk, ireikiam veiksmaodiu skaityti, raide R, gauname visik formalizacij: x y {[F(x)

G(y)] (x R y)}. Skaitome: kiekvienam x egzistuoja tokie y, kad jei x turi savyb F ir y
turi savyb G, tai tarp x ir y nra santykio R.

UDUOTIS (pagal R. Plekait [1]). 1. Dalinai ir pilnai formalizuokite teigin Kai kurie tvai nepriiri savo vaik. Perskaitykite gaut rezultat. [ Sprendimas. Dalin formalizacija yra i: tvai [x] vaikai [y] x nepriiri y. Savyb bti tvais paymj raide F, savyb bti vaikais raide G, o santyk, ireikiam veiksmaodiu priirti, raide R, gauname visik formalizacij: x y {[F(x) G(y)] (x R y)}. Skaitome: egzistuoja tokie x ir egzistuoja tokie y, kad jei x turi savyb F ir y turi savyb G, tai tarp x ir y nra santykio R.

2. Dalinai ir pilnai formalizuokite teigin Niekas nemat vis miest. Perskaitykite

gaut rezultat. [ Sprendimas. Dalin formalizacija yra i: mons [x] miestai [y] x nemat y. Savyb bti mogumi paymj raide F, savyb bti miestu raide G, o santyk, ireikiam veiksmaodiu matyti, raide R, gauname visik formalizacij: x y {[F(x)

G(x)] (x R y)}. Skaitome: kiekvienam x egzistuoja tokie y, kad jei x turi savyb F ir y
turi savyb G, tai tarp x ir y nra santykio R.

75

1.15. Veiksmai su santykiais

Su loginiais santykiais gali bti atliekami tam tikri veiksmai. Ir nors su kai kuriais i j pavyzdiui, neigimu mes jau susidrme 1.14 skyrelyje, dabar trumpai pakartosime. Santykio neigimas. Santyk neigiant, vir santykio raomas neigimo enklas. Iraik xR y
skaitome taip: netiesa, kad tarp x ir y yra santykis R; tarp x ir y nra santykio R. Pavyzdiui, teiginyje Netiesa, kad Maryt myli Petriuk nurodoma, kad tarp i objekt tokio santykio nra.

Santykio konversija. Jei x R y yra bet koks santykis tarp x ir y, tai io santykio konversija yra santykis, kuris atsiranda tarp y ir x. Santykio konversija ymima simboliu R ir
ireikiama formule

x R y ~ y R x.
Santykio x yra y tvas konversija tai santykis y yra x snus. Pavyzdiui, santykio Maryt myli Petriuk konversija Petriukas yra Maryts mylimas. Taigi, jei santyk reikis odis yra veiksmaodis, tai santykio konversija reikiama neveikiamosios ries dalyviu (pasyvu). Priminsime, kad neveikiamosios ries dalyviai reikia daikto ypatyb ar patiriam bsen, kylani i kito veikjo veiksmo. Ypatybs turtojas neveikia, yra pasyvus. Tam tikro santykio konversijos konversija yra pradinis santykis: R~ R. Pavyzdiui, santykio x lengvesnis u y konversija santykis y sunkesnis u x; santykio y sunkesnis u x konversija santykis x lengvesnis u y. Galima konversuoti ir santyki konjunkcij ir disjunkcij. Pvz.: R S := [(x R y) (x S y)] ~ [(y R x) (y S x)] (priminsime, kad enklas := reikia pagal apibrim lygu). Tegul R ymi santyk perskaityti, o S santyk parayti. Sudarome teigin x perskait y arba x para y. J konversav, gausime: y buvo x-so perskaitytas arba y buvo xso paraytas.

Sakoma, kad santykyje x R y visi objektai x sudaro io santykio srit, o visi objektai y sudaro santykio R konversin srit. Santykio srit ir konversin srit sudaro vienariai arba nevienariai objektai. Santykyje x draugauja su y santykio srit ir konversin srit sudaro vienariai objektai mons. Tuo tarpu santykyje Technikai sukr nauj mobilij

76

telefon santykio srit sudaro mons, o konversin srit kitos ries objektai elektroniniai renginiai. Santykio sritis ir konversin sritis sudaro santykio lauk.

Santyki sudtis. Dviej santyki sudtimi nustatoma, kad tarp objekt x ir y yra bent vienas i santyki R, S. Santyki sudtis ymima simboliu . Iraika R S skaitoma: santykis R sudedamas su santykiu S. Detaliau santyki sudtis reikiama formule: xRy xSy. Santyki sudtis suprantama taip, kad tarp objekt x ir y yra bent vienas sudedam santyki. Vadinasi, enklas ia reikia t pat, k ir silpnoji disjunkcija teigini logikoje: (RS) := (xRy xSy). Santykis bti tvais yra santyki bti tvu (R) ir bti motina (S) sudtis. Tai reikia: x yra y tvas arba x yra y motina. Jei k nors laikome x tvais, tai tas turi bti arba x tvas, arba x motina. Santyki bti draugu (R) ir bti pastamu (S) sudtis reikia, kad x yra y draugas arba x yra y pastamas.

Santyki daugyba. Dviej santyki daugyba nustatoma, kad tarp objekt x ir y yra abu santykiai R ir S. Santyki daugybe ymima enklu . Iraika RS skaitoma taip: santykis R dauginamas su santykiu S. Detaliau santyki daugyba uraoma taip: xRyxSy. Sudauginus santykius bti jaunesniu (R) ir bti draugu (S), gauname: x jaunesnis u y ir x yra y draugas. Taigi enklas reikia t pat, k ir konjunkcija teigini logikoje: (RS) := (xRy xSy). Sudaugin santykius dirbti geriau (R) ir dirbti greiiau (S), gauname: x dirba geriau u y ir x dirba greiiau u y. Pvz., naujai sukurtas kompiuteris dirba geriau ir greiiau u sen. Santyki sudtis ir daugyba, suprantama, tarpusavy skiriasi. Sudedant du santykius, laikoma, kad tarp objekt x ir y yra bent vienas sudedam santyki. Dauginant du santykius, laikoma, kad tarp objekt x ir y yra abu santykiai. Jei santyk painti sudsime su santykiu patikti, gausime: x pasta y arba x patinka y. Jei iuos du santykius dauginsime, gausime: x pasta y ir x patinka y.

Santyki kompozicija. Santyki kompozicijos dka i dviej santyki sudaromas naujas sudtinis santykis. Santykiai motinos motina, tvo brolis ir pan. gaunami santykius komponuojant. Santyki kompozicija ymima taip: R/S. 77

Santyki kompozicija veiksmas, kuriuo nustatomas santykis tarp objekt x ir y, remiantis j santykiais su objektu z: xR/Sy := x(xRzzSy). /
Tai galima ymti xRz/zSy. Skaitome: egzistuoja objektas z, su kuriuo x yra santykyje

R su z, o z yra santykyje S su y.
Pavyzdiui, tegul R reikia bti dukra, o S bti seserimi. Tada pateikt santyki kompozicijos formul skaitome: x yra z dukra, o z yra y sesuo. Vadinasi, x yra y sesers dukra. Sukomponav santykius dukra ir sesuo, gavome nauj santyk sesers dukra. Dar vienas pavyzdys. Tegul R reikia pastamas, o S draugas. Sukomponav iuos du santykius, gauname: x yra z pastamas, o z yra y draugas; vadinasi, x yra y draugo pastamas. Pastebsime, kad santyki kompozicijai analogika svoka matematinje analizje tai funkcij kompozicija. Funkcij f ir g kompozicija tai funkcijos funkcija, kuri ymima

f(g(x)).
UDUOTIS (pagal R. Plekait [1]). 1. Suraskite i santyki konversijas: a) Tardytojas apirjo vykio viet; b) Andrius susipaino su nauja bendradarbe. [Sprendimai: a) vykio vieta buvo tardytojo apirta; b) Nauja bendradarb susipaino su Andriumi].

2. Kaip sukomponuoti santyk brolio snus?

[Sprendimas. Tegul R reikia bti snumi, o S bti broliu. Tada i santyki kompozicijos formul xRz/zSy skaitome taip: x yra z snus, o z yra

y brolis. Vadinasi, x yra y brolio snus. Sukomponav santykius snus ir

brolis, gavome nauj santyk brolio snus].

78

1.16. Specialios logins santyki savybs

Nors pasaulyje be galo daug objekt ir vairiausi santyki tarp j, taiau visi ie santykiai turi tam tikr savybi, kurias ir inagrinsime. REFLEKSYVUMAS. Refleksyviniu vadinamas toks santykis, kai objektas yra tame santykyje su paiu savimi. Refleksyvumo santykis uraomas taip: xRx. Lygybs, tapatybs, panaumo santykiai yra refleksyvs, nes kiekvienas objektas lygus pats sau, tapatus pats sau ir pan. Nerefleksyviu vadinamas toks santykis, kai objektas nra tame santykyje su paiu savimi. Nerefleksyvumo santykis uraomas taip: x R x.
Bti sunkesniu, vyresniu, kaimynu, kolega nerefleksyvs santykiai, niekas negali bti sunkesnis ar vyresnis u save pat, bti savo paties kaimynu ar kolega ir pan.

SIMETRIKUMAS. Simetriku vadinamas toks santykis R tarp x ir y, kurio prasm

nepasikeiia, kai x ir y yra sukeiiami vietomis:

xRy ~ yRx.
Pavyzdiui, santykis sdti greta simetrikas, nes jei x sdi greta y, tai y sdi greta x. Skirtumo santykis taip pat simetrikas: x skiriasi nuo y, o y skiriasi nuo x. Jei santykio, kuris yra tarp objekt x ir y, nra tarp objekt y ir x, jis vadinamas nesimetriku. Nesimetrikumo santykis uraomas taip:

xRy y R x.
Pavyzdiui, santykiai bti tvu, bti protingesniu nesimetriki: jei x yra y tvas, tai y yra snus arba dukt; jei x sunkesnis u y, tai y lengvesnis u x. Kartais nemanoma nustatyti, ar santykis simetrikas, ar nesimetrikas. Pvz., jei x myli

y, tai jokiomis logikos priemonmis nenustatysi, ar y myli x, ar nemyli . TRANZITYVUMAS. Tranzityviu vadinamas toks santykis, kuris, bdamas tarp objekt x
ir y ir tarp objekt y ir x, nepakeiia prasms ir bdamas tarp objekt x ir z. Tranzityvumo santykis uraomas taip:

(xRy yRz) ~ xRz.

Pavyzdiui, santykiai lygus, didesnis, ankstesnis tranzityvs: jei x vyko anksiau u

y, o y vyko anksiau u z, tai x vyko anksiau u z.

Netranzityviu vadinamas toks santykis, kuris, bdamas tarp objekt x ir y ir tarp objekt

y ir z, nesti tarp objekt x ir z. Netranzityvumo santykis uraomas (xRy yRz) x R z. 79

Pvz., jei x yra y tvas ir y yra z tvas, tai x jau ne z tvas, bet senelis. Kartais vien logikos priemonmis nemanoma nustatyti, ar santykis tranzityvus, ar netranzityvus. Pvz., jei x yra y draugas, o y yra z draugas, tai visai neaiku, ar x yra z draugas, gali atsitikti prieingai .

VIENAREIKMIKUMAS. Danai svarbu nustatyti kiek objekt, tarp kuri yra kuris nors santykis. Kiekvienas turi tik vien biologin tv ir vien biologin motin, tuo tarpu pastarieji gali turti ir daugiau vaik. Vienareikmiku vadinamas toks santykis R tarp x ir y, kuris kiekvienam objektui y priskiria tik vien objekt x. Santykis x yra y-o pirmasis mokytojas vienareikmikas. Kiekvienas (y), pirm kart atjs mokykl, turi savo pirmj mokytoj (x). Taiau pirmasis mokytojas turi ne vien mokin, bet vis klas. Jei R tarp x ir y yra vienareikmikas, tai (xRy zRy) (x = z). Pavyzdiui, jei x yra y tvas ir z yra y tvas, tai x = z, nes y gali turti tik vien tv. Abipusiai vienareikmikas santykis yra tada, kai santykyje xRy kiekvien objekt y atitinka tik vienas objektas x ir atvirkiai, kiekvien objekt x atitinka tik vienas objektas y. Pavyzdiui, teiginyje M. Mavydas ileido pirmj lietuvik knyg ireiktas abipusiai vienareikmikas santykis. Turimomis iniomis, pirmj lietuvik knyg ileido vienas asmuo M. Mavydas, ir atvirkiai: M. Mavydas ileido vienintel pirmj lietuvik knyg.

UDUOTIS. 1. Santykis R tarp reali skaii x ir y nusakomas taip: y=3x. Nustatykite, ar is santykis yra refleksyvus, simetrikas, vienareikmikas, abipusiai vienareikmikas. [Sprendimas: ne, ne, taip, taip] 2. Santykis R tarp reali skaii x ir y nusakomas taip: y=x. Nustatykite, ar is santykis yra refleksyvus, simetrikas, vienareikmikas, abipusiai vienareikmikas. [Sprendimas: taip, taip, taip, taip] 3. Santykis R tarp reali skaii x ir y nusakomas taip: y=sinx. Nustatykite, ar is santykis yra refleksyvus, simetrikas, vienareikmikas, abipusiai vienareikmikas. [Sprendimas: ne, ne, ne, ne]

80

1.17. Tapatybs santykis

Tapatybs santykis turi svarbi reikm moksluose ir vairiose gyvenimo srityse. R. Plekaitis [1] paymi, kad tapatyb galima nagrinti dviem poiriais ontologiniu (tai filosofijos sritis, tirianti bendriausius bties bruous) ir loginiu. Ontologiniu poiriu nagrinjama objekt ir reikini tapatyb. Loginiu poiriu nagrinjama mini tapatyb. Tiek ontologiniam, tiek ir loginiam tapatybs aspektui bdingi bendri bruoai, kuriuos ir panagrinsime. Taigi, kalboje tapatyb reikiama vairiai: x tapatus y. x toks pat, kaip y. x lygus y, ir pan.

UDUOTIS. Ar sutinkate su Ruslano Baranovo straipsnyje Tapatyb ir prasm: postmodernus bvis (http://www.kulturpolis.lt/main.php/id/2980/lang/1/nID/8963) mintimis apie iuolaikinio jaunimo tapatybs santykio supratim? Argumentuokite savo poir emiau pateikiamus io autoriaus teiginius ir retorinius klausimus apie asmens tapatyb:
dl didiulio nuasmeninimo, slypinio po svokomis darbo jga, specialistas ar mons reputacija, mogus vis sunkiau gali kurti ir atskleisti savo tapatyb per darb. tapatyb visada reikalauja vertinimo. mogus, is vienias klajnas, trokta ir ieko Kito pripainimo, savo egzistavimo pripainimo. Susikurti (!!!) tapatyb per save, is antmogikas trokimas, ar tai nra svaigiausia i vis iliuzij? meil, suteikianti prasmingumo pojt, duoda jaunam mogui daugiau negu gali pasirodyti i pirmo vilgsnio. Vis pirma mogus pajunta tam tikr visuomenikum, kaip buvim su Kitu. Be to, jaunas mogus gali kurti ir konstatuoti savo tapatyb. Santykis su mylimuoju, kaip santykis su Kitu, kuriame iskleidiama sava tapatyb. Meils santykis tai santykis dviej, santykis, kuriame Kitas ateina i pasaulio, bet kartu yra maksimaliai nepasaulikas, artimas sau, o svarbiausia, vienintelis mylimas. ioje griuvsi epochoje, kurios didiausi mstytojai atvirai abejoja tapatybe apskritai, meil jaunam mogui suteikia bent jau trapi tapatyb ir prasm.

Pagrindinis tapatybs dsnis: x tapatus y tada ir tik tada, kai x turi kiekvien poym, kur turi y, ir y turi kiekvien poym, kur turi x.

Kitaip tariant, x tapatus y tada ir tik tada, kai visi j poymiai bendri jiems abiem. Tapatyb paymj enklu = , poymius raide Q, pagrindin tapatybs dsn uraome taip: (x = y) ~ Q [Q(x) ~ Q (y)]. 81

Skaitome: x tapatus y tada ir tik tada, kai kiekvien tok poym Q, kur turi objektas x, tai j turi objektas ir y, ir atvirkiai.

Vadinasi, jei objektas x turi kok nors poym, o objektas y jo neturi, tai x skirtingas nuo y. Nesunku suprasti, kad toki objekt, kuri visi poymiai bt tie patys, realybje nra. Absoliuiai tapai objekt negali bti dl begalins pasaulio vairovs. Nra net dviej tapai medio lap, nra ir bent dviej moni, kuri pirt atspaudai sutapt . Taigi, absoliuti tapatyb yra abstrakcija, o realiai egzistuoja ne absoliuiai, bet santykinai tapats objektai, t.y. objektai, kuriuo nors atvilgiu turintys tuo paius poymius.

I pagrindinio tapatybs dsnio ivedamas kitas svarbus tapatybs dsnis: kiekvienas objektas tapatus pats sau. is dsnis uraomas taip:
x (x = x).

Dl io dsnio bta vairi nuomoni. Mat ikart kildavo teistas klausimas, kaip objektai isaugo savo tapatyb, jei jie kinta ar vystosi. Jau senovs graik filosofas Heraklitas http://lt.wikipedia.org/wiki/Heraklitas (apie 544 m. pr. m. e. 483 m. pr. m. e.) teig, kad gamtoje nieko nra pastovaus. Pantha rhei, arba viskas juda, yra vienas inomiausi posaki, priskiriam Heraklitui.

Heraklito teorija primena Mileto mokyklos (r., pvz., http://lt.wikipedia.org/wiki/Mileto_mokykla) filosofij jie taip pat pastebjo, jog pasaulis nra statikas. Taiau miletieiai man, jog tarp vis judani ir besikeiiani dalyk iame pasaulyje egzistuoja ir stabils, nekintantys; tuo tarpu Heraklitas teig, jog juda absoliuiai viskas. Jis tai iliustravo teiginiu t pai up nebrisi du kartus. Ups tariamas stabilumas maskuoja nuolatin kait nors up ir atrodo ta pati, ji tokia nra.

Taiau nors pasaulyje tikrai visi objektai kinta, taiau visuotiniame kitime yra santykinio pastovumo momentas. Jame objektai isaugo savo kokybin ir kiekybin apibrtum, t.y. jie nesiliauja buv tuo, kuo jie yra, lieka tapats sau. io santykinio objekt pastovumo momento atsispindjimas mstyme yra loginis tapatybs dsnio aspektas: kiekviena mintis tapati pati sau. is dsnis uraomas taip:
A (A = A),

kur A reikia koki nors mint.

I io dsnio seka svarbi ivada, ypa aktuali psichologams: tame paiame samprotavime svokos ir teiginiai turi bti vartojami vienareikmikai. 82

Diskusija gali bti nevaisinga tol, kol diskutuojanios puss neiaikina, ar tuo paiu odiu supranta tikrai tuos paius, o ne skirtingus, objektus.

Panagrinkime pavyzd. Mokinys klausia mokytoj: ar galima bausti u tai, ko mogus nepadar? Mokytojas atsako, kad negalima bausti. Tada mokinys prao jo nebausti u tai, kad jis neatliko nam darb . Mokytoja man, kad klausdamas mokinys od nepadar vartoja tokia prasme: nepadar ir neprivaljo padaryti. Tuo tarpu mokinys, praydamas jo nebausti, od nepadar aikiai vartoja tokia prasme: nepadar, bet privaljo padaryti.

UDUOTIS (pagal R. Plekait [1]). 1. Ar odis Jonas vienareikmikai pavartotas:

Jonas yra vyras; Jonas yra vardas.

Kodl antrasis teiginys netaisyklingai paraytas? [Sprendimas: Nevienareikmikai, nes pirmu atveju kalbama apie mog, o antruoju apie od. Antrame teiginyje od Jonas reikia rayti su kabutmis]. 2. Suraskite klaid iame samprotavime: Pel grauik. Pel dviskiemenis odis. Vadinasi, kai kurie dviskiemeniai odiai grauikai. [Sprendimas: Tuo paiu odiu suprantami skirtingi objektai: pirmojoje prielaidoje kalbama apie real gyvn, o antrojoje apie odio savyb].

1.18. Santyki teorijos dsniai

Esame minj, kad visi teigini logikos dsniai galioja ir predikat logikoje, todl ne tik savybi teorijos, bet ir santyki teorijos dsnius galima ivesti i teigini logikos dsni. Tuo tikslu teigini logikos iraikose kintamuosius p, q, r, ... reikia pakeisti santyki teorijos kintamaisiais xRy, xSy, xTy, ... Taip, pavyzdiui, dvigubo neigimo dsnyje p ~ p pakeit p iraika xRy, o logines konstantas (dvigub neigim ir ekvivalentikumo enkl) palik, gauname dvigubo neigimo dsn santyki teorijoje: x y [x R y~xRy] Skaitome: kiekvienam x ir kiekvienam y teisinga, kad iraika Netiesa, kad tarp x ir y nra santykio R ekvivalenti iraikai Tarp x ir y yra santykis R. Pvz., teiginys Netiesa, kad magistrantas laiku nepareng diplominio darbo yra ekvivalentus teiginiui Magistrantas pareng diplomin darb laiku. 83

Pastebsime, kad santyki teorijos dsnius ivedant i teigini logikos dsni, prie kiekvien santyki teorijos dsn raomi du visuotinumo kvantoriai. Jie parodo, kad tai, kas dsnyje teigiama, tinka kiekvienam x ir kiekvienam y. Analogikai gaunamas prietaravimo dsnis santyki teorijoje. Tuo tikslu prietaravimo dsn teigini logikoje p p O perraome ekvivalenia forma p p I , o iraikoje
p p pakeit p iraika xRy gauname prietaravimo dsn santyki teorijoje:

x y xRy xRy . is uraas suprantamas taip: x y xRy xRy yra visada teisinga login forma Skaitome: kiekvienam x ir kiekvienam y teisinga, kad netiesa, jog tarp x ir y yra santykis R ir tuo paiu metu tarp x ir y nra santykio R. Pavyzdiui, neteisinga teigti, kad kokios nors merginos yra seserys ir tuo paiu metu nra seserys. Analogikai, negalimo treiojo dsnyje p p I pakeit p iraika xRy gauname negalimo treiojo dsn santyki teorijoje: x y [xRy x R y].
is uraas suprantamas taip: x y [xRy x R y] yra visada teisinga login forma. Skaitome: kiekvienam x ir kiekvienam y teisinga, kad tarp j yra santykis R arba tarp j santykio R nra. Pavyzdys: kiekvienos dvi merginos yra seserys arba ne seserys .

Santyki teorijos dsniai ivedami taip pat i savybi teorijos dsni, savybes pakeiiant santykiais.

84