Evaldas Karmaza VAIKO RAIDA Santrauka Straipsnyje analizuojama, kaip vaikas nuo ma dien vystosi fizikai, protikai, emocikai,

socialiai, atskleidiama, kas yra bdinga skirtingo amiaus vaikams, kokie gali bti vaiko vystymosi sunkumai. Greta apvelgta, kaip keiiasi vaiko moral, supratimas apie save, kaip jo augimui tak daro artimiausi nariai eima, kurioje auga. Pasaulyje yra atlikta jau gana daug tyrim, kurie parodo, kaip auga vaikas, kokios prieastys sukelia tam tikr problemin elges (ikrypimai, savs alojimas, priklausomyb nuo psichotropini mediag, gebjimas veikti kilusius sunkumus ir pan.). Daugelis i i problem yra aktualios Lietuvoje. Todl skaitytojai, isamiau susipain su vaiko raida, gals ne tik geriau suprasti vaiko elgesio prieastis, bet ir rasti efektyvi pagalbos bd. O svarbiausia, kad turbt ne kart ivengs aukljimo klaid ar kitoki poveikio priemoni, kurios netiesiogiai net gilina tam tikras problemas. vadas Vaiko raidos imanymas suteikia papildom ini ir idj, kaip reikt organizuoti aukljim, kaip suprasti vaiko elgesio motyvus, kaip vertinti, ar stebimas vaikas vystosi sveikai. Vaiko raida yra gana plaiai ityrinta, nors dar yra daug klausim, kuriuos nra aiki ir tyrimais pagrst atsakym. Daugelio tyrim rezultatai rodo, kad vaiko raidai gali daryti tak labai daug veiksni ir j supani suaugusij. Kas vaikams bdinga? Vaikas vystosi tam tikrais raidos tarpsniais. Du aspektai yra svarbs: pirma, kiekvieno vaiko raidos kelias yra labai individualus. Dl to yra nemaai vaik, kurie neatitinka bendrai tyrimais nustatyt amiaus norm. Antra vaiko vystymasis tam tikru periodu gali sustoti dl vairiausi prieasi. Kalbant apie tai, kas formuoja vaik, visada yra keliamas klausimas: genai ar aplinka? klausim nra tiksliai atsakyta. Tyrimai rodo, kad vaiko vystymuisi tak daro ir paveldjimas, ir eima, ir mokykla, ir draugai, ir televizija, ir t. t. Toliau isamiau yra nagrinjama vaiko raida pagal tam tikras vystymosi sritis (fizinis, kognityvus, emocinis ir t. t.). Toks apvalgos bdas leidia atidiau pavelgti kai kurias sritis, kurioms Lietuvoje, kalbant apie praktin ini taikym, yra skiriama nepakankamai dmesio (vienos vaiko sritys yra ugdomos labiau, kitos santykinai apleistos).

Vaikai augdami gyvenime susiduria su vairiais udaviniais. Kdikis ir 5 met vaikas ar ketvirtokas ir deimtokas labai skirtingi, vertinant pagal tai, k jie gali, kuo domisi, k moka, koki turi interes. Kokie yra vaiko poreikiai ir k bando vaikai skirtingose amiaus grupse1: Kdikiai: prisiriimas; saugumo jausmas; gebjimas saugiai trumpam atsiskirti nuo tv; bandymas kalbti; rib imokimas. Ikimokyklinukai: fantazijos ir vaizduot; smalsumas; blogo ir gero atskyrimas; lyties tapatumas; kalbos vartojimas, reikiant norus ir jausmus; kalbos vartojimas, kuriant ir palaikant santykius; informacijos siminimas; smoningumo didjimas. Pradinukai: Orientavimas mokymsi; Smulkesni gebjim lavinimas; Taisykli perpratimas; Logini padarini prieasi supratimas; Santyki umezgimas u eimos rib; Mokymasis bendradarbiauti ir varytis; Didjanti priklausomyb nuo draug; Pasirengimas brandai. Paaugliai: atsiskyrimas nuo eimos; visuomens taisykli rib ibandymas; jgos sampratos patikrinimas; tapatumo, morals, religini pair, ateities tiksl formavimasis; seksualumo ireikimas.

Investigation and Prosecution of Child Abuse. 2004. P. 27.

Vaik fizinis vystymasis Kai mano dukrai sujo 8 metai, pasidar sunku su ja susikalbti. Ji vis laik buvo suirzusi, aiktinga....2 Vliau motina isiaikino, kad apie iuos metus jos dukros kne pradjo kisti hormonai, knas pradjo tsti. Tai sukl mergaits irzlum. Vaiko augimas. Vaikai keiiasi stebuklingai greitai. Bet ne visos kno dalys auga vienodai tolygiai. Kdikiai turi ypa didel galv. Gimus vaikui, galva jau yra apie 60 procent bsimos suaugusiojo galvos. Per pirmuosius 6 mnesius kdikio svoris padvigubja. Apie antruosius metus vaikas jau turi pus savo bsimo suaugusio kno gio. Nuo pat gimimo greiiausiai vystosi vaiko nervin sistema. Vaiko smegenys aktyviausiai vystosi iki 6 met. Nuo 68 met neuron skaiiaus augimas gerokai sultja. Nuo 1214 met smegen lsteli beveik nedaugja. Vaiko fizinis knas pastebimai auga nuo gimimo iki 6 met. Vliau augimas sultja. Kitas kno augimo uolis nuo 11 12 met iki 1618. domu pastebti, kad suaugusieji apie staiga paaugusius paauglius mano, kad jie nerangs. Tyrimai rodo, kad vaikai, net ir staiga gtelj, turi toki pat ger judesi koordinacij kaip ir suaugusieji (Malina, 1990)3. Vaikai vaikioti imoksta net ir be suaugusij pagalbos. Galima sakyti, kad gamta savotikai uprogramavo kai kuriuos vaik gebjimus. Jei tvai nemoko vaik vaikioti, jie tai imoksta daryti truput vliau4, nei tv padedami (vaikas paprastai imoksta vaikioti apie 12 augimo mnes). Apie 10 metus mergaitms ir apie 12 metus berniukams dl hormon poveikio prasideda naujas augimo uolis. Pirmiausia paauga platakos ir pdos, vliau rankos ir kojos. Liausiai keiiasi dubuo. Madaug po 23 met (po pastebimo gteljimo) prasideda lytinis brendimas. Paaugliai jautriau reaguoja besikeiiant kn. Padidja dmesys savo ivaizdai. Pastebta, kad beveik 40 procent mergin ir 30 procent vaikin pradeda galvoti, kad jie negras, isigim (Offer, 1988)5. Paaugliai, ypa merginos, griebiasi vairi, kartais net drastik priemoni koreguoti savo besikeiiant kn (pvz: anoreksija ar bulimija danai kyla dl ikreipto savs sivaizdavimo). Laikui bgant, paaugliai pripranta prie pasikeitusio kno. Kas stabdo vaiko fizin augim? Stresas ir meils trkumas. Pastebta, kad vaikai, nejauiantys meils, patiria stres, jie auga liau, yra prasiau isivyst motoriniai judesiai. B. Lozoff (1989)6 pastebjo, kad toki vaik gali bti 1 i 20. Tv neatidumas ir prieikumas vaikui skatina j usidaryti, prastja jo apetitas. O tai tiesiogiai atsiliepia augimui. Nustatyta, kad emocin deprivacija (ilt santyki nebuvimas, vaiko
2 3

Bee H. The Developing Child. 2000. P. 168. Ten pat. P. 172. 4 Gerrig R. J., Zimbardo P.G. Psychology and Life. 2002. P. 503 5 Pgl. Gerrig R. J., Zimbardo P.G. Psychology and Life. 2002. P. 505 6 Pgl. Shaffer D. R. Developmental Psychology Childhood and Adolescence. 2002.

atskirtis) pakeiia endokrinin sistem ir pakeiia augimo hormono gaminim. Tok vaik laiku patalpinus aplink su teigiama emocine atmosfera, galima beveik visikai atstatyti jo augim (Brockington, 1996)7. Jeigu netinkamos emocins slygos nustatomos pavluotai, kai vaikas augo deprivuotoje aplinkoje savo pirmuosius 2 gyvenimo metus, tuomet koreguoti vaiko augim galima tik i alies. ie vaikai augs liau, daniau bus pastebima kit sutrikim. Maitinimas. Negailestingo eksperimento rezultatus galima pastebti tarp Korjos vaik. Dl maisto nepritekliaus iaurs Korjos vaikai yra apie 1012 cm. maesni, nei j Piet Korjos bendraamiai. Suaug korjieiai, kuriems daugiau nei 40 met, beveik neturi joki gio skirtum8. is pavyzdys iliustruoja, kad sveikas maitinimasis turi didel tak vaiko fiziniam augimui. Vaiko augimas yra genetikai uprogramuotas. Jeigu dl maisto trkumo jis sultja (ar visai sustoja), tai sutvarkius mityb, pastebimas gerokai greitesnis (kompensacinis) augimas. Jeigu maitinimas buvo blogas ilgesn laik, vaiko augimas nesugr prie genetikai uprogramuoto. Jautresnis laikotarpis amius iki 5 met. Jeigu vaikai iuo periodu buvo blogai maitinami, jie vis gyvenim liks emesni, sults smegen augimas. Skurdas taip pat daro tiesiogin tak vaik fizinei gerovei. Skurdiai gyvenaniose eimose vaikai 23 kartus daniau va dl nelaiming atsitikim ar lig, 40 procent daugiau praleidia pamok dl ligos, 23 kartus danesni regos sutrikimai ir pan. Vaiko ligos. Paprastai vairios ligos vaiko augim gali pristabdyti tik laikinai. Tokios ligos kaip tymai, vjaraupiai, nedaro takos vaiko augimui. Po ligos, kuri pristabdo vystymsi, vaiko augimas pagreitja. Svarbiausia slyga normalus maitinimasis. Nekokybikas maistas silpnina imunin sistem. R. Martorellas (1980)9 pastebjo, kad tie ikimokyklinio amiaus vaikai, kurie daniau serga ir blogiau maitinasi, yra apie 23 kg lengvesni ir 35 cm maesni nei j bendraamiai. Taip pat pastebta, kad nepilnose eimose vaikai serga daniau (astma, galvos skausmai ir kiti negalavimai) (Dawson, 1991)10. Keli doms faktai apie fizin vystymsi: Mergaits, lankanios sporto brelius, save vertina geriau (Richman, 2000)11. Per paskutinius 100 met pagreitjo vaik brendimas. Pavyzdiui, apie 1900 metus mergaits pirmsias menstruacijas turjo apie 1415 metus. Dabar vidurkis yra 12,5 m. (Tanner, 1990)12. Intensyvus sportas vlina brendim. Berniukai, kurie vliau brsta, blogiau mokosi mokykloje, gauna maesnius paymius. Vliau skirtumai inyksta (Durbas ir kt., 1991)13.

7 8

Pgl. Shaffer R.. D. Developmental Psychology Childhood and Adolescence. 2002. P. 276. Demick B. Effects of famine: Short stature evident in North Korean generation. Seattle Times, 2004 02 14. 9 Pgl. D. R. Shaffer. Developmental Psychology Childhood and Adolescence. 2002. P. 275. 10 Bee H. The Developing Child. 2000. P. 200. 11 Pgl. Shaffer D. R. Developmental Psychology Childhood and Adolescence. 2002. P. 248. 12 Ten pat. P. 250. 13 Ten pat. P. 257.

Vaik mstymo vystymasis Neretai tai yra vardijama kaip mogaus kognityvus vystymasis. Daug tyrim atliko veicar psichologas J. Piaget, jo sukurta teorija danai yra remiamasi iki iol (nors kai kurie jo teiginiai yra patikslinti ar net paneigti naujesniais tyrimais), aikinant vaiko mstymo vystymsi. Vaiko mstymo pagrindas tai kognityvios schemos. Schema tai tam tikra vidin kategorija (sivaizdavim kompleksas), kaip mogus supranta tam tikrus iorinio pasaulio elementus. Pavyzdiui, kamuolio metimas vaiko schemoje yra surayta, kaip turi laikyti rankose, kaip stipriai mesti, kokio tiktis rezultato. Nuo gimimo ios schemos yra labai elementarios. Tai, pavyzdiui, mimo schema. Tik k gims vaikas turi taip vadinamsias sensorinesmotorines schemas (pavyzdiui, daikt patikrinti reikia sidjus burn, ibandius skonio receptoriais). Vaikui augant, schemos keiiasi, sudtingja. Yra iskiriamos tokios vaiko mstymo vystymosi stadijos:
Amiaus tarpsnis Stadija Pagrindins schemos ar patirties demonstravimo bdai gyjami bruoai

Nuo gimimo iki 2 met

Sensomotorin Supanios aplinkos tyrinjimuiKdikiai gyja primityv savs ir kit naudojamos sensorins arbajausm, atsiranda objekto pastovumas, motorins galimybs. Stadijostai yra kai suvokiama, kad objektas pradioje vaikai naudojasi tiknedingo, net ir jo nematant. refleksais, vliau gyja gebjim koordinuoti judesius pagal savo jutimus. Vaikai simbolius

27 metai Ikioperacin*

sukuria tiems

vidiniusaisdami

vaikai

lavina

vaizduot.

daiktams,Mstymas egocentrinis (vaikas mano, Juos mintysejis). Vaikai daug mokosi, imituodami

monms ar reikiniams, sukad kiekvienas pasaul mato taip kaip kuriais susidr. turi 711 met Konkrei vaizd, pagalba. Vaikai gars, odikitus mones. objektusPerpylus sultis i siauros stiklins

gali

operacij stadija kategorizuoti pagal tam tikrplai, vaikas pradeda suvokti, kad savyb (pavyzdiui, ilgi daiktai). suli kiekis nepasikeit (nors pirmas 11 met irFormali vyresni spdis, kad j liko maiau). Paauglys gali suprasti ir vartotiLoginio mstymo nebevaro svokas, kurtikonkretumas ar gali btinyb kelti stebti. hipotezes. Jis jau nra tik ia irPaaugliai dabar. hipotetinius

operacij stadija abstrakias

klausimus. Jiems bdingas sisteminis mstymas, dl kurio galima svarstyti

kelet problemos sprendimo variant ir isirinkti tinkamiausi.

* Operacija bazin mstymo struktra, kurios padedama kinta turimos informacijos struktra, turinys, kategorijos

Detaliau panagrinsime vaikyst ir paauglyst. Vaikyst (ankstyvoji 35 metai, vidurin 611 metai) tai pagrindinis mstymo uolis. Apie 13 metus formuojasi gebjimas suteikti simbolius. Tai pasireikia aidiant, kai daiktams ar aislams suteikiama kita prasm, nei yra daiktas. aidimai ugdo vaik paintinius ir socialinius gebjimus (Slade ir Wolf, 1994)14. Dl to vaikams turi bti sudarytos slygos aisti. Taip pat iuo laikotarpiu formuojasi kitas svarbus mstymo komponentas imitavimas. Kdikiai gali pakartoti veiksmus i dviej element (pvz: kamuoliuko djimas kibir ir jo pakratymas). Treiaisiais metais vaikai jau gali pakartoti veiksmus i 8 dali. Vaikai daniau kartoja tvus nei televizijos laidas ar draugus. Pagal L. Kuscinsky (1987)15, net iki 71 procento vaik imokt veiksm yra motinos veiksm pakartojimas. Dl to tv teigiamas elgesys vaikystje yra svarbi aukljimo dalis. Apie 2 metus vaik sakiniai bna i vienodviej odi. Apie 4-uosius metus vaikai pradeda suprasti kalbos taisykles16. 36 met vaikams dar bdingos ios mstymo savybs: Animizmas. Vaikai net negyviems daiktams priskiria gyvj btybi savybes (saul, traukinys, debesys ir pan.). Materializavimas. Vaik fantazijos jiems gali atrodyti labai realios ir tikros, kaip ir realybje esantys daiktai. Egocentrizmas. Tai vaik polinkis aplink (mons, daiktus) vertinti tik pagal savo kriterijus. Vaikas negali suprasti, kad kitas mogus gali turti kitoki nuomon. Paauglystje (apie 1112 metus) pereinama formali operacij stadij. iame raidos tarpsnyje paaugliai kelia hipotezes, aktyviau naudoja logik. Pavyzdiui, klausim jeigu vis marsiei kojos bt geltonos, o alia mans stovt marsietis, kokios bt jo kojos? paaugliai atsakyt geltonos. Pradini klasi vaikai daniau atsakyt a nemaiau marsieio arba kojos negali bti geltonos. is pavyzdys rodo, kad paaugliai gali suvokti hipotetines aplinkybes ir naudotis logika. Gabs ir aktyviai lavinami vaikai gali anksiau pereiti formali operacij stadij. Deja ne visi paaugliai ir suaugusieji pereina i stadij. Gali bti, kad hipotetin (kas bt, jeigu bt) ir login mstym paaugliai naudoja tik kai kuriose srityse (matematika, fizika, politika), bet
14 15

Pgl. Newcombe N. Child Development: Change over time. 1996. P. 220. Ten pat. P. 223. 16 Craig G. J., Baucum D. Human Development. 2002. P. 319.

kasdieniame gyvenime to netaiko. Tai priklauso nuo j noro, intensyvi emocij, ar sprendiamas klausimas yra aktualus asmenikai (Neimark, 1975)17. Tyrimai rodo (pvz., Ward ir Overton, 1990), kad paaugliai savo gebjimus daniau taiko tuomet, kai jie to nori. Dl ios prieasties juos motyvuoti auktesniems pasiekimams yra btina (pvz., kalbti apie j numatomus pasiekimus, daniau taikyti gebjimus ir pan.). Paaugliai ant svarstykli deda ir savo tv idealus, eimos taisykles, lygina savo tvus su kitais, vertina, kas bt, jeigu j tvai bt kitokie.... Paaugliai pradeda smerkti tvus, jeigu tvai patys nesilaiko taisykli ar norm, kuri turi laikytis paaugliai. Tvai, bendraudami su paaugliais, turi daugiau aikinti. Vaikai prieinasi vien tik paliepimams (ypa jeigu tie paliepimai paaugli akimis atrodo neracionals). Paaugliai, remdamiesi hipotetiniu mstymu, ikelia daug sudting klausim (pavyzdiui, jeigu Dievas myli mones, kodl pasaulyje yra tiek daug kenianij). Paaugliai, keldami vairias hipotezes, vertindami vairius dalykus, gali pasksti apmstymuose. Kartais savianaliz, savistaba, hipotezi analizavimas jiems teikia didel malonum. Neretai toks mstymas bna egocentrinis (paaugliai mano, kad taip, kaip jie galvoja, galvoja ir kiti; kad tai, kas jiems domu, turi bti domu ir kitiems)18. Vaiko ir paauglio mstymas doms faktai: Jau stebint kdik galima i dalies nuspti, koks bus jo intelekto lygis. Pastebta, kad kdikiai, kuriems nusibosta tie patys aislai, bet palyginti ilgai tyrinja nauj daikt, vliau turs auktesnius intelekto rodiklius (McCall ir Carriger, 1993)19. Vaikai tik nuo dvej met pradeda suvokti, kad veidrodyje jie mato save (Lewis ir BrooksGunn, 1979)20. 7 met vaiko atmintis beveik susilygina su suaugusiojo atminties galimybmis (Gathercole, 1998)21. Tik vaikas dar nenaudoja efektyvi siminimo technik (pavyzdiui, grupavimas, scenarijaus krimas). Mergaits kalbti imoksta truput anksiau nei berniukai. Tai paaikinama tuo, kad jos turi daugiau lli-aisl, su kuriomis gali kalbtis aidimo metu (OBrien, Nagle, 1987) 22. Jau 3 met vaikai gali mokti dvi kalbas (Nicoladis, 1999)23. Jie tik kartais vienos kalbos odius vartoja kalbdami kita kalba. Mai vaikai, mokantys dvi kalbas, geba geriau prisitaikyti prie kintani aplinkybi, yra maiau sustabarj (mstymo lygyje).

17 18

Pgl. Newcombe N. Child Development: Change over time. 1996. P. 497. Ten pat. P. 499. 19 Ten pat. P. 174. 20 Ten pat. P. 229. 21 Craig G.J., Baucum D. Human Development. 2002. P. 319. 22 Ten pat. P. 349. 23 Ten pat. P. 353.

sivaizduojami irovai tai paaugliams bdingas fenomenas. Paaugliai neretai mano, kad juos kas nors stebi ir vertina. Tie menami stebtojai yra net paauglio mintyse. Paaugliai yra labai jautrs kit moni nuomonei, j gana ilgai apsvarsto (Elkind, 1967)24.

Aminas gyvenimas. Tarp paaugli esti mitas, kad jie yra ypatingi, kad jiems nieko negali atsitikti, kad jie gyvens aminai. Tai dana tarp paaugli, linkusi elgtis rizikingai. Vaik emocinis vystymasis i vystymosi sritis tiesiogiai yra susijusi su mogaus socialiniu vystymusi. Jas

panagrinsime atskirai, nes neretai vaik emocinis pasaulis sulaukia nepakankamai dmesio. Dabartins teorijos teigia, kad vaik emocijos yra pagrindas tam tikram tikslui pasiekti (Saarni et. al. 1998)25. Vaiko emocijos vaiko protinio vystymosi, socialini santyki ir fizins sveikatos pagrindas. Nuo gimimo stebimos kelios vaiko pagrindins emocijos. Tai diaugsmas, susidomjimas, nuostaba, baim, pyktis ir lidesys. Kdikio emocijas galima skaityti i jo veido iraikos, galni judesi. Daugiausia tyrjai nagrinja keturis jausmus: diaugsm, pykt, lides ir baim. Diaugsm kdikiai ireikia ypsena. Vliau ypsena gyja socialin prasm (vaikas ja bendrauja su suaugusiais). Nuo 46 mnesi vaikas labiau pradeda reikti pykt. Su amiumi pykio intensyvumas didja. Prieastis vaikai pykdami kontroliuoja aplink (tvus, mokytojus ir pan.). Lides kdikiai ir vaikai jauia reiau nei pykt. Lidesys tai reakcija praradim (atskyrimas nuo tv, daikto praradimas). Lides daniau jauia vaikai, kuri gyvenime yra paeisti tv ir vaik santykiai. Nuo vieneri met vaikas ima bijoti. Dar pradjus liauioti atsiranda aukio baim. Kai kurie vaikai genetikai yra uprogramuoti jausti didesn baim. Vaiko baims stiprumas daug priklauso nuo to, kiek jos turi tvai. Pvz., Izraelio maose bendruomense (kibucuose) vaik baimingumas yra didesnis dar nuo kdikysts (vaikai labiau bijo nepastam moni nei kitose kultrose), nes suaugusij pasaulyje yra didel teroristini ipuoli rizika (Saarni ir kt., 1998)26. Kad vaikas vystytsi sveikai, jis turi turti vadinamj saug pagrind (angl. secure base), kur visada gali grti ir jaustis saugiai, kur nekils baims jausmas. Vaikai, neturdami saugaus pagrindo (patikimo suaugusiojo, saugaus kambario ir pan.) turi daugiau vystymosi sutrikim. Tam, kad vaikas imokt ivengti pavojing aplinkybi, jam nebtina patirti skausmo ar bausmi. Vaikas jauia tv emocijas, kai jis k nors daro netinkamai. Tai yra pakankama slyga, kad vaikas mokytsi. Kai vaikas jauia per didel nerim, slopsta jo protiniai gebjimai. Nedidelis nerimas (juntamas tik epizodikai) pagerina protin veikl. Kai mes laikome egzamin, geriausius rezultatus

24 25

Craig G. J., Baucum D.. Human Development. 2002. P. 517. Pgl. Berk L.E. Child Development. 2003. P. 625. 26 Ten pat. P. 634.

pasiekiame, kai jauiame nedidel nerim (Barason, 1980)27. Emocijos veikia vaiko atmint. Vaikai, patiriantys stiprias neigiamas emocijas, gerai simena suklus jas vyk, suklus ias emocijas. Net po pirmj skiep vaikas gali ilgam pradti vengti toki aplinkybi (ir apskritai gydymo procedr; Goodman, 1991)28. Per didelis nerimas yra alingas. Vaikai, patiriantys stipr nerim, sunkiau atsimena alutin informacij (pvz., nusikaltimo aplinkybes) (Bugental, 1992)29. Danos neigiamos emocijos (pavyzdiui, stresas) padidina puls ir kraujo spaudim, maina imunitet. Vaikai daniau serga, turi virkinimo problem. Pastebima tokia grandis: vaik, kurie namuose kenia danus smurtinius ipuolius, yra socialiai apleisti, auga globos namuose, kraujyje atsiranda daugiau kortizolio. Kortizolis sukelia elgesio problem ir fizins sveikatos negalavim. Tokie vaikai yra nerimastingesni, maist kartais vartoja, lyg valgyt paskutin kart, jeigu jauia, kad ko nors negaus (pvz., maisto), reaguoja agresyviau (Gunnar, 2000)30. Vaikus, kurie pirmaisiais gyvenimo metais buvo emocikai traumuoti (ar apleisti), galima igydyti (kartu sumaja kortizolio kiekis). Pavyzdiui, J. S. Fisheris (ir kt. 2000) sukr program, kurios metu imoko tvus tinkamai elgtis su vaiku. Vaikams kartu su tvais taikoma aidim terapija. Usimimai trunka 10 savaii. Jau po 5 savaii sumaja netinkamo vaik elgesio iraik, kraujyje sumaja kortizolio31. Vaikai turi imokti atpainti savo emocijas ir tinkamai (tai yra nealojant kit ir savs) jas reikti. To vaikai imoksta tose eimose, kur ir teigiamos, ir neigiamos emocijos yra isakomos, nra slepiamos. Tv emocijos tiesiogiai veikia vaik. Pavyzdiui, motin, kurios serga depresija (apie 8 10 procent vis moter), vaikai bna irzlesni, sunkiau umezga artimus santykius su suaugusiaisiais, maiau dmesingi ir jautrs aplinkiniams, blogiau miega (Field, 1998; Martis ir Gaffan, 2000)32. Jeigu motinos serga gilia depresija, vengia gydytis, rekomenduojama, kad laikinai vaikus augint kitas artimas asmuo (tvas, giminaiiai ar pan.). Vaikai, nuolat jauiantys pavoj, vliau mokykloje ar kitoje aplinkoje gali pasidaryti nekontroliuojami, jeigu susiduria su stresinmis aplinkybmis. Ilg laik galvota, kad vaikai neserga depresija. Tyrimais nustatyta, kad apie 10 procent vaik (iki brandos) susiduria su ia emocinio sutrikimo forma. Net 30-40 procent paaugli susiduria su trumpalaiks depresijos formomis. Jei depresija trunka ilgiau nei 6 mnesius diagnozuojama klinikin depresija. Tokia forma pasitaiko 1 procentui vaik (iki brendimo), 1,68 procent paaugli. Depresij vaikams gali sukelti: depresija serganti motina, perklimas kit mokykl, tvo darbo netekimas, artimj mirtys ir pan. Vaikams btina suteikti pagalb, nes depresijos negydant
27 28

Ten pat. P. 625. Ten pat. P. 625. 29 Ten pat. P. 625. 30 Pgl. Berk L.E. Child Development. 2003. P. 627. 31 Ten pat. P. 627. 32 Ten pat. P. 628.

didja saviudybs rizika, prastja mokymosi rezultatai, vaikai nustoja domtis juos dominusia veikla, maja draug. Vaik tapatumo ir socialinis vystymasis Stebint 2 met vaik aidimus jau galima pamatyti, kaip vaikai bendrauja tarpusavyje. Vieni bus altruistikesni, kiti bejgikesni. Tarp j dar nebus draugysts enkl. Stebint 56 met vaikus, galima pastebti, kad daug kas jau pasikeit. Tarp tos paios lyties vaik nemaai draugik ryi. Tarpusavio ginai labiau pasireikia rikteljimais, pravardiavimais (tarp dvimei stumdymais, atiminjimais). Vaiko tapatumo vystymasis. Nors vaik socialinis vystymasis gana skirtingas ir individualus, pastebimos tam tikros bendros tendencijos. Vaikas tik apie 12 metus pradeda atpainti save kaip atskir individ. iame amiuje isivysto vadinamasis kategorikas a (tai yra savs suvokimas per tam tikr kategorij a berniukas, a didelis, a gera mergait). Kategorijos yra labai apibendrintos. Apie 35 metus vystosi simenamasisa. Tai yra vaikas jau turi autobiografin atmint (k jis dar, kur buvo, kaip elgsi). Vaiko supratimui apie save iame amiuje didel tak daro tv pokalbiai apie jo elges, nuotykius, prasiengimus ir pan. Vaikas save daniausiai gali apibdinti pagal iorinius ar stebimus bruous. io amiaus vaikai yra gantinai egocentriki. Tai tiesiogiai veikia ir j santykius su aplinkiniais. H. Wellmanas (1994) sukr vadinamj sitikinim-nor teorij (angl. beliefe-desire theory of mind)33. Jo teorij pagrindia nemaai tyrim. Teorija teigia, kad mons kit elges aikina pagal kit moni norus ir sitikinimus. Kai tik vaikas pradeda suvokti, kad kiti mons elgiasi pagal savo norus ar sitikinimus, jis tampa socialiai brandesnis. Tik pradinse klasse vaikai, kalbindami draugus kokiai nors veiklai, pradeda atsivelgti ir draug norus. Pastebta, kad vaikai, turintys vyresni broli ir/ar seser, efektyviau sprendia vairias socialines uduotis, jie greiiau imoksta atpainti skirtingus moni sitikinimus ir norus. Tas pats pastebta ir tarp vaik, gyvenani iplstinse eimose (kai, be tv, eimoje gyvena kit artim giminaii). 610 met vaikai gali save apibdinti kur kas isamiau. Vaikai save charakterizuoja ne vienpusikai. Jie gali vertinti ir teigiamus, ir neigiamus savo bruous. A suvokimui tak daro lyginimai su bendraamiais. Pradini klasi moksleiviai geba save palyginti su kitais vaikais ne vien tik pagal iorinius, bet ir pagal vidinius (psichologinius) bruous. 11 met ir vyresni paaugliai gali save apibdinti dar detaliau ir abstrakiai (pavyzdiui, esu protingas; taip save apibdindamas paauglys gali apibendrinti kelet savo savybi esu protingas, nes esu talentingas ir nuovokus).
33

Ten pat. P. 699.

10

Nuo mokyklinio amiaus vaikai turi suformav vadinamj dvigub a idealus a ir realus a. Idealus a tai savybs, kurias vaikas nort sau priskirti ar turti. Daniausiai savs suvokim formuoja kit (tv, bendraami) nuomon, kuri paskui suasmeninama, matomi kit moni pavyzdiai. Realus a turim savybi, esam bruo vertinimas. Labai didelis skirtumas tarp idealaus a ir realaus a sukelia emocini problem, smarkiai paeidia savivert. Vaikui iki 8 met didiausi poveik apie savj a daro tvai, nuo 8 iki 15 met bendraamiai. Kalbant apie savs vertinim ir a tapatum, galima i dalies paaikinti paaugli polink nusikaltimus. Dauguma paaugli vienaip ar kitaip kartais pasielgia netinkamai, nusiengia statymams (alkoholio vartojimas, rkymas ar pan.). Taip netiesiogiai jie ibando kitus vaidmenis. Paaugliai, kurie turi em savivert, pesimistines iri savo ateit, bna depresiki, nusikalsdami nebemato tiek pavojaus dl savo ateities. Kartais paaugliai susikuria vadinamj melaging a (pradeda tvirtinti tokius teiginius apie save ir savo elges, kuriais patys netiki, bet, deja, elgiasi pagal iuos klaidingus teiginius). Tai daniau atsitinka, kai aplinkiniai prastai vertina j realj a. Paprasta ivada net ir nusikalstantys vaikai turi bti ir teigiamai vertinami, nes tai netiesiogiai gali ukirsti keli tolesniems j nusikaltimams. Kitas paauglysts bruoas kartais jie save labai gerai vertina, remdamiesi keliais (ar tik vienu) savo teigiamais bruoais (ir to jiems pakanka). Jeigu paauglys polink nusikaltimus pradeda vertinti teigiamai, btina formuoti jo poir jo tikrsias teigiamas savybes, ukirsti keli aplinkiniams monms, kurie j gerbia u padarytus prasiengimus. Paaugliai pagal savo tapatumo isivystym, gali bti tokiuose slyginiuose raidos tarpsniuose: 1. Tapatumo iskaidymas paaugliai neturi aiki gyvenimo orientyr, nra suformav tam tikr vertybi, nesistengia j nustatyti (A neinau, k veiksiu po mokyklos, gal informatik studijuosiu, o gal teis.. Dar neinau, man nedomu.). 2. Nebrandus tapatumas paaugliai prim tam tikras vertybes ir isikl tam tikrus tikslus sau, apie tai daug nesvarst. Neretai autoritetingi asmenys i aplinkos u juos nusprendia, ko gyvenime paauglys turi siekti ir kuo tapti (Mes eimoje apie tai daug nediskutavome, bet kakaip yra nusprsta, kad stosiu architektros studijas, nes tvas yra architektas.). 3. Moratoriumas paaugliai savarankikai aktyviai ieko ir formuoja savo identikum, vertybes ir gyvenimo tikslus. Paaugliams bdingas eksperimentavimas su vairia veikla (A, kaip mama sak, esu katalikas nuo gimimo, bet dabar negaliu pasakyti, ar tikrai a geras katalikas.). 4. Brandus tapatumas individai turi savarankikai suformuot vertybi sistem, aikius gyvenimo tikslus, juos lydi psichologins gerovs jausmas, kalbant apie j pasirinkt keli (Kartais pavargstu nuo darbo, bet savo pasirinkto juristo kelio nenoriu keisti, man jis patinka.). 11

Paaugliai gali keliauti i vieno raidos tarpsnio kit tiek auktyn, tiek emyn. Tokios pat stadijos bdingos ir suaugusiesiems. Individai gali ilikti vis gyvenim tik vienoje stadijoje. Sveikiausias asmenybs vystymasis yra, kai i moratoriumo tarpsnio pereinama brandaus identikumo lyg. Tokie paaugliai (ir suaugusieji) daniau patiria psichologin komfort, geriau save vertina, labiau sutampa j realusis ir idealusis a. Paaugliai, kurie ustringa tapatumo iskaidymo ar nebrandaus tapatumo stadijoje, sunkiau prisitaiko, yra sustabarj, laikosi nelanksi nuostat (kurias galima pavadinti net vidinmis dogmomis), nuomoni skirtumus priima kaip galim pavoj (dl to gali neksti kitaip mstani, besirengiani bendraami), yra labiau priklausomi nuo kit moni (kurie juos palaiko emocikai) (Kroger, 1995)34. Juos lengviau traukti sektas, ekstremalias grupuotes (nes ilgai nesvarst jie priima kit nuomon). Paaugliai, esantys tapatumo iskaidymo stadijoje (net neband formuoti sau tiksl ar vertybi) yra savotikoje rizikos grupje juos labiau reikia kontroliuoti, jie tiki, kad viskas bus gerai, yra apatiki dabartinms gyvenimo teikiamoms progoms save ibandyti ar tobulinti, labiau link narkotik vartojim, depresij, net saviudybes (Archer ir Waterman, 1990)35. ios problemos dar paatrja, pereinant i paauglysts jaunyst. Vaiko socialinis vystymasis. Vaiko socialinis gyvenimas apima daug parametr. Tai yra santykiai su tvais, kitais eimos nariais, bendraamiais, socialini sveik suvokimas ir t. t. Nuo gimimo plaiausi socialiniai ryiai vaik sieja su tvais. Vaiko socialinis vystymasis prasideda nuo kdikysts. Dar kdikystje atsiranda imitacinis elgesys, bendravimas vilgsniu, ypsena su tvais, kitais aplinkiniais monmis. Vaikui augant, tobulja ir jo supratimas apie aplinkin socialin gyvenim, kitus mones. I pradi vaikai turi menk suvokim apie kit moni jausmus ir mintis. Laikui bgant, pradeda suprasti, kad t pat reikin skirtingi mons gali skirtingai suprasti. Pavyzdiui, vaikui patinka laipioti mediais, o mama bijo, kad jis gali susieisti. Skirtingo amiaus vaikai skirtingai supras mamos pastabas, jos baim ar nerim. R. Selmanas36, atliks tyrimus su vaikais, pastebjo, kad vaik supratimas apie kit mog, jo jausmus, mintis gali pereiti 5 etapus. Pirmj slygikai pavadino nuliniu lygiu: 0 lygis: nediferencijuotas kito pozicijos primimas (36 met vaikai). Vaikai supranta, kad a ir kitas gali turti skirtingus jausmus ir mintis, nors daniausiai savo jausmus ir mintis priskiria kitam. 1 lygis: socialinisinformacinis kito pozicijos primimas (49 met vaikai). Vaikai supranta, kad kiti mons gali kitaip jaustis ir mstyti, bet tai jie aikina tuo, kad kiti ne visk ino arba turi visai kit informacij (jeigu jie inot, k a inau, jie mstyt kaip ir a).

34 35

Pgl. Berk L.E. Child Development. 2003. P. 731. Ten pat. P. 731. 36 Ten pat. P. 740.

12

2 lygis: kito pozicijos primimas (712 met vaikai). Vaikai gali suprasti kito pozicij, matyti kito mogaus akimis. Jie supranta, kad ir kiti gali bent trumpam suprasti ir matyti jo paties akimis. Kartais vaikai, net pasielg netinkamai, tikisi, kad tvai supras j poelgio prieastis.

3 lygis: treiojo pozicijos primimas (1015 met vaikai). Vaikai yra pajgs ne tik suprasti, kad kitas gali turti kitoki mini ir jausm, bet ir tai, kad treiajam i alies dviej bendraujani moni padtis gali pasirodyti dar kitaip.

4 lygis: bendruomenin treiojo pozicija (14 metsuaugs). Paaugliai suvokia bendramogiksias vertybes, bdingas j visuomenei, supranta, kad treiojo nuomon gali remtis btent tomis bendramogikomis vertybmis. Vaiko santykiai su bendraamiais. Vaikas kitais vaikais pradeda domtis jau nuo 6 mnesi.

Vaikai kartu su kitais gali aisti nuo 1,5 met (kai vaikas imituoja kit vaik, veikla tarpusavyje yra derinama). 34 met vaikai pirmenyb teikia aidimams su kitais vaikais (nei individualiai), aidimuose atsiranda bendradarbiavimas, vaidmen aidimai. Panaiai vystosi ir draugiki santykiai. Jau nuo 1,5 met vaikai pradeda pasirinkinti jiems labiau patinkanius aidimo partnerius. 34 metais daugiau nei pus vaik jau turi draugik santyki, kurie tsiasi maiausiai pus met (Dunn, 1993)37. Bendraudami su draugais, vaikai lavina daug socialini gdi. Tam, kad vykt bendras aidimas, vaikai turi mokti derinti savo pastangas, mokti aukoti dal savo nor, painti draugo norus ir jausmus, mokti ireikti save odiais ir t. t. Nuo vaikysts stebima, kad didesn dalis draugik santyki yra tarp tos paios lyties vaik. Ypa tai ryku tarp 6 12 met vaik (jaunesni nei 6 met, ir vyresni nei 12 jau neretai draugauja su prieingos lyties vaikais). Pradini klasi moksleiviai daniausiai renkasi draugus pagal tai, k gali kartu nuveikti. Paaugliai draugus jau labiau renkasi pagal psichologinius veiksnius (bendri interesai, panaus poiris). Paauglystje lojalumas ir itikimyb tampa labai svarbs. Paaugliai draugams yra atviresni nei tvams (nors prisiriimas prie tv ilieka gana stiprus). Vaikystje draugai vaikams padeda gyvendinti vien svarb poreik veiklum. O paauglystje draugai atlieka kit funkcij perjim prie savarankiko gyvenimo. Tarp paaugli taip pat atsiranda tokie fenomenai kaip gradacija (kas kokias funkcijas atlieka draug grupje) ir konformizmas (prisitaikymas prie grups). Paaugli grups jaun mog gali ir traukti neigiam veikl, ir i jos itraukti (pakeitus draug grup). Paaugliams rizikinga bti trauktiems nusikalstamas grupes, gaujas. Ar jaunuolis silies toki grup, priklauso nuo jo asmenini savybi. netinkamas draugijas labiau link burtis tie paaugliai, kurie iki paauglysts turjo elgesio problem (Vitaro, 1997)38. Vitaro tyrimas parod, kad vaikams, kurie dar iki brendimo turjo polink blogai elgtis, teigiamos takos negali padaryti net geri draugai. Neigiamos
37 38

Bee H. The Developing Child. 2000. P. 507. Pgl. Bee H. The Developing Child. 2000. P. 514.

13

paaugli draugijos greiiau suvilioja ribinius paauglius, neturinius su tvais saugi ryi ir santyki (Dishion, 1995)39. Paaugliai taip pat kuria vadinamuosius hierarchinius santykius. Yra vedamos kategorijos, nustatinjama (pagal vairius kriterijus), kas kam priklauso. Skirtingos grups turi skirting socialin status. Tarp jaunimo pasitaiko tokios grups kaip pankai, forsai, benglai, gotai ir t. t. Skirtingose mokyklose priklausymas vienai ar kitai grupei jaunuol pakelia ar nuleidia tam tikr socialin status. Tokios grupels ypa didel tak daro 1316 met paaugliams. Vliau j aktualumas maja, didesn svarb turi artimi santykiai su vienu dviem draugais, draugyst su prieingos lyties atstovu. Vaiko socialinis vystymasis doms faktai: Vaikai, geriau save vertinantys, turi daugiau draug, yra populiaresni tarp bendraami (Harter, 1982)40. Jeigu tvai per daug globoja savo vaikus, be pagrindo perimdami funkcijas, kurias vaikai gali veikti patys, krenta vaik pasitikjimas savimi, jie be suaugusij (ar kit asmen) prieiros nesiima jokios atsakomybs (Pomerantz ir Eaton, 2000)41. Nuo 8-ojo iki 10-ojo deimtmeio JAV taikoma nemaai program, kuriomis buvo keliamas vaik savs vertinimas. Deja, kylant vaik savivertei pradjo daugti asocialaus elgesio apraik, majo motyvacija mokytis (Berk, 2003)42. Tarpkultriniai tyrimai parod, kad efektyviausia, kai tvai vaikus giria u realius pasiekimus, nustato naudingus ir pasiekiamus tikslus, netaiko aplaidaus (aukljimas nevyksta, yra nenuoseklus ir pan.) ar hiperglobojamojo aukljimo metod (Chen ir Stevenson, 1995)43.

Vaik moralinis vystymasis Vaiko moralinis vystymasis tai vaiko suvokimo, vertinimo, nuostat vystymasis apie visuomenik ir asocial elges, elgesys, atitinkantis vidines nuostatas, gebjimas skirstyti, kas yra teisinga, kas ne. Etolog ivados i gyvn elgesio stebjimo (gebjimas dalytis, aukotis, padti) leidia daryti prielaid, kad mogaus moral yra gimta. Mokslininkai net smegenyse rado srit (ventromedialin priekini smegen dalis, truput aukiau kaktos), kuri sukelia jausmus, stebint kit moni kani. mons su ios srities paeidimais, matydami, kad kenia aplinkiniai mons, nieko nejauia (nors suvokia, kad turi kilti gailesio jausmas), jie maiau paiso visuomenje priimt
39 40

Ten pat. P. 515. Pgl. Berk L.E. Child Development. 2003. P. 713. 41 Ten pat. P. 715. 42 Berk L.E. Child Development. 2003. P. 716. 43 Pgl. Berk L.E. Child Development. 2003. P. 717.

14

socialini norm (Damasko, 1994). Taip pat psichopat, kurie nejausdami jokio gailesio kankina savo aukas, tyrimai parod, kad mintoje srityje j smegen aktyvumas yra maesnis. Deja, morals negalima paaikinti vien tik biologiniais tyrimais. mogaus moral priklauso ir nuo to, kaip ji vystosi, kokios yra sudaromos slygos vaikui augti moralia asmenybe, kokie taikomi aukljimo metodai, tv charakteristikos ir t. t. Paprastai is procesas yra vadinamas internalizacija tai bendruomens norm kaip savo asmenini vidini norm primimas. moni pasaulyje jau kdikiai, igird kit kdiki verkim, pradeda verkti, netiesiogiai nordami prisiaukti suaugusij dmes, kad kakam yra blogai. Vaikai jau nuo dvej met pradeda suvokti svokas, kas yra gera, kas yra bloga. Panaiu metu formuojasi gebjimas ujausti (Kochanska ir kt., 1995)44. Pagal Z. Froid, apie 36 metus vystosi vaik kalts jausmas. Kartu su atsiradusiu kalts jausmu tobulja vaiko moralaus elgesio supratimas. Kalts jausmas yra susijs su sijautimo jausmu. Tik galdamas jausti, kad kitas kenia, vaikas gali jausti ir kalts jausm (man gaila, kad dl mans jis taip kenia). Tvai turi padti vaikams veikti kalts jausm (vaikai kalts jausm turi mainti kaip nors atlygindami padaryt al, o ne patys patirdami paeminim ar bandydami pasiteisinti). Tam, kaip vystosi mogaus moral, daug dmesio skyr L. Kohlbergas. Jis nustat, kad mogaus moral pereina tam tikrus raidos tarpsnius: 1 stadija. Orientacija bausm ir paklusim. Vaikai suvokia, kad u neger elges jie gali bti baudiami, dl to negalima negerai elgtis. 2 stadija. Orientacija nauding tiksl. Vaikai vertina moral elges kaip asmenikai nauding (jeigu su manimi gerai elgiasi, tai ir a gerai pasielgsiu, man reikia gerai elgtis, nes tada apie mane gerai galvos). (1 ir 2 stadijose (ikikonvencinis lygis) esantys asmenys priima kit (autoritet) nustatytas taisykles ir morals normas, neturi savo vidini taisykli, veiksmus vertina pagal j padarinius, vertina, ar bus baudiami). 3 stadija. Orientacija gero elgesio taisykles geras berniukas gera mergait. Vaikai nori sudaryti ger spd, o tik atitikdami gero berniuko geros mergaits normas jie tai gali pasiekti. 4 stadija. Orientacija tvarkos palaikym visuomenje. Asmuo nesiekia naudos sau, elgdamasis moraliai. Tai jis daro remdamasis nuostata, kad reikia laikytis statym, nes taip mums visiems geriau. (3 ir 4 stadijose (konvencinis lygis) esantys asmenys priima kit nustatytas taisykles ir morals normas smoningai, vadovaudamiesi visuomens interesais, j moral nra orientuota tik asmenin naud).
44

Pgl. Berk L.E. Child Development. 2003. P. 756.

15

5 stadija. Orientacija socialin susitarim. Asmenys vertina statymus ir morals normas kaip bd moni gerovei ir visuomeninei tvarkai utikrinti. Kai kurie statymai ir normos gali bti keiiamos, jei tai pagerint individualaus mogaus ir visuomens padt. Tie statymai yra bendras sutarimas.

6 stadija. Orientacija visuotinius morals principus. Asmuo remiasi bendramogikais monijos morals principais.

(5 ir 6 stadijose (pokonvencinis lygis) esantys asmenys jau nebesivadovauja beslygikai savo visuomens sukurtais statymais, daugiau remiasi bendramogikomis vertybmis) Tyrimai parod, kad iki 10 met vaikai bna paprastai 12 stadijose, apie 1114 metus aktyviai pereina 3 stadij, nuo 1416 met 4 stadij. Tik apie 2024 metus nedidel dalis jaunuoli pereina 5 stadij. Dauguma lieka 4 stadijoje.(Kohlberg ir kt., 1983)45. Vlesni tyrimai parod, kad daugel kasdieni problem mons sprendia, vadovaudamiesi 13 stadijos morals principais, nors kalbdami apie abstrakias aplinkybes yra link vertinti i 35 stadijos rm (Walker ir Moran, 1991)46. eimos taka vaik vystymuisi eima ir jos poveikis vaikui yra gana plaiai tyrintas. Tyrimai rodo, kad net nedideli vieno eimos nario pakitimai veikia visus eimos narius. Pavyzdiui, jei vyras myli savo mon ir j palaiko, monos, kaip motinos, yra kantresns ir jautresns, aukldamos vaikus (Cox, 1989)47. Tos motinos, kurios mano, kad vyrai turi aktyviai prisidti aukljant vaikus, netiesiogiai paveikia tvus taip, kad jie i tikrj pradeda vaikams skirti daugiau dmesio (Belsky ir kt., 1984)48. Vien motinos korektika nuostata keiia partnerio elges vaiko atvilgiu. Vertinant dabartin eim Lietuvoje ir jos poveik vaikui, reikia atsivelgti kai kuriuos slyginai naujus aspektus: - daugja nesusituokusi por ir atskirai gyvenani tv; - atidedamas vaik gimdymas; - sumajs gimstamumas; - didesnis moter, usimusi darbu ir karjera, skaiius; - daugiau skyryb; - daugiau nepiln eim; - daugiau pakartotin vedyb;
45 46

Pgl. Berk L.E. Child Development. 2003. P. 780. Ten pat. P. 781. 47 Pgl. Shaffer D. R. Developmental Psychology Childhood and Adolescence. 2002. P.794. 48 Ten pat. 794 P.

16

- daugiau vaik, laikinai gyvenani be tv (dl migracijos). Bet kuris i i (ar nepamint) veiksni atsiliepia ir vaikui. Kartu ie veiksniai keiia tradicins eimos samprat. Jau dabar yra keblu pasakyti, kas yra vidutin Lietuvos eima. Kad ir koks yra eimos statusas, pagrindin slyga sveikam vaiko vystymuisi pirmaisiais metais ilti santykiai, saugumo sukrimas vaikui, jautri reakcija jo problemas (Belsky, 1981)49. E. Eriksonas ved tokias dvi svarbias slygas, norint utikrinti vaiko sveik augim visais periodais: vaiko supratimas / jautrumas bei tv reiklumas / kontrol. Ir viena (vaiko supratimas), ir kita (reiklumas) dera tarpusavyje. Mylintys ir besirpinantys tvai utikrina, kad vaikas bus labiau emocikai prisiris, kels daugiau socialiai orientuot tiksl savo gyvenime, geriau sutars su bendraamiais, labiau save vertins, vadovausis aikesniais ir auktesniais moraliniais principais. Tai tik dalis privalum. Bet btina ir kita slyga reiklumas / kontrol / ribojimas. Tik turi bti balansas. Vaikai paprastai nori patikti savo tvams, todl nesunkiai priima tai, ko jie reikalauja. Remiantis iais dviem principais eimos yra skirstomos kelet kategorij: - Autoritetin eima (protingi reikalavimai, nuolat taikomi gyvenime, vaikas yra suprantamas ir gerbiamas); - Autoritarin eima (daug reikalavim, bet nesistengiama vaiko suprasti, neatsivelgiama jo jo poreikius); - Nuolaidi eima (vaiko nra stengiamasi suprasti, igirstami jo poreikiai, bet jam nra keliami jokie reikalavimai, nra kontrols); - Nusialinusi eima (vaikas yra nekontroliuojamas, jam netaikomi jokie reikalavimai, neatsivelgiama jo poreikius). Tyrimai rodo, kad geriausi paintiniai ir socialiniai pasiekimai bna tarp t vaik, kurie auga autoritetinse eimose (Baumrind, 1977)50. Autoritetinse eimose vidutiniai rezultatai, o santykinai emiausi rezultatai buvo vaik i nuolaidi ir nusialinusi eim. Tarp vaik i autoritarini eim danesn nuotaik kaita, impulsyvumas, agresyvus elgesys (ypa tarp berniuk). Vaikai i nuolaidi eim daugiau turi problem su priklausomybmis (Baumrind, 1991). Daugiausia problem turi vaikai i nusialinusi eim. Tokiose eimose vaikai yra socialiai apleisti, tvai domisi tik savimi ir savo problemomis. Vaikai apie treiuosius metus tampa santykinai agresyvs, sunkiai valdo savo impulsus (Miller, 1993) 51. Jie ir vliau link elgtis netinkamai, daniau nusikalsta, bna prieiki, egoistiki ir protestuojantys.

49 50

Ten pat. 798 P. Pgl. Shaffer D. R. Developmental Psychology Childhood and Adolescence. 2002. P. 803. 51 Ten pat. P. 794.

17