1492 m. vasar trys nedidels karavels su 90 moni gula vadovaujamos Kristupo Kolumbo iplauk i Ispanijos Atlant.

. Prajus 70 dien nuo iplaukimo, autant ispan laivai priplauk Amerik. 1492 m. Maskva, valdant Ivanui III pasiskelb Treija Roma, perm pasaulio sostins vard i Kosntantinopolio. 1494 m. Prsijoje ileisti statymai skelb, kad pabgusius valstieius reikia sugrinti j eimininkams, o tie gal valstiet pakarti arba u ausies prikalti prie stulpo, palik tik peil isilaisvinimui. Pomeranijos, Brandenburgo, Meklenburgo valstiei padtis taip pat blogjo, taiau iose emse, pavyzdiui, Riugeno saloje, jie turjo iokios tokios laisvs. Buvo viet, kuriose gyveno laisvi ir pasiturintys valstieiai Clmische Freie , kuriems priklaus daugiau kaip 15 proc. Prsijos ems, be to, jie turjo teis skstis statym leidiamajam susirinkimui, o vadinamieji Kuri karaliai Livonijoje turjo eiti karin tarnyb, bet buvo atleisti nuo kit prievoli ordinui. Taiau 1498 m. vedus special mokest, Livonijos valstiei karo tarnybos prievol buvo panaikinta, o po 9 met jie prarado ir laisvj piliei teis neiotis ginkl. XV a. Livonijoje paplito paveldimojo valstieio (erfbur) svoka. Dl krizs, itikusios ems k po juodosios mirties, daug valstiei buvo siskolin emvaldiams, kurie, nenordami prarasti pagrindinio savo pajam altinio deimtini ir kit valstiei mokam duokli noriai skolindavo jiems galvijus, darbinius gyvulius ar grdus sklai. Baigiantis XV amiui kiekvienas valstietis buvo dvaro skolininkas, todl negaljo palikti savojo kio, negavs pono sutikimo, ir dar turjo eiti prievoles dvaro kyje. Panai tendencij pastebta ir Danijoje, taip pat lezvigo bei Holteino hercogystse. Majant gyventoj ir dl to mus stigti darbo jgos bei krintant ems kio produkt kainoms, dl silpnos centrins valdios feodalai buvo suinteresuoti susaistyti valstietij prie ems, bet valstieiams buvo paliktos j teiss ir teisin padtis. Derlingose Holteino emse didik dvarai daugiausia buvo susivienij, tad feodalai turjo savus teismus, kurie galjo skirti valstieiams kno ir mirties bausmes. Danijoje dvarai buvo isisklaid, todl ir feodal teism buvo maiau, o teisingum daniausiai vykdydavo herredsting, kuriame valstieiai vaidino aktyv vaidmen. 1494 m. sudaryta taikos sutartis tarp LDK ir Maskvos kunigaiktysts. 1495 m. vasario 15 d. siekdamas draugysts su Maskvos valdovu Ivanu III, kuris po Kazimiero mirties buvo ums nemaai pasienio kunigaiktysi, paklusni LDK, ir tvirtindamas prie metus sudaryt taik, po ilg deryb Aleksandras sudar taikos sutart tarp LDK ir Maskvos. Po taikos sutarties sudarymo Aleksandras ved Ivano III dukter Jelen. Vedyb iniciatorius buvo Aleksandras, itaip norjs palenkti savo pusn Ivan III. Taiau Ivanas III pareikalavo, kad Jelena likt staiatike. Su ja Vilni buvo pasistas didokas skaiius Maskvos Bojarin ir staiatiki dvasinink, kurie ia nipinjo ir perdavinjo inias Maskvai. Jonas III ir toliau palaik ryius su LDK prieu Krymo chanu Mengli Girjumi ir kurst j pulti LDK. Aleksandr kaltino, kad is nestats Jelenai reikalingos cerkvs, spaudis staiatikius ir t.t. pagaliau po 5 met, prisidengdamas pravoslav gynimu pradjo kar su LDK. Vliau didysis kunigaiktis ivar ydus i Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts, konfiskavo j turt. Karo su Maskva metu ydams siskolino ir didysis kunigaiktis, ir nemaai taking didik. 1495 m. rugpjio 23 d. buvo patvirtintas pirmojo Vilniaus miesto cecho auksakali statutas. 1495 m. ruden sudars taikos sutart su Lietuvos didiuoju kunigaikiu Aleksandru ir 10 met paliaubomis neutralizavs Livonijos ordin, Ivanas III upuol Suomij. Tris mnesius buvo apgulta Vyborgo tvirtov. 1495 m. lapkriio 30 d. Vyborgo tvirtov buvo mginta uimti turmu, taiau puolaniosios pajgos buvo atmutos ir pralaimjo. Kai pagalbon atvyko Steno Sturs armija, rusai jau buvo pasitrauk. 1496 m. vasar rusai siver Suomijos gilum. Vasar buvo nuniokota iaurs Suomija, tuo tarpu Svante Nulssonas ir Knutas Posse skmingai perjo kontrpuolim skersai Suomijos lankos ir sudegino Ivangorod Ivano III 1492 metais rytiniame Narvos krante pastatyt tvirtov. Didesni ruden numatytos kampanijos planai lugo, kai vedij gro Steno Sturs prieininkas, sksdamasis l stygiumi, o Suomijoje lik briai m grasinti maitu, jei nebus sumokta alga. Beviltikai iekodamas sjunginink, Stenas Sture LDK didiajam kunigaikiui Aleksandrui net adjs vedijos karn. Nors Aleksandras ir atsisak io pasilymo, bet tarpininkavo derybose su savo uoviu Maskvoje. Ivanas III buvo links sudaryti taik, nes grs nauji totori antpuoliai, taigi 1497 m. kovo mn. Novgorode buvo sudarytos 6 met paliaubos. 1498 m. gegus mnes portugal laivai imet inkarus prie Kolkatos miesto Indijoje. 1498 m. Klaipdoje buvo 25 miestieiai biurgeriai, t.y. tie, kurie turjo miestiei teises. Be j dar gyveno j eimos ir kiti, kas neturjo miestiei teisi, taigi XV pabaigoje XVI pradioje Klaipdoje gyveno apie 100 moni. Paskatino priemiesi augim Vit (Uosto g.), Senoji Vit XV a, vej kaimelis i keli sodyb, isipleia kai miestas buvo udarytas fortifikacij. Krammaist Krmamiestis (Liep g., Laikrodi muziejus)

irgi jau gyvavo nuo XV a. Ledergasse (Od gatvel) laisvosios pilies ems priklaus ne miestui, o piliai (Vilniaus bankas, Turgaus gatv, iki pat parod rm). XVI a. 16 sodyb gyveno amatininkai, kurie dirbo piliai. Vliau Ledergasse iaugo Frydricho miest, kuris vliau jungtas Klaipd. Baltikalnis (Tils g.). Tik Vit nebuvo tvirtinta. Priemiesiai smarkiai nesivyst iskyrus Baltikaln, nes is buvo netoli vandens malno (kryiuoiai j pastat prie prdo). Specialiais sakymais bdavo sudeginami priemiesiai, kad prieui bt sunkiau uimti Klaipd. 1499 m. sudaryta Vilniaus unija: didysis kunigaiktis Aleksandras ir Lenkijos karalius Jonas Albrechtas nusprend ir ateityje derinti veiksmus renkant atskirus abiej valstybi valdovus, teikti abipus karin pagalb. Gdanske ispausdinta Vilniaus kapitulos kanauninko Martyno pirmoji Lietuvoje paruota knyga Agenda. Joje pateikti banytini apeig apraymai su mald tekstais vietiniams liturginiams poreikiams tenkinti. 1499 m. Ivanas III, prisidengdamas neva engiam pravoslav gynimu pradjo kar su LDK. Tuo metu Lenkijos karalius Jonas Albrechtas buvo sudars karin sjung su ekijos ir Vengrijos karaliumi Vladislovu bei LDK Aleksandru prie Turkij (buvo nutar bendrai kariauti su turkais; buvo numat uimti Dunojaus ir Dniestro iotis Kilikij, Belgrad ir iardyti plik lizd Krymo ord) ir negaljo suteikti karins pagalbos LDK kare su Maskva. Lenkijos karalius Jonas Albrechtas buvo surengs yg buvusi vasalin Moldavij, bet visa Lenkijos kariuomens uvo Bukovinos mikuose. LDK sjungininkais buvo Livonijos Ordino magistras Valteris Pletenbergas ir Uvolgio (Didiosios Ordos) chanas ach Achmetas. Kariniai veiksmai prasidjo 1499 m., nors karas paskalbtas tebuvo 1500 m. Iki XV a. pabaigos Lietuvos gyvenama teritorija isiplt, buvo apgyvendinta daug tui emi Unemun, iaurs Lietuva, Baltijos pajris ties Palanga, ems palei Prs sien i viso apie 25 tkst. km2; lietuvi etnin teritorija pasiek 80100 tkst. km2. Etninje Lietuvoje gyveno per 0,5 mln. gyventoj. Tuo metu kilo bent atuonios ukreiamj lig epidemijos. Funduota apie 130 parapini banyi. Krokuvos universitete sira beveik 400 student i Lietuvos. XV a. paskutiniame deimtmetyje padidjo grd eksportas Zundo ssiauriu: bdavo perplukdoma nuo 50 000 iki 80 000 last (vienas lastas apytikriai lygus 2,3 tonos) daugiausia i Dancigo ir Kionigsbergo. Prieingai pereitas deimtmetis buvo eksporto nuosmukio deimtmetis. Yra apskaiiuota, kad visus Estijos gyventojus (j buvo iek tiek per 250 000) XVI a. viduryje pamaitinti bt prireik 30 000 35 000 last grd kasmet. Madaug tuo metu i Estijos uost buvo iplukdoma apie 10 000 last grd, kitaip tariant, gana didelis derliaus perteklius. Daugiausia tai bdavo valstiei kiuose iauginti grdai. Bajor ki buvo maiau, bet grdus parduodavo daniausiai bajorija. Iki XVI a. tarp Elbs ir Oderio esanti pakrants dalis buvo visikai germanizuota. Vokiei emaii kalba Baltijos alyse buvo tapusi lingua franca. i kalba vartota komercijoje, jrininkystje, o kartais ir diplomatijoje. Tai buvo valdaniojo visuomens sluoksnio, kolonizavusio prietines jros pakrantes, kalba. Vienas XVI a. vidurio raytojas usimena, es paskutinysis pomeraniei kalba kalbjs Riugeno salos gyventojas mirs prie imt met, ir ioje Pomeranijos dalyje tebegyven tik keletas vend ir kaub. Rytinse emse majo ir prsikai kalbani moni. i kalba nunyko XVIII amiuje. rytines Baltijos emes vokiei kolonistai skverbsi ne taip smarkiai, o vokiei miest diduomens ir emvaldi sluoksnio udarumas trukd germanizuoti vietinius mones. Nuo XIV a. tenykiai latviai ir estai laipsnikai m prarasti teis dalyvauti svarbesnse savo miest prekybos bei komercijos srityse.. kadangi vokikai kalbantys valdovai vietos gyventojus priskirdavo nevokieiams, tai pastarieji negaljo tapti nei Didiosios Rygos gildijos, nei kit miesto gildij nariais. Buvo mginama udrausti mirias santuokas. Pavyzdiui, apie 1400 m. Revelio vokiei pirkliams buvo draudiama vesti ne vokiei kilms moter. Toji daugyb taisykli ir sak, skirt varyti ne vokiei kilms gyventojus, negaljo ukirsti kelio taut ir kalb maiymuisi. Pavyzdiui, Revelyje vartotoje vokiei kalboje prigijo daug estik ir vedik odi bei posaki. 1556 m. i usienio atvykusiam pameistriui buvo skirta pinigin bauda u tai, kad is paklaus, ar miesto tarybos nariai apskritai kalb vokikai. Tas kalb kratinys trikdydavo ne vien atvykl i Vokietijos. I Liubeko atvyk pirkli atstovai bdavo skatinami mokytis vietos kalb. Vokiei valdaniojo sluoksnio udarumas ir arogancija, savaime suprantama, kl tamp. Vokikoji gyventoj mauma dar nebuvo pamirusi 1343 m. Estijos valstiei sukilimo, kai buvo iudyta daug vokiei, nenorjusi prarasti politinio viepatavimo jiems pavaldiose tautose. iaurs Europos miestai savo ivaizda ir gyvensena labai skyrsi. Keliautojas Fynesas Morysonas Liubek apibdino kaip vies, gerai surst ir var miest, kuriame gyvena mandags ir paslaugs mons, taiau Lneburgas jam atrod labai purvinas ir blog kvap sklidinas, o Kopenhaga

neivaizdi, namai ia pastatyti i medio ir dumblo, o juose gyven mons kuo barbarikiausiai mane apaukdavo, tarsi niekad anksiau nebt regj atvykli. Thomas Kantzowas pasakoja, kad tetine maistas ir grimai kur kas geresni nei kituose Pomeranijos miestuose, o Stolp giria u mokykl, kurioje moksi net i Hamburgo ar Danijos atvyk mokiniai. Dancigo miestas savo graiais pastatais ir judriomis palei Mottlau up isirikiavusiomis prieplaukomis ne vienam miesto sveiui kl pasigrjim. vedijos miestai (anot vieno prancz diplomato, panaesni medini nam gyvenvietes nei miestus) buvo gerokai maiau spdingi. Baltijos jros pietins pakrants miestai auktais banyi boktais, laiptuotomis, i plyt statytomis rotumis ir tvirtomis gynybinmis sienomis i toliau atvykusiam kaimieiui buvo bauginantis ir nuostabus reginys. Baugino, nes ia gyveno antstoliai, prekybininkai, kromelninkai ir prostituts, tik ir besitaikantys apiplti net menkiausiai progai pasitaikius ar pasityioti i netayto prasioko. Taiau miestai taip pat ir avjo, nes prireikus slptis nuo pono, bglys ia jautsi saugus, miestas galjo apginti nuo eimininko pastang j susigrinti. Nors ir mai alia didij Piet Europos miest atrod Baltijos ali miestai, bet ia tame tanki mik, skurdaus gamtovaizdio krate, kur, regis, mons niekur, iskyrus miestus, negyvena, - vir gyvenimas. Pabg valstieiai siliedavo neprivilegijuotosios daugumos inwaner sluoksn. Jie dirbdavo atsitiktinius darbus, ineiodavo ar silydavo pirkti prekes, o apsigyvendavo medinse lnose ar rsiuose. Miestiei, arba biurgeri (borger), luomo mons buvo miest pilieiai ir dalyvaudavo miesto reikal tvarkyme. Biurgeriu galjo tapti asmuo, sulauks pilnametysts, gyvenantis santuokoje ir turintis nepriklausom pragyvenimo altin, priklauss garbingai giminei ir moks biurgerio mokest. Teuton Ordino miest bdingas bruoas visikai atskiros viename anklave egzistavusios struktros. Dancig ir Kionigsberg faktikai sudar trys miestai, kiekvienas j turjo savo administracij. Marienburge dominavo masyvs pilies didiojo magistro bstins nuo 1309 iki 1466 met tvirtinimai. Rygoje ir Revelyje vir emutini miest dunksojo ordino pilys, nors n viename i i miest provincij magistrai neturjo didels valdios. Daugel ami ordinas kivirijosi su arkivyskupu dl teiss viepatauti Rygoje. Pats miestas, 1500 m. turjs apie 8000 gyventoj, tvarksi visikai autonomikai, jis netgi atliko apeliacinio teismo funkcijas septyniolikoje Livonijos miest. Kita vertus, Revelyje galiojo Liubeko statymai. ia provincijos magistro valdia apsiribojo gin tarp miesto bei Estijos diduomens arba gildij viduje kilusi nesutarim sprendimu, nors XV amiaus V deimtmetyje magistras mgino priversti miesto taryb atsisakyti minties valdyti miest, neatsiklausus bendruomens nuomons. XV a. Banyios konvulsijos apm iaurin Europ. vedij pasiek daug Jano Huso rankrai, be to, husit doktrinos kl ordinui nerim Prsijoje. Kunigas Nikolaus Rutze ivert Rostoke husit darbus vokiei emaii kalb. Erezijos sklos veik jras; Rostoke ant lauo buvo sudeginta Johno Wyclifo pasekja. Pietines Baltijos jros pakrantes apm religini permain sumaitis, nusiritusi per Vokietij ir Centrin Europ. Stambesnieji Danijos bei vedijos miestai taip pat pakliuvo urmul, taiau j buvo nedaug, taigi kitoms dviem karalystms didesns takos neturjo. 1527 m. vedijos, o 1536 m. ir Danijos Banyia neteko galios ir turt, taiau nuo katalikybs jos atsiskyr palaipsniui. Vienuolynai abiejose karalystse dar egzistavo kelet deimtmei. Diduomen labai norjo, kad vienuolynai ilikt ir priglaust atliekamas j dukteris. Kad vietos didikams netekt saistytis vedybiniais ryiais su valstieiais ar kitais nelaisvais luomais ir taip perduoti luomo kilm u eimos rib, karalius Kristijonas II dar 1552 m. pra steigti Jutlandijoje du vienuolynus. Reformatai buvo konservatyvs banytini apeig atvilgiu, todl isaugojo pagrindines Katalik Banyios apeigas. Hanzos pakrani miestai palaik glaudius ryius su Centrins Europos kratais, esaniais toliau nuo jros, todl pietines Baltijos pakrantes netrukus pasiek ir humanizmo spinduliai, nors gana blyks. Pirmasis universitetas Baltijos alyse steigtas Rostoke 1419 m., o 1456 m. kurtas universitetas Greifsvalde, taiau takingiausias humanistinio mokslo centras buvo Premonstrat ordino v. Marijos banyios mokykla Treptove. Nauj impuls reformacijai Rygoje dav miesto sekretorius Johannesas Lohmlleris, 1522 m. vasar umezgs ryius su Liuteriu, praydamas j tapti rygiei Pauliumi. Lohmulleris buvo sumanus partijos narys, jis stiprino ryius su Prsijos hercogu Albrechtu, kurio sekuliarizuota liuteronikoji valstyb buvo pavyzdys, kur lygiavosi Livonijos protestantai. 1522 m. Andreas Knopkenas buvo paskirtas Rygos v. Petro banyios visuomeniniu pamokslininku. T pai met rugsjo mnes prie jo turjo prisijungti Sylvesteris Tegetmeieris kiek maitingos sielos mogus, Vitenberge pateks Karltato takon. Krizi kupinais 1524-1525 m. Livonijoje pasirod dar liepsningesn figra kailininkas Melchioras Hoffmannas, apokalipss skelbjas. Beveik nra rodym sieti Hoffmann su Livonijos valstiei judjimu, taiau kai vyskupo antstolis 1525 m.

Dorpate mgino j suimti, sipliesk sukilimas, suteiks magistratui prog nutraukti vyskupo dominavim mieste. Pirmasis ikonoklast protrkis Livonijoje plyksteljo po met Rygoje. ios naikinimo orgijos kurstytojai buvo jauni neved vokiei pirkli mokiniai, priklaus Schwarzhupteri brolijai, kurioje daug kas palaik protestant tikjim. Pretekstas iam ipuoliui buvo atskleistas prancikon bendradarbiavimas slaptuose sandriuose tarp nekeniamojo arkivyskupo Blakenfeldo ir Romos. Po i riaui miesto taryba ivijo prancikonus ir griebsi administracins Banyios funkcij reformos. Baigiantis deimtmeiui Ryga, Revelis, Dorpatas jau buvo prim naujj Banyios tvark, taiau religins sumaities vis dar pakako. Matyt, dl 1522 Vokietijos ir Livonijos vyki ir dl to kad Hanzos miest susirinkimas 1525 m. liepos mnes nusprend, jog Livonijos miestai neturi priimti nepaklusnum tarp moni skiepijusi pamokslinink, miest didikus paskatino vesti reformat tikjim.

XVI a.

1500 m. portugalai atranda Brazilij. 1500 m. po metus trukusi karini veiksm Maskva paskelb kar LDK. Nesugebjusi surinkti kariuomens LDK pralaimjo kar. 1500 m. liepos 14 d. Maskvos pasienyje surinkta kariuomen vadovaujama kunigaikio Konstantino Ostrogikio buvo sutriukinta ties Dniepro intaku Vedroa (Smolensko em), karo vadas kunigaiktis pateko nelaisv. XVI a. I puss dokumentuose Klaipda vadinama miesteliu. Toks vidurami miesteli kis dar turjo ryki agrarini bruo. 1500 1503 m. Klaipdoje gyveno vos 25 biurgeriai. 1501 m. Livonijos Ordino magistras Plettenbergas sudar puolimo sjung su LDK kunigaikiu Aleksandru. Livonija negaljo tiktis didels sjungininks paramos, nes mirus Jonui Albrechtui, Lenkija vis dmes skyr sostui isaugoti. 1501 m. rugpjio mnes Plettenbergo pajgos prie Sericos ups, pietus nuo Izborsko, nugaljo jungtin Maskvos, totori ir Pskovo kariuomen. Jis net du kartus iblak daug didesn jungtin Maskvos ir totori kariuomen, taiau be Aleksandro paramos, negaljo ilgiau isilaikyti prie Maskvos kariuomen. Sudeginusi ir nusiaubusi Ostrovo miest, Livonijos kariauna, apimta dizenterijos epidemijos, pasitrauk ir nebesusijung su LDK pulkais, laukusiais u 50 myli pietus. 1501 m. didysis kunigaiktis Aleksandras irinktas Lenkijos karaliumi. 1501 m. spalio 23 d. Melnike Aleksandras dalyvaujant lietuvi atstovams patvirtino Lenk rinkiminio seimo nutarim Lietuv ir Lenkij sujungti vien valstyb. LDK delegatai kartai rm Aleksandro kandidatr. Lenk reikalaujami, jie sutiko pasirayti akt, normuojant LDK ir Lenkijos santykius; juo turjo vykti valstybi unija. iuo susitarimu buvo norima kurti vien jungtin valstyb, kuri turt bendr seim, bendrai vienoje vietoje renkam valdov, bendr apsaug ir bendrus pinigus. Aleksandro ir LDK didik delegatai buvo paadj lenkams, kad susitarim patvirtins LDK seimas, kuris susirinks vlai (1505 m.) ios sutarties nepatvirtino. Karas su Maskva rod, kad i lenk jokios pagalbos negalima gauti, tad ir i unijos nemat jokios naudos. Liublino unijos pagrindiniai dsniai buvo paimti i to paties Melniko akto. Vilniaus vyskupas Albertas Taboras skundsi, kad Lietuvos banyi klebonai nemoka lietuvikai. 1501 m. lapkriio mnes rusai siver Livonij, ir, laimj triukinani pergal Helmedo myje, nusiaub aplinkinius kaimus. Pasak Rsowo, buvo iudyta bei paimta nelaisv 40 000 moni. Taiau po met, nepavykus uimti Smolensko tvirtovs, Ivano III karo planai sugriuvo, jo pajgos pralaimjo m su Plettenbergo kariuomene prie Smolino eero pietus nuo Pskovo. Vienas Plettenbergo karininkas po mio laike gyrsi, jog kiekvienas rankas pakliuvs rusas buvs pasmaugtas ir nuudytas. Maskvos kariuomen buvo kaltinama tuo, jog ant nusmailint basli mtydavo kdikius ir nepaprastai iauriai bei gyvulikai elgsi

su moterimis. Rus ir totori 1501 m. iaurumai vaizdingai aprayti pamflete (1508), kuris, plaiai paskleistas Vokietijoje, turjo skatinti pirkti indulgencijas ir kaupti las Livonijos gynybai. i kampanija gerai parodo, kokia silpna tuo metu buvo Livonija, nualinta susidrim su galingu ir agresyviu Ryt kaimynu. Uvolgio chanas ach Achmetas su savo kariuomene buvo atjs Sieversko (Severian) Naugardo krat (LDK), taiau jo gausi kariuomen be paramos ir trkstant maisto sunaikino Maskvos sjungininko Krymo chano kariuomens puldinjimai. Uvolgio chano kariuomen atsitrauk Kijev. Ten didioji dalis kariuomens pasidav Krymo chanui, o pats ach Achmetas pradjo derybas su Turkija. U ias derybas jis buvo suimtas ir savo gyvenim baig Kauno pilies kaljime. Karo metu mir Lenkijos karalius Jonas Albrechtas, tad Aleksandras m rpintis, kad Lenkijos sostas atitekt jam. Tuo rpinosi ir LDK didikai, nes tikjosi gausi paramos karui su Maskva. Taiau lenkai pagalbos nesuteik. Maskvos kariuomen net 3 kartus buvo apgulusi Smolensk, um Or ir apdegino Vitebsk. Aleksandras pradjo taikos derybas. Taiau aminosios taikos nepavyko sudaryti. Buvo pasiraytos 6 met paliaubos. Maskvai atiteko dideli LDK rytiniai plotai: ernigovas, Siever Naugardas, Starodubas, Charkovas, Brianskas, Gomelis, Nevelis (iauriau Vitebsko), Dniepro ir Okos auktupiai. Deryb metu Livonijos atstovai nebuvo leisti: Aleksandrui buvo liepta atsisakyti savo sjungininko. Po deryb Maskva ir toliau kiosi LDK reikalus, nipinjo, neva gyn pravoslav teises. Ivanas III nuolat kurst Krymo totorius, kurie kartais net su turkais Aleksandro valdymo metais ir vliau siaubte siaub Kijevo, Podols, Volyns ir Galicijos emes, nukeliaudavo net iki Lvovo, Brastos, Lydos (1506 m.), Naugarduko (1506 m.), Vilniaus, Molt, Medilo, Oros. Tik ties Klecku totorius sumu Aleksandrui artimas didikas Mykolas Glinskis. Pergals metu Aleksandras jau buvo mirs. 1503 m. u param kariaujant su Maskva ivarytiems ydams leista sugrti Lietuvos Didij Kunigaiktyst. Valdovas Aleksandras savo skol negrino, nors kiti skolininkai turjo atiduoti visk. 1505 m. Lietuvos didikai Lietuvos Brastos (Bresto) seime nepatvirtino 1501 m. Melniko susitarim. 1505 m. mir Ivanas III. Sost paveldjo Vasilijus III. 1506 m. Krymo totoriai puldami pasiek lietuvikas Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts emes. Vilnius pradtas juosti gynybine mro siena. 1506 m. Paralyiuotas mir Didysis kunigaiktis Aleksandras paskutinis Lietuvos valdovas, mokjs lietuvikai. 1501 m. renkamas Lenkijos karaliumi Aleksandras buvo patvirtins dokument, kuriuos po jo mirties LDK ir Lenkija turjo bendrai isirinkti sau nauj valdov. Bet mirdamas Aleksandras testamentu LDK sost paskyr broliui ygimantui, o apie Lenkijos sost usiminta nebuvo. ygimantas II (Senasis) i pradi buvo irinktas Lietuvos Didiuoju kunigaikiu, po to Lenkijos karaliumi. ygimantas II gyveno Silezijoje, kur i brolio ekijos karaliaus Vladislovo buvo gavs valdyti kelet ma kunigaiktysi. 1507 m. sausio 24 d. ygimantas II (Senasis) vainikuotas Lenkijos karaliumi. 1507 m. Didysis kunigaiktis suteik privilegij Brastos (Bresto) ydams. Joje nurod visas teises, laisves ir pareigas. i privilegija tapo etalonu visoms Lietuvos valstybs yd bendruomenms. 1507 m. totori kilms kunigaiktis, sumus totorius kare su Maskva ties Klecku Mykolas Glinskis sukl mait prie Didj kunigaikt slavikose Lietuvos emse ir kvietsi Maskvos pagalbos. Prasidjo pirmasis i trij kar su Maskvos Didija Kunigaiktyste. M.Glinskio pakviestas Vasilijus III skelbsi eins ivaduoti engiam staiatiki. Kartu su M.Glinskiu jis apgul daugel LDK miest ir artinosi prie svarbiausiojo strateginio punkto, sauganio Dniepro auktup Smolensko. 1508 m. LDK etmonas kunigaiktis Konstantinas Ostrogikis ties Ora sumu Vasilijaus III kariuomen ir privert j trauktis. 1509 m. su Maskva sudaryta aminoji taika 1503 m. paliaub slygomis. Maskva nieko nelaimjo. M.Glinskis ir jo alininkai neteko savo emi LDK. Mait numalinus M. Glinskis pabgo Maskv. Pasidars artimu Vasilijaus III patarju ir ileids u jo savo dukter, jis buvo svarbiausias nauj kar su LDK iniciatori. Vliau mgino iduoti ir pai Maskv. M.Glinskis gyvenim baig kaljime, kur 1534 m. mir badu. 1510 m. Maskva nukariauja ir prisijungia paskutin nepriklausom ryt slav (krivii, Ilmenio slovn vakar slav?) valstyb Pskovo respublik.

1511 m. kryiuoi Ordino didiuoju magistru irinktas Ansbacho Hohencolern eimos narys, karaliaus ygimanto II (Senojo) sesers (Kazimiero dukters) snus Albrechtas. Ordinui atrod, kad irinkus magistru Vokietijos kunigaikt bus galima isilaisvinti i Lenkijos vasaliteto. Buvo tikimasi, kad jis sugebs geriau susitarti su Lenkija vien dl savo giminysts su karaliumi. Taiau visi mginimai nepasisek ir Ordinui teko pradti kar su Lenkija. 1512 m. M.Glinskio rpesiu Maskvai pavyko gauti paramos i v. Romos imperatoriaus Maksimilijono. Imperatorius norjo susilpninti LDK ir Lenkijos valdov ygimant II (Senj), kuris ypatingai rpinosi, kad jo brolio valdomos Vengrijos ir ekijos negaut Habsburg dinastija. Imperatorius Maskv nusiunt daugyb karo specialist ininieri ir artilerist. Nordami iskirti Lenkij su LDK, prie Lenkij buvo sukelta jos vasal Moldavija bei kryiuoi Ordinas (jo magistrui imperatorius udraud prisiekti vasalyst Lenkijos karaliui) Prasidjo antrasis karas tarp LDK ir Maskvos kunigaiktysts. Visos Maskvos jgos buvo sukoncentruotos Smolensk. Smolenskas buvo tris kartus apgultas, kol Glinskiui suklus viduj mait, 1514 m. vasar buvo paimtas Maskvos kariuomens. Nuo 1512 m. iki 1519 m. Rygos arkivyskupas Jasperas Linde kelis kartus neskmingai mgino tikinti Livonijos landtag imtis vietimo reform programos, taiau 1516 m. riteri bei miest atsakymas buvo kategorikas: tokie dalykai mums nerpi. em religingumo lyg krate Balthasaras Rssowas aikino tuo, kad trko mokykl, kuriose bt rengiamas sav dvasinink luomas, ir kaltino ordin abejingumu valstietijos dvasiniam gyvenimui. Suomi reformatas Mykolas Agrikola 1547 m. guodsi, kad valstieiai nenori sisti savo vaik mokyklas ir prieikai iri pragyvenimo altinio iekanius keliaujanius studentus, kurie silosi juos mokyti. vedijos reformatoriai taip pat nerimavo dl varganos krato vietimo sistemos, i, problem suvok ir Gustavas Vaza, nes jo administracijai tikrai trko isilavinusi moni. Ankstyvuoju Gustavo Vazos valdymo laikotarpiu usienyje studijavusi ved skaiius smarkiai sumajo, todl karalius mgino itaisyti i padt parpindamas mokslo stipendijas i l, gaut u konfiskuoto vienuolyno turto ipardavim. Baigiantis amiui Vokietijos universitetuose kasmet mokydavosi nuo 70 iki 80 student. Paioje vedijoje 1561 m. tebuvo 14 vidurini mokykl. 1513 m. gruodio 13 d. prie v. Jon banyios buvo steigta parapin Vilniaus miesto mokykla. 1514 m. suteikta pagrindine laikoma privilegija visiems LDK ydams. 1514 m. vasar M. Glinskiui padarius smoksl - kalbjus Smolensko tvirtovs gul prisidti prie maskvn, i kariuomen po ilgos apgulties gana netiktai um Smolensk. 1514 m. rugsjo 8 d. pabgusio i Maskvos nelaisvs 1507 m. kunigaikio Konstantino Ostrogikio vadovaujama Lietuvos kariuomen sutriukino maskvnus prie Oros (30 000 LDK prie 80 000 rus). Maskvos jgos buvo sunaikintos, bet Smolensko susigrinti nebepavyko, nors karas dar truko 8 metus. 1514 m. buvo patvirtinti Nuostatai Vilniaus ir Trak vaivadij dvar valdytojams. Juose nurodyta, kaip tvarkyti Didiojo kunigaikio, t. y. valstybs, k. 1515 m. kryiuoi Ordino magistras Albrechtas Branderburgietis susitar dl sjungos su Maskvos didiuoju kunigaikiu Vasilijum III. forminta 1517 m. kovo 10 d. 1515 m. rugsjo 14 d. po Marignano mio (dab. Melegnano) veicarija pareik tampanti aminai neutrali alis. 1516 m. buvo ileista Auksin knyga apie geriausi valstybs santvark ir apie nauj Utopijos sal. Autorius Tomas Moras (1478-1535). 1516 m. kovo mn. Klaipdoje didysis magistras Albrechtas Branderburgietis tarsi su Livonijos ordino magistru Pletenbergu dl karo su Lenkija. Albrechtas Pletenbergui sil pulti emaitij ir tiesiogiai sujungti Livonij su Prsija. Pletenbergas paadjo param, jei pads Vokietijos kunigaikiai. Taiau Vokietijos imperatorius ir dauguma kunigaiki neskubjo pagalb. Manoma, kad XVI a. Albrechtas pretendavo tapti LDK valdovu. 1516 1519 m. buvo pastatytos 4 bastjos apie Klaipdos pil, emi pylimai staiakampio pavidalo (nupjauto kgio). 1517 m. Reformacijos pradia Europoje.

Didysis Ordino magistras Konradas fon Valenrodas (magistras nuo 1391 m.; mir 1393 m. liepos 25 d.) buvo ne kokios nuomons apie vienuolynus, netrukd Livonijos Ordino veiksmams prie Rygos arkivyskup. Teigiama, kad Konradas fon Valenrodas es Ordino krate priglauds ir apgyns kakok gydytoj ir matematik, vardu Leanderis, pravardiuot Albanosu, kuris Pranczijoje igelbjs Konrad nuo eretik persekiojim. Didysis magistras Leanderiui buvs toks palankus, kad net netrukds jam skleisti Ordino miestuose mokymo, kuriame buv bema tas pats, k daugiau kaip po imto met ikl M. Liuteris. Pvz.: 1) mogus turi dirbti kaip sakyta Dievo, o ne maitinti, dalydamas imaldas, juodaskvernius ir vienuolius 2) Vienuolynai tai nedorybi prieglobstis; kas juos stato ir globoja, usitraukia prakeikim 3) Juodaskverniai ir vienuoliai duoda adus, kuri jie nesugeba laikytis, todl j mokymas virsta melu. 4) Udrausti vienuoliams, vienuolms ir kunigams Dievo duot santuok yra velnio imon 5) Prie Diev esame visi lygs: ir kilmingiausias dvasininkas neturi pirmenybs prie elget. 6) Miios, pasninkai, ipaintys ir t.t. yra moni statymai 7) Nra jokio kito pragaro negu kanios, kurias sukelia nepatenkintas geismas 8) Popiei nurodymai, atskyrimai nuo banyios ir banytin teis niekam neprivalomi dalykai 9) Susilaikymas Dievui malonumo neteikia. 1517 m. Vokietijoje prasideda Banyios reformacija. Liuteris paskelbia savo tezes. 1517 m. kovo 10 d. forminta sutartis tarp kryiuoi Ordino ir Maskvos didiosios kunigaiktysts. Vasilijus III paadjo kryiuoiams, prasidjus karui su Lenkija, paremti Ordin pinigais kariams samdyti. 1517 m. savo alinink i ved aristokratijos padedamas Danijos karalius Kristijonas II band jga atnaujinti unij. Po dviej neskming pastang uimti Stokholm (1517 ir 1517 m.) Kristijonas II pagaliau laimjo m ant Osundeno eero ledo, kuriame pagrindinis prieininkas Stenas Stur Jaunesnysis buvo mirtinai sueistas. Greitai kapituliavo Stokholmas, ir Kristijonas II pasiskelb Kalmaro unijos karaliumi. Visi pagrindiniai jo prieininkai buvo apkaltinti erezija, ir Stokholmo turgaus aiktje jiems buvo nukirstos galvos. Gustavas Vaza priklaus kilmingai giminei, kuri prieinosi Kristijonui II ir Kalmaro unijai. Jam pavyko ivengti Stokholmo kruvinosios pirties. 1518 m. Kristijono II paimtas kaitu Gustavas Vaza buvo kalintas Danijoje, taiau i ten pabgo Liubek, o po to gro vedij. Kristijonas II vis dar buvo ums Stokholm bei kelet tvirtovi ir viepatavo jroje, taigi Gustavas Vaza kreipsi Liubek ir jam padedant susigrino dan uimtas tvirtoves. 1519 m. rugsjo 20 d. portugal keliautojas Ferdinandas Magelanas (1480-1521) leidosi pirmj kelion aplink ems rutul. Jo flotil sudar 5 laivai. 1519 m. nedidelis 400 moni brys, vadovaujamas Korteso isilaipino Meksikos pakrantje. 1519 m. popieius Leonas X (1513-1521 m.) atsiunt didiajam Ordino magistrui griet reikalavim perorganizuoti tuo metu dorovikai ir religiniu atvilgiu isigimus Ordin. 1519 m. prasidjo perversmas kryiuoi Ordine Karaliauiuje vyko paskutins katalikikos pamaldos. 1519 m. gruodio pabaigoje kar pradjo Lenkija, matydama Ordino karinius pasirengimus. Jos kariuomen, um Ryt Pamar. 1520 m. Vokietijoje Cvikau mieste atsirado naujas Reformacijos judjimas anabaptizmas. Vienas jo ideolog buvo T.Miunceris. 1520, 1522, 1523 ir 1534 m. ygimantas II (Senasis) (1467-1548) Lenkijoje ileido ediktus, draudianius studijuoti Vitenberge ir kituose protestantikuose universitetuose, vetis i ten knyg. LDK pasaulietin teis (1529 m. Pirmasis Statutas, III skyrius, 8 straipnis) leido studijuoti usienio universitetuose be apribojim.

1520 m Klaipdos dokumentuose (kurie vliau sudg su visu archyvu 1854 m.) yra minimas senasis miestas ir senoji banyia. Juose miestieiai skundiasi, jog senajame mieste buvo nugriauta dar nauja banyia. Jos mro liekanos buvo panaudotos pilies rekonstrukcijai. Miestieiai ra kunigaikiui Albrechtui apie tai. Laikinai buvo pastatyta medin banytl holm (sala) vietoje. Miestieiai ra skundus, kad yra priverstinai perkeliami nauj viet (zigenburg ok kalva, arba dar holm, sala). Nuo 1970 m. pradti kasinjiai parod, kad miesto topografija keitsi (taip man ir Trilikovskis) 1520 m. gegus 27 d. Dancigo laivynas puol Klaipd, Samdiniai i Vokietijos (apie 12 000 kari), um Choinicus, nepajg uimti Dancigo ir persikelti per Vysl, ir lenkai juos ivijo atgal Vokietij. 1520 m. gegus 28 d. lenk kariuomen priartjo prie Karaliauiaus. 1521 m. Torne buvo sudarytos paliaubos tarp Lenkijos ir Ordino. Per 1519 1521 m. kar tarp Lenkijos ir kryiuoi Ordino LDK, kaip ir per Trylikamet kar, liko neutrali dl Livonijos Ordino, taip pat dl Rus valstybs ir Krymo totori siverimo grsms. Taiau buvo LDK feodal kari, kurie drauge su lenkais kariavo prie kryiuoius. O emaiiai kovsi dl Klaipdos ir kit lietuvik emi. 1521 m. Lenkijos valstieiai neteko teiss apsksti savo pon karalikajame teisme. 1521 m. Tomas Miunceris Prahos manifeste paskelb pairas religij ir pasaulio pertvarkym. Buvo susijs su ekijos taboritais. 1522 m. Kurliandija buvo aneksuota Danijos. 1522 m. Bonos Sforcos rpesiu 2 metuk ygimantas III (Augustas) buvo pripaintas LDK sosto paveldtoju. U tai jo tvas ygimantas II (Senasis) pasiadjo patvirtinti numatyt ruoti LDK Statut, kuris turjo apimti visas LDK teises. Alberto Gotauto vadovaujamas Statuto krimo darbas iki 1529 m. buvo baigtas. 1522 m. sudarytos 11 met paliaubos su Maskvos Didija Kunigaiktyste. Smolenskas liko Maskvai dar 100 met. Per t laik pasikeit smolenskiei etnin priklausomyb: prie tai ia gyveno baltarusikai kalbantys mons, o po 100 met ia jau gyveno rusai maskvnai. 1522 1525 m. prasidjo Prancikaus Skorinos leidybin veikla Vilniuje atidaryta pirmoji knyg spaustuv Lietuvoje. 1522 m. gruodio 4 d. Lietuvos bajorija prisiek, kad didiuoju kunigaikiu irinks tik karalait ygimant III (August), ygimanto II (Senojo) sn. 1523 m. Krokuvoje ispausdinta Mikalojaus Husoviano poema Giesm apie stumbro ivaizd, iaurum ir mediokl (De statura, feritate ac venatione bisontis carmen). Joje auktinami Vytauto valdymo laikai, giriamas liaudies darbtumas, poetizuojama Lietuvos gamta. 1523 m. birelio 6 d. Strengnese Gustavas Vaza buvo paskelbtas vedijos karaliumi, o greitai po to, birelio 24 d. eng Stokholm. Visa alis buvo ivaduota. Taiau Liubeko parama brangiai kainavo. Nordamas likviduoti skol, Gustavas Vaza turjo vesti papildomus mokesius. Bet to nepakako. Kadangi Banyiai priklaus net 21 proc. vis dirbam emi (karalius turjo tik 5,5 proc.), Gustavas Vaza kreipsi j, praydamas pagalbos sidabru ir deimtinmis. Taiau Banyia atsisak tai padaryti. Kaip tik tuo metu al pradjo skverbtis Martyno Liuterio reformacins idjos. 1523 m. Albrechtas gro po susitikimo su Liuteriu. Kreipsi pagrindinius ponus (j 56) -heren. Per 1523 m. Kaldas pasakytas pirmas reformatorikas pamokslas Karaliauiaus katedroje. J laik Dolencas (Polencas), Sembos vyskupas. Po 1523 m. pamokslo atvyko nemaai pagalbinink i Vokietijos teolog. Vienas j, J.Brismann ir kt., utikrino sklandi reformacijos raid. Paskutinis liko politinis ingsnis. 1524 m. Karaliauiuje steigta spaustuv, kurioje buvo spausdinama ir lietuvikai. 1524 m. vasar Vokietijoje sukilo valstieiai. Prasidjo valstiei karas. 1525 m. kovo mnes Vokietijos valstiei bri vadovai sudar 12 straipsni program, kurioje reikalavo panaikinti asmenin priklausomyb, grinti bendruomenines emes, sumainti la, duokl ir deimtin, leisti kiekvienam kaimui isirinkti kunig. Rengdamiesi sukilimui, sukilliai moksi karybos, banyi varpus perlyd patrankas. Vienas sukilimo vadov buvo Tomas Miunceris (1493-1525). Karo metu irinktas Miulhauzeno revoliucins valdios pirmininku. Reformacijos pradioje tapo M.Liuterio alininku, prasidjus valstiei karui, ryius su juo nutrauk, mat M.Liuteris stojo feodal pus, kuris ragino kunigaikius numalinti ir iudyti sukilusius valstieius. Lemiamo mio metu buvo sueistas ir suimtas Tomas Miunceris, kuris vliau buvo nubaustas

mirties bausme. Sumutus valstieius feodalai kankino, kor, degino. uvo daugiau kaip 100 000 moni. Valstiei karas buvo pirmas revoliucinis mginimas Europoje nuversti feodalin santvark. 1525 m. gegus pabaigoje paskutinis Ordino Didysis magistras (Grossmeister) ir pirmasis hercogas Albrechtas sekuliarizavo valstyb. Pakeit simbolius, kryi baltame fone pakeit Hohencolern herbas dvigalvis erelis sidabriniame fone. Citata i Bruno Schumacherio Ryt ir Vakar Prsijos istorija: Politikams i Vakar Europos jis, Albrechtas, sumaniai dalyvavo V.Europos politiniame gyvenime Liuteron tikjimo vedimas Prsijoje neabejotinai sukl atgarsi ir u neseniai sekuliarizuotos kunigaiktysts rib. Paskutinysis Didysis magistras ir pirmasis Prsijos kunigaiktis Albrechtas von Hohenzollernas naujj banytin tvark ved palyginti lengvai, nesusidrs su dideliu ordino riteri ar dvasinink pasiprieinimu, taiau susikirto su Teuton ordino magistru ir imperatoriumi. Nordamas isaugoti savo padt Albrechtas turjo sivelti diplomatin ir politin intrig, kuri dar labiau destabilizavo jau ir taip silpn Livonijos valstybs santvark. Smarks Livonijos vyskup, j vasal ir miest konfliktai, Rygos arkivyskupo ir ordino magistro vaidai Prsijos kunigaikiui teik pakankamai prog gaudyti uv drumstame vandenyje. Rygos arkivyskupas Vilhelmas, sekdamas savo brolio Prsijos hercogo Albrechto pavyzdiu (buvo labai prasiskolins Vokietijos finansininkams, tad banytini emi sekuliarizacija buvo ieitis) prisideda prie Reformacijos. Ordinas lieka katalikiku. Reformat tikjimo alininkai 1525 m. jau buvo sitvirtin Rygoje ir skverbsi Revel bei Dorpat. Tolesn reformacijos sigaljimo eiga labai priklaus nuo kaimo diduomens noro palaikyti miestus kovoje prie vyskupij. Livonijos diduomens susirpinim kl valstiei neramumai Vokietijoje, didikai skundsi, jog tarp valstiei ir miest plinta pavojingos reformat idjos. Kurstantys Sylvesterio Tegetmeierio, kur Rygos delegacija 1525 m. liep pristat Susirinkim, pamokslai galjo persverti jgas reformacijos naudai. Plettenbergas spjo Tegetmeier, kad is nekurstyt maito. Jo pamoksluose buvo akivaizdiai puolami vyskupai, taigi liepsningi jo odiai utrauk Hariumo ir Virumo didik pykt, ir ie apauk Tegetmeier minios kurstytoju bei idaviku. Nepaisant to, kad jau gyvendintosioms reformoms buvo leista galioti, dl Susirinkimo daugumos sprendimo miestai, kurios jau ir taip spaud radikalius pamokslus udrauds Hanzos susirinkimo sprendimas, tapo izoliuoti. Radikalios reformacijos bangos jau buvo iplitusios u Livonijos miest sien, tad magistro perspjimai, matyt, nebeturjo didels reikms. I Ordino paveldta pagrindin administracin struktra liko beveik nepakitusi. Prsija buvo padalinta tris regionus: Semb, Natang ir Oberland. Kiekvien srit vald hercogo paskirtas Amtshauptmanas, vykds administracines, finans tvarkymo ir juridines funkcijas. Kiekviena sritis buvo padalinta maesnius vienetus (Kammermter). Pajamas ir ilaidas priirjo Mokesi rmai, jas kontroliavo ir srii administratoriai. ie rmai jo Aukiausios tarybos sudt, o pastaroji buvo atsakinga u visus valstybs reikalus, iskyrus usienio politik ir Banyios reikalus. Ankstyvuoju reformacijos laikotarpiu Prsija buvo tapusi iaurs eneva. Karaliauiuje vokiei, lenk, lietuvi, prs kalbomis buvo spausdinama protestantika literatra. 1544 m. steigtas universitetas tapo protestant mokymo centru. Hercogas Albrechtas palaik glaudius ryius su Lenkijos-Lietuvos ir Livonijos ymiaisiais reformatais, todl kaimyniniame Kure subr protestantizmui palanki didik rat. 1466 m. Lenkijai perleistoje Karalikojoje Prsijoje buvo stipri hercogo Prsijos taka. Liuteron tikjimas ia glaudiai siejosi su separatizmu ir nusistatymu prie sjung su Lenkija. is kratas buvo laikomas vokiku, todl lenkikai kalbantys ne miest gyventojai dideli simpatij jo valdytojams nerod. ia nebuvo vesti nei Banyios statai, nei sinodo struktra, taigi kilmingieji protestantai liuteron tikjimu bei vokikuoju separatizmu nuo lenk diduomens buvo atsiriboj. Dominij naikinimas 1563 1564 m., tai yra 1504 m. magnatams idalyt emi sugrinimas karnai, vyko ir Karalikoje Prsijoje. Po 5 met Zigmantas Augustas Karalikj Prsij dar labiau pajung Lenkijos karnai. Ermlando vyskupu 1570 m. skiriant gerai inom katalik, vietos didik liuteron protestas liko nepastebtas, o didysis reformacijos prieininkas Zigmantas III oficialioms pareigoms uimti skirdavo tik katalikus. Prsijos didikai XVII a. pabaigoje pasiskelb katalikais, taiau 1772 m., kai kratas perjo Frydricho Didiojo valdion, ia buvo lik apie 80 liuteron parapij. Protestant kongregacij papild Trisdeimties met karo vokieiai pabgliai, be to, iai daugiausia vokikai kalbaniai disident bendruomenei ilaikyti padjo ir kaimynini krat Pomeranijos ir Prsijos liejimasis prie liuteron tikjimo.

Junkeri luomas, specifinis Prsijos luomas buvo Albrechto (mir 1568 m.) sjungininkais, bet vliau patys pradjo diktuoti savo vali. Karaliauius tapo centru (prekybos, amat). Jis iaugo labiau nei Ordino laikais. Iaugo ir gyventoj skaiius. Kolonizacin politika. Albrechtas j pradjo-pasikviet hugenotus, olandus (amatininkus, kas pakl amat lyg. Yra net olandik vietovardi Preusische Holland (prie Dancigo), Prs Yluva. Iki 1543 m. ia Albrechto kvietimu atsikraust daug hugenot. Jie padar takos laivybai hugenotai buvo puiks laivadirbiai, pvz., kurnai plokiadugniai laivai yra oland iradimas. Nam statybos tradicijos kai kur Prsijoje taip pat perimtos i oland. Oland buvo ne tik amatinink, bet ir isilavinusi moni Gnapheus (ymus pedagogas), Polyphenus. Gnapheus plt mokykl tinkl, buvo bibliotekininkas. Albrechtas labai kreip dmes mokykl tinklo pltim. Tas pabr Prsijos kaip daugiatauts valstybs esm. vesta nacionalins, tautins kalbos mokyklose ir banyiose. Vokieiai toje daugiatautje valstybje nebuvo dauguma. Jie tik vald valstyb. Be j dar gyveno lietuvininkai, lenkai, mozrai, prsai... Albrechto nuopelnas katekizmo vertimai vokiei, prs, lenk ir kitas kalbas.

1525 1568 m. Prsijos kunigaiktyst vald Albrechtas Ansbachas Brandenburgietis

1525 m. pasirod Lietuvos kanclerio Alberto Gotauto memorialas karalienei Bonai Sforcai. Jame smokslu prie Lietuvos valstyb kaltinamas Lietuvos etmonas, kunigaiktis rusnas (i Ukrainos) Konstantinas Ostrogikis ir jo tautieiai. 1525 m. Ileistos pirmoji knyga est kalba bei pirmoji liuteron religinio turinio latvika knyga. Po 1525 m. Luom susirinkimo reformacij Livonijoje skleid Prsijos kunigaikio Albrechto galiotiniai, kurie klientr savo valdovui rinko i kaimo diduomens ir toliau griov magistro autoritet. Itikus krizei, konfederacija lyg i atskir gaballi sudliota mozaika subyrjo, o atskiros jos dalels mgino gelbtis kaip kuri iman. 1525 m. Klaipdoje jau minima 100 miestiei, t.y. galjo bti apie 400 moni. Kadangi Klaipda turjo Liubeko miesto teises, tai daug klsi liubekiei ia gyvent. XVI a. pradioj buvo praraustas kanalas, kuris suformavo naujj Dang. Seniausi sluoksniai yra apie 1520 m. ir 1540 m. Tada Klaipda deg. Tarp 1520 -1540 m. buvo apgyvendinta centrin zwigenbergo dalis. Po 1540 gaisro miestas atsinaujino ir galutinai susiformuoja planin struktra Renesanso tradicija. 1525 m. Prsijos kryiuoi Ordinui tapus pasaulietine Prsijos valstybe, susirpinta stiprinti apleist Klaipdos pil ir pritaikyti j naujosios karo technikos reikalavimams. iuo laikotarpiu mieste buvo vesta reformacija. 1526 m. Valmieroje susirink takingiausieji Livonijos mons sil pasekti Prsijos pavyzdiu ir savo valdovu pripainti magistr Wolter von Plettenberg. Gerai inodamas apie vidaus intrigas ir nepasitikdamas Rygos arkivyskupo motyvais, Plettenbergas io pasilymo atsisak, kaip prie metus buvo atsisaks pasekti Albrechto von Hohenzollerno pavyzdiu. Jis rmsi tuo, kad ikilus reikalui ginti al, Livonijos kunigaiktis maai kuo i valdini galt pasitikti, o tai sudaryt geras slygas kaimynams j puldinti. Per t laik, kol imperija surinkt pastiprinim, alis lugt. Plettenbergas, senas ir labai konservatyvus mogus, liko itikimas katalikybei ir nebemadingiems kryiaus kar idealams. Visas kratas buvo nustas gerai tvirtint pili, i kuri vasalai vald savo emes. XVI a. padidjusi grd paklausa skatino kininkauti. Yra inoma, kad amiaus viduryje buvo 500 didik emi vald, o pleiamos jos bdavo ariant dar neliestas emes. Intensyvjant grd auginimui dar smarkiau imta varyti valstietijos teises. Pabgliai bdavo persekiojai, o miestai primygtinai veriami iduoti tuos, kurie u j sien iekojo prieglobsio. Pasunkjo ir darbo prievoli nata. XV a. reikalauta per metus atidirbti kelet tuzin dien, o po 50 met prievol jau reikjo eiti kelias dienas per savait. Teismai buvo feodal rankose, o 1561 m. teism teis gavo ir sunykusio ordino teritorijos emi savininkai. Kronikininkas Balthasaras Rssowas Livonij aprao kaip krat, smarkiai viliojus imigrantus i Vokietijos. Vokiei mauma, panaiai kaip baltieji kolonizatoriai Afrikoje, sudar privilegijuotj elit. Nepaisant to, ordino klestjimo dienos XV a. pabaigoje buvo seniai prajusios. Vienuoli stat nelabai buvo paisoma, isisklaid ir gyvenimo stabmeldi kaimynystje jaudulys. Ordino lugim Baltijos alyse galima paaikinti: Ordinas pergyveno savo paskirt ir, turdamas ribotas galimybes, susidrs su agresyviomis ekspansinmis jgomis, ilgiau isilaikyti nepajg. Albrechtas von

Hohenzollernas buvo pakankamai apdairus ir suprato, kad geriau Prsij turti kaip Lenkijos karaliaus len, negu visikai j prarasti. Ilgainiui paaikjo, kad 1525 m. Krokuvos aktas Lenkijai atne kur kas maiau naudos negu Prsijos Hohenzollernams. Senas ir itikimas ordino tarnas Wolteris von Plettenbergas nesutiko pasielgti taip kaip Albrechtas, taigi Livonijos ordinas toliau ts betiksl egzistencij, iki pat lugimo vaidydamasis su Rygos arkivyskupu. lugus Livonijos ordinui, siieb konfliktas, truks daugiau kaip 50 met. Nugaltoja tapo vedija. I pirmo vilgsnio tai gali atrodyti keista: 1523 m. vedija buvo skurdi alis, su nedaug gyventoj, iblakyt po vis plai jos teritorij, o jos valdovas turjo nemaai problem, ir ne tik finansini. Prieastis, matyt, ta, jog tiek Rusija, tiek Lenkija-LDK turjo galing ir atkakli prie prie kit savo sien. 1526 m. Vilniaus vyskupijos sinodo nutarimais pareikalauta Evangelij ir kitus ratus aikinti lietuvi ir lenk kalbomis, prie didesni banyi steigti parapines mokyklas. iame ir vlesniuose sinoduose (1538 m., 1542 m., 1546 m.) svarstyta apie reformacijos idj plitimo pavoj Lietuvai. Lietuvos pon taryba pasil ygimantui II Senajam savo sn vainikuoti Lietuvos karaliumi. Dl to lenk ponai privalt sugrinti kadaise Vytautui Didiajam imperatoriaus sist karaliaus vainik. 1526 m. turkai valdomi galingiausio sultono Suleimano II (1520-1566) kirto lemiam smg ek ir vengr kariuomenei ir netrukus uvald Vengrijos dal. Suleimanas II ygiavo Austrijos sostin Vien, bet prie jos sien pralaimjo. iaurin Vengrijos dal Slovakij prisijung Austrija. 1526 m. Indij siver Baburas (tigras). Jo kariuomen susidedanti i Vidurins Azijos ir Afganistano geni, turjo ger artilerij ir kavalerij. Susikr Didij Mogol imperija. 1526 m. Lopovskio emlapis. Prie tai, 1491 m. Mikalojaus Kubieio emlapis. Juose rodoma Klaipdos pilis ir miestas, kuris rodomas deinj senosios Dangs pusj. 1526 m. po emaitijos senino S.Ksgailos mirties, ygimantas Senasis ne i karto perdav seninij jo snui, kaip buvo prasta jau 100 met. Pirmiausia jis liep surayti visus valstieius ir i j gaunamas pajamas, paskui atleido juos nuo labiausiai alinani senj pasdi ir duokli ir tik po to paved emaitijos seninij Ksgailaiiui. Taigi LDK valdovas neleido vykiams taip klostytis, kas susidaryt padtis, panai buvusi Maojoje Lietuvoje, kur tai prived prie maito. Jo garbei reikia pasakyti, kad jis laiku suprato pavoj ir veiksmingai reagavo. 1527 m. valdovas apribojo emaitijos senino valdi, daugum valsi m valdyti asmenikai. Tai buvo atsakas padanjusius emaii bajor skundus, kad j seninas piktnaudiauja valdia, vykdo neteistas, per dideles rinkliavas. 1527 m. birelio mnes dl sunkios finansins padties vedijos karalius Gustavas Vaza suauk Riksdag, kuris susirinko Vesterose. Buvo patvirtintas vadinamasis Vesteroso dekretas, kurio remiantis Banyia turjo atiduoti karaliui dal savo pajam, taip pat visas pilis ir dovanas, gautas vliau kaip 1454 m. is sprendimas panaikino vyskup gali ir faktikai atm i Banyios visas jos emes, kuri dauguma perjo sosto nuosavybn. Banyia buvo reformuota pagal Liuterio moksl ir pamau tapo valstybine Banyia, kur Dievo odis turjo bti skelbiamas visu jo varumu. ie nutarimai buvo patvirtinti banytiniame susirinkime Upsaloje 1593 m. 1544 m. Vesterose buvo panaikinta tradicin rinkim sistema. Nuo tol karaliaus sostas paskelbtas paveldimu Vazos eimoje. Per Stokholmo kruvinj pirt inaikinus beveik visus ymiausius diduomens lyderius, susidar palankios slygos sigalti stipriai monarchijai. Pasinaudojs ia proga, Gustavas Vaza energingai ugniau bet kokias pasiprieinimo pastangas. 1528 m. Vilniaus seimas nusprend kar sisti vien raitel i atuoni bajoro turim kinink tarnyb, maiau ar nieko netur kar privaljo joti vieni. vyko Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts kariuomens suraymas. Tai ir pirmasis didesnis Lietuvos gyventoj suraymas. Remiantis juo apskaiiuota, kad etninje Lietuvoje turjo gyventi ne maiau kaip 750 tkst. moni. 1529 m. didysis kunigaiktis ileido Nuostatus emaitijos emei ir pataisytus bei papildytus Nuostatus Vilniaus ir Trak vaivadij valdovo dvar valdytojams. Juose skatinama atsiradus produkt, ypa grd, pertekli parduoti rinkoje u pinigus. 1529 m. rugsjo 29 d. sigaliojo Pirmasis Lietuvos Statutas raytins teiss norm sisteminis rinkinys. Jis teisikai formino valstybs santvark, valdios ir valdymo organus, teisingumo ir teistvarkos sistem, privilegijuot bajorijos padt, pradjo valstybs emi partikuliarizmo teisin likvidavim.

1529 m. Lietuva ir Livonija pasira nauj sienos delimitavimo sutart. Pagal j paymta dabartinei su Latvija artima siena. Livonijos - LDK siena tampa artimesn dabartinei. 1529 m. pradta Klaipdos pilies rekonstrukcija utruko 30 met. Miestui buvo paskirta vieta pusiasalyje tarp senosios Dangs ir senojo miesto rytins fosos. "Naujj miest" buvo numatyta 1532 m. apjuosti pylimais ir grioviais. Planingas dabartini gatvi apstatymas pradtas tik prie 1540 m. gaisr. XVI a. pradioje atsiradusios gatvs apibr seniausius Klaipdos kvartalus. XVI a. viduryje susiformuoja priemiestis, vliau pavadintas Krmamiesiu (minimas 1555-1589). 1529 m. pirmosios protestantikos alies Europoje Prsijos kunigaiktis Albrechtas Karaliauiaus pilyje steig bibliotek, kuri netrukus tapo vienu stambiausiu Prsijos kultros idiniu. ved privalomj knygos egzempiori kiekvienas knyg leidjas ar prekiautojas privaljo po vien knygos egzempiori neatlygintinai perduoti bibliotekai. Taip buvo sukauptas nekainojamas fondas, kuris iki Albrechto mirties turjo daugiau kaip 9000 knyg. 1530 m. steigta savarankika Vienuoli bernardin Lietuvos provincija. 1530 m. Bonos Sforcos intrig dka, bei ygimantui II patvirtinus pirmj LDK statut, prapltus Bajorijos teises, LDK seimas ygimant August paskalb didiuoju kunigaikiu. Netrukus ir lenkai j karnavo Lenkijos karaliumi. 1532 m. nutrko Hanzos pirkli kontoros veikla Kaune. Ji var prekybos pltojimsi. 1533 m. mir Maskvos caras Vasilijus III. Caru tapo Ivanas IV iaurusis. Kadangi tuomet jis dar buvo maas, vietoj jo vald regentai. Valdant regentams Maskvos didiojoje kunigaiktystje prasidjo vidaus neramumai, kuriais LDK tikjosi pasinaudoti, juo labiau, kad ygimantas II savo pus buvo patrauks Krymo totorius, apsims jiems kasmet mokti po 15 000 dukat. Prasidjo treiasis karas su Maskva, buvo uimtas Polockas. Nors l buvo pakankamai surinkta, taiau bajorija kar njo. Smolensko nepavyko atgauti. Atsiimtas tik Gomelis, taiau kitas sensias LDK rytines emes, vadinamj Udniepr, Maskvos valstyb laik tvirtai iki pat Livonijos karo. 1535 m. ygimantas Senasis pakartojo sak LDK, draudiant studijuoti Vokietijos protestantikuose universitetuose ir siveti eretikas knygas. 1536 m. Maskva um Sebeo ir Zavolos apylinkes ( iaur nuo Polocko). 1537 m. tarp LDK ir Maskvos pasiraytos 7 met paliaubos. 1537 m. Vilniuje sikr lenkikasis karaliaus dvaras, 1543 m. buvo pagausintas iki 43 asmen, sudaryta moterikoji dalis. Lietuvikasis dvaras turjo 19 asmen. 15391542 m. Vilniuje gyveno ir dirbo lietuvi vietjas Abraomas Kulvietis. Jis steig pirmj auktesnij mokykl ir jai vadovavo, skleid reformacijos ir humanizmo idjas. Vilniaus vyskupas Povilas Alnikis privert udaryti mokykl. A. Kulvietis pasitrauk Prsij (Karaliaui). 1540 m. vasario 9 d. Anglijoje vyko pirmosios irg lenktyns. 1540 m. kovai su reformacija Ispanijos bajoras Ignotas Lojola kr Jzuit Ordin. 1540 m. Klaipdos mieste didelis gaisras. Rekonstrukcija dalinai baigta iki 1559 m. Hercogo Albrechto nurodymu, pranczas Klaudijus Dzonotijus paruo pilies sutvirtinimo trimis kampiniais bastionais plan. Tokiu bdu, Klaipdos pilis viena pirmj Ryt pakrantje tapo bastionine. 1541 m. Transilvanija tapo Turkijos vasale. 1541 m. iek tiek patikslinama Livonijos - LDK siena. 1542 m. ygimantas Senasis patvirtino Vilniaus vyskupo ir kit vyskup teis traukti dvasin teism eretikus (jais pavadinti reformacijos alininkai) ir paved pasaulietini teism pareignams pristatyti nusikaltlius teism. is potvarkis nustat, kad karaliaus valdios atstovai, t.y. valstybins valdios represinis aparatas, ir Katalik Banyios dvasiniai teismai veiks kartu. Tuo metu LDK pavieniai asmenys negaljo atsilaikyti prie karaliaus valdios ir Katalik Banyios vyskup sjung. Po 1542 m. ygimanto Senojo ir Vilniaus vyskupo Povilo Alnikio bendro spaudimo pirmiesiems reformacijos alininkams ir simpatikams teko trauktis i LDK, o studijavusiems protestantikuose universitetuose nebegaljo grti namo. Paliekantys tvyn liuteronai aikiai laik save lietuvi tautos nariais, bet tapo pirmaisiais Lietuvos valstybs emigrantais dl sitikinim. Toliau paengusi reformacija Prsijoje, kur

kunigaikio globojama jau baig formuotis krato Banyia, ir ypa Prsijos kunigaikio numatytos plaios reformos, skatino pirmuosius Lietuvos liuteronus burtis Maojoje Lietuvoje toje Prsijos kunigaiktysts dalyje, kur kaimuose daugiausia gyveno lietuviai. Tarp ivykstani ar negrtani buvo daug lietuvi, kurie buvo potencials protestantik banyi dvasininkai, gerai jaut lietuvik bendruomeni poreikius. Prsijos kunigaiktystje jie um lietuvik bendruomeni dvasios vadov vietas, bet j pritrko kitame reformacijos etape LDK. Iki XVI a. 5-ojo deimtmeio pradios, kai reformacija Lietuvoje buvo laikinai pristabdyta, daugelyje Europos ali formavosi valstybins valdios paremtos protestant Banyios. Jos tapo valstybins po to, kai reformacijos pus perjo t ali monarchai (dalis Vokietijos kunigaiki, Danijos, vedijos, Anglijos karaliai). J parama suteik reformacijai palanki teisin baz. Toki krykel buvo prijusi ir Lietuva, kai Lenkijos ir LDK valdovo ygimanto Senojo snus ygimantas Augustas (1520-1572) 1544 m. gavo i tvo teis faktikai valdyti LDK (karnuotas Vilniuje buvo anksiau 1529 m. kunigaikiu, o 1530 Lenkijos karaliumi). 1544-1548 m. jis tvarksi savarankikai ir nuolat rezidavo Vilniuje. ygimanto Augusto dvaro Vilniuje atmosfer formavo daugelis visuomenini veiksni, skatinusi ir reformacijos plitim Lietuvoje. Jaunasis valdovas Vilniaus rmuose ilaik tris dvarus lietuvikj, lenkikj ir karaliens. Jis disponavo lomis, gaunamomis i LDK dvar, pajamas i j pagausino juose vykdoma Valak reforma. Be to, jaunasis kunigaiktis imaros teise gavo didelius vienos turtingiausi LDK Gotaut gimins turtus bei pirmosios monos Elbietos habsburgiets krait. ygimantas telk jaunus dvarikius, kurie tvirtino kartu su valdovu nauj vertybi suvokim LDK kilmingj visuomenje. Dar ygimanto Senojo apie 1520-1530 m. pradti senj gotikini Lietuvos didij kunigaiki rm perstatymo renesansiniu stiliumi darbai pagyvino miesto visuomens komunikacij su daugeliu ali. Rm perstatymas paspartino sostinje technologini naujovi ir vairialyps informacijos apytak, pagreitino naujovi pritraikymo vietinms slygoms proces. Netrukus valdovo dvare pasirod ir tiesioginio palankumo reformacijai enkl: jaunasis kunigaiktis intensyviai susirainjo su Prsijos kunigaikiu Albrechtu, domjosi reforma, vykstania Prsijos kunigaiktystje. Valdovo kvietimu kunigaiktis Albrechtas lanksi Vilniuje 1545 ir 1546 m., o grs liep isisti Vilni ygimantui Augustui Confessio fidei (matyt, Augsburgo tikjimo ipainim) ir Ph.Melanchtono veikal Bendrosios vietos (Loci communes). 1543 m. Mikalojus Kopernikas (1473-1543) ispausdino knyg Apie dangaus sfer sukimsi. 1544 m. vedijos karalius Gustavas Vaza msi kurti karins prievols sistem. XVII a. III deimtmetyje i sistema buvo papildyta tobulesne valdymo struktra. Kasmetiniam aukimui kariuomen vadovaudavo komisija. Dalyvauti privaljo visi, o neatvykusieji paklidavo kariuomen automatikai. Iki tol, XVI a. Gustavo Vazos kariuomenje tarnavo samdiniai, taiau nebenordamas ilaikyti nepatikimos profesionalios kariuomens karalius msi reformos. kininkai, norj ir galj duoti vien gerai apginkluot raitinink, nuo mokesi buvo atleisti. Taip buvo pradta kurti lengvoji kavalerija, Vokietijos karo laukuose pagarsjusi grsmingosios vardu. Karalyst buvo suskirstyta 8 sritis, kiekvienoje j po dvi ar tris provincijas. Kiekviena provincija sudarydavo pulk. Provincijos pulkas turdavo pristatyti tris karo pulkus arba eis eskadronus i 408 moni, neskaitant karinink, ir tokios sistemos valdymo ir taktikos struktra viena prie kitos puikiai derjo. Su Gustavo Adolfo skme kuriant veiksming kariuomens sistem jo prieininkas Danijoje Kristijonas IV negaljo rungtis. Karnos valstieius sunkiai prislg karo prievoli nata, nors 1638 metais didikai sukilo, kad j dvar valstieiai nebt imami rekrtus. Karo tarnyba nebuvo populiari, o rekrtai toli grau nebuvo gerai parengti kariauti. Vargu ar pakako triskart per metus vykdavusi tridieni pratyb, kad kareivius galima bt deramai imokyti karo dalyk, o kad valstieiai neimt audyti vri karaliaus mikuose, autuvai buvo saugomi drgnose banyiose. Nacionaliniai apsaugos briai (militia) netiko kariauti su kov ugrdintais Trisdeimties met karo veteranais, kurie Danij buvo upuol 1626 m., o antrkart 1643 m. 1544 m. valdovas ygimantas II Senasis suteik teis ygimantui Augustui valdyti Lietuvos Didij Kunigaiktyst. ygimantas Augustas apsigyveno Vilniuje kaip didysis Lietuvos kunigaiktis. Tuo metu buvo iaugusi Alberto Gotauto vadovaujama partija, reikalavusi daugiau atsiriboti nuo Lenkijos. Jis skundsi, kad didysis kunigaiktis ygimantas II per maai gyvens Lietuvoje. Todl ir kilo mintis 23 met sosto pdiniui pavesti valdyti LDK. ygimantui Augustui atiteko visa valdia Lietuvoje, tvas ygimantas II pasiliko tik ido ir usienio reikalus. Bdamas humanistas, ygimantas Augustas Vilniuje kr puik dvar: prie Gedimino pilies kalno buvo baigti ygimanto II pradti statyti renesansinio stiliaus didij kunigaiki rmai, kurie vliau apleisti apgriuvo, o

XVIII XIX a. sandroje rusai juos visai nugriov. Sekdami ygimanto Augusto pavyzdiu Vilniuje ir bajorai bei didikai m statytis daugyb rm. Vilnius tapo vienu graiausiu Ryt Europos miest. 1544 m. kurtas Karaliauiaus Universitetas (veik iki 1944 m.). Universitetas ikilmingai atidarytas 1544 m. rugpjio 14 d. Universitetas sikr Knypavos saloje pastatytame pastate, kuris kartu su katedros mokykla sudar udar ansambl su vartais v. Petro aikt. ia universitetas veik iki 1861 m., kai gavo naujus rmus teindamo rajone. Naujasis italikojo renesanso stiliaus Karaliauiaus pastatas Parad aiktje pastatytas pagal Augusto iulerio projekt 1861-1862 m. 1944 m. rugpjio 30 d. brit aviacijos antskrydi metu Karaliauiaus universitetas ir Zoologijos institutas bei greta buvs Zoologijos muziejus susprogdinti. Krat okupavus sovietams 1948-1967 m. veik Valstybinis Kaliningrado pedagoginis institutas, nuo 1967 m. valstybinis Kaliningrado universitetas, nuo 2005 m. Rusijos valstybinis Imanuelio kanto universitetas. Karaliauiaus universitetas plt pradinio lavinimo tinkl, steig filijas pradines mokyklas, kolegijasvidurines mokyklas (viena garsiausi prie Karaliauiaus-Frydricho). Albrechtas turjo nuostat, kad Tilje turi bti dstoma ir lietuvikai, taiau to nebuvo pasiekta iki pat 1812 m. 1545 m. Karaliauiuje ieina prsikas katekizmas, 1546 m. lenkikas katekizmas, 1547 m. lietuvikas. Prsijos kunigaiktysts krimas pakeit paties Karaliauiaus veid. Pastatytas naujas uostas tarp Sembos ir Aistmari nerijos Pilau (Piliava). Gerai buvo tvarkomi muitai, sandliavimas (padidjo LDK preki skaiius). Iaugo lietuvi skaiius Karaliauiuje. XVI a. j buvo 20 proc. Tuo metu mieste gyveno apie 22000 gyventoj (tais laikais tai didelis miestas). Kad lietuvi buvo ities nemaai rodo lietuvi parapija Karaliauiuje. Karaliauius buvo sudarytas ir trij dali: sala-senamiestis, Lebenichto rajonas ir X. Atsirado daugiau svetimali (pvz., azijiei), pramog (nebuvo tokia grieta tvarka kaip Ordino laikais), vystsi amatai (gintaro apdirbimas). Dl reformacijos Prsijos vieajame gyvenime daniau imtos vartoti prs, lietuvinink, mozr kalbos. 1546 m. Albrechtas Brandenburgietis per reformacij stengsi iplsti savo tak Lenkijoje ir LDK. Siek tapti savo pusbrolio ygimanto Augusto regentu ar net LDK Didiuoju kunigaikiu. Tuo tikslu jis 1546 m. pavasar buvo atvyks Vilni. 1546 m. pats hercogas Albrechtas i 24 stipendij norintiems ieiti kunigus jo kurtame Karaliauiaus universitete 7 skyr mokantiems (kilusiems ir lietuvi, prs, lenk) lietuvi kalb, 7 lenk, taip pat prs. Buvo vokiei kilms moni, kurie norjo mokytis lietuvi kalbos, kad galt dirbti lietuvikose parapijose. 1547 m. sausio 8 d. Karaliauiuje buvo ileista pirmoji lietuvika knyga Martyno Mavydo Katekizmusa prasti adei. 1547 m. Ivanas IV mgino pasikviesti technikos meistr i Vakar Europos, taiau Livonijos miestai neleido caro pasiuntini samdytiems monms patekti Maskvos didij kunigaiktyst. is vykis Ivanui IV rod, kad tokiam spaudimui prijimo prie jros neturinti jo valstyb pasiprieinti negali. 1554 m. derybose su Livonijos miestais jis atkerijo ir privert pastaruosius leisti Novgorodo bei Pskovo pirkliams laisvai prekiauti su Livonijos gyventojais ar usienio pirkliais. Taiau nra pakankam rodym daryti ivad, kad 1557 m. derybose carui labiausiai rpjo prekybiniai interesai, nes svarbiausias ia buvo duokls, kuri turt mokti Dorpato vyskupija, klausimas. 1547 m. anksti liks naliu Didysis kunigaiktis ygimantas Augustas slapta ved Mikalojaus Radvilos Rudojo seser, taip pat nal Barbor Radvilait-Gotautien. 1548 m. sulauks 81 met mir Lenkijos karalius ir LDK Didysis kunigaiktis ygimantas II Senasis (14671548). Jo laikais gyvenimas Lietuvoje labai pagerjo, padaugjo mokykl. Ilaidaus Aleksandro apgriautas kis buvo sutvarkytas, daugelis jo siskolint dvar buvo ipirkta ir buvo sukurta pavyzding ki. k jam teko kreipti dmes, nes ilg kar matu ypa daug reikjo pinig kariuomenei. Kadangi bajorija nenorjo eiti kar, tai jos vietoje buvo vesta samdini kariuomen. Taiau bajorija net ir tos kariuomens ilaikymui nenorjo mokti reikaling mokesi. itaip beviltikai bekovojant ygimanto II energija seko. Savo gyvenimo pabaigoje jis jau nebeturjo joki plan. Iekodamas ramybs, net atsisak pretenzij ekij bei Vengrij po j valdovo, brolio Vladislovo mirties ir uleido jas Habsburgams. Po ygimanto II Senojo mirties Lietuvos Didiuoju kunigaikiu ir Lenkijos karaliumi tapo ygimantas Augustas. ygimantas Augustas, mirus ygimantui Senajam, tapo Lenkijos karaliumi ir persikl Krokuv, taiau iki gyvos galvos danai atvykdavo reziduoti Vilni. 1556-1558 m. jis LDK paleido 51 proc., o 1559-1562 m. net 81 proc. savo laiko. 1548 m. gim Dordanas Brunas (1548 1600 m.). Tvai vaikystje j buvo atidav vienuolyn, taiau tenai jis susidomjo M.Koperniko knyga. Persekiojamas per 16 met jis pabuvojo Pranczijoje, Anglijoje,

Vokietijoje, ekijoje. Jis buvo geras kalbtojas ir talentingas raytojas. Ilgdamasis tvyns, Brunas gro Italij. ia buvo klastingai iduotas ir pateko inkvizicijai nagus. Sudegtintas. 1550 m. sausio 24 d. kunigaiktsi Albrechtas, atsakydamas universiteto rektorato klausim, ar galima priimti alumn vietas vokieius, jei nra lietuvi ar prs, ileido speciali instrukcij, kurioje nurod, kad laisvas vietas negalima priimti vokiei, o reikia neinaudot stipendij las kaupti ateiiai, tam atvejui, jei vliau atsirast galini studijuoti lietuvi, prs ar sduvi. 1550 m. Mykolas Lietuvis (manoma, kad valdovo sekretorius Venclovas Mikalojaitis) jaunajam valdovui ygimantui Augustui para pamokant traktat Apie totori, lietuvi ir maskvn paproius (De moribus tartarorum, lithuanorum et moschorum). 1550 m. lapkriio mnes, kai dvarikiams buvo jau aiku, kad Barbora Radvilait mirtinai serga, Gniezno arkivyskupas sutiko j karnuoti (1550 m. gruodio 7 d.). Po keli dien gruodio 12-j jam buvo teiktas karaliaus ratas Visuotinis sakas prie eretikus. ygimantas Augustas patvirtino visas turtas Katalik Banyios privilegijas ir teises kovoti su eretikais Lenkijos Karalystje u erezij aukiant juos dvasinius teismus, taikant trmim, turto konfiskavim. 1550 m. gruodio 7 d. Barbora Radvilait karnuota Lenkijos karaliene ir Lietuvos Didiaja kunigaiktiene. Iki 1551 m. ygimantas Augustas rod nuoird domjimsi liuteron tikybos pagrindais. Sklido inios, kad jo dvare Vilniuje dirb pamokslininkai ir giedotojai buvo liuteronai. iuos asmenis Gniezno provincijos sinodas 1551 m. Petrakave kaltino liuteronybe ir tuo, kad jie Vilniaus kunigaikio rmus ir vis Lietuv ukrt erezija. 1551 m. pirmojoje pusje, kol karalius budjo prie mirtanios monos, jo dvaro pamokslininkai protestantai jau iekojo darbo pas kitus mecenatus. Ir po karaliens mirties (1551 m. gegus mnes) ygimantas Augustas iliko Katalik Banyios rmju, taiau ilaik tolerancij religijos klausimais. 1551 m. gegu mir Lenkijos karalien ir Lietuvos Didioji kunigaiktien Barbora Radvilait. 1552 m. vasario 14 d. popieius Julijus III para laik ygimantui Augustui, ragindamas likti itikimam Katalik Banyiai. XVI a. VI deimtmetyje dekoracijos Europos teatro scenoje m smarkiai keistis. Negaldamas susitaikyti su nuolatiniu Banyios skilimu, imperatorius Karolis V galiojo savo brol Ferdinand 1555 m. sudaryti Augsburgo taik. is religinis susitarimas sudau paskutines visuotins Banyios krimo viltis. Karolis, nesugebjs pasiekti, kad Vokietijos kunigaikiai jo sn Pilyp sutikt laikyti sosto pdiniu, tais pat metais nusimet savo pareig nat ir pasitrauk Justo vienuolyn Estremaduroje. Imperatoriumi tapo jo itikimas, bet nepilno proto brolis Ferdinandas, tuo tarpu Pilypas paveldjo nepasitenkinimo pritvinkusius Nyderlandus, kur XVI a. VII deimtmetyje siliepsnojo pasiprieinimo Ispanijos valdiai kova. XVI a. viduryje Lenkijos LDK valstybje protestantizmo pakilimas sutapo su bajor judjimu u statym vykdym. Baigiantis Zigmanto II Augusto valdymo laikotarpiui, abiejuose seimo rmuose daugum sudar protestantai; taiau per 40 met Katalik Banyia vl gijo pranaum ir protestantizmas turjo trauktis. Lenkijoje Protestantikosios doktrinos neprigijo; miestiei ir valstietijos jos nepaliet, o XVI a. VII deimtmetyje prasidjus magnat grimui prie katalikybs, protestantai krate pamau tapo mauma. 1609 m. Senate bebuvo lik 9 protestantai, kai maiau nei prie 40 met j ten buvo 58. Prie Katalik Banyios skms prisidjo tokie energingi veikjai kaip Martynas Cromeris bei Petras Skarga, taiau Ryga met jiems rimt ik. Rygieiams 1581 m. karaliaus Stepono Batoro suteiktame Corpus privilegiorum Stephanum nebuvo joki religins laisvs garantij ir kit pavasar lankydamasis iame mieste karalius leido aikiai suprasti, jog liuteron tikjimas bus grietai laikomas antraeiliu. Nepaisant jzuit misionieri pastang, protestantizmas vyravo LDK, daugiausia emaitijoje, kur net 1622 m. katalikai sudar maum, ir dar gerokai pusjus XVIII amiui. XVI a. viduryje Vilniaus vyskupystje veik 259 parapins banyios, emaii 43. 1553 m. Klaipdoje jau nurodoma buvus 126 eimos, o 1589 m. inomi 143 miestieiai. 1553 - 1570 m. Lietuvoje reformacinis judjimas smarkiai plito. Reformat banyios buvo pastatytos Biruose, iluvoje, Linkuvoje, Rietave, Plungje, Radvilikyje, Kartenoje, Kurkliuose, Padubysyje, Kdainiuose, Upytje, Grinkikyje ir kitur. Daug kur reformatai ivydavo katalik kunigus, ugrobdavo banyias su visa j eme.

1554 m. Livonijos - Maskvos sutartis dl sjungos nesudarymo su LDK. Sudaryta 15 met paliaub sutartis su Maskva, kuria Ordinas pasiadjo nesidti su LDK. Maskva plinta Baltijos link. 1554 m. balandio 3 d. imperatorius karolis V para laik ygimantui Augustui, ragindamas likti itikimam Katalik Banyiai. 1555 m. ruden lig ikankintas arkivyskupas tikino riteri ordino susirinkim koadjutitoriumi paskirti Meklenburgo hercog Kristup. Buvo nuomoni, jot tai galjo bti hercogo Albrechto plano dalis, kuria jis mgino iprovokuoti vidaus konflikt Livonijoje. Hercogo senjorui Lenkijos karaliui tai bt suteik prog sikiti ir uvaldyti Livonij. ygimantas Augustas, 1552-1553 metais slapta tardamasis su Prsijos hercogu, ireik nor prijungti Livonij prie savo emi. Albrechtas norjo rasti pagrind Lenkijos-LDK intervencijai, nes taip tikjosi sitvirtinti Jogailaii valdose. Jis vylsi ir Danijos karaliaus Kristijono III paramos. Pastarajam Albrechtas suteik vili atgauti Harium, Virum ir Revelio miest. Livonijos luomai Kristupo paskyrimui pritar, taiau is privaljo sutikti su daugybe slyg. Be vis kit dalyk, jis turjo pasiadti nesekuliarizuoti vyskupijos, be to, neturjo teiss sudarinti sutari su Lenkijos karaliumi. Arkivyskupas ir kunigaiktis Kristupas ias slygas atmet, o Lenkijos karalius jas denonsavo. Ordino magistras Heinrichas von Galenas su Vokietijos ir vedijos karine pagalba sureng puolim prie arkivyskup bei kunigaikt Kristup ir abu juos pam nelaisvn. 1556 m. siiebs konfliktas Livonijai buvo lemtingas. Akivaizdiai pablogjo santykiai su Maskva, bet Ivanas IV greiiausiai diaugsi galdamas i situacij panaudoti Livonijos spaudimui, grasindamas imtis prekybini sankcij ir vl primindamas sensias Maskvos pretenzijas dl duokls, kuri turt mokti Dorpato vyskupija. Ivanas IV pykosi ir su LDK, kurios atstovai 1553 m. atsisak tituluoti j caru. Didelis Maskvos laimjimas buvo Kazans ukariavimas 1552 m., bet Krymo totoriai ir toliau kl rimt grsm pietryi sienoms. is rpestis, matyt, skatino Maskvos didij kunigaiktyst 1556 m. vasario mnes siekti pratsti paliaubas su LDK. 1556 m. Maskva aneksuoja Astrachans chanat. Rusija pasiek Kaspijos jr, Kaukaz, prisiartino prie Azovo. 1556 m. Livonijos ordino magistro sakymu suimtas ir kalintas Rygos arkivyskupas Vilhelmas. Jo emes atima Ordinas. ygimantas Augustas pareikalauja paleisti Vilhelm. tampa baigsi 1557 m. Pasvalio sutartimi, kuria Ordinas sipareigojo paleisti arkivyskup, grinti jam emes. Abi valstybs sutaria eiti ivien prie Maskv, nepraleisti jos tranzito, kariuomens, bgli ir dalintis informacija apie caro ketinimus. 1556 m. sausio 24 d. Kinijos ansi provincij sukrts ems drebjimas nusine apie 830 000 moni gyvybi. 1556 1598 m. Ispanij vald karalius Pilypas II. Ispanija tuo metu turjo stipriausi Europoje armij ir didiausi laivyn. 1557 m. sausio 13 d. nutarimu ygimantas Augustas udraud Lenkijoje keisti banyi religij, t.y. pritaikyti Katalik Banyios pastatus kitai religijai. Antra vertus, jis udraud ir dvasini teism, nagrinjani bylas dl erezij, veikl. 1557 m. balandio 1 d. LDK buvo paskelbti Valak reformos nuostatai. Valdovo dvaruose valakais (valakas 21,38 ha) matuoti em imta dar 1547 m. Vliau tai savo dvaruose padar karalien Bona Sforca. Per 20 met savo emes valakais imatavo didikai, bajorai emvaldiai, Banyia. Vykstant reformai, em buvo skirstoma ger, vidutinik, prast ir labai prast. Vienos gyvenviets kinink ems buvo sujungtos taisykling plot, kuriame kiekviena eima galjo paimti po vien i trij ri sudaryt valak iemkeniams, vasarojui ir pdymui. Lietuvoje visikai sigaljo trilauk sjomaina. Apylinkje isibarsiusios kinink sodybos sukeltos vien kaim, prie centrinio kelio (gatvs), matinink nubrto per valakais imatuot apylinks em. Atsirado gatviniai, arba valakiniai, kaimai. Jie suskirstyti vaitijomis po imt valak (tiek pat ir eim) vienoje. kininkai gavo teis rinkti savo vaitijos administratorius, vaitus ir suolininkus. Dauguma miesteli irgi buvo permatuoti valakais. Kai kuriems j paskirta nauja, patogesn vieta. Pagrindinis akcentas tai keturkamp centrin aikt, kur susikirsdavo pagrindiniai keliai. Valakais imatuota: Vilniaus vaivadija (per 12 036 valakus); Trak vaivadija (per 21 347 valakus); emaii seninija (per 24 251 valak). Vidutinikai vienas kis turjo 16 ha ems. Valdovo, pono dvaro em ir steigiamus naujus arimus, danai su kiniais pastatais, t.y. palivarkus, turjo apdirbti kininkai: nuo valako 2 dienas lao per savait su savo rankiais (7 valak eimos dirbdavo 1 palivarko valak). Kartu turjo bti mokamas inas (y) pinig mokestis. Ten, kur dvaro arim nebuvo, vietoje lao (baudiavos) mokti pinigai, lapinigiai (osada/asoda). emaitijoje valdovo dvar buvo maai, todl ia laas nepaplito. Taip pat pakeista mokesi mokjimo

struktra: jie imti ne nuo vienos kinink tarnybos (j galjo sudaryti net kelios giminaii eimos) kaip anksiau, o nuo vienos eimos dirbamo valako. Padaugjo mokesi moktoj, padidjo prievoli nata, bet jos buvo paskirstytos tolygiai, pagal kinink pajgum pam pus valako, turjo mokti pus mokesi ir atlikti pus prievoli. Taiau kininkai prarado ems nuosavybs teises (em paskelbta valdovo, pono, Banyios), apribota j laisvo kilnojimosi teis. Taip baudiavintiems kininkams prigijo valstiei vardas. Bajor emvaldi luomas galutinai ir tvirtai atsiskyr nuo neprivilegijuoto valstiei luomo. Bajorai gavo lkt, lkteli, pon bajor vardus. Tarpinis, pusiau privilegijuot valstiei sluoksnis, atleistas nuo lao, taiau privaljs mokti in, ilgainiui buvo pavadintas bajorais, karaliais, karalinais. Vykstant reformai valstybs ido pajamos iaugo, remiantis skirtingais apskaiiavimais, apie 48 kartus. Labai pabrango dirbamoji em: 1540 m. ganyklos ir arimo kain santykis buvo 1:1; 1560 m. 1:1,5; po reformos gyvendinimo ems kaina tapo didesn nei ganyklos 2,53 kartus. Valakin emnauda ir jos prievoli bei mokesi sistema gyvavo iki baudiavos panaikinimo 1861 m. Tik 19231939 m. ems reforma Lietuvoje galutinai istm valakin sistem. Vilniaus krate, kur 19231939 m. aneksavo Lenkija, jos liekan yra iki iol. 1557 m. rugsjo 14 d. Pasvalyje tarp Lietuvos ir Livonijos buvo pasirayta sutartis, nukreipta prie Rusij. ygimantas Augustas, matydamas irstani Ordino valstyb, ryosi j paimti savo valdi, nes kitaip ji galjo atitekti Ivanui IV. Tuo metu Rygoje buvo umutas LDK pasiuntinys; tad kaip tik pasitaik gera proga sikiti Livonijos reikalus. ygimantas Augustas, surinks didel LDK ir Lenkijos kariuomen, isiruo yg ir sustojo Pasvalyje. Ordino magistras Fiurstenbergas buvo pasirys ginti Ordino nepriklausomyb, taiau nebeturjo jg. Tuo tarpu jo pagalbininkas, Daugpilio komtras Gotardas Ketleris, vadovavo tai partijai, kuri norjo dtis su LDK ir Lenkija prie Maskv. Ketleris stengsi prijungti Ordin prie LDK. Jis norjo pasekti Prsijos kunigaiktysts pdomis pasidaryti Lietuvai priklausomos lenins Livonijos kunigaikiu. Ketlerio partija laimjo, ir Pasvaly tarp Ordino ir LDK buvo sudaryta puolimo ir gynimosi sutartis. Ivanas IV Pasvalio sutart traktavo kaip 1554 m. sutarties tarp Maskvos ir Ordino sulauymu ir paskelb kar Livonijai. Ordino magistru tapo Ketleris.

1557 m. Klaipdoje susikr pirmasis (batsiuvi) cechas.

1558 m. Rusijos kariuomen puol Narv, Tartu, Talin. Ivano IV Rsiojo pulkai siveria ir nusiaubia Pabaltijo ali emes. Lietuva msi ginti Livonij. Vliau prisidjo Lenkija, savus interesus gyn Danija ir vedija. Prasidjo Livonijos karas. Karas su Rusija tsiasi iki 1583 m., kai rusus pagaliau nugali vedai. Gyventoj skaiius sumaja daugiau kaip perpus. 1558 1603 m. Anglij vald karalien Elbieta I Tiudor. 1559 m. pasiraoma antroji LDK Livonijos sutartis. Ordinas pasiduoda ygimanto Augusto globai ir atiduoda kai kurias Latgalos ir Padauguvio pilis. 1559 m. Danija i Kuro ir Saremos vyskup nuperka t vyskupysi emes. 1559 m. buvo paruotas Klaipdos pilies sutvirtinimo bastionais projektas (autorius Dhohatijus prancz, ital kilms fortifikatorius). Buvo projekte 3 bastionai. Bastionai pradti statyti Italijoj (i plyt ir akmen) XV amiuje. Toj senojoj italikos sistemoj bastionai buvo i mro. Bastionin sistema Europoj bdavo modifikuojama pagal klimato slygas. Italik bastion ypatyb ta, kad bastionai buvo statomi ir i plyt. XVI a. viduryje Olandija btiniausius maisto produktus gaudavo i prekybos su Baltijos alimis. Menkiausia klitis grd prikrautiems laivams praplaukti Zundo ssiauriu vakarus skaudiai paveikdavo Olandijos moni gyvenimo lyg ir trikdydavo prekyb i sandli Amsterdamo pirkliams. Dl karo Baltijos kratuose ir dan 1565 m. udaryto Zundo ssiaurio Nyderlanduose smarkiai pakilo grd kainos ir m stigti maisto. Dl to kilo maitai ir plito pasiprieinimas regento valdymui. Vend Hanzos miestai nepajg sustabdyti ar sukliudyti oland laivams plaukioti Zundo ssiauriu. Liubekas nebegaljo pasitikti iaurs Vokietijos miest parama. Neskmingos buvo ir pastangos pripainti Hanzos lyg; 1557 m. priimta konstitucija tiktai susistemino jau egzistavusius statymus. Taiau miestai susitar kurti bendr fond, ir 1566 metais buvo irinktas jo generalinis sekretorius, arba sindikas. Ryt Baltijos kratams Vend miestai nebeturjo politins takos ir danai vaidijosi su Livonijos miestais dl prekybos su Rusija. Prekyba su Rusija masino ir Anglijos pirklius, karaliens Marijos valdymo laikais krusios Maskvos bendrov. Taiau dideli j lkesiai nepasiteisino, ir Ivano IV suteiktos privilegijos ilgainiui buvo apkarpytos, o Elbietos laik visuomen gavo nemaai prog painti barbarikj Rusi ir pasakojim t, kurie daugel met praleido caro valdomose emse. Karalien Elbiet Maskvos kaimynai bombardavo protestais, kaltindami Anglijos pirklius tuo, jog ie carui teiki ginklus ir amunicij. Pavyzdiui, 1559 metais Zigmantas Augustas skundsi: (... mes inome ir tikrai jauiame, kad rusas viso pasaulio laisvs prieas, kasdien stiprja, nes gauna toki dalyk, kurie atplukdomi Narv, ir ne tik preki, bet ginkl, koki iki iol ji nepainojo; j plaukia amatininkai ir amatai, todl ji darosi stipri nugalti visus kitus... iki iol nugalime tuo, kad ji neturi meistr ir neimano politikos. Jeigu toks plaukiojimas Narv tsis, ar liks kas nors, ko ji neinot?). 1559 m. LDK seime Vilniuje buvo pasirayta nauja sutartis, kuria ygimantas Augustas apsim ginti Livonij, jam u tai buvo atiduotos 5 Ordino ir 2 arkivyskupo pilys, kurias po karo ie galjo isipirkti, magistras u 600 000, o arkivyskupas u 100 000 auksin. Maskvos kariuomen tuo metu skersai iilgai klajojo po vis Livonij; j sulaik tik LDK kariuomen. 1560 m. kovo 28 d. ygimantas Augustas pasira Karaliauiaus universiteto steigimo patvirtinim. 1560 m. Latgalos, Videms ir Estijos valstiei sukilimas. iaurs Estijos dvarininkai ir Talino miestas ieko ved utarimo. 1561 m. vedijos karalius Erikas XIV uima Estij. Pirmasis ingsnis engtas, tai buvo ikis Danijai, kuri XVI a. dominavo Baltijos jroje. Tai leido vedijai kontroliuoti didel dal prekybos su Rusija. vedijos noras patekti Rusijos rink, kartu pleiant ryius su Vakar Europa, sukl kar su Danija. Bet vadinamasis Septyneri met iaurs karas (1563-1570) baigsi vedijos pralaimjimu. Danija kontroliavo prekyb ir m mokesius i vis prekybinink, vykstani per Eresno ssiaur, ir ilaik sau Gotland. Beveik 250 met pagrindinis vedijos usienio politikos tikslas buvo gauti valdi Baltijos jroje. 1561 m. viduryje vedai (kot samdiniai) uima Talin ir iaurs Estij. Rssowo pasipiktinim kl kot samdini elgesys Revelyje. Vos spjus kytelti nos i nam, miestieiams grs netekti savo pinigini, alg negav kareiviai pldavo apsiaustus tiesiog nuo miesteln pei, galiausiai tai buvo ne geriau u

okupacij. kotai turjo sav kalvinist ventik, todl liuteron pastorius savo kronikoje dkojo Dievui, jog jie nemoka vokikai, nes antraip savo fanatizmu bt ukrt daug moni. 1561 m. vykdyti LDK Livonijos sutarties Livonij buvo isistas galingiausios to meto LDK didik eimos narys ir sumaniausias politikas kancleris Mikalojus Radvila Juodasis. Jis gijo vis livoniei pasitikjim ir prikalbjo juos visikai susijungti su LDK. Taiau, atvyk Vilni, Livonijos delegatai pareik ygimantui Augustui, kad nor susijungti ne su viena LDK, bet ir su Lenkija, nes tikjosi, kad tik abi valstybs gals juos apginti nuo Maskvos. 1561 m. Balthasaras Rssowas aprao, kaip t met rugpjio mnes Radvil kariuomen, kuri sudar armnai, totoriai, turkai, Podols kareiviai, rusai, vokieiai, lenkai ir lietuviai, ygiavo Rygos gatvmis: Pamaldieji Rygos mons, pamat toki keist taut ir moni, paproi, ginkl ir muzikos maialyn, labai susirpino, kad j krikionikojo Rygos miesto nesutrypt ios neprastai keistos laukini moni minios. 1561 m. LDK Livonijai pasilo treij sutart. Lapkriio 28 d. Vilniaus sutartimi Livonijos ems prisijung prie Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts, o po Liublino unijos ir prie Lenkijos Karalysts. Livonijai buvo pripainta tikjimo laisv ir plati savivaldyb. Jos administratoriumi buvo paskirtas Kuro kunigaiktis Ketleris, bet krato jis nesugebjo suvaldyti, tad po 5 met Livonijos valdytoju buvo paskirtas Jonas Jeronimas Katkeviius. I Kuro ir emgalos (vakar Livonija iki Daugavos) buvo sudaryta kunigaiktyst su sostine Mintaujoje (Mitau, Jelgava), kuri buvo pavesta vasalo teismis valdyti Ketleriui iki pasibaigs jo gimin. ios sutarties nepripaino tik Ryga ji liko nepriklausoma iki 1582 m., kada j um Steponas Batoras. Tuo metu Maskva turjo ugrobusi Tartu vyskupyst, vedai Talin su apylinkmis, o danai Piltens ir Saremos vyskupystes. 1561 m. priimt Karaliauiaus akademijos alumn taisykli 28 straipsnyje kunigaiktis Albrechtas padidino bendr ilaikom alu,n kiek iki 28 ir atitinkamai paskirst vietas: 12 vokieiams, 8 lenkams ir 8 lietuviams, prsams ar sduviams. 1562 m. kovo 5 d. magistras G.Ketleris, po to ir arkivyskupas atidav didj antspaud, dokumentus ir pili raktus LDK kancleriui M.Radvilai Juodajam. Livonijos Ordinas likvidavosi.

XVI a. 7-ojo deimtmeio pradioje LDK pradjus intensyviai plisti kalvinistikajai reformacijos krypiai, rykjo skirtingas ygimanto Augusto santykis ir su reformacijos kryptimis. 1562 m. LDK arijonai, atsiskirdami nuo reformat pasivadino Lietuvos Broliais. 1562 m. Tuluzos gatvse vyko miai tarp kalvinist ir katalik, kurie sukl gaisr. Sudeg beveik 400 nam 1562 m. Klaipdoje buvo padti v. Jono banyios pamatai, o statyba baigta gerokai vliau. XVI a. viduryje pietus nuo pirkli miesto, u senosios Dangs, iaugo priemiestis, vliau pavadintas Fridricho miestu. 1562 m. Rusijos caro Ivano IV Rsiojo kariuomen, pasibaigus paliaub nustatytam laikui ir siekdama uimti slavikas teritorijas, upuol LDK. Kitmet um Polock. 1563 m. sudars paliaubas su vedija ir taikos sutart su Danija, Ivanas IV upuol LDK ir Dauguvos auktupyje um Polocko tvirtov. Ikilusios grsms akivaizdoje LDK bajorai m taikiau irti sjung su Lenkija, taiau po 1564 m. pergals prie Maskv asnik myje savo nuomon pakeit. Rus puolimas buvo sustabdytas. Dezertyr srautas LDK su Rusijos pajg vadu Livonijoje kunigaikiu Andriejumi Kurbskiu prieakyje rod didjant nepasitenkinim Ivano IV valdymu. Kitus eerius metus Rusij kankino Ivano IV opriina didiulis valstybs pertvarkymas, dl kurio Rusija nebegaljo veiksmingiau kariauti.

1563 m. ygimantas Augustas Lietuvai suteik religijos laisv Privilegija dl krikioni teisi sulyginimo. Ji buvo rayta ir Antrj LDK statut. Tuo tarpu Lenkijoje reformacija tuo metu jau pradjo silpnti.
1563 m. Varuvoje Lenk seim ygimantas Augustas pakviet ir LDK delegacij dertis dl unijos. Prasidjus deryboms lenkai reikalavo tik vykdyti senesnij akt nuostatas, o lietuviai pateik visikai nauj

projekt, kuriuo turjo likti bendras kartu renkamas karalius ir bendra usienio politika; visais kitais atvilgiais valstybs turjo bti savarankikos. Ginai buvo itin karti. Lietuviai prieinosi lenk reikalavimams patvirtinti senuosius aktus. Ypa grietai savo teises lietuviai m ginti suinoj apie laimjim ties Ula. Jie reikalavo sau visiko savarankikumo, sutikdami tik su bendru valdovu. Lietuviai sutiko atvaiuoti ir bendrus seimus, bet tik tada, kai tai bus reikalinga paiai LDK, ir jokiu bdu nenorjo isiadti savo atskir seim. Tuo tarpu karas su Maskva tebevyko. LDK bajorija, susirinkusi ties Vitebsku, uuot kariavusi, sureng seim ir nutar prayti karali, kad kuo greiiau bt vykdyta unija. Bajorija nusiunt savo suprojektuotas unijos slygas, kurios buvo labai artimos lenk reikalavimams. ie reikalavimai apsunkino LDK delegat bkl bendrajame seime. Jie daugeliu atvilgiu turjo nusileisti: 1. atsisak reikalavim atlikti atskiras irinktojo Didiojo kunigaikio karnavimo ceremonijas Vilniuje; 2. sutiko su bendrais pinigais ir net sutiko leisti lenkams sigyti LDK dvar; 3. nesutiko atsisakyti savo atskiro seimo; 4. lietuviai reikalavo, kad bendri seimai bt aukiami paiame pasienyje ir sprst tik klausimus, susijusius su abiem valstybmis. 1563 m. Tridente pasibaig XIX Visuotinis Katalik Banyios Susirinkimas, suauktas Reformacijos padariniams likviduoti. Vyko su pertraukomis nuo 1545 m. Tridente ir 1547 1549 m. Bolonijoje. Tridento Susirinkimas i naujo susintetino katalikybs doktrin, ypa akcentavo protestantizmo ginijamus klausimus. Patvirtino pirmaprads nuodms, skaistyklos dogmas, Banyios Susirinkim pavaldumo popieiui princip. Tridento Susirinkimo nutarimu 1564 m. buvo parengtas tikybos ipainimas, Romos katekizmas (1566 m.), Draudiamj knyg sraas (1564 m.). Tridento Susirinkimas patvirtino Vulgat kaip oficial v. Rato tekst, pasmerk prekyb indulgencijomis; patvirtino visas tradicines katalikybs dogmas; sustiprino Katalik Banyios organizacij, pavaldum popieiui, vienuoli ordin drausm; atskillius paskelb eretikais, paliko celibat vienuoliams ir kunigams, udraud katalikams skaityti vyskup nepatvirtintus Biblijos vertimus. Tridento Susirinkimo nutarim sigaliojimu prasidjo kontrreformacija, LDK 1578 m. Kontrreformacijos dka katalikikomis iliko Piet Europa, Piet Vokietija, Lenkija, LDK, Latgala. 1564 m. priimti prie reformacij nukreipti Tridento banytinio susirinkimo (15451563 m.) nutarimai. 1564 m. Rus kariuomen um Polock, ikilo grsm Vilniui. Etmonas Mikalojus Radvila Rudasis su 4000 moni kariuomene sumu 30 000 maskviei kariuomen prie Ulos (prie Dauguvos, aukiau Polocko, emiau Vitebsko). Taiau nei Polocko atsiimti nepavyko, nei caro kariuomen ivaryti bajorija atsisak ir kariauti ir mokesius mokti. 1564 m. Vykdyta Lietuvos teism reforma: kiekviename paviete steigtas ems, pilies ir pakamario teismas. Vyko Lietuvos bajor derybos su lenkais dl naujos unijos. 1564 m. buvo nutarta vesti seim pataisyt II LDK statut, bet sunki padtis kare su Maskva tai sutrukd. 1564 m. gim Viljamas ekspyras (1564-1616). 1564 m. gim Galiljas Galiljus (1564-1642). Jis buvo pirmasis mokslininkas, ms stebti dang pro teleskop. Teleskopas didino matomus daiktus 30 kart. Mokslininkas sitikino, kad vaigdi yra kur kas daugiau. Atrado Jupiterio palydovus, Sauls dmes. Penkis mnesius truko septyniasdeimtmeio mokslininko tardymas inkvizicijoje. Budeliai privert j atsisakyti savo pair. 1565 m. steigti paviet seimeliai, tapsiantys vietins bajor politins organizacijos pagrindu. 1565 m. Vilniuje vyko pirmasis arijon Banyios Sinodas, susiformavo savarankika Banyia. Gausiausios bendruomens buvo Kdainiuose, Tauragje. Nuo 1569 m. Tauragje veik arijon bendruomen. XVII a. VI-VII deimtmeiais persekiojami katalik ir reformat isikl i LDK ir Lenkijos. 1566 m. Livonijos administratoriumi paskirtas Jonas Jeronimas Katkeviius. Jam pavyko prikalbti livonieius visikai prisijungti prie LDK. Gruodio mnes pasiraytas unijos aktas. 1566 m. kovo 11 d. sigaliojo Antrasis Lietuvos Statutas, kuris tvirtino XVI a. vidurio reformas, praplt bajor teises. Naujos II Statuto laidos klausimas buvo keliamas net keliuose seimuose. Seim pataisytas, j buvo numatyta vesti 1564 m., taiau karas su Maskva tai sutrukd padaryti. i antroji laida buvo daug paangesn, daug platesn sistematizacijos atvilgiu. Kaip tik tuo metu LDK vyko didels permainos teisiniuose santykiuose: bajorija kaskart vis daugiau gaudavo privilegij, darsi vieninteliu

luomu, turiniu visas teises, ir kr nauj, panai Lenkijos, valstybin santvark. Todl vykstant tokiems pokyiams prireik taisyti ir k tik patvirtint II Statuto laid. 1566 m. LDK vykdyta nauja administracin reforma. 1566 m. gruodio 26 d. Gardino seime buvo priimtas Livonijos unijos su LDK aktas. LDK ir Livonijos seimai turjo bti bendri, pinigai suvienodinti. Visomis trimis sutartimis ir 1566 m. Livonijos ir LDK unijos diplomu LDK pasiadjo saugoti senuosiuos statymus, paproius ir vokiei kalb administracijoje, garantavo liuteron tikybos laisv. Livonija tapo LDK provincija su kunigaiktysts titulu (kaip ir emaitija). Ji gavo teis sisti savo atstovus LDK seim kaip ir visos kitos LDK vaivadijos, seninijos. Livonija savo pretenzijas pareik Lenkija. Po 3 met Livonija tapo LDK ir Lenkijos lenu. Ryga liko nepriklausoma. 1566 m. Olandijoje siliepsnojo revoliucija. Ispanijos karalius Pilypas II Olandij isiunt karo vad hercog Alb. Lau liepsnose deimtimis buvo deginami eretikai. Tarp mirt nuteistj buvo turting pirkli ir net ymi bajor. J turtas atitekdavo Ispanijos karaliaus idui. Alba ved Nyderlanduose tokius didelius prekybos mokesius, jog prekyba pasidar nepelninga. Pirkliai udar savo parduotuves, amatininkai dirbtuves. Daug turting moni, pardav turt, pabgo Anglij. LDK etniniai plotai 1522-1569 m. Apgyvendinti plotai Lietuvi Baltarusi Ukrainiei Lenk Visa Lietuva Teritorija km2 100 000 185 000 190 000 10 000 485 000 Gyventoj skaiius 700 000 555 000 950 000 160 000 2 365 000 Gyventoj tankumas km2 7,0 3,0 5,0 16,0 4,9

LDK etniniai plotai 1572 m. Apgyvendinti plotai Lietuvi Baltarusi Ukrainiei Visa Lietuva Teritorija km2 99 000 211 000 10 000 320 000 Gyventoj skaiius 850 000 810 000 50 000 1 710 000 Gyventoj tankumas 1 km2 8,6 4,4 5,0 5,6

1567 m. vasar buvo atliktas isamiausias Lietuvos paauktins bajor kariuomens suraymas. 1568 m. vedijoje pradjus valdyti Karolio broliui, pasivadinusiam Jonu III (1568-1592), auktuomens padtis sustiprjo. Tuo metu taip pat bandyta apriboti karaliaus valdi. Karaliui buvo leista valdyti tik kartu su diduomene ir Tarybos palaiminimu. Jonas III nesutiko su tokiais reikalavimais, todl tarp jo ir didik vl padidjo tampa. vedijoje niekada nebuvo siekiama baudiavos sigaljimo, kaip tai buvo daroma kitose alyse. Taiau sustiprjus diduomens takai valdymo ir teistvarkos srityse, ikilo grsm valstiei laisvei. 1568 m. kovo 20 d. mir pirmasis Prsijos kunigaiktis Albrechtas Hohencolernas i Ansbacho. Palaidotas Karaliauiaus katedroje. Gims 1490 m. gegus 17 d. Tvas Frydrichas V Branderburgietis /1460-1536/, motina Sofija Kazimieraite /1464-1512/ (LDK ir Lenkijos valdovo Kazimiero Jogailaiio dukra). ygimanto senojo snnas, atuntas vaikas 15 vaik eimoje. 1526 m. ved. Pirmoji mona Darata, Danijos karalait. Jiems gim dukra Ona Sofija (1527-1591), bsimoji Johano Albrechto I Meklenburgieio mona. 1547 m. mirus pirmajai monai, Albrechtas 1550 m. ved antr kart. Antroji mona buvo Ona Marija i Braunveigo. Jiems gim snus Albrechtas Frydrichas Prsas (1553-1618) Prsijos sosto paveldtojas, hercogas, berods turjs psichini sutrikim????

1568-1618 m. Prsijos kunigaiktis Albrechtas Frydrichas. Jo vietoje vald regentai: 1577-1603 m. regentas Georgas Frydrichas Ansbachas

1605 1608 m. regentas Joachimas II Frydrichas Branderburgietis 1609 1619 m. regentas Jonas Zigmantas Branderburgietis 1619 1640 m. Georgas Vilhelmas 1640 1688 m. Frydrichas Vilhelmas 1688 1713 m. Frydrichas III (1701 m. pasivadino Prsijos karaliumi Frydrichu I) 1713 1740 m. Frydrichas Vilhelmas I 1740 1786 m. Frydrichas II Didysis 1786 1797 m. Frydrichas Vilhelmas II 1797 1840 m. Frydrichas Vilhelmas III 1840 1861 m. Frydrichas Vilhelmas IV, nuo 1858 m. jo vietoje vald regentas Vilhelmas I 1861 1888 m. Vilhelmas I, nuo 1871 m. kartu ir Vokiei kaizeris 1888 m. Frydrichas III, kartu ir Vokietijos imperatorius (vald kiek daugiau nei 4 mnesius) 1888 1918 m. Vilhelmas II, kartu ir Vokietijos imperatorius.
1569 m. sausio 10 d. Liubline susirinko seimas unijos klausimams sprsti. LDK atstovai atvyko su savo projektais unijai sudaryti. 1569 m. kovo 1 d. Liubline LDK atstovai nutrauk derybas dl unijos ir ivaiavo. Jiems ivaiavus, lenkai isireikalavo i karaliaus rat, kuriais j seniai geidiamos Palenk, Volyn, Braclavo ir Kijevo ems prijungiamos prie Lenkijos. Gr seim, lietuviai dar ilgai kovojo, stengdamiesi isiderti sau palankesnes slygas ir reikalavo grinti okupuotas Ukrainos ir Palenks emes, taiau, karaliui palaikant lenkus, buvo priversti nusileisti. 1569 m. liepos 1 d. Lietuvos ir Lenkijos bajorija Liubline pasira unijos akt, kuriuo susivienijo vien Lietuvos ir Lenkijos valstyb Abiej taut respublik su vienu renkamu valdovu, seimu, bendra usienio politika. Lietuva turjo atskir Lietuvos teis, valdymo aparat, finansus, kariuomen, ir tai laidavo pakankamai didel Lietuvos autonomij jungtinje valstybje. Tokiu bdu LDK atstovai sutiko, kad karalius bt bendrai renkamas, ir atsisak reikalavimo, kad jis bt dar atskirai vainikuojamas didiuoju kunigaikiu Vilniuje: nuo iol Krokuvoje karnuojamas karalius gydavo ir LDK didiojo kunigaikio titul. Lietuviai atsisak ir atskir seim, senato. Sutiko ir dl bendr pinig. Taiau visa kita liko kaip buvo: atskiri LDK ministrai, atskiras valdios aparatas, atskiras idas, atskira kariuomen ir t.t. Seimo darbai dar tssi iki rugpjio 12 d. 1569 m. Liublino unijos akte buvo numatyta sulieti abiej valstybi teis priderinant LDK teis prie Lenkijos, taiau Lietuvos auktiesiems pareignams pavyko ilaikyti dar 1564 m. M.Radvilos Juodojo nustatyt generalin linij. LDK teis iliko. 1569 m. po LDK ir Lenkijos unijos Livonij m pretenduoti lenkai. 1570 m. Vilni atvyko pirmieji jzuitai. Kristaus kari brolijos nariai, kad apgint popiei, veikt reformacijos judjim, atnaujint Katalik Banyi. Jzuitai atakavo reformat tikjim, broiromis, disputais, kalbomis. Reformatams buvo prikiamas plebjikumas, reformat kunigams liaudika kilm. Vilniuje reformat pamaldos buvo udraustos, leista jiems rinktis tik u miesto, kapinse. 1570 m. Kurliandijos kunigaiktis G.Ketleris paskelb Gotardo privilegij, kuria atleido dvarininkus nuo mokesi (palikta tik karo prievol), suteik dvaro paveldjimo teis j vaikams, net dukterims, taip pat teis laikyti smukles, varyti degtin, daryti al, medioti ir vejoti. Dvarininkai gijo laisv teisti savo valstieius. 1570 m. ieina Kuro liuteron banyios statymai, kurie nusak banyios valdym ir mii tvark. G.Ketleris nori labiau atsiriboti nuo katalikikos Respublikos. 1571 m. steigta jzuit mokykla Vilniuje, kuri vliau tapo akademija, o paskui universitetu. 1571 m. Klaipdoje jau minimi pylimai.

1571 m. tarp LDK ir Maskvos buvo sudarytos 3 met paliaubos. Nuolatinis Maskvos pavojus vert lietuvius nesialinti nuo Lenkijos ir sudaryti nauj unijos su ja sutart. Caras ygimanto Augusto valdymo pabaigoje nebepuol LDK, nes tikjosi, kad mirus bevaikiui karaliui, abiej valstybi ar bent jau LDK sostas atiteks jam paiam arba jo snui. 1572 m. liepos 7 d. mir Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaiktis ygimantas Augustas. Pasibaig lietuvi kilms Gediminaii dinastija (nuo 1316 m.). 1572 m. rugpjio nakt (v. Baltramiejaus dienos ivakarse) Pranczijoje katalikai iud daugyb protestant, nesigaildami nei moter, nei vaik. 1572 m. Olandijoje jr gezai drsiu smgiu i jros um Brilio uost. Gyventojai ivijo ispanus. Valstieiai niokojo Ispanijos valdios alinink dvarus, nebemokjo Banyiai deimtins ir nebevykd feodalini prievoli. I banyi ir vienuolyn buvo atimta em. 1576 m. emaii vyskupijoje bebuvo tik 6 katalik kunigai, i kuri 4 gyveno Varniuose, o du bastsi, lik be banyi. Taiau reformacijos sjdis Lietuvoje nebuvo vieningas. Liuteronai ir reformatai nemgo vieni kit. Nuo reformat atskilo antitrinitoriai ir arijonai, nepripastantys ventosios Trejybs. Juos usipuldavo ir liuteronai, ir reformatai. 1576 m. po ilgesnio laikotarpio, kai Lietuva neturjo valdovo, ir keli mnesi pranczo Henriko Valua valdymo, Respublikos karaliumi ir Didiuoju kunigaikiu irinktas Transilvanijos vaivada Steponas Batoras. Per 1577 m. puolim rusai itin nuniokoja Videm ir Latgal. 1579 m. balandio 1 d. jzuit pastangomis buvo kurtas Vilniaus universitetas. I pradi jame veik Teologijos ir Filosofijos fakultetai. Vilniaus vaito Augustino Rotundo pastaba lietuviai pamilo lenk kalb liudijo apie spari Lietuvos bajor polonizacij. Lenkjo ir rusn (gud) bajorai. 1579 m. septynios Nyderland iaurins provincijos sudar Utrechto mieste sjung kovai prie Ispanij. Netrukus iaurs Nyderlandai atsisak pripainti Pilyp II savo valdovu ir norjo karaliumi paskelbti Vilhelm Oraniet. Bet j nuov ispan pasamdytas udikas. iaurs Nyderlanduose susikr nauja valstyb Olandijos Respublika. Olandijai teko dar 30 met kovoti su Ispanija. Tik 1609 m. buvo pasirayta sutartis, pagal kuri Ispanija pripaino Olandijos nepriklausomyb. 1581 m. Ryga pasiduoda LDK. 1581 m. valdovas savo teis nagrinti bajorijos apeliacines bylas perdav tuo tikslu steigtam Vyriausiajam Tribunolui. 1582 m. karaliaus Stepono Batoro vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomen pergalingai ubaig kar su Rusija dl Livonijos. Karaliauiuje ileista pirmoji spausdinta Lietuvos istorija, Motiejaus Stryjkovskio Kronika (Kronika Polska, Litewska, mdzka i wszystkiej Rusi). 1582 m. sausio 15 d. po kar su Stepono Batoro vadovaujama Respublikos kariuomene, caras atsisako Livonijos, Polocko ir Velio. 1582 m. Rygoje Steponas Batoras pareik, jog didikai turt rodyti savo teises tuos dvarus, kuriuos jie karo metais paliko, ir kelet kart prasitar, jog valstiei plakti nedert. Lenkijos ir LDK bajorams jis dovanojo Livonijos emes, mgino kurti lenk ir lietuvi valstiei kolonijas. 1583 m. LDK pasirao taikos sutart su vedija. 1583 m. dar kart tikslinama Livonijos LDK siena. 1583 m. S.Batoro iniciatyva Rygoje kuriama Jzuit kolegija. 1583 1599 m. Infliantuose (Udauguvyje) buvo vykdoma dvar revizija, per kuri dvarininkai turjo rodyti savo teis dvar. Daugiausia nukentjo vidutinieji ir smulkieji feodalai, kurie buvo gav lenus po 1561 m. Konfiskuoti dvarai teko lenku ir lietuvi bajorams. XVI a. pabaigoje Lenku-lietuvi ir vokiei vald santykis Infliantuose buvo 3:7. 1584 m. Kristupas Radvila (Nalaitlis) lanksi Egipte. 1585 m. Maskv aplank Konstantinopolio patriarchas Jeremijus II. Borisas Godunovas ved su juo derybas (praktikai laik j nam areto slygomis), kalbinjo patriarch netgi likti, perkelti patriarcho rezidencij Maskv. Galiausiai Jeremijus II sutiko Maskvos patriarcho institucijos vedimui.

1585 m. Vilniuje ileista pirmoji iki iandien ilikusi latvika knyga-P.Kanizijaus katalik katekizmas (Catechizmus Catholicorum). 1585 m. Klaipdoje susikr kepj cechas, 1586 m. LDK vestas naujojo stiliaus kalendorius Grigaliaus kalendorius. 1700 m. senasis Julijaus kalendorius nuo naujojo buvo atsiliks 10 dien (neturjo keliamj dien kas 4 metai), 1800 m. 11 dien, 1900 m. 12 dien. 1848 m. Motiejus Valanius emaii vyskupystje ra: Naujj skaitli (kalendori) Grigalius XII, popieiaus daerbo emaii vyskupyst pirm kart prim 1582 ir pagal t visas ventes ventino lig 5 d. rugpjio 1799 m. Bet t met, Povilui I, ciesoriui, norint, o Laurynui Litai, popieiaus Pijaus VI pasiuntiniui , leidiant, sugro prie senojo met skaitliaus. Dvylika met nuleidus, tai yra 9 dien il (rugsjo). 1586 m. G.Ketlerio lomis Karaliauiuje ileistas M.Liuterio maasis katekizmas latvi kalba. 1586 m. mir sunkiai sirgs karalius Steponas Batoras. 1587 m. Lenkijos ir Lietuvos valdovu buvo irinktas vedijos sosto pdinis Zigmantas Vaza. Jis buvo ygimanto Augusto sesernas. 1587 m. mir pirmasis Kurliandijos kunigaiktis Gotardas Ketleris (vald nuo 1561 m.). Valdi paveldjo jo sns Vilhelmas ir Frydrichas. Jie pamgina sustiprinti savo valdi, bet prie juos stoja dvarininkai. Pastarieji su Lenkijos karaliaus skirtos komisijos pagalba paalina aktyvesnj Vilhelm 1617 m. 1587 m. Respublikos sostas atitenka Zigmantui Vazai. Jis buvo didesnis kontrreformatas nei S.Batoras ir greitai Infliantuose katalikik parapij skaiius pralenk liuteroniksias. 1588 m. Rygoje pradeda veikti pirmoji spaustuv. 1588 m. buvo priimtas, o 1589 m. sausio 6 d. sigaliojo Treiasis Lietuvos Statutas. Juo patobulinta teisini norm kodifikacija, tvirtintos bajor teiss ir valstiei baudiavinimas, be to, vesta mirties bausm ir u nekilmingo mogaus nuudym. Lietuva apibdinama kaip savarankika valstyb, turinti savo valdov, didj kunigaikt ir kitus suverenumo atributus (pvz., draudimas nepilieiams sigyti Lietuvoje nuosavyb prietaravo Liublino unijai). Treiasis Lietuvos Statutas galiojo iki 1840 m. 1588 m. angl laivynas atakavo ispan Nenugalimj Armad Lamano ssiauryje. Jr mis truko 2 savaites. Pranaesnis angl laivynas pakirto ispan galyb. 1589 m. sausio 26 d. Rusijoje Banyios skilimas vyko pirmoji Staiatiki Banyios reforma sukurtas Maskvos patriarcho institutas. Nuo reformuotos banyios atskilo 1/3 tikinij ir susibr sentiki Banyia. 1589 m. Rietavo banyi i reformat perm katalikai. 1590 m. Plungs banyia i katalik atiteko reformatams. 1617 m. Plungje katalikams pastatyta atskira banyia. 1590 m. rusai atnaujino kar ir susigrino Ivangorod ir Koporj. 1591 m. lugo vedijos mginimas uimti Novgorod. 1591 m. liepos 10 d. agresyvs katalikai Vilniuje sudegino evangelik reformat banyi, namus, mokykl ir prieglaud. Tai reik religinio pakantumo ir tolerancijos pabaig Lietuvoje. 1591 m. vyriausias Brandenburgo kurfiursto ankas Johannas Sigismundas ved vyrikos lyties paveldtoj neturjusio Prsijos hercogo vyriausij dukter. 1592 m. Upsaloje vedija prim itikimyb Augsburgo konfesijai. Karalystje neturjo bti toleruojamas joks kitas tikjimas. Nors karalyst drask vidin nesantaika, tikjimo vieningum skelbusi Upsalos deklaracija ir stiprus tautikumo jausmas iors prie akivaizdoje buvo stipriai veikiantis balzamas pilietini neramum padarytoms aizdoms gydyti. Karaliaus propagandininkai nuolat skatino lovingosios vedijos tautos praeities prisiminimus. 1592 m. tik po Jono III mirties, kai hercogas Karolis ugrob sost, nesutarimai pasiek kritin rib. Dabar diduomen palaik Jono III sn ir pdin Zigmant, tuo paiu metu tapus ir Lenkijos bei Lietuvos valdovu. Taiau j nugaljs 1599 m. karalysts valdytoju tapo Karolis. 1593 m. klaipdieiai pradjo statyti laivus. 1594 m. (1595 m.) statoma nauja mrin Rotu Klaipdoje.

1595 m. paliaubos tarp ved ir rus virto taika. Pagal Teusinos sutarties slygas Rusija atsisak pretenzij Estij ir Narv, bet vedija privaljo sugrinti Kexholmo miest ir Ingrijos provincij. Pirm kart buvo nustatyta siena tarp Suomijos ir Karelijos, jusi nuo ssmaukos iki Baltosios jros. Taigi, nors vedija ir turjo atsisakyti savo pretenzij Kolos pusiasal, didioji Laplandijos dalis buvo pripainta vedijai. 1595 m. pasirod Medinink (emaii vyskupyst) kanauninko Mikalojaus Daukos parengtas Katekizmas pirmoji knyga lietuvi kalba Lietuvos teritorijoje. 1596 m. sudaryta Brastos (Bresto) banytin unija. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts ir Lenkijos staiatikiai pripaino popieiaus virenyb ir katalikikas dogmas, bet ilaik savo apeigas. Ilgainiui unijos alininkai gavo unit vard. 1596 m. Klaipdoje susikr siuvj cechas. 1597 m. susidar pirkli pirmoji gildija, 1616 m. susikr drobs audj, 1617 - kubili, 1627 - msinink cechai. 1598 m. Putkamierio ir Fuchso projektas. Apie Klaipdos pil suprojektuoja 4 bastionus, apmrija plytomis. Vienas elementas, kurio anksiau nebuvo aiktels prie flanko ausys reikalingos patrankai. Tai naujoji italika sistema. 1598 m. mirus carui Fiodorui (paskutiniam i Kalit), Rusijos valstyb m skilti, o tai sudar palanki prog vedijai ir Lenkijai-LDK sikiti Rusijos reikalus. Abi alys labai stengsi caro sost pasodinti savo kandidatus ir puoseldamos tokias viltis siunt kariuomens brius Rusij. Taiau joms labai trukd dinastin ir teritorin nesantaika, atsiradusi ygimantui Vazai tapus Lenkijos karaliumi. Rusij Fiodorui gyvam esant vald bojarinas mokjs valdyti al Borisas Godunovas. Nacionalinis susirinkimas (Zemskij Sobor) irinko j caru, bet po ilg karo deimtmei nuniokotoje ir maro isekintoje alyje vesti griet tvark jam nepavyko. 1598 m. Zigmantas III saku pakartotinai leido vietiniams Livonijos gyventojams uimti pareigas ir netgi galiojo sukurti ems statym projekt, taiau daugumai didik kunigaikio Karolio silymai patiko, ir 1601 m. derybos vyko su juo. vedijos alinink dvarai buvo konfiskuoti, bet Karolis jiems suteik emi Suomijoje. 1599 m. Medinink kanauninkas Mikalojus Dauka lietuvi kalba ileido J. Vujeko Postil. Jos prakalboje Lietuvos bajorai raginami ilaikyti gimtj lietuvi kalb, neatsisakyti jos dl kit (pirmiausia lenk) kalb. 1599 m. vedijos landtagas paalina katalik karali Zigmant Vaz nuo sosto. Jis nusprendia susigrinti sost ir prijungti prie Respublikos Estij. iaurs ir Ryt Europoje visais laikais geriama buvo daug. XVI a. ipuikliai pranczai mgo vartoti tok palyginim: Ivrogne comme un danois (geria kaip danas). Jeanas Bodinas dl iauriei polinkio persivalgyti ir be saiko gerti kaltino atiaur t krat klimat. Fynesas Morysonas pastebi, jog grimu danai gerokai pralenk savo kaimynus saksus. J skanstai kiauliena, sdyta msa, bet paprasti mons daugiausia maitinasi vairi ri sdyta uvimi. Tai ikart krinta akis, nes veidai j liesi ir suvyt, lygiai kaip duona, kuri jie valgo, - juoda, kieta ir idiuvusi. Geresn maist viei sviest, ms, riebisias Skans silkes paprastai parduodavo. Valstieio eima turdavo pasitenkinti prastesns kokybs sdytomis silkmis ir tuo, k usiaugindavo savo ems sklypeliuose. To meto amininkai gerai nusiman apie maist ir grimus: liaudies kryba gausi pasakojim apie sot valg ir linksmas puotas. XVI a. dan liaudies posmuose aipomasi i Fyno gyventoj, nes ko jiems svarbiau ir u Reino auks. Taiau iame j trokime soiai prikimti pilvus, kai gyvenimas toks nelinksmas, esama iminties. Tolimoje iaurje maistas buvo dar skurdesnis. Diovinta uvis ir rgtus pienas su kietais mieiniais paploiais, pasak vieno XVIII a. IV de. Prancz keliautojo, veikiausiai ir sudar vis j racion. Net ir kilmingi iaurs bei Ryt Europos mons savo keista ir barbarika ivaizda glumindavo rafinuotus Pranczijos bei Italijos dvarikius. Gremzdiki, odomis ir kailiais apsivilk t krat mons buvo labiau prat prie balno ir turnyr nei rafinuot oki mantrybi, taigi idrsdav pasirodyti tokioje visuomenje, sukeldavo jos pajuok. Bstai be joki patogum ar puomen, kaip XV amiaus pabaigoje statyta Glimmingehuso pilis Skanje, atrod kaip nirios tvirtovs. Taiau XVI a. viduryje iaur m skverbtis velnesni Renesanso spinduliai. Auktuomens didikai savo snus vis daniau sisdavo mokytis universitetus, skatindavo keliauti po Europos alis. Imoks daili manier, ilavins skon, jaunimas, suprantama, m geriau suvokti ir savo kilming prigimt.

Iki 1600 m. etninje Lietuvoje gyveno per 1 mln. gyventoj.

Krate kas septynerius atuonerius metus kildavo ukreiamj lig epidemijos.

Prsijoje ir Lietuvoje buvo ispausdinta trisdeimt pavadinim knyg lietuvi kalba.

XVII amius
Neengiamos pelktos, viriais apaugusios dykros, didiojoje iaurs Europos dalyje plytj tanks mikai reikalavo visikai kitokios karo veiksm taktikos nei iaurs Italijoje ar Nyderlanduose. Livonijoje ir ties Suomijos-Karelijos siena dideli kautyni nebuvo daug. Daniausiai tai bdavo trumpi puldinjimai i abiej pusi. Bt buv pernelyg brangu ir greiiausiai neefektyvu XVI a. II puss iaurs karuose naudoti dideles ietinink ir mukietinink falangas garsisias ispaniksias tercijas (tercio). Liets ir klampyn Centrins ir Piet Europos ali kariuomenes versdavo laukti iemos, kai altis ir sniegas briams gerokai palengvindavo puolimus, leisdamas greiiau judti. 1658 m. ved armija ualusia jra nuygiavo nuo Jutlandijos pusiasalio iki Danijos sal, o prie imtmet Livonij siverusi Ivano IV kariuomen vargino neskms, nes iema buvo velni, vandenys neual, o keliai klamps. vedijos ir Rusijos kariai susirmimuose prie SuomijosKarelijos sienos daniausiai naudodavosi slidmis, ir lenk kariuomens stovyklas Livonijoje naktimis netiktai puldindavo Karolio IX suomi slidininkai. iem gelbdavo ne vien slids: 1611 m. iem vedai iygiavo prie Baltosios jros, tikdamiesi uimti Kolos tvirtov, o apie 30 saami su 400 elni jiems talkino kaip transporto priemon. XVII a. pradioje Estij persikl nemaai suomi, kurie 1637 m. jau sudar 20 proc. Virumo valstiei. I pradi persiklliai buvo laisvi mons, taiau laikui bgant j teisin padtis labai suprastjo. 1626 m. Axelis Oxenstierna apleistoje ir sugriautoje Valmieroje apgyvendino 142 suomi eimas, kurios 1641 m. buvo perkeltos, o 1659 m. jau minimos kaip Erbocolonier ir maai kuo skyrsi nuo vietos baudiaunink. Daug suomi i Medelpado mik gyvenviei ivyko gyventi Naujj vedij prie Delavero ups (kai kurie u mik statymo paeidimus deginim ir pan.). viename pirmj amerikietikj laik, kur vedijos atstovui Amsterdame rods vieno j 140

Medelpado suomi brolis, buvo raoma, jog Naujoji vedija grai ir nepaprastai gyvenimui tinkanti alis, nes ia visko uauga gausiai. Ekonominiais sumetimais svetimaliai vedijoje buvo toleruojami, jei tik nesugrdavo prie savojo senojo tikjimo. Jei kuris nors vedijos karaliaus pavaldinys i liuteron tikjimo pereidavo kur kit, pagal 1604 m. Norrkpingo riksdago nutarim jam grs paveldjimo teisi praradimas ir tremtis. 1617 m. umusi staiatiki apgyventas teritorijas, vedija sigijo rpesi, kuri negaljo atsikratyti ilgus deimtmeius. Lutheris ir Philippas Melanchtonas palankiai irjo staiatiki tikjim. ved teologai XVII a. pradioje pripaino, jog staiatikiai priklauso krikionikajam tikjimui, netgi jei staiatiki apeigos ir nebuvo jiems priimtinos, bet laiksi paplitusios nuomons, jog staiatiki ventikai yra girtuokliai ir neimanliai. Ekonominiais ir politiniais sumetimais vedijos valdia stengsi Ingrijos miest pirklius utikrinti, jog jiems buv leista laisvai ipainti savo tikjim. Vis dlto Karelijos bei Ingrijos vyskupystes rus ventik skirti nenorjo. Nuo XVII a. IV deimtmeio imta laikytis aktyvesns atsivertimo politikos, prie kurios prisidjo liuteron naujakuriai, ir daugelis karel nuo pernelyg uoli pastori pabgo Tvers apylinkes, kur j palikuonys tebegyvena iki i dien. 1600 1629 m. vyko Lenkijos ir Lietuvos valstybs karas su vedija dl Lenkijos ir Lietuvos valdovo Zigmanto Vazos, 1599 m. paalinto i vedijos karaliaus sosto, teisi atkrimo bei ginijam emi Livonijoje. 1600 m. vasar vedai pasiekia Dauguv (iskyrus Ryg). Permainingas karas baigiasi 1629m. Altmarko sutartimi. 1601 m. rugpjt litys ir ankstyvi aliai Rusijoje sunaikino derli, labai pakilo kainos, ir valstieiai sklai skirtus grdus sunaudojo maistui. Maskvos gatvse mons mir i bado, nespj nuryti ols. Arkliena tapo skanstu, sklido gandai, jog miesto turguose parduodamos bandels su mogiena. Visoje alyje kilo neramumai, Maskva vos atlaik valstiei puolim 1603 m. 1602 m. karaliaus Zigmanto Vazos praomas popieius Klemensas VIII pripaino karalait Kazimier (1458 1484), Lietuvos didiojo kunigaikio (14401492) ir Lenkijos karaliaus (14471492) Kazimiero Jogailaiio sn, ventuoju. 1636 m. popieius Urbonas VIII paskelb v. Kazimier Lietuvos globju. 1603 m. Prsijos valdym perm Brandenburgas. 1603 m. mir Rusijos valstybs veikjas Borisas Godunovas. 1603 m. Maskva vos atlaik ibadjusi valstiei puolim. 1604 m. Ivano IV snumi Dimitrijui pasiauks mogus (tikrasis Dimitrijus buvo mirs nuo epilepsijos 1591 m.), lydimas tkstanio lenk savanori ir keli tuzin kazok Dnepro upe kirto sien. Nepaisant to, kad m smarkiai pralaimjo, Dimitrijui pavyko savo pusn patraukti nepatenkintus kariuomens brius ir bojarinus ir, prajus dvejiems metams po Boriso Godunovo mirties 1605 m., triumfuodamas jis eng Maskv. 1604 m. ruden Rusijos caras apsiauklis Dmitrijus I, remiamas Ukrainos kazok, samdini i Lenkijos ir LDK bei nepatenkint Maskvos santvarka bojarin, eng Rusijos valstyb. 1604 m. Danijos valstybs taryba smarkiai prieinosi karui su vedija. Savo nepritarim ji grind tuo, kad ios karalysts bajorija yra labai nuskurdusi, todl negals pakelti joki papildom ilaid, juolab kad dauguma bajor yra siskolin Holteino emei. 1605 m. rugsjo 27 d. vyko Salaspilio (vok. Kircholm, miestas Latvijoje) mis. Jame pasiekta didiausia Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts kariuomens bei j parmusi Lenkijos ir Kuro kunigaiktysts dalini, vadovaujam Lietuvos etmono Jono Karolio Chodkeviiaus, pergal prie vedus. 1605 m. birelio 20 d. prajus dvejiems metams po Boriso Godunovo mirties Dimitrijus Apsiauklis triumfuodamas kartu su Ukrainos kazokais, samdiniais i Lenkijos ir LDK eng Maskv. 1606 m. gegu Maskvoje vyko sukilimas prie Dimitrij Apsiaukl. Dimitrijaus priklausomyb nuo lenk ir vedybos su katalike (Sandomiro vaivados dukra Marina) sukl nepasitenkinim. Taip pat bojarinai tikjosi esmini valstybs reform, taiau caro prokatalikikos pairos, lenk ir LDK kari plikavimai Maskvoje atsisuko prie pat Apsiaukl. Ir Dimitrijus buvo nuverstas ir nuudytas. Naujuoju caru irinktas Vasilijus uiskis, taiau sklido gandai, kad Dimitrijus gyvas.

Vakarinse pasienio srityse pasirod kitas Dimitrijus II Apsiauklis. iose vietose sukilimui prie car vadovavs buvs baudiauninkas Ivanas Bolotnikovas. Jo armija kur laik buvo apsiautusi Maskv, bet galiausiai prie Tulos sutriukinta. Jos likuiai prisijung prie naujojo Dimitrijaus II Apsiauklio, kuris sudar opozicin vyriausyb Tuine iaurs vakarus nuo Maskvos. 1606 1607 m. vyko opozicijos, nepatenkintos karaliaus Zigmanto Vazos bandymais sustiprinti karaliaus valdi, maitas (rokoas), pasibaigs pralaimjimu. Taiau n vienos i kovojusi grupuoi valstybs reformos planai nebuvo gyvendinti. 1607 m. angl kolonistai kuria pirm laikin gyvenviet Deimstaun, Virdinijoje. 1607 1609 m. caro apsiauklio Dmitrijaus II, remiamo Lenkijos ir Lietuvos didik, intervencija Rusij. 1608 m. steigta Lietuvos jzuit provincija. 1608 m. vedija pasirao paliaubas su Lenkija-LDK. 1608 m. didioji iaurins Rusijos dalis buvo pripainusi Apsiauklio, nuolat grasinusio apsiaustajam uiskiui, valdi. Atsidrs tokiuose siaubinguose spstuose, caras kreipsi vedij pagalbos. Po deryb Vyborge uiskis sudar su Karoliu IX aminj sjung, kuri buvo nukreipta prie Lenkij-LDK, taiau jos kaina buvo didel. Caras turjo atsisakyti vis pretenzij Livonij ir u 5000 kareivi paadjo atiduoti Kexholmo provincij. Netrukus ie kareiviai suiupo marg Tuino komand i valstiei bei Dmitrijaus II Apsimetlio rmj ir 1610 m. kovo 12 d. eng Maskv, iblakydami maitininkus. Taiau uiskio nelaims nesibaig Vyborgo sutart Zigmantas III laik 1608 m. su caru sudaryt paliaub lauymu. 1609 m. buvo pasirayta sutartis, pagal kuri Ispanija pripaino Olandijos nepriklausomyb. 1609 m. rugsj Lenkijos-LDK kariuomen, perjusi sien, apgul Smolensk (po 2 met j pam). Kadaise buv Dimitrijaus Apsiauklio rmjai dabar atsigr Zigmant, silydami jo sn Vladislov irinkti caru. 1609 1618 m. vyko Lenkijos ir Lietuvos valstybs karas su Rusija. 1610 m. Kluino (miestas Rusijoje) myje buvo sumuta Rusijos kariuomen, paalintas i sosto nelaisv pateks caras Vasilijus uiskis. Rusijos bojarinai caru irinko karaliaus Zigmanto Vazos sn Vladislov. Lenk ir lietuvi kariuomen eng Maskv. 1610 m. kovo 12 d. uiskio praymu 5000 vedijos samdini eng Maskv, iblakydami Dimitrijaus II Apsimetlio rmjus. 1610 m. birelio 24 d. nugaltas Lenkijos-LDK kariuomens, po mnesio uiskis bojarin buvo nuverstas. Kexholmo miestas vedijos valdios nepripaino. Nepavyko uimti ir rus tvirtinim prie Baltosios jros. Galiausiai 1611 m. baland Danijos karalius Kristijonas V paskelb kar ir po mnesio jo kariuomen um strategikai svarb Kalmaro miest. Nors po apopleksijos priepuolio nebegaljo kalbti, Karolis IX iki pat paskutins akimirkos liko valdingas ir nepaklusnus. Jis mir 1611 m. spalio pabaigoje, savo eiolikmet sn palikdamas pdiniu ir beveik tuio ido, nepatenkint, prieikai nusiteikusi didik ir karo trimis frontais paveldtoju. 1610 m. LDK ir lenk kariuomen sitvirtino Kremliuje. Atjnai pradjo plikauti Maskvos regione. 1610 m. gavs Cleves hercogyst ir Masko bei Ravensbergo prie Reino grafystes, Brandenburgas sitvirtino Vakar Vokietijoje ir tai buvo pirmas ingsnis Vokietijos susivienijim 1871 m. valdant Hohencolernams. 1611 m. liep sudtingoje kovoje dl valdios Rusijoje ved pajgos, vadovaujamos Jakobo de la Gardie um Novgorod, kur, pasak kronikininko, pl ir griov cerkves ir iauriai elgsi su vietos gyventojais. Zigmantas III mgino siviepatauti Rusijoje ir tuo sukl tautos pasiprieinim. De la Gardie siek tikinti sukilimo vadus caru irinkti jaunesnj Karolio IX sn Karol Pilyp. Atrod, kad varg spaudiami rusai, kuriems labai reikjo pagalbos, pasilym sutiko palankiai, taiau j vado nuudymas sugriov planus. Tuo tarpu vedai toliau veik Karelijoje. 1611 m. po ilgos apsupties pam Kexholm, toliau puol rus tvirtinimus prie Baltosios jros, nors daniausiai ie ygiai baigdavosi neskme. Pagrindinis vedijos politikos tikslas atsispindjo nurodymuose derybininkams, kuriuos 1613 m. vasario mnes Vyborg siunt Gustavas II Adolfas, siekdamas suvaryti Karolio Pilypo siekius Rusijoje. Neatmesdamas galimybs, kad Karolis Pilypas gali bti irinktas Rusijos caru, karalius siek ugrobti teritorijas prie Baltosios jros ir sitvirtinti jos pakrantse iki pat Archangelsko bei emyne nuo Narvos iki Pskovo. Vazos pusbroli siekiai lugo, kai Zemskij

Soboras pasiprieino vedijos ir Lenkijos-LDK okupaciniams kslams ir caru 1613 m. irinko Michail Romanov. 1612 m. gruodio mnes Kremliuje likusi Zigmanto III gula turjo pasiduoti; nepaisant to, kad 1618 m. Vladislovas sureng puolim ir prasiver beveik iki Maskvos vart, lenkai rytuose daugiau niekad taip ir nedominavo. Pagal 1618 m. paliaubas LDK liko Smolenskas, bet Vladislovui teko atsisakyti pretenzij caro sost. Prie metus Stolbove buvo sudaryta taikos sutartis tarp Rusijos ir vedijos. Rusams sumokjus kontribucij, vedai turjo pasitraukti i Novgorodo, taiau Kexholmo ir Ingrijos provincijos atiteko vedams. Gustavas Adolfas diaugsi vedijos luomams, jog dabar Suomija buvo apsaugota nuo netikr prie, o Livonij nutiestas tiltas sausuma ir rusai be ved leidimo Baltijos vandenis nebegaljo nuleisti n vieno laivo. Valdant Gustavo Vazos snums, pagrindinis vedijos politikos tikslas buvo Ryt Baltijos alyse sigyti teritorij. iuo poiriu vedijos politikos nuoseklumo tikrai trko jos varovms, taip pat siekusioms Ryt Baltijos teritorij. Plai umoj Atlanto pakrantse turjo Danija-Norvegija, i ali valdovai buvo smarkiai sitrauk iaurs Vokietijos politik. Vis dlto Danija kontroliavo Baltijos jros rakt Zundo ssiaur, todl vedija iki pat XVII a. vidurio Vakar Baltijoje sitvirtinti nesteng. U lvsborgo tvirtovs, saugojusios vienintel ijim vandenis vakaruose, sugrinim Danija 1570 ir 1613 m. pareikalavo labai dideli ipirk. Antra vertus, XVI a. ji prarado pozicijas Ryt Baltijoje. 1611 m. prekybins varybos, ypa dan Eresno muito mokesiai ir abiej ali kova dl Rusijos rinkos, sukl nauj konflikt, vadinam Kalmaro karu. Tai i esms buvo kova dl ved Kalmaro ir Elfsborgo (prie Getos ups ijimo prie iaurs jros) tvirtovi, kurios priklaus Danijai. Pagal Kneredo taikos sutart 1613 m., vedai nordami jas susigrinti, vl turjo tvirtoves ipirkti. Tai buvo paskutinis kartas, kai Danijai pavyko apginti savo viepatavim Baltijos jroje. 1612 m. lapkriio 4 d. Maskvoje ir apylinkse kilo visuotinis sukilimas prie LDK ir Lenkijos okupacin kariuomen. Kremliuje apsiausta Lenkijos ir LDK kariuomen kapituliavo. Visi gulos nariai sukilli buvo iudyti. 1613 m. vasar irinktas caru Michailas Romanovas. Prasideda Romanov dinastija. 1613 m. Amsterdame Lietuvos maralo Mikalojaus Kristupo Radvilos Nalaitlio iniciatyva ileistas Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts emlapis vienas tobuliausi to laikotarpio kartografijos darb. 1613 m. Kraiuose steigta Jzuit kolegija reikmingiausia XVIIXVIII a. vietimo staiga emaitijoje. 1613 m. Knredo taika leido Gustavui II Adolfui atsigrti rytus. Jo tvo su lenkais 1610 m. sudarytos paliaubos kasmet buvo atnaujinamos; tuo laiku Gustavas siek laimti kiek galima daugiau emi i ginytinu bdu Rusijos sost atsisdusio pirmojo Romanovo. Nors Danijos karo metu de la Gardie buvo stipriai spaudiamas, Novgorod jis ilaik. Pietiniame Peipuso eero krante strategikai svarbus buvo Pskovas, ir jo gerai apgalvotai apguliai vadovavo pats karalius. Taip pat mginta pasistmti nuo Kexholmo link Ladogos eero ir Baltosios jros pakrants galutinio ved tikslo. Pskovas laiksi tvirtai, o rusai sulauk diplomatins paramos i Anglijos ir Olandijos. J pirkliai neturjo jokio noro atiduoti vedams kontroliuoti vis Rusijos prekyb su vakarais. Tad Stolbovo taika (1617) Novgorodas buvo grintas, ir daugiau teritorini laimjim tolimoje iaurje nebuvo. Pagal taikos sutart vedijai atiteko Ingrija pietiniame Suomi lankos krante ir Kexholmas iauriniame, o siena rytuose nebuvo taip nubrta, tik kad tolimesn Ladogos eero pus liko Rusijoje. 1617 m. Gustavas II Adolfas skmingai baig ilg kar prie Rusij, sudarydamas taik Stolbove. XVII a. treiajame deimtmetyje, pasisuks prie Lenkij, jis prisijung Livonij ir 1629 m. Altmarko paliaubomis privert Lenkij ir LDK perleisti jam teis rinkti mokesius kai kuriose svarbiuose Baltijos jros uostuose (Prsijoje, Gdanske). Galiausiai 1630 m. Gustavas II Adolfas iygiavo prie Katalik lyg. 1617 m. ta pati Lenkijos karaliaus skirta komisija, paalinusi Vilhelm, sudar Kuro administravimo statymus, taip pat Kuro Statut. ie statymai galutinai teisino dvarinink savival, dar labiau apribojo Kuro kunigaikio teises. 1617 m. Plungje katalikams pastatyta atskira banyia. 1618 m. mirus Albrechtui Friedrichui, Prsijos hercogyst atiteko Brandenburgo (Brandenburgu, didesne plotu valstybe nei Prsija) kurfiurstui Johannui Sigismundui, kuris j ir toliau laik Lenkijos karaliaus vasalu. Tai Albrechto nuopelnas, kad ikilo Prsijos svarba.

1618 m. sukilo Bohemijos luomai. is vykis pagreitino visuotin Europos konflikt. Centrinje Europoje sipliesk karas, netrukus apms didesn emyno dal ir, kaip amininkai pastebjo, smarkiai pakeits kov dl dominavimo Baltijoje pobd. Dancige metus atgal, gegu Richelieu praneime apie Zigmanto III ketinimus Austrijoje ir Bohemijoje surinkti 12 000 rekrt ir susigrinti vedij, pastebjo, kad nesirengiama puolimui. tarim pirmiausia kl Ispanija, be to manyta, kad rezgami planai prie Olandij. inodamas apie Zigmanto bandymus 1619 m. susitaikyti su Dunkirko piratais ir ispanais, Kristijonas IV bgtavo, jog Lenkijos ir Habsburg sjungos grsm gali paskatinti Jungtini Provincij pasiprieinim, ir jei Baltijos jroje sipliekst karas, kilt tiesioginis pavojus Danijos dominavimui. 1618 m. prasidjo religinis Trisdeimties met karas. 1625 m. Skandinavijai pradjo grasinti katalikikos armijos. Danijos karalius Kristijonas IV veltui band sikiti. Kitais metais myje prie Lutero jis buvo visikai sutriukintas. Visa Jutlandija ir kai kurios Baltijos jros pakrants buvo okupuotos Imperijos armijos. Danija turjo pasitraukti i karo. Po to grsm ikilo vedijai. 1619 m. sausio 3 d. Deuline (kaimas netoli Maskvos) buvo pasirayta 14,5 met paliaub sutartis. Baigsi Lenkijos ir Lietuvos valstybs karas su Rusija. Lietuvai atiteko Smolenskas ir Starodubas, Lenkijai ernigovas ir Severian Novgorodas (Novgorodas Severskis). Karalaitis Vladislovas Vaza neatsisak savo teisi Rusijos sost. 1619 m. Vievyje (miestelis netoli Vilniaus) ileista Meletijaus Smotrickio Slav gramatika, turjusi didels takos rengiant pirmsias rus kalbos gramatikas. Apie 1620 m. ileistas pirmasis lietuvi kalbos (lenklotynlietuvi) odynas Trij kalb odynas (Dictionarium trium linguarum), kur pareng Vilniaus universiteto dstytojas Konstantinas Sirvydas. odynas pakartotinai ileistas 1631, 1642, 1677, 1713 m. 1621 m. rugsjo 25 d. ved kariuomen, vadovaujama karaliaus Gustavo Adolfo, um Ryg ir ilgam sitvirtino Dauguvos ups iotyse. ved skm i dalies lm tai, jog pagrindins Lenkijos ir Lietuvos valstybs karins jgos, vadovaujamos Lietuvos didiojo etmono Jono Karolio Chodkeviiaus, tuo metu buvo sutelktos pietuose, kur prie Chotino atrm Turkijos kariuomens puolim. Per 5 metus Gustavas II Adolfas (1616-1632) perkl karo veiksmus Prsij, Lenkij ir galiausiai Vokietij, kur karo lauke prie Liutzeno uvo. Per pirmj Gustavo II Adolfo valdymo deimtmet vedija uvald didesn Livonijos dal bei teritorij prie Nevos ioi ir taip sudar prielaidas vis likus ami ilaikyti savo pranaum iaurs Europoje. 1623 m. susirinko pirmasis Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts yd seimas Vaadas. Tai aukiausia Lietuvos yd savivaldos institucija, atstovavusi yd bendruomenms kahalams. Vaadas veik iki 1762 m. 1624 1642 m. Pranczijoje vald Rielj. 1628 m. kurtas Rusijos ryt pasienio fortas Krasnojarskas. Kazokas Andrejus Dubenskojus atvyko prie Jenizjaus ir Kaios ups santakos ir pastat fortifikacijas, kurios turjo saugoti pasien nuo vietini gyventoj, gyvenusi palei Jenisj upuolim. Gyvenviet pavadino Krasnij Jar nuo vietini tiurk vietovs pavadinimo Kyzyl Jar Raudonoji Rda (sen. Rus jar rda). Gyvenviet pagyvino Maskvos pato kelio nutiesimas (dabar M53 kelias) nuo 1735 1741 m. Miest dar labiau pagyvino aukso radimas bei geleinkelio linijos nutiesimas 1895 m. XIX a. Krasnojarskas buvo Sibiro kazok judjimo centras. 1822 m. Krasnojarskas gavo miesto teises ir tapo Jenisjaus gubernijos centru. 1690 m. Sibiras buvo prijungtas prie Rusijos. 1626 m. pakilus naujo kar teatro udangai Prsijoje, pasitvirtino Gustavo Adolfo sitikinimas, jog karas privalo pats save imaitinti; 1627 - 1628 m. iem i ugrobt emi buvo surinkta daugiau kaip 1 mln. taleri. vedija ved muitus laivams, plaukiantiems pietinius Baltijos jros uostus nuo Dancigo iki Narvos, taip pat vadinamj licenzij sistem. Nuo 1627 m. aplink Klaipdos miest pradjus pilti bastionus, pakito senamiesio iplanavimas. Darbams vadovavo ininierius Kristionas Roz (1607 1659 m.). Norta Klaipd paversti miestu-tvirtove. 1627 m. lapkriio mnes vedai pralaimjo Lenkijos laivynui. Kristijono IV ir Gustavo Adolfo, Lenkijos karaliaus bei vandenyn ir Baltijos jros generolo Albrechto von Wallensteino pradta laiv statyba buvo i ties spdinga, taiau galiausiai paaikjo, jog naudos ji atne

nedaug. Baltijos karai vykdavo sausumoje, o ne jroje. iuo poiriu lengvi negilios gramzdos irkliniai laivai sekliems Skandinavijos cherams ar Prsijos lagnoms, taip pat gausiems vidaus vandens keliams, vedusiems prie Suomijos lankos, tiko kur kas labiau negu sunks ir brangs jr karo laivai. 1629 m. rugsjo 26 d. Altmarke (dab. Stary Targas, miestas Lenkijoje) pasirayta 6 met paliaub su vedija sutartis. vedijai atiteko pietin Estija, Rygos miestas, iaurin Latvija bei teis laikinai rinkti muitus Lenkijos ir Prsijos uostuose. 1629 m. Altmarko paliaubos lm, kad Ryga ir Infliantai iskyrus Latgal, atiteko vedijai. Videmje atsigauna ir sigali protestantizmas. Jurgis Vilhelmas Brandenburgietis pretenzij Pomeranij neatsisak ir nesusiviliojo Oxenstiernos silymo mainais u hercogyst perleisti vedijai Prsij. Nusilpusi vedija nebepajg pratsti Altmarko paliaub, o Stuhmsdorfo sutartimi turjo atsisakyti teisi bazes Prsijoje ir muit rinkim i Prsijos uost bei Dancigo, bet Lenkija-LDK vedams u tai atidav Livonij. 1629 m. projektas: dalis pastatyt bastion ir statom Klaipdoj. Aikjo, kad apie Klaipdos miest buvo pradti statyti kito naujo tipo bastionai, senojo olandiko tipo. Apie miest buvo pastatyti 4 bastionai. Bastionais buvo apjuosiamas visas miestas. Olandika sistema skyrsi nuo italikos, atsirado XVI a. Olandijoj per karus su Ispanija. Kar metu Olandija tvirtino savo miestus, bet miest sutvirtinimui reikjo daug pinig ir laiko. Jie pradjo bastionus pilti i emi, dl to jie negaljo bti stats (laito nuolydis maksimaliai - 60 laipsni). Dar bdinga labiau itstos kurtinos - dl ekonomini sumetim, nes maiau bastion reikjo ir dl patrank audymo nuotolio padidjimo. vedai Klaipd um ir fortifikacij planai atsidr vedijos archyvuose. Apie ved planus tvirtinti Klaipd neinoma. Bet inoma apie Piliau (Baltijsk) gerai ilikus. Apie Kli vart gatv buvo riba, kur baigiasi senamiestis, prasidjo Frydricho miestas turgus. Pradioj ne visi grioviai buvo su vandeniu. XVII pradioj tvirtinim projekte buvo kiti ioriniai gynybiniai elementai hornwerk (buv. Lenino aikt), kai anapus tilto pastatomi gynybinis pastatas. Jis turjo ginti tilt. Jie buvo rengiami prie svarbiausius miesto tiltus ir kelius, kurie ved miest. Tuo paiu metu buvo rekonstruoti pilies bastionai pagal olandik sistem. Sutvirtinami tiek pilis, tiek miestas. Kitas etapas 1686 m. Klaipda tvirtinama pagal naujj olandik sistem. Kaip miesto sienos papd, tokiose vietose daromos platesns aiktels, kad galtu sutilpti daugiau patrank. Atsiranda papildomi gynybiniai elementai kurtinoms apsaugoti. Kadangi kurtinos jau gana ilgos statomi ragalinai (Jono kalnelis), kuriame pastatomos patrankos. Sureguliuojama Dangs vaga Naujoji Dang (Dabartin), praplatinami grioviai, kad tilpt ragalinai ir jie upildomi vandens. Keli liuzai pastatyti su utvankomis ties bastion smaigaliais. Atsirado 3 ravelinai apie pilies bastionus. XVII a. pirm tredal projektuoti bastionai apie vis miest, jungiant pil ir tobulinant paius bastionus. Taip pat norta fortifikuoti Klaipd miestas tapo sujungtas su pilimi. Bastionini miest, pili Lietuvoje nedaug (Klaipda, Birai; XIX Vilnius, Kaunas). Buvo projektuojami bastioniniai miestai ir kitur Nesvyius, Baltarusijoj. XVII pirmas tredalis tuo metu politin situacija buvo tempta, santykiai su vedija prasti. Prsijoj taip pat buvo fortifikuojami kiti miestai Karaliauius, Braunsbergas, Piliau, Elbing ir kiti (taip pat Klaipdos pilis ir miestas). 1629 m. pagal epospolitos ir vedijos susitarim Klaipdos miestas ir pilis be mio perleisti vedams, kurie ia ibuvo iki 1635 m. Vos vedai pasitrauk, pradti pilies remonto bei tvirtinimo darbai. ved (1629-1635m.) laikotarpiu buvo leista vystytis laivybai Klaipdoje. 1631 m. pavasar ved kariuomen abipus Oderio ups jau buvo sikrusi savo placdarm ir stmsi vakarus Meklenburgo link. 1632 m. balandio 30 d. mir karalius Zigmantas Vaza. 1632 m. lapkriio 6 d. myje prie Ltzeno uvo vedijos karalius Gustavas Adolfas. uvusiojo karaliaus paveldtoja ir pdin buvo eiamet mergait, kuri iki 1644 m. karalikosios valdios gyti negaljo. Karalysts valdymas buvo patiktas rgentysts tarybai: veiksmingu karalysts valdovu tapo Axelis Oxenstierna. 1632 m. lapkriio 14 d. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didiuoju kunigaikiu lengvai ir be konkurencijos irinktas Vladislovas Vaza (vald 16321648). Jis sugebjo palaikyti gerus santykius su skirting politini grupuoi vadovais, buvo tolerantikas protestantams ir palankesnis staiatikiams nei jo tvas. Nors turjo karo vado gabum ir ambicing usienio politikos plan, taiau Lenkijos ir Lietuvos valstybs politin santvarka var jo iniciatyv. Bajorija neleido pradti jo sumanyto karo su Turkija.

1632 1634 m. vyko Lenkijos-LDK karas su Maskva, kuri neskmingai paband atsiimti Smolensk. 1634 m. birelio 14 d. sudaryta Polianovkos (kaimas Rusijoje) taika tarp Lenkijos-LDK ir Maskvos. 1635 m. vyko Lenkijos-LDK karas su vedija, pasibaigs 26 met paliaub sutartimi, pasirayta tumsdorfe (dab. Sztumska Wie, Lenkijoje). 1635 m. rugsjo 12 d. vedai atitrauk i Lenkijos ir Prsijos kunigaiktysts pajrio gulas ir neteko teiss rinkti ia muit (nuo 1632 iki 1635 m. kasmet muitai atnedavo po 600 000 riksdaleri pelno). 1636 m. valdovo dvaro teatre Vilniuje pastatyta pirmoji Lietuvoje opera. Teatras aktyviai veik iki 1644 m. 1636 m. kurta atskira gard parapija, pastatyta banyia. Kur laik Gardai, kaip ir Varniai, Alsdiai buvo emaitijos vyskup rezidencija. 1637 m. Gard banyia atiduota dominikonams, kuriuos Gardus buvo pasikviets vyskupas Jurgis Tikeviius. Dominikonai 1637-1639 m. pastat 19 koplytli, simbolizuojani Kalvarij kryiaus keli kalvarijas. Greta Gard pavadinimo buvo pradtas naudoti Naujosios Jeruzals pavadiniomas, o vliau buvo pervadinti emaii Kalvarija. 1642 m. emaii Kalvarijoje dominikonai kr vienuolyn, kuris veik iki 1889 m. 1644 m. emaii Kalvarijoje kurta pirmoji mokykla. 1650 m. emaii Kalvarijos banyi atvetas ir netrukus stebuklingu paskelbtasd Marijos paveikslas. 1780-1822 m. pastatyta dabartin banyia. Tarpukariu veik vienuoli marijon ordinas. 1636 m. spalio 28 d. Harvarde, Masaiusetso kolonijoje kurtas pirmas koledas. 1638 m. ieina pirmasis odynas-G.Mancelio vokiei-latvi kalb odynas. 1640 m. po protestant susidrim su katalikais buvo udaryta Vilniaus evangelik reformat mokykla, o banyia ikelta u miesto sienos. Nuo XVI a. antros puss nesiliov konfrontacija tarp katalik ir protestant banyi, taiau m dominuoti katalikyb. 1640 m. prasidjo revoliucija Anglijoje. 1640 1688 m. Frydricho Vilhelmo valdymas Prsijoje. Didysis kurfiurstas Frydrichas Vilhelmas pradjo formuoti prsik valstyb. Albrechto gyvenimo pabaigoje jo sukurta didik tarnyba praktikai perm valdym (didikai gavo daugiau privilegij). Kai jis mir, jo snus buvo 15 met. Kai sujo 17 buvo apvesdintas. Jo vienintel dukt 1618 m. itekjo u Brandenburgo valdovo palikuonio. Brandenburgas nebuvo klestinti valstyb, vyko daug feodalini vaid (tipika vidurio Vokietijos valstyb). Frydrichas Vilhelmas kurfiurstas (didysis kunigaiktis) turjo elektoriaus titul (rinko v. Romos Imperijos imperatori) ir buvo vienas i 7 lelektori (trys i j buvo dvasininkai). Gavo sost bdamas 20 met. Tris metus gyveno Olandijoje, tarnavo jos kariuomenje. Grs band vesti tvark. Kr kariuomen, tvark finansus ir t.t. 1642 - 1682 m. Kuro kunigaiktis Jokbas (Jakobas) Ketleris (Vilhelmo snus). Kunigaiktysts klestjimas. Jokbas kuria pramon, laivyn, vysto usienio prekyb, nori stiprinti kunigaikio valdi, tuo siekdamas bsimos nepriklausomybs nuo Respublikos. Kuras turi savo laivyn 60 prekybos ir 59 karo laivus (klestjimo laikotarpiu), turjusius nuo 20 iki 70 patrank. Stato laivus Anglijai, Venecijai. Svarbiausi Kuro uostai Liepoja, Saka, Ventspilis. Be j, dvarininkai buvo reng slapt prieplauk visame Rygos lankos pajryje, kur kraudavo laivus medien, derv, grdus. Turdamas puik laivyn, Jokbas nusipirko kolonij Gambijos iotyse v.Andriaus sal, kelet sklyp aplink ir Tobago sal Piet Amerikoje. Kolonijini preki prekyboje lenk Rusij ir vedij. 1642 1648 m. pilietinis karas Anglijoje. 1643 1715 m. Pranczija pasiek didiausi galyb valdant karaliui Liudvikui XIV (Valstyb tai a). 1644 m. Vilniaus universitete steigtas Teiss fakultetas. 1644 m. ieina pirmoji latvi kalbos gramatika-J.G.Rhehuzeno Manvdvctio ad lingvam lettonicam facilis et certa. 1644 m. vedijos kariuomen um Jutlandij ir skmingai ygiavo pirmyn Danijos sritis Skon ir Bleking. 1645 m. pagal Briomsebro taik, vedija gavo Jemtland, Herjedalen, Gotlando sal, Esel (Sarem), 30 met laikotarpiui Halando srit ir privert Danij atleisti ved laivus nuo mokesi Eresno ssiauryje. Danijos viepatavimas Baltijos jroje baigsi. 1648 m. gegus 28 d. mir karalius Vladislovas Vaza.

1648 m. po kov piet Vokietijoje, vedijos armija eng Prah. ie kariniai laimjimai prisidjo prie Vestfalijos taikos. Pagal j vedija gavo ne tik vakar Pomeranij su Riugenu, tetinu ir Vismaru, bet ir Brmeno bei Verdeno kunigaiktystes. Ji tapo galinga ir didele Europos valstybe. 1648 m. po Vestfalijos taikos Brandenburgas gavo emi praktikai be joki kov. Trisdeimtmeio karo pradioje (1618 m.) Berlyne gyveno 14 000 gyventoj (palyginimui Karaliauiuje XVI a. 22 000), po karo 6000, kaimuose padtis buvo dar blogesn. Pirmas ingsnis buvo valdymo reforma: kurfiursto taryboje narius pakeit jaunais (daugiausia savo draugais) monmis, kas i dalies pasiteisino. Nuvyko Varuv, priklaup prie Vladislov Vaz ir parod savo vasalitet, kad neignoruoja katalik (pats buvo kalvinistas-Olandijos taka). Jis pasil privilegij feodalams u pinigin na 1653 m. Per 6 metus gavo 0,5 mln. taleri kariuomenei kurti. Tai laidavo nepertraukiam kariuomens formavim.

XVII a. Viduryje Maojoje Lietuvoje manoma gyveno apie 300 000 gyventoj. 1648 m. lapkriio 17 d. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didiuoju kunigaikiu irinktas Vladislovo Vazos brolis Jonas Kazimieras Vaza (vald 16481668). Jis buvo pasirinks dvasininko keli stojo Jzuit ordin, vliau ruosi tapti kardinolu. Valdyti al jam teko iki tol nepatirt sukrtim, sunkiausio karo ir krizs laikotarpiu. Pasiymjo kaip neblogas karo vadas, bet niekada nebuvo populiarus tarp bajor. Pasibaigusiame kare su kaimynais praradimai buvo palyginti nedideli, bet jam nepavyko gyvendinti sumanyt vidaus politikos plan, todl atsisak karnos ir emigravo Pranczij, kur tapo pasaulietiniu abatu. Buvo paskutinis Vaz dinastijos, susigiminiavusios su senja lietuvika Jogailaii dinastija, atstovas. 1648 m. prasidjo Ukrainos kazok ir valstiei sukilimas, vadovaujamas Bogdano Chmelnickio. Sukilim bandyta iplsti ir slaviksias Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts sritis (Baltarusij). 1649 m. liepos 31 d. Lojevo (miestas Baltarusijoje) myje Lietuvos kariuomen, vadovaujama lauko etmono Jonuo Radvilos, sumu Lietuvos Didij Kunigaiktyst besiverusius kazokus. 1651 m. J. Radvilos kariuomen um Kijev. 1649 m. Anglijoje nukirsta galva karaliui Karoliui I. Anglija tapo respublika iki 1660 m. 1650 m. vasario 1 d. mir prancz filosofas ir matematikas, iuolaikins filosofijos pradininkas Rene Descartes. 1650 m. Gdanske lotyn kalba ileista pirmosios Lietuvos istorijos (Historiae Litvaniae) pirmoji dalis. io veikalo autorius Vilniaus universiteto dstytojas Albertas Kojelaviius-Vijkas. Antroji dalis ileista Antverpene 1669 m. 1650 m. Amsterdame ileista Lietuvos mokslininko Kazimiero Semenaviiaus lotyniko veikalo Didysis artilerijos menas (Artis magnae artilleriae) pirmoji dalis. Pirm kart buvo ikelta daugiapakops raketos idja. 1651 m. J. Radvilos kariuomen um Kijev. 1652 m. Upyts pavieto (administracinis vienetas Lietuvoje) atstovas Seime Vladislovas Sicinskis, pasinaudojs liberum veto teise, skelbusia, kad Seime negalima priimti jokio nutarimo, jei jam prietarauja bent vienas atstovas, pirm kart pats vienas neleido rezultatyviai baigti Seimo darbo neleido pratsti Seimo posdi, nors per prastines eias Seimo darbo savaites nebuvo pavyk nieko nutarti. Tai buvo svarbus ingsnis, gilins Lenkijos ir Lietuvos valstybs Seimo kriz. Naudojantis liberum veto teise 1669 m. pirm kart Seimas buvo nutrauktas, neprajus prastinms eioms darbo savaitms, o 1688 m. pirm kart nebuvo leista net pradti Seimo darbo. XVII a. pabaigojeXVIII a. pirmoje pusje seim darbas buvo paralyiuotas. 1654 m. Karaliauiuje Danielius Kleinas lotyn kalba ileido pirmj lietuvi kalbos gramatik (Grammatica Litvanica). 1654 m. Rusija atm Ukrain i Lenkijos. 16541667 m. vyko Lenkijos ir Lietuvos valstybs karas su Rusija, prasidjs po Rusijos ir Ukrainos susijungimo (1654 m.). Rusijos kariuomen 16541655 m. veik Lietuvos kariuomens gynyb ir okupavo didij LDK dal. 1655 m. liepos 13 d. rusai um Minsk ir patrauk Vilniaus link. Tarp vilniei, kuri tuo metu, realiausiais duomenimis, buvo nuo 14 000 iki 40 000, kilo panika, gyventojai pradjo bgti i miesto. Vilnius, nors ir buvo apjuostas XVI a. pradioje statyta gynybine siena, praktikai gynybai nebuvo pasiruos-siena apgriuvusi ir nebeatitiko XVII a. vidurio karo reikalavim, o keli tkstani LDK kariuomen buvo padalinta dvi dalis, vadovaujamas tarp savs nesutariani etmon - Jonuo Radvilos ir Vincento Gosievskio. 1655 m. rugpjio 810 d. Rusijos kariuomen um Vilni. Apie 6:00 ryte pirmieji maskvn daliniai pasirod prie Vilniaus ir po nedidelio keli valand mio um miest. Pirm kart istorijoje Lietuvos sostin um prieo kariuomen. Sostins okupacija truko 6 metus. Prasidjo likusij mieste gyventoj udyns, plimai, prievartavimai ir gaisrai, kurie tssi 17 dien ir, kaip inia, rotuje tuo metu sudeg miesto archyvas. Liudinink nuomone, buvo iudyta apie 25 000 moni, bet, atrodo, tai padidinti duomenys, - greiiausiai uvo apie 8000 - 10 000 miestiei, o i 23 katalik ir 9 unit banyi nenuniokotos liko tik 4; nusiaubti buvo ir visi miesto rmai. Rugpjio 10 d. miest raudonais kilimais iklotomis gatvmis vaiavo caras Aleksejus Michailoviius. Jo sakymu i Vilniaus banyi buvo

surinkti baldai, varpai, stog varis, nuluptos graiausios architektrins detals, surinkti lik mieste amatininkai ir iveti Maskv. 1655 m. rugsjo 13 d. Vilniuje Rusijos caras Aleksejus Michailoviius pasiskelb Lietuvos didiuoju kunigaikiu. Caras Vilniuje sveiavosi iki rugsjo 22d. Prie ivykdamas rugsjo 13 d. jis paskelb sak dl Lietuvos didiojo kunigaikio titulo pasisavinimo, kuriame pagrindiamos tikrosios ideologins pretenzijos Lietuv. Jame tvirtinama, jog Vilnius - ms protvi [...] Rusijos kunigaiki LDK sostin. Kit dien, t.y. rugsjo 14-j, po daugiau kaip mnes trukusio Vilniaus niokojimo caras, grasindamas iauriomis bausmmis, udraud savo kareiviams plikauti kaimuose (miestai neminimi) bei imti nelaisv civilius. is sakas, matyt, neturjo didesnio poveikio, todl jau kelyje caras rugsjo 24 d. paskelb dar grietesn - jei kas i kareivi plikaus kaimuose, tuojau bus pakartas (vl gi neminint miest). Uimti Vilni maskvnams buvo svarbu ne tik ideologiniais motyvais - kaip LDK sostin bei sen Maskvos konkurent. Ne maiau svarbs buvo ir praktiniai sumetimai-tvirtinti Vilni kaip nukariaut emi administracin ir politin centr bei pasienio tvirtov ir atsparos punkt, reikaling tolesniems nukariavimams. Po poros met i situacija vertinta taip-kas valdys Vilni, tas valdys ir vis Lietuvos Didij Kunigaiktyst ar net vis Abiej Taut Respublik, o to siek ir vedai, tad reikjo skubti. Ivykdamas naujasis LDK valdovas Vilniaus vaivada paskyr kunigaikt Michail achovskoj, suteikdamas jam visus administracins, teisins (taip pat ir apeliacinio teismo, be to jis galjo bausti net mirtimi) ir karins valdios galiojimus mieste bei Vilniaus, Trak, Amenos ir Lydos pavietuose. Mieste lyg ir buvo palikta senoji vidaus tvarka, nes joki speciali nurodym, kad ji bt naikinama, nra ilik. Bet, kaip jau XIX a. pabaigoje ra rus istorikas V.Storoevas: Atsidr Vilniuje, Maskvos mons pradjo vedinti jame, kaip nuo seno buvo prat, ir maskvietik tvark [...]. J vesti Vilniuje ir turjo naujasis vaivada su 2000-4000 kari gula. U savo neribot valdi jis turjo atsiskaityti carui. Maskvn valdia mieste ir ypa jo priemiesiuose bei apylinkse jautsi labai nejaukiai, nes vis laik buvo puldinjama. Imtis griet atsakomj veiksm nesiryta, bijant dar didesns prieprieos, nes maai kas su maskvnais norjo bendradarbiauti. Nerepresin ir atsargi vaivados M.achovskojaus politika 1656 m. ruden, po sudaryt paliaub tarp Respublikos ir Rusijos, vis dlto pradjo duoti kai kuri vaisi-vis daugiau pabgli m grti Vilni, net ydai, 1655 m. pabaigoje pareik nor grti miest, bet vaivada nesiryo j leisti. Naujoji valdia, pasitelkusi vietinius meistrus ir panaudodama anksiau buvusius popieriaus ir parako malnus ant Vilnels krant bei salietring Vilniaus em, atgaivino mieste kai kuriuos verslus-parako (1 malnas) ir popieriaus (2 malnai)-kurie buvo ypa reikalingi okupant administracijai ir kariuomenei. Taip pat buvo atnaujinta maln (8 ant Vilnels krant su 46 girnomis ir 2 su 2 girnomis Saltonikse), plytini, kalki degimo krosni veikla. Tai leido pradti atstatinti miest, o miesto gulai labiau sustiprinti Vilniaus pilis. Kaip rodo jau minta 1660 m. M.achovskojaus ataskaita, miesto sienos ir tvirtov pagal pulkininko Tomo Belio projekt (jis buvo nusistas carui) buvo taip sustiprintos, kad vliau maskvnai galjo ilgai atlaikyti lietuvi apsiaust. I vaivados praneim bei ataskaitos matyti, jog kukliai pastiprino ir maskvn kariuomens arsenal-atkas dvi naujas Radvil paslptas patrankas ir pastat jas pilyje, mieste taip pat rasta nemaai vairi kit ginkl, o i miestiei, kad jie nesukilt, atimta: 71 kardas, toks pat skaiius vairi kit kertamj bei duriamj ginkl, 12 pag, 118 aunamj ginkl, net 6 lankai su daugiau kaip 500 strli bei per 95 pdus parako, 11 pd salietros ir per pd vino. Caro nurodymu vietos meistrai turjo taisyti sugedusius miesto gulos ginklus. 1657 m. netgi pavyko trumpam (iki 1658 m.) atnaujinti, nors ir labai ribotai, Universiteto veikl. Maskvn vaivadai rpesi kl ne tik nuolatins apsiausties bkl bei bado pavojus, bet ir daugiausia dl t prieasi 1657 m. gegus 10 d. prasidjusi maro epidemija, kuri guld tiek miestieius, tiek okupant karius ir karininkus. Isigand mons m bgti i miesto, ir pirmiausia pavyzd parod miesto magistratas. Miestas i vis pusi buvo apstatytas ukardomis, kad neleist plisti epidemijai, o perduodant inias Maskv, kelyje tarp Vilniaus ir Smolensko dokumentai turjo bti po kelis kartus perraomi, diktuojant per lauo liepsn. 1657 m. gegus 30 d. dauguma miesto valdios paliko Vilni, pareigojusi tvark jame, kol baigsis epidemija, palaikyti paskirtam eiti vaito bei burmistro pareigas, suteikiant beveik diktatorikus galiojimus, Juozapui Kaireleviiui ir penkiems jo pasirinktiems tarjams. Veik metus siautjs maras iguld apie pus to meto Vilniaus gyventoj bei didel dal maskvn gulos. Dar 1657 m. vasar pats caras vaivadai M.achovskojui sak visus unitus ivyti i miesto, bet dl epidemijos tuo metu io sako vykdyti buvo nemanoma, kadangi daug unit buvo pasitrauk. Praslinkus iai Dievo ryktei, kai kurie unitai gro Vilni, vaivada jiems pasil rinktis: arba pereiti staiatikyb ir likti mieste, arba nedintis i miesto. Daugelis, jei ne visi, pasirinko pirmj variant. 1660 m., jau valdant antrajam vaivadai Danylai Myeckiui (lungant okupacinei valdiai jis msi iauri represij prie gyventojus, bet ios laukiam rezultat nedav, o tik pagreitino okupant lugim.

1661 m. lapkriio 22 d.) gegus 8 d. vyko Vilniaus puolimas, kai dl girt sargybini kalts ir su vilniei pagalba Kazimiero Siesickio brys um miest, bet po keli valand pilies gulos buvo istumtas. Po io antpuolio vaivados sakymu buvo sudeginti Vilniaus priemiesiai (beje praant Vilniaus kilmingj ten buvo ivaryti ydai). Yra vlesni uuomin, jog pas car buvo nusistas pasiuntinys gauti nurodym, k daryti su idavikikai pasielgusiais vilnieiais, ir kad buvo gautas sakymas mones iudyti ir visk aplinkui sudeginti. Tuo metu D.Myeckis pranea, jog lietuviai kaupia jgas pulti Vilni ir renka maist netoliese, todl reikia tsti dar M.achovskojaus pradt pilies sutvirtinim (tam priskirta 30 000 rst), ir vl prao caro nurodym. Padtis okupantams aplink Vilni darsi vis sunkesn ir birelio viduryje maskvn vilkstin, veanti parak ir dagt, ja nebegaljo prasibrauti miest. D.Myeckis dar kelet kart sugebjo pasisti praneimus, kad prieai niokoja miesto apylinkes, nepraleidia pasiuntini, kad mieste belik tik keli raiteliai, kad maai belik parako ir dagties. Nepaisant tokio nedidelio amunicijos bei kari kieko, aiku jei tai tikri, o ne sumainti duomenys, kaip inia, maskvnams pavyko Vilniaus pilyje isilaikyti apie pusantr met, bet paties miesto jie jau nebekontroliavo, tad to laikotarpio miesto gyvenimas yra jau atskiras klausimas. Vilniaus miesto pajam ir ilaid knygoje, 1661 m. gruodio 10 d. rae apie ilaidas po D.Myeckio nukirsdinimo aiktei sutvarkyti bei kituose to meto altiniuose, jis ne kart vadinamas tironu. 1655 m. spalio 20 d. Kdainiuose 1134 Lietuvos didikai ir bajorai, susitelk apie Lietuvos didj etmon Jonu Radvil, su vedijos atstovais pasira sutart, kuria buvo nutraukta Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts ir Lenkijos unija, o vedijos karalius pripaintas Lietuvos didiuoju kunigaikiu. Kdaini sutariai pasiprieino dalis Lietuvos kariuomens ir daugelis bajor, kurie ts kov su vedais. Ji suaktyvjo po karaliaus Jono Kazimiero Vazos grimo Lenkij 1656 m. sausio 1 d. 1656 m. Lietuvoje prasidjo sukilimas prie vedus 16551660 m. vyko Lenkijos ir Lietuvos valstybs karas su vedija. 1655 m. viduryje pradj Lenkijos ir Livonijos puolim, vedai um svarbiausius Lenkijos miestus Varuv ir Krokuv. Karalius Jonas Kazimieras Vaza pasitrauk austr valdyt Silezij. Didij dal Lenkijos ir Lietuvos valstybs teritorijos 1655 m. buvo okupavusios vedija ir Rusija. is laikotarpis imtas vadinti Tvano vardu. 1656 1657 m. nuo Lenkijos kariuomens atsiskyr totoriai plikavo M.Lietuvoje, daugiausia nukentjo sruties ir Ragains apskritys. Totoriai Prsijoje sudegino 13 miest, 249 banytkaimius ir kaimus, 37 banyias, nuud apie 23 000 ir ivar nelaisv apie 34 000 moni. Kitais metais prasidjo badas ir maro epidemija, nuo kurios Prsijoje mir apie 80 000 gyventoj. Dl to 1660 m. Joje buvo dirbta tik 20 000 b, t.y. 1/6 dirbamos ems. 1657 m. rugsjo 9 d.lapkriio 6 d. sudarytomis sutartimis tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybs bei Brandenburgo ir Prsijos kunigaikio buvo panaikinta Prsijos Kunigaiktysts vasalin priklausomyb nuo Lenkijos Karalysts. 1658 m. vedija apkaltina Jokb draugyste su lenkais ir rusais ir siveria Jelgav, suima ir ivea Jokb su eima Ryg, vliau Ivangorod. 1660 m. evangelikas reformatas Samuelis Boguslavas Chilinskis ivert lietuvi kalb Biblij ir Londone pradjo spausdinti. Taiau io sumanymo nepavyko gyvendinti. 1660 m. gegus 3 d. Olyvoje, prie Gdansko, pasirayta taikos sutartis su vedija. Valstybi sienos liko tokios, kokios buvo nustatytos 1629 m. Altmarko paliaubomis. Jonas Kazimieras Vaza atsisak pretenzij vedijos sost. Kuras liko Respublikai, vedai prie Videms prisijung Bolderj, Sluok ir Ruoni sal. Kur gro Jokbas, ekonomika sugriauta, atgavo Tobag, atstat laivyn, bet krato gerovs nebeatstat. Kas kanal i Jelgavos Dauguv, kr Jekabpil, atidar mokykl, ligonini, prieglaud bei spaustuv. Olivos taikos Prsija atpalaiduojama nuo Lenkijos. Prsijoje kilo opozicija: buvome priklausomi nuo Lenkijos, o dabar mes nuo nieko nepriklausomi!. 1660 m. Prsija turjo 27 000 kari (senoji armija 5000). Per 1665 1666 m. kariuomenei buvo skirta 0,7 mln. taleri. Per vien mnes buvo ileista 110.000 taleri. 1660 m. Anglijoje atkurta monarchija. XVII a. per karus su vedais Karaliaui atvyko daugyb lietuvi i Klaipdos, Tils, Ragains, sruties, Labguvos valsi. Nevokieiai daugiausia gyveno Karaliauiaus priemiesiuose ir vertsi vejyba, smulkiais amatais. Lietuviai telksi Zakheimo rajone, gyveno kompaktikais kvartalais; pas vokieius dauguma j dirbo bernais ir eimynykiais. Sostinje gyveno net tik Prsijos, bet ir LDK, ypa Vilniaus,

lietuvi. Manoma, kad XVIII a. viduryje Karaliauiuje gyveno apie 50 000 lietuvi. XIX a. pabaigoje jame liko nesuvokietjusi lietuvi, atrodo keli tkstaniai. Nuo 1663 m. Kurliandijos kunigaiktis Jokbas nuomojosi danams priklausanias geleies rdos kasyklas Eidsvolde, Vike ir Julsrde (Norvegija). 1663 m. Frydrichas Vilhelmas pripaino dvarinink privilegijas. Rytprsiuose atsirado naujas opozicijos vadovas Kalckstein. 1669 m. Rytprsi dvarininkai vl atsisak mokti mokesius Frydrichui Vilhelmui id. U tai kurfiurstas pradjo persekioti Kalcksteina. Apie 1665 m. 10 proc. Maskvos gyventoj buvo atvetieji i LDK. Per karus 1654-1670 m. Baltarusijoje inaikinta apie pus gyventoj. 1667 m. sausio 30 d. Andrusovo kaime, prie Smolensko, buvo pasirayta 13,5 met paliaub sutartis tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybs bei Rusijos. Ji ubaig 16541667 m. kar. Rusija atgavo XVII a. pradioje prarastas teritorijas, taip pat prisijung kairiakrant Ukrainos dal ir Kijev. Bendrai turjo bti valdoma Zaporo. 1678 m. paliaub sutartis buvo pratsta dar 13,5 met. 1686 m. pasirayta Aminosios taikos sutartis, kuri Lenkijos ir Lietuvos valstyb oficialiai ratifikavo tik 1710 m. 1667 m. nustatytos sienos, nedaug pakoreguotos vlesnmis sutartimis, nepakito ir iliko iki 1772 m. XVII a. viduryje dl kar, maro epidemijos, bado, gyventoj veimo Rusij Lietuvos Didioji Kunigaiktyst neteko apie 40 % gyventoj, kratas buvo labai nualintas. Lenkijos ir Lietuvos valstyb prarado lyders pozicij Ryt Europoje. 1667 m. Klaipdoje pradta upilinti Senj Dang. Jos vietoje dabar Didiojo vandens gatv. 1668 m. rugsjo 16 d. karalius Jonas Kazimieras Vaza atsisak sosto, 1669 m. ivyko gyventi Pranczij, ten ir mir 1672 m. gruodio 16 d. 1669 m. birelio 19 d. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didiuoju kunigaikiu buvo irinktas Mykolas Kaributas Vinioveckis, valds 1669 1673 m. Tuo buvo nepatenkinti daugelis didik, ypa simpatizavusi Pranczijai. 1672 m. tai sukl vidaus karo pavoj. Naujasis karalius buvo isilavins, bet nevalingas ir pasyvus valdovas, kur per vis jo trump valdymo laikotarp buvo bandoma nualinti nuo sosto. 1670 1671 m. S.Razino vadovaujamas valstiei karas Rusijoje. 16721676 m. toliau vyko Lenkijos ir Lietuvos valstybs karas su Turkija. 1672 m. buvo kilusi grsm, kad dl vidaus krizs ir nepajgumo pasiprieinti bus apribotas Lenkijos ir Lietuvos valstybs suverenumas: 1672 m. spalio 18 d. Buiae pasirayta sutartis pareigojo mokti Turkijai metin duokl. Taiau sutartis nebuvo ratifikuota, o 1673 m. lapkriio 11 d. jungtin Lenkijos ir LDK kariuomen, vadovaujama Lenkijos didiojo etmono Jono Sobeskio, Chotino myje visikai sutriukino turk kariuomen. Vis dlto 1676 ir 1678 m. sutartimis Turkijai atiteko (iki 1699 m.) didel Vakar Ukrainos dalis Podol. 1673 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybs seime Lietuvos atstovams pavyko isireikalauti, kad kas treias Seimas rinktsi Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teritorijoje Gardino mieste (dab. Baltarusijoje). Pirmas Seimas ia susirinko 1678 m. Taiau nustota aukti Lietuvos vyriausiuosius suvaiavimus, kurie de facto atliko savarankik Lietuvos seim funkcijas, taip apeidami 1569 m. Liublino unijos nuostat, panaikinusi Lietuvos Seim. Paskutinis Lietuvos vyriausiasis suvaiavimas buvo suauktas 1671 m. 1673 m. lapkriio 10 d. mir karalius Mykolas Kaributas Vinioveckis. 1674 m. gegus 21 d. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didiuoju kunigaikiu irinktas Jonas Sobeskis (vald 16741696 m.). Jis pasiymjo kaip talentingas karo vadas, bet nesugebjo gyvendinti savo vidaus ir usienio politikos plan, nes stigo nuoseklumo. Jo valdymo metu toliau giljo valstybs kriz. XVII a. antroje pusje toliau didjo katalik spaudimas protestantams ir staiatikiams, kurie tuo metu buvo visikai istumti i Senato ir prarado anksiau turt politin tak. 1658 m. Seimo sprendimu i valstybs turjo ivykti arba pereiti katalikyb radikaliosios reformacijos krypties atstovai antitrinitoriai. 1668 m. buvo udrausta pereiti i katalik tikjimo protestant. 1673 m. nekatalikams udrausta gyti bajoryst. Didjo religins netolerancijos. 1674 m. Karaliauiaus miestas neleido Frydricho Vilhelmo atsistiems emisarams rinkti mokesi. Tada Frydrichas Vilhelmas atsiunt kariuomen ir apgyvendino j civili namuose iki tol, kol bus sumokti mokesiai. Problema buvo isprsta.

Frydricho Vilhelmo laikais valstyb norta praturtinti. Vienas i variant-kolonijin prekyba, bet tai nepavyko dl valstybs mao dydio. Buvo kasami kanalai, kurie padjo ekonomikai. Imigracijos-kurdinimo politika: atsikl 20000 hugenot. XVII a. Brandenburgo-Prsijos kunigaiktyst vadinta iaurs Sparta. Brandenburgas ir Prsija skyrsi. Frydricho Vilhelmo irdis buvo Brandenburge, o Prsija vald kumiu. Prsija buvo arogantika, ypa junkeriai. 1678 m. artjant ved kariuomenei buvo padegtas Klaipdos miestas, kuris visas ir sudeg. Didel pastat dalis atstatyta po 1678 m. gaisro buvo mriniai. Svarbiausi reikm jau turjo nebe pilis, bet tvirtintas miestas. 1679 m. Klaipdos pilis atlaik dar vien ved puolim. XVII a. septintameatuntame deimtmetyje buvo pastatyti ymiausi Lietuvos barokins architektros paminklai: Paaislio kamalduli vienuolynas prie Kauno bei v. Petro ir Povilo banyia Vilniuje. Statybas finansavo pusbroliai Lietuvos didysis kancleris Kristupas Pacas ir Lietuvos didysis etmonas Mykolas Pacas. XVII a. 80-ieji m. Videmje atidarytos pirmosios valstiei mokyklos. 1681 m. padtas kertinis akmuo reformat banytlei Klaipdoje Tilt gatvje, prieais kuri po 5 met idygs lietuvi liuteron v. Mikalojaus banyia. 1681 m. dar gerokai prie tapdamas karaliumi, Frydrichas III buvo ileids special potvark, kuriame draud lietuviams rengtis vienodais drabuiais su vokieiais. Darbdaviai neturjo teiss lietuviams mokti tiek pat kiek vokiei tautybs tarnams ir tarnaitms. 1682 1725 m. Petro I valdymas Rusijoje. 16831699 m. vl vyko Lenkijos ir Lietuvos valstybs karas su Turkija. Nors buvo pasiekta spdinga karaliaus Jono Sobeskio vadovaujamos kariuomens pergal prie Vienos 1683 m., karas utruko, alino krat ir gilino vidaus kriz. Taiau 1699 m. Karlovic (Karlowitz) taikos sutartimi tarp Turkijos ir antiturkikos koalicijos ali Lenkijos ir Lietuvos valstyb atgavo visas teritorijas, XVII a. antroje pusje uleistas turkams. 1682 - 1698 m. po Jokbo mirties Kurliandijos sost paveldi jo snus Frydrichas Kazimieras. Jis ivaist tai kas liko, neberemiama Tobago gula isilakst ir 1690 m. sala atiteko Pranczijai. 1683 m. paventinta Klaipdos reformat banyia. (1854 m. per gaisr sudeg. Atstatyta dideliu boktu. Isilaik iki antrojo pasaulinio karo). XVII a. Klaipda pavaizduota 1684 m. Kristupo Hartknocho graviroje. iame amiuje mieste gim vienas ymiausi protestantik giesmi krjas, vokikai ras baroko poetas Simonas Dachas (1605-1659). Jo tvas dirbo Klaipdos pilyje vertju. 1685 m. Videmje ileista Biblija (vert E.Gliukas). 1686 m. Klaipdoje Tilt gatvje padtas kertinis akmuo lietuvi v. Mikalojaus banyiai, kuri po 1687 m. antr kart atjo vedai. Klaipda susidegino priemiesius (Vits), kad prieas negalt sitvirtinti ir pabgo visi pil, taiau vjas papt pilies pus ir ji apdeg, o vedams Klaipda i vis nerpjo- jie toliau sau trauk Til. Tai viena didiausi tragedij Klaipdos istorijoj. XVIII a. pradioj Klaipdos miestui vietos neliko vien tvirtinimai.. kontragarderijos. Miestas virto tvirtove. Miestas buvo maas, bet utat spariau vystsi priemiesiai. 1736 m. buvo fortifikacinis projektas pagal Vobano sistem. Tai faktikai naujoji olandika sistema modifikuota vokiei: tobulinti painius bastionus bei statyti papildomus pylimus kontragardijas, statytas bastion iorj, kampuotos, kad patogiau bt atidengti flangin ugn. Kontragardijos gindavo pilis nuo prie. Vobano projekte [...] 3 utvaros su liuzais, akvedukais vanduo bgo auktesn miesto dal ( i altini). Akvedukas buvo ties dabartine rus mokykla ( prie Pajrio). Naujasis kanalas (naujoji Dangs vaga Naujoji Dang). Klaipdos tvirtinimams trukd senoji Dang. 1660 m nutarta upilti Senj Dang. Tuo metu senoji Dang buvo vadinama Faule Dange ( Tingioji Dang) ir buvo prie Parod rm kur yra sporto aiktel Dvokianioji Dang. 1688 m. valstybs perversmas Anglijoje.

1688 m. Frydrichas I (Frydricho III pdinis), paskutinis Brandenburgo-Prsijos kurfiurstas tapo pirmuoju Prsijos karaliumi (iki karnacijos vadinosi kurfiurstu Frydrichu III). Taps karaliumi dar vald 12 met. Jo vaikyst buvo sudtinga (dl daugybs tvo vedyb), buvo neurotikas, turjo sveikatos sutrikim. Eberhard von Danckelman jo aukltojas ir mokytojas, vliau paskirtas ministru, kuris ts Frydricho Vilhelmo politik. arlotenburgas nauja rezidencija (vakar Berlyne), pradta statyti 1695 m. prancz maniera. Tais paiais metais atstatydintas Eberhardas von Danckelmanas (nesutar su karaliumi dl finans ir rm statyb). Porceliano kabinetas, Gintaro kabinetas ( Gintaro kambarys). XVII a. per karus su vedais Karaliaui atvyko daugyb lietuvi i Klaipdos, Tils, Ragains, sruties, Labguvos valsi. Nevokieiai daugiausia gyveno Karaliauiaus priemiesiuose ir vertsi vejyba, smulkiais amatais. Lietuviai telksi Zakheimo rajone, gyveno kompaktikais kvartalais; pas vokieius dauguma j dirbo bernais ir eimynykiais. Sostinje gyveno net tik Prsijos, bet ir LDK, ypa Vilniaus, lietuvi. Manoma, kad XVIII a. viduryje Karaliauiuje gyveno apie 50 000 lietuvi. XIX a. pabaigoje jame liko nesuvokietjusi lietuvi, atrodo keli tkstaniai. Atvykus briams vokiei kolonist ir pltojantis kapitalistiniams santykiams, XVIII a. miestai gerokai iaugo. 1693 m. Fridricho miestas (Klaipdos priemiestis) gavo miesto teises. 1694 m. balandio 18 d. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bostovskis (Brzostowski), nepatenkintas kariuomens iemojimu Banyios valdose, ekskomunikavo takingiausi Lietuvos didik ir kariuomens vad Vilniaus vaivad ir LDK didj etmon Kazimier Jon Sapieg. Tai dar labiau paatrino politin kriz, apmusi al paskutiniais karaliaus Jono Sobeskio valdymo metais. Po 1695 1697 m. met maro epidemijos pajut darbo jgos stygi vedijos didikai siek ataukti Estijos bei Latvijos mokytojus ir parapij klerkus. 1696 m. birelio 17 d. mir karalius Jonas Sobeskis. 1696 1697 m. didiajam badmeiui ant kuln myn niokojantis karas ir maro epidemija, nulavusi beveik 2/3 Estijos ir Livonijos gyventoj. Maras sklido i Konstantinopolio, 1708-1709 m. pasiek Lenkij-LDK, o po met ir Baltijos pakrantes. Nuo 1709 m. rugsjo iki 1710 balandio nuo maro ir kit lig Kionigsberge mir 9368 mons beveik io miesto gyventoj. Dar didesnis mirtingumas buvo Rygoje ir Taline, beveik visai itutjo maesnieji Livonijos bei Estijos miestai. 1710 m. maras persimet vedij, nusinedamas net 40 000 sostins gyventoj, o lapkriio mnes nepaisant karantino, sisiautjo Danijoje. Helsingjoras prarado 40 proc. gyventoj, o Kopenhaga net 1/3. 1697 m. balandio 5 d., sulauks 42 met amiaus, Karolis XI mir, savo paveldtoju ir pdiniu palikdamas 15-met sn. Pirmieji jaunojo karaliaus valdymo metai neatspindi vliau liaudyje paplitusios nuomons apie Karol XII kaip ambicing beprot, kurio vienintelis diaugsmas buvo rasti prie arba juo padaryti vis monij. Jis ubaig tvo pradt kariuomens pertvarkym, palikdamas jai gynybin pobd. 1697 m. birelio 25 d. Renkamajame (elekciniame) seime buvo priimtas nutarimas (konstitucija), sulyginantis Lietuvos ir Lenkijos ministr galiojimus (coaequatio iurium). Taip buvo apribota iki tol santykinai didesn valdi turjusi Lietuvos didiojo etmono, didiojo idininko (ias pareigybes jo tuo metu takingiausios Lietuvoje didik gimins Sapieg atstovai), kancleri kompetencija. io nutarimo gyvendinimas padjo opozicijai vidaus kare prie Sapieg viepatavim Lietuvoje. Vidaus karas Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje su pertraukomis vyko nuo 1697 m. iki XVIII a. pradios. Tuo paiu nutarimu Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teism ratvedyboje buvo vesta lenk kalba vietoje anksiau vartotos gud kalbos. 1697 m. sprendimai paspartino LDK ir Lenkijos politin bei kultrin integracij. 1697 m. birelio 27 d. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didiuoju kunigaikiu irinktas Saksonijos kunigaiktis Frydrichas Augustas (karalius Augustas II, 16971733 m.). Tai itin prietaringai vertinamas valdovas. Bdamas vienos seniausi vokikj dinastij atstovas, jis nepajg adekvaiai vertinti savo bei Lenkijos ir Lietuvos valstybs, kurioje didesn vaidmen politikoje vaidino bajorija, galimybi ir neinaudojo asmenins unijos su Saksonija teikt privalum. Dauguma jo ambicing sumanym liko negyvendinti, o patirtos neskms pagilino valstybs kriz. 1698 m. po F.Kazimiero mirties krato suirut dar labiau padidjo. Sost paveldjo eiametis Frydrichas Vilhelmas, jo regentu Lenkijos karalius paskyr ddei Ferdinandui, Frydricho Kazimiero broliui, Respublikos kariuomens generolui.

1698 m. rugsjo 5 d. Rusijos caras Petras I nordamas priversti tautieius atsisakyti senovik paproi ir pakeisti juos europietikais ved barzdos mokest ir net savo rankomis kirpo barzdas bajorams. 1689 m. rugsjo 12 d. Petras I tampa vienvaldiu Rusijos caru. Su pirmja mona Jevdokija Lopuchina ir antrja, Marta Skavronska (vliau tapusia Jekaterina I), jis i viso susilauk 14 vaik, taiau tik trys gyveno ilgiau nei tvas. 1699 m. Petro I kariuomen buvo umusi Tartu, o Narv laik apsuptyje. (Kapituliacijos slygomis Petras I taip pat kaip prie 150 met Ivanas IV adjo miestelnams palikti ir saugoti j privilegijas ir tikjim). Po savait utrukusio varginanio ygio vedijos kariuomen akis ilpinanioje pgoje ikovojo lemiam pergal prie gerokai didesn prieo kariuomen. Mio lauke liko gulti 8000 ar 10 000 rus kari, paimta tkstaniai karo belaisvi, daug maisto atsarg, amunicijos ir pabkl. Caras paliko kariuomen ir mio ivakarse gro Maskv, vadovavim patikjs veteranui Du Croy. Yra nuomoni, kad caras pernelyg gerai inojo apie savo kariuomens ir vadovavimo trkumus, todl paliko j likimo valiai, tikdamasis atsigriebti ateityje. Prie Narvos patirti nuostoliai netrukus buvo padengti, patrankoms buvo sulydyti netgi cerkvi varpai. 1698 m. pradtos reformos turjo pakeisti kariuomens struktr. Nuo 1699 m. iki 1725 m. kariuomen buvo paimta apie 280 000 vyr, o baigiantis Petro I valdymo laikotarpiui kariuomenje buvo 130 000 kari. vedijos pergal prie Narvos parod, kad kariuomens dydis nra svarbiausias dalykas; kariuomens, su kuria prabgus 9 metams Karolis XII susidr myje prie Poltavos, buvo gerokai stipresn, neisekinta ilg varginani kar. 1700 m. karui vedijos kariuomen buvo nepaprastai gerai pasirengusi. 1700 m. pabaigoje i karo pasitrauk Danija, rusai patyr didel karin pralaimjim, o Augusto II padtis Lenkijoje-LDK tapo labai nestabili. 1699 m. ruden iaurs Vokietij bei Holteino-Gottorpo kunigaiktyst buvo nusistas pastiprinimas, taiau vedija iekojo ir diplomatini bd, kuriais galt priversti jr valstybes laikytis Altonos susitarimo. Iki pat XVIII a., kol tarp Livonijos ir Estijos gyventoj neiplito pietizmas, valstieiai laiksi pagonik paproi, oko, grojo ddmaiiais, taip siutinusiais dvasininkus. XVIII a. pradioje gyvenusio pastoriaus pasakojimas rodo, kaip atkakliai valstieiai laiksi senj savo paproi. Pastorius rao, kad vien tik jo parapijoje buv 60 ar 80 aukojimo viet, o savo rankomis jis sunaikins 24. Suomijoje vyravo paprotys susiadti ruden, per senovin Kekri vent, gavusi senovs derlingumo dievo Agrikolos vard. Liaudyje buvo gyvenas ir santuokos dievas Jumi. Nepaisant Banyios ir valdininkijos pastang, ved kalbos taka buvo nedidel. Greiiausiai vietiniai Skans gyventojai pamau ved kalb m laikyti vietin tarm panaia oficialija kalba lygiai taip pat, kaip anksiau prim dan kalb. Rykiausiai valstyb siek suvienodinti tikjim, taiau net ir ia buvo iimi. Buvo daromos nuolaidos kitatikiams usienieiams, jei tik ie neskatindavo moni pereiti j tikjim. vedijoje apsigyven kalvinistai valonai stengdavosi kurti atskiras autonomikas bendruomenes kaimo vietovse, o miestuose j bendratiki buvo maai. Nedidelis konfliktas kilo Prsijoje, kai atsivert kalvinizm Hohenzollernai ketino skirti pareignus i bendratiki rato, taiau liuteronai tam pasiprieino. Frydrichas Vilhelmas rimtai eid dvaro pamokslinink reformat reikalaudamas, kad is Kionigsbergo pilies banyioje laikyt miias u jo tv. Amiaus pabaigoje kalvinist gretas labai papild hugenot pabgliai. 1703 m. Kionigsbergo prancz bendruomenje jau buvo apie 500 nari, be to, ia buvo sikrusios angl, kot, oland bei Lenkijos-LDK kalvinist kongregacijos. Dancigas taip pat priglaud vairiausi tikjim mones, todl miesto taryba turjo atlaikyti susidariusi tamp. 1673 m. amatininkai pareikalavo sugrinti buvus liaudies pamokslinink, o po dviej met teik karaliui praym apriboti menonit veikl. Reikalavim kl ir katalikai, todl taryba turjo leisti jiems pasistatyti koplyi mieste, o pagal vien i 1677 m. susitarimo su Jonu Sobieskiu slyg suteik teis bti atstovaujamiems imto komitete (Hundertmnner). Pasienyje Karelijoje bei Ingrijoje vedijos karna stengsi atpratinti valstietij nuo staiatikybs ir vesti vedijos Banyios statymus, kaip buvo pakeitusi Danijos Banyios statymus pietinse savo provincijose. Abiejose sienos pusse aikiai buvo pastebima tampa. Patriarchas Nikonas 1658 m. msi priemoni, kurios turjo sustiprinti staiatikyb ir monarchij panaiai kaip 1686 m. vedijos Banyios sakymas. Nepaisant uoli Banyios administratori pastang priversti staiatiki dvasininkus atsisakyti savo tikjimo ir priimti liuteron katekizm nesisek. Johanas Gezelius jaunesnysis, 1681 m. paskirtas Ingrijos superintendantu, tikjosi atversti ingrus bei votus, atskyrs juos nuo rusakalbi. Tokiai politikai vyriausyb pritar, taiau vietiniai emvaldiai tam pasiprieino ir nesutiko udrausti savo valstieiams lankyti rus staiatiki cerkves ar dvti rusik apdar. ios inios pasiek car, ir jis isiunt Stokholm protesto rat. Greitai situacij suvok Ingrijos valstieiai per pasiuntin idst karaliui savo skundus. Pabgs neramum bei visuotinio

valstiei antpldio per sien, be to, sutikdamas su rus protestais, kurie pagal ankstesni susitarim slygas buvo visai pagrsti, Karolis XI dav nurodym leisti monms laisvai apsisprsti dl tikjimo. Artjant prie pabaigos XVII a. vedijos didyb m blsti. Atuntojo deimtmeio karo prie Danij ir Brandenburg-Prsij metu vedijos karinei lovei buvo suduota keletas stipri smgi, be to, paaikjo, kaip smarkiai vedija tapo priklausoma nuo Pranczijos interes. Vokietijos provincijos pasirod ess brangus laimikis, kur buvo pakankamai sunku apginti nuo kaimynini valstybi ksl. Nedaug naudos iaurs karalystei dav ir naryst imperijoje. Pratinga De la Gardie sjunga su pranczais padjo sulugdyti kancler ir Karoliui XI sulaukus pilnametysts vesti absoliutizm. Karoliui XI reorganizavus kariuomen ir atkrus valstybs mokum vedus redukcij ir per mokesi politik, vedija tapo maiau priklausoma nuo usienio subsidij. Nuo 1680 m. karalius ir vyriausiasis idininkas Bengtas Oxenstierna laiksi atsargumo ir neutralumo politikos. ia vedijai neabejotinai padjo tai, kad kaimynins alys taip pat buvo isekintos nesibaigiani alinani kar. Lenkija ir Maskvos DK buvo sivlusios kar su turkais, tuo tarpu agresyvios Liudviko XIV politikos dmesys buvo nukreiptas Vokietij bei jrines valstybes Anglij ir Danijos Karalyst.

XVIII amius
Reformacijos laik Europoje banytinms institucijoms tapus pavaldioms pasaulietinei valdiai, valstybi valdovai turjo imtis atsakomybs u moni etin, socialin bei religin elges. Anksiau pasyviai saugojusiam teisingum, dabar valdovui teko uduotis puoselti kurianisias visuomens galias ir rpintis atitinkamomis institucijomis. Prsijoje ginkluota policija (Landreuter) patruliuodavo visuose valstybs rajonuose ir priirdavo, kad bt laikomasi daugybs instrukcij. Kai kurios j, pavyzdiui, priemons prie infekcini lig plitim, buvo labai reikalingos, bet buvo ir prievartini instrukcij, atspindjusi tai, k kvptas kameralistikos idj Otto Hintze suprato kaip valstyb esant gerovs ir saugumo utikrinimo priemon, kurioje vyrauja raison detat. Nepaisant to, Hohenzollern pavaldiniai mginimams tvarkyti j gyvenim neretai prieindavosi. Frydrichas Vilhelmas I greitai suprato, kad beprasmika udrausti preki pardavim ineiotinai, nors to ir reikalavo tokios korporacijos kaip Berlyno geleies gamintojai.

Pagrindini mogaus laisvi pripainimas ir siekimas gerai valdyti iaurs Europos alims buvo bdingas visais laikais. Tai greiiausiai jas ir apsaugojo nuo revoliucij bei autoritarinio reimo, kuriuos turjo igyventi pietini Baltijos pakrani gyventojai. 1700 m. sausio mnes su Anglija ir Olandijos Respublika pasirayt sutari Karolis XII neratifikavo tol, kol jo nepasiek inia apie Danijos siverim kunigaikio emes lezvige toks didelis buvo jo nenoras velti vedij galim kar Europoje. 1700 m. vasar Augustas II su Saksonijos kariuomene puol ved valdom Ryg. Prasidjo iaurs karas (1700 1721 m.). 1700 m. Danijos karalius Ferdinandas palaiko Respublik, kai ios kariuomen puola Ryg per Kur. 17001710 m. karo veiksmai Abiej Taut Respublikoje. 1700 m. lapkriio 18 d. Valkinink (miestelis netoli Vilniaus) myje Lietuvos bajorija ir prie Sapiegas kovoj didikai sumu Sapiegoms lojali kariuomen ir juos rmusius bajorus. Vidaus kare Sapieg prieai pasiek lemiam pergal, buvo pakirstas Sapieg gimins vadovaujamasis vaidmuo. XVIII a. n viena didik gimin nebegijo tokios valdios Lietuvoje. 1701 m. sausio 18 d. Frydricho III kurfiursto karnacija Karaliauiuje. Nauja valstyb pavadinta Prsijos karalyste, save titulavo Kionig in Preusen. Frydrichas III tapo Frydrichu I. XVIII a. pradioje Berlyne gyveno 60 000 gyventoj. Valstybje brendo XVIII a. pradios didiosios problemos-Prsija nusiaubta ir t.t. 1701 m. sausio 24 d. Rusijos imperatorius Petras I paskelb dekret apie matematikos ir navigacijos mokyklos steigim tai buvo pirmoji rus karinio laivyno mokymosi staiga. 1701 m. kovo 9 d. Biruose pasirayta sjungos sutartis tarp Augusto II ir Rusijos caro Petro I. 1701 m. Respublikos kariuomen pralaimi pirm m, Ferdinandas pabga Dancig. Kure eimininkauja vedai (iki 1709 Poltavos mio). 1701 m. gruodio 1 d. vedijos karaliaus Karolio XII kariuomen siver emaitij. 1701 m. Prsija pasiskelb karalyste. 1702 m. balandio 5 d. ved kariuomen um Vilni. Lietuvoje susidar dvi stovyklos: viena palaik sjung su Augustu II ir Rusija (vadovavo M. S. Vinioveckis ir G. A. Oginskis), kita stojo u sjung su vedija (vadovavo nualintas nuo etmono valdios K. J. Sapiega). Prasidjus karams su vedija, LDK pl Augusto II vesta saks kariuomen, vliau vedai, caro Petro I armija, be to, savi kariuomens daliniai, priklausantys besikivirijantiems didikams, vairs ginkluoti bajor briai, neretai virt tikrais plikais. Dauguma kaim ir dvar buvo sudeginta, vietoj sodyb tvyrojo dykviets. Nukentjo ir iestai. Juos slg kontribucij nata, alino svetim ir sav kariuomeni plimas, naikino gaisrai. 1706-1708 m. krat itiko nederlius. Javai taip prastai uderjo, kad mons negaljo prasimaitinti. Prasidjo badas. 1708-1709 m. iema buvo labai alta. Karo baisybi ivarginti gyventojai slpsi mikuose, imtais mir nuo alio ir bado. Iekodami isigelbjimo, mons bgo tolyn, kur tikjosi iliksi gyvi. Minios pabgeli upldo Vilni, bet ia maisto turjo tik turtingieji. Prasidjo didiulis brangmetis. Duona pabrango keliasdeimt kart. mons valg unis, kates, iurkes. Atsirado net mogdr: prie Vilniaus buvo sugauta plik, kurie udydavo praeivius ir misdavo j knais. 1710 m. prasidjo baisu maras ir kitos epidemijos. Mir tkstaniai. Vien Vilniuje 1710 m. mir apie 24 000 moni. Nespta laidoti, lavonus mt banyi rsius, ve u miesto. I viso Lietuvoje 1708-1711 m. mir apie 1/3 gyventoj, o emaii vyskupystje net apie 2/3. dl skurdo, bado, lig laisvieji valstieiai praydavosi priimami dvaro baudiauninkais, kad tik galt igyventi. Apie tuos baisius laikus liaudies atmintyje iliko daug pasakojim, padavim, dain. Po iaurs karo atkurti sugriaut krato k buvo nelengva. Trko darbo rank. Atstatom dvar nebuvo manoma vis i karto padaryti palivarkiniais. Dvarininkams teko iekoti kompromiso. alia i seno valstiei turtos ems itutj plotai buvo duodami kaip priimtin em, u kuri valstieiai turjo dvarininkui atsilyginti tam tikru mokesiu, vadinamuoju inu (lenk. Czynsz < vok. Zins < lot. census turto kainojimas). Taip alia lainio kio atsirado ininis. Valstieiai m bgti nuo vieno pono prie kito, iekoti kur geriau. Valstiei kilnojimasis dl karo, bado, maro ir vliau iekant geresnio pono turjo nema reikm lietuvi kalbos tarmi raidai, keit nusistovjusias izofonas, stiprino integracines kalbos raidos tendencijas.

Lietuvi senuosiuose XVI XVII a. ratuose neaptikta toki tekst, kurie mus orientuot LDK vakar auktaii tarm. Tada i tarm nevaidino rykesnio vaidmens lietuvi gyvenime. iaurin ios tarms dalis (dabartiniai iaulikiai), nusidriekusi emaitijos pasieniu, turjo bti visai neryki, joje daug kur, matyt, vyravo emaii tarms ypatybs. J ir dabar ia, ypa ariau emaitijos, sporadikai pasitaiko. Apie akyn pasako, pvz., akie, akies, baltamje (baltajame), tims, maims, dviju, dvyleka, tus, tavi, msa, mumis, judum, nesukas (nesisuka), audu (audiu), lib sakys (sakydavo), eikem (eikim). Kietojo L prie E tipo vokalizm izofona senovje jo kiek toliau vakarus nuo akynos, ir, matyt, vietomis siek ano meto emaii tarms plot. Taigi tikr iauliki tada kaip ir nebuvo. Nenuostabu, kad j ypatybi XVI-XVII a. ratuose neaptinkame. XVIII a. Lietuvos didikai savja kalba jau laik lenk kalb, tiksliau Lietuvoje vartojam jos variant (polszczyzna litewska). Lietuvikai tik kai kurie bemokjo. Gerokai buvo aplenkj ir turtingieji bajorai vidutinis privilegijuotj sluoksnis. Namuose kalbjo lietuvikai, emaitikai, ypa gyvenantys vakarinje etnografins Lietuvos dalyje. XVIII a. pabaigoje tarp bajor jau pasitaikydavo atvirai reikiamo prieikumo lietuvi kalbai. Antai emaii vyskupas J.D. Lopacinskis 1773 m. skundsi, kad daugumas bajor nebenori klausytis pamald emaitikai. Taip dvaras tapo svarbiu lenk kalbos platintoju Lietuvoje. Miestuose XVIII a. lenk kalba irgi jau buvo stipriai paplitusi. Daugumas miestiei j mokjo. Labiausiai polonizacija paliet Vilni. Tik dalis lenkikai kalbani vilniei i kilms buvo lenkai (paprastai dvasininkai ir amatininkai), daugumas ia pat vietoje imoko Lietuvos lenk kalb. Miest nelietuvikum didino atsiklliai i rytini LDK srii, taip pat vokieiai ir ydai (yd tada Lietuvoje galjo bti apie 75 000). XVIII a. pirmojoje pusje Lietuvoje padaugjo pabgeli rus sentiki, kurie dl tikybos persekiojimo jau nuo XVI a. klsi Lietuv, ypa i Pskovo ir kit artimesni srii. domu, kad j kalboje iki i dien iliko sen atsinetini baltizm, pvz., girsa jav piktol, dirs, dial. girsa, krupienia kruop sriuba, kruopien, lupaty storalpis ir kt. gausjo igon. Paymtina, kad ir Latvijos igon kalboje esama lituanizm, pvz., dugnos dugnas, jeeros eeras, anda andas. Taigi igonai latvijos teritorij daugiausai bus klsi i Lietuvos. Vis Lietuvos svetimali kalb gana stipriai veik ir lenk kalba. Lenk kalbos poveikis LDK teritorijoje ypa plaiai reiksi per banyi. Juk po krikto Lietuvoje nebuvo sudaryta atskiros, nuo popieiaus priklausanios banytins provincijos. Abi etnografins Lietuvos vyskupysts Vilniaus ir emaii buvo pajungtos Gnezno arkivyskupo valdiai. J abiej sostuose sdjo lenkai, kurie ia jautsi lyg gyvent Krokuvoje. emesnysis dvasinink sluoksnis taip pat buvo perdm lenkikas. Antai 1770 m. i 911 kunig tik 120 temokjo lietuvikai. Lenkai dvasininkai i seno lietuvikus paproius ir lietuvi kalb tapatino su pagonybe. Lenkikai kalbantys kunigai lietuvius valstieius kreipdavosi ir jiems pamokslus sakydavo netaisyklinga, polonizm prikimta lietuvi kalba, tam tikru lietuvi-lenk argonu. Tokia kalba jie ra ir liaudiai skiriamas religines knygas, k.a. maldaknyges, giesmynus ir kt. Kadangi monms kunigai anuomet buvo didiausias sektinas autoritetas, tai jie daugiausai polonizm bei argonik konstrukcij ir atne liaudies kalb, padar didel al natraliai lietuvi kalbos raidai. Be sulenkjusi dvar ir banyi, didelis lenkybs platintojas Lietuvoje buvo mokyklos. Nors Vilniaus jzuit akademijoje paskaitos skaitytos lotynikai, taiau profesori ir student tarpusavio kalba buvo lenk. lietuvi kalb Akademijos vadovyb irjo kaip liaudies kalb, nesirpino ja ir jos funkcij pltimu. Dar labiau per mokyklas imta lietuvius lenkinti Edukacins komisijos laikais (nuo 1773 m.). i steig daugiau parapini mokykl ir reikalavo jose didinti lank kalbos vaidmen. Mokyklai tada buvo ikeltas udavinys sulieti Respublikos tautas vien bendr nacij, kuri turjo bti lenkika. Baltarusiai ir ukrainieiai, kaip slavai, savaime buvo priskiriami prie lenk, o lietuvius dar reikjo sulenkinti. Edukacin komisija siek, kad lenk kalba mokyklose visur tapt dstomja kalba, rpinosi lenkik vadovli leidimu. XVIII a. lenk kalba Lietuvoje m plisti ir tarp valstiei, ypa gyvenusi ariau aplenkjusi dvar ir miest. Jiems atkakliai buvo brukama, kad gimtoji lietuvi kalba esanti prasta ir pagonika, i jos visaip aipydavosi, pravardiavo chamska mowa ir pan. Bta net smurto atvej, kai, pavyzdiui, u poteri kalbjim lietuvikai kunigai valstieius bausdavo. Vis labiau lenkjant itisiems bajor sluoksniams ir miesto inteligentijai, lietuvi kalba, o su ja ir lietuvi tauta, buvo pasmerkta ltai miriai. Bene tada bus atsirads ir vertinys tamsta<tamista (tamysta) i Tavo Mylista < lenk. Twoja Milosc. Polonizmai pldo, inoma, ne i Lenkijoje vartojamos lenk kalbos, bet i vietinio lietuviko jos varianto. XVIII a. lietuvi pavardi formavimosi pabaiga. Privilegijuotieji, i dalies miestieiai pavardes vartojo ir anksiau, didikai net nuo XV-XVI a. Dabartin dvinar asmens vardijimo sistema krikto

vardas ir paveldima pavard tada jau buvo visuotinai sigaljusi. Taiau valstiei gyvenime pavards galutinai sitvirtino tik nuo XVIII amiaus. Matyt tai buvo susij ir su gyventoj registracija, j suraymais, pradtais, rodos, tik nuo 1789 m. Valstiei, kaip ir kit lietuvi, pavardms pradi dav asmenvardiai buvo vairiakilmiai: paveldti senoviniai dvikamieniai antroponimai (Gin-tautas, Vai-noras...), j trumpiniai (Gintas, Tautys, Vainius...), atnetiniai krikioniki vardai (Augustinas, Klimas...) ir vairios pavards (Vilkas, Didgalvis...), taip pat visokie i antroponim vediniai (Gintaut-lis, Vain-nas, Klim-utis, Vilkinis...), tarp kuri ypa populiars buvo tvavardiai (Petr-aitis, Klim-onis, Jon-aviius, Staseviius...). Oficialiuose dokumentuose XVIII a. lietuvi pavards raomos lenkikai. Nuo ratininko priklaus, kiek uraoma pavard sulenkinama. Prie lietuv pavardi imta dlioti patronimins reikms tada jau netekusi slavik priesag ovi, -evi. Moter priesaga ien keiiama slavika ova (retai ovna). Taip sulenkintas pavardes gavo net tie lietuviai, kurie patys ir kuri protviai niekada lenkikai nekalbjo. Sulenkjusiems asmenims pavards su tradicinmis slav priesagomis ovi, -evi XVIII amiuje m rodytis lyg bt nepakankamai kilnios, todl atsirado mada ias priesagas keisti lenkikesnmis ir kilnesnmis priesagomis su ski (Petrovicz>Petrowski ir pan.) Kai kurios stipriai sulenkintos pavards labai iplito, tapo populiarios. Pvz., dabar Lietuvoje Kazlausk (lenk. Koziol oys) turime daugiau negu 1500, Paulausk per 1000, Baranausk (lenk. Baran avinas) apie 870, navick (vietoj liet. Naujokas) apie 720 eim. 1703 m. kovo 15 d. Vilniuje sudaryta bajor generalin konfederacija, palaikanti August II kare su vedija. 1703 m. liepos 9 d. LDK bajor generalins konferencijos atstovai pasira sutart su Rusija. LDK sipareigojo kariauti prie vedus. 1703 m. caro Petro I sakymu Nevos iotyse prie Baltijos jros, nedkingomis gamtos slygomis buvo pradta Sankt Peterburgo statyba, pareikalavusi daugybs auk. Tarp pirmj Sankt Peterburgo gyventoj buvo ymi dalis suomi. 1704 m. liepos 12 d. ved alininkai Lenkijoje atm i Augusto II sost ir Varuvos seime karaliumi irinko Poznans vaivad Stanislov Leinsk. Jis buvo vienos svarbiausi Didiosios Lenkijos gimini atstovas. 1698 m. veds Kotryn Opalinskait, dar labiau sustiprino savo padt ir tapo vienu turtingiausi Respublikos didik. Buvo ambicingas ir troktantis valdios, taiau silpno charakterio ir nuolaidus mogus.

1704 m. rugpjio 30 d. Narvoje buvo sudaryta Rusijos ir Respublikos (Augusto II alinink) sutartis, pagal kuri pastaroji oficialiai stojo kar su vedija. 1704 m. rugsjo 2 d. karali Stanislov Leinsk parm emaii bajor konfederacija. Respublikoje susidar dvi valstybs, du karaliai ir j valdiniai. 17041708 m. Respublikos emse vyko permainingos kovos, LDK sritys ir miestai jo i rank rankas, kovose aktyviai dalyvavo tarpusavyje nesutariantys LDK bajorai. 1706 m. rugsjo 24 d. Augustas II buvo priverstas atsisakyti Lenkijos ir Lietuvos valstybs sosto. 1707 1709 m. Islandij nusiaub raup epidemija. Gyventoj liko apie 35 000.

1709 m. rugpjio 21 d. Rusijos kariuomen sutriukino vedus prie Poltavos. Karo pabaiga buvo nulemta. Rusija tapo viena i stipriausi regiono valstybi ir XVIII a. kartu su Austrija bei stiprjania Prsija lm regiono politinius santykius. Ikovojs pergal prie Poltavos, Petras I um Kuro kunigaiktyst ir rengsi pulti Ryg. 1709 m. kaip nugaltojas Jelgav atvyksta Petras I. ia grusiam i Vokietijos 18 met kunigaikiui Frydrichui Vilhelmui pripiro savo dukteri An Ivanovn. Kunigaikio pilnametyst pripaino dvarininkai ir vedyboms pritar. itaip Kuras pasisuko Rusij. Po 1709 m. Londonas ir Haga su nerimu stebjo vedijos imperijos lugim ir plintant kar Vokietijoje. Rusija Europai buvo nepastamas kratas: Vakar europieius nuo Ivano IV laik nesuvokiamas jos potencialas avjo ir baugino, o dabartinio valdovo ambicijos buvo gerai inomos. Netrukus po Poltavos mio ved kariuomen lydjs kapitonas James Jeffryes ra apie didiuosius rus planus savo valdas iplsti iki rytini jr palei Dniepr, Krym ir nuo Juodosios iki Kaspijos jros, apie laivybos ir prekybos pltim, apie mogaus jgas virijanias pastangas suleisti aknis visur, kur tik engia. Kitais odiais, Rusija kl kur kas didesn grsm nusistovjusiam takos pasiskirstymui Europoje nei kada nors vedija. Brit valstybs veikjai danai kalbdavo apie pusiausvyros iaurje atkrim, taiau tokius ketinimus daniausiai suardydavo praktiniai dalykai. Hanoveri dinastijos teritoriniai interesai apsunkino susitarim su Karoliu XII ir 1717 m. atved prie Towenshedo bei Walpols atsistatydinimo, nes Jurgis I vedijos prie Rusij nesutiko paremti. Be to, kaip pastebjo Townshendas, dl atviro prieikumo Rusijai galjo nutrkti gyvybikai svarbi jrininkysts preki tiekimas. Nepaisant to, kad derv bei degut Britanija stengsi gaminti iaurs Amerikos kolonijose, o kanapes augino Airijoje, dl spariai besipleianios laiv statybos pramons ji vis tiek smarkiai priklaus nuo i preki tiekimo i iaurs ryt Europos. Todl Britanija stengsi isaugoti prekybinius ryius su Rusijai priklausiusiais Baltijos uostais, bet kadangi alia komercins sutarties Petras I reikalavo ir gynybins koalicijos, tai nedaug kas buvo pasiekta. Po Nystado taikos santykiai liko tempti. Paskutiniaisiais Jurgio I valdymo metais po Suomijos lank grsmingai plaukiojo brit karo eskadronai. Pamau yrant 1725 m. koalicijai tarp Britanijos, Pranczijos ir Prsijos, Holteinui po Jekaterinos I mirties patekus Rusijos glob ir ikilus btinybei umegzti tvirtus komercinius ryius su Ryt Baltijos pajryje viepatavusia valstybe, Anglijos ir Rusijos santykiai m iltti, o 1734 m. buvo pasirayta prekybos sutartis. XVIII a. pradioje lietuvininkai labai nukentjo nuo maro, persimetusio i Lietuvos-Lenkijos teritorijos, kur j sukl didiojo iaurs karo negandos. ia maras siaut kiek trumpiau (1709-1710), bet auk buvo nepaprastai daug. Mir apie pus vis gyventoj (150 000). Oficialiais duomenimis, liko 8411 tui sodyb. Kadangi tuo metu piet Vokietijoje ir veicarijoje buvo persekiojami protestantai, tai daugelis pasinaudojo Prsijos valdios raginimu keltis itutjusias sodybas. Masin kolonizacija vyko 1732 m. Maj Lietuv upldo per 20 000 kolonist, daugiausia zalcburgiei, vab ir veicar. Tarp kolonist buvo daug visoki svieto perjn, avantirist. Jie atne girtavim, tinginiavim, mutynes, itvirkavim. Lietuvininkai t kolonist nemgo. 1709 - 1711 m. badas ir maras. 1735 metais Klaipdoje miestiei tebuvo vos 358 eimos. Klaipda augo ltai. moni skaiius kiek padidjo 1732 m. ia atsiklus 233 zalzburgieiams. Deja, ne visi jie pasiliko gyventi Klaipdoje. 1708 1711 m. be visk naikinanio karo, kratas patyr nederli ir mar. LDK neteko madaug tredalio gyventoj. 1709 1711 m. per Didj mar Klaipdos, Tils, Ragains, Labguvos ir sruties apskrityse imir apie 160 000 (apie 53 proc.) gyventoj, liko apie 9000 tui ki. Visame Prsijos krate imir apie 270 000 (apie 40proc.) gyventoj. Svarbiausia didelio mirtingumo lietuvikose emse prieastis sunkesn lietuvi socialin-ekonomin padtis (pvz., Lietuvos provincijoje buvo apie 30 000 lainink, kurie sudar apie 56 proc. vis Prsijos lainink). Maojoje Lietuvoje vokiei didioji kolonizacija prasidjo marui baigiantis, jau 1711 m. pabaigoje. Tais laikais vyko protestant persekiojimai katalik banyiai priklausiusiose emse. Prsijos karaliaus kvieiantieji ediktai ir patentai skatino vykti i protestantizmo al. Didiausios kolonijos: veicar, pfalciei-nauzasiei ir zalcburgiei. Zalcburgiei, Austrijos vokiei, kolonizacija buvo didiausia ir politiniu poiriu svarbiausia Prsijos karalyst i madaug 32 000 ikeliavusi pasiek apie 20 700 Zalcburgo vokiei protestant. I j Rytprsius atvyko apie 14 000, i it apie 10 000 sikr sruties, Ragains ir Tils apskrityse. 1710 1736 m. i viso Lietuvos provincijoje, kurioje iki tol vokiei valstiei beveik nebuvo, sikr apie 23 000 kolonist i vairiausi Europos krat, daugiausia vokiei (pranczai ir kiti buvo nepageidaujami, o emaiiams, lenkams buvo draudiama ten kurtis) kaimiei. Kolonizacijai baigiantis XVIII a. viduryje, jie

sudar apie 13 proc. vis tos provincijos gyventoj. Klaipdos apskrityje apsigyveno tik 176 zalcburgieiai, i j 158 Klaipdos mieste. Atskiromis kolonijomis kolonistai gyveno 8,7 proc. vis kaim, kartu su lietuviais37,3 proc. kaim, o visi kiti 946 (54 proc.) kaimai dar buvo visikai lietuviki. Lietuvi valstieiams buvo draudiama vienodai rengtis su atjnais vokieiais, kad pastarieji nelietuvt (yra fakt, pvz., pavard Miuleraitis). 1710 m. vasario 4 d. Augustas II, rus kariuomens remiamas, Seime vl buvo pripaintas Lenkijos ir Lietuvos valdovu. Stanislovas Leinskis pabgo usien. 1710 m. Petras u jaunojo Kuro kunigaikio ileido savo dukteri An Ivanovn, su kuria kunigaiktis santuokoje gyveno neilgai, po jo mirties kunigaiktysts valdym perm nal ir jos patarjai rusai. Nuo tikslo siviepatauti Baltijos emse caro nenukreip ir keletas turk puolim, vos nevirtusi katastrofa Rusijai, kai 1711 m. turkai prie Pruto apsupo Petro I kariuomen. 1710 m. Petras I siviepatavo Livonijoje, rus kariuomen um Vyborg ir Kexholm. Buvo pastatytas didiulis laivynas, kur papild prie Ladogos ir Onegos eer statytos fregatos. Rusijos karo laivynas patirties neturjo, taiau caras jam skyr ypating dmes, ir siverimo Suomij metu jis jau buvo taps galingu ginklu. 1711 m. Peterburge vyko Kuro kunigaikio ir Anos Ivanovnos vestuvs. Pakeliui atgal Kur staiga mirta kunigaiktis. Ana Ivanovna apsistoja gyventi Kure, kur vedama Rusijos kariuomen nals apsaugai. Kunigaiktyst vl pereina Ferdinando rankas. 1712 m. Maskva nustojo bti Rusios sostine. Nuo iol Maskvoje imperatoriai tebuvo tik vainikuojami. 1713 m. Augustas II, siekdamas stiprinti valdovo valdi, Respublik vl ved Saksonijos kariuomen. Tai nepatenkino bajorijos, kuri 1715 m. sudar valdovui prieik konfederacij. Vidaus nesantaika pasinaudojo Rusija. Petras I tapo tarpininku tarp bajorijos ir karaliaus. Respublik eng Rusijos kariuomen. 1713 m. mir Frydrichas I, o dar 1710 m. valdym buvo perms jo snus Frydrichas Vilhelmas I, kuris labai sustiprino armij, padidino j dvigubai. I savo pavaldini reikalavo beslygiko paklusnumo: visi turjo vykdyti jo sakymus negalvodami. io pdinis Frydrichas II (1740-1786) toliau stiprino drausm, didino armij, kuri tada tapo didiausia visoje Vakar ir Centrinje Europoje. 1713 1740 m. Frydricho Vilhelmo valdymas Prsijoje. 1714 m. pabaigoj didioji Suomijos dalis jau priklaus Rusijai, kuri grasino siverti pai vedij. Vokikj vedijos provincij ukariavimas Wismaras buvo paimtas 1716 m. baland neiveng didels trinties tarp sjunginink. Jurgiui I nedav ramybs Karolio Leopoldo Meklenburgieio sjunga su Petru I, kuri sudar slygas rus laivams laisvai plaukti kunigaiktysts uostus, o carui dislokuoti juose dideles pajgas; kaip prieprie iai sjungai Jurgis I teik param su kunigaikiu kovojusiai Meklenburgo diduomenei (Ritterschaft). Rus ir dan nesdantaika privert atsisakyti 1716 m. planuoto vedijos upuolimo i jros, be to, dan laivyn sulaik Karolio XII surengtas Norvegijos puolimas. 1716 m. kitas valdovas Frydrichas Vilhelmas I padovanojo Petrui I Gintaro kabinet. 1755 m. Carskoje Selo j pradjo eksponuoti Jekaterina I. valdi po Danckelmano atjo trys favoritai: Wartenberg, W..., W... Wartenbergas neprilygo Danckelmanui, buvo labai tarus, nemgo protingesni u save, dl to pasireik destrukcija valstybje, bet jis netrukd didiosioms statyboms. Berlynas labai isiplt, galutinai susiformavo (taka iki i dien). 1717 m. Varuvoje vykusiame Nebyliajame seime (Seimas vyko priirint rus kariuomenei tik vien dien, neleista diskutuoti) buvo patvirtintas valdovo ir konfederat susitarimas: Augustas II privaljo ivesti saks kariuomen, o bajorija atsisak teiss organizuoti konfederacijas. Buvo apribota etmon valdia, kari skaiius Lenkijoje sumaintas iki 24 000, LDK - iki 6000 (tuo tarpu Rusijos kariuomenje buvo 270 000, Prsijos 146 000, Austrijos 200 000 kari), apribota bajor seimeli kompetencija, palikta liberum veto teis. Nebyliojo seimo konstitucijos garantu tapo Petras I. Prasidjo atviras Rusijos kiimasis Lenkijos ir Lietuvos valstybs vidaus reikalus. XVIII a. trei deimtmet Livonijoje pradjo plisti hernhtizmas. Jo itakos XV a. ekijoje. 1721 m. Rusija pasiskelb imperija. 1722 m. prie Klaipdos Senamiesio prijungtas Frydricho miestas. 1725 m. valdant Frydrichui Vilhelmui I Klaipdoje atsirado pirmasis fabrikas. Joniks dvaro savininkas Frydricho mieste atidar Od fabrik, kurio produkcij eksportavo usien. Fabrikas gyvavo iki Septynmeio karo. Po to od pramon Klaipdoje nebeatsigavo.

1725 m. valdant Frydrichui Vilhelmui I Klaipdoje atsirado pirmasis fabrikas. Joniks dvaro savininkas Frydricho mieste atidar Od fabrik, kurio produkcij eksportavo usien. Fabrikas gyvavo iki Septynmeio karo. Po to od pramon Klaipdoje nebeatsigavo. 1730 m. Rusijos cariene tapo Ana Ivanovna. 1733 m. vasario 2 d. mir Augustas II. Prasidjo tarpuvaldis. Bajorijos dauguma sost kl Stanislov Leinsk. Austrija bei Prsija rm Augusto II sn ir pdin Saksonijoje Frydrich August. 1733 m. rugsjo 12 d. Elekcinis seimas valdovu paskelb Stanislov Leinsk. 1733 m. spalio 5 d. Rusijos remiama bajorijos dalis valdovu paskelb Frydrich August. 1734 m. sausio 20 d. jis karnavosi Augusto III vardu. Respublik eng saks kariuomen, kuri kartu su rusais sumu Lenkijoje ir LDK suburtas Stanislovui Leinskiui remti konfederacijos pajgas. Europoje prasidjo vadinamasis Lenkijos pdinysts karas tarp S. Leinsk rmusi Pranczijos ir Ispanijos (1725 m. S. Leinskis itekino savo dukter Marij u Pranczijos karaliaus Liudviko XV) bei Augusto III rmj Austrijos, Rusijos ir Saksonijos, pasibaigs Pranczijos pralaimjimu. S. Leinskis turjo atsisakyti teisi sost. Pasitrauks Pranczij, iki gyvos galvos vald Lotaringijos kunigaiktyst ir Bar. 1734 1763 m. Augusto III valdymo laikotarpis. is valdovas buvo vienintelis Augusto II ir Kristijonos Eberhardinos i Hohencolern snus. Ruodamasis tapti Respublikos valdovu, 1712 m. jis persikriktijo i protestant katalikus. 1719 m. ved imperatoriaus Juozapo I dukter Marij. Taps valdovu Augustas III stengsi tsti savo tvo vykdyt Respublikos ir Saksonijos suartinimo politik, turjusi utikrinti jo pdiniui Saksonijos ir Respublikos karnas. Usienio politikoje rmsi Rusija. Taiau jo vykdyta ir vidaus, ir usienio politika buvo neskminga. Daugiausia laiko praleisdamas Saksonijoje, Respublikos valdi Augustas III sutelk kontroliuojamo pirmojo ministro rankose (i pradi juo buvo A.Sulkowskis, nuo 1738 m. H. fon Brilis (von Brhl). Taiau H. Briliui nesisek Respublikoje sutelkti geros dvaro grupuots, jo vadovavimo metodai buvo nepopuliars. Augusto III valdymo laikotarpiu Respublikoje majo valdovo reikm. Valstybje sitvirtino didik oligarchin valdia. Sutriko statym leidyba besivaidijanios politins grupuots iard 13 i 14 seim. Politikoje sitvirtino dvi politins didik grupuots. Viena j, vadinamieji respublikonai, pasisak u bajor laisves ir teises, valdovo rinkimus ir jo valdios apribojim, liberum veto ilaikym. i grupuot, vadovaujama Potocki gimins (LDK jai priklaus Radvilos, Sapiegos, Vinioveckiai), nepritar jokioms valstybs reformoms, tikdama, kad Respublika iliks, jei bus silpna ir nepavojinga kaimynams. Antroji LDK ir Lenkijos didik grupuot, vadinamoji Familija, vadovaujama artoriski gimins (bei j giminaiiai Poniatauskai), siek reformuoti ir stiprinti valstyb, 17381752 m. seimuose sil konkreias kariuomens ir ido reformas. Lenkijoje tokia partija buvo Potocki didikai, kurie reformas tikjosi vykdyti remiami Pranczijos, kitaip nei artoriskiai Rusijos. Didjant Prsijos karingumui, Rusija ir Austrija m remti Familijos politik, siekdamos pasinaudoti Respublika kaip atsvara stiprjaniai Prsijai. Abi reformatori gimins rpinosi sustiprinti valstyb, taiau abiem buvo svarbiausia, kad reformuotoje valstybje valdia bt j rankose. Todl jie niekad negaljo susitarti tarpusavyje. Neskaitant iaip netaip pavykusio 1736 m. seimo, kuris likvidavo tarpuvaldyje kilusius kivirus visi kiti seimai iiro. Tokiu bdu nebuvo priimta n vieno naujo statymo. Bajorija nemokjo joki mokesi, nors valstybs biudetas jau buvo per maas. 1735 m. pirm kart ileista ir iversta visa Biblija lietuvi kalb. 1735 m. Klaipdoje gyveno 258 miestiei eimos, i kuri 46 buvo lietuvi; jos gyveno viename miesto rajone ir turjo miestiei teises. Be 60 pameistri, mieste dirbo 35 bernai, 85 pusberniai, 150 merg, 204 padienininkai ir darbininkai. Tikriausiai i varguomen sudar lietuviai. XVIII a. pirmoje pusje i anapus sienos atkeliav emaiiai sudar katalik bendruomen XVIII a. pabaigoje jai priklaus 240-260 moni (i 6300 vis klaipdiei). 1736 m. Prsijoje vestas privalomas mokslas. Klaipdoje be lotynikosios veik dvi pradins mokyklos. 1737 m. mirta Ferdinandas, jo viet carien Ana Ivanovna pasodina savo favorit Ernst Biron (17371769), kilus i Vestfalijos dvarinink. G.Kelterio dinastija nutrksta. 1738 m. parapij pradeda rastis Valmieroje, paskui Csyje, Rygoje ir kt. XVII-XIX a. Videms valstieiai buvo labiausiai apsiviet i vis Rusijos imperijos valstiei. Tam takos dav hernhtizmas. Valmiermuioje (Videm) atidaryta pirmoji latvi mokytoj seminarija. 1739 m. - Pirmasis Biblijos leidimas est kalba.

1740 m. imta valyti Dangs iotis. Iklus dancingiei suverstus akmenis, plaukimo gylis padidjo nuo 6 iki 10 pd. Iki XVIII a. vidurio Dangs uostas buvo svarbiausias Klaipdos jr prekybos uostas. Ups uoste buvo preki kiemai, miesto svarstykls, bira, muitin, silki rkykla ir karalikasis druskos sandlis. 1740 m. po Anos Ivanovnos mirties E.Bironas itremiamas Rusijos gilum. Taiau turdamas Lenkijos karaliaus pritarim ir toliau naudojosi Kuro kunigaikio titulu. Vietoj jo vald kunigaikio taryba. 1740 1763 m. Frydricho II valdymas Prsijoje. Jo valdymo laikais Prsijos armija taip didiausia Vakr ir Centrinje Europoje. Armijai ilaikyti skyr net 2/3 vis valstybs ilaid. alyje vis labiau m sigalti militaristinis reimas. Prsija tapo agresyvi karin ir policin valstyb. Absoliutin monarcho valdia rmsi biurokratiniu administracijos aparatu ir mutru pagrsta armija. Pats Frydrichas II turjo menini polinki: grojo fleita, ra eileraius, domjosi vieiamosiomis idjomis, net globojo ymj prancz mstytoj Volter. Milinikai armijai ilaikyti reikjo daug pinig, todl nuolat buvo didinami mokesiai. Jiems rinkti sudarytas itisas biurokratinis aparatas. Mokesi prigalvota visoki: ir u perukus, usieninius drabuius, karietas, moni ir gyvuli galvas, net u uogas, kavos grim... i viso 28 rys. Buvo leidiami grieti statymai, begals visokiausi potvarki, kuriuose danai minimos kartuvs. Pramanyta visoki bausmi, pvz., u pabgim i kariuomens buvo nupjaunamos ausys, nosys ir kt. mons gyveno didioje baimje. Nuo XVIII a. vidurio Respublikoje, kaip ir Vakar Europos alyse, m plisti vietimo kultra. Visoje Europoje bendrja vietjika tendencija buvo siekiama apriboti centrin valdi, vesti jos kontrol ir padaryti j atsaking visuomenei. Lenkijos ir Lietuvos valstybs reform alininkai vietjai stengsi stiprinti centrin valdi ir taip isaugoti valstybs suverenitet. Svarbiausia problema tapo valstybs reforma. XVIII a. antroje pusje Respublikos vietj pozicija labai sutvirtjo. Jie sugebjo kurti naujas idjas, jas skleisti ir ginti. Taiau didioji vidutins ir smulkiosios bajorijos dalis liko abejinga naujovms. vietimo idjos keit ir vidaus gyvenim. Nuo XVIII a. treio deimtmeio LDK pradjo steigtis su jzuitais konfrontuojani pijor mokyklos. Jose buvo dstoma daugiau gamtos ir visuomens moksl disciplin. 1742 m. jzuitai Vilniuje kr moderni to meto mokykl bajor vaikams Collegium Nobilium, kuri priklaus universitetui, o nuo 1751 m. tapo atskira vidurine mokykla. mokymo program buvo traukti pasaulietiniai mokslai: fizika, geografija, istorija. 1742 m. Silezija pereina i Austrijos Prsijai. 1743 m. carien Jelizaveta udraud hernhtizm. 1744 m. Michailas Bestuevas pastebjo, kad Prsijos karaliaus dvaras, kadaise labai priklauss nuo Rusijos, dabar tapo didele grsme ir, Pranczijos remiamas, galjo sunaikinti 1721 m. laimjimus. Labiausiai rusai bgtavo, kad Frydrichas II gali iplti i rank viepatavim Lenkijoje-LDK ir sudars sjung su ja imti grasinti Rusijos pozicijoms Livonijoje bei Ukrainoje. Kad i grsm paalint, Rusija stengsi Saksonij ir vedij atitraukti nuo Pranczijos-Prsijos. 1744 m. buvo sudaryta sjunga su Saksonija, taiau vedija liko Pranczijos takos sferoje, i kurios iplti nepakako dideli pinig sum, kurias Britanijos ir Rusijos pasiuntiniai 1746-1747 m. ileido riksdago rinkimams; baigiantis sesijai vedija sudar gynybos sutart su Prsija ir atnaujino subsidij sutart su Pranczija. 1744 1763 m. vyko pasaulinis brit ir prancz karas dl kolonij. J metu Pranczija neteko Kanados, kolonij Indijoje ir kit maesni kolonij. 1749 m. ir 1752 m. pastatyti Dangs ragai (molai). 1753 m. ileista pirmoji ilikusi latgalietika knyga. Nuo 1754 m. archeografas Motiejus Dogelis m skelbti LDK istorijos dokumentus darbe Codex diplomaticus Regni Poloniae et Magni Ducatus Lithuaniae. 1754 m. prasidjo prancz ir indn karas, kuriame dalyvavo ir Anglija. Karas baigsi 1763 m. Pranczija neteko Kanados iki Ohajo slnio. Luiziana liko prancz rankose iki 1803 m. 1755 m. neivengiamai artjantis karas su Pranczija privert iki tol isisukinjusi brit vyriausyb mokti Rusijai 100 000 svar sterling subsidij, kad i galt ilaikyti kariuomen Hanoverio gynybai, jei Prsija arba Pranczija pult elektorat. Rusai savo ruotu reikalavo kariuomen naudoti tik prie Prsij ir nesutiko ratifikuoti sutarties, kuria britai greiiausiai ketino atskirti Frydrich II nuo prancz sjunginink. 1756 m. kovo mnes Rusijos imperijos tarybai pateiktas pasilymas ubaigti sien nustatym su LenkijaLDK numat Ryt Prsijos sugrinim Lenkijai, mainais perleidus Rusijai Kur ir lenkikj Livonijos dal, taip pat pakeitus sien su Baltarusija. vedijai turjo atitekti Pomeranija, Saksonija, Magdeburgas, jeigu ios teritorijos prisijungt prie antiprsikos koalicijos. Taiau iaikjo prie Prsij sutelkt jg silpnosios

puss. Austrija siek atgauti Silezij ir Rusijos teritorines ambicijas irjo kiek tariai. Pranczai buvo susirpin rus taka Lenkijoje-LDK, taiau negaljo ukirsti kelio nei Dancigo umimui, nei rus kandidat (Saksonijos-Lenkijos-LDK valdovo Augusto III snaus) paskelbti Kuro kunigaikiu. Rus karo veiksmams trukd bloga organizacija ir tiekimas, palijusi imperators Jelizavetos sveikata ir suvokimas, kad paskirtasis sosto pdinis yra prisieks Frydricho Didiojo gerbjas. vedijos indlis kare nebuvo rykus. Stokholmo vyriausyb daugiau laiko skyr stebti neutraliosios Danijos veiksmams, o ne kampanijai Pomeranijoje. 1756 1763 m. Europoje vyko Septyneri met karas. Respublika jame nedalyvavo, taiau karas alino LDK, tapusi Rusijos kariuomens judjimo ir stovyklavimo vieta. Net kelios Rusijos kariuomens, ygiavusios per Lietuv rinko sau rekrtus, pl gyventojus. Tuo tarpu Prsija rekrtus rinko Lenkijoje. N viena i kaimyni nesisteng sau prisijungti Respublikos emi tik todl, kad bijojo viena kitos. Respublikos lugimas laiko klausimas. 1756 1763 m. Septyneri met karas: Rusija, Austrija, Pranczija prie stiprjani Prsij. 1756 m. Frydrichas II nepaskelbs karo upuol Saksonij, pagalb atjusi Austrijos kariuomen buvo sumuta. Rusijos kelios kariuomens plikaudamos trauk per LDK teritorij, rinko rekrtus i vietos gyventoj (rinkti rekrtus i uimt ali udrausta tik XX a.), Prsija rekrtus rinko Lenkijoje. 1757 m. vasar Rusijos kariuomen eng Rytprsius. 1757 m. birelio 28-30 d. rus kariuomen, vadovaujama generolo grafo Vilhelmo Fermoro, pasirod prie Klaipdos. Miesto gynjai sudegino priemiesius, kad rusai negalt rasti prieglaudos. 1757 m. liepos 1 d. Klaipdos miestas bombarduojamas. 1757 m. liepos 6 d. rusai eng Klaipd. Memelio komendanto pareigas perm papulkininkis A.V. Suvorovas, vliau taps generalisimu. Su rusais kartu atjo dmtoji iltin, kuri nusine daugelio miestiei gyvybes. Rus kariuomen Klaipdoje isilaik iki 1762 m. rugpjio 6 d. Rus valdymo metu pagyvjo prekyba mediena ir javais. Pradtas naikinti Melnrags mikas, virto smlio kopomis. Laisvai pustomas smlis m grasinti miestiei laukams. 1757 - 1762 m. Til buvo um rusai. 1757 m. rugpjio mnes prie gros Jgersdorfo miestelio rus armij puol prs armija. Po permainingo mio, prsai atsitrauk. Kelias Karaliaui buvo atviras 1757 m. anglai ivijo pranczus i Bengalijos ir m kontroliuoti teritorij. Pranczijai liko tvirtovs Indijos pakrantse. Bengalijos pajungimas paskatino Ost Indijos bendrovs kurtos 1600 m. kariuomen tsti subkontinento ukariavim, kuris baigsi XIX a. viduryje. 1758 m. pradioje rus armija vl pereng Rytprsi sien ir apsiaut Karaliaui. Miestas buvo paimtas, jo gyventojai prisiek itikimyb Rusijos imperatorienei. Rusai m Karaliauiuje statyti cerkves (j tapo daugiau nei kirchi), atsirado daug rusik ura-rusai sieimininkavo. Greitai rusai um visus Rytprsius. 1758 m. rugpjio mn. vyko nirtingos kautyns ties Korndorfu. Frydrichas II ketino sunaikinti rus armij, bet rusai atrm atakas. Prsai atsitrauk. Ryt Prsija liko Rusijos imperijos rankose. 1758 m. Lenkijos karalius dl dalies dvarinink kivir Kuro kunigaikiu paskyr savo sn Karl. Dvarininkija suskilo. 1759 m. rus generolas P.Saltykovas patrauk su kariuomene Brandenburgo srit. Sumuusi prs korpus, rus armija um Frankfurt prie Oderio. Ikilo grsm Berlynui. 1759 m. rugpjio 1 d. Frydrichas II su pagrindine armija susigrm su rus ir austr jungtine kariuomene prie Kunersdorfo auktum deiniajame Oderio krante. Frydricho II armijoje buvo 48 000 kari, o rus ir austr jungtinje armijoje 58 000 (austr 18 000). Prsijos armija buvo sumuta, rusams ir austrams teko 172 patrankos. Rusija ir Austrija pradjo nesutarti. 1760 m. rugsjo mn. generolo Z.ernyovo kariuomen eng Berlyn. Sjunginikai dl pernelyg didelio Rusijos stiprjimo sunerimo, todl Rusijos kariuomen buvo greitai ivesta i Berlyno. 1760 m. pradjo eiti pirmasis Vilniaus laikratis Kurier Litewski. 1761 m. rus P.Rumiancevo korpusas, remiamas laivyno, pam stipri Kolobergo (Kolobego) tvirtov. Tais paiais metais mir Rusijos imperator Jelizaveta Petrovna. sost eng Petras III, kuris dievino Prsijos

karali Frydrich II. Rusija nutrauk karo veiksmus prie Prsij ir net pasil jam padti kautis su buvusiais sjungininkais. 1762 m. mir imperator Jelizaveta. Imperatorium tapo Petras III. 1762 m. liep nuveriamas ir nuudomas caras Petras III. 1762 1796 m. Rusijos imperator buvo Jekaterina II. 1762 m. sudaryta Rusijos ir Prsijos taikos sutartis. Frydrichas atgavo vis ikikarin Prsijos teritorij. 1763 m. Septyneri met karas buvo paskutin stambi karin kampanija, kurioje dalyvavo Klaipdos tvirtov. 1763 m. carien Jekaterina II nenordama, kad Kure stiprt Respublikos taka, grina sost E.Biron. 1763 m. spalio 5 d. mir Augustas III. 1763 m. lapkriio 11 d. 1764 m. rugsjo 7 d. (tarpuvaldiu) Respublikos politins grupuots, keldamos savo kandidatus sost, tikjosi usienio valstybi paramos. artoriskiai rmsi Rusija, Potockiai ir Branickiai Prsija, Pranczija ir Turkija. Rusijos kariuomens remiama artoriski grupuot kandidatu sost ikl Mykolo artoriskio sesern, LDK stalinink Stanislov August Poniatovsk.

1764 m. rugsjo 7 d. Stanislovas Augustas Poniatovskis buvo irinktas valdovu. Tai buvo ypating gabum ir nepaprastos inteligencijos mogus. Keliaudamas po Pranczij ir Anglij, susipaino su vietimo epochos Europos kultra, su artoriskiais dalyvaudamas politiniame gyvenime gerai susipaino ir su Respublikos situacija. 17551756 m. ir 17571758 m. gyveno Peterburge (i pradi kaip angl ambasados sekretorius, vliau kaip Saksonijos pasiuntinys). ia jis umezg roman su kunigaiktiene Jekaterina, sosto pdinio Petro mona (bsimja Jekaterina II). Taps valdovu, siek vykdyti reformas ir sueuropietinti anarchin Respublik. Pradjo kultros reform, buvo literatros, dails ir teatro mecenatas. Karaliaus meninis skonis, veikiamas prancz kultros, lm ir jo aplinkos meno tendencijas. kio srityje Stanislovas Augustas rm manufaktr krim. 1764 m. buvo baigta statyti Vilniaus astronomijos observatorija. 1764 m. slaptoje instrukcijoje savo auktiems valdininkams carien Jekaterina II aikino, kad Rusijos ukariautos ems turi bti rusinamos. XVIII a. antroje pusje LDK suintensyvjo kio raida. Didjanti preki paklausa Vakar Europos rinkoje skatino dvarininkus pertvarkyti savo k: steigti nauj palivark, geriau trti ir melioruoti laukus, plsti ariamosios ems plotus, sti daugiau prekini augal. Imta kurti dvar pramon, labiau naudoti samdomj darb. Didikai, ypa Gardino seninas, karaliaus ekonomij Lietuvoje valdytojas, LDK rm idininkas (nuo 1765 m.) Antanas Tyzenhauzas dvaruose m steigti manufaktr (popieriaus ir stiklo dirbtuvi, drobs audykl ir balykl). A. Tyzenhauzas siunt jaunuolius mokytis agronomijos Anglij, jo rpesiu Gardine buvo kurtos matinink, statybinink, veterinarijos mokyklos, steigtas pirmasis LDK botanikos sodas. XVIII a. paskutiniais deimtmeiais Lietuvos architektros baroko stili pakeit klasicizmas. Susiklost lietuvikoji klasicizmo architektros mokykla. ymiausias io stiliaus architektas Laurynas Stuoka-Guceviius suprojektavo Vilniaus katedr, rotu, vyskup rm ansambl Verkiuose.

1764 1766 m. valdovo palaikoma artoriski grupuot pradjo vykdyti dalines valstybs valdymo reformas. Respublikos stiprjimas nepatiko Rusijai ir Prsijai, kurios 1764 m. Peterburge susitar bendrais veiksmais neleisti keisti Respublikos vidaus santvarkos. 1764 m. carien Jekaterina II vl legalizavo hernhtizm. 1765 m. Lifliandijoje vestas pradinis mokymas valstiei vaikams. Amiaus gale apie 63 proc. Videms valstiei buvo ratingi. 1765 1775 m. Prsijoje lietuvi poetas Kristijonas Donelaitis sukr poem Metai vien pirmj Europos literatros realistini krini. 1766 m. Respublikos Seimas atmet Rusijos reikalavim suteikti bajorams staiatikiams ir protestantams (vadinamiesiems disidentams) lygias su katalikais politines teises valstybje.

1767 m. Rusijos imperator Jekaterina II disident teisi gynimo pretekstu m remti nepatenkint artoriski reformomis bajorijos dal, susibrusi Radomo konfederacij. 1767 m. spal Rusijos kariuomens apsuptoje Varuvoje darb pradjo Radomo konfederat seimas. Buvo atkurta senoji santvarka. 1768 m. vasario 24 d. Respublikos disidentams buvo suteiktos politins teiss, o Jekaterina II pripainta kaip laiduojanti Respublikos vidaus politins santvarkos isaugojim. Formaliai teisikai buvo apribotas Respublikos suverenitetas, ir ji tapo priklausoma nuo Rusijos. 1768 m. vasario 29 d. Podolje, Baro mieste, susibr prie Radomo konfederacij ir Rusijos tak Respublikoje nukreipta konfederacija. 1768 m. liep konfederatai veikl pradjo ir LDK teritorijoje. Generalins LDK konfederacijos su Baro vliava vyriausiuoju maralu buvo paskelbtas Mykolas Jonas Pacas. Konfederacij rm didikai Juozapas Sapiega, Mykolas Kazimieras Oginskis, Karolis Stanislovas Radvila. 1768 1772 m. Baro konfederacijos veikla paplito visoje valstybje, taiau tiktosios pagalbos i Pranczijos, Turkijos bei Austrijos nesulaukta. Rusijos kariuomen palyginti lengvai sutriukino konfederat pajgas. 1768 1769 m. ijo pirmasis periodinis leidinys latvi kalba: Latvieu aarste jeb iista maaciiba no taam vaajiibaam (Latvi gydytojas, arba tikras mokymas nuo t negali) 1769 m. dl senatvs ir nuolatini gin su savo prieininkais Kurliandijoje valdi perleido savo snui Pteriui. 1769 m. siekdamos ukirsti keli galimam Rusijos sustiprjimui Respublikos sskaita, Prsija ir Austrija pradjo derybas dl Respublikos padalijimo. 1771 m. Vokietijoje anonimikai ileistame pamflete P.F.Suhmas ra apie tai, kad Norvegijai reikia mokykl ir akademij. Guldbergas tai reagavo tokiais odiais: nra joki norveg. Mes visi esame Danijos pilieiai. Pataisytame rankratyje jis dar pridr, jog tvyn yra visos ems, kurias valdo karalius. Vieningos valstybs samprata i tikrj tebuvo absoliutizmo projekcija, neturinti visum jungiani bruo parlamento ir netgi bendr statym bei paproi. 1772 m. vasario mnes dan kalba paskelbta valstybine visuose su Danija ir Norvegija susijusiuose reikaluose, taip pat kariuomens sakym kalba. Po 3 met dan kalb imta vartoti vidurinse mokyklose, buvo skatinama studijuoti Danijos istorij. 1772 m. rugpjio 5 d. buvo pasirayta trial Rusijos, Prsijos ir Austrijos sutartis. ia sutartimi Rusijai atiteko 92 000 km2 Respublikos teritorijos (Polocko, Vitebsko, Mstislavlio vaivadijos, rytin Minsko vaivadijos dalis, Latgala). Prsija ir Austrija prisijung dal Lenkijos emi. Prsijai atiteko 36 000 km2 Pamario ir Vakar Prsijos bei Varmijos. Austrija prisijung 81 900 km2 Maosios Lenkijos emi ir Lvovo miest. Respublika neteko apie 35 % gyventoj ir madaug 30 % teritorijos. 1773 m. Respublikos Seimas ratifikavo padalijim. 1773 m. spalio 14 d. Respublikos Seimo sprendimu buvo kurta Edukacin komisija, tapusi viena pirmj vietimo ministerij Europoje. Jos iniai buvo perduotos visos Respublikos akademijos ir mokyklos, pavesta rpintis ne tik mokymu, bet ir mokslu, supasaulietinti bei modernizuoti jo turin. Pirmuoju Edukacins komisijos pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. 1774 m. Edukacin komisija msi reformuoti pradin mokykl: buvo nutarta kurti vien pradin mokykl trims parapijoms. 1777 m. toki mokykl Vilniaus vyskupystje jau buvo per 300. Valstiei vaikai pradinse mokyklose buvo mokomi gimtja kalba. 1773 1775 m. J.Pugaiovo vadovaujamas valstiei karas Rusijoje. 1773 1775 m. Rusijoje vykdyta administracin reforma: teritorija buvo dalijama gubernijas, o ios apskritis. Gubernijos prieakyje stovjo caro skiriamass gubernatorius (lot. gubernator vairininkas, valdytojas). Atskirais atvejais 2-3 gubernijas sujungdavo ir jas valdydavo generalgubernatorius, tos teritorijos vyriausias kariuomens virininkas. 1774 m. vasario 1 d. Johanas Volfgangas Giot pradedantis advokatas msi rayti laik roman Jaunojo Verterio kanios. Krin lydjo milinika skm. Nuo 1774 m. Britanijos parlamentas m kontroliuoti Ryt Indijos kompanijos veikl ir skyr gubernatori. 1775 m. Seimo nutarimu buvo kurtas naujas Respublikos valstybins valdios organas prie valdovo Nuolatin taryba. J sudar 36 Seimo deleguoti nariai. Taryboje buvo 5 departamentai: Karo, Ido, Usienio

politikos, Policijos ir Teisingumo, kurie kontroliavo savo srities vykdomosios valdios veikl. Nuolatins tarybos veiklos laikotarpiu (17751788 m.) buvo modernizuota ir padidinta kariuomen, apribota etmon savival, gyvendintos merkantilins kio ir finans reformos. Pagyvjo Respublikos ekonominis gyvenimas. Spariai didjo gyventoj skaiius (1772 m. Respublikoje gyveno per 6,5 mln. moni, XVIII a. pabaigoje apie 9 mln. 1790 m., pirmojo visuotinio LDK gyventoj suraymo duomenimis, joje gyveno per 3,5 mln. moni). Edukacin komisija ir Nuolatin taryba tapo pirmaisiais bendrais visos Respublikos vykdomosios valdios organais. 1775 m. kurta Jelgavos Pterio akademija. 1775 1783 m. nepriklausomybs karas Amerikoje. 1776 m. liepos 4 d. 13 angl kolonij iaurs Amerikoje paskelb savo nepriklausomyb. Paskelbta Nepriklausomybs deklaracija. XVIII a. devinto deimtmeio pabaigoje Pranczijos revoliucijai bei karui Balkanuose atitraukus Europos valstybi dmes, Respublikoje susidar palankios slygos vykdyti didesnes socialines bei ekonomines reformas, stiprinti valstybs savarankikum. 1781 m. Vilniaus universitetas pavadintas LDK vyriausija mokykla. Jame sukurtos naujos Astronomijos, Medicinos (1781 m.), Architektros (1793 m.) katedros. XVIII a. antroje pusje Vilniaus universiteto spaustuvje imtos leisti kalendori-skaitini knygos. Pradjo kurtis informacijos ir ini skleidimo sistema. 1783 m. birelio 8 d. Islandijoje atsivr plyys su 130 krateri, besispjaudani magma. Per kelet dien sprogimai tapo silpnesni. Atuonis mnesius truko toksik sulfuric aerozoli imetimas atmosfer, kas turjo didiul tak klimatui ir socialiniams veiksniams prajus tkstantmet. Islandij labai nuniokojo ugnikalnio isiverimas. Jis taip nuniokojo krat, kad Danijos vyriausyb svarst, ar neperklus Islandijos gyventoj Jutlandij. Gyventoj skaiius 1786 m. sumajo iki 38 400 visu ketviriu nuo amiaus pradios. Reikjavike tuo metu gyveno apie 300 moni. Lavos fontanai pasiekdavo 800-1400 m. aukt. Didiojoje Britanijoje 1783 m. vasara buvo inoma kaip smlio vasara dl pelen krituli. I duj susidar 15 kilometr aukio stulpas. Aerozoliai atmosferoje atvsino klimat iauriniame pusrutulyje. Isiverimas truko iki 1784 m. vasario 7 dienos, bet daugiausiai lavos buvo imesta pirmus penkis mnesius. Grimsvotno ugnikalnis taip pat buvo isivers tarp 1783 m. ir 1785 m. Atuoni milijon ton hidrogeno fluorido duj bei 120 milijon sulfur dioxide duj imetimas sudar tai, k Europoje pavadino Lakio rkeliu, Lakio migla. Apie 20-25 proc. Island uvo nuo bado ir apsinuodij fluorinu. Apie 80 proc. Avi, apie 50 proc. Galvij ir apie 50 proc. Arkli uvo prisid unuodytos ols - dant ir skelet fluoroz. Apie 120 milijon ton sulfur dioxide duj buvo imesta atmosfer: panaiai atitinka triskart didesniam skaiiui Europos pramons teral imetimui 2006 metais ir taip pat tolygu Pinatubokalno 1991 isiverimo pasekmms. Sulrfu dioxido oras sukl tirt rk visoje Vakar Europoje, dl ko 1783-1784 m. mir tkstaniai europiei. 1783 m. vasara buvo rekordikai karta. Nuodingas debesis i Islandijos pietryi vj dka nukeliavo iki Bergeno Norvegijoje, pasklido iki Prahos, Bohemijos iki birelio 18 d., pasiek Berlyn birelio 18 d., birelio 20 d. Paryi, birelio 22 d. Le Havre ir birelio 23 d. Britanij. kvpus sulfur dioxide duj auk vidaus organai itinsta. Migla taip pat kaitino or, kas lm galingas perknijas su krua galabijusia gyvulius iki tol kol ruden migla isisklaid. Po ios negandos atjo itin atiauri 1784 m. iema. Anot Gilberto White i Selborne Hempyre, altis tssi 28 dienas. Dl ekstremali ali Jungtinje Karalystje uvo apie 8000 moni. Utat pavasar Vokietij ir Centrin Europ pasiek itin negailestingi potvyniai. Ugnikalnio isiverimas Europai turjo takos kelet met. Pranczijoje 1785 m. buvo surinktas maas derlius dl ko daug kaimo gyventoj nuskurdo, juos alino sausra, blogos iemos ir vasaros, skaitant iauri kru 1788 m., kuri sunaikino derli. 1789 m. Pranczijoje vyko revoliucija. Ugnikalnio isiverimo pasekms turjo tam takos. iaurs Amerikoje 1784 met iema buvo ilgiausia ir viena aliausi. Temperatra emiau 0 Naujojoje Anglijoje laiksi rekordikai ilgai, Nj Dersyje ikrito itin daug sniego, Misisip ualo net prie Naujojo Orleano, o Meksikos lankoje netgi buvo ledo. Taip pat yra rodym, kad Lakio isiverimas susilpnino Afrikos ir Indijos muson cirkuliacijas, dl ko sumajo krituli kiekis ir Nilas labai nuseko. Isiverimas taip pat galjo takoti badmet Japonijoje.

1783 m. rugsjo 3 d. Paryiuje pasirayta taikos sutartis tarp JAV ir Anglijos. Nubrtos JAV teritorijos nuo Kanados iki Floridos, nuo Atlanto iki Misisips. 1783 m. Rusija aneksuoja Krymo chanat. 1787 m. JAV priimta pirmoji konstitucija. 1788 m. spalio 6 d. Varuvoje darb pradjo Respublikos Seimas, istorij js kaip Ketveri met seimas (dirbo 4 metus, deputat skaiius per 1790 met rinkimus buvo padvigubintas). Jis pasuko reform keliu. 1788 m. vasario 22 d. Dancige gim Artras openhaueris, vokiei filosofas, mstytojas. Labiausiai igarsjo traktatu Pasaulis kaip valia ir vaizdinys. 1788 m. birelio mnes kazokais perrengti vedai inscenizavo pasienio konflikt, ir po to dalis vedsuomi armijos perjo Rusijos sien Fredrikshamno (Haminos) link, bet pagrindins pajgos turjo persikelti laivais svarbiausiam Sankt Peterburgo puolimui. i akiplika desantin operacija buvo sustabdyta antr karo savait, kai lygiose kautynse Suomijos lankoje prie Hoglando nepavyko i rus atimti pirmenybs jroje, ir rusai gavo atokvp sukaupti jgoms. Neprajus n mnesiui, kar, spaudiama Rusijos, stojo Danija-Norvegija kaip pagalbin valstyb. Po keleto savaii taika buvo atstatyta paliaubomis. 1788 1792 m. LDK ir Lenkijos Seimas ved nuolatin valstybs mokest emvaldiams, padidino kariuomen, nustat nauj jos sudarymo bei valdymo tvark. 1789 m. sausio 19 d. LDK buvo panaikinta Nuolatin taryba, t pai met pavasar ivesta Rusijos kariuomen. 1789 m. vasario 4 d. pirmuoju JAV prezidentu irinktas D.Vaingtonas. Iki tol buvo svarstyta ar alis bus monarchija ar respublika. 1789 1789 1789 1791 m. m. m. m. gegus 5 d. Pranczijoje suaukti Generaliniai luomai. liepos 14 d. uimta Bastilija. rugpjio 26 d. priimta mogaus ir pilieio teisi deklaracija. pirmosios 10 patais, Teisi bilis buvo pridtos prie JAV konstitucijos.

1791 m. balandio 18 d. Seimas prim statym Ms laisvieji karalikieji miestai Respublikos valstybse, kuriuo miestieiams buvo suteikta privilegija nebti suimtiems be teismo sprendimo, teis sigyti ems vald, sisti savo delegatus Seim ir dalyvauti diskusijose svarstant miest reikalus, gauti tarnybas valstybs administracijos aparate ir teismuose, tarnauti kariuomenje karininkais. Miest reforma iplt socialin monarchijos atram. engtas pirmas ingsnis pertvarkant luomin visuomen pilietin. 1791 m. gegus 3 d. Seimas prim nauj Konstitucij, nustaiusi svarbiausius XVIII a. europin koncepcij atitikusius valstybs santvarkos organizavimo principus. Bajor respublika su renkamu valdovu tapo konstitucine luomine monarchija. Konstitucija teisino turto princip: beemiai bajorai neteko teiss dalyvauti seimeliuose, o turtingesnieji miestieiai gavo nobilitacijos teis. Konstitucija patvirtino miest statym, paskelb valstybs glob laisviesiems valstieiams, garantavo asmens laisv usien pabgusiems ir grusiems valstieiams. Gegus 3 d. Konstitucija pakeit ir valstybs politin struktr: vyriausioji valdia buvo atiduota Seimui, panaikinta liberum veto teis. Vykdomoji valdia priklaus karaliui ir ministr kabinetui, pavadintam statym sargyba. Karalius turjo bti renkamas, taiau i valdaniosios dinastijos. Seimas irinko 4 komisijas (ministerijas): Edukacijos, Policijos, Karo ir Ido, bendras visai valstybei. Gegus 3 d. Konstitucijoje idstytas unitarins valstybs modelis nepatenkino LDK atstov sieki ilaikyti Lietuvos atskirum nuo Lenkijos, taiau LDK deputatai reform alininkai (LDK artilerijos generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos grupuot Seime), suprasdami btinyb stiprinti valstyb bei matydami grsm jos egzistavimui, parm Konstitucij. Kartu buvo siekiama pokonstituciniais aktais teisinti LDK, kaip lygiateiss Lenkijos partners federacinje valstybje, status, laikyti dualizm. To buvo pasiekta 1791 m. spalio 20 d. Seimui primus

Abiej taut savitarpio garantijos statym, kuriuo buvo nustatytas bendrose centrins valdios institucijose lygus Lenkijos ir LDK nari skaiius. LDK buvo pripainta lygia Lenkijai antrja dualistins Respublikos dalimi. Ketveri met seimo reformos ir Konstitucija netenkino dalies didik ir bajor, aukiausia vertybe laikiusi senj valdymo form ir pasisakiusi prie bet kokias reformas, naikinusias j luomo privilegijas. Respublikos stiprjimas taip pat neatitiko Rusijos interes. 1791 m. rugsjo mnes Pranczijoje priimta Konstitucija. 1791 m. Rusija aneksuoja Edisan teritorij tarp Krymo chanato ir Besarabijos, priklausius LDK iki XVI a. kai j aneksavo Turkijos sultonatas. 1792 m. balandio 27 d. Konstitucijos prieininkai Peterburge pasira prie reformas nukreiptos konfederacijos akt, kuris su suklastota data (1792 05 14) buvo paskelbtas Targovicos miestelyje jau po to, kai Rusijos kariuomen eng Lenkij ir Lietuv. 1792 m. gegu liep Rusijos kariuomen, nesutikusi didesnio pasiprieinimo, okupavo vis Respublikos teritorij. 1792 m. birelio 25 d. Vilniuje buvo sudaryta LDK generalin konfederacija, kurios vadovai broliai LDK lauko etmonas Simonas ir Livonijos vyskupas Juozapas Kosakovskiai siek atkurti ne tik sensias bajorijos laisves, bet sugrinti ir unijines LDK teises. 1792 m. liepos 23 d. prie Konfederacijos prisijung Stanislovas Augustas ir iuo ingsniu galutinai panaikino reform alinink darbo vaisi Gegus 3 d. Konstitucij. 1792 m. rugpjio 10 d. Pranczijoje nuversta monarchija. 1792 m. Danija pirmoji pasaulyje panaikino prekyb vergais, nors io nutarimo vykdymas buvo pristabdytas deimiai met, per kuriuos verg savininkai, norintys padidinti savo valdas, galjo skolintis i valstybs. 1793 m. sausio 21 d. Pranczijoje karaliui Liudvikui XVI nukirsta galva. 1793 m. sausio 23 d. Peterburge buvo pasirayta II Respublikos padalijimo sutartis tarp Rusijos ir Prsijos. Rusijai atiteko Podols, Rytins Lucko, Brastos (Pinsko pavietas), Naugarduko vaivadij dalys, Minsko, Polocko vaivadij ems, rytin Vilniaus vaivadijos dalis. Prsija gavo vakarines Lenkijos emes su Gdansku, Torne, Poznane. Respublika neteko apie 250 000 km madaug puss teritorijos. 1793 m. vasario 1 d. Pranczijos respublika paskelb kar Anglijai ir Olandijai. 1793 m. birelio 17 d. Gardine suauktas Respublikos Seimas buvo priverstas patvirtinti II padalijim. Priimta Konstitucija deklaravo senosios valstybs santvarkos atkrim. 1793 m. birelis 1794 m. liepa Jakobin diktatra Pranczijoje. 1794 m. ileistas Prsijos teiss kodeksas Visuotinis Prsijos ems teisynas (1796 1807 m. galiojo ir Unemunje). Nors jame nemaa buruazins teiss norm, bet tvirtinama absoliutin karaliaus valdia, dvarinink monopolins privilegijos ir baudiaviniai feodaliniai santykiai. 1795 m. po sukilimo Abiej Taut Respublikoje, i buvo padalinta paskutin kart. 1795 m. kovo 22 d. Rusijos imperator Jekaterina II Peterburge prim delegacij, vadovaujam didiojo Lietuvos maralkos Liudviko Tikeviiaus. LDK vardu pareikta, kad nutraukiami dviej imt met unijos ryiai su Lenkija. Jekaterina II tuoj sak dvarininkus apdti dideliais mokesiais, buvusio karaliaus dvarus idalijo favoritams rus generolams, ved Rusijos statymus.

Lietuvi etnografins ems XVI-XVIII a.

Tikroji Lietuva i trij vaivadij sudariusi 99 000 kv. km, o Litovska Rus (vliau Baltarusija)-195 000 kv. km. Visa LDK turjo 1572m. apie 1 700 000 gyventoj, kuri pus gyvenusi trijose lietuvikose provincijose, o kita - baltarusikose. iuo atveju gyventoj tankumas lietuvikose vaivadijose 1572m. galjo bti 8,6 gyv. /

1 kv. km, o baltarusikose - apie 4,4 gyv./km. I 850 000 Tikrosios Lietuvos gyventoj, anot W.Wielhorskio samprotavimo, tikrj lietuvi turj bti apie 80 proc., arba 680 000, ir jie sudar apie 40 proc. visos LDK gyventoj. Dar bent 60 000 lietuvi gyveno Naugarduko vaivadijos vakarinje dalyje. Vytauto laikais LDK plotas buvo apie 900 000. i j apie 150 000 km kv. galt bti laikomi besiformuojanios gud tautos etnografine eme. Vytauto laikais gyventoj tankumas nebuvo didelis, tad gud galjo bti beveik 500 000. 1564 - 1566 m. administracin reforma atsivelg tautin etnin princip, sudarydama tris lietuvikus (98 878 kv. km) ir eis slavikus administracinius vienetus, dvigubai didesnius u Tikrj Lietuv, bet du kartus reiau gyvenamus. Arti slaviko pasienio kratiniai Tikrosios Lietuvos miesteliai buvo Druja prie Dauguvos, o toliau pietus ir vakarus-eresai, Pestnai, Glubokas, Prapijanavas, Dolginavas, Ua, Peojys, Kamienas, Liubica, Gauja, Bielica, Panemuniui, Mastai, Volpa, Vereikiai, Narevas, Zabludovas, Vasilkovas, Dauspda (prie Prsijos sienos). 1566m. nustatytos vaivadij ribos su maais pasikeitimais isilaik iki LDK padalijim 1772-1795m. 1790 m. gyventoj tankumas buvo: emaitijos seninijoje-10,8 kv.km, Trak vaivadijoje-12,8, Vilniaus-12, o slavikose vaivadijose-8,8. Gyventoj retumu pasiymjusi baltarusi em XVIII a. pabaigoje gyventoj tankumo rodikliais gerokai priartjo prie lietuvik etnini emi. 1791 m. prie galutinius LDK padalinimus, jos gyventoj padaugjo iki 3 850 000 (1572 m. ribose be Smolensko): Unitai 1 500 000 (39 %) Katalikai 1 470 000 (38 %) ydai 385 000 (10 %) Pravoslavai 250 000 (6,5 %) Sentikiai 60 000 (beveik 4 %) Musulmonai 40 000 (1 %) Karaimai 5000 (0,13 %) 1793 m. LDK: Gud 1 750 000 Lietuvi 1 400 000 yd 385 000 Rus 140 000 Lenk 120 000 Kit 55 000