9 Tema. Energetika

ENERGETIKA
Edmundas Sakalauskas
9 tema
Energetikos valdymas
Energetikos valdymo sistema.
Energetikos valdymo institucijos, j udaviniai,
funkcijos.
Energetikos mons, j rys.
Nacionalins
energetikos
strategijos
pagrindins nuostatos.
Administraciniai teisiniai legitimus reimai
energetikoje.
ES vaidmuo objektyvuojant energetikos teis.
Energetika (i lotyn k.: energia arba graik k.:

), arba energijos politika valstybs
ekonomins veiklos sritis, apimanti visus energetikos
sektorius, susijusius su energijos itekliais ir vairi
energijos ri gamyba, energetikos sistem objekt ir
rengini eksploatavimu.
Tai elektros energetika, hidroenergetika, branduolin
energetika, ilumin energetika, centralizuotas ilumos
tiekimas, bei moni ir rengini, skirt vairi
energijos itekli gavybai, gamybai, transformavimui,
perdavimui, skirstymui ir vartojimui visuma.
Energija ms gyvenime labai svarbi. J

naudojame transportui, bstams ildyti ar vsinti, be
jos negalt veikti fabrikai, ems kio mons ir
biurai. Taiau ikastinio kuro itekliai pamau senka.
Be to, ikastinis kuras tai viena i svarbiausi
visuotinio atilimo prieasi.
Todl energijos igavimo i jo nebeturtume laikyti
neginijamu dalyku.
Butina sukurti integruot energetikos ir aplinkos
politik, grindiam aikiais perjimo prie maai
anglies
dvideginio
iskiriani
technologij
ekonomikos bei energijos taupymo tikslais ir
tvarkaraiais.
Ekonomin
sektoriuje
veikla
energetikos
tai energetini mediag ir produkt (nafta,

gamtins
dujos,
anglys,
vietinis
kuras,
atsinaujinantys energijos itekliai) valgyba,
igavimas, perdirbimas, gamyba, saugojimas,
transportavimas,
perdavimas,
paskirstymas,
prekyba, rinkodara ir realizacija.
14% pramons sektoriaus darbuotoj

dirba energetikos srityje;
Bendra ilgalaikio energetikos moni
turto vert sudaro apie 25% viso alies
moni turto;
Energetikos sektoriai
oElektros
oilumos
oBranduolins energetikos
oGamtini duj
oNaftos
oAtsinaujinani energijos itekli
Energetika
energetikos veikl
apimanti
kio dalis.
10
11
Energetikos veikla ekonomin veikla, kuri
apima
energijos itekli ar energijos valgym,
gavyb,
perdirbim,
gamyb,
laikym,
transportavim,
perdavim,
skirstym,
tiekim,
prekyb,
rinkodar,
Edmundas
Sakalauskaseksploatavim.
12
energetikos objekt
ir rengini
Energija
elektros ir ilumos energija.
Energija yra laikoma preke.
statyme energijai priskiriamos ir
gamtins dujos.
13
Energetikos sektoriai energetikos sritys, tiesiogiai

susijusios su kuria nors energijos itekli ar energijos rimi:
elektra, iluma, branduoline energija, gamtinmis dujomis,
kietuoju kuru, nafta, naftos produktais, atsinaujinaniaisiais
energijos itekliais.
Energijos itekliai gamtos itekliai ir j perdirbimo
produktai, kurie naudojami energijai gaminti.
Atsinaujinantieji energijos itekliai gamtos itekliai:
vandens potencin energija, sauls, vjo, biomass ir ems
gelmi ilumos (geotermin) energija. ios energijos
atsiradim ir atsinaujinim slygoja gamtos ar mogaus
sukurti procesai, j galima vartoti arba naudoti energijos
gamybai.
Vietiniai energijos itekliai alyje esami energijos
itekliai, iskyrus atvetinius arba pagamintus i atvetini.
14
Energetikos mon mon, kuri veriasi energetikos veikla.

Energetikos rengini eksploatavimas energetikos rengini
technologinis valdymas, technin prieira, remontas, matavimai, bandymai,
paleidimo ir derinimo darbai.
Energetikos objektai elektrins ir katilins; elektros tinklai ir j
priklausiniai; gamtini duj sistemos; gamtini duj saugyklos;
suskystintj gamtini duj importo, eksporto terminalai bei saugyklos;
magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai; naftos perdirbimo renginiai;
naftos ir naftos produkt terminalai bei saugyklos; ilumos tiekimo tinklai ir
j priklausiniai.
Valstybins svarbos energetikos objektai 50 MW ir didesns galios
elektrins bei katilins; 110 kV ir didesns tampos elektros perdavimo
tinklas, jo priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; 25 000 000 m3 ir
didesns gamtini duj saugyklos; suskystintj gamtini duj importo
terminalai bei saugyklos; magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai; naftos
perdirbimo mons, perdirbanios 50 000 ton ir daugiau naftos per metus;
10 000 m3 ir didesni naftos, naftos produkt terminalai bei saugyklos;
branduolins energetikos objektai; energetikos objektai, kuri svarb
valstybei pripasta Vyriausyb.
Energetikos renginys technin konstrukcija (mechanizmas, maina,
aparatas, linija, j pagalbiniai taisai), skirta energijos itekliams ir (ar)
energijai valgyti, igauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti
15
bei skirstyti.
Ekstremali energetikos padtis laikotarpis, kai yra

sutriks normalus energijos itekli ar energijos tiekimas
energetikos monms bei vartotojams ir is tiekimas trukdomas
tiek, kad energetikos mons i sutrikim nespja laiku
prognozuoti bei valdyti kins veiklos metodais, ir Vyriausyb,
jos galiota institucija ar savivaldybs institucija turi
reguliuoti energijos itekli ar energijos tiekim energetikos
monms bei vartotojams.
Energijos perdavimas energijos transportavimas
perdavimo tinklais arba magistraliniais dujotiekiais.
Energijos skirstymas energijos transportavimas
skirstomaisiais tinklais.
Energijos tiekimas energijos pristatymas ir (ar)
pardavimas vartotojams.
Vieuosius interesus atitinkantys pareigojimai
statym nustatytais atvejais Vyriausybs ar jos galiotos
institucijos sprendimu priskiriami privalomi pareigojimai,
susij su energijos tiekimo
saugumu.
Edmundas
Sakalauskas
16
Magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai

aukto slgio vamzdynai, su jais susij statiniai ir
renginiai naftai perduoti naftos terminalus bei
saugyklas arba naftos perdirbimo renginius ir naftos
produktams perduoti naftos produkt eksporto,
importo terminalus bei saugyklas.
Magistraliniai dujotiekiai aukto slgio
vamzdynai, su jais susij statiniai ir renginiai
gamtinms dujoms i verslovi perduoti gamtini
duj saugyklas, miest bei gyvenviei skirstomuosius
tinklus arba dujas naudojanius renginius iki
gamtini duj skirstymo stoi imtinai.
17
Energijos vartotojas juridinis ar fizinis

asmuo, perkantis energij.
Reguliuojamasis vartotojas energijos
vartotojas, neturintis teiss pasirinkti energijos
tiekjo.
18
Energetikos valstybin kontrol

energetikos objekt saugumo, energetikos
rengini eksploatavimo, tiekimo patikimumo,
efektyvumo kontrol.
19
Energijos vartojimo auditas procedra, kurios metu

nustatomos ir vertinamos energijos itekli ir (ar) energijos
snaudos
pastatuose,
technologiniuose
procesuose,
renginiuose ar transporto objektuose, arba bendros energijos
itekli ir (ar) energijos snaudos, reikalingos teikiant vieas
ar privaias paslaugas, parenkamos ir ekonomikai
pagrindiamos energijos itekli ir (ar) energijos taupymo
priemons, taip pat pateikiama ataskaita energijos vartojimo
audito usakovui.
Technin sauga statymo ir kit teiss akt nustatyt
energetikos objektams ir renginiams reikalavim visuma,
utikrinanti j patikimum ir saugum.
Reguliuojama veikla energetikos veikla, kuri yra
licencijuojama arba kuriai taikomos valstybs reguliuojamos
kainos.
20
21
statymo paskirtis
1. statymo tikslas utikrinti naftos
produkt ir (ar) naftos valstybs atsarg (toliau
atsarg) sudarym, sukaupim, tvarkym ir
naudojimo kontrol.
2. statymo nuostatos yra suderintos su
statymo priede nurodytais Europos Sjungos
teiss aktais.
22
Pagrindins svokos
1. Atgabenanti mon Lietuvos Respublikoje registruota mon, kuri
atsigabena i Europos Bendrijos valstybi moni nusipirkt savo vartojimo
reikmms ar pardavimui vartoti alies viduje naft ir naftos produktus.
2. Atgabenimas, igabenimas naftos ir naftos produkt atgabenimas,
igabenimas i kit Europos Bendrijos muit teritorijai priskirt ali arba
teritorij.
3. Atsarg sudarymas atsarg nomenklatros, l dydio, atsarg
kiekio, j sukaupimo termin, laikymo slyg nustatymas.
4. Atsarg kaupimas atsarg pirkimas ir laikymas j saugojimo
vietose.
5. Atsarg tvarkymas atsarg atnaujinimas, keitimas, nuraymas,
apskaita, atkrimas.
6. Atsarg naudojimas atsarg panaudojimas energijai gaminti ar j
pardavimas laikantis statym nustatytos tvarkos ir apribojim.
7. Ekstremali energetikos padtis laikotarpis, kai yra sutriks
normalus energijos itekli ar energijos tiekimas energetikos monms bei
vartotojams ir j tiekimas trukdomas tiek, kad energetikos mons i
sutrikim nespja laiku numatyti bei valdyti kins veiklos metodais, taip
pat laikotarpis, kai statym nustatyta tvarka vesta nepaprastoji ar karo
padtis.
23
24
statymo paskirtis
1. is statymas nustato bendruosius gamtini duj
sektoriaus veiklos organizavimo ir funkcionavimo
principus, duj moni veikl bei j tarpusavio
santykius ir santykius su vartotojais tiekiant, skirstant,
perduodant, skystinant ir laikant gamtines dujas.
2. statymo nuostatos yra suderintos su io statymo
priede nurodytais Europos Sjungos teiss aktais.
25
Pagrindiniai io statymo tikslai:

1) sukurti teisines slygas konkurencijai
gamtini duj sektoriuje skatinti;
2) utikrinti galimyb laisviesiems vartotojams
pasirinkti tiekimo mon;
3) utikrinti ekonomikai pagrst gamtini duj
perdavimo, skirstymo, laikymo ir tiekimo saugum;
4) utikrinti vartotoj apsaug.
26
Pagrindins svokos
1. Balansavimas pristatomo ir paimamo gamtini duj (toliau dujos) kiekio
perdavimo ir (ar) skirstymo sistemose ilyginimas.
2. Buitiniai vartotojai fiziniai asmenys, perkantys dujas naudoti buitinms
reikmms.
3. Duj mon juridinis asmuo, kuris veriasi bent viena i i veiklos ri:
duj gavybos, perdavimo, skirstymo, skystinimo, tiekimo bei laikymo ir yra
atsakingas u susijusius su i ri veikla komercinius, techninius ir (arba)
eksploatavimo pareigojimus.
4. Duj laikymas vamzdyne suspaust duj laikymas jas suspaudiant duj
perdavimo sistemose.
5. Duj sektorius energetikos sritis, tiesiogiai susijusi su gamtini duj
tiekimu, skirstymu, perdavimu, skystinimu, laikymu ir tranzitu.
6. Duj tranzitas duj, kilusi i valstybs ne Europos Sjungos nars
teritorijos ir skirt tos ir (ar) treiosios valstybs teritorijai, transportavimas per
alies teritorij.
7. Gamtins dujos i ems gelmi igaunam angliavandenili miinys, kuris
normaliomis slygomis yra dujins bsenos, taip pat suskystintos gamtins dujos,
biodujos, dujos, pagamintos i biomass, ir kit tip dujos, kurios gali bti
technikai ir saugiai patiektos gamtini duj sistem arba ja transportuojamos.
8. Gamtini duj saugykla duj monei priklausantys ir (ar) duj mons
valdomi renginiai dujoms laikyti, skaitant suskystint gamtini duj rengini dal,
iskyrus gavybos operacijoms naudojam dal ir renginius, skirtus vien tik
Edmundas
Sakalauskas
27
funkcijas atliekantiems perdavimo
sistemos
operatoriams.
28
Elektros energijos keli i pirminio altinio

vartotojo namus ar biur slyginai galima padalyti
keturis etapus:
GAMYB ELEKTRINS PIRMIN ENERGIJ (IKASTIN
KUR, VANDENS AR KITOKI ATSINAUJINANI ITEKLI
ENERGIJ) PAVERIA ELEKTRA, KURI KELIAUJA
PERDAVIMO TINKLUS;
PERDAVIM AUKTOS TAMPOS LINIJOMIS ELEKTROS
ENERGIJA KELIAUJA MIEST, REGION IR DIDIJ MONI
PASTOTES;
SKIRSTYM ELEKTRA VIDUTINS IR EMOS TAMPOS
ELEKTROS
TINKLAIS
TIEKIAMA
GALUTINIAMS
VARTOTOJAMS;
VALDYM KOORDINUOJAMAS ELEKTRINI IR ELEKTROS
TINKL DARBAS, UTIKRINANT, KAD ELEKTROS GAMYBA
VISADA PATENKINT ELEKTROS PAKLAUS, O VARTOTOJUS
PASIEKT REIKIAMOS KOKYBS ELEKTRA.
29
30
statymo paskirtis
1. statymas nustato elektros energijos gamybos,
perdavimo, skirstymo ir tiekimo Lietuvos
Respublikoje reguliavimo pagrindus, taip pat
elektros energijos paslaug teikj ir vartotoj
santykius bei slygas, skatinanias konkurencij
elektros energetikos sektoriuje.
2. io statymo nuostatos suderintos su Europos
Sjungos teiss aktais, nurodytais statymo priede.
31
Pagrindins svokos
1. Balansavimo energija elektros energija, kuri vartotoj yra suvartojama
(nesuvartojama) ar gamintoj pagaminama (nepagaminama) nesilaikant grafikuose,
sudarytuose remiantis Vyriausybs ar jos galiotos institucijos patvirtint Prekybos
elektros energija taisykli reikalavimais, nustatyt elektros energijos kieki.
2. Balansavimo energijos tiekjas gamintojas, tiekjas ar laisvasis vartotojas,
prekiaujantis balansavimo energija.
3. Buitinis vartotojas fizinis asmuo, perkantis elektros energij asmeniniams,
eimos ar nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti.
4. Elektros energetikos sektorius nacionalinio kio energetikos
sektoriaus dalis, susijusi su elektros energijos gamyba, perdavimu,

skirstymu ir tiekimu.
5. Elektros energija gaminama aktyvin elektros energija, kuri
kaip prek pateikiama vartotojui.
6. Elektros energijos snaudos visos elektros energijos snaudos, kurios

patiriamos teikiant elektros energijos persiuntimo paslaug perdavimo ir
skirstomaisiais tinklais ir kurios apskaiiuojamos kaip skirtumas tarp visos
perdavimo sistemos arba skirstomj tinkl operatoriaus gautos elektros energijos
ir vartotoj suvartotos ar kitiems operatoriams persistos elektros energijos kiekio.
7. Energetikos sistema tarpusavyje suderintu reimu funkcionuojanti
elektros rengini, skirt elektros energijai gaminti, perduoti ir skirstyti, visuma.
8. Gamintojas asmuo, Edmundas
gaminantisSakalauskas
elektros energij. 32
Pagrindiniai statymo tikslai:

1) nustatyti elektros energetikos sektoriaus subjekt teises, pareigas ir
tarpusavio santykius;
2) sukurti teisines slygas konkurencija pagrstai elektros energijos
rinkai funkcionuoti, siningos konkurencijos tarp gamintoj ir tiekj
principams tvirtinti;
3) utikrinti ir skatinti elektros energijos gamybos, perdavimo,
skirstymo ir vartojimo efektyvum;
4) utikrinti saug ir patikim elektros energetikos sistemos
funkcionavim, energijos gamyb, perdavim ir skirstym;
5) utikrinti vieuosius interesus atitinkanias paslaugas ir nustatyti
objektyviai pagrstus, aikius ir skaidrius reikalavimus bei pareigojimus
elektros energetikos sektoriuje;
6) skatinti elektros energijos vidaus rinkos pltr, elektros energijos
eksport, modernizuoti technines rinkos gyvendinimo priemones,
utikrinti kainodaros aikum ir skaidrum;
7) sukurti tinkamas slygas investicijoms elektros energetikos
sektori;
8) skatinti aplinkai nekenksming elektros energijos gamybos,
perdavimo, skirstymo technologij
pltr.
33
Elektros energetikos
sektoriaus veiklos valdymo
srities institucijos
Elektros energetikos sektori statymo nustatyta
tvarka reguliuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomas is
statymas bei j gyvendinantys teiss aktai, jei
statymai nenustato kitaip:
1) Vyriausyb ar jos galiota institucija;
2) Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija.
34
Vyriausybs ar jos galiotos institucijos funkcijos

elektros energetikos sektoriuje
Vyriausyb ar jos galiota institucija elektros energetikos
sektoriuje:
1) formuoja ir gyvendina valstybs politik;
2) bendradarbiauja su usienio valstybi elektros
energetikos institucijomis, pagal kompetencij atstovauja
Lietuvos Respublikai tarptautinse organizacijose;
3) nustato vieuosius interesus atitinkani paslaug sra;
4) nustato vartotoj rengini prijungimo prie tinkl ir
aprpinimo elektros energija atkrimo trukm;
5) io statymo nustatytais atvejais iduoda licencijas
(leidimus) teikti elektros energetikos paslaugas;
6) nustato visiems tiekjams vienodas elektros energijos
importo slygas;
7) atlieka kitas Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss
35
akt nustatytas funkcijas.
Valstybins kain ir energetikos kontrols komisijos funkcijos

elektros energetikos sektoriuje
1. Valstybins kain ir energetikos kontrols komisijos (toliau Komisija)
udavinius, teises ir funkcijas nustato Energetikos, is ir kiti statymai bei Komisijos
nuostatai.
2. Komisija turi utikrinti, kad elektros energetikos rinkoje bt efektyvi
konkurencija, kad vartotojai ir tiekjai nebt diskriminuojami ir visi vartotojai gaut
nustatytos kokybs paslaugas. Komisija privalo kontroliuoti:
1) kaip laikomasi jungiamj linij valdymo bei j pralaidumo paskirstymo ir
reguliavimo taisykli;
2) per kiek laiko perdavimo ir skirstomj tinkl mons atlieka vartotoj rengini
prijungimo prie tinkl ir aprpinimo elektros energija atkrimo darbus;
3) kad perdavimo sistemos ir skirstomj tinkl operatoriai vieai skelbt
atitinkam informacij, susijusi su jungiamosiomis linijomis, sistemos naudojimu ir
pajgum paskirstymu suinteresuotoms alims;
4) kad bt veiksmingai atskirtos apskaitos, siekiant ivengti gamybos, perdavimo,
skirstymo ir tiekimo veiklos ri kryminio subsidijavimo;
5) kad nauj elektros energijos gamintoj prijungimo slygos ir tarifai bt
objektyvs, skaidrs ir nediskriminuojantys atsivelgiant visas ilaidas ir naud, kuri
teikia vairios atsinaujinani energijos itekli technologijos, paskirstyta gamyba ir
ilumos bei elektros energijos gamyba vienu metu;
6) skaidrumo ir konkurencijos laipsn.
3. Komisija metinje ataskaitoje paskelbia prieiros pagal io straipsnio nuostatas
36
rezultatus.
Elektros energetikos sektoriaus

sandara
Elektros energetikos sektori sudaro:
elektros energijos vartotojai,
gamintojai,
tiekjai,
perdavimo ir skirstomj tinkl mons,
rinkos operatorius,
perdavimo sistemos bei
skirstomj tinkl operatoriai.
37
38
Vizija
Elektros perdavimo sistemos operatorius
patikimumo ir efektyvumo lyderis Baltijos
alyse
Misija
Utikrinti
patikim
perdavim, efektyv
sistemos
valdym,
administravim.
elektros
energijos
elektros energetikos
ir
skaidr
rinkos
39
AB Lietuvos energija Nacionalinio investuotojo LEO

LT antrin bendrov, atliekanti elektros energijos perdavimo
(110-330 kV tampos) tinklo savininko, sistemos operatoriaus
ir rinkos operatoriaus funkcijas:
1.priiri ir pleia elektros energijos perdavimo tinkl;
2.utikrina elektros gamybos ir sunaudojimo balans,
elektros perdavim i Lietuvos elektrini skirstomj tinkl
bendrovms;
3.koordinuoja Lietuvos energetikos sistemos darb, kad
bt utikrintas patikimas elektros energijos tiekimas
vartotojams. Kartu su kaimynmis energetikos sistemomis
utikrina elektros eksport, import ir tranzit;
4.organizuoja prekyb elektra.
40
Bendrovei priklauso 222 transformatori pastots

ir skirstyklos, per 6 tkst. kilometr 330 ir 110 kV
tampos elektros linij, Kauno hidroelektrin ir
Kruonio hidroakumuliacin elektrin, dispeerinis
centras, informacini technologij ir telekomunikacij
centras.
Kauno HE ir Kruonio HAE utikrina gali
balansus ir reguliuoja reimus.
41
42
statymo paskirtis ir tikslai

1. statymas reglamentuoja ilumos kio valstybin
valdym, ilumos kio subjekt veikl, j santykius su
ilumos vartotojais, tarpusavio ryius ir atsakomyb.
2. statymo tikslai:
1) maiausiomis snaudomis utikrinti patikim ir
kokybik ilumos tiekim ilumos vartotojams;
2) ilumos kyje teisinti pagrst konkurencij;
3) ginti ilumos vartotoj teises ir teistus interesus;
4) didinti ilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo
efektyvum;
5) gaminant ilum, plaiau naudoti vietin kur, biokur ir
atsinaujinaniuosius energijos iteklius;
Sakalauskas
43
6) mainti ilumos Edmundas
energetikos
neigiam poveik
aplinkai.
Pagrindins svokos
1. Aprpinimo iluma sistema organizacinis-techninis kio kompleksas,
skirtas gaminti ir tiekti ilum vartotojams, valdomas ilumos tiekjo ir
susidedantis i ilumos perdavimo tinklo bei vieno ar daugiau prie tinklo
prijungt ilumos gamintoj.
2. Apsirpinimo kartu vandeniu bdas centralizuotai paruoto karto
vandens pirkimas i karto vandens tiekjo arba ilumos kartam vandeniui
ruoti pirkimas i ilumos tiekjo, o geriamojo vandens kartam vandeniui
ruoti pirkimas i geriamojo vandens tiekjo, arba individualus karto vandens
ruoimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos altinius (dujas, elektr,
kietj kur) geriamajam vandeniui paildyti iki higienos normomis nustatytos
temperatros.
3. Atsiskaitomieji karto vandens apskaitos prietaisai vartotoj
sunaudoto karto vandens kiekio matavimo priemons, pagal kuri rodmenis
atsiskaitoma su tiekju u sunaudot kart vanden.
4. Atsiskaitomieji ilumos apskaitos prietaisai vartotojams patiektos
ilumos kiekio matavimo priemons, pagal kuri rodmenis atsiskaitoma su
ilumos tiekju u suvartot ilum.
5. Bendra ilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) ilumos
ir elektros energijos gamyba bendrame technologiniame cikle.
6. Bendras ilumos ir elektros energijos gamintojas mon ar jos
padalinys, kuri pagrindin veikla yra bendra ilumos ir elektros energijos
44
gamyba.
Konkurencija ilumos kyje

1. Konkurencija tarp alternatyvi energijos ri tiekj vartotoj
ilumos poreikiams tenkinti gyvendinama atsivelgiant tiekj planus
ilumos kio specialiuosiuose planuose, nustatant vartotoj ilumos
poreiki tenkinim jiems maiausiomis snaudomis, utikrinant saug
tiekim ir nevirijant leidiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal
galiojanias taros normas bei vertinant iorines snaudas, taip pat
kitomis io statymo nustatytomis priemonmis. ilumos vartotojai turi
teis pasirinkti alternatyvi energijos ri ilumos tiekjus, sirengti
vietin ildymo sistem, jei tai neprietarauja teritorij planavimo
dokumentams.
2. ilumos gamyba grindiama ilumos gamintoj konkurencija.
3. Karto vandens ruoimas ir tiekimas grindiami konkurencija
vartotojams pasirenkant karto vandens tiekj ar apsirpinimo kartu
vandeniu bd. Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija ir
savivaldybi institucijos numato priemones konkurencijai karto
vandens kyje skatinti ir utikrina j gyvendinim.
4. Valstyb (savivaldybs) numato priemones konkurencijai skatinti
pastat ildymo ir karto vandens sistem prieiros srityje ir utikrina
j gyvendinim.
45
9. Buitinis ilumos vartotojas fizinis asmuo, perkantis ilum ir (ar) kart

vanden savo buities reikmms.
8. Kartas vanduo i geriamojo vandens paruotas, paildant j iki higienos
normomis nustatytos temperatros, vanduo.
9. Karto vandens tiekjas juridinis asmuo, tiekiantis kart vanden
vartotojams pagal pirkimopardavimo sutartis.
10. Karto vandens tiekimas centralizuotai paruoto karto vandens
pristatymas ir pardavimas karto vandens vartotojams.
11. Kintamoji karto vandens kainos dedamoji kintanti karto vandens
kainos dalis, ireikiama formule, kuri taikoma ne daniau kaip kas mnes,
apskaiiuojant konkret kintamosios dedamosios dyd, atsivelgus tiekiamos
ilumos ir geriamojo vandens kain pokyt.
12. Kintamoji ilumos bazins kainos dedamoji kintanti ilumos bazins
kainos dalis, ireikiama formule, kuri koreguojama kasmet, atsivelgus kuro
struktros pasikeitim ir veiklos efektyvumo uduotis, nustatytas Valstybins kain
ir energetikos kontrols komisijos, vadovaujantis jos patvirtintu Lyginamosios
analizs aprau, ir taikoma ne daniau kaip kas mnes, apskaiiuojant konkret
kintamosios dedamosios dyd, atsivelgus kuro ir i nepriklausom gamintoj
perkamos ilumos kain pokyt.
13. Kompensacija u rezervin gali pagal Vyriausybs ar jos galiotos
institucijos patvirtint metodik apskaiiuota su rezervuota galia susijusi
papildom snaud kompensacija, mokama vartotojo, naudojanio ilumos tiekimo
sistem kaip rezervin ildymo bd.
46
Bendros ilumos ir elektros energijos gamybos bei

ilumos gamybos i biokuro ir atsinaujinanij energijos
altini skatinimas
1. Bendra ilumos ir elektros energijos gamyba yra
vieuosius interesus atitinkanti paslauga.
2. Vyriausyb ar jos galiota institucija, atsivelgdama
btinyb veiksmingai naudoti elektros energij ir ilum
generuojanius pajgumus, nustato elektros energijos
supirkimo i bendr ilumos ir elektros energijos gamintoj
mast ir tvark.
3. Valstyb (savivaldybs) skatina i biokuro,
atsinaujinanij energijos altini, deginant atliekas, taip pat
i geotermins energijos pagamintos ilumos supirkim
ilumos tiekimo sistemas.
is supirkimas yra vieuosius interesus atitinkanti paslauga.
47
Energetikos veiklos reguliavimo tikslai

yra:
energijos tiekimo saugumas;
energijos itekli ir energijos vartojimo
efektyvumas;
neigiamo energetikos veiklos poveikio aplinkai
mainimas;
pagrstos konkurencijos skatinimas;
vietini ir atsinaujinanij energijos itekli
vartojimo skatinimas.
48
Energetikos valdymo institucijos

1) Vyriausyb ar jos galiotos institucijos;
2) Energetikos ministerija;
3) Aplinkos ministerija;
4) savivaldybs.
49
Svarbiausi valstybs ir savivaldybi institucij, valdani

energetik, reguliuojani bei kontroliuojani
energetikos veikl, udaviniai:
1) utikrinti optimali valstybs energetikos struktr;

2) sudaryti prielaidas efektyviai energetikos veiklai;
3) utikrinti energijos tiekimo nenutrkstamum ir
nustatyt kokybs parametr pastovum;
4) skatinti efektyv energijos ir energijos itekli
vartojim;
5) skatinti vietini ir atsinaujinanij energijos itekli
vartojim;
6) skatinti mones rengti energetikos auditus.
50
Vyriausyb:
1) kuria ir gyvendina valstybs politik
energetikos srityje;
2)
teikia
Seimui
tvirtinti
Nacionalin
energetikos strategij;
3) tvirtina Nacionalins energetikos strategijos
gyvendinimo plan ir programas;
4) veda ekstremali energetikos padt;
5)
turi
teis
reglamentuoti
valstybs
reguliuojam kain nustatymo principus.
51
Vyriausyb kartu su jos galiotomis institucijomis:

1) nustato vartotoj aprpinimo energija ir (ar) energijos itekliais
tvark esant ekstremaliai energetikos padiai;
2) priima sprendim dl valstybs sien kertani energetikos
objekt statybos;
3) tvirtina energetikos veiklos licencijavimo taisykles;
4) nustato nefasuot naftos produkt prekybos licencijavimo
tvark;
5) nustato energijos ir energijos itekli tiekimo, eksporto bei
importo tvark;
6) nustato energetikos veiklos ri, kurioms reikalingas leidimas,
sra, leidim idavimo taisykles ir slygas;
7) nustato energijos apskaitos, matavimo priemoni rengimo ir
eksploatavimo tvark;
8) statym nustatytais atvejais turi teis monms, kurios veriasi
energetikos veikla, priskirti vieuosius interesus atitinkanius
52
pareigojimus;
Vyriausyb kartu su jos galiotomis institucijomis:

9) nustato elektros energijos, pagamintos naudojant
atsinaujinaniuosius energijos iteklius ir kogeneracinse
jgainse, supirkimo tvark;
10) tvirtina reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams
asmenims, energijos perdavimo, skirstymo ir tiekimo sutari
privalomas standartines slygas;
11) tvirtina energetikos objekt, elektros tiekimo linij ir
vamzdyn apsaugos taisykles;
12) nustato atitikties tikrinimo tvark ir utikrina atitikties
tikrinimo finansavim. Gyventojams atitikties tikrinimo paslauga
teikiama nemokamai;
13) nustato energijos itekli ir energijos efektyvaus vartojimo
stebsenos tvark;
14) atlieka kitas io ir kit statym nustatytas funkcijas.
53
54
Ministras
Arvydas Sekmokas
55
56
Lietuvos
Respublikos
ministerija yra valstybs staiga.
energetikos
Energetikos ministerija atlieka statym ir kit

teiss akt jai pavestas energetikos srities valstybs
valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs
politik.
57
Energetikos
ministerija
savo
veikloje
vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (in.,
1992, Nr. 33-1014), Lietuvos Respublikos tarptautinmis
sutartimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymu (in.,
1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131), Lietuvos Respublikos
vieojo administravimo statymu (in., 1999, Nr. 60-1945;
2006, Nr. 77-2975), kitais Lietuvos Respublikos Seimo
priimtais statymais ir teiss aktais, Europos Sjungos

teiss aktais, Respublikos Prezidento dekretais,
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimais,
Ministro Pirmininko potvarkiais, taip pat iais
nuostatais.
58
Energetikos ministerija yra vieasis juridinis

asmuo, turintis sskait banke ir antspaud su
Lietuvos valstybs herbu ir savo pavadinimu.
Ministerijos buveins adresas:
Gedimino pr. 38 / Vasario 16-osios g. 2, Vilnius,
Lietuvos Respublika.
Energetikos ministerija yra biudetin staiga,
finansuojama i Lietuvos Respublikos valstybs
biudeto.
59
Svarbiausieji Energetikos ministerijos udaviniai

siekiant utikrinti Lietuvos energetinio kio pltr,
gyventoj gerovs kilim ir vykdant narysts Europos
Sjungoje sipareigojimus yra:
gyvendinti Nacionalin energetikos strategij, patvirtint
Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046
(in., 2007, Nr. 11-430), modernizuoti alies energetikos k, suderinti j su
valstybs poreikiais, ekonomikumo, energetinio saugumo, darnios
pltros, konkurencingumo, aplinkosaugos ir valdymo tobulinimo srities
tarptautiniais reikalavimais; dalyvauti formuojant ir gyvendinant
valstybs politik branduolins energetikos srityje, nutraukti valstybs
mons Ignalinos atomins elektrins eksploatavim;
pagal kompetencij gyvendinti Lietuvos kio pltros politik,
Valstybs ilgalaiks raidos strategij, patvirtint Lietuvos Respublikos
Seimo 2002 m. lapkriio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (in., 2002, Nr. 1135029), ir Lisabonos strategij;
60
Ministerija
1) gyvendina valstybs politik energetikos srityje;
2) pltoja tarptautin bendradarbiavim energetikos srityje;
3) rengia ir tvirtina teiss aktus, reglamentuojanius tiekimo saugumo,
energetikos objekt ir rengini rengimo, eksploatavimo, technins
saugos, efektyvaus naudojimo bei kitus techninius klausimus;
4) rengia, periri Nacionalins energetikos strategijos (toliau
Strategija) projekt ir teikia j Vyriausybei;
5) rengia Strategijos gyvendinimo plan ir programas, koordinuoja j
gyvendinim;
6) tvirtina energijos ir energijos itekli perdavimo, skirstymo,
tiekimo ir vartojimo taisykles;
7) nustato energijos itekli atsarg sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir
naudojimo tvark;
8) nustato alyje vartojamos energijos kokybs reikalavimus;
9) nustato vartotoj, gamintoj energetikos objekt (tinkl, rengini,
sistem) prijungimo prie veikiani energetikos moni objekt (tinkl,
rengini, sistem) tvarkEdmundas
ir slygas;
Sakalauskas
61
10) kartu su Aplinkos ministerija nustato valstybins svarbos

energetikos objekt statybos planavimo tvark ir slygas;
11) nustato energetikos valstybins kontrols ir vartotoj energetikos
rengini kontrols tvark;
12) nustato informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo
valstybs institucijoms, staigoms ir treiosioms alims tvark, kiek bei
slygas;
13) tvirtina statymo 21 straipsnio 1 dalyje ivardyt darbuotoj
pareigybi ir profesij sra, nustato t darbuotoj kvalifikacinius
reikalavimus, tvirtina energetikos objektus, renginius statani ir
eksploatuojani darbuotoj, kurie privalo bti atestuojami, sra ir
nustato atestavimo tvark;
14) nustato moni, turini teis eksploatuoti energetikos renginius,
atestavimo tvark ir slygas;
15) turi teis nustatyti io statymo 20 straipsnyje ivardyt rengini
efektyvumo reikalavimus ir efektyvumo kontrols tvark;
16) atlieka kitas io ir kit statym nustatytas ar Vyriausybs
pavestas funkcijas.
62
Biudetins staigos prie ministerijos

Valstybin energetikos inspekcija prie ministerijos
Akcins bendrovs ir udarosios akcins bendrovs
Akcin bendrov Lietuvos energija
Akcin bendrov Lietuvos elektrin
Akcin bendrov Klaipdos nafta
Akcin bendrov Ryt skirstomieji tinklai
Valstybs mons
Valstybs mon Energetikos agentra
Valstybs mon Ignalinos atomin elektrin
Valstybs mon Lietuvos naftos produkt agentra
Valstybs mon Visagino
energetikos remontas
63
Aplinkos ministerija:
1) sprendia klausimus, susijusius su aplinkos
apsauga, statyba, ir atlieka jos kompetencijai
priklausanias funkcijas;
2) organizuoja ir vykdo poveikio aplinkai stebjimus
energetikos veiklos padidintos taros zonose;
3) kartu su ministerija nustato alyje numatom
vartoti ir vartojam energijos itekli kokybs
reikalavimus ir teikia rekomendacijas juos vartoti;
4) dalyvauja rengiant atsinaujinanij energijos
itekli programas.
64
Susisiekimo ministerijos kompetencija

1) rengia energijos itekli ir energijos vartojimo
efektyvumo didinimo transporto objektuose programas ir
koordinuoja j gyvendinim;
2) teikia rekomendacijas ir gyvendina priemones,
didinanias energijos itekli ir energijos vartojimo
efektyvum transporto objektuose;
3) nustato energijos vartojimo transporto objektuose
(iskyrus statinius) audito atlikimo tvark ir slygas, tvirtina
io audito atlikimo metodikas;
4) nustato energijos vartojimo transporto objektuose
(iskyrus statinius) audit atliekani specialist rengimo ir
atestavimo tvark;
5) vykdo informavimo ir vietjik veikl, skatinani
transporto objektuose efektyviai naudoti energijos iteklius ir
65
energij.
Savivaldybs:
1) pagal statym nustatyt kompetencij reguliuoja vartotoj
aprpinim tiekiama iluma;
2) organizuoja visuomens poreikiams naudojam teritorij
apvietim;
3) pagal Vyriausybs patvirtint nomenklatr iduoda mamenins
prekybos nefasuotais naftos produktais licencijas;
4) iduoda leidimus suskystintj naftos duj prekybai kio
ministerijos patvirtinta tvarka;
5) vedus ekstremali energetikos padt, gyvendina Vyriausybs ar
jos galiotos institucijos patvirtint vartotoj aprpinimo energija ir
(ar) energijos itekliais plan, utikrina kit Vyriausybs sprendim
vykdym;
6) dalyvauja rengiant vietjikas visuomens informavimo
priemones, padedanias efektyviai vartoti energij ir energijos
66
iteklius.
Nacionalin energetikos strategija (1)

1. Strategija nustato energetikos pltros
kryptis dvideimiai met.
2. Strategij Vyriausybs teikimu tvirtina
Seimas.
3. Strategija apima visus energetikos
sektorius, ji peririma ne reiau kaip kas 5
metai.
Strategija
rengiama,
peririma
ir
gyvendinama valstybs biudeto bei kitomis
lomis.
67
Strategijoje turi bti numatoma:

1) alies energetikos saugumas;
2) energijos ar energijos itekli poreiki,
importo, eksporto prognozs;
3) energijos gamybos pajgumo poreikis;
4) energetikos struktros tobulinimas;
5) energijos itekli vartojimo struktra ir jos
prognozs;
68
6) energetikos alingo poveikio aplinkai mainimo

prognozs ir priemons;
7) atsinaujinanij ir vietini energijos itekli
vartojimo pltojimas;
8) energijos vartojimo efektyvumas;
9) reikalingos investicijos;
10) energijos itekli atsarg vertinimas ir
sudarymas;
11) energijos rinkos pltojimas;
12) energetikos valdymo tobulinimo kryptys;
13) kainodaros tobulinimas;
14) kiti su energetikos
pltra susij klausimai.
69
Energetikos veiklos ypatumai, energijos ir

energijos itekli kokyb
1. Energijos perdavimo, skirstymo moni veiklos
teritorija nustatoma licencijose.
2. alyje vartojama energija ar energijos itekliai turi
atitikti nustatytus energijos ar energijos itekli
kokybs ir sudties reikalavimus.
70
Kainos
1. Energetikos sektoriuje yra sutartins ir
valstybs reguliuojamos kainos.
Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar
energijos kainas, nustatant j virutines ribas ar
reguliavimo tvark.
Valstybs reguliuojam kain nomenklatra ir
reguliavimo principai nustatomi energetikos
sektori statymuose.
71
Nustatant valstybs reguliuojamas kainas, turi bti

numatytos btinos ilaidos energijos itekli gavybai,
energijos gamybai, pirkimui, perdavimui, skirstymui,
tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus pltra ir
energijos efektyvumas, vietini ir atsinaujinanij
energijos itekli vartojimas, vieuosius interesus
atitinkani pareigojim vykdymas bei nustatyta
pelno norma.
Valstybs reguliuojamos kainos turi bti skelbiamos
vieai, ne vliau kaip prie mnes iki j taikymo
pradios, jei kiti statymai nenustato kitaip, ir
taikomos nuo mnesio pirmos dienos.
72
Licencijos, leidimai ir atestatai

Energetikos veiklai licencijas, leidimus ar atestatus
nustato statymai.
Licencijuojamos veiklos ris, energetins veiklos
licencij idavim, pakeitim, galiojimo sustabdym ir
galiojimo panaikinim nustato energetikos sektori
statymai ir kiti statymai.
Veiklos ri, kurioms reikalingas leidimas,
sra tvirtina Vyriausyb.
mons, eksploatuojanios energetikos renginius,
turi bti atestuotos.
Energetikos veikla be licencijos, leidimo ar atestato,
jeigu jie yra nustatyti, draudiama.
73
Energetikos valstybin kontrol

1. Energetikos objekt bei energetikos rengini valstybin
kontrol atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje
neatsivelgiant nuosavybs valdymo form.
2. Valstybin energetikos kontrol nustatyta tvarka atlieka
Valstybin energetikos inspekcija prie Energetikos
ministerijos (toliau Valstybin energetikos inspekcija).
3. Valstybin energetikos inspekcija yra staiga prie
ministerijos. Jos steigja Energetikos ministerija. Valstybins
energetikos inspekcijos nuostatus tvirtina Energetikos
ministerija.
74
75
VEI teritorini skyri aptarnavimo zonos
76
Valstybin energetikos inspekcija:

1) nustatyta tvarka pagal kompetencij iduoda, sustabdo, panaikina
atestatus energetikos rengini eksploatavimui ir kontroliuoja, ar laikomasi
teiss akt nustatyt reikalavim;
2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objekt, energetikos
rengini technin saug, eksploatavim, energijos ir energijos itekli
gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo patikimum bei vartojimo
efektyvum;
3) tiria energetikos objekt, rengini avarijas ir j darbo sutrikimus,
dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus
buityje, susijusius su energijos vartojimu;
4) kontroliuoja, kaip laikomasi specialij reikalavim rengiant ir
rekonstruojant energetikos renginius, taip pat energetikos rengini atitikt
ir tinkamum naudoti;
5) organizuoja io statymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyt energetikos
specialist ir vadov atestavim;
6) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatyt energijos kokybs reikalavim;
7) kontroliuoja energijos itekli valstybs ir rezervines atsargas;
8) turi teis tikrinti energetikos moni valstybs institucijoms teikiam
informacij;
77
9) atlieka kitas statymEdmundas
nustatytasSakalauskas
funkcijas.
Valstybin energetikos inspekcija atsako u savo

sprendimus.
Valstybins energetikos inspekcijos sprendimai gali
bti skundiami statym nustatyta tvarka.
Valstybins atomins energetikos saugos inspekcijos
kompetencij
nustato
Branduolins
energijos
statymas.
Valstybin energetikos inspekcija nekontroliuoja, ar
darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos teiss akt
nustatyt reikalavim.
78
Branduolins energetikos
objekt saugos ir branduolini
mediag apskaitos kontrol ir
valstybin prieir
atlieka
Valstybin atomins energetikos
saugos inspekcija.
Valstybins atomins energetikos saugos
inspekcijos kompetencij nustato Branduolins
energijos statymas.
79
80
Valstybin atomins energetikos saugos

inspekcija (VATESI) yra pagrindin branduolins
saugos reguliavimo ir prieiros institucija Lietuvoje,
kuri nustato saugos reikalavimus, kontroliuoja, kaip j
laikomasi, iduoda licencijas bei leidimus, vertina
branduolini objekt saug.
Kartu VATESI utikrina Lietuvos Respublikos
sipareigojimus, nustatytus tarptautinse konvencijose
ir sutartyse bei atstovauja alies interesus tarptautinse
organizacijose.
81
VATESI misija vykdyti branduolins

energetikos
objekt
saugos
valstybin
reguliavim ir prieir, siekiant apsaugoti
visuomen bei aplink nuo branduolini ir
radiologini vyki bei avarij alingo poveikio.
82
VATESI reguliuoja ir priiri:

-
Ignalinos AE saug eksploatavim ir veiklos

nutraukim;
saug radioaktyvij atliek tvarkym branduolins
energetikos objektuose;
fizin branduolini energetikos objekt ir branduolini
mediag saug;
branduolini mediag apskait, j ir branduolini
technologij naudojim tik taikiems tikslams;
branduolinio kuro ciklo mediag veim;
branduolins energetikos objekt avarin parengt.
83
alis, kurios teritorijoje yra statomi arba veikia

branduolins energetikos objektai (pvz., atomin
elektrin, panaudoto branduolinio kuro saugykla,
radioaktyvij atliek kapinynas), naudojamos
branduolins mediagos, privalo utikrinti tinkam j
valstybin reguliavim ir prieir, fizin saug,
siekiant ivengti branduolini bei radiologini avarij
ir vyki, kuri poveikis visuomenei bei aplinkai gali
bti alingas.
VATESI taip pat kontroliuoja branduolini
mediag apskait Lietuvoje, utikrina branduolini
mediag ir branduolini technologij naudojim tik
taikiems tikslams.
84
VATESI vykdo veikianio V Ignalinos atomin

elektrin antrojo energijos bloko saugos prieir,
vertina sustabdyto pirmojo bei antrojo bloko
ruoiamus eksploatavimo nutraukimo projektus
saugos poiriu ir iduoda atitinkamas licencijas.
VATESI
derina
kiekvieno
eksploatavimo
nutraukimo projekto poveikio aplinkai vertinimo
ataskait, technin projekt ir jo saugos analizs
ataskait bei kitus saug pagrindianius dokumentus.
85
Taip pat Inspekcija dalyvauja naujos atomins

elektrins projekto gyvendinimo prieiros
parengiamuosiuose darbuose.
2008 metais pakeista VATESI organizacin
struktra, inicijuoti institucijos veiklos kokybei
gerinti btini projektai, rengiami nauji teiss akt
projektai.
Taip
pat
reguliariai
organizuojami
konsultaciniai susitikimai su UAB Visagino
atomin elektrin atstovais.
86
VATESI pagal kompetencij vykdo

radioaktyvij mediag, radioaktyvij
atliek ir panaudoto branduolinio kuro veimo
valstybin prieir ir kontrol,
iduoda
leidimus
veti
branduolines
mediagas,
radioaktyvisias
atliekas,
susidaranias branduolinio kuro ciklo metu, bei
panaudot branduolin kur.
87
Valstybin kain ir energetikos

kontrols komisija
Komisija yra biudetin staiga, statyme ir kituose Lietuvos
Respublikos statymuose nustatyta tvarka atliekanti valstybs
jai pavestas funkcijas kontroliuojant ir priirint valstybs ir
savivaldybi reguliuojam veikl.
Komisija yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui.
Komisij sudaro penki nariai.
Jos pirminink ir keturis narius Respublikos Prezidento
teikimu penkeriems metams skiria ir atleidia Lietuvos
Respublikos Seimas.
Komisijos pirmininkas i paskirt Komisijos nari skiria
pavaduotoj. Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai, kuri
kadencija pasibaigusi, savo pareigas eina tol, kol bus paskirti
nauji Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai.
88
Komisijos pirmininku ir jos nariais gali bti Lietuvos

Respublikos pilieiai, turintys auktj isilavinim, gyt
baigus universitetines studijas.
Komisijos pirmininkas ir jos nariai yra atleidiami i
pareig tik:
1) pasibaigus j kadencijai;
2) savo noru;
3) irinkti arba paskirti kitas pareigas;
4) kai jiems siteisja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
5) kai paaikja, kad iurkiai paeid jiems nustatyt
pareig reikalavimus;
6) kai paeid tarnybin etik;
7) dl sveikatos bkls, neleidianios eiti pareig;
8) netekus Lietuvos Edmundas
Respublikos
pilietybs. 89
Sakalauskas
Komisija atlieka ias funkcijas:

1) tvirtina valstybs ir savivaldybi reguliuojam kain nustatymo
metodikas;
2) nustato valstybs reguliuojam kain virutines ribas;
3) kontroliuoja valstybs reguliuojam kain ir tarif taikym;
4) tvirtina energetikos objekt (tinkl, sistem, rengini) prijungimo
kainius;
5) vienaalikai nustato valstybs reguliuojamas kainas, jeigu
energetikos mons nesilaiko i kain nustatymo reikalavim;
6) nustatydama valstybs reguliuojamas kainas, vertina investicij
atsipirkimo ir veiklos ilaid pagrstum;
7)
tvirtina
elektros
energijos,
pagamintos
naudojant
atsinaujinaniuosius energijos iteklius, supirkimo kainos apskaiiavimo
metodik ir kain;
8) iduoda, pakeiia, sustabdo, panaikina energijos perdavimo,
skirstymo, laikymo, tiekimo licencijas, kontroliuoja energetikos moni
licencijuojam veikl; Edmundas Sakalauskas
90
10)
teikia
silymus
dl
energetikos
moni
licencijuojamos
veiklos
Vyriausybei,
Energetikos
ministerijai, savivaldybms;
11) pareigoja energetikos mones sudaryti sutartis dl
energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo, kai energetikos
mons nepagrstai atsisako treiajai aliai suteikti paslaugas ar
tiekti vartotojams energij;
12) kontroliuoja, kad bt veiksmingai atliekamas Lietuvos
Respublikos ir Europos Sjungos teiss aktuose nustatytas
finansins atskaitomybs atskyrimas, siekiant ivengti
gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo veiklos ri
kryminio subsidijavimo;
13) skiria statymo 27 straipsnyje nustatytas pinigines
baudas;
14) atlieka kituose teiss aktuose nustatytas funkcijas.
91
Komisija atsako u savo nutarimus.

Komisijos nutarimai priimami vardiniu
balsavimu.
Komisijos posdiai yra teisti, jeigu juose
dalyvauja ne maiau kaip 4 Komisijos nariai,
skaitant jos pirminink.
Sprendimai priimami posdyje dalyvaujani
Komisijos nari bals dauguma.
Balsams pasiskirsius po lygiai, lemia
Komisijos pirmininko balsas.
92
Kalendoriniams metams pasibaigus, Komisija per keturis

mnesius parengia veiklos metin ataskait, paskelbia j vieai
ir pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei.
Komisijos finansin ir veiklos audit atlieka Lietuvos
Respublikos valstybs kontrol.
Komisijos funkcijoms utikrinti sudaroma Komisijos
administracija. Ji nra juridinis asmuo.
Komisijos administracijos struktr ir etatus tvirtina
Komisija.
Administracijos funkcijas nustato statymas ir Komisijos
patvirtintas darbo reglamentas.
Komisijos veiklai taikomas Biudetini staig statymas,
jeigu statymas nenumato kitaip.
93
Energetikos agentra
Energetikos agentra yra valstybs mon. Jos steigja
Energetikos ministerija.
Energetikos agentra Energetikos ministerijos pavedimu
atlieka ias pagrindines funkcijas:
1) vykdo Strategijos gyvendinimo plano priemones;
2) gyvendina energijos vartojimo efektyvumo didinimo
program ir jos priemoni plan;
3) atlieka usienio pagalbos program ir projekt
vykdymo energetikos sektoriuje prieir bei stebsen
(monitoring);
4) atlieka efektyvaus energijos itekli, energijos
vartojimo, atsinaujinanij energijos itekli vartojimo
propagavimo ir informacin darb.
3. Energetikos agentra taip pat atlieka io ir kit statym
nustatytas ar Energetikos
ministerijos
pavestas94funkcijas.
Edmundas
Sakalauskas
Energetikos objekt statyba

Energetikos objektai statomi Statybos statymo, Teritorij
planavimo statymo, Aplinkos apsaugos statymo ir kit teiss
akt nustatyta tvarka.
Valstybins svarbos energetikos objektai pltojami
vadovaujantis Strategijos nuostatomis. Vartotoj aprpinimo
energija ir energijos itekliais bendrieji ar specialieji planai
rengiami vadovaujantis Strategija.
Energetikos mons dalyvauja rengiant ir pltojant
subalansuoto, efektyvaus energijos tiekimo, skirstymo,
perdavimo planus, taip pat planuoja valstybins svarbos
energetikos objekt pltr.
Energetikos mons, perduodanios, skirstanios energij,
pltoja energetikos perdavimo, skirstymo objektus j veikimo
teritorijoje.
95
Energetikos mons, besiverianios veikla, kurios kainos

yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su
Valstybins kain ir energetikos kontrols komisija (toliau
Komisija).
Jeigu tokios energetikos moni investicijos nra suderintos
su Komisija, jos negali bti pripaintos pagrstomis valstybs
reguliuojamoms kainoms perirti.
Energetikos objektai, priklausantys energetikos monms,
taiau esantys kit savinink emje ar statiniuose, esant
galimybei gali bti rekonstruojami ar perkeliami ems ar
statini savininko ir energetikos mons susitarimu. Tuo atveju
ems ar statinio savininkas apmoka energetikos monms
rekonstravimo ar perklimo ilaidas. Perkelt ar rekonstruot
energetikos objekt nuosavyb
nekeiiama.
96
Elektrins
Lietuvos elektrin
Kauno hidroelektrin
Kauno centrin elektrin
Vilniaus
termofikacin
elektrin
Vilniaus ilumin elektrin
Kauno energija
97
ilumos tiekj mons*

UAB Skuodo iluma
UAB Kretingos ilumos tinklai
UAB Neringos energija
UAB alinink iluma
UAB Rietavo komunalinis kis
UAB Gelvita
V Visagino energija
*(kuri metin ilumos gamyba vir 5 GWh)
98
Branduolin jgain
Ignalinos atomin
elektrin - vienintel
Baltijos alyse Lietuvos
energetins sistemos
branduolin jgain, turinti
didiausi pasaulyje
reaktori, rayt Gineso
rekord knyg.
99
http://www.iae.lt
100
Branduolin energija tam tikra

branduolin technologija, kuri naudoja
kontroliuojam
branduoli
dalijimsi
ilaisvinti energijai, naudojamai varomajai
jgai, ildymui ir elektros generavimui.
101
102
Gamtini duj tiekimo, perdavimo,

paskirstymo mons
AB Lietuvos dujos
UAB Dujotekana
UAB ITERALIT
UAB Stella Vitae
UAB Haupas
Asociacija Lietuvos dujotiekio statybavienija 16
pagrindini bendrovi, atliekani dujotiekio statybos darbus
Lietuvoje ir svetur bei energetikos profilio mokymo bei
mokslo staigas Vilniaus Gedimino technikos universiteto
ildymo ir vdinimo katedr, Kauno technologijos universiteto
ilumos ir atomo energetikos katedr, Lietuvos energetikos
instituto ilumos rengim tyrim ir bandym laboratorij.
103
Naftos tiekimo mons

Maeiki nafta
2006 m. Maeiki naftos pagrindiniu akcininku tapo
Lenkijos koncernas PKN ORLEN.
104
Atsinaujinani energijos itekli sektorius
105
Atsinaujinani energijos itekli sektoriai
1.Sauls energija
2.Vjo energija
3.Vandens energija
4.Biomass energija
5.Geotermin energija
106
107
statymo paskirtis
1.
statymas
reglamentuoja
biokuro,
biodegal ir bioalyv gamybos ir naudojimo
teisines slygas.
2. statymas yra skirtas utikrinti Europos
Sjungos teiss akto, nurodyto statymo priede,
taikym.
108
statymo tikslai:
1) skatinti biokuro, biodegal ir bioalyv gamyb ir
naudojim atsivelgiant Europos Sjungos teiss akt
reikalavimus ir Lietuvos Respublikos tarptautinius
sipareigojimus;
2) mainti alies energetikos kio priklausomyb nuo kuro
ir degal, pagamint i mineralini ir importuojam aliav;
3) didinti vietini, atsinaujinani bei alternatyvi
energijos itekli efektyv naudojim ir energijos itekli
tiekimo saugum;
4) mainti imetam atmosfer iltnamio efekt
skatinani duj ir teral kiek;
5) gyvendinti statymo priede nurodyto Europos Sjungos
teiss akto nuostatas.
109
Pagrindins svokos
Bioalyvos alyvos ir tepalai, pagaminti i augalins ar gyvnins kilms riebalini mediag.
Biodegalai biokuras, tinkamas naudoti vidaus degimo varikliuose kaip degalai. Biodegalais
(biokuru) laikytin produkt sraas apima maiausiai iuos produktus:
1) bioetanolis etanolis (etilo alkoholis), pagamintas i biomass ir (ar) biologikai skaidomos
atliek dalies, skirtas naudoti kaip biokuras;
2) biodyzelinas metilo (etilo) esteris, pagamintas i augalins kilms aliej ar gyvnins
kilms riebal, prilygstantis dyzelino kokybei, skirtas naudoti kaip biokuras;
3) biodujos dujos, pagamintos i biomass ir (ar) biologikai skaidomos atliek dalies, kurios
gali bti igrynintos iki gamtini duj kokybs, arba medienos dujos, skirtos naudoti kaip
biokuras;
4) biometanolis i biomass pagamintas metanolis, skirtas naudoti kaip biokuras;
5) biodimetileteris i biomass pagamintas dimetileteris, skirtas naudoti kaip biokuras;
6) bioetiltretbutileteris etiltretbutileteris, pagamintas bioetanolio pagrindu. Produktas yra
laikomas biodegalais (biokuru), jeigu ne maiau kaip 47 procentus io produkto trio sudaro
bioetiltretbutileteris;
7) biometiltretbutileteris metiltretbutileteris, pagamintas biometanolio pagrindu. Produktas
yra laikomas biodegalais (biokuru), jeigu ne maiau kaip 36 procentus io produkto trio sudaro
biometiltretbutileteris;
8) sintetiniai biodegalai (biokuras) sintetiniai angliavandeniliai ar j miiniai, pagaminti i
biomass;
9) biovandenilis vandenilis, pagamintas i biomass ir (ar) biologikai skaidomos atliek
dalies, skirtas naudoti kaip biokuras;
10) grynas augalins kilms aliejus aliejus, pagamintas i augal spaudimo, ekstrakcijos ar
kitu panaiu bdu, rafinuotas ar nerafinuotas, taiau chemikai nemodifikuotas, tinkantis
varikliams, jeigu naudojamas kaipEdmundas
biodegalai,Sakalauskas
ir atitinkantis imetam 110
teral kiekio apribojimo
reikalavimus.
Biokuras i biomass pagaminti degs dujiniai, skystieji ir

kietieji produktai, naudojami energijai gaminti.
Biomas ems kio (skaitant augalins ir gyvnins kilms
mediagas), mik kio ir kit susijusi pramons ak produktai ir
atliekos ar i produkt bei atliek biologikai skaidoma dalis, taip
pat pramonini ir buitini atliek biologikai skaidoma dalis.
Energijos kiekis minimalus kuro ar degal ilumingumas.
Gamintojas fizinis arba juridinis asmuo, gaminantis biokur,
biodegalus ar bioalyvas.
Naudotojas fizinis arba juridinis asmuo, naudojantis biokur,
biodegalus ar bioalyvas.
Bandomasis projektas juridini ir (arba) fizini asmen
parengtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu
patvirtintas bandomasis biokuro arba biokuro ir mineralini degal
miini gamybos, technologij vystymo bei naudojimo skatinimo
projektas, kuris atitinka Europos Tarybos direktyvos 2003/96/EB
15 straipsnio (a) dalyje nustatytas
slygas.
111
Valstybs institucij kompetencija

1. Vyriausyb:
1) tvirtina biokuro, biodegal ir bioalyv gamybos ir naudojimo
skatinimo priemones bei programas, finansuojamas i valstybs biudeto;
2) valstybs investicij programoje numato param biokuro gamybos
bandomiesiems projektams;
3) nustato leidiam arba privalom biokuro ar biodegal dal miinyje
su kuru ar degalais, pagamintais i naftos.
2. Aplinkos ministerija:
1) atlieka naudojamo biokuro, biodegal ir bioalyv taros, palyginti su
mineralinio kuro tara, stebsen (monitoring);
2) nustato biokur ar biodegalus naudojani rengini taros
normatyvus;
3) vertina mik kio ir kit susijusi pramons ak produkt bei
atliek, i kuri gaminamas biokuras, potencial;
4) kartu su savivaldybmis skatina biokuro, biodegal ir bioalyv
naudojim saugomose teritorijose;
5) kartu su vietimo ir mokslo ministerija remia biokuro, biodegal ir
bioalyv gamybos ir naudojimo mokslini tyrim bei edukacines
112
programas.
Energetikos ministerija:
1) yra atsakinga u degi dujini produkt (bioduj),
miko bei medienos atliek, iaud, durpi, kit ri
biologins kilms kuro (ems kio atliek ir augal,
naudojam energijai gaminti) gamybos ir naudojimo pltr;
2) nustato biokuro, biodegal ir bioalyv prekybos
taisykles;
3) yra atsakinga u io statymo gyvendinim, patvirtint
paramos program koordinavim bei teikia Vyriausybei
apibendrinani informacij apie Lietuvos Respublikos kilms
biokuro, biodegal ir bioalyvos vartojimo bkl.
113
ems kio ministerija:

1) yra atsakinga u degi skystj produkt, igaut i
biomass, gamybos pltr;
2) atsivelgdama bendrj ems kio politik ir Lietuvos
Respublikos tarptautinius sipareigojimus, remia augal, i
kuri gaminamas biokuras, biodegalai ir bioalyvos, auginim;
3) vertina biomass, i kurios gaminamas biokuras,
biodegalai ir bioalyvos, potencial pltojant suderint pasli
plot naudojim;
4) rengia programas Lietuvos Respublikos ems kio
produkcijos gamintojams, kuri produkcija naudojama
Lietuvos Respublikos kilms biokuro, biodegal ir bioalyvos
gamybai, remti ir teikia jas tvirtinti Vyriausybei.
5. Biokuro, biodegal ir bioalyv gamybos ir naudojimo
skatinimo priemoni rengjai vertina parengt priemoni
114
ekonomin efektyvum.
Savivaldybi kompetencija
1. Savivaldybs rengia ir gyvendina priemones
biokuro, biodegal ir bioalyv naudojimui skatinti.
2. Savivaldybs skatina biokuro, biodegal ir
bioalyv naudojim visuomeniniam transportui bei
nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ir kitose
saugomose bei ekologikai jautriose teritorijose
naudojamam transportui.
115
Nuolat kylanios energetini aliav kainos sukelia

nema susirpinim kiekvienam i ms.
Udarius Ignalinos atomin elektrin, numatomas
milinikas elektros kain uolis.
Pabrangusi elektros energija savo ruotu takos ir
preki bei paslaug brangim.
Taiau brangstanti energetika ne vienintelis
galvoskis alies politikams ir visuomenei. Lietuva
tampa vis labiau priklausoma nuo rusikos
energetikos.
Btent visi ie veiksniai ir veikia diskusijas dl
alternatyv pltojimo ir nauj investicij ioje sferoje
galimybs.
116
Pasaulyje
Spariausiai alternatyvi energetika pltojama JAV bei ES.
Europoje alternatyvi energetika ypa propaguoja
skandinavai, vokieiai, olandai.
Skatinant ir remiant biodegal gamyb Vokietijoje
vykdoma palanki kredit politika.
Skandinavijos valstybs ypa didel dmes skiria elektros
energijos igavimui vjo ir hidrojgainse.
iose valstybse, kaip ir JAV, Japonijoje ar Australijoje,
spariai plinta ir elektra varomi automobiliai.
Taigi alternatyvi energetika pasaulyje pltojama vis
spariau.
117
118
119
Energetins tendencijos Lietuvoje

Nuo pat nepriklausomybs atkrimo ir ms
alyje vis garsiau kalbama apie alternatyvi
energetik.
iuo metu i alternatyvi energijos itekli
Lietuvoje igaunama tik nedidel dalis bendro
energijos kiekio.
Vis pirma tai elektros energija, generuojama
Kauno HE, visos likusios - daugiausia smulkios
hidroelektrins.
120
Vis dlto iuolaikins technologijos jau leidia

gyvendinti bepatvankin hidroelektrin sistem,
tinkam ir didelms upms, ir maiems
upeliams.
Todl investicijos hidroenergetik ms
alyje ateityje gali bti i ties pelningos.
121
Dar dvi alternatyvios energetikos rys

sauls ir vjo energija.
Sauls energija Lietuvoje kol kas yra domi tik kaip
mokslini eksperiment objektas.
Vis dlto Sauls energija iluminiams tikslams gali
bti naudojama, rengiant sauls kolektorius vandeniui
ildyti, ems kio produkcijai diovinti ir rengiant
patalp ildymo sistemas.
Lietuvoje yra sumontuota keletas vandens ildymo
sauls kolektoriais sistem.
Taiau, be valstybini ar ES program plaiau
vystyti i sfer bt nuostolinga.
122
Vjo energija panaudojama plaiau.

Planuojama, kad i vjo energijos 2010 m. bus
generuojama daugiau, nei 289 GWh elektros
energijos. Tai reikt beveik tiek pat, kiek
pagaminama hidroelektrinse. inoma, vjo jgains
reikalauja dideli investicij.
Norint sirengti vjo jgain, reikia inoti, kad 1
KW pagaminti reiks investuoti madaug 1000 EUR.
Vis dlto rinkoje jau galima rasti mao galingumo vjo
jgaines, pritaikytas dirbti Lietuvos slygomis prie
nedideli vj, todl brangstant elektros energijai vjo
jgains gali tapti pelningu investicij sektoriumi.
123
Vjo energija vjo kaip oro judjimo energija.

Apskaiiuota, kad 1-3% em pasiekianios Sauls
energijos virsta vjo energija.
Tai 50-100 kart daugiau u energijos kiek, fotosintezs
dka pereinant biomass energij.
Didioji dalis tos energijos pasireikia auktuosiuose oro
sluoksniuose, kur nuolat puia ~160 km/val. greiio vjai.
Gal gale vjo energija dl oro trinties virsta oro iluma.
124
Bioenergetika
Lietuva gana aktyviai domisi biodegal gamyba. Pagal
ES direktyv Lietuva nuo 2005 m. privalo ne maiau kaip 2
proc. vis sunaudojam degal pakeisti biokuru. Ms alyje
jau ne naujiena nei bioetanolis, nei biodyzelinas, nes ie
produktai gaminami Lietuvoje.
Rapsai, naudojami kuro gamyboje, auga keli deimi
tkstani hektar plote.
Taiau nepaisant bioaugalams tinkam gamtini slyg,
biodegalai ms alyje vis dar nra populiars (kaip kad
Vokietijoje, kur veikia apie 300 biodegalini), taiau norintys
investuoti iame sektoriuje gali tiktis kitokios situacijos
ateityje.
125
Ekstremali energetikos padtis

Ekstremali energetikos padtis vedama, kai elektros, gamtini duj
ar naftos produkt tiekimas sumaja tiek, kad ikyla grsm gyventoj
saugumui, sveikatai ar alies kio veiklai.
Ekstremali energetikos padtis vedama Vyriausybs nutarimu.
statym nustatyta tvarka paskelbus nepaprastj ar karo padt, be
atskiro Vyriausybs nutarimo vedama ir ekstremali energetikos padtis.
Energetikos mons nustatyta tvarka privalo praneti savivaldybms,
kio ministerijai apie energijos tiekimo sumajim ir priemones
tiekimui atnaujinti.
vedus ekstremali energetikos padt, energijos bei energijos
itekli tiekimas vartotojams gali bti Vyriausybs ar jos galiotos
institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas.
Esant ekstremaliai energetikos padiai, energetikos mons,
vykdanios Vyriausybs, jos galiot institucij ir rajono (miesto)
savivaldybs mero nurodymus, u vartotojams padarytus nuostolius dl
energijos ar energijos itekli tiekimo apribojim ar nutraukimo
neatsako.
126
Ekstremalios energetikos padties atveju vartotojams aprpinti

energijos itekliais statym nustatyta tvarka yra sudaromos naftos
produkt valstybs atsargos.
vedus ekstremali energetikos padt, mons, gaminanios,
perduodanios, transportuojanios, pakraunanios ir ikraunanios
naft bei naftos produktus, gamtines dujas, kur, elektros energij,
pirmiausia privalo tenkinti alies vidaus vartotoj poreikius.
vedus ekstremali energetikos padt, juridiniai ir fiziniai
asmenys privalo vykdyti Vyriausybs, jos galiot institucij ir
rajono (miesto) savivaldybs mero nurodymus. Jeigu esant
ekstremaliai energetikos padiai energetikos mons nevykdo
nurodym, Vyriausyb ar savivaldybs taryba turi teis, kol tsis
ekstremali energetikos padtis, nualinti i moni valdymo
organus ir monms valdyti laikinai paskirti savo atstovus.
Vyriausybs ar savivaldybs institucijos atstovai, atlikdami monse
j valdyb ir administracijos vadov funkcijas, vadovaujasi
Lietuvos Respublikos statymais ir Vyriausybs suteiktais
127
galiojimais.
vedus ekstremali energetikos padt,

Vyriausyb ar jos galiotos institucijos turi teis
reguliuoti naftos, naftos produkt, energijos,
energijos itekli eksport, import, prekyb,
kontroliuoti ir, atsivelgdamos rinkos slygas,
apriboti naftos produkt, parduodamos energijos
bei energijos itekli ir teikiam paslaug kainas,
jeigu jos yra nepagrstai didinamos.
128
Europos Sjungos energetikos teis visuma teiss norm, reguliuojani energijos

kio (energetikos) veikl, energetikos pltojimo
ir valdymo pagrindus, efektyv energijos ir
energijos itekli vartojim, nustato atskir
energetikos sektori veiklos ir energetikos
moni bei vartotoj santyki ypatumus Europos
Sjungoje.
Tai Europos Sjungos teiss sritis.
129
ES administracins energetikos teiss

srityje iskirtinos specialios institucijos,
atsakingos u energetikos klausimus ES.
Europos Sjungos lygmeniu energetikos
klausimus kuruoja Energetikos ir transporto
generalinis direktoratas.
Ateityje
planuojama
steigti
atskir
Energetikos direktorat.
130
Lietuvos energetikos istorijos pradia 1892 m.

balandio 17 d. kunigaikio Bogdano Oginskio dvare Rietave
siiebusi pirmoji elektros lemput.
i diena minima kaip Lietuvos energetik diena.
Pirmojoje Lietuvos elektrinje buvo rengtas 69,5 m
kaitinamojo paviriaus garo katilas, garo variklis ir 110 V
tampos Grammo elektros srovs generatorius.
Elektrins eksploatavimo metu j aptarnavo du darbininkai.
Pirmiausia apvietimas buvo rengtas dvaro rmuose ir
parke, vliau Rietavo banyioje, dvaro kiniuose pastatuose
ir turtingj miestiei namuose.
Apvietimui naudotos pirmosios Lietuvoje kaitinamosios 16
ir 25 vaki elektros lemputs.
Mokestis buvo imamas nuo lempui skaiiaus ir
galingumo. i elektrin veik iki 1915 m.
1903 m. prie Virvyts ups Kairiki dvaro popieriaus
dirbtuvje rengtas elektros generatorius, kur suko vandens
131
ratas. Tai pirmoji hidroelektrin
Lietuvoje.
AI U DMES
132

9 Tema. Energetika

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

You might also like

9 Tema. Energetika

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

9 Tema. Energetika

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

ENERGETIKA

Energetika (i lotyn k.: energia arba graik k.:

Energija ms gyvenime labai svarbi. J

tai energetini mediag ir produkt (nafta,

14% pramons sektoriaus darbuotoj

Energetikos veikla ekonomin veikla, kuri

Energetikos sektoriai energetikos sritys, tiesiogiai

Energetikos mon mon, kuri veriasi energetikos veikla.

Ekstremali energetikos padtis laikotarpis, kai yra

Magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai

Energijos vartotojas juridinis ar fizinis

Energetikos valstybin kontrol

Energijos vartojimo auditas procedra, kurios metu

Pagrindiniai io statymo tikslai:

Elektros energijos keli i pirminio altinio

sektoriaus dalis, susijusi su elektros energijos gamyba, perdavimu,

6. Elektros energijos snaudos visos elektros energijos snaudos, kurios

Pagrindiniai statymo tikslai:

Vyriausybs ar jos galiotos institucijos funkcijos

Valstybins kain ir energetikos kontrols komisijos funkcijos

Elektros energetikos sektoriaus

AB Lietuvos energija Nacionalinio investuotojo LEO

Bendrovei priklauso 222 transformatori pastots

statymo paskirtis ir tikslai

Konkurencija ilumos kyje

9. Buitinis ilumos vartotojas fizinis asmuo, perkantis ilum ir (ar) kart

Bendros ilumos ir elektros energijos gamybos bei

Energetikos veiklos reguliavimo tikslai

Energetikos valdymo institucijos

Svarbiausi valstybs ir savivaldybi institucij, valdani

1) utikrinti optimali valstybs energetikos struktr;

Vyriausyb kartu su jos galiotomis institucijomis:

Vyriausyb kartu su jos galiotomis institucijomis:

Energetikos ministerija atlieka statym ir kit

priimtais statymais ir teiss aktais, Europos Sjungos

Energetikos ministerija yra vieasis juridinis

Svarbiausieji Energetikos ministerijos udaviniai

10) kartu su Aplinkos ministerija nustato valstybins svarbos

Biudetins staigos prie ministerijos

Susisiekimo ministerijos kompetencija

Nacionalin energetikos strategija (1)

Strategijoje turi bti numatoma:

6) energetikos alingo poveikio aplinkai mainimo

Energetikos veiklos ypatumai, energijos ir

Nustatant valstybs reguliuojamas kainas, turi bti

Licencijos, leidimai ir atestatai

Energetikos valstybin kontrol

VEI teritorini skyri aptarnavimo zonos

Valstybin energetikos inspekcija:

Valstybin energetikos inspekcija atsako u savo

Valstybin atomins energetikos saugos

VATESI misija vykdyti branduolins

VATESI reguliuoja ir priiri:

Ignalinos AE saug eksploatavim ir veiklos

alis, kurios teritorijoje yra statomi arba veikia

VATESI vykdo veikianio V Ignalinos atomin

Taip pat Inspekcija dalyvauja naujos atomins

VATESI pagal kompetencij vykdo