FILOSOFIJA

B. Gudaityt

Kas yra filosofija?

Mokslas, kuris stengiasi atsakyti visus
klausimus? Super mokslas.
Usimimas, kai nekama neinia apie k?
Tuias usimimas.
Filosofija vis moksl motina!
Filosofija sielos terapija!
Filosofija: mokslas ar menas?
.......................................................................
Pats klausimas jau yra filosofinis.

Terminas Philosophia

Philein mylti
Sophia imintis
Sophos iminius, mogus, kuris nusimano ne tik
apie profesij, bet ir apie gyvenim.

.......................................................................
Filosofija tai iminties meil.

odio filosofija autorius

odio filosofija autoriumi yra laikomas Pitagoras (590
500 pr. Kr.).
Filosofus mini ir Heraklitas Efezietis (540 480 pr. Kr.).
Istorikai patvari reikm suteik Sokratas (470 -399).
Platonas (427 347) Sokrato apologijoje (Sokrato ir
imintingosios Diotimos pokalbyje) filosofij nusako kaip
iminties meil.
Filosofai yra ne iminiai, o mylintys imint.

Teorin ir praktin filosofija

Filosofija kaip teorija siekia painti

pasaulio visum, o ne jos dalis. Jai
bdinga, remiantis pradiniais
principais paaikinti daugyb vairi
reikini. Ji siekia aprpti visa, kas
manoma. Ji atsiranda specialij
moksl tyrimo pradioje ir pabaigoje
kaip bendras pasaulio painimas. Ji
atsiranda kaip klausimas i kur,
kaip klausimas apie pagrindins
prieasties prieast ir kilm.
Visuotinumas yra filosofijos kaip
teorijos poymis. Jai bdinga proto
argumentais grsti savo teiginius.
Teorin filosofija siekia painti
tikrov arba galutin pasaulio esm.

Filosofija kaip praktika siekia

isiaikinti, kas yra mogus,
kokia jo prigimtis, kokia jo vieta
pasaulyje; siekia nuviesti jo
paaukim ir jo gyvenimo
prasm. Praktin filosofija
siekia padti orientuotis
gyvenimo ir gamtos visumoje.
Todl ji artimesn pasaulirai,
o ne mokslui. Praktin filosofija
atsiranda kaip klausimas kur
link, kaip klausimas apie tiksl
arba vis dalyk pabaig.
Praktin filosofija yra orientuota
vid, asmen, savs
painim; taigi ji siekia prasms
painimo.

Filosofijos kilm

Pradia. Pradia yra

istorinis vykis, kuris
parodo ar atskleidia tai,
ko anksiau nebuvo, o
dabar atsirado. is vykis
turi kalendorinio laiko
form, kuriame atsiranda ir
iuo atsiradimu baigiasi:
pradia yra praeinanti
paia savo prigimtimi.
Siejamas su
chronologiniu laiku.

Pradas. Pradas yra

aminas, nekintantis
visa ko pagrindas.
Pradas yra ne istorin, o
esmin iraika. Jis yra
u, vir, anapus vis
buvimo form ir tuo
paiu kiekvienoje i j.
Siejamas su kairos
(aminybs, akimirkos,
Viepaties atjimo) laiku.

Klausimas
Subjektas

(kas klausia)
Objektas (ko klausia)
Tikslas (kam, vardan ko klausia)
ios prielaidos pranoksta pat klausim. Taigi
turi bti kakas anksiau u klausim,
kakas, kas pagimdo pat klausim.

Aptartos svokos
Filosofija

(philein ir sophia)
Pradia ir pradas
Chronos ir kairos
Reikm ir prasm
enklas ir simbolis

Filosofijos kilms altiniai

Nuostaba
Abejon
Kania

Filosofijos istorijos pakopos

Antika

VII V a. pr. Kr. Ikisokratika (Talis (vanduo),

Anaksimandras (apeiros), Empedoklis (4 ems elementai +
meil ir neapykanta), atomistai (Demokritas), Parmenidas ir
Herakleitas ir kt. gamtos filosofai hilezoistai - (arche, logos)
V IV a. pr. Kr. Klasika (sofistai (Protagoras), Sokratas,
Platonas (akademija), Aristotelis (licjus))
IV a. pr. Kr. I a. pr. Kr. Helenistika (stoikai (Zenonas,
Seneka, Epiktetas, Markas Aurelijus), epikrieiai (Epikras),
skeptikai (Pironas, Sekstas Empirikas)
I VI a. Senovs fil. pabaigos laikotarpis Filosofijos ir
religijos suartjimas (mistin kryptis Filonas, Plotinas ir
neoplatonikai)

Krikionikoji filosofija
I

VI a. Patristika (Ryt (Grigalius

Nysietis)ir Vakar Banyios Tvai
(Augustinas) apologetai ir sistematikai)
Gnostikai sinkretin doktrina, siekusi
sujungti Ryt ir Vakar idjas (Origenas)

Viduramiai
IX

XIV Scholastika - mokyklin

filosofija aristotelizmas (Tomas
Akvinietis domininkonikoji m-la);
- augustininkai (v. Bonaventra
prancikonikoji m-la; Oksfordas)
- kotizmas (Dunsas kotas)

Renesansas
XV

XVI a. susiformuoja pagrindins

modernij laik filosofijos temos
humanizmas Montaigne (ese)
gamtos fil. Bruno
religijos filosofija - Kuzietis, Bohme)

Naujieji laikai
XVII

XVIII a. empirizmas (anglosaks

fil.) ir racionalizmas (Rene Descartes)
Vokiei fil. (Immanuelis Kantas)
Prancz fil. (Blezas Pascalis)

Naujausieji laikai
XIX

XX a. pokantin filosofija
idealistin - Fichte, Schellingas, Hegelis,
Schopenhaueris
materialistin Feuerbachas, Marxas;
pozityvizmas Comte)
XX a. - fenomenologija, egzistencializmas,
hermeneutika, analitin filosofija

Dabarties filosofija
Nuo

2-ojo Pasaulinio pasaulinio karo

(postmodernistin filosofija)

Specialij moksl
klasifikacija
1. Realieji mokslai
1.1. Gamtos mokslai (pvz., fizika, chemija,
astronomija, teorin medicina, biologija).
1.2. Kultros mokslai
1.2.1. Dvasios mokslai (pvz., istorija, religijotyra,
kalbotyra ir menotyra)
1.2.2. Socialiniai ir kio veiklos mokslai

2. Formalieji mokslai (pvz., formalioji

logika, matematika, struktr teorija)

Realieji mokslai
Realij

moksl objektas yra tam tikra

patirtins tikrovs dalis, kuri jie tyrinja
taikydami tam tikr metod. Ta dalis gali bti
gamta (gamtos mokslai) arba tai, kas yra
atsirad dl moni veiklos ir gamybos
(kultros mokslai); ia galima skirti istorij,
kalb ir men, kaip mogikosios dvasios
krinius ir socialins bei kins veiklos
dsningumus.

Formalieji mokslai
Formalieji

mokslai netyrinja patirtins

tikrovs kokios nors atskiros dalies;
jiems rpi gryna forma, abstrakti ryi
struktra, taip pat t ryi iraik
apskaiiuojamumas, t.y. padarymas, kad
jas bt galima "skaiiuoti".
Teologija mokslas apie Diev. Ji
remiasi apreikimu.

Panaumai tarp realij

moksl ir filosofijos
Filosofija

ir realieji mokslai suponuoja t

pat pradin tak: ikimokslin, kasdien
patyrim.
Filosofij ir realiuosius mokslus sieja
painimo siekimas, bet skiria painimo
bdas.

Skirtumas tarp realij

moksl ir filosofijos - 1

Realieji mokslai yra empiriniai, nes j objektas yra patirtinio

pasaulio sritis, jie neperengia ios srities rib: nurodydami
grindiamuosius ryius, jie aikina vien empirin dalyk
kitu, kuris priklauso tai paiai sriiai. Nors filosofija ir
prasideda nuo patyrimo, taiau ji neapsiriboja patyrimo
sritimi. Ji klausia apie patyrimo ar, atitinkamai, patirtinio
pasaulio arba jo srii galutines slygas ir pamatus. Ji
pradeda nuo patyrimo ir klausia, kas sudaro patyrimo
pamat. Patyrimo slygos ir pamatai, apie kuriuos klausia
filosofija, nra kakas empirika, nra patirtiniai daiktai alia
kit patirtini daikt. Filosofijai rpi to, kas empirika,
neempirins slygos ir pamatai, nes empiriniai dalykai
negali bti iki galo paaikinti kitais empiriniais dalykais. Tuo
tarpu realiesiems mokslams rpi to, kas empirika,
empirins slygos ir pamatai.

Skirtumas tarp realij

moksl ir filosofijos - 2

Realieji mokslai yra tematikai redukuoti, nes

j tema (objektas) yra apribota tam tikru
aspektu. Filosofija nra tematikai redukuota.
Ji klausia apie to, kas empirika (ar,
atitinkamai, jo srii), neempirines slygas,
kaip apie visum. Net nagrinjant atskiras sritis
(mog, gamt, painim, istorij ir t.t.), jai rpi
atskiros srities visuma ir jos galimumo slygos.

Skirtumas tarp realij

moksl ir filosofijos - 3
Realieji

mokslai yra metodikai abstrakts,

nes j tiriama sritis yra sugriebiama tik tiek,
kiek leidia j apibrtas metodas. Filosofija
nra metodikai abstrakti, nes ji nesiremia
jokiu i anksto nustatytu metodu, kur taikyt,
tirdama savo objekt. Filosofijos metodas
greiiau yra pats filosofijos turinio, jos
objekto gyvenimas, kuris ir nustato filosofijos
metodo pobd.

Ivada
Realieji

mokslai tyrinja savo sritis tam

tikrais daliniais aspektais ir taikydami
tam tikrus metodus. Tad jie visumos kaip
tik ir nepasta, nes ji niekada nebna i
moksl tema.
Filosofija, prieingai, yra nukreipta
visum.

Filosofija ir realieji (specialieji)

mokslai

Empiriniai klausimai
Kiek dant turi baltoji meka?
Kada lydosi varis?
Kas atrado Australij?
Kokiu greiiu krenta knai?
Kiek naftos suvartojama Austrijoje?
Koki nuod esama musmirje?
Kuo pavojingos atomins elektrins?
Kas nugaljo taut myje prie Leipcigo?
Ar vengr kalba yra indoeuropiei kalba?

Filosofiniai klausimai
Kodl yra btis, o ne greiiau niekas?
Kas yra painimas?
Kas yra tiesa?
Ar yra laisvas apsisprendimas?
Kas yra mogus?
Kas yra gyvyb?
Kokia mogaus bties prasm?
Kas yra dorovinis gris?
Kas yra menas?
Ar istorija turi prasm?
Kas yra kalba?
Ar egzistuoja Dievas?

Bandymas apibrti filosofij

Filosofij

kaip moksl galima nusakyti tik

labai plaia ir neapibrta prasme.
Mokslas ia reikia tarpusavyje susiet
ini visum.

Fundamentinis mokslas
Filosofija klausia apie empirijos apskritai
pagrindus, slygas ir prielaidas, kurios
paios nra empirins; empirinius
dalykus ji aikina neempiriniais.
Ji yra fundamentinis mokslas, nes klausia
apie galutinius, neempirinius pamatus,
t.y. apie empirijos fundament.

Universalusis mokslas
Filosofija nagrinja patirtin tikrov (ar jos
dalin srit) ne tam tikru aspektu ir ne
tam tikro metodo poiriu, bet visuotinai.
Ji klausia apie patirtins tikrovs kaip
visumos galimybs slygas.
Todl filosofija yra universalusis, o ne
specialusis mokslas.

Protu besiremiantis mokslas

Filosofija pretenduoja tai, kad visi jos teiginiai
bt pagrsti protu, t.y. kiekviena protinga
btyb (kiekvienas mogus) galt suprasti,
kad ie teiginiai pretenduoja grietum ir
kodl jie pretenduoja.
Taigi perjimas nuo patyrimo prie neempirini
patyrimo galimybs slyg neturi savyje nieko
fantastiko ar poetiko, o pretenduoja
argumentuot neabejotin grietum.

Kritinis mokslas
Kadangi filosofija klausia apie patirtins tikrovs
galimybs slygas, ji i principo abejoja ms vis
(kasdieniu ir specialij moksl atskleistu) patirtiniu
pasauliu.
Filosofija yra universali kritika, kuri, kaip protu
besiremiantis mokslas, sprendia apie bet koki
nuomon, bet kok pasaulvaizd, bet kok
aikinim.
Filosofija yra ideologijos kritika, religijos kritika,
technologijos kritika, visuomens kritika.
Ji kovoja su bet kokiu nekritiku dogmatizmu ir atlieka
visuomenje vietimo funkcij.

Apibrimas
Filosofija yra protu besiremiantis kritinis
mokslas apie patirtins tikrovs kaip
visumos galimybs slygas.

Moksl klasifikacija

Menas - Estetika

Aisttikos svoka talpina dvi reikmes: juslinis suvokimas

ir mogaus prigimties emocionalumas, jausmingumas,
intuicija.
Estetika yra meno teorija, kur mogaus kryba
suprantama kaip natralus gamtos atspindys vairiose
meno ryse (mimesis mgdiojimas).
Menai skirstomi poezij, muzik, vaizduojamuosius
(pvz., architektra, skulptra, tapyba) ir vaidybinius (pvz.,
teatras, okis, filmas) menus.

Filosofija ir menas

Menas yra toks vaizdavimosi bdas, kuris pats sau yra

tikslas ir kuris, nors ir be tikslo, bet visuomet skatina
sielos gali kultivavim, nukreipt bendravim tarp
moni (I.Kantas). ia aptinkame du svarbius dalykus:
1. Menas yra laisvas. Jo tikslas yra jis pats. Jis nra
subordinuotas jokiam iorikam jo atvilgiu tikslui. Tuo jis
skiriasi nuo bet kokio amatininkikai techniko gaminimo.
2. Menas perteikia ir ireikia tam tikr informacij. Jis yra
komunikatyvus.

Mene svarbu:
1. kas yra perteikiama ar ireikiama, t.y.
dvasinis turinys.
2.terp, mediaga, kurios pagalba perteikiama
arba ireikiama idja.
Meno krinyje abiej i pusi priepriea yra
veikta ir perjusi tobul turinio ir mediagos
vienov.
Kaip tobula turinio ir iraikos (mediagos)
vienov, meno krinys yra graus.

Grois ir tvarka

Antikoje kosmosas suvokiamas kaip tobula harmonija. Tai

tobuliausia groio forma, kuriai bdingas vientisumas, nors
sudedamosios jos dalys vairios.
Pitagorieiai pasaulio pradu laik skaii. Muzika yra skaii
mokslas. Visa, kas egzistuoja, yra baigtinumo (vairov) ir
begalinumo vienov (forma, idja).
Grois pajuntamas juslikai, taiau siel traukia tik tokie daiktai,
kurie tiesiogiai sveikauja su idja. Daiktas graus dl jame
spinduliuojanio groio.
Menas form forma (Plotinas). Akmuo, kaip meno krinys, t.y.
paverstas graia forma, atrodys graus ne dl to, kad jis yra
akmuo, bet dl formos, kuri jam suteik skulptorius, gerai
imanantis meno reikalavimus, dsnius, savitumus.

Aukso vidurio taisykl

Antikos skulptorius Fidijas (Renesanse L. Da Vinis, Botielis ir
kt) grietai laiksi aukso pjvio proporcijos taisykls tai
tobula pusiausvyra tarp didesniojo ir maesniojo: didesn dalis
(d) sutinka su maesnija (m) taip, kaip visuma (d+m) su
didesnija dalimi (d). i taisykl ireik skaiiais: 1 1 2 3 5
8 13 21 ir t.t.
i taisykl atsispindi gamtoje: egls, kankoriai, lapai, kriaukls,
gli iedai ir t.t.
Nesilaikant ios taisykls, galima smoningai sugriauti, suardyti
kosmoso tvark.
Aristotelis i taisykl pritaik etikoje (mokslas apie moral).

Gris, grois ir tiesa

Kalokagatija (kalos graus, agatos geras)

tai filosofija apie kno ir dvasios harmonij.
Menininkas turi bti kalokagatikas mogus
doras ir imintingas, sveikas ir viesus
(Platonas).
mogus, bdamas harmoningas, t.y.
pasiymintis kno ir dvasios darna, knija
gro.

Meno poveikis

Katarsis apvalymas, gydymas. Siela meno pagalba

apvaloma nuo afekt, netvarking polinki, nedoroving
aistr, kurios utemdo prot ir suardo harmonij.
Menas ugdo ir kreipia mog idjos link, tobulina
charakter, stiprina vali ir prot, sutaurina jausmus.
Menas padeda pajusti gyvenimo pilnatv grina prie
vertikalios gyvenimo krypties.
Tampama tuo, k sutelktas dmesys. Protas seka aki
vilgsn. Esi tuo, k inai.

Meno kalba
Simbolis ir enklas.
Filokalija (philein mylti, kalos - grois) mylti
gro ir suvokti jo esm gali tik imintingas
mogus skaitantis simbolius (Augustinas).
Simbolinei mstysenai svarbs ne prieastiniai
daikt ryiai, o prasmi jungtys.

Boecijus (5 - 6 a.)
Musica

universalis
(transcendentin viesa)
Musica humanus
(proto viesa)
Musica instrumentalis
(elektrin lempa)

Tomas Akvinietis
Grois priklauso nuo 3 esmini slyg:
1.
Vientisumo arba tobulo paprastumo (integritas);
2.
Proporcingumo arba darnumo (consonancia);
3.
Aikumo arba formos spindjimo (claritas) - graus
daiktas atrodo spinduliuojantis vies. viesa groiui
kaip akis regjimui (Wittelo).
Grois kaip visuma, kaip daikto esm yra igyvenamas
kontempliacijos (susitapatinimo) bdu.

viesos metafizika mene

Bizantijos menininkai laiksi principo, jog viesa yra tikrasis
grois. viesa yra bendresn kategorija negu grois.
viesa suvokiama dvasinius regjimu, todl ji prieinama
net neregiui.
Ikonoje slypi 3 skirtingi viesos pavidalai:
1. Auksinio fono, aureols viesa ymi dievik tikrov;
2. Veido viesa ymi dvasin sielos tikrov;
3. Spalv viesa, kuri fiksuoja ms akys, ymi iorin
tikrov.

Meno universalumas
Menas ireikia absoliut, nesvarbu, ar absoliut religijos prasme,
ar tai, k absoliutu laiko tam tikra epocha, visuomen, kultra.
Menas yra neisakomybs tarpininkas, nes baigtiniu bdu
atvaizduoja begalyb.
Menas yra bties -vaizdinimas (Heideggeris).
Menas atskleidia bt faktiniame egzistavime (Gadameris).
Menas priveria mus stabtelti ir atsiverti tikrajai Tikrovei, susitikti
j akis ak.
Tikrasis meno krinys atskleidia tai, ko negalima isakyti
odiais, bet k galima pavadinti Prasme. Prasm prasideda
ten, kur baigiasi suvokimas, nes prasminga ji ne todl, kad j
mstome, bet todl, kad ji YRA.

Ivados

Meno, kaip ir religijos bei filosofijos pagrindins funkcijos yra

egzistencijos nuskaidrinimas, savojoA suvokimas,
orientavimasis pasaulyje ir savo paties gyvenime, egzistencijos
ir pasaulio perengimas link dievybs. Todl menas, filosofija ir
religija yra susij tarpusavyje.
Lengva nurodyti skirtum tarp filosofijos ir meno: filosofija
pradeda nuo juslumo (patyrimo), taiau tas pagrindines
funkcijas atlieka proto, svokos, mokslins refleksijos terpje.
Tuo tarpu menas ias dvasios pagrindines funkcijas atlieka
juslumo terpje. Filosofijos ties sudaro proto argumentacijos
grietumas, meno ties - vaizdavimo tobulumas. Filosofijai rpi
teorijos bendrumas ir aikumas, menui - visuotinai reikmingas
krinio grois.

Filosofija ir religija
mogus nuolat igyvena ry su begalybe, aminybe, visuma.
sismonintas bei pripaintas is ryys yra religija.
Religijos puoseljamas santykis su begalybe nra vien abstrakti filosofijos
svoka, o konkreti mogaus igyvenama patirtis kaip tikrov, kaip
konkretus faktas, kaip esamyb.
Religin patirtis negali bti atsieta nuo kasdiens patirties apskritai, o
egzistuoja kartu su visais kitais mogikais igyvenimais. Taiau
religin patirtis kokybikai skiriasi nuo bet kokios kitos patirties, nes
igyvendami religin patirt, mes turime reikal su Tikrove paia
savaime, i kurios gali bti tikrovintos visos kitos situacijos.
Religin patirtis kaip Dievo ir mogaus santykis skleidiasi galutiniame
prasms kontekste, kur prasms altinis neesame mes patys, bet
prasm gali pasireikti tik per mus. Todl religin patirtis ne tik
pranoksta, bet tuo paiu pagilina ir ipleia visas mogiksias patirtis.

Filosofija ir religija
Neireikiam dalyk jausmas bdingas ne tik maam irinktj breliui, j
turi visi mons. Tai tokia pati galia kaip regjimas ar sugebjimas
samprotauti. Taiau, jei mogui duota painti tam tikrus realybs
aspektus, tai jam taip pat leista suvokti, jog jis ino ne visk.
Dievo Tikrovs realyb, - tai realyb savo esme, nemstoma ir
nejauiama. Mes susiduriame ne su ms pai savimone ar ms
vidine nuotaika, o su transsubjektine situacija: tai, k mes bandome
suvokti, visikai nepriklauso nuo ms suvokimo, taiau io
neireikiamo turinio prasm siskverbia mus kaip akivaizdyb, kaip
visai natralus supratimo jausmas.
Mes esame persmelkti ios Tikrovs prasms. Ir visai nesvarbu, kaip mes
i prasm igyvename: kaip bties vienov, kaip dovan, malon (tai,
k gauname), ar kaip kapituliacij prie save paius, pati Tikrov dl to
nesikeiia, - ji yra tai, kas ji yra.

Filosofija ir religija
Klausimas apie Diev - tai nra klausimas apie visus
daiktus, bet tai yra vis daikt klausimas; tai ne vilgsnis
neinomyb, bet vilgsnis tai, k simbolizuoja visi
daiktai; tai klausimas, kur uduodame u visus daiktus.
Jis ireikiamas ne mstymo kategorijomis, bet
gyvenimu, ne odiais, bet patirtimi.
Taip susiduriame su religins patirties aspektu, kur prasm
prasminga ne todl, kad mes j mstome, o todl, kad ji
pranoksta ms mstym. Mes susipastame su
realybe, apie kuri paprasiausiai inome, kad ji yra.
Mintis apie j yra per daug galinga, kad j bt galima
ignoruoti, ir per daug venta, kad galtume j
sismoninti. Tai mintis, kurioje mes dalyvaujame.

Kas religij padaro religija?

Galt tikti toks apibrimas: religija yra bdas, kuriuo

mogus egzistuoja santykiaudamas su (neperengiamu
ir ia prasme galutiniu) prasms pagrindu, kuris, kaip
galutinai grindiantis ir prasm teikiantis, aprpia ir bt
apskritai, ir atskiras bties sritis. ia esama dviej
aspekt:
Religija yra visuomet apibrtas, t.y. konkretus ir realus
santykis tarp mogaus ir galutinio prasms pagrindo
(Dievo, absoliuto, ventybs ir t.t.), tarp grindiamojo ir
grindianiojo; taigi religija yra egzistencinis mogaus
saitas su iuo prasms pagrindu.
Antra vertus, is saitas visuomet priklauso nuo to, kaip
suprantama mogaus btis ir pasaulis. Plaija prasme
galime i samprat traktuoti kaip mokym.

Dievo kaip Bties ir mogaus

kaip btybs santykis
Religijoje kaip ontologiniame santykyje vienintelis
veikjas yra Dievas: jis grindia mogaus
buvim, tuo padarydamas religij dovana arba
malone, kuriai gauti mogus niekuo
neprisideda, nes jis pats bna ia malone.
Tuo tarpu antropologin religijos pus yra paties
mogaus krinys.
Tad religija yra ne kas kita kaip Dievo atvirumas
mogui ir mogaus atvirumas Dievui.
mogaus - krinio atvirumas Dievui - Krjui
pasireikia tikjimo veiksmu.

K reikia tikti?
Tikjimas atsiskleidia kaip asmens aktas, kuriame asmuo tik
bdamas kito asmens akivaizdoje ir gyja savj asmenikum.
ia prasme tikjimas gali bti nusakytas kaip pasaulio
asmeninio matmens indikatorius ir pamatas: tik tikdami mes
galime perengti daiktikumo ploktum ir gyti asmenikumo
matmen, tik tikjimo erdvje gali susitikti Dievas ir mogus.
Tikjimo santykis su savo objektu - tai begalinis suinteresuotumas.
Kai sakau tikiu tavimi, drauge ireikiu savo pritarim,
pagarb ir meil tau. Tikjimas, atverdamas tavs kaip asmens
painimo keli, leidia man patirti bendrum su tavimi, gyventi
tavo gyvenim, mstyti tavo mintimis, inoti tavo inojimu,
painti tavo painimu, dalyvauti tavo valios aktuose, matyti
pasaul tavo akimis.
Tikjimas pakeiia mano egzistavim, ipleia j Tiksliau tariant,
pakeist ir iplst, jei patikiau

Tik + jimas
Tikjimas nra vien tik religijos elementas, jis yra greiiau
kelias, vedantis vidin tikrovs igyvenim. Vidins
patirties faktai mogui yra faktai tikrj ia odio prasme
- jais netikima, jie tiesiog yra, jie patiriami, igyvenami.
Ne maiau akivaizdu ir tai, kad ie faktai priklauso ne nuo
ms, mes juos tiesiog gauname. i patirtis niekados
nra mums akivaizdiai duota, kad galtume j lyg i
alies stebti, joje mes galime tik bti tarsi paslaptyje.
Tikra ir tai, kad ioje realybje prasms yra daug daugiau
nei apima ms suvokimas.

Religijos ir filosofijos objekto

problema

Koks yra santykis tarp religijos ir filosofijos? Danai

religijos ir filosofijos santykis suvokiamas kaip tikjimo ir
inojimo santykis. Religijoje svarbu tikjimas, filosofija
siekia inojimo.
Religijos filosofija yra filosofinis religijos svarstymas, t.y.
svarstymas, paremtas protu; svarstymas, siekiantis
inojimo, painimo. Nors religijos filosofija siekia tiek, kiek
siekia religija, taiau religijos svoka nra vienaprasm ir
negali bti laikoma savaime suprantamu filosofijos
objektu.

Apreikimo svarba filosofijoje ir

religijoje

Visos religijos remiasi apreikimu. Apreikimas nra mogaus

kontroliuojamas dalykas, jis yra aukiau proto. Jeigu religijos filosofija
apreikim padaro savo objektu, tai ji virsta teologija, bet jeigu
apreikimas paliekamas u filosofinio mstymo, tuomet susvyruoja ir
patys filosofijos pagrindai. iuo atvilgiu filosofijai tenka sunkus
udavinys: isaugoti save ir savo objekt.
Apreikimas patenka filosofavimo plot tiek, kiek jis yra pastamas
savo mogikuoju pavidalu istorijoje, taiau apreikimas pasilieka u
filosofavimo rib tiek, kiek jis yra tikimas kaip dievikos kilms dalykas.
Religijos filosofijai yra svarbios apreikime gldinios idjos. Ji artinasi
prie apreikimo vedama ne tikjimo, bet inojimo ir elgiasi su
apreikimo idjomis kaip su visomis kitomis, kadangi net ir dievikos
kilms idjos yra svarbios ms mogikoje plotmje.
Taiau vis dlto Dievas, o ne mogus yra religijos pradininkas. Todl
religija laikosi tik Dievo ir mogaus sveika.

mogus ir apreikimas

Filosofijai svarbu tai kas: prasminimas tikjimu pretenduoja bti

mogikuoju prasminimu. Jei apreikimas ir iganymas yra vyksmas,
kylantis i dievikojo prasms pagrindo, tai mogus yra io vyksmo
adresatas. Dar daugiau, mogus yra btina galimo apreikimo slyga.
Juk apreikimas, kaip vyksmas ir prasms pagrindas, galimas tik tada,
jeigu jis pasiekia mog, pasiekia jo savit buvim pasaulyje, lieia jo
prasms problemas. Vadinasi, apreikimas yra susijs su tuo, k
nagrinja filosofija. Klausimai, kuriuos apreikimas turi atsakyti, yra
klausimai, kurie ikyla filosofijai. Apreikimas gali viryti tai, ko
klausiantysis klausia, bet ir tada jis yra tik atsakymas klausim, kuris
i tikrj rpi tik mogui.
Suvokti Dievo ir mogaus sveikos esm ir prasm galime tik
filosofinio klausimo bdu. Tokiu bdu religija ir atsiskleidia religijos
filosofijoje kaip Dievo ir mogaus santykis: Dievas mogaus atvilgiu ir
mogus Dievo atvilgiu.

Teologins refleksijos
specifikumas

Svarbiausias skirtumas yra is: filosofija save laiko proto

mokslu. Jos klausimai apie patirtins tikrovs visumos
galimybs slygas kyla i mogaus pastang. Todl
filosofija atmeta visus tuos teiginius, kurie negali bti
pateikti vien i grynojo proto pozicij.
Tiesa, egzistuoja (vis pirma ivystytose religijose) tam
tikra mokslin - sistemin religinio tikjimo refleksija. i
refleksij vadiname teologija. Taiau teologijos kaip
mokslo pobdis yra visai kitoks negu filosofijos: ji yra
susijusi su specialiaisiais mokslasis. Teologijai svarbs
pagalbiniai ir specialieji mokslai (pvz. Kalbos ar istorijos
mokslai interpretuojant v. Rat).
Antra vertus, teologija nra panai n vien moksl. Bet
kodl teologija nra toks pat mokslas kaip filosofija?

Teologijos specifikumas:
irti ar klausytis?

Taip yra tai kodl: religijos svarbiausias komponentas yra tai, kad mogus per
mint egzistencin sait sitikina, jog dievikasis prasms pagrindas
apsireikia ir tampa patiriamas pats i savs ir kad vyksm (iganymo
vyksm) liudija mitai, tradicijos ir knygos. Teologijai kaip tik ir tenka i prot
virijani dalyk prasmin plotm. Jai tenka teiginiai, kurie negali bti rodyti
grynojo proto. inoma, teologija yra proto mokslas ta prasme, kad ji siekia
sistemikai pltoti tam tikr religin tikjim ir apibrti savo (dogmini) teigini
prasm. Taiau ji suvokia, kad judesys kylantis i esms pagrindo, t.y.
apreikimas, negali bti ms proto judesys, kad jis transcenduoja pastarj.
Su tuo susij dar ir tai, kad religinis tikjimas, kaip egzistencinis saitas,
jungiantis su prasms pagrindu, suvokia save, kaip perengiant visas
galimybes, kurias mogus turi pats i savs. Ir k gi turi, ko nebtum
gavs?(1 Kor.4,7). Tikjimas yra buvimas irinktu. Jis neatskiriamas nuo
judesio, kylanio i prasms pagrindo. i ivada dar reikmingesn, norint
suprasti mogikj praktik. Filosofijai mogikoji praktika gyja giliausi
prasm kaip moralin praktika, kaip laisvas apsisprendimas. Religijos poiriu
visa mogikoji praktika yra susijusi ir su malons problema.

Palyginimas
Skirtumas tarp religijos ir filosofijos yra
aikus. Kaip protu besiremiantis mokslas,
filosofija ino judes i prasms pagrindo
puss tik kaip ribin svok. Filosofijos
galutin instancija yra mogus protas.
Religija savo funkcij atlieka, traukdama ir
prasms pagrindo judes.Ten, kur baigiasi
inojimas, prasideda tikjimas.

Religin patirtis

Religin patirtis kokybikai skiriasi nuo bet

kokios kitos patirties, nes igyvendami religin
patirt, mes turime reikal su Tikrove paia
savaime, i kurios gali bti tikrovintos visos
kitos situacijos. Religin patirtis kaip Dievo ir
mogaus santykis skleidiasi galutiniame
prasms kontekste, kur prasms altinis
neesame mes patys, bet prasm gali
pasireikti tik per mus. Todl religin patirtis ne
tik pranoksta, bet tuo paiu pagilina ir ipleia
visas mogiksias patirtis.

Religin patirtis kaip mistin

patirtis

Religin patirtis yra tiesiogiai susijusi su mistikumu. Btent mistinje patirtyje

mstymas palieka inias bei atsakymus ir tampa radikaliu klausimu: klausimu
ne apie tai k daryti, o klausimu apie tai, kas yra. Dievas egzistuoja kaip vis
krini vidin tikrov, todl J painti galima tik bnant Jame, o ne kalbant apie
J ir neiekant Jo ioriniuose keliuose.
Mistin patirtis negali bti ireikta odiais, nes odiai, ymintys tam tikras
svokas tinka tik racionaliam mstymui, o mistin patirtis - tai refleksijos
nepaliesta sritis, kur apibrtos svokos neturi jokios reikms, o kur svoka
negalioja, tai ir pati kalba tampa nemanoma. Taiau kad ir kokia paradoksali
yra kalba apie mistin patirt, kad ir negalioja jai jokie logikos dsniai, taiau vis
dlto - tai patirties atspindys.
Kai ms klausimai ukliudo dievikumo paslapt, randasi dar kitokia patirtis,
btent, kad ms klausim nebra atsakymo. Bet kokie bandymai t paslapt
bent dalinai minti paveria j daiktu ir tuo paiu panaikina bet koki galimyb
atsiverti tai tikrajai Tikrovei ir akis ak igyventi j savo buvimu. Ji neatsiveria
jokiai kitai patiriai, kaip tik gyvai patiriai dabarties akimirkoje.

Platono trikampis: olos

alegorija

Platonas (427-34) buvo

Sokrato mokinys ir 387
metais Atnuose kr
Akademij - iki pat Antikos
pabaigos garsjusi
filosofijos mokykl.
Platonas savo veikale
Valstyb pasakoja labai
domi istorij.
iame pasakojime yra 3
svarbs dalykai: mons,
daiktai, viesa (prasm).

Kasdienio patyrimo kritika

Kol mons pasilieka kasdienio patyrimo

ribose, tol jie gyvena iliuzij pasaulyje.
Juslmis suvokiami reikiniai nuolat kinta.
Esm nra juslmis suvokiamas reikinys, bet
sudaro reikini pagrind ir per juos reikiasi.
Painimas negali bti iki galo paaikintas
remiantis vien tik juslumu.

Pagrindiniai filosofijos
klausimai Platono trikampis

Regimybs sritis yra juslumo sritis. Juslumas priklauso

materialiam, knikam pasauliui. Jis skleidiasi per ms
knikas jusles (rega, klausa, skonis ir t.t.) ir susijs su
juslmis suvokiamais reikiniais. Jusls reikiniuose
suvokia nuolatinio kitimo tkm, nuolatin tapsm, virsm
ir nyksm.
Tikrosios bties sritis yra dvasios pasaulio sritis. Per
"dvasios akis" vyksta tikrasis painimas (noesis,
epistme). Jis neturi nieko bendra su kintani reikini
regimybe ir skleidiasi ne per juslum, o yra susijs su
tikrja btimi, kuri nekinta, visuomet yra tapati sau ir
sudaro reikini pagrind.

PLATONAS apie idj pasaul

Idjos tai grynosios esms savaime,

aminos ir nekintanios.
Idjos yra daikt esmi amini provaizdiai.
Idj vairov jungia ir virija grio ir groio
idja, kaip idj idja. i idj idja Platono
sistemoje yra absoliutas (dievyb). Olos
alegorijoje saul simbolizuoja i idj idj.

Platono trikampis
Platono teorin filosofija:
Kaip galimas tikrasis painimas?
Kaip ms dvasia gali painti tikrj bt?

IDJA / DIEVAS / ABSOLIUTAS

DVASIOS FILOSOFIJA (HGELIS)

Platonas pateikia du mitus:

Anamnezs (anamnesis gr. prisiminimas) mitas: sielos

esm yra panai idjas ir joms gimininga. Iki engdama
nykstam kn, ji mat idjas. Bet sielos engimas
kn, juslumas nuslopino tai, k mat dvasia. Apsivalant
(katharsis) nuo juslini pani (ieinant i olos), darosi
manoma prisiminti idjas. Taigi tikrasis painimas
pasiekiamas prisimenant.
Metekss (methexis gr. dalyvavimas) mitas: kosmosas
atsirado dl pasaulio krjo (demiourgos) veiklos. is
krjas pagamino gamtos daiktus i pirmins mediagos,
nusiirdamas idjas. Todl kaip idj atvaizdai,
gamtos daiktai dalyvauja jose. Jie egzistuoja,
dalyvaudami idjose.

Platono praktin filosofija

Platono praktin filosofija: k reikia daryti?

Jei suvokiu skirtum tarp juslumo ir dvasios, tai
inau, kad negaliu likti oloje eli ir iliuzijos
karalystje - privalau stengtis isivaduoti.
Svarbiausias udavinys emancipacija
paleidimas i tvikos globos, savo
nuosavybs perleidimas, t.y. atsikratymas to,
kas nereikalinga.
Nuo ko noriu bti laisvas? Vardan ko?
Platono dorybi samprata.

Filosofinio klausimo klimo

svarbiausios kryptys

Bties filosofija: mstymas, praddamas nuo reikini, kelia

klausim apie bt - t reikini pagrind. Taigi klausiama apie
patyrimo galimybs slygas ne-savimonje (ne-A). Tad filosofija ia
pirmiausia orientuota ontologikai (ontologija = mokymas apie bt,
btyb, t.y. apie tai, kas buvoja). Klausiama apie btybi tikrj bt ir
mginama suprasti btyb i jos galutini pagrind.
Savimons filosofija: ia mstymas engia prieingu keliu. Jis
pradeda klausimu apie A, kaip bet kokio patyrimo subjekt. Taigi
klausiama apie patyrimo galimybs slygas savimonje (A), subjekte.
Tad mstymas ia pirmiausia orientuotas transcendentaliai, t.y. jis
klausia apie, patirtinio pasaulio ir jo apibri subjekt.
Dvasios filosofija: mstymas pradeda nuo idjos. Jis bando suvokti
patyrimo galimybs slygas i idjos puss. Taigi toks filosofavimas
bt ir savimon, substancij ir subjekt, meteks ir anamnez,
ontologin ir transcendentalin problem apmsto absoliuto poiriu
kaip vienyb.

Filosofijos suskirstymas:
teorin filosofija

Ontologija (= mokymas apie btyb kaip btyb)

Gamtos filosofija (= filosofinis mokymas apie gamt; jo
negalima painioti su empiriniais gamtos mokslais)
Antropologija (- filosofinis mokymas apie mog; jo
negalima painioti su specialij moksl pobd turiniomis
antropologijomis)
Filosofin teologija (== filosofinis mokymas apie Diev; jo
negalima painioti su Apreikimu besiremiania teologija)
Painimo teorija ( = filosofinis mokymas apie painim;
ypating reikm ia turi transcendentalin filosofija, taip
pat hermeneutin filosofija [ - supratimo teorija]).

Filosofijos suskirstymas:
praktin filosofija

Praktin filosofija (= mokymas apie mogaus

elges ir krybin veikl).
Etika ( = mokymas apie morals poiriu
reikming elges ir jo normas; iai sriiai taip
pat priklauso politika, socialin ir teiss
filosofija, bei istorijos filosofija).
Pojetika ( = mokymas apie kryb arba
gamyb; iai sriiai priklauso ne tik estetika,
kaip meno filosofija, bet ir technikos filosofija).

Filosofijos suskirstymas:
kilmininko filosofijos
Aplink pagrindines teorins ir praktins filosofijos
disciplinas sutelktos vadinamosios "kilmininko
filosofijos (pvz., kalbos filosofija, matematikos
filosofija, religijos filosofija ir pan.). Mat
kiekviena specialij moksl tyrimo sritis
reikalinga filosofins refleksijos, kuri susiet
i srit su pagrindinmis disciplinomis.
Kadangi filosofija yra fundamentinis ir
universalus mokslas, nra tokios mogikojo
painimo ar veiklos srities, kuri negalt bti
filosofinio apmstymo tema.