Nefronas.

lapimo
susidarymas

Darb pareng IV G klass mokin

Ieva Juodvalkyt

Turinys
Kas

yra nefronas?
Nefrono sandara
Inksto knelis
lapimo susidarymas
Filtracija
Reabsorbcija

Kas yra nefronas?

Nefronas maiausias struktrinis ir
funkcinis inksto vienetas,
Inksto
erdis
dalyvaujantis
lapimui.
Nefronasusidarant
s
Arterija

Vena

Inksto erd
sudarantys piramids

Inkst
geldel
lapimtaki

Nefrono sandara
Kiekvien

nefron sudaro inksto

knelis ir kanalli sistema.
Kanalliai yra vingiuotieji ir tiesieji.

Inksto knelis

Inksto knel sudaro dvisien

kapsul, vadinama Baumano
kapsule, ir jos viduje esantis
kapiliar kamuollis glomerulas.

Baumano kapsulje prasideda inkst

kanalliai.

kapiliar kamuoll eina

tekanioji ir i jo ieina
itekanioji kraujagysls
arteriols.

tekanioji

akojasi daug ak,

sudarydama bendr kapiliar
kamuoll.

Kapiliarai

susirenka itekanij

tekanioji
arteriol

Itekanioji
arteriol

Kapiliar
kamuollis

Baumano
kapsul

Artimojo
vingiuotojo
kanallio
pradia

tekaniosios

arteriols spindis
didesnis nei itekaniosios. Tai
lemia kraujo filtracij inkst
knelyje.

Itekanioji

arteriol, ijusi i
inksto knelio, dar kart akojasi
arterinius kapiliarus, kurie
apraizgo nefrono kanallius.

Nefrono kraujotaka
Arterija
tekanioji
arteriol
Itekanioji
arteriol

Henls kilpa

Venul

Kapiliar

kamuoll supanios
Baumano kapsuls epitelins
lstels turi kojytes, kurios yra
vadinamos podocitais.

Podocitai

kartu su kapiliar
endoteliu sudaro filtravimo
barjer, pro kur negali pereiti
dideli kraujo baltymai.

Kapiliaras

Podocitas

Nuo

Baumano kapsuls
prasideda artimasis
(proksimalinis) vingiuotasis
kanallis.

Artimojo

vingiuotojo kanallio
vidinis pavirius yra iklotas
epiteliu, turiniu daug
mikrogaureli, kurie padidina
siurbimo paviriaus plot.

Epitelio

lstelse gausu

Artimajame

vingiuotajame
kanallyje reabsorbuojamos
kapiliar kamuollio filtrato
sudedamosios dalys.

Artimasis

vingiuotasis kanallis
pereina tiesj, kuris leisdamasis
ir kildamas sudaro nefrono kilp,
vadinam Henls kilpa.

Nusileidianioji

kilpos dalis iklota

vienasluoksniu plokiu epiteliu ir
yra laidi vandeniui.

Kylanioji

kubiniu epiteliu, turiniu

mikrogaureli.

dalis vandeniui nelaidi, nes

neturi specialaus baltymo,
sudaranio poras, pro kurias jis
galt tekti.

Nefrono

Henls kilpos kylanioji dalis

pereina antros eils vingiuotj
tolimj (distalin) kanall.

Jo

sieneles iklojanio kubinio epitelio

mikrogaureliai trumpesni, o pamatins
membranos raukls rykesns.

ioje

nefrono dalyje itekanio

vandens kiek reguliuoja
pasmegenins liaukos hormonas ADH
ir antinksi hormonas aldosteronas.

Keli

tolimieji vingiuotieji kanalliai

susijungia vien surenkamj
kanall.

iuo

kanalliu lapimas subga

inksto geldel.

Inksto

kneliai ir vingiuotieji
kanalliai yra ievje, o tiesieji
surenkamieji kanalliai erdyje.

Nefrono vingiuotj kanalli

mikrostruktra
iurktusis
sluoksnis

Mitochondrija
Kapsul
Glomerula
s

Artimasis
vingiuotasis
kanallis

Inkst
o
erdi
s

Inkst
o
iev
Henls
kilpa

Tolimasis
vingiuotasis
kanallis

Surenkamasis
kanallis

lapimo susidarymas

Inkstuose lapimas susidaro dviem

etapais:
1.

Filtravimas kapiliar
kamuolliuose

2.

Reabsorbcija ir sekrecija inkst

kanalliuose.

Filtravimas

nefrono kapsuls ertm i

kapiliar kamuollio filtruojamos
kraujo atnetos mediagos.

proces lemia kapiliar

kamuollio filtro yptaumai ir
tekanio kraujo slgis, susidars
dl tekanij ir itekanij
kraujagysli spindi skirtum.

Kadangi

tekaniosios arteriols
spindis yra didesnis negu
itekaniosios, kapiliar
kamuolliuose susidaro auktas
(70 mm/Hg), o nefrono kapsulje
maas (30 mm/Hg) kraujospdis.

Dl

io slgi skirtumo
mediagos i kraujo pro kapiliar
sieneles nefrono kapsuls ertm
filtruojamos efektyviau.

Vanduo,

kraujo plazmoje
itirpusios neorganins druskos ir
kai kuriai organiniai junginiai
gliukoz, aminorgtys, lapalas,
lapimo rgtis laisvai
prasisunkia pro plonas kapiliar
sieneles ir patenka kapsuls
vid.

kapiliar kamuollio kapsuls

ertm pateks filtratas
vadinamas pirminiu lapimu.

Jo

sudtis atitinka kraujo plazmos

sudt, tik jame nra baltym.

Reabsorbcija
Pirminiam

lapimui tekant artimuoju

vingiuotoju kanalliu i jo kapiliarus
reabsorbuojamas vanduo.

Na+,

Cl- ir gliukoz reabsorbuojami

pagal osmosin slg difuzijos bdu.

Aminorgtys

ir kai kurios kitos

sudedamosios pirminio lapimo dalys
aktyviosios pernaos bdu.

lapimo susidarymas
Vanduo
Eritrocita
s
Kapiliara
s
Kapsul

Gliukoz

Baltym
as
lapala
s
Drusko
s

lapala
s

Kapiliara
s

Vanduo
Drusko
s
Gliukoz

Kanallis

Ai u dmes!