Felicija Nijol Sadnait (slapyvardis Sesuo Felicija)
gim 1938m. liepos 22d. Kaune. Nijol Sadnait- vienuol, disident, laisvs gynja, publicist, politin kalin. eima Tvai:Jonas Sadnas mokslininkas agronomas, Veronika Rimkut- Sadnien agronom. Brolis Jonas Aloyzas Sadnas agronomas, disidentas. Dd (motinos brolis)Kazimieras Rimkus- gydytojas ir mecenatas, emigrantas JAV. Tvams 1945 m. vasar pabgus i Dotnuvos nuo persekiojimo ir grsusios tremties, t vasar ir ruden augo Teliuose, globojama vyskupo Vincento Boriseviiaus, nuo 1945 m. rudens Anykiuose. 1945 m. pradjo lankyti mokykl Teliuose, kur ikart buvo priimta antrj klas, 19451955 m. baig Anyki Jono Bilino vidurin mokykl. Mokykliniais metais aktyviai sportavo: aid krepin, tinklin, stalo tenis, dalyvavo lengvosios atletikos varybose. 1955 m. N. Sadnait pasirinko vienuols gyvenimo keli ir stojo v. Nekaltai Pradtosios Mergels Marijos tarnaii kongregacijos vienuolyn, pirmuosius adus 1956 m. dav Teliuose, kur dirbo Teli katedros glininke, paskui persikl Vilni,gyveno pas vienuolijos seseris Jeruzalje ir dirbo Vilniaus kdiki namuose sekretore maininke. 1963 m. Anykiuose ji dav aminuosius adus. Baigusi medicinos seser kursus, ji vliau dirbo vairius darbus: skalbja, gaisrininke, slaug Vilniaus nalaii nam globotinius, vliau iki 1974 m. i tremties Svdasusgrus kunigPetr Raud, Svdasuose katechizavo vaikus. 1974m. Nijol Sadnait buvo suimta savo namuose, kai kaimyn skund KGB, jog girdi raomosios mainls taukjim. Jie tikjosi moter priversti atskleisti savo ryius, o tada suimti visLietuvos katalik banyios kronikosredakcij ir visiems laikamsKroniknutildyti. Bet netiktai susidr su visikai jiems nesuvokiamu reikiniu Nijol pasitiko juos ypsodamasi. 1975m. N. Sadnait dl Lietuvos Katalik Banyios kronikosdauginimo ir platinimo buvo nuteista laisvs atmimu eeriems metams trejiems metams sunkij darb ir trejiems metams itrmimo. 19751980 m. N. Sadnait kaljo Mordovijoje bei Sibire. Dl savo pogrindins veiklos N. Sadnait yra laikoma ymiausia XX amiaus Lietuvos disidente, kovotoja u moni teises ir Lietuvos laisv. Lietuvos ypatingajame archyve yra ilikusi Nijols Sadnaits baudiamoji byla. Tai vertingas dokumentas, liudijantis Nijols imon, itverm ir drs. Ji atsisak pasirayti kratos ir tardymo protokolus ir kalbti su tardytojais apie byl. Atvirai paaikino, kad valdios politik ir veikl laiko amoralia ir todl su KGB nebendradarbiaus. Taip Nijol sugebjo nesuteikti informacijos apie jok kit mog. 1980 m. liepos 9 d. grusi Lietuv, N. Sadnait dirbo Pabers (Kdaini r.) banyios valytoja ir toliau dalyvavo "Lietuvos Katalik Banyios Kronikos" leidyboje: rinkdavo inias, pristatydavo jas redaktoriui, redaguodavo, daugindavo, gabendavo leidin Maskv, i kur jis pasiekdavo Vakarus. Nuo 1982 m. ji gyveno nelegaliai Lietuvoje ir Rusijoje, nuolat slapstydamasi, 1987 ir 1988 m. buvo saugumo suimta ir tardoma, kankinama, nuodijama narkotikais ir radiacija, taiau niekada neprarado optimizmo. N. Sadnait aktyviai dalyvavo Lietuvos Atgimimo vykiuose ir vairiuose mitinguose. 19891990 m. N. Sadnait su paskaitomis apie Lietuv keliavo po Europ ir JAV, Ispanijoje ji susitiko ir bendravo su popieiumi Jonu Pauliumi II. Nuo 1990 m. N. Sadnait dirba Vilniaus arkivyskupijos "Caritas" organizacijoje, iuo metu rpinasi monmis, kuriems reikia pagalbos, aktyviai reikia savo nuomon apie politinius ir visuomeninius Lietuvos vykius. Ileistos knygos Nijol Sadnait para ir JAV ileido atsiminim knygas "KGB akiratyje" (1985 m.) ir "Gerojo Dievo globoje" (1989 m.). Jos buvo iverstos ir ileistos rus, angl, prancz, vokiei, ital, ispan ir hindi kalbomis. Lietuvoje abi atsiminim knygos buvo sujungtos ir ileistos viena knyga "Skubkime daryti gera" (1998 m.). Ji pareng ir ileido atsiminim knyg ital kalba "Il celo nel lager" ("Lagerio dangus", 2016 m.). Apdovanojimai 1990 m. Los Andele (JAV) Kalifornijos Respublikon partijos Tautybi grup apdovanojo j medaliu u ilgamet kov u mogaus teises. 1992 m. N. Sadnaitei buvo suteiktas Teksaso miesto (JAV) Garbs piliets vardas ir jiapdovanotaPoverello(v. Prancikaus Asyieio) medaliu u artimo meil.JAV lietuvi bendruomen jai skyr Laisvs premij (2009 m.). N. Sadnaitapdovanota Vyio Kryiaus ordino Komandoro Didiuoju kryiumi (1998 m.), Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.) ir Lietuvos nepriklausomybs medaliu (2000 m.). Pato vok serijoje "Jie kr antrj nepriklausom Lietuvos Respublik" ileistas N. Sadnaitei skirtas vardinis suvenyrinis vokas (autorius Antanas Rimantas akalys, 2006 m.). Pato vok serijoje "Lietuvos valstybs tkstantmeio 100 ikiliausi asmenybi" ileistas kitas jai skirtas vardinis suvenyrinis vokas (autorius A. R. akalys, 2009 m.). N. Sadnaits gyvenimas ir veikla pristatyti Edvardo Buroko inyno "Ptme prie vj" 5-ojoje dalyje "Laisvs kovotojai" (2011 m.). Ai u dmes.