Cikliniai procesai.

ilumin maina

Cikliniu procesu (ciklu) vadinamas procesas ar proces visuma, po kurios sistema

grta pradin padt.

Termodinaminiu ciklu vadiname proces, kuriam vykus, termodinamin sistema

grta pradin bsen, apibdinam termodinaminiais parametrais (p,V,T).

Termodinaminio ciklo principu veikia ilumins ir aldymo mainos.

Termodinamini cikl sudaro bent du

termodinaminiai procesai, kuri vienas
susietas su duj pltimusi, kitas su j
suspaudimu arba susispaudimu.
Cikliniai procesai. ilumin maina

ilumine maina vadiname periodikai veikiani main, atliekani darb, suteikiant

jai ilum i iors.

ilumin maina susideda i darbins mediagos, ildytuvo ir aldytuvo, kuris gali

bti ir aplinka.
Cikliniai procesai. ilumin maina

Darbin mediaga, gavusi i ildytuvo ilumos kiek Q1,

plsis. Didjant triui ir slgiui, ji atliks darb A1, lyg plotui
1a2V2V11.
Pagal I termodinamikos dsn gauname: Q1 U 2 U1 A1
Tam, kad galima grinti darbin mediag pradin bsen,
ji turi atiduoti ilumos kiek Q2 aldytuvui ir buti suslegiama.
Susispausdama ji atliks neigiam darb A2, lyg plotui 2b1V1V22.

Pagal I termodinamikos dsn gauname: Q2 U1 U 2 A2

Sudj pltimosi ir traukimosi procesams
termodinamikos lygtis gausime viso proceso
lygt:

Q1 Q2 A1 A2 A

V1 V2
Cikliniai procesai. ilumin maina

Gautos ir atiduotos ilum skirtumas yra lygus atliktam

naudingam darbui:

Q1 Q2 A1 A2 A

Todl, kuo didesn ilumos kiek maina pavers darbu, tuo naudingesne bus
maina. ilumins mainos efektyvum nusako ciklo naudingumo koeficientas, kuris
parodo, kuri gauto ilumos kiekio dalis virto naudingu darbu:

A Q1 Q2
1
Q1 Q1

Toks ciklas, vykstantis pV diagramoje pagal

laikrodio rodykl, kai atliekamas teigiamas
darbas, vadinamas tiesioginiu.

V1 V2
Cikliniai procesai. aldymo maina

aldymo mainoje darbo mediaga ima ilum i

aldytuvo, pleiasi ir atlieka darb A1.

Iors jgoms suslegiant darbin mediag, ji atlieka

neigiam darb A2 ir perduoda ilumos kiek ildytuvui.

aldymo mainoje ciklas vyksta prie laikrodio rodykl,

o atliktas darbas yra neigiamas A < 0.
Toks ciklas vadinamas atvirktiniu.

aldymo maina apibudinama aldymo koeficientu ,

parodaniu, kiek kart paimtas ilumos kiekis Q2
didesnis u iors jg atlikt darb A=A1-A2:

Q2 1

A
Karno ciklas ir jo naudingumo koeficientas

Konstruojant iluminius variklius visada dedamos pastangos, kad j naudingumo

Koeficientas bt kuo didesnis.

Prancz ininierius S. Karno 1824 metais rod, kad idealios (kurioje nra trinties)
ilumins mainos naudingumo koeficientas bus didiausias, jei ji dirbs atitinkama
tvarka, t.y. etapais, kuri seka sudaro vadinam Karno cikl.

Karno cikl sudaro du izoterminiai ir du adiabatiniai procesai.

Karno ciklas ir jo naudingumo koeficientas

Karno cikl sudaro du izoterminiai ir du adiabatiniai procesai.

Duju izoterminio pltimosi (T1 = const) metu sistema gauna

ilumos kiei Q1 ir besiplsdama atlieka darb:

Atjungus ildytuv, dujos pleiasi adiabatikai ir atlieka darb:

io proceso baigimosi temperatra T2 lygi temperaturai auintuvo, prie kurio ir prijungiamas

cilindras su dujomis. Del sukamo veleno inertikumo, dujos izotermikai suslegiamos iki 4-os
bsenos.

Tam reikalingas darbas: lygus auintuvui atiduotam ilumos kiekiui.

Ciklas baigiamas adiabatiniu duj suslgimu, atjungus auintuv, iki pradins busenos.

io proceso darbas:

Per cikl atliktas darbas lygus proces metu atlikt darb sumai:

A A12 A23 A34 A41 Q1 Q2 Geometrikai jis lygus kilpos plotui.

Karno ciklas ir jo naudingumo koeficientas

Ciklo naudingumo koeficientas:

Vm 2 V
RT1 ln RT2 ln m3
Q1 Q2 Vm1 Vm 4

Q1 V
RT1 ln m 2
Vm1
1 Vm 2 Vm 3
Pritaik Puasono lygt adiabatms 2-3 ir 4-1 TVm const. gauname:
Vm1 Vm 4
T1 T2 T
Todl: 1 2
T1 T1
Ivada: idealiuoju Karno ciklu veikianio iluminio variklio naudingumo koeficientas priklauso tik
nuo ildytuvo ir auintuvo temperatr T1 ir T2.

Norint didinti naudingumo koeficient, reikia didinti temperatr skirtum, taiau realiojo iluminio
variklio riboja aplinkos temperatra ir paties variklio mediag lydymosi temperatra.
Karno ciklas ir jo naudingumo koeficientas

Atvirktiniu Karno ciklu veikianios aldymo mainos aldymo koeficientas:

taip pat priklauso tik nuo alto ir ilto kn temperatr, taiau yra atvirkiai
proporcingas j skirtumui:
Karno ciklas ir jo naudingumo koeficientas

S. Karno suformulavo jo vardu vadinamas teoremas.

Pirmoji teorema teigia, kad idealiosios gritamojo Karno ciklo ilumins mainos
naudingumo koeficientas priklauso tik nuo kaitintuvo ir auintuvo temperatr ir
nepriklauso nuo jos konstrukcijos bei darbo mediagos prigimties.

Antroji teorema teigia, kad bet kokios gritamojo ciklo ilumins mainos naudingumo
koeficientas visada maesnis u tokiomis pat slygomis veikianios Karno ciklo
ilumins mainos naudingumo koeficient .

Karno ciklas ir jo naudingumo koeficientas

Realioje iluminje mainoje neivengiama trinties, ilumos laidumo, spinduliavimo ir

kit reikini, dl kuri termodinaminiai procesai pasidaro negrtamieji.

Jiems sunaudojama i ildytuvo gauta energija.

Todl realios ilumins mainos, dirbanios tame paiame temperatr intervale, kaip
ir idealioji Karno maina, terminis naudingumo koeficientas r yra maesnis, nei
pastarosios.

Todl: Q1 Q2 T1 T2
r
Q1 T1
Gritamieji ir negritamieji procesai. Entropija

Termodinaminis ciklas vadinamas grtamuoju, jeigu vykus tiesioginiam, o po to

tokiam pat atvirtiniam ciklui, pradin busen grta ir sistema, ir ioriniai knai, su
kuriais sistema sveikavo.

Bet kuris pusiausvyrasis procesas yra grtamasis.

Visi reals procesai pasiymi didesniais ar maesniais energijos nuostoliais (dl

trinties, iluminio laidumo ar kt.). Todel jie yra negrtamieji.

ilumos apykaitos procesai, esant baigtiniam temperatr skirtumui, taip pat yra
negrtamieji.
Gritamieji ir negritamieji procesai. Entropija

Q1 Q2 T1 T2 Q1 Q2
Remdamiesi nelygybe: r ir j pertvark: 0
Q1 T1 T1 T2
Gauto ilumos kiekio ir ilumos altinio temperatros santykis vadinamas
redukuotuoju ilumos kiekiu Q*.
Q1 Q2
0
Grtamojo Karno ciklo redukuot ilumos kieki suma lygi nuliui: T1 T2
o bet kurio realiojo, negrtamojo, ciklo maesn u nul, neigiama.

R. Klauzijus 19 am. rod, kad grtamojo ciklinio termodinaminio proceso,

sudaryto i elementarij proces, redukuot ilumos kieki suma lygi nuliui:

Kai procesas negrtamas, ta suma neigiama:

Bsenos funkcija, kurios diferencialas yra , vadinamas sistemos entropija S.

O jos elementarusis pokytis lygus elementarijam redukuotjam ilumos

kiekiui.

Entropijos pokytis, sistemai grtamai perjus i 1 busenos i 2, lygus:

Gritamieji ir negritamieji procesai. Entropija

Entropijos pokyio enklas sutampa su gauto ilumos kiekio enklu:

Kai termodinamin sistema gauna ilumos kiek (dQ>0), jos entropija didja (dS>O),
o kai atiduoda (dQ<0), - maja.

Todl i entropijos pokyio galima sprsti, kuria kryptimi vyksta ilumos mainai.

Kai sistema izoliuota, t.y. kai nra energijos main su aplinka (dQ=0), tai joje
vykstantys procesai yra adiabatiniai.

Todl entropijos pokytis:

T.y. grtamojo proceso izoliuotoje sistemoje entropija nekinta, o negrtamojo

proceso izoliuotoje sistemoje entropija didja.

Entropijos pokytis yra izoliuotoje sistemoje vykstani proces negrtamumo

kiekybin charakteristika.

Entropij galima apibudinti dar ir taip: entropija yra sistemos netvarkos matas.
Entropija. II ir III termodinamikos dsniai

Apjungus ias ivadas izoliuotai sistemai, gaunama matematin II termodinamikos

dsnio iraika:

Izoliuotose sistemose vyksta savaiminiai, t.y. negrtamieji procesai.

Todl i sistem entropija didja, didja iki savo maksimalios verts, kuri bdinga
sistemos pusiausvyrajai bsenai. II t.d. izoliuot sistem entropija nemaja.

II t.d. gali bti formuluojamas ir kitaip: negalimas toks procesas, kurio vienintelis
rezultatas energijos perdavimas ilumos pavidalu i altesniojo kno iltesnijam.

i izoliuot sistem savyb parodo, kad termodinaminiai procesai, vykstantys gamtoje

turi krypt, kuri sutampa su entropijos didjimo kryptimi.

Entropija gali ir nedidti, bet tam reikalingas nesavaiminis procesas, reikalaujantis

papildomo darbo. Gyvyb iuo poiriu entropij mainanti termodinamin sistema.

Entropija gali bti lygi nuliui, bet tik ties 0 K temperatra tai III termodinamikos
dsnis.