Prievoli teis

(mokomoji mediaga)
 Prievoli teis
Prievoli teis yra civilins teiss poak, kuri sudaro sistema teiss
norm, reguliuojani asmen turtinius santykius ir su iais santykiais
susijusius asmeninius neturtinius santykius.

Prievoli teiss sistema yra tokia pati kaip ir civilins teiss sistema.
Prievoli teisje yra iskiriama bendroji ir ypatingoji dalys
 1.2. PRIEVOLS SAMPRATA

Prievol yra teisinis asmen santykis, kurio viena

alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies
(kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm arba
susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi
teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo
pareig.

Asmuo, turintis reikalavimo teis vadinamas kreditoriumi , o

asmuo, kuris turi pareig atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo j
susilaikyti vadinamas skolininku .
 1.3. PRIEVOLI TEISINIUS SANTYKIUS
CHARAKTERIZUOJANTYS BRUOAI

Iskiriami ie prievoli teisiniu santykius charakterizuojantys bruoai:

 1.4. PRIEVOLI ATSIRADIMO PAGRINDAI

Paprastai skiriami ie prievoli atsiradimo pagrindai:

 (Prievoli atsiradimo pagrindai)

Sandoris - asmen veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti

civilines teises ir pareigas. Tai juridinis faktas, sandorio esm sudaro
teisiniai veiksmai, atliekami tikintis konkretaus teisinio rezultato (pakeisti,
panaikinti, sukurti civilines teises ir pareigas), sandoris sietinas su asmens
valia, t.y. smoningai atliekamas veiksmas, veiksmai, i kuri atsirabnda
sandoris turi bti teisti ir neprietarauti vieai tvarkai ir gerai moralei.
Deliktu yra laikomas valinis neteistas veiksmas, padars alos (turtins ar
neturtins) kitam asmeniui, su kuriuo al padars asmuo iki iai
atsirandant neturjo joki santyki. alos padarymo pagrindu susiklosto
teisiniai prievoliniai santykiai, vadinami deliktinmis prievolmis.
Kvazisutartis teisti savanoriki valiniai asmens veiksmai, kuriems atlikti
nereikia kito asmens sutikimo ir kuri pagrindu atsiranda iuos veiksmus
atlikusio ir kito asmens prievoliniai santykiai.
statymas, kaip savarankikas prievols atsiradimo pagrindas, iskiriamas tais
atvejais, kai prievol statymas nustato be kokio nors asmens sikiimo.
Tiesiog statymas nustato juridini fakt sudt, kuriai esant tam tikri
asmenys gyja tam tikras tarpusavio teises ir pareigas.
 1.5. PRIEVOLI RYS
Pagal dalyk:
a) prievoles, kuri dalykas yra k nors duoti (dare); b) prievoles, kuri dalykas yra k nors daryti
(facere); c) prievoles, kuri dalykas yra ko nors nedaryti (non facere).
Pagal dalyko dalum (CK 6.24-6.25 str.):
a) dalomosios; b) nedalomosios;
Pagal dalyko apibrtum (CK 6.26-6.29str.):
a) konkreiosios; b) altenatyviosio; c) fakultatyviosios;
Pagal vykdymo termin (CK 6.33-6.35 str.) ::
a) neapibrto termino; b) terminuota:
atidedamojo termino prievoles;
naikinamojo termino prievoles.
Pagal kreditori ir skolinink atsakomybs r (CK 6.6-6.23, 6.92 str.):
a) solidarioji; b) subsidiarioji; c) dalin;
Pagal pareig perduoti pinigus (CK 6.36 ir 6.37 str.). :
a) pinigin;
Pagal tam tikros aplinkybs buvim:
a) slygin,
Pagal kilm:
a) sutartins; b) nesutartins;
Pagal turin:
a) teigiamo turinio; b) neigiamo turinio
Pagal tai, kaip teiss ir pareigos yra susijusios su prievols subjektais
a) asmenins; b) neasmenins;
Pagal tarpusavio ry:
a) pagrindins; b) papildomos.
 (Prievoli rys) (tsinys 2)
Pagal dalyk prievols skirstomos :
a) prievoles, kuri dalykas yra k nors duoti (dare). Tokios prievols atveju skolininkas privalo perduoti
kreditoriui nuosavybs teis daikt arba suteikti jam kitoki daiktin teis daikt, o kreditorius turi
atitinkam reikalavimo teis;
b) prievoles, kuri dalykas yra k nors daryti (facere). Pagal toki prievol skolininkas privalo atlikti
kreditoriaus naudai tam tikr veiksm ar kelis veiksmus, nesusijusius su nuosavybs ar kitos teiss
perdavimu;
c) prievoles, kuri dalykas yra ko nors nedaryti (non facere). Skolininkas privalo neatlikti tam tikro veiksmo,
o kreditorius turi teis reikalauti, kad skolininkas nuo jo susilaikyt.
i klasifikacija yra reikminga, pavyzdiui, prievols nevykdymo pasekmms (CK 6.60 ir 6.61 str.).
Pagal dalyko dalum prievols skirstomos : a) dalomsias ir b) nedalomsias. iai klasifikacijai turi
reikms ne tik prievols dalyko savybs tai, kad jis pagal savo prigimt yra nedalus, taiau ir statymas
arba ali susitarimas.
Dalomosiomis yra laikomos visos prievols, iskyrus statym numatytus atvejus, taip pat kai dl
prievols dalyko prigimties prievol yra nedaloma nei fizine, nei abstrakia prasme (CK 6.24 str.).
Nedalomosiomis yra laikomos prievols, kuri dalykas dl savo prigimties yra nedalus, arba jeigu
prievols alys susitar dl tokio jos vykdymo bdo, kuriuo vykdyti prievol dalimis nemanoma (CK 6.25
str.).
Pagal dalyko apibrtum prievols skirstomos : a) konkreisias; b) altenatyvisias; c) fakultatyvisias.
Konkreioji yra tokia prievol, kurios dalykas yra konkretus veiksmas.
Alternatyvioji yra tokia prievol, kai skolininkas turi atlikti vien i dviej arba i daugiau skirting
veiksm savo, kreditoriaus ar treiojo asmens pasirinkimu.
Fakultatyvija laikoma prievol, jeigu ji turi tik vien pagrindin dalyk. Taiau jei prievols negalima
vykdyti pagrindiniu bdu, j galima vykdyti ir kitu pagrindiniam vykdymo bdui neprietaraujaniu bdu.
Pagal vykdymo termin prievols taip pat gali bti neapibrto termino ir terminuotos.
Neapibrto termino prievols yra tokios, kuri pabaiga arba vykdymas j atsiradimo momentu nra
siejamas su kokiu nors terminu.
Terminuot prievoli pabaiga arba vykdymas priklauso nuo tam tikro termino. Terminas gali bti
nurodomas kalendorine data, metais, mnesiais, savaitmis, dienomis, valandomis arba vykiu.
Terminuotos prievols taip pat skirstomos : a) atidedamojo termino prievoles; b) naikinamojo termino
prievoles.
 (Prievoli rys) (tsinys 3)
a) atidedamojo termino prievole yra laikoma egzistuojanti prievol, kuri nevykdytina tol, kol nesujo tam tikras
terminas arba nebuvo tam tikros aplinkybs.
b) Naikinamojo termino prievole yra laikoma prievol, kurios trukm apibria statymai arba ali susitarimai
ir kuri baigiasi iam terminui sujus.
Pagal kreditori ir skolinink atsakomybs r prievols gali bti solidariosios ir subsidiarios.
Solidarija prievole yra vadinama tokia prievol, kurios kreditori ir skolinink reikalavimai bei skolinink ir
kreditori pareigos yra solidars. Solidarusis kreditori reikalavimas reikia, kiekvienas kreditorius turi teis
pareikti skolininkui reikalavim tiek dl visos skolos, tiek ir dl jos dalies (CK 6.18 str. 1 d.). Solidarioji
skolinink pareiga reikia, jog kreditorius turi teis reikalauti, kad prievol vykdyt tiek visi ar keli skolininkai
bendrai, tiek bet kuris i j skyriumi, be to, tiek j vis, tiek jos dal (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolinink
pareiga preziumuojama, jeigu prievol susijusi su paslaug teikimu, jungtine veikla arba keli asmen
veiksmais padarytos alos atlyginimu.
Subsidiarija vadinama prievol, kai vykdyti prievol papildomai su pagrindiniu skolininku yra pareigotas
papildomas skolininkas, bet tik t dal, kurios nevykd pagrindinis skolininkas.
Daline vadinama tokia prievol, kurioje dalyvauja keli kreditoriai arba keli skolininkai, ir kiekvienas i
kreditori turi teis reikalauti vykdyti dal prievols, o kiekvienas i skolinink turi pareig vykdyti dal prievols.
Pagal pareig perduoti pinigus.
Piniginmis yra laikomos prievols, kuri turin sudaro pareiga perduoti pinigus (litus arba usienio valiut).
Pagal tam tikros aplinkybs buvim, prievols gali bti slygins. Prievol yra slygin, kai jos atsiradimas,
pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybs buvimu ar nebuvimu ateityje.
Pagal kilm, prievols skirstomos sutartines ir nesutartines. Sutartins prievols pagrindu yra sutartis. Tuo
tarpu nesutartins kiti prievoli atsiradimo pagrindai: deliktas ir kt.
Pagal savo turin prievols gali bti skirstomos teigiamo ir neigiamo turinio prievoles. Esant teigiamo turinio
prievolms, skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikr veiksm arba veiksmus. Esant neigiamo
turinio prievolms, skolininkas privalo susilaikyti atlikti tam tikr veiksm arba veiksmus.
Pagal tai, kaip teiss ir pareigos yra susijusios su prievols subjektais, prievols skirstomos asmenines
ir neasmenines. Asmenine prievole vadinama prievol, kurios kreditorius arba skolininkas gali bti tik tas, o ne
bet kuris kitas asmuo.
Pagal tarpusavio ry, prievols gali bti pagrindins ir papildomos Pagrindin prievol galioja ir be
papildomos prievols, tuo tarpu papildoma prievol priklauso nuo pagrindins.
 Literatra

Specialioji
Pagrindin:
1. Mikelnas V. Prievoli teis. Pirmoji dalis. Vilnius: Justitia, 2002.
2. Civilin teis. Prievoli teis : vadovlis / Dangut Ambrasien, Egidijus
Baranauskas, Danguol Bublien, Solveiga Cirtautien, Rolandas Galvnas, Kstutis
Laurinaviius, Algis Norknas, Leonas Virginijus Papirtis, Antanas Rudzinskas, ivil
Skibarkien, Janina Stripeikien, Daivis virinas, Vadimas Toloko, Jrat Usonien.
- 2-oji laida. - Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2004.
3. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2005.
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. etoji knyga. / A. Bakanas, G.
Bartkus, G. Dominas, A. Kabiaitis, . Keserauskas, V. Mikelnas, V. Mizaras, D.
Petrauskait, R. Petraviius, Z. Smirnovien, V. Staskonis, R. ukys, A. Taminskas,
V. Tiakijus, A. Vainauskas, A. Vileita. Vilnius : Justitia, 2001

Papildoma
1. Civilin teis. Bendroji dalis. Vadovlis / Egidijus Baranauskas, Inga Karulaityt
Kvainauskien, Julija Kirien, Vytautas Pakalnikis, Leonas Virginijus Papirtis, Daina
Petrauskait, Ramut Rukyt, Prancikus Vitkeviius. - Vilnius: Mykolo Romerio
universiteto Leidybos centras, 2007.