II TEMA.

ES INSTITUCIJOS
 ES institucijos

ES institucins nuostatos idstytos

ES sutarties III dalyje bei Sutarties
dl ES veikimo VI dalyje;
Sutartyje dl ES veikimo
pateikiamos nuostatos dl Europos
centrinio banko ir Audito Rm, taip
pat isamios nuostatos dl kit
institucij.
 ES S 13str.: Sjungos institucijos yra
ios:
Europos Parlamentas,
Europos Vadov Taryba,
Taryba,
Europos Komisija (toliau Komisija),
Europos Sjungos Teisingumo Teismas,
Europos centrinis bankas,
Audito Rmai.
Kiekviena institucija veikia nevirydama Sutartyse
jai suteikt galiojim ir laikydamasi jose
nustatyt procedr, slyg bei tiksl. Institucijos
lojaliai tarpusavyje bendradarbiauja.
 Kitos institucijos:
Sjungos patariamieji organai:
- Ekonomikos ir socialini reikal komitetas
(SESV 301-304 str.);
- Region komitetas (SESV 305-307 str.).
Specializuotos institucijos, turinios teisin
subjektikum:
Europos Investicij bankas (SESV 308-309
str.);
Euratomo Prieiros Agentra (EAEB 52 str.).
ES institucinei sistemai yra priskirtinos ir kitos
staigos, kuri steigimas numatytas ES
antrins teiss aktuose.
 ES institucij bstins
Sjungos institucij bstins yra
nustatomos bendru valstybi nari
vyriausybi susitarimu (SESV 341 str.).;
PROTOKOLAS (Nr. 6) DL EUROPOS
SJUNGOS INSTITUCIJ, TAM TIKR
STAIG, ORGAN BEI PADALINI
BSTINI VIETOS;
3 pagrindiniai centrai: Briuselis,
Liuksemburgas, Strazbras.
 Europos Parlamentas

ES sutarties 14 str., SESV 223-

234 str.;
EP nari statutas (priima EP,
papras Komisijos nuomons ir
pritarus Tarybai);
EP darbo tvarkos taisykls (priima
EP savo nari bals dauguma);
 EP

Europos Parlamento pirmtak yra

Europos Parlamentin asamblja,
kurta 1952 metais pagal EAPB S.
1962 m. kovo 30 d. Europos
Parlamentin asamblja nutar
pakeisti savo pavadinim ir
pasivadino Europos Parlamentu.
 EP bstin
Labiausiai decentralizuota institucija;
Europos Parlamento bstin yra Strasbre,
kur vyksta 12 mnesini plenarini sesij,
skaitant biudeto sesij. Papildomi
plenarins sesijos posdiai vyksta
Briuselyje. Europos Parlamento komitet
posdiai vyksta Briuselyje. Europos
Parlamento Generalinio sekretoriato ir jo
padalini bstins lieka Liuksemburge.
 EP sudtis ir sudarymas
Europos Parlament sudaro Sjungos piliei
atstovai.
Europos Parlamento nariai renkami remiantis
tiesiogine visuotine rinkim teise laisvu ir slaptu
balsavimu penkeri met kadencijai.
Iki 1979 m. EP nariai buvo deleguojami i valstybi
nari nacionalini parlament;
1976 m. sprendimas dl tiesiogini EP rinkim;
pirmieji visuotiniai rinkimai surengti 1979 m. birelio
7-10 d. Nuo tada EP nariai renkami kas penkeri
metai.
Nuo Mastrichto sutarties sigaliojimo 1993 m. bet
kuris Europos Sjungos valstybs nars pilietis,
gyvenantis kitoje valstybje narje, gali balsuoti ir
bolotiruotis rinkimuose toje valstybje, kurioje
gyvena.
 EP sudtis ir sudarymas
EP nari skaiius nevirija 750, neskaitant
pirmininko. Pilieiams majania tvarka
atstovaujama proporcingai mainant nari
skaii iki minimalios ei nari i
kiekvienos valstybs ribos. Maksimali riba
96. (ES sutarties 14 str. 2 dalis);
2009-2014 m. kadencija: 736 nariai (Lietuvai
12);
2014 2019 m. kadencija: 751 nariai
(rinkimai vyko 2014 m. gegu)
alims skirt viet skaiius (20142019 m. kadencija)
r. 2013 m. birelio 17 d. EVT SPRENDIMAS, kuriuo
nustatoma Europos Parlamento sudtis

Belgija 21
Bulgarija 17
ekija 21
Danija 13
Vokietija 96
Estija 6
Airija 11
Graikija 21
Ispanija 54
Pranczija 74
Kroatija 11
Italija 73
Kipras 6
Latvija 8
Lietuva 11
Liuksemburgas 6
Vengrija 21
alta 6
Nyderlandai 26
Austrija 18
Lenkija 51
Portugalija 21
Rumunija 32
Slovnija 8
Slovakija 13
Suomija 13
vedija 20
Jungtin Karalyst 73
 EP Kompetencija

ES sutarties 14 str. 1 d. nustato, kad

Europos Parlamentas vykdo:
teiskros funkcijos (kartu su
Taryba);
biudeto funkcijos (kartu su Taryba);

politins kontrols;

konsultavimo;

renka EK pirminink.
 Teiss akt leidyba:
Neturi teiss akt leidybos iniciatyvos teiss. Pagal SESV 225
str. iniciatyva dl iniciatyvos.
Galios nuolat didintos, pradedant VEA (bendradarbiavimo,
pritarimo procedros), ES sutartis (bendro sprendimo
primimo procedra), baigiant Lisabonos reform sutartimi
(prastos teiskros procedros taikymas).
Vaidmuo teiss akt leidyboj priklauso nuo konkreios teiss
akto primimui taikytinos procedros (nedalyvavimas,
nuomons pateikimas, vetavimas, pritarimas). Po Lisabonos
sutarties daugumoje atveju taikoma prasta teiskros
procedra (buv. bendro sprendimo primimo).
Lisabonos sutartis numato nauj Europos Parlamento
teis silyti ES sutari pakeitimus ES S 48 str.).
 Biudeto funkcijos
Lisabonos sutartis nustato nauj biudeto
procedr, kuri tvirtina visik Parlamento ir
Tarybos lygiateisikum tvirtinant metin biudet.
Yra atsisakoma ES biudetines ilaidas skirstyti
privalomas ir neprivalomas. Anksiau jis neturjo
teiss priimti sprendim dl privalomj ilaid
(sudarani apie 45 % ES biudeto), pavyzdiui,
ilaid, susijusi su ems kiu ar tarptautiniais
susitarimais. Nuo iol Parlamentas, kartu su
Ministr Taryba, sprs dl viso Europos Sjungos
biudeto. Parlamentas turs lemiam tak
nustatant bendrus ilaid prioritetus ir atidiau
priirs l panaudojim.
 Prieiros funkcijos:
Tvirtina Komisijos pirminink, sjungos vyriausij galiotin
bendrai usienio ir saugumo politikai ir kitus Komisijos narius
(ES S 17 str. 7 dalis)
Gali steigti laikin Tyrimo komitet, kuris tirt tariamus
paeidimus ar netinkam administravim gyvendinant ES
teis, iskyrus atvejus, kai tuos tariamus faktus
nagrinja teismas (SESV 226 str.) Santero Komisijos
patirtis.
Gali teikti paklausimus Komisijai (SESV 230 str.)
Svarsto Komisijos metin praneim. (SESV 233 str.)
2/3 bals dauguma gali pareikti nepasitikjim Komisijos
veikla, tuomet komisijos nariai turi kolektyviai atsistatydinti.
pareikalauti, kad Komisija atsistatydint. (SESV 234 str. str.
(iki iol nenaudota ir abejojama ar bus):
 Prieiros funkcijos:
Nagrinja peticijas, kurias gali pareikti kiekvienas
Sjungos pilietis, taip pat kiekvienas valstybje
narje gyvenantis ar savo registruot buvein
turintis fizinis ar juridinis asmuo bet kokiu
klausimu, priklausaniu Sjungos veikloms sritims
ir turiniu jam tiesiogin poveik (SESV 227 str.).
SESV Parlamentui suteikia privilegijuoto iekovo
teis pareikti tiesioginius iekinius ETT pagal
SESV 263 str. (EB sutarties 230 str.) (iekiniai dl
teiss akto panaikinimo) bei pagal SESV 265 str
(EB sutarties 232 str.) (iekiniai dl neveikimo).
 Galios skiriant kai kuriuos ES
tarnautojus
EP renka Komisijos pirminink nari bals dauguma Europos
Vadov Tarybos teikimu. i turi parinkti kandidat
kvalifikuotja bals dauguma, atsivelgdama Europos
Parlamento rinkim rezultatus. EP tvirtina Komisij kaip
kolegial organ;
Parlamento pritarimas bus btinas skiriant Europos Sjungos
Vyriausij galiotin usienio reikalams ir saugumo politikai,
kuris uima ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo
pareigas. (Lisabonos sutarties naujov);
Europos Parlamentas konsultuoja Taryb skiriant Audito
Rm narius ( SESV 286 str. 2 dalis) ex EB sutarties 247 str.
3 dalis), o taip ECB Vykdomosios valdybos narius (SESV 283
str. 2 dalis, ex EB sutarties 112 str. 2 dalies b puntas);
EP skiria ombudsmen, kuris nagrinja Sjungos pilieio
arba kiekvieno valstybje narje gyvenanio ar savo
registruot buvein turinio fizinio ar juridinio asmens
skundus dl netinkamo administravimo atvej ES institucij
ar staig veikloje (SESV 24 str., ex EB sutarties 21 str. 2
dalis, SESV 228 str. 1 dalis, ex 195 str. 1 dalis).
 EP sprendim primimas
Iskyrus atvejus, kai Sutartyse nustatyta
kitaip, Europos Parlamentas priima
sprendimus atiduot bals dauguma
(SESV 231 str.).
Kvorumas yra, jei posdi sal
susirenka vienas tredalis vis Parlamento
nari (Europos Parlamento Darbo tvarkos
taisykli 149 str.).
 EP darbo organizavimas

Pirmininkas;
EP nariai;
Frakcijos;
Parlamentiniai komitetai;
Delegacijos;
Politiniai organai;
Generalinis sekretoriatas.
 Europos Vadov Taryba (EVT)
ES sutarties 15 str., SESV 235-236 str.;

Istoriniai aspektai:
Susitikimai organizuojami nuo 1960 m.; nuo 1974 m.
formalizuoti ir reguliariai vyko tris kartus per metus;
EB pirminje teisje valstybi nari vadov susitikimai
oficialiai tvirtinti tik 1986 m. Vieningame Europos
Akte, sumainus susitikim skaii per metus nuo trij
iki dviej; nebuvo tvirtinta EB sutarties 7 str., todl
formaliai negaljo bti vadinama EB institucija;
Oficialus statusas suteiktas 1992 m. Mastrichto
sutartimi (suteiktas aukiausios politins ES
institucijos statusas);
Nuo 2009 m. gruodio 1 d. pagal Lisabonos sutart
EVT tapo viena i septyni Sjungos institucij.
 Sudtis
Pagal ES sutarties 15 str. 2 dal Europos Vadov
Taryb sudaro valstybi nari arba j vyriausybi
vadovai ir jos pirmininkas bei Komisijos
pirmininkas. Sjungos vyriausiasis galiotinis
usienio reikalams ir saugumo politikai dalyvauja
jos darbe.
Kai reikia pagal darbotvark, Europos Vadov
Tarybos nariai gali nusprsti, kad kiekvienam j
padt ministras, o Komisijos pirmininkui -
Komisijos narys. Europos Parlamento pirmininkas
Europos Vadov Tarybos susitikimuose dalyvauja
sveio teismis.
Europos Vadov Taryba gali kviesti Europos
Parlamento pirminink, kad j iklausyt.
 Pirmininkasvimas
Lisabonos sutartis nustato ilgalaik pirmininkavim
EVT, kuris pakeit iki tol taikyt rotacijos kas 6
mnesius sistem;
Pirmininkas renkamas kvalifikuota Europos
Vadov Tarybos bals dauguma 2,5 met
laikotarpiui ir gali bti perrenkamas dar vienai
kadencijai.
Pirmininkas taip pat atstovaus Europos Sjungai
usienio reikaluose, nepaeisdamas Europos
Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams
ir saugumo politikai galiojim.
Pirminiko pareigas r. ES sutarties 15 str. 6 d.
Nuo 2009 m. gruodio 1 d. - Herman Van Rompuy
Nuo 2014 m. - Donaldas Tuskas.
 EVT susitikimai

EVT susitinka 2 kartus per pusmet

(Lisabonos sutarties naujov). Iki
tol - ne reiau kaip du kartus per
metus.
Susitikimo vieta anksiau kito,
dabar Briusely.
 galiojimai
Pagal ES sutarties 15 str. 1 dal, Europos Vadov
Taryba deramai skatina Sjungos vystymsi ir
nustato bendrsias politikos gaires ir prioritetus.
Ji nevykdo teiskros funkcij.
Europos Tarybos sprendimai i esms yra politinio
pobdio. Nors yra ir iimi, pavyzdiui,
ekonomins politikos srityje (SESV 121 str. 2
dalis, ex EB sutarties 99 str. 2 dalis), uimtumo
politikos srityje (SESV 148 str. 1, 2 dalys, ex EB
sutarties 128 str. 2 dalis), o taip pat bendros
usienio ir saugumo politikos srityje (, ESS 13 str.
3 dalis, ex ES sutarties 13 str. 3 dalis).
 Sprendim primimas

Jei Sutartyse nenumatyta kitaip,

Europos Vadov Taryba sprendimus
priima bendru sutarimu.
Tais atvejai, kai Europos Vadov
Taryba sprendia kvalifikuota bals
dauguma, taikomos Europos
Sjungos sutarties 16 straipsnio 4
dalis ir SESV 238 straipsnio 2 dalis.
 Taryba
(ES sutarties 16 str., SESV 237-243 str.)

Sudtis ir pirmininkavimas
Taryb sudaro po vien kiekvienos valstybs nars
ministro lygio atstov, kuris gali prisiimti
sipareigojimus savo valstybs nars vyriausybs
vardu ir balsuoti jos vardu. Valstybs nars vyriausyb
Tarybos posdius deleguoja atitinkamos srities
ministrus arba kitus auktus ministerijos pareignus.
Tarybos sudtis nra nuolatin. Tai reikia, kad atsivelgiant
Tarybos posdio darbotvarks klausimus, yra deleguojami
atitinkamos srities ministrai.
.m. yra deimt Tarybos sudi. Taiau Taryba ilieka
vientisa institucija nepaisant to, kokia sudtimi ji priima
sprendimus. Priimti sprendimai visuomet yra Tarybos
sprendimai, o konkreti jos sudtis nra minima.
 Tarybos sudtys:
bendrj reikal
usienio reikal
Ekonomikos ir finans reikal
Teisingumo ir vidaus reikal (TVR)
Uimtumas, socialin politika, sveikatos ir
vartotoj reikalai
Konkurencingumas
Transportas, telekomunikacijos ir energetika
ems kis ir uvininkyst
Aplinka
vietimas, jaunimo reikalai ir kultra
 Pirmininkavimas, posdiai
Pagal i anksto nustatyt tvark Tarybai paeiliui po eis
mnesius (nuo sausio iki birelio mn. ir nuo liepos iki
gruodio mn.) pirmininkauja kiekviena valstyb nar.
2007 m. sausio 1 d. TARYBOS SPRENDIMAS nustatantis
pirmininkavimo Taryboje tvark.
Pirmininkaujanios valstybs nars glaudiai bendradarbiauja
grupmis po tris alis, vadinamose trij valstybi nari
grupse. i sistema buvo nustatyta Lisabonos sutartimi
2009 m. Trij valstybi nari grup nustato ilgalaikius tikslus ir
parengia bendr darbotvark, nustatydama temas ir
pagrindinius klausimus, kuriuos Taryba svarstys per 18 mnesi
laikotarp. Remdamasi ia programa, kiekviena i trij ali
parengia savo isamesn konkretaus 6 mnesi laikotarpio
program.
Tarybos pirmininko galiojimai nustatyti Tarybos Darbo tvarkos
taisyklse.
Tarybos posdiai vyksta Tarybos bstinje Briuselyje, o
balandio. birelio ir spalio mnesiais - Liuksemburge. Neformals
ministr susitikimai, kuriuose nepriimami jokie sprendimai,
daniausiai vyksta pirmininkaujanioje valstybje narje.
Tarybos posdiai, kuriuose svarstomi privalomi teiss aktai yra
viei (Lisabonos S naujov).
 Pirmininkavimas
2015 m. liepos 1 d.gruodio 31 d. Tarybai
pirmininkauja Liuksemburgas;

Dabartin trij valstybi nari grup sudaro Italija,

Latvija ir Liuksemburgas;

Lietuva pirmininkavo 2013 m. antr pusmet.

 galiojimai
Taryba bendrai su Europos
Parlamentu vykdo teiskros ir
biudetines funkcijas. Ji vykdo
politikos formavimo ir koordinavimo
funkcijas laikydamasi Sutartyse
nustatyt slyg.
Konkrets Tarybos galiojimai
tvirtinti atskirose ES sutarties ir
SESV nuostatose.
 Teiss akt leidyba
teiss aktus pagal Europos Komisijos silym
priima savarankikai arba kartu su Europos
Parlamentu.
neturi teiss akt leidybos iniciatyvos teiss;
quasi iniciatyvos teis pagal SESV 241 str.
pagrindin teiss akt leidja BUSP srityje; ,
remdamasi EVT nustatytomis bendromis gairmis
ir strateginmis kryptimis, priima sprendimus,
btinus bendrai usienio ir saugumo politikai
nustatyti ir gyvendinti (ES sutarties 26 str. 2
dalis).
gyvendinimo galiojim suteikiamas
Europos Komisijai

Iki Lisabonos sutarties komitologijos

procedra;
Dabar r. SESV 290 str., 291 str.
 Koordinavimo galiojimai
Pagal ES sutarties 16str. 1 dalies
pirm dal, Tarybai suteikiami
koordinavimo galiojimai. Konkrets
koordinavimo galiojimai iplaukia i
kit sutarties nuostat. Taryba
koordinuoja valstybi nari
ekonomins politikos sritis.
Konkrets koordinavimo galiojimai,
pvz.: SESV 119 str., 120 str., 121
str.
 galiojimai kontrols srityje
Kontrol ES institucij atvilgiu:
SESV 263 str. Taryba privilegijuotas iekovas
ESTT -iekiniai dl teiss akto anuliavimo;
SESV 265 str. Taryba privilegijuotas iekovas
ESTT iekiniai dl neveikimo;
Pagal SESV 247 str. Taryba gali siekti Europos
Komisijos nario atstatydinimo Europos
Teisingumo teisme, jei mano, kad pastarasis
nebeatitinka ioms pareigoms keliam
reikalavim arba yra kaltas padars sunk
nusiengim;
Taryba dalyvauja biudeto vykdymo kontrols procese.
Pagal SESV 319 str., Taryba teikia rekomendacijas
Europos Parlamentui dl biudeto vykdymo.
 galiojimai kontrols srityje
Kontrol valstybi nari atvilgiu:
Tarybos galiojimai valstybi nari
kontrols srityje didele dalimi susij
su jos koordinavimo galiojimais
ekonomins politikos srityje (r. SESV
121 str. 3-5 dalys, 126 str. 6-14 dalys;
Kontrol mogaus teisi apsaugos srityje,
ES sutarties 7 str., SESV 354 str.
 Biudetiniai galiojimai

Taryba kartu su EP, pagal SESV 314

str. nustatyt procedr priima ES
metin biudet. Lisabonos sutarties
naujov, dl EP gali sustiprinimo
biudeto procedroje.
 galiojimai iors santykiuose
Dominuojantis vaidmuo;
Taryba leidia pradti derybas, priima
derybinius nurodymus, leidia pasirayti ir
sudaryti susitarimus. (r. SESV 218 str.),
ex EB sutarties 300 str.). Taryba
sudarydama tokias sutartis privalo
konsultuotis su Europos Parlamentu
(SESV 217 str. 6 dalies b punktas, o 217
str. 6 dalies a punkte numatytais atvejais
privalo gauti Europos Parlamento
pritarim (pavyzdiui, sudarant
asociacijos sutartis).
 Pareign paskyrimas ir kiti
galiojimai
Skiria Audito Rm narius (SESV 286 str.), Europos
Sjungos teism teisjus bei Europos Sjungos
Teisingumo teismo generalinius advokatus (SESV 253
str.) Daniausiai toki pareign skyrime dalyvauja ir
kitos ES institucijos.
Pagal SESV 243 str. Taryba nustato Europos Vadov
Tarybos pirmininko, Komisijos pirmininko, Sjungos
vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo
politikai, Komisijos nari, Europos Sjungos Teisingumo
Teismo pirminink, nari bei sekretori ir Tarybos
generalinio sekretoriaus algas, imokas ir pensijas. Ji
taip pat nustato bet kokias vietoj darbo umokesio
mokamas imokas. iuo atveju Taryba veikia nesant
Europos Komisijos iniciatyvos.
 Sprendim primimas Taryboje
Priklausomai nuo konkreiam klausimui taikom Sutarties
nuostat, sprendimai gali bti priimami trimis bdais:
paprastja bals dauguma (taikoma procedriniams
klausimams),
kvalifikuota bals dauguma (bals pasiskirstymu
grindiama sistema, grindiama valstybi nari gyventoj
skaiiumi; is bdas taikomas daugeliui sprendim,
susijusi su vidaus rinkos, ekonomikos ir prekybos
klausimais)
vieningai (is bdas taikomas usienio politikos, gynybos,
policijos ir teisminio bendradarbiavimo bei mokesi
klausimams).
Kvorumui btina, kad dalyvaut dauguma Tarybos nari,
pagal Sutartis turini teis balsuoti.
Sprendim primimas Taryboje bals dauguma
svarbus ES virnacionalikumo elementas !!!
 Sprendim primimas Taryboje
kvalifikuota bals dauguma

Iki 2014 m. lapkriio 1 d. buvo taikomos

Nicos sutartimi nustatytos kvalifikuotos
bals daugumos taisykls;
Nuo 2014 m. lapkriio 1 d. iki 2017 m.
kovo 31 d. galioja naujos Lisabonos
sutartimi nustatytos taisykls, taiau bet
kuri valstyb nar gals pareikalauti, kad
bt naudojamas ankstesnis bals
paskirstymo modelis.
 Ankstesns balsavimo taisykls (yra
galimyb jas taikyti iki 2017 m.

Nustatytas kiekvienai valstybei narei skiriamas bals

skaiius. Kuo daugiau yra valstybs gyventoj, tuo
daugiau bals ji turi;
I viso 352 balsai. Kvalifikuot bals daugum sudaro
260 balsai.
Sprendimui priimti reikia:
1. ne maiau kaip 260 bals u i bendro 352 bals
skaiiaus
2. u balsavo dauguma ES valstybi nari (t.y. bent
15), kai teiss aktas priimamas pagal Komisijos
pasilym ir ne maiau kaip du tredaliai valstybi
nari (t.y. bent 19), kitais atvejais.
Papildoma slyga, kuri taikoma, kai to reikalauja Tarybos
narys: kvalifikuot daugum sudaranios valstybs
nars atstovauja bent 62 % bendro Sjungos
gyventoj skaiiaus.
 Bals paskirstymas valstybms
narms
352 balsai paskirstyti taip:
Italija, Jungtin Karalyst, Pranczija, Vokietija: kiekvienai po
29 balsus
Lenkija, Ispanija: kiekvienai po 27 balsus
Rumunija: 14 bals
Nyderlandai: 13 bals
Belgija, ekija, Graikija, Portugalija, Vengrija: kiekvienai po 12
bals
Austrija, Bulgarija, vedija: kiekvienai po 10 bals
Airija, Danija, Kroatija, Lietuva, Slovakija, Suomija: kiekvienai
po 7 balsus
Estija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas, Slovnija: kiekvienai po
4 balsus
Malta: 3 balsai.
 Naujos kvalifikuotos bals daugumos taisykls
(taikomos nuo 2014 m. lapkriio 1 d.)

Tarybai balsuojant dl Komisijos arba Sjungos

vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo
politikai pasilymo kvalifikuota bals dauguma
susidaro, jei vykdomos 2 slygos (dvigubos bals
daugumos taisykl):
1. 55 % valstybi nari balsuoja u praktikoje
tai reikia 16 i 28
2. pasilymui pritaria valstybs nars, atstovaujanios
ne maiau kaip 65 % bendro ES gyventoj
skaiiaus.
Blokuojani maum turi sudaryti bent 4 Tarybos
nariai, atstovaujantys daugiau kaip 35 % ES gyventoj
skaiiaus.
 Tarybos darbo organizavimas
Nuolatinis atstov komitetas (COREPER)
Coreper sudaro valstybi nari ambasadoriai
ir j pavaduotojai. J tikslas dar prie
Tarybos susitikimus suderinti valstybi nari
klausimus.
Coreperis I sudaro nuolatini atstov
pavaduotojai
Coreper II sudaro nuolatiniai atstovai.
Coreperis II svarsto jautrius politinius
klausimus (ekonominiai, finansiniai reikalai,
iors santykiai), dirba daugiausia usienio
reikal ministrams. Coreperis I sprendia ne
tokius prietaringus aplinkosaugos, socialini
reikal, transporto ir kitus vidaus rinkos
klausimus.
 Generalinis sekretoriatas
Tarybai darbo organizavimo klausimais
padeda Generalinis sekretoriatas, kuriam
vadovauja Generalinis sekretorius, SESV
240 str. 2 dalis, EB sutarties 207 str. 2
dalis).
Generaliniam sekretoriui padeda
generalinio sekretoriaus pavaduotojas,
kuris yra atsakingas u vadovavim
Generaliniam sekretoriatui.
Generalinio sekretoriato galiojimai
nustatyti Tarybos Darbo tvarkos
taisyklse.
 Europos Komisija
(ES sutarties 17 str. , SESV 244 -251 str.)
Komisija yra nepriklausoma nuo nacionalini
vyriausybi ES institucija. Jos darbas atstovauti
visos ES interesams ir juos palaikyti;
Komisijos nariai parenkami pagal j bendr
kompetencij ir atsidavim Europai, i asmen,
kuri nepriklausomumas nekelia joki abejoni.
Pagrindin Komisijos buvein yra Briuselyje, bet
ji turi staig ir Liuksemburge, atstovybes visose
ES valstybse ir delegacijas daugelio pasaulio
valstybi sostinse.
 EK sudtis
EK nari optimalus skaiius visuomet buvo
diskusij objektas.
Iki Nicos sutarties, kuomet ES sudar 15
valstybi nari, EK sudar 20 komisar, didiosios
penkios valstybs turjo po du, likusios po vien
komisar.
Nicos sutartimi numatyta, kad kiekviena valstyb
nar turs po vien komisar, taip pat numatyta
rotacijos galimyb, kuomet Komisij sudarys 27
komisarai. stojus ES Rumunijai ir Bulgarijai,
komisar skaiius pasiek 27, bet sprendimas dl
rotacijos nebuvo priimtas.
 EK sudtis planuota reforma pgl.
Lisabonos S
Buvo planuota diegti komisar rotacij. Tai numat Lisabonos S, kuri
nustat tokias rotacijos taisykles (ES S 17 str. 5 d.):
Komisijos nari, skaitant pirminink ir Sjungos vyriausij galiotin
usienio reikalams ir saugumo politikai, skaiius atitinka du tredalius
valstybi nari skaiiaus, jeigu Europos Vadov Taryba, sprsdama
vieningai, nenusprendia io skaiiaus pakeisti.
Komisijos nariai bus renkami i valstybi nari piliei pagal visikai lygios
rotacijos tarp valstybi nari sistem, leidiani atspindti vis valstybi
nari demografin ir geografin diapazon. i sistem vieningai nustato
Europos Vadov Taryba pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 244
straipsn.
Taiau 2009 m. EVT nusprend, kad Komisij ir toliau sudarys
valstybi nari skaiiui lygus nari skaiius.
 EK sudtis (2014 2019 kadencija)

Komisij sudaro po vien

kiekvienos valstybs nars piliet,
skaitant pirminink ir Sjungos
vyriausij galiotin usienio
reikalams ir saugumo politikai,
kuris yra vienas i pirmininko
pavaduotoj.
 Komisijos sudarymas
EK sudarymo tvarka buvo ne kart
koreguojama, tai liet vis pirma EP
vaidmen komisijos skyrime, o taip
pat Komisijos pirmininko galias bei
bals daugumos taisykles;
Lisabonos sutartimi pakoreguota EK
skyrimo tvarka, dar labiau sustiprinant EP
vaidmen;
Nauja Komisija skiriama kas penkeri
metai, per eis mnesius nuo Europos
Parlamento rinkim.
 Komisijos sudarymas
ES sutarties 17 str. 7 dalis;
Atsivelgdama Europos Parlamento rinkimus ir atitinkamai
pasikonsultavusi, Europos Vadov Taryba, sprsdama
kvalifikuota bals dauguma, silo Europos Parlamentui
kandidat Komisijos pirmininkus.
kandidat irenka Europos Parlamentas j sudarani nari
bals dauguma. Jei is kandidatas nesurenka reikalaujamos
bals daugumos, Europos Vadov Taryba kvalifikuota bals
dauguma per vien mnes pasilo nauj kandidat, kur
Europos Parlamentas renka pagal t pai procedr.
Taryba bendru sutarimu su irinktuoju pirmininku patvirtina
sra kit asmen, kuriuos ji silo skirti Komisijos nariais.
Jie parenkami remiantis valstybi nari silymais.
Pirminink, Sjungos vyriausij galiotin bendrai usienio ir
saugumo politikai ir kitus Komisijos narius kolektyviai
balsuodamas tvirtina Europos Parlamentas.
Remiantis iuo patvirtinimu, Komisij kvalifikuota bals
dauguma skiria Europos Vadov Taryba.
 Pirmininkavimas
Komisijos pirmininkas: ES sutarties 17 str. 6
dalis
Skirsto portfelius komisarams (SESV 248
straipsnis)
Gali skirti vice pirmininkus (su Komisar
pritarimu)
Didel taka formuojant bendr EK politik,
derantis su T ir EP
Ankstesni pirmininkai: Santer, Jacques Delors,
Romano Prodi, Jose Manuel Barroso (dvi
kadencijos),
Dabartinis pirmininkas (kadencija 2014-2019
m.) - Jean-Claude Juncker.
 Komisijos atskaitingumas
Komisija kolektyviai yra atskaitinga Europos
Parlamentui.
Europos Parlamentas gali balsuoti dl pasilymo
pareikti nepasitikjim Komisija pagal SESV 234 str.
nustatyt procedr.
Jei toks pasilymas priimamas, Komisijos nariai
atsistatydina kolektyviai, o Sjungos vyriausiasis
galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai
atsistatydina i pareig, kurias jis vykdo Komisijoje.
EP gali kviesti komisijos narius posdius ir pateikti
klausimus, kuriuos jie atsako odiu arba ratu (SESV
230 2 dalis);
EP vieame posdyje aptaria Komisijos pateikt metin
ataskait (SESV 233 str., o taip pat patvirtina, kad
Komisija vykd biudet (SESV 319 str.).
 Komisijos atskaitingumas
Komisijos nariai taip atskaitingi EK pirmininkui.
Pagal ES sutarties 17 str. 6 dal, Komisijos
narys atsistatydina, jei to reikalauja
pirmininkas. Sjungos vyriausiasis galiotinis
usienio reikalams ir saugumo politikai
atsistatydina jei to reikalauja EK pirmininkas,
bet sprendim priima EVT kvalifikuota bals
dauguma (ES sutarties 18 str.);
Jei kuris nors Komisijos narys nebeatitinka
ioms pareigoms keliam reikalavim arba yra
kaltas padars sunk nusiengim, Teisingumo
Teismas, Tarybai, sprendiant paprasta bals
dauguma, ar Komisijai kreipusis, gali j
atstatydinti (SESV 247 straipsnis).
 Komisijos funkcijos
EK kompetencija bendra prasme nustatyta ES sutarties 17 str.
1 dalyje
Funkcij rys:
teiss akt leidyba. Teiss akt iniciatyvos teis. Strategijos
(baltoji knyga, alioji knyga, etc.), bendras planavimas,
priima sprendimus, priima deleguotus teiss aktus.
Administracins funkcijos Sutarties sergtoja.
bendradarbiauja su nac. Institucijomis. Atsako u sutarties
vykdym. Priiri, kaip valstybs nars laikosi sipareigojim
ir gali sksti jas ETT.
Vykdomosios funkcijos. Finansai, ioriniai santykiai.
Derybos. Atstovauja ES tarpt. Organizacijose. Atstovybs VN.
Vaidmuo pltros procese.
Teismins funkcijos reikia iekinius VN; priima spr.
Savarankikai, konkurencijos ir v-bs pagalbos srityse.
 Darbo organizavimas
Generaliniai direktoratai , Konkurencijos, Ekon ir
fin reikal, vietimas ir kultra; aplinka, vartotoj
apsauga, Energetika, vidaus rinka, TVR, regionin
politika, Muit sjungos, ioriniai santykiai, prekybos;
Bendras paslaugas teikia: OLAF; Eurostat, spaudos
skyrius, vertim skyrius, teiss skyrius, personalo ir
administravimo skyrius, Generalinis sekretoriatas.
Valdymo hierarchija: komisaras, generalinis
direktorius, direktoriai, skyri pirmininkai.
Komisija posdiauja viena kart per savait.
Posdiai yra udari.
Sprendimai Komisijoje priimami paprasta bals
dauguma.
Europos Sjungos Teisingumo Teismas
ESTT po Lisabonos sutarties sudaro
(ES S 19 str. 1 d.):

Teisingumo teismas
Bendrasis teismas (ex PIT)
ES Tarnautoj teismas buvo steigtas
kaip teisj kolegija, dabar specializuotas
teismas, steigtas prie BT Europos
Sjungos ir jos tarnautoj ginams
nagrinti (perduota 117 byl i PBT).
Sjungos tarnautoj teismo bstin
kuriama BT.
 TT ir BT sudtis
TT sudaro 28 teisjai (po vien i kiekvienos
valstybs nars) ir 11 generalini advokat.
Teisingumo Teismo praymu Taryba, sprsdama
vieningai, gali padidinti generalini advokat skaii.

Dl generalini advokat skaiiaus: 2013 m. birelio 25 d.

Tarybos sprendimu 2013/336/ES, buvo padidinamas TT generalini
advokat skaiius (OL L 179, p. 92), is skaiius nuo 2013 m. liepos 1 d.
padidintas iki devyni (buvo 8), o nuo 2015 m. spalio 7 d. - iki
vienuolikos.

BT sudaro ne maiau kaip po vien teisj i kiekvienos

valstybs nars (dabar 28) (ESTT statute gali bti
nustatytas didesnis teisj skaiius), bet ia nra
generalini advokat. Teisingumo Teismo statute gali
bti nustatyta, kad Bendrajam Teismui padeda
generaliniai advokatai.
 TT ir BT nariai

TT nariai r.:
http://curia.europa.eu/jcms/jcms/J
o2_7026/ (i Lietuvos prof.
Egidijus Jarainas)
BT nariai r.:
http://curia.europa.eu/jcms/jcms/J
o2_7035/ (i Lietuvos dr. Egidijus
Bielinas)
 TT ir BT kadencija
TT ir BT teisjai skiriami 6 met kadencijai. Europos
Sjungos Teisingumo Teismo statute nustatytomis
slygomis kas treji metai yra keiiama dalis teisj ir
generalini advokat.

Baig kadencij teisjai ir generaliniai advokatai gali

bti paskiriami kitai kadencijai. Teisjai trejiems
metams isirenka teismo pirminink.
Teisj ir GA skyrimas, reikalavimai
pareigoms
TT teisjai, generaliniai advokatai ir BT teisjai skiriami
bendru valstybi nari vyriausybi susitarimu,
pasikonsultavus su specialiu komitetu. Komitetas, steigiamas
prie valstybi nari vyriausybms skiriant teisjus. Komitet
sudaro septyni asmenys, kurie yra parenkami i buvusi
Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo nari, nacionalini
aukiausij teism nari, pripaintos kompetencijos
teisinink, i kuri vien silo Europos Parlamentas.
Nra nustatyta joki specifini reikalavim teisj pareigoms
uimti. TT teisjai ir generaliniai advokatai parenkami i
asmen, kuri nepriklausomumas nekelia abejoni ir kurie
tenkina atitinkamos j alies reikalavimus, keliamus
aukiausioms teisjo pareigoms, arba yra pripaintos
kompetencijos teiss specialistai. Bendrojo Teismo nariai
parenkami i asmen, kuri nepriklausomumas nekelia
abejoni ir kurie tenkina auktoms teisjo pareigoms
keliamus reikalavimus.
Teisjai negali eiti joki politini ar administracini pareig,
negali turti jokio mokamo ar nemokamo darbo, iskyrus
atvejus, kai Taryba padaro iimt iuo klausimu. Teisjai (ir
generaliniai advokatai) privalo gyventi ten, kur yra Teismo
bstin.
 Generaliniai advokatai
TT talkina 11 generalini advokat. Generalinio advokato
pareiga vieame posdyje visikai nealikai ir
nepriklausomai pateikti TT savo motyvuot nuomon. J
nuomon Teismui nra privaloma, taiau daugumoje
atveju TT priima sprendim pagal GA nuomon. Vienoje
byloje paskiriamas vienas generalinis advokatas, kur
paskiria Pirmasis generalinis advokatas (renkamas 1
metams generalini advokat). Generaliniai advokatai
parenkami i teisinink, kuri nepriklausomumas nekelia
abejoni ir kurie tenkina atitinkamus j alies
reikalavimus aukiausioms teisj pareigoms eiti arba
yra plaiai inomi teiss specialistai.
 Tarnautoj teismas - steigimas
Steigimo teisin pagrind numat Nicos sutartis t.y.
i sutartis nustat galimyb specifinse srityse
steigti teisj kolegijas.
2004 lapkriio 2 d. Taryba prim sprendim, kuriuo
steigiamas specializuotas teismas - Europos
Sjungos Tarnautoj Teismas.
2006 m. sausio mn. is teismas pradjo savo
veikl.
 Tarnautoj teismo sudtis ir teisj
skyrimas
Teism sudaro 7 teisjai, parenkami i valstybi nari piliei i
kuo platesns geografins teritorijos ir atsivelgiant
atstovaujamas nacionalines teisines sistemas.
Teisjus skiria Taryba, sprsdama vieningai, pasikonsultavusi su
komitetu. Komitet sudaro septyni asmenys, parenkami i buvusi
Teisingumo Teismo bei Bendrojo teismo nari ir pripaintos
kompetencijos teisinink. Komiteto narius remdamasi Teisingumo
Teismo pirmininko rekomendacija, kvalifikuota bals dauguma
skiria Taryba ir nustato jo veiklos taisykles. Komitetas pareikia
nuomon apie kandidat tinkamum eiti Tarnautoj teismo teisj
pareigas.
 Tarnautoj teismo jurisdikcija
Teismas pirmja instancija nagrinja Europos Sjungos ir jos
tarnautoj ginus pagal SESV 270 str.;
ie ginai susij ne tik su darbo santykiais (darbo umokestis,
karjeros galimybs, darbinimas, drausmins nuobaudos ir kt.), bet
ir su socialins apsaugos sistema (ligos, senatv, invalidumas,
nelaimingi atsitikimai darbe, eimos paalpos ir kt.);
Tarnautoj teismo jurisdikcijai taip pat priklauso nagrinti vis
organ bei tarnyb ir j darbuotoj ginus, kuri atvilgiu
jurisdikcija suteikiama Europos Sjungos Teisingumo Teismui
(pavyzdiui, Europol, Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) ar
Europos investicinio banko ir j tarnautoj ginai). Taiau jis
negali nagrinti nacionalini administracins valdios institucij ir
j tarnautoj gin.
Apeliacin skund teiss klausimais dl Tarnautoj teismo
sprendim per du mnesius galima paduoti Bendrajam Teismui.
ESTT jurisdikcija
ESTT svarbiausia funkcija utikrinti teiss laikymsi
aikinant ir taikant ES teis
Teismo praktika: taka ES teiss raidai
Kompetencijos tarp EB ir VN pasidalijimas: jei EB
yra primusi teiss akt tam tikroje srityje, VN
negali priiminti savo teiss akt toje srityje:
Byla 22/70, Komisija v. Taryb (ERTA) [1971]
Tam tikromis aplinkybmis asmuo gali remtis
direktyvomis tiesiogiai nacionaliniuose
teismuose: Byla 41/74, Van Duyn [1974];
EB teisei prietaraujantys statymai turi bti
netaikomi: Byla 106/77 (Simmenthal I) [1978].
Tarybos priimti teiss aktai nesilaikant
reikalavimo konsultuotis su EP turi bti laikomi
negaliojaniais: Byla 138/79, Roquette Freres v.
Taryb [1978].
ESTT jurisdikcija
ES sutartis 19 straipsnis 3 dalis:
Vadovaudamasis Sutartimis Europos
Sjungos Teisingumo Teismas:
a) priima sprendimus dl valstybs nars,
institucijos ar fizinio arba juridinio asmens
pateikt iekini;
b) valstybi nari teism praymu priima
prejudicinius sprendimus dl Sjungos
teiss iaikinimo arba institucij priimt
akt galiojimo;
c) priima sprendimus kitais Sutartyse
nustatytais atvejais.
Tiesioginiai iekiniai:

1. Iekiniai dl sipareigojim
nevykdymo:
- Komisija prie VN- (SESV 258
straipsnis);
- Valstyb nar prie VN- (SESV
258 str.) .
Iekiniai dl teiss akto panaikinimo (SESV 263-264
straipsniai):

2. Iekiniai dl teiss akto panaikinimo (SESV 263-264 straipsniai):

Privilegijuoti iekovai 263 str. 2 dalis:
Valstybs nars
Taryba
Komisija
EP
I dalies privilegijuoti iekovai 263 str. 3 dalis:
ECB
RK
AR
Privalo rodyti savo suinteresuotum, tik dl j prerogatyv gynimo.
Neprivilegijuoti iekovai 263 str. 4 dalis:
Fiziniai asmenys
Juridiniai asmenys
Gali ginyti teiss aktus, kurie:
- yra skirti pareikjui;
- yra tiesiogiai ir konkreiai su pareikju susij;
- dl reglamentuojanio pobdio teiss akt, kurie nereikalauja tolimesni gyvendinimo priemoni
tiesiogiai susij su pareikju.
Atsakovai
SESV 263 str. 1 dalis: Taryba, Komisija, EP, ECB, EVT (Lisabonos naujov), Sjungos staigos ar organai
Lisabonos naujov)
Iekiniai dl teiss akto panaikinimo (SESV 263-
264 straipsniai):

Teiss akto panaikinimo pagrindai:

SESV 263 str. 2 d. ivardinti materials iekinio
panaikinimo pagrindai:
teiss akt primusios institucijos kompetencijos
trkumas;
esminio procedrinio reikalavimo paeidimas;
sutarties ar antrinio teiss akto paeidimas ( taip
pat neraytin teis)
piktnaudiavimas galiojimais.
Iekinyje privaloma aikiai nurodyti iekinio
pagrind, kad Teismas galt nusprsti ar yra
vienas i Sutartyje numatyt pagrind.
Iekiniai dl teiss akto panaikinimo (SESV 263-
264 straipsniai):

Terminai, 230 str. 5 d.

Iekinys turi bti pareiktas per du
mnesius nuo tos dienos:
kai aktas buvo oficialiai paskelbtas

nuo tos dienos, kai apie j buvo

individualiai praneta iekovui
nuo dienos, kai iekovas apie j
suinojo.
Iekiniai dl teiss akto panaikinimo (SESV 263-
264 straipsniai):

Sprendimas byloje pagal iekin dl teistumo

:
Pripasta skundiam akt
negaliojaniu (SESV 264 str. 1 dalis
(niekinis nuo primimo)
Galimyb nurodyti, kurie paskelbto
negaliojaniu t.a. padariniai lieka
nekeiiami (SESV 264 str. 2 dalis)
Pagal 266 str. institucijos privalo imtis
priemoni ESTT sprendimui vykdyti
Iekiniai dl neveikimo (SESV 265 str.)

3. Iekiniai dl neveikimo (SESV 265 str.)

Pagal iekovo teisin status yra skiriami:
Privilegijuoti iekovai: valstyb nar arba ES
institucija (EP, EVT, Taryba, EK, AR, ECB).
Neprivilegijuoti iekovai: fiziniai ir juridiniai
asmenys. To asmens atvilgiu nepriimtas teiss
aktas, turintis individual pobd/Bendrasis
Teismas.
Lisabonos S naujovs: 1) privilegijuot iekov
sra traukiamas ECB (iki tol buvo i dalies
privilegijuotas iekovas); 2) iekov
(privilegijuot) sra traukiama EVT.
Iekiniai dl neveikimo (SESV 265 str.)

Atsakovai
ES institucijos: Europos
Parlamentas, Europos Vadov
Taryba, Taryba, Komisija, Europos
centrinis bankas;
Sjungos staigos ir organai;

Lisabonos S naujovs: 1)EVT

traukiama atsakov sra; 2)
Sjungos staigos ir organai
traukiami atsakov sra.
Iekiniai dl neveikimo (SESV 265 str.)

Ikiteismin stadija
Btina atitinkam institucij paraginti
atlikti atitinkamus veiksmus;
Jei per du mnesius po tokio paraginimo
ta institucija, staiga ar organas
neapibria savo pozicijos, iekinys gali
bti pateikiamas per kitus du mnesius.
Jei ta institucija, staiga ar organas per du
mnesius po tokio raginimo atlieka
veiksmus, kuri neatlikimas yra
skundiamas, iekinio dl neveikimo
pareikimas nebra galimas, nes inyksta
pats gino objektas.
Iekiniai dl neveikimo (SESV 265 str.)

Iekinio dl neveikimo pagrindas

1. Nesimimas atitinkam teisini veiksm, kuriuos
atlikti reikalauja ES teis.
2. Piktnaudiavimas diskrecijos teise. Diskrecija turi
bti ribota jei institucija turi plai diskrecijos
laisv (pvz.: EK turi plai diskrecijos laisv
nusprsti, ar pareikti iekin dl paeidimo), toks
institucijos neveikimas traktuotinas kaip diskrecijos
laisvs gyvendinimas.

Institucij neveikimo teistumas tikrinamas tiek

pirmins tiek antrins teiss poiriu.
Iekovas turi nurodyti konkrei i pirmins arba
antrins teiss kylani atsakovo pareig veikti arba
ES institucijos piktnaudiavim diskrecijos teise
Iekiniai dl neveikimo (SESV 265 str.)

Iekinys dl neveikimo pagrstas, jeigu nustatomi

paeidimai:
Dl ES teisje nustatytos pareigos veikti;
Dl piktnaudiavimo diskrecijos laisve.
Sprendimas byloje pagal iekin dl neveikimo:
Pripasta, kad institucija, staiga ar organas
paeisdamas Sutart, neatliko atitinkam
veiksm;
Konstatuojamojo pobdio neveikimas paeid
Sutart;
Institucija, staiga ar organas privalo imtis btin
priemoni Europos Sjungos Teisingumo Teismo
sprendimui vykdyti (SESV 266 str.).
Iekiniai institucijoms dl alos atlyginimo, SESV 268 str

4. Iekiniai institucijoms dl alos atlyginimo, SESV 268 str.

SESV 268 straipsnis (EB sutarties ex 235 straipsnis)
Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso
sprsti ginus, susijusius su alos atlyginimu, numatytu 340
straipsnio antrojoje ir treiojoje pastraipose.

SESV 340 str. 2, 3 dalys (EB sutarties ex 288 straipsnis)

Deliktins atsakomybs atveju Sjunga pagal bendrus

valstybi nari statymams bdingus principus atlygina bet
koki al, kuri, eidami savo pareigas, padaro jos institucijos
ar j tarnautojai.
Nukrypdamas nuo antrosios pastraipos, Europos centrinis
bankas pagal bendrus valstybi nari statymams bdingus
principus atlygina bet koki al, kuri padaro pats bankas ar
jo tarnautojai, atlikdami savo pareigas.
Iekiniai institucijoms dl alos atlyginimo, SESV
268 str

ES deliktin atsakomyb nesutartins

atsakomybs ris, kuomet ali nesieja
sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakomyb
atsiranda padarius teiss paeidim
(delikt) paeidus ES teis.
Sjungos sutartin atsakomyb
reglamentuoja atitinkamai sutariai
taikoma teis.
ES deliktins atsakomybs taikymas
iimtin TT (jeigu kreipiasi valstyb nar)
bei Bendrojo teismo (jeigu iekin
paduoda privatus asmuo) prerogatyva.
Iekiniai institucijoms dl alos atlyginimo, SESV
268 str

Iekovai:
Valstyb nar;

Fiziniai ar juridiniai asmenys (bet

kuris asmuo, kuriam Sjungos
institucijos ar tarnautojo veikla
buvo sukelta ala).
Atsakovas: ES, atstovaujama
institucijos, kurios veiksmais
padaryta ala.
Iekiniai institucijoms dl alos atlyginimo, SESV
268 str.

Iekiniai dl alos atlyginimo sudaro

savarankik iekini r greta
iekini dl panaikinimo.
Iekiniai dl alos atlyginimo i
dalies kompensuoja privai
asmen teiss pareikti iekin ESTT
dl panaikinimo ribojim.
Iekiniai institucijoms dl alos atlyginimo, SESV
268 str.

Terminas pareikti iekin - ESTT statuto 46 str.:

Bylos prie Sjung su deliktine atsakomybe
susijusiais klausimais nebekeliamos prajus
penkeriems metams po tokio vykio, dl kurio
norima byl ikelti. Iekinio senaties terminas
nutraukiamas, jei pradedamas procesas Teisingumo
Teisme arba jei prie ikeliant toki byl
nukentjusioji alis paduoda praym atitinkamai
Sjungos institucijai. Pastaruoju atveju byla turi bti
ikelta per Sutarties dl Europos Sjungos veikimo
263 straipsnyje nustatyt dviej mnesi laikotarp;
ETT: al patyrusio asmens reikalavimo atvilgiu
negali bti pritaikyta senatis, jeigu asmuo apie al
sukeliant vyk suinojo vliau (Byla 145/83,
Adams/EK).
Iekiniai institucijoms dl alos atlyginimo, SESV
268 str.

ES deliktins atsakomybs slygos

nra nustatytos Sutartyje;
Pirm kart nustatytos Ltticke byloje
(pirma, EB teiss paeidimas, kuris
pasireikia neteistais EB institucijos
veiksmais, antra, asmeniui padaryta ala,
ir, treia, prieastinis ryys tarp
institucijos neteist veiksm ir
atsiradusios alos)
Bergaderm byloje Teismas nusprend, jog
ES deliktins atsakomybs ir valstybi
atsakomybs dl alos slygos turi bti
vienodos.
Iekiniai institucijoms dl alos atlyginimo, SESV
268 str.

ES deliktins atsakomybs
slygos:
pirma, paeistos ES teiss normos
tiksl suteikti teises asmeniui;
antra, paeidimo pakankam
rimtum,
treia, asmens patirt al,

ketvirta, prieastin ry tarp

paeidimo ir alos.
Netiesioginiai iekiniai

Prejudicinis sprendimas, SESV 267

str.
tai atvejai, kada ESTT kreipiasi
valstybs nars nacionalinis
teismas, kuris susiduria su ES teiss
taikymu, dl ES teiss normos
galiojimo (isk. Sutartis) arba
iaikinimo, praydamas priimti
prejudicin sprendim. Todl
vadinama nac. Teismo kreipimasis
dl prejudicinio sprendimo.
Netiesioginiai iekiniai
Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai
priklauso priimti prejudicin sprendim dl:
a) Sutari iaikinimo;
b) Sjungos institucij, staig ar organ akt
galiojimo ir iaikinimo.
Tokiam klausimui ikilus valstybs nars teisme, tas
teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia
nutarimo iuo klausimu, gali prayti Teism priimti
dl jo prejudicin sprendim.
Tokiam klausimui ikilus nagrinjant byl valstybs
nars teisme, kurio sprendimas pagal nacionalin
teis negali bti toliau apskundiamas teismine
tvarka, tas teismas dl jo kreipiasi Teism.
Tokiam klausimui ikilus valstybs nars teisme
nagrinjant byl, susijusi su sulaikytu asmeniu,
Teismas sprendim priima kiek galima greiiau.
Netiesioginiai iekiniai
Prejudicinio sprendimo tikslingumas:
vieningo ES teiss taikymo ir
aikinimo utikrinimas valstybse
narse.
prejudicinio sprendimo esm yra
apsaugoti Sutartimis sukurtos teiss
pobd, o tikslas yra utikrinti, kad
visomis aplinkybmis visose
valstybse narse i teis bt
vienoda (Byla 166/73,
Rheinmhlen)
Netiesioginiai iekiniai
Nacionalinio teismo teis kreiptis ir pareiga
kreiptis dl prejud. spr., SESV 267 str. 2,3
dalys.:
Tokiam klausimui ikilus valstybs nars teisme,
tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti
reikia nutarimo iuo klausimu, gali prayti
Teism priimti dl jo prejudicin sprendim.

Tokiam klausimui ikilus nagrinjant byl

valstybs nars teisme, kurio sprendimas pagal
nacionalin teis negali bti toliau
apskundiamas teismine tvarka, tas teismas
dl jo kreipiasi Teism.
Netiesioginiai iekiniai
Cilfit byloje TT nustat slygas, atleidianias nuo
pareigos kreiptis:
ikeltas klausimas nra svarbus bylai, t. y. jeigu,
nepriklausomai nuo atsakymo klausim, is
neturt jokios takos bylos baigiai (Cilfit byla,
10 punktas);
ETT jau nagrinjo t pat teiss aspekt ir pateik
atsakym, netgi jei svarstyti klausimai nra visai
identiki (pranc. acte clair doktrina) (Cilfit byla
13, 14 punktai);
tinkamas EB teiss taikymas yra toks akivaizdus,
kad dl to negali kilti joki pagrst abejoni (tai
vadinama acte clair doktrina) (Cilfit byla
16 punktas).
Netiesioginiai iekiniai
TEISINIS PREJUDICINIO SPRENDIMO POVEIKIS
Prejud. spr. sukelia teisines pasekmes nuo jo paskelbimo dienos.
Prejud. spr. turi poveik tiek nacionaliniam teismui, kuris ikilus
klausimui jo nagrinjamoje byloje kreipsi Teisingumo Teism, tiek
kitiems nacionaliniams teismams, nagrinjantiems jiems pateiktas
bylas.
Prejud. spr. sprendia teiss klausimus ir pareigoja nacionalin teism
vadovautis Bendrijos teiss akto nuostat iaikinimu pagrindinje
byloje [r. EBTT sprendimas Benedetti/Munari 26 punkt].
Nacionalinis teismas, kreipsis su praymu priimti prejudicin
sprendim, turi gyvendinti tai, k savo sprendimu nusprendia
(pranc. dit pour droit) Teisingumo Teismas.
Jeigu nacionalinio teismo sprendimas pagal nacionalin teis gali bti
skundiamas, kiekvienas toliau klausim sprendiantis teismas turi
vadovautis prejudiciniu sprendimu, nors ir ilaiko galimyb vl kreiptis
Teisingumo Teism.
Bet kuris nacionalinis teismas, sprsdamas byl, neturi teiss
savarankikai aikinti ankstesniame prejudiciniame sprendime Teismo
iaikint teiss norm. Jis taiko jau pateikt iaikinim.
Kita ESTT kompetencija
ESTT jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus
pagal Sjungos ar jos vardu sudarytos sutarties
arbitrain ilyg (SESV 272);
ESTT jurisdikcijai priklauso sprsti visus valstybi
nari tarpusavio ginus, susijusius su Sutari
dalyku, jei tokis ginai jam pateikiami pagal
speciali ali susitarim (SESV 273 str.);
ESTT teikia nuomones dl Sjungos sudaromos
sutarties atitikimo Sutari nuostatoms valstybs
nars, EP, T ar EK praymu. Jei teismo nuomon
yra neigiama, numatytas susitarimas negali
sigalioti, jei jis nra i dalies keistas arba
Sutartys nra perirtos (SESV 218 str. 11
pinktas).