Baudžiamoji teisė (specialioji dalis)

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai

LR BK XL SKYRIUS

Docentas dr. Oleg Fedosiuk

Olfed@mruni.lt
 Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai
viešajai tvarkai
 Riaušės (BK 283 str.)
 Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
 Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų
ar ištikusią nelaimę (BK 285 str.).
 Viešoji tvarka kaip kėsinimosi objektas
 Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems
principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės,
egzistuojančios visuomenėje.
 Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią
gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp
žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą
nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.
 Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str. 1 d.)
Objektyvieji požymiai
 Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – viešoji tvarka (papildomos -
sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė)
 Veika - nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas
 Padariniai – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas
 Priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių
 Būdai – nepagarba aplinkiniam ar aplinkai turi būti demonstruojama
bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c)
patyčiomis; d) vandališkais veiksmais
 Vieta - veika turi būti padaryta viešojoje vietoje
 Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų.
 Baigtumas – sutrikdžius visuomenės rimtį ar tvarką (materialioji
sudėtis)
 Įžūlūs veiksmai kaip viešosios tvarkos
pažeidimo būdas
 Įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas,
akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas,
aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės
rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.
 Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu
vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio
nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam
darbui ir panašiai.
 Sprendžiant, ką reiškia įžūlūs veiksmai, lieka labai daug
vertinimo laisvės.
Grasinimai kaip viešosios tvarkos pažeidimo būdas
 Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais.
 Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais
bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto,
turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių
veiksmų baimę.
 Grasinama gali būti tiek konkrečiam nukentėjusiajam, tiek
ir grupei žmonių ar neapibrėžtam jų ratui
 Patyčios ir vandališki veiksmai kaip viešosios
tvarkos pažeidimo būdai
 Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo
žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais,
 pvz., prievarta apnuoginant kitą žmogų,
 apipilant kavinėje gėrimu,
 agresyviai elgiantis invalido, ligonio ar nusenusio žmogaus
atžvilgiu ir pan.
 Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas,
padegimas, apipilimas dažais ar kitoks niokojimas.
 Viešosios vietos sampratos problema
 Vienodo ir išsamaus viešosios vietos apibrėžimo nėra.
Literatūroje ši sąvoka dažnai aiškinama per pavyzdžius,
nepateikiant universalaus apibrėžimo.
 Apibrėžiant viešosios vietos sąvoką reikšminga yra
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 spalio 8 d. nutartis
kasacinėje chuliganizmo baudžiamojoje byloje (2.8.
Chuliganizmas (BK 225 str.). B/b Nr. 2K-670/2002 //
Teismų praktika. 2003.02.03, Nr.18).
 Ištrauka iš kasacinės LAT b/b skyriaus teisėjų
kolegijos nutarties (B/b Nr. 2K-670/2002)
 “Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos
veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti
asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje
nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje
vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo
priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali
atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs
nepatogumų”.
 Tęsinys (B/b Nr. 2K-670/2002)
 “Viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje
aplinkoje (bute), kurioje nėra pašalinių asmenų. Viešoji
tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti privačioje
aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo
asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią
įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir
ramią aplinką. Nusikaltimai, susiję su smurtu namų
aplinkoje, iš principo gali būti įvertinami kaip
chuliganizmas, jei dėl tokios veikos buvo pažeista viešoji
tvarka, t.y. sudaryta nepatogumų žmonėms, esantiems
kitoje privačioje erdvėje (t.y. gyvenantiems kituose
butuose) arba esantiems gatvėje”.
 Išvados dėl viešųjų vietų, kuriose gali būti pažeista
viešoji tvarka
Viešoji tvarka gali būti pažeista
 1) vietoje, kurioje įprasta lankytis žmonėms (gatvės, keliai,
parkai, stadionai, įmonių ir įstaigų patalpos, daugiabučių namų
laiptinės, visuomeninis transportas ir kt.)
 2) vietoje, kurioje paprastai žmonės nesilanko, tačiau turi teisę
lankytis ir bet kurią akimirką gali ten atsirasti (pvz., miškelyje,
atokesnėje vietoje prie ežero ir pan.);
 3) privačioje vietoje, jeigu pavojingi kaltininko veiksmai, atlikti
šioje vietoje, sutrikdo žmonių, esančių už šios vietos ribų, rimtį
 4) privačioje vietoje, kurioje dėl vienokių ar kitokių priežasčių
savininko sutikimu susirinko ir bendrauja kiti žmonės
(diskutuotina)
Ištrauka iš LAT b/b kolegijos 2006 m. gegužės 9 d.
nutarties (B/b Nr. 2K-398/2006)
 Kasacinio skundo teiginys apie tai, kad sporto klubas
„Extra Gym“, kuriame įvyko muštynės, nėra viešoji vieta,
yra nepagrįstas. Pagal Sporto terminų žodyną sporto
klubas yra speciali patalpa, kurioje renkasi ribotas skaičius
vienodo pomėgio žmonių, norinčių tobulinti savo
meistriškumą arba turiningai leisti laisvalaikį. Tai reiškia,
kad tai yra patalpa, atvira patekti kiekvienam asmeniui,
turinčiam paminėtų pomėgių ar tikslų, todėl sporto klubas
yra vieša vieta.
Ištrauka iš LAT b/b kolegijos2005 m. lapkričio 8 d.
nutarties (B/b Nr. 2K- 535/2005 )
 Įrodomoji bylos medžiaga patvirtina, kad V. Lekevičius
elgėsi įžūliai: jis dėl menkavertės dingsties užpuolė
nepažįstamą asmenį, jam grasino, du kartus smogė
kumščiu į galvą, plūdo necenzūriniais žodžiais. Minėti V.
Lekevičiaus veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje - prie
Klaipėdoje esančio restorano „Fortas“. Tai, kad šios
įstaigos darbo laikas jau buvo pasibaigęs ir joje nebuvo
lankytojų, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, nes
kasatorius nuteistąjį užsipuolė ne patalpoje, o lauke, šalia
pastato, tai neabejotinai laikytina vieša vieta.
 Padarinių nustatymo reikšmė
 Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo kaip padarinių
nustatymas ar paneigimas turi labai didelę reikšmę
viešosios tvarkos pažeidimo bylose.
 Ši aplinkybė yra svarbiausias ginčo tarp kaltinimo ir
gynimo šalių objektas. Siekdama išteisinimo gynimo šalis
dažnai bando pagrįsti nuostatą, kad visuomenės rimtis ar
tvarka nebuvo sutrikdytos, kad padariniai nekilo.
 Šiuo argumentu siekiama veikos perkvalifikavimo iš BK
284 str. 1 d. į BK 284 str. 2 d. arba visiško išteisinimo.
 Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas kaip
pasekmė - 1
 Visuomenės rimties sutrikdymą kaip pasekmę gali rodyti
tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas,
žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis,
aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti
ir pan.
 Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo
nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi
materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ir įstaigų
veikla, sustabdytas eismas ir pan.
 Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas kaip
pasekmė - 2
 Sprendžiant apie tai, kad kaltininko veiksmai turėjo
neigiamų padarinių visuomenėje, būtina atsižvelgti:
 kokia buvo aplinkinių reakcija,

 koks buvo nukentėjusiųjų skaičius ir kas nukentėjo

(vaikai, nėščia moteris, pagyvenęs žmogus, invalidas ir

t.t.),
 kurioje vietoje buvo atlikti neteisėti veiksmai,

 kiek jie trūko,

 ar kaltininkas panaudojo daiktus, skirtus kūnui žaloti ar

gyvybei atimti,
 ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt.
 Fizinio smurto panaudojimo vertinimas
 Sprendžiant apie tai, ar kaltininko veiksmai turėjo
neigiamų padarinių visuomenėje, ypatingą reikšmę turi
fizinio smurto panaudojimo faktas.
 Teismų praktikoje BK 284 str. 1 d. numatytų padarinių
buvimas dažniausiai grindžiamas fizinio smurto
panaudojimo faktais. Ši aplinkybė palengvina BK 284 str.
1 d. taikymo motyvaciją
 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse
padarinių buvimas buvo grindžiamas faktais, kad:

 žmonių akivaizdoje buvo pavartotas fizinis smurtas (B/b Nr.

2 K-659/2004; Nr. 2K-398/2006);.
 smogė jai į veidą bei spjovė į šio automobilio lango stiklą
(B/b Nr. 2K-497/2005).
 elgėsi įžūliai, vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį kelio
ruože, kuris buvo apsnigtas, privertė du kartus staigiai
sustoti nukentėjusiųjų automobilį – kitą didesnio pavojaus
šaltinį, be to keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius (B/b Nr.
2K-273/2005);
 šaudė baltuosius gandrus, paniekindamas lietuvių tautos
tradicijas saugoti ir gerbti šį paukštį (B/b Nr. 2K-334/2004).
 Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str. 1 d.)
Subjektyvieji požymiai

 Tiesiogine tyčia:
 kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais
veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais
veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar
aplinkai,
 numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar

tvarka,
 ir šių padarinių nori
 Apibrėžtos ir neapibrėžtos tyčios galimybė
 Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta,
tiek ir neapibrėžta.
 Esant apibrėžtai tyčiai, kaltininkas tiksliai numato
neigiamą poveikį, kurį ir siekia padaryti aplinkiniams ar
aplinkai.
 Esant neapibrėžtai tyčiai, kaltininkas nekonkretizuoja, kokį
poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bendrais bruožais
numatydamas, kad viešoji tvarka bus sutrikdyta.
 Veikos motyvų reikšmė
 Nustatant viešosios tvarkos pažeidimui būdingą tyčią, svarbu
konstatuoti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos
aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai svarbus jo veikos
aspektas.
 Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko
veiksmų aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė,
padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan.
 Konkrečių asmeninių ar savanaudiškų motyvų dominavimas
kaltininko veikoje gali rodyti, jog veika buvo nukreipta ne prieš
viešąją tvarką, bet prieš kitas įstatymo saugomas vertybes.
 Tačiau net ir veikdamas dėl asmeninių paskatų, asmuo gali suvokti,
kad pažeidžia viešąją tvarką ir to norėti. Todėl asmeninės paskatos ne
visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai.
 Viešosios tvarkos pažeidimas kaip baudžiamasis
nusižengimas (BK 284 str. 2 d.)
Objektyvieji požymiai

 Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – viešoji tvarka

(papildoma – žmogaus orumas)
 Veika - visuomeninės rimties trikdymas
 Būdas – veika gali būti padaryta dviem būdais:
 1) vartojant necenzūrinius žodžius arba
 2) nepadoriai elgiantis
 Vieta - veika turi būti atlikta viešoje vietoje
 Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip
16 metų
 Baigtumas – veikos padarymo momentas (formalioji sudėtis)
 Necenzūrinių žodžių vartojimas kaip veika
 Necenzūriniais laikomi viešai netinkami vartoti, nepadorūs
žodžiai. Tikslaus tokių žodžių sąrašo nėra.
 Tačiau, tokių žodžių pavartojimą pripažįstant
baudžiamuoju nusižengimu ir kvalifikuojant pagal BK 284
str. 2 d., būtina nustatyti, kad pavartoti žodžiai, frazės ar
pasisakymai buvo aiškiai netinkamo nepadoraus turinio ir
jų pavartojimo kontekste akivaizdžiai žeidė aplinkinius.
 Nepadorus elgesys kaip veika
 Nepadorus elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ar tvarką,
– tai visuomenėje netoleruojamas, akivaizdžiai begėdiškas,
aplinkinių jausmus ir orumą žeidžiantis elgesys.
 Toks elgesys gali pasireikšti kaip apsinuoginimas viešoje
vietoje, atskirų apnuogintų kūno dalių įžūlus
demonstravimas, šlapinimasis aplinkinių akivaizdoje,
spjaudymasis, žeidžiamas kibimas prie aplinkinių, jų
gąsdinimas, nepadorių piešinių demonstravimas ir pan.
 Viešosios tvarkos pažeidimas kaip baudžiamasis
nusižengimas (BK 284 str. 2 d.)
Subjektyvieji požymiai

 Tiesiogine tyčia
 Kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje pavartodamas

necenzūrinius žodžius ar nepadoriai elgdamasis trikdo

visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip elgtis.
 Konkurencija: BK 284 str. arba ATPK 174 str.?

ATPK 174 str. Nedidelis chuliganizmas

 Nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar
gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių
ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir
žmonių rimtį
 Šios nusikalstamos veikos, padarytos viešosios tvarkos
pažeidimo metu, atskirai nekvalifikuotinos. Jas apima
viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis:

 Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos

sutrikdymas nesant kvalifikuojančių aplinkybių (BK 140
str. 1 d.);
 Grasinimas (145 str. 1 d.);
 Įžeidimas (BK 155 str.)
 Turto sunaikinimas ar sugadinimas be kvalifikuojančių
aplinkybių (BK 187 str. 1, 3 d.);
Atskirai kvalifikuotinos šios nusikalstamos veikos, padarytos
viešosios tvarkos pažeidimo metu:
 Nužudymas (BK 129 str.);
 Sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai (BK 135, 138 str.);
 Fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas
kvalifikuojančiomis aplinkybėmis (140 str. 2 d.);
 Žmogaus terorizavimas (BK 145 str. 2 d.);
 Turto sunaikinimas ar sugadinimas kvalifikuojančiomis aplinkybėmis
(BK 187 str. 2 d.);
 Neteisėtas laisvės atėmimas (146 str.);
 Bet kuris lytinės prievartos aktas (BK 149-151 str.);
 Mažamečio tvirkinimas (BK 153 str.);
 Žmogaus pagrobimas įkaitu (BK 252 str.)
 Vandališki veiksmai kapinėse kvalifikuotini taikant specialią kapo
išniekinimo normą (BK 312 str.)
 Riaušės (BK 283 str. 1 d.)
Objektyvieji požymiai
 Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) - viešoji tvarka
(papildomos - sveikata, orumas, nuosavybė)
 3 alternatyvios veikos:
 1) Žmonių sambūrio viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip
šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką organizavimas
 2) Žmonių sambūrio išprovokavimas atlikti minėtus veiksmus
 3) Smurtavimas, turto niokojimas ar kitoks šiurkštus viešosios
tvarkos pažeidimas, padaryti sambūryje kartu su kitais žmonėmis
 Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip
16 metų
 Baigtumas – nuo veikų atlikimo pradžios (formalioji
sudėtis)
 Sambūrio samprata
 Sambūris - tai laisvanoriškas žmonių susirinkimas vienoje
vietoje, jų suėjimas.
 Priežastys, dėl kurių žmonės susiburia į sambūrį, gali būti
įvairios: demonstracija, mitingas, sporto renginys,
koncertas, noras išreikšti viešą protestą ir kt.
 Sambūrį sudarančių žmonių skaičius turėtų būti
pakankamai didelis.
 Bendroji riaušių samprata
 Riaušėmis apskritai vadintini žmonių sambūrio viešai atliekami
šiurkštūs viešosios tvarkos pažeidimai:
 fizinio smurto veiksmai (sumušimai, kūno sužalojimai, kankinimas)
 svetimo turto niokojimas (daužymas, padegimas, sprogdinimas,
kitoks gadinimas)
 Įvairių įstaigų, organizacijų ir įmonių funkcionavimo pažeidimas
(transporto stabdymas, eismo blokavimas)
 Nesankcionuotos baimę keliančios eitynės, smurtą propaguojančių
plakatų demonstravimas ir pan.
 Paprastai riaušės atliekamos viešose vietose, tačiau svarbiausias
viešumo kriterijus yra ne vieta, bet atliekamų veiksmų
akivaizdumas, jų atviras demonstratyvus antivisuomeninis pobūdis.
 Riaušių organizavimas kaip veika

Riaušių organizavimas pasireiškia kaip veiksmai, kuriais

stengiamasi suteikti sambūrio agresyviems veiksmams
organizuotumo ir kryptingumo:
 žmonių raginimas susirinkti viešosios tvarkos pažeidimo
tikslais
 susirinkusių žmonių sutelkimas viešajai tvarkai pažeisti
 nurodinėjimas atskiriems sambūrio žmonėms ir grupėms
 aprūpinimas daiktais, skirtais kūnui žaloti arba turtui
naikinti
 provokacijų numatymas ir kt.
 Riaušių išprovokavimas kaip veika

Riaušių išprovokavimas pasireiškia:

 įvairiais šūkiais pradėti antivisuomeninius veiksmus
 tam tikros melagingos informacijos paskleidimu, kurstant
agresyvumą
 tam tikro įvykio falsifikavimu arba sukurstymu tikslu
paskatinti neigiamą sambūrio reakciją ir pan.
 Dalyvavimas riaušėse kaip veika
 Asmenys, kurie nebuvo riaušių organizatoriais ar
provokatoriais, atsako pagal BK 283 str., jeigu jų
dalyvavimas pasireiškė aktyviais veiksmais, atliekant
smurto veiksmus, niokojant turtą arba kitaip šiurkščiai
pažeidžiant viešąją tvarką.
 Pasyvus buvimas riaušių vietoje arba vien tik pritarimas
kitų agresyviems veiksmams nėra pagrindas kaltinti
asmenį pagal BK 283 str.
 Riaušės (BK 283 str. 1 d.)
Subjektyvieji požymiai
 Pakaltinamumas
 Tiesiogine tyčia
 Kaltininkas supranta, kad jis organizuoja arba provokuoja žmonių
sambūrio šiurkščius viešosios tvarkos pažeidimus arba pats
aktyviai atlieka šiuos veiksmus, ir nori taip veikti
Riaušes kvalifikuojantys požymiai (BK 283 str. 2 d.)
 Šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimas
 Pasipriešinimas policininkui arba kitam viešojo
administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui
Šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimas kaip
riaušes kvalifikuojantis požymis
 Šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimas kaip
riaušes kvalifikuojantis požymis taikomas tada, kai minėti
daiktai panaudoti kaip fizinės ar psichinės prievartos
priemonės (šaunant, sprogdinant, bauginant jais).
 Tačiau vien tik šių daiktų turėjimas riaušių metu jų
nepanaudojant, nesudaro pagrindo taikyti BK 283 str. 2 d.
 Pasipriešinimas policininkui arba viešojo
administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaip
riaušes kvalifikuojantis požymis
 Pasipriešinimo požymis taikytinas tais atvejais, kai riaušių
dalyvis, siekdamas sutrukdyti pareigūnui eiti pavestas funkcijas,
panaudoja fizinį smurtą arba grasina tuoj smurtauti. Pareigūno
reikalavimų nevykdymas, nenaudojant fizinio ar psichinio
smurto, nelaikomas pasipriešinimu.
 Esant pasipriešinimui riaušių metu veika kvalifikuojama tik
pagal BK 283 str. 2 d. Kartu taikyti normas, numatančias
atsakomybę už nusikaltimus valstybės tarnautojo ar viešojo
administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai (BK 286,
287 str.) nereikia.
 Šios nusikalstamos veikos padarytos riaušių metu
atskirai nekvalifikuotinos. Jas apima riaušių sudėtis
 Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos
sutrikdymas (BK 140 str.)
 Nesunkus sveikatos sutrikdymas nesant kvalifikuojančių
aplinkybių (BK 138 str. 1 d.)
 Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
Atskirai kvalifikuotinos (kaip idealioji sutaptis) šios
nusikalstamos veikos, padarytos riaušių metu:
 Nužudymas (BK 129 str.)
 Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)
 Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojančiomis
aplinkybėmis (BK 138 str. 2 d.)
 Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį
pavojų ar ištikusią nelaimę (BK 285 str.1 d.)
Objektyvieji požymiai:

 Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) - viešoji tvarka (papildoma –

turtiniai interesai)
 Veika - melagingų žinių pranešimas arba paskleidimas apie
visuomenei gresiantį pavojų arba nelaimę
 Pasekmės - žmonių sumaištis arba didelė turtinė žala fiziniams arba
juridiniams asmenims arba valstybei
 Priežastinis ryšis tarp melagingų žinių pranešimo arba paskleidimo ir
žmonių sumaišties arba didelės žalos
 Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų
 Baigtumas – pasekmių atsiradimo momentas (materialioji sudėtis)
 Melagingas pranešimas kaip veika
 Melagingu pranešimu laikytinas bet kokiu būdu (telefonu,
faksu, laišku, elektroniniu paštu ir t.t) netikros
informacijos perdavimas valstybės institucijoms arba bet
kuriam kitam asmeniui.
 Pranešimo turinys – melaginga informacija:
 1) apie visuomenei gresiantį pavojų (pvz., apie padėtą bombą tam
tikrame pastate, ant geležinkelio bėgių ar kitur, apie pavojingų
žmonių gyvybei ir sveikatai medžiagų aptikimą, ir pan.);
 2) apie visuomenę ištikusią didelę nelaimę (pvz., apie galingą
sprogimą, pavojingų medžiagų patekimą į aplinką, pastato griūtį,
traukinio arba orlaivio katastrofą, didelį radiacinį foną, vaiko
dingimą ir pan.).
 Žmonių sumaištis ir didelė turtinė žala kaip
pasekmės
 Žmonių sumaištis – tai stichinė žmonių reakcija į
pranešimą, kuomet jie bėga iš pastato, skubiai palieka savo
darbo vietas, panikuoja ir pan.
 Didelės turtinės žalos turinį sudaro tiesioginiai nuostoliai,
taip pat negautas pelnas. Žala gali kilti dėl įmonės ar
įstaigos darbo nutraukimo, transporto eismo sutrikimo,
sumaišties metu sužaloto turto, specialiųjų tarnybų didelių
išlaidų ieškant sprogstamojo įtaiso ir t.t. Nesant nustatyto
konkretaus didelės turtinės žalos kriterijaus apie jos didelį
mastą sprendžiama atsižvelgiant į jos piniginę išraišką ir
susiklosčiusią teismų praktiką.
 Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį
pavojų ar ištikusią nelaimę (BK 285 str.1 d.)
Subjektyvieji požymiai:

 Pakaltinamumas
 Tiesioginė arba netiesioginė tyčia.
 Esant tiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia, kad melagingai
praneša ar paskleidžia žinią apie visuomenei gresiantį pavojų
arba didelę nelaimę, numato, kad dėl to kils žmonių
sumaištis ar bus padaryta didelės turtinės žalos, ir šių
padarinių nori.
 Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas, numatydamas minėtų
padarinių atsiradimo galimybę, jų nenori, bet sąmoningai
leidžia jiems atsirasti
 Melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį
pavojų ar ištikusią nelaimę (BK 285 str. 2 d.)
baudžiamojo nusižengimo sudėties struktūra
Objektyvieji požymiai

 Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) - viešoji tvarka (papildoma –

turtiniai interesai)
 Baigtumas – pasekmių atsiradimo momentas (materialioji sudėtis)
 Veika - melagingų žinių pranešimas arba paskleidimas apie
visuomenei gresiantį pavojų arba nelaimę
 Pasekmės – iškviestos specialiosios tarnybos (bet nėra sumaišties ir
didelės žalos požymių)
 Priežastinis ryšis tarp melagingų žinių pranešimo arba paskleidimo ir
specialiųjų tarnybų iškvietimo
 Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų
 Baigtumas – kilus pasekmėms (materialioji sudėtis)
 Specialių tarnybų iškvietimas kaip melagingo
pranešimo pasekmė
 Specialių tarnybų iškvietimas kaip melagingo pranešimo
padarinys reiškia, kad minėtos tarnyboms buvo perduota
informacija apie pavojų arba nelaimę ir jos sureagavo į tai,
išsiųsdamos specialistus į įvykio vietą arba ėmėsi kitų
darbų likviduojant pavojų.
 Tais atvejais, kai kaltininkas, melagingai pranešdamas
arba paskleisdamas žinią apie visuomenei gresiantį pavojų
arba didelę nelaimę, siekė, kad būtų iškviestos specialios
tarnybos, tačiau jos nebuvo iškviestos, jo veika
kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti BK 285 str. 2
d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.
 Melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį
pavojų ar ištikusią nelaimę (BK 285 str. 2 d.)
baudžiamojo nusižengimo sudėties struktūra
Subjektyvieji požymiai

 Pakaltinamumas
 Tiesioginė arba netiesioginė tyčia.
 Esant tiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia, kad
melagingai praneša ar paskleidžia žinias apie
visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę,
numato, kad dėl to bus iškviestos specialiosios
tarnybos, ir to nori.
 Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas, numatydamas

minėtų padarinių atsiradimo galimybę, jų nenori, bet

sąmoningai leidžia jiems atsirasti
 Melagingo pranešimo apie gresiantį pavojų ar nelaimę (BK
285 str.) atribojimas nuo melagingo pranešimo apie nebūtą
sunkų arba labai sunkų nusikaltimą (BK 236 str. 1)

 Atribojant BK 285 str. 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas

veikas nuo BK 236 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, būtina
atsižvelgti į tai, į kokį objektą pirmiausia buvo kėsinamasi –
viešąją tvarką ar teisingumą.
 Apie tai galima spręsti ir iš pranešimo turinio ir iš motyvų, dėl
kurių tai daroma. Pvz., pranešimas apie žinomai nebūtą
nusikaltimą, norint inicijuoti teisėsaugos institucijų tyrimą,
pareigūnų susidomėjimą tam tikrais faktais, sukelti įtarimų dėl tam
tikro asmens veikos ir pan., labiau rodo veikos priešingumą
teisingumui. Tačiau, kai tuo buvo norima sutrikdyti tam tikros
įstaigos darbą, išprovokuoti skubų specialių tarnybų atvykimą į
įvykio vietą, arba buvo tiesiog išdykaujama, veika labiau atitinka
BK 285 str. numatytų veikų požymius.