Baudžiamoji teisė (specialioji dalis)

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai,

susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu
LR BK XLIII SKYRIUS. (BK 300-306 str.)

Docentas dr. Oleg Fedosiuk

Olfed@mruni.lt
 Teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas
kaip įstatymo saugomi gėriai

 Teisinė apyvarta suprantama kaip dokumentuose

fiksuojamų juridinių faktų, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir
pasibaigia teisiniai santykiai, visuma.
 Teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas – būtina

valstybės valdymo ir normalios visuomeninės tvarkos sąlyga.

 Dokumento suklastojimas ar disponavimas
suklastotu dokumentu (LR BK 300 str. 1 d.)
Objektyvieji požymiai:
 Įstatymo saugoma vertybė – teisinės apyvartos funkcionalumas ir
patikimumas.
 Dalykas – dokumentas (tikras arba netikras)

 Alternatyvios veikos:
 netikro dokumento pagaminimas;
 tikro dokumento suklastojimas;
 suklastoto ar netikro dokumento laikymas;
 suklastoto ar netikro dokumento gabenimas;
 suklastoto ar netikro dokumento siuntimas;
 suklastoto ar netikro dokumento panaudojimas;
 suklastoto ar netikro dokumento realizavimas.
 Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16
metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.
 Baigtumas – veikos padarymo momentas (formalioji sudėtis).
 Dokumento samprata

 Dokumentum (lot.) reiškia:

 1) pamokymas, pamokamas pavyzdys;
 2) liudijimas, įrodymas;
 3) tekstas.
 Dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas.
 Dokumentas kaip turinio ir formos vienovė
 Dokumento turinys – teisinio fakto liudijimas.
 Dokumento forma – materialus daiktas.

 Pagal formą dokumentai gali būti:

 rašytiniai aktai;

 garso ir vaizdo įrašai;

 elektroniniai raštai;

 magnetinės kortelės ir kt.

 Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, bet

svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra
įrodomoji reikšmė (ar gali būti juo įrodytas juridinis faktas).
 Ar gali būti privatūs dokumentai nagrinėjamo
nusikaltimo dalyku?
 Teisinėje literatūroje yra išsakyta nuomonė, kad BK 300
str. numatyto nusikaltimo dalyku gali būti ne bet kokie
dokumentai, o tik tokie, kuriuose užfiksuoti duomenys yra
reikšmingi normaliai valstybės ar savivaldos institucijų
veiklai. Tai motyvuojama tuo, kad viso skyriaus objektu
nurodyta valdymo tvarka (Aidukas M. Baudžiamosios
atsakomybės už dokumentų suklastojimą problemos naujajame LR BK
// Teisė. 2003. Nr.48).
 Su tokia nuomone sunku sutikti, nes baudžiamieji
įstatymai turi užtikrinti visų dokumentų apsaugą nuo
suklastojimo. Manytina, kad valdymo tvarkai palaikyti
svarbus bet kokių dokumentų patikimumas. Todėl
suklastojimo dalyku gali būti tiek vadinamieji oficialūs,
tiek ir privatūs dokumentai.
 Bendra suklastojimo samprata
 Dokumento suklastojimas bendra prasme – tai veiksmai,
sukuriantys dokumentą netikrumą arba jo turinio
neteisingumą.
 Suklastojimas gali būti dviejų rūšių:
 materialinis ir

 intelektinis
 Materialinio ir intelektinio suklastojimo sampratos

 Materialinis suklastojimas pasireiškia kaip netikro

dokumento pagaminimas ar neteisėtas tikro dokumento
turinio pakeitimas veikiant jo materialinę formą, pvz.:
 nuotraukos pakeitimas;

 vienos informacijos ištrynimas ir kitos įrašymas;

 parašo, antspaudo padirbimas ir pan.

 Intelektinis suklastojimas pasireiškia kaip melagingos

informacijos įrašymas į tikrą dokumentą.
 Tikro ir netikro dokumentų sampratos
 Tikru laikytinas dokumentas, surašytas ar kitaip
pagamintas asmens, turinčio teisę tai padaryti. Pvz.:
 sutartis, patvirtinta notaro;

 pasas, išduotas pasų poskyrio;

 pažymėjimas, surašytas įgaliotos institucijos;

 protokolas, pasirašytas posėdžio pirmininko ir

sekretorės;
 kvitas, išduotas banko ir pan.

 Netikru laikytinas dokumentas, surašytas ar kitaip

pagamintas asmens, neturinčio teisės tai padaryti. Toks
dokumentas iš tikrųjų neegzistuoja. Pvz.:
 pasas, pagamintas privačių asmenų.
 Suklastoto dokumento samprata

 Pagal BK 300 str. prasmę suklastotu laikytinas

tikras dokumentas, kurio turinys neteisėtai
pakeistas:
 veikiant jo materialinę formą
arba
 įrašant į jį neteisingus duomenis
 Netikro dokumento pagaminimas
kaip veika
 Pagaminimas – tai veiksmai, kuriais surašoma ar kitaip
sukuriama tikro dokumento imitacija.
 Pagaminimas yra baigtas sukūrus tokią dokumento imitaciją,
kuri išoriškai panaši į tikrą dokumentą ir gali suklaidinti asmenį,
kuriam ji gali būti pateikta.
 Sprendžiant apie gaminimo proceso baigtumą, būtina atsižvelgti
ir į tai, kokio imitacijos panašumo lygio siekė gamintojas. Pvz.,
nutraukus gaminimą tokioje stadijoje, kai imitacijoje dar nespėta
padirbti antspaudo, kuris yra būtinas tikro dokumento rekvizitas,
veika vertintina kaip pasikėsinimas pagaminti netikrą
dokumentą.
 Tikro dokumento suklastojimas kaip veika

 Tikro dokumento suklastojimas – tai veiksmai,

pakeičiantys dokumente užfiksuotos informacijos
teisingumą.
 Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai (teksto
dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ar kitų rekvizitų
pakeitimas ir pan.) ir intelektualiai (įrašymas į dokumentą
melagingos informacijos, tokios informacijos patvirtinimas
parašu ar antspaudu ir pan.).
 Suklastoto ar netikro dokumento laikymas
kaip veika

 Suklastoto ar netikro dokumento laikymas - tai jo pastovus

ar laikinas turėjimas savo žinioje, nepriklausomai nuo jo
turėjimo laiko trukmės ir buvimo vietos (su savimi,
patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).
 Kaltinant ką nors neteisėtu laikymu, svarbu nustatyti, jog
kaltininkas įdentifikavo save kaip pastovų ar laikiną šio
daikto turėtoją. Tai ypač svarbu, kai nusikaltimo dalykas
aptiktas neutralioje teritorijoje.
 Laikymas (kaip trunkamoji veika) yra baigtas nuo buvimo
kaltininko žinioje nutraukimo – paprastai nuo jų aptikimo
ir konfiskavimo momento.
 Suklastoto ar netikro dokumento gabenimas,
siuntimas kaip veikos

 Gabenimas ir siuntimas - tai suklastoto ar netikro dokumento buvimo,

laikymo vietos pakeitimas, perkeliant jį didesniais nuotoliais
(pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į
gatvę ir pan.). Daiktai gali būti gabenami vežant juos transporto
priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan., o siunčiami -
dažniausiai paštu, bagažu ir pan. Siuntimas skiriasi nuo gabenimo
tuo, kad siuntėjas medžiagų perkėlimo procese nedalyvauja.
 Gabenimu neturėtų būti laikomas daikto perkėlimas iš vienos vietos į
kitą toje pat patalpoje, iš vieno pastato į kitą pastatą, toje pat
namų valdoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje.
Gabenimas – tai visada ir laikymas, todėl šios dvi veikos gali sutapti.
 Gabenimas ir siuntimas baigti nuo momento, kai kaltininkas pradėjo
daiktą judinti erdvėje.
 Suklastoto ar netikro dokumento panaudojimas
kaip veika

 Panaudojimas gali pasireikšti kaip netikro ar suklastoto

dokumento pateikimas bet kuriam juridiniam ar fiziniam
asmeniui, taip pat techninis tokio dokumento
panaudojimas, pvz., magnetinės kortelės įdėjimas į
atitinkamą aparatą.
 Suklastoto ar netikro dokumento panaudojimas dažnai
susijęs su kito nusikaltimo padarymu, pvz., sukčiavimo,
kontrabandos. Tokiais atvejais pats dokumento
panaudojimo faktas atskirai nekvalifikuojamas, nes yra tik
kito nusikaltimo padarymo būdas.
 Suklastoto ar netikro dokumento realizavimas
kaip veika

 Realizavimu laikytinas bet koks atlygintinas ar

neatlygintinas suklastoto ar netikro dokumento perdavimas
kito asmens disponavimui – pardavimas, mainai,
dovanojimas ir t.t.
 Dokumento suklastojimas ar disponavimas
suklastotu dokumentu (LR BK 300 str. 1 d.)
Subjektyvieji požymiai:

 Pakaltinamumas
 Tiesioginė tyčia

 Kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą,

klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia,
panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą
dokumentą, ir nori taip veikti.
 Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už
netikro ar suklastoto dokumento laikymą, gabenimą,
siuntimą, panaudojimą ar realizavimą, būtina nustatyti,
kad asmuo žinojo apie tai, kad dokumentas netikras ar
suklastotas.
 Kvalifikuota suklastojimo sudėtis
(LR BK 300 str. 2 d.)

LR BK 300 str. 2 d. taikoma, kai veikų, numatytų BK 300

str. 1 dalyje, dalykas yra:
 Asmens tapatybės kortelė
 Pasas
 Vairuotojo pažymėjimas
 Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas
 Itin kvalifikuota suklastojimo sudėtis
(LR BK 300 str. 3 d.)

LR BK 300 str. 3 d. taikoma, kai veika, numatyta BK 300

str. 1 ar 2 dalyje:
 sukėlė didelę žalą. Žalos turinį sudaro tiek turtinė, tiek ir
neturtinė žala.
 veikos dalykas yra didelis kiekis netikrų asmens tapatybės
kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio
socialinio draudimo pažymėjimų. Didelio kiekio kriterijus
nėra aiškus
 Specialios dokumento suklastojimo normos
 Rinkimų ar referendumo dokumentų suklastojimas ar suklastotų
dokumentų panaudojimas (LR BK 173 d.).
 Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas ar
realizavimas (LR BK 213 str.).
 Netikrų ar suklastotų pašto ženklų, važiavimo ar kitokių bilietų,
banderolių ar kitų oficialių žymėjimo ženklų pagaminimas, laikymas ar
realizavimas (LR BK 224 str.)
 Netikrų mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynais pinigais,
gaminimas ar neteisėtas disponavimas jais (LR BK 214 str.)
 Informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą
sunaikinimas arba pakeitimas (193 str.) ir kt.
Antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas (BK 301 str. 1 d.)
Objektyvieji požymiai

 Įstatymo saugoma vertybė – teisinės apyvartos funkcionalumas ir

patikimumas.
 Dalykas - antspaudas, spaudas ar griežtos atskaitomybės blankas
(tikras, netikras, suklastotas).
 Veikos (alternatyvios):
 tikro antspaudo, spaudo, griežtos atskaitomybės blanko suklastojimas;
 netikro antspaudo, spaudo, griežtos atskaitomybės blanko pagaminimas;
 pasinaudojimas suklastotu antspaudu, spaudu, griežtos atskaitomybės
blanku;
 suklastoto antspaudo, spaudo, griežtos atskaitomybės blanko realizavimas.
 Asmens, trauktino baudžiamojon atsakomybėn, amžius turi būti ne
mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.
 Dalyko požymiai

 Antspaudas – tai įrankis tam tikram ženklui spausti.

 Spaudas – tai instrumentas, kuriuo spaudžiant ar kalant
daromi įspaudai, žymės, štampas.
 Blankas apskritai – tai popieriaus lapas su išspausdintu
tekstu, skirtas dokumentui surašyti pagal tam tikrą formą.
Blankai būna paprasti ir griežtos atskaitomybės. Paprastų
blankų turėjimas ir gaminimas nėra ribojamas. Nusikaltimo
dalyku yra tik griežtos atskaitomybės blankai, kurie
gaminami, saugojami, apskaitomi ir naudojami laikantis
nustatytos tvarkos. Paprastai tokią tvarką nustato valstybės
įstaigų vadovų įsakymai.
Dokumentų klastojimo sudėčiai analogiški požymiai

 Tikro, netikro, suklastoto antspaudo, spaudo, griežtos

atskaitomybės blanko, jų suklastojimo, pagaminimo ir
realizavimo sąvokos yra analogiškos kaip ir nurodytos BK
300 straipsnyje. Pasinaudojimo sąvoka iš esmės tapati
panaudojimo sąvokai.
 Pažymėtina tai, kad minėtų daiktų laikymas, gabenimas ir
siuntimas (jei nėra didelio kiekio požymio) nėra
pripažįstamas nusikaltimu, tačiau gali rodyti, jog buvo
daromi kiti nusikaltimai: apgaulingas apskaitos tvarkymas,
sukčiavimas ir pan.
Antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas (BK 301 str. 1 d.)
Subjektyvieji požymiai

 Pakaltinamumas
 Tiesioginė tyčia
 Kaltininkas supranta, kad klastoja tikrą ar gamina netikrą,
pasinaudoja ar realizuoja suklastotą antspaudą, spaudą, griežtos
atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti.
 Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už netikro ar
suklastoto antspaudo, spaudo, griežtos atskaitomybės blanko
panaudojimą ar realizavimą, būtina nustatyti, kad asmuo žinojo
apie tai, kad jis netikras ar suklastotas.
 Kvalifikuota sudėtis

 LR BK 301 str. 2 d. numato kvalifikuotą nusikaltimo

sudėtį, kuri taikoma, kai: a) veikos, numatytos BK 301
straipsnio 1 dalyje, padarytos versliškai; b) dėl šių veiksmų
buvo sutrikdyta fizinio ar juridinio asmens veikla; c)
padaryta didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam
asmeniui; d) suklastotas didelis kiekis netikrų ar suklastotų
antspaudų, spaudų ar griežtos atskaitomybės blankų.
 BK 301 str. 2 d. taip pat numato atsakomybę už didelio
kiekio netikrų ar suklastotų antspaudų, spaudų ar griežtos
atskaitomybės blankų laikymą, kuris apima ir jų gabenimą
bei siuntimą.
Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo
panaudojimas (BK 302 str. 1 d.)
Objektyvieji požymiai

 Įstatymo saugoma vertybė – teisinės apyvartos funkcionalumas ir

patikimumas.
 Dalykas - dokumentas, antspaudas, spaudas ar griežtos atskaitomybės
blankas (tikri).
 Veikos (alternatyvios): 1) minėtų daiktų pagrobimas; 2) kitoks
neteisėtas jų įgijimas; 3) neteisėtas jų laikymas, gabenimas, siuntimas,
panaudojimas, realizavimas.
 Visos veikos yra baigtos įgavus galimybę neteisėtai disponuoti
minėtais daiktais (formalioji sudėtis).
 Asmens, trauktino baudžiamojon atsakomybėn, amžius turi būti ne
mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.
 Kriminalizavimo logika
 Kriminalizuodamas BK 302 str. numatytas veikas, įstatymų leidėjas
turėjo galvoje tai, kad visi dokumentai skirti teisiniams faktams liudyti,
o antspaudai, spaudai ir blankai naudojami dokumentų kūrimo procese.
Dokumentai priklauso tam tikriems juridiniams bei fiziniams
asmenims, parastai jų laikymo vietą nustato jų turėtojas. Antspaudai,
spaudai ir griežtos atskaitomybės blankai yra vardiniai instrumentai,
todėl jais negali naudotis bet kas. Pagal savo funkcinę paskirtį jais gali
naudotis konkretūs asmuo arba tikslinė žmonių grupė. Jų pagrobimas
ar kitoks neteisėtas užvaldymas yra pavojingos veikos, nes sudaro
prielaidas daryti įvairius kitus nusikaltimus, pvz., sukčiavimą, patikėto
turto pasisavinimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ir t.t.
 Dokumento, antspaudo, spaudo ar griežtos atskaitomybės
blanko pagrobimas ir kitoks neteisėtas įgijimas kaip veikos

 Dokumento, antspaudo, spaudo ar griežtos atskaitomybės

blanko pagrobimu vadintinas neteisėtas, t.y. be savininko
leidimo, šio daikto užvaldymas: paėmimas, kuriuo
atimamos savininko galimybės jį valdyti ir naudotis.
Pagrobimas gali būti padarytas slaptai, atvirai, naudojant
arba nenaudojant fizinio bei psichinio smurto (vagystės ir
plėšimo analogas).
 Kitokiu neteisėtu įgijimu vadintinas užvaldymas
panaudojant apgaulę, grasinimais verčiant juos perduoti,
paperkant atsakingus asmenis, turinčius svetimus
dokumentus ir kitus minėtus daiktus ir pan.
 Laikymo, gabenimo, siuntimo, panaudojimo,
realizavimo baudžiamumas

 Dokumento, antspaudo, spaudo ar griežtos atskaitomybės

blanko laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas,
realizavimas laikytinos nusikalstamomis veikomis, kai tai
padaryta neturint teisėto pagrindo, t.y. neturint teisėto
turėtojo leidimo atlikti šiuos veiksmus ir neatliekant jokios
funkcijos įgyvendinant šių daiktų gaminimo, saugojimo,
apskaitos ir naudojimo tvarką.
Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo
panaudojimas (BK 302 str. 1 d.)
Subjektyvieji požymiai

 Pakaltinamumas
 Tiesioginė tyčia
 kaltininkas supranta, kad neteisėtai užvaldo neturėdamas teisėto
pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja
fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar
griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti.
 Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už minėtas veikas,
būtina nustatyti, kad asmuo suvokė savo veikos neteisėtumą, t.y.
faktą, kad jis neturi jokio pagrindo disponuoti minėtais daiktais.
 Kvalifikuota sudėtis

 LR BK 302 str. 2 d. numato kvalifikuotą nusikaltimo

sudėtį, kuri taikoma, kai:
 a) veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarytos
versliškai;
 b) dėl šių veiksmų buvo padaryta didelės žalos valstybei arba
fiziniam ar juridiniam asmeniui;
 d) veikos dalyku buvo didelis kiekis tikrų dokumentų, antspaudų,
spaudų ar griežtos atskaitomybės blankų.
Baudžiamoji atsakomybė už antspaudo, spaudo ar dokumento
sunaikinimą arba paslėpimą (BK 303 str.)

 BK 303 str. numatyta norma taikoma tais atvejais, kai

dokumentas, antspaudas, spaudas ar griežtos
atskaitomybės blankas ne pagrobiamas, bet sunaikinamas
arba paslepiamas. Būtinuoju šio nusikaltimu požymiu yra
padariniai: didelės žalos atsiradimas.
Įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės
blankams klastoti gaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar
realizavimas (BK 302(1) str.)
Objektyvieji požymiai

 Įstatymo saugoma vertybė – teisinės apyvartos funkcionalumas ir

patikimumas.
 Dalykas - įranga, programinė įranga ar kitokios priemonės, tiesiogiai
skirtos ar pritaikytos netikriems antspaudams, spaudams,
dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams gaminti arba
tikriems klastoti.
 Veikos (alternatyvios): 1) gaminimas; 2) laikymas; 3) gabenimas; 4)
siuntimas; 5) realizavimas. Visos veikos yra baigtos nuo jų pradžios
(formalioji sudėtis).
 Asmens, trauktino baudžiamojon atsakomybėn, amžius turi būti ne
mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.
Įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės
blankams klastoti gaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar
realizavimas (BK 302(1) str.)
Subjektyvieji požymiai

 Pakaltinamumas
 Tiesiogine tyčia:
 kaltininkas supranta, kad gamina, laiko, gabena, siunčia

ar realizuoja įrangą antspaudams, spaudams,

dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams
klastoti, ir nori taip veikti.
 Kvalifikuota sudėtis

 LR BK 302-1 str. 2 d. numato kvalifikuotą nusikaltimo

sudėtį, kuri taikoma, kai:
 a) veikos, numatytos BK 302-1 straipsnio 1 dalyje,
padarytos versliškai;
 b) dėl šių veiksmų buvo padaryta didelės žalos valstybei
arba fiziniam ar juridiniam asmeniui.
Melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą
(BK 304 str.)
Objektyvieji požymiai

 Įstatymo saugoma vertybė – teisinės apyvartos

funkcionalumas ir patikimumas.
 Veika - melagingos informacijos pateikimas įstaigai ar
tarnautojui tikram dokumentui ar suklastoto dokumento
patvirtinimui gauti
 Veika laikoma baigta pateikus melagingą informaciją,
neatsižvelgiant į tai, ar atitinkamas dokumentas ar jo
tikrumo patvirtinimas buvo gautas (formalioji sudėtis).
 Asmens, trauktino baudžiamojon atsakomybėn, amžius turi
būti ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra
ir juridinis asmuo.
 Kriminalizavimo logika
 Minėtas baudžiamasis nusižengimas padaromas tose srityse, kur
dokumentas išduodamas ar jo patvirtinimas suteikiamas pagal
informaciją, gautą iš asmens, bet ne iš objektyviai egzistuojančių
informacinių bazių. Pavyzdžiui, iš policijos asmuo gali siekti gauti
dokumentą apie jo atžvilgiu padarytą nusikaltimą, kad išvengtum
baudos už paso praradimą, iš seniūnijos – dokumentą apie šeimos
sudėtį, kad pretenduotų į vieną ar kitą lengvatą, iš medicinos įstaigos –
pažymą apie nedarbingumą, iš Studijų kokybės vertinimo centro –
užsienyje įgyto aukštojo mokslo diplomo ir įgyto išsilavinimo kokybės
patvirtinimą, iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo
centro – dokumentą, suteikiantį pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio,
nuo okupacijų nukentėjusio asmens arba asmens, dalyvavusio
likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius teisinį
statusą ir t.t.
Melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą
(BK 304 str.)
Subjektyvieji požymiai

 Pakaltinamumas
 Tiesiogine tyčia ir tikslas:
 kaltininkas supranta, kad siekdamas gauti dokumentą ar suklastoto
dokumento tikrumo patvirtinimą pateikia įstaigai ar tarnautojui
melagingą informaciją, ir nori taip veikti.
 Normos taikymas iš sutapties

 Siekimas gauti dokumentą ar suklastoto dokumento

tikrumo patvirtinimą gali būti susijęs su kitos
nusikalstamos veikos darymu: sukčiavimu, patikėto turto
pasisavinimu ir t.t. Šių veikų vertinimas yra atskiras.
Siekimas gauti suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą
visada susijęs su tokio dokumento panaudojimu
(pateikimu), todėl kartu su BK 304 str., turi būti
inkriminuotas ir BK 300 str.
Transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimas,
neteisėtas sunaikinimas ar pakeitimas (BK 306(1) str.)
Objektyvieji požymiai

 Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – transporto

priemonių identifikavimo numerių patikimumas.
Papildoma - automobilių vartotojų teisės.
 Dalykas yra transporto priemonės identifikavimo numeris.
 Veikos (alternatyvios): 1) transporto priemonės
identifikavimo numerio suklastojimas; 2) neteisėtas jo
sunaikinimas; 3) neteisėtas jo pakeitimas.
 Asmens, trauktino baudžiamojon atsakomybėn, amžius turi
būti ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra
ir juridinis asmuo.
 Transporto priemonių registravimas
 Transporto priemonės priklauso kilnojamųjų daiktų kategorijai, kuriai
nustatytas privalomas registravimas. Remiantis Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (žr.
2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1V-268 patvirtintą redakciją)
patvirtintomis kelių transporto priemonių registravimo taisyklėmis,
registruodama transporto priemones, VĮ „Regitra“ tikrina, ar netaikomi
apribojimai transporto priemonės registravimui. Tikrinimui naudojami
šių registrų duomenys: turto arešto aktų, hipotekos, ieškomų transporto
priemonių. Neregistruojamos yra transporto priemonės, įgytos
nesilaikant įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, ieškomos policijos,
neidentifikuotos, surinktos iš transporto priemonių atsarginių dalių ir
agregatų, baigtos eksploatuoti ir išregistruotos užsienyje, paimant jų
registravimo dokumentus. Kai transporto priemonės identifikavimo
žymenys turi taisymo, klastojimo požymių, ji gali būti registruojama
tik po teisėsaugos institucijų atlikto atitinkamo patikrinimo (tyrimo).
 Transporto priemonės identifikavimo numerio
samprata
 Šis numeris yra viena iš transporto priemonių registro tvarkymo
duomenų rūšių, taip pat būtinas automobilio identifikavimo
parametras. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m.
lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintus LR kelių transporto
priemonių registro nuostatus, kelių transporto priemonės
identifikavimo numeris – tai kėbulo arba važiuoklės (rėmo) numeris:
VIN kodas (angl. Vehicle Identification Number).
 Išsamesnis apibrėžimas pateiktas ES Tarybos 1975 m. gruodžio 18 d.
direktyvoje 76/114/EEB Dėl valstybių narių įstatymų,
reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų
identifikavimo lenteles, įrašus, tų lentelių tvirtinimo vietą ir būdus,
suderinimo (Oficialusis leidinys L 024, 30/01/1976 p. 0001–0005)
 Transporto priemonės identifikavimo numerio
samprata - 2
 Pagal šį dokumentą, transporto priemonės identifikavimo numeris – tai
nustatytas simbolių derinys, kurį kiekvienai transporto priemonei
paskiria gamintojas. To numerio paskirtis – užtikrinti, kad kiekvieną
transporto priemonę padedant gamintojui būtų galima aiškiai
identifikuoti 30 metų ir kad tam tikslui nereikėtų naudoti jokių kitų
duomenų. Transporto priemonės identifikavimo numeris turi atitikti
tokius reikalavimus: tas numeris turi būti paženklintas gamintojo
lentelėje ir taip pat važiuoklėje arba kitoje panašioje konstrukcijos
dalyje. Be to, identifikavimo numeris turi būti pažymėtas ant
važiuoklės, rėmo arba kitos panašios konstrukcijos dalies, dešinėje
transporto priemonės pusėje; gerai matomoje ir lengvai prieinamoje
vietoje turi būti iškaltas arba įspaustas taip, kad jo nebūtų galima
ištrinti arba sugadinti.
 Numerio suklastojimas, sunaikinimas ir pakeitimas
kaip veikos
 Numerio suklastojimu vadintinas veiksmas, kai ne transporto
priemonės gamintojas paženklina transporto priemonę atitinkamu
numeriu: a) įrašo jį lentelėje; b) iškala ar įspaudžia ant kėbulo ar
važiuoklės. Numerio sunaikinimu vadintinas veiksmas, dėl kurio
numerio neįmanoma identifikuoti (ištrynimas, nukalimas, suardymas
rūgštimi ir t.t.). Numerio pakeitimas – tai veiksmas, keičiant
gamintojo suteiktą transporto priemonės numerį kitu numeriu
(perrašomas lentelėje, perkalamas ant kėbulo ar važiuoklės). Numerio
sunaikinimas ir pakeitimas yra neteisėtas, jeigu daromas nesilaikant
transporto priemonių registravimo duomenų keitimo tvarkos,
nustatytos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m.
gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (žr. 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr.
1V-268 patvirtintą redakciją).
 Baigtumas

 Visos veikos baigtos nuo tam tikrų padarinių atsiradimo.

Padariniais čia laikytinas pokyčių ant transporto priemonės
ženklinimo vietos atsiradimas – suklastoto ar pakeisto
numerio atsiradimas, momentas, kai numerio neįmanoma
identifikuoti. Todėl minėta sudėtis laikytina materialiąja.
 Santykis su dokumentų suklastojimu

 Minėtos veikos paprastai yra susijusios ir su dokumentų,

įteisinančių transporto priemonės priklausymą tam tikram
asmeniui ar naudojimąsi juo (registracijos liudijimas,
pirkimo-paradavimo sutartis, techninės apžiūros talonas ir
kt.) suklastojimu. Todėl tokiais atvejais, kartu su BK 306-1
str. gali būti taikomas ir BK 300 str.
Transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimas,
neteisėtas sunaikinimas ar pakeitimas (BK 306(1) str.)
Subjektyvieji požymiai

 Pakaltinamumas
 Tiesioginė tyčia:
 kaltininkas supranta, kad klastoja, neteisėtai naikina ar keičia
transporto priemonės identifikavimo numerį, numato, kad
transporto priemonė bus paženklinta suklastotu numeriu, esamas
numeris bus sunaikintas ar pakeistas kitu, ir šių padarinių nori.