KONFLIKTŲ STUDIJŲ

PAGRINDAI
Paskaitos studentams

Parengė Mykolo Romerio universiteto

Strateginio valdymo ir politikos fakulteto
Valdymo teorijos katedros lektorė Daiva Račelytė
 Bendrieji konflikto studijų pagrindų
kurso tikslai:
 Supažindinti su konfliktų sprendimo mokslo pagrindais.
 Supažindinti su šiuolaikinėmis konfliktų sprendimo
mokslo tendencijomis.
 Suteikti studentams teorinių žinių apie įvairaus pobūdžio
konfliktus.
 Ugdyti gebėjimus analizuoti konfliktą, suprasti jo
priežastis ir eigą.
 Supažindinti su konfliktų valdymo ir sprendimo veikla
pasaulyje ir Lietuvoje.
 Padėti įsisąmoninti savo požiūrį ir reagavimą į konfliktą.
 Lavinti konstruktyvius konflikto sprendimo įgūdžius.
 Dalintis tarpusavyje su kitais studentais savo patirtimi,
kaip reaguoti į konfliktus, išsakyti naujas idėjas, sužinoti
kitų žmonių reakcijas.
 Kurso turinys

1. Konflikto studijų objektas, tikslai, uždaviniai. Konfliktų

klasifikavimas, konfliktų tipai.
2. Mokslų apie konfliktą raida ir šiuolaikinis konfliktų
sprendimo mokslas.
3. Konfliktų priežastys, eiga, pasekmės.
4. Konfliktų sprendimas ir valdymas.
5. Teisiniai ir alternatyvūs konflikto sprendimo būdai.
6. Tarpasmeniniai konfliktai.
7. Organizaciniai konfliktai.
8. Neišsprendžiami ir sunkiai sprendžiami konfliktai.
9. Konfliktų sprendimo ir valdymo praktika Lietuvoje ir kitose
šalyse.
10. Konfliktų sprendimo kultūra bei jos ugdymas.
Konfliktų abėcėlė 1

Konfliktas

Požiūris Elgesys
Visada yra dvi perspektyvos:
 Kaip konfliktuojantys žmonės tai mato

 Kaip “trečioji šalis” – analitikai, tarpininkai,

padedantys žmonės tai mato

Atsiminkite !
 Konfliktas priklauso tiems, kas konfliktuoja arba
yra įtraukti į jį, o ne trečiosioms šalims.
 Tai taip pat taikoma sprendimams.
 Konfliktas

 Konfliktas yra nesutarimas ar

nesuderinamumas. Plačiausia prasme
konfliktas yra neatskiriama socialinės
sąveikos dalis, tai yra bendras socialinis
reiškinys, apimantis individus, visuomenes,
valstybes, jų grupes.
(Dictionary of Conflict Resolution, 1999,
p.113).
 Žodis „konfliktas“ gali nurodyti ir
procesą, ir būseną.
 Dažniausiai konfliktu vadinamas dalyvių sąveikos procesas,
nesutarimo, ginčų, priešiškumo veikla. Konfliktas reiškia kovą dėl
vertybių, resursų, galios statuso varžybas. Tarpasmeninis
konfliktas – tai socialinis reiškinys, kurio metu tarp dviejų ar
daugiau asmenų (tarp asmens ir grupės, tarp grupių) vyksta
priešingų interesų, nuostatų, tikslų ar tikslo siekimo būdų
susidūrimas (Suslavičius, 2006, p.216-217).
 Rečiau konfliktu vadinama nesuderinamumo ar disharmonijos
būsena. Konfliktą galima apibūdinti kaip suvokiamą tikslų, idėjų ir
veiksmų nesuderinamumą. Socialiniai psichologai Rubin, Pruitt ir
Kim (2001) nurodo, kad konfliktas – tai suvokiamas interesų
išsiskyrimas ir šalių įsitikinimas, kad tuo pačiu metu
egzistuojantys jų siekiai negali būti įgyvendinti. Net ir tuomet, kai
tik viena pusė mano, kad jos ir kitų interesai yra nesuderinami,
kyla nesutarimai, o dalyvių elgesį lemia jų požiūris į situaciją.
 Konfliktui būtinos:

 Bent dvi dalyvaujančios šalys

 Dviejų polių buvimas

 Aktyvumas
 KONFLIKTAS YRA KONFLIKTAS YRA
SOCIOLOGINIŲ NEĮPRASTAS, IŠIMTINIS PASTOVUS, NUOLATINIS
KONFLIKTO TEORIJŲ REIŠKINYS REIŠKINYS
AŠYS

KONFLIKTAS YRA
LABAI
STRUKTŪRINIS MARKSIZMAS
REIKŠMINGAS
REIŠKINYS, FUNKCIONALIZMAS
TIKĖTINOS
ESMINĖS,
SVARBIOS
PASEKMĖS

KONFLIKTAS MIKROFUNKCIONALIZMAS KONFLIKTŲ

NETURI YPATINGOS FUNKCIJŲ POŽIŪRIS
SVARBOS
DAUG TAIKIMOSIOS
SOCIOLOGIJOS NEOVEBERINĖ
SOCIOLOGIJA
 TYRIMŲ KRYPTYS

 PAČIŲ KONFLIKTŲ TYRIMAS

 TAIKOS SUSITARIMŲ SIEKIMO

TYRIMAS (ŠALIŲ VEIKLA, KARO
VEIKSMŲ REZULTATAI,
PREVENCINĖS PRIEMONĖS)
 TYRIMŲ LYGIAI:

 FILOSOFINIS SOCIALINIS (TEORINĖS

BENDROSIOS KONFLIKTO TENDENCIJOS
MAKROLYGYJE)
 ORGANIZACINIS SOCIOLOGINIS IR
PSICHOLOGINIS (KONFLIKTŲ GRUPĖSE,
ORGANIZACIJOSE PRIEŽASTYS,
DINAMIKA)
 INDIVIDUALUS PSICHOLOGINIS
(PSICHOFIZINĖS IR PSICHOLOGINĖS
ŽMONIŲ SAVYBĖS IR YPATYBĖS, ELGESYS
KONFLIKTUOSE)
 TEIGIAMOS KONFLIKTO FUNKCIJOS
 SAVO JĖGŲ IŠBANDYMAS
 OPONENTO GALIMYBIŲ IŠSIAIŠKINIMAS
 KONFLIKTUOJANČIŲ ŠALIŲ GALIOS PALYGINIMAS
 EMOCIJŲ ATPALAIDAVIMAS, ĮTAMPOS TARP KONFLIKTUOJANČIŲ ŠALIŲ
IŠKROVA, KAI IŠLAIKOMI SANTYKIAI
 GRUPIŲ RIBŲ BEI TAPATUMO PALAIKYMAS
 ASMENINIO TAPATUMO KŪRIMAS BEI STIPRINIMAS
 GRUPĖS STABILIZAVIMAS IR VIENIJIMAS
 GRUPĖS SUTELKTUMAS, ENERGIJOS MOBILIZAVIMAS IŠORINIAMS
SUNKUMAMS ĮVEIKTI
 NAUJOVIŲ, POKYČIŲ IR RAIDOS SKATINIMAS
 NORMŲ KŪRIMAS, NAUJŲ TAISYKLIŲ, ELGESIO FORMŲ ATSIRADIMAS
 ASOCIACIJŲ IR KOALICIJŲ SUKŪRIMAS
 PROBLEMŲ ATSKLEIDIMAS
 DOMĖJIMOSI SKATINIMAS
 SANTYKIŲ SUSTIPRINIMAS
 NEIGIAMOS KONFLIKTO FUNKCIJOS

 DIDELĖS EMOCINĖS IR MATERIALINĖS DALYVAVIMO

KONFLIKTE SĄNAUDOS

 TREČIŲJŲ ŠALIŲ, KURIOS YRA PALIESTOS KONFLIKTO,

SĄNAUDOS

 VEIKLOS EFEKTYVUMO BEI REZULTATŲ PABLOGĖJIMAS

 SUSILPNĖJĘ AR NUTRŪKĘ KONFLIKTO ŠALIŲ RYŠIAI

 SUDĖTINGAS SANTYKIŲ ATKŪRIMAS PO KONFLIKTO

 KITOS KONFLIKTO PUSĖS ĮSIVAIZDAVIMAS KAIP PRIEŠO

 SOCIALINIO PSICHOLOGINIO KLIMATO PABLOGĖJIMAS

 Konfliktų tipai

 Konstruktyvūs – destruktyvūs
 Vieši – privatūs
 Grįsti interesais – grįsti vertybėmis
 Realistiniai – nerealistiniai
 Užduoties - santykių
 Diadiniai – daugiašaliai
 KONFLIKTŲ KLASIFIKACIJOS KRITERIJAI

SPRENDIMO BŪDAS POVEIKIO KRYPTIS

 PRIEVARTINIAI  VERTIKALŪS
 NEPRIEVARTINIAI  HORIZONTALŪS

OBJEKTO BUVIMAS
KILMĖS POBŪDIS  OBJEKTINIAI
 POLITINIAI  BEOBJEKTINIAI
 SOCIALINIAI
 EKONOMINIAI IŠREIKŠTUMO LAIPSNIS
 ORGANIZACINIAI  ATVIRI
 PASLĖPTI

PALIESTI POREIKIAI DALYVIAI

 INTERESŲ  VIDINIAI
 KOGNITYVINIAI  TARPASMENINIAI
 TARPGRUPINIAI
 KONFLIKTŲ RŪŠYS
 Tikras konfliktas – objektyviai egzistuojantis konfliktas, kurį jo
dalyviai suvokia teisingai ir kuris nepriklauso nuo lengvai kintančių
aplinkos sąlygų.
 Atsitiktinis konfliktas – konfliktas, kurio egzistavimas priklauso
nuo dalyvių neįsisąmoninto aplinkybių derinio.
 Pakeistas konfliktas – konfliktas, kuriame jo dalyviai nesiaiškina
tikrųjų konflikto priežasčių, o sprendžia išreikštą konfliktą,
paprastai simboline forma atspindintį konfliktą-pagrindą.
 Beatribucinis konfliktas – konfliktas, kuriame nedalyvauja tikrieji
jo dalyviai, todėl konflikto pagrindas nėra tikras.
 Latentinis konfliktas – konfliktas, kuris turėtų kilti, tačiau dėl tam
tikrų priežasčių nekyla. Tai gali vykti todėl, kad konfliktas
pakeistas, nuslopintas, beatribucinis arba tiesiog neegzistuoja
psichologiškai.
 Netikras (melagingas) konfliktas – konfliktas, kylantis tada, kai
nėra objektyvių priežasčių jam kilti. Jis visada susijęs su
neteisingu suvokimu ar supratimu.
 KONFLIKTŲ MOKSLE TAIKOMI METODAI

ASMENYBĖS TYRIMO IR ĮVERTINIMO METODAI

 STEBĖJIMAS
 TESTAI
 ANKETOS, APKLAUSA
 EKSPERIMENTAS

SOCIALINIŲ PSICHOLOGINIŲ REIŠKINIŲ GRUPĖSE ĮVERTINIMO IR TYRIMO METODAI

 STEBĖJIMAS
 APKLAUSA
 SOCIOMETRIJA
 EKSPERIMENTAS

KONFLIKTO DIAGNOSTIKOS IR ANALIZĖS METODAI

 STEBĖJIMAS
 APKLAUSA
 VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ
 EKSPERTINIS INTERVIU

KONFLIKTŲ VALDYMO METODAI

 STRUKTŪRINIAI METODAI
 KARTOGRAFINIAI METODAI
 BENDRIEJI KONFLIKTŲ SPRENDIMO
PAGRINDAI

 KONFLIKTO SITUACIJA NĖRA STATIŠKA, VYKSTA

ŽMONIŲ PATIRTIES RAIDA
 KONFLIKTO ŠALYS YRA KARTU KURIANČIOS
KONFLIKTĄ IR ABI YRA ATSAKINGOS UŽ
SPRENDIMĄ
 ŠALIMS, TURINČIOMS SKIRTINGUS INTERESUS,
REIKIA EITI Į AKISTATĄ, O NE BŪTI
PRIEŠININKĖMIS.
 ĮMANOMI SPRENDIMAI, KURIUOSE VISOS ŠALYS
LAIMI KONFLIKTO SPRENDIMO PROCESE.
 ŠIUOLAIKINĖS KONFLIKTŲ SPRENDIMO MOKSLO
KRYPTYS

 KOKIOS SĄLYGOS SKATINA KONSTRUKTYVŲ IR DESTRUKTYVŲ

KONFLIKTŲ SPRENDIMO PROCESĄ
 KOKIOS APLINKYBĖS, STRATEGIJOS, TAKTIKOS LEIDŽIA VIENAI ŠALIAI
KONFLIKTINĖJE SITUACIJOJE VEIKTI SĖKMINGIAU UŽ KITĄ
 KAS LEMIA KONFLIKTUOJANČIŲ ŠALIŲ SUSITARIMO POBŪDĮ, JEIGU JOS
SUGEBA PASIEKTI SUSITARIMĄ
 KAIP TREČIOSIOS ŠALYS GALI BŪTI NAUDOJAMOS TAM, KAD KONFLIKTAS
NETAPTŲ DESTRUKTYVUS, ARBA KAIP PADĖTI PATEKUSIEMS Į AKLAVIETĘ
DERYBININKAMS KONSTRUKTYVIAU VALDYTI KONFLIKTĄ
 KAIP GALIMA IŠMOKYTI ŽMONES KONSTRUKTYVIAU VALDYTI SAVO
KONFLIKTUS
 KADA IR KAIP ĮSIKIŠTI Į UŽSITĘSUSIUS, SUNKIAI SPRENDŽIAMUS
KONFLIKTUS
 KAIP BŪTŲ GALIMA SUPRASTI, KODĖL ETNINIAI, RELIGINIAI,
IDENTIŠKUMO KONFLIKTAI DAŽNAI TAMPA DESTRUKTYVŪS, SUNKIAI
IŠSPRENDŽIAMI
 KAIP VAKARŲ ŠALYSE SUKURTAS TEORIJAS GALIMA PRITAIKYTI KITOJE
KULTŪRINĖJE APLINKOJE
 KAIP PASPARTINTI ŠALIŲ SANTYKIŲ ATKŪRIMĄ PO AŠTRAUS
DESTRUKTYVAUS KONFLIKTO
 KAIP NUSTATYTI KONFLIKTINĖS SITUACIJOS “KRITINIUS MOMENTUS”
ARBA “POSŪKIO TAŠKUS”
 KAIP KONFLIKTO ŠALIŲ ELGESĮ IR JŲ POŽIŪRĮ LEMIA JŲ IŠANKSTINIAI
ĮSITIKINIMAI, “KONFLIKTO ĮRĖMINIMAS”
 21-AJAME AMŽIUJE VADYBININKAMS
SVARBIAUSIOS KETURIOS TARPUSAVYJE
PRIKLAUSOMOS KONFLIKTO SRITYS

 KONFLIKTAS TARP PASITURINČIŲJŲ IR

VARGINGESNIŲJŲ
 KONFLIKTAS TARP KOMPANIJŲ IR VALSTYBIŲ
 KONFLIKTAS TARP AUKŠČIAUSIŲJŲ
VADYBININKŲ IR KITŲ SUINTERESUOTŲJŲ
DALYVIŲ
 KONFLIKTAS TARP ARTIMŲJŲ IR TOLIMŲJŲ
TIKSLŲ
KONFLIKTO LYGIAI IR KONFLIKTO STRATEGIJOS

KONFLIKTAS YRA SPRENDIMAS APIMA… PAGEIDAUJAMOS PASEKMĖS

APIE…
PROBLEMIŠKOS TEMOS Problemos sprendimas, analizė, Problemiškų klausimų
IR RESURSŲ logiški, laipsniški procesai išsiaiškinimas; nesutarimų
SKIRTUMAI pabaiga; bendradarbiavimo
sprendimai
KOMUNIKACIJA IR Sklandesnis bei glaudesnis Aktyvesnis dalyvavimas; pagerėjęs
SOCIALINĖ bendravimas; supratimas;
DINAMIKA pasiekta galios pusiausvyra; geresnės socialinės struktūros;
stiprių emocijų ir neigiamų sąveikų kiekvienam dalyviui priimtinos
valdymas pasekmės
SIMBOLIAI, Supratimas, kaip tapatumas siejasi Prasmingas dalyvavimas problemų
SUVOKINIAI, su konflikto dinamika; sprendimo proceso planavime;
TAPATUMAI IR suvokimo skirtumų, kylančių iš gilesni santykiai ir tarpusavio
PRASMĖS kultūros ir pasaulėžiūros, priklausomybė;
nagrinėjimas; transformuojančios pasekmės;
kūrybiškų priemonių (pvz., geresni gebėjimai dirbti ir gyventi
metaforų, pasakojimų, ritualų) kartu, kūrybiškai sprendžiant
naudojimas iškylančius sunkumus
 Konfliktų teorijos

 Žmogiškų poreikių
 Komunikacijos ir socialinės dinamikos
 Tapatumo (identiškumo)
 Konflikto transformacijos
 Bendruomenės ryšių
 ŽMOGIŠKŲ POREIKIŲ TEORIJA

KONFLIKTO Nepatenkinti ar frustruoti (kai nematoma išeities) pagrindiniai

PRIEŽASTYS IR/AR poreikiai
PRIGIMTIS
SPRENDIMO TIKSLAI Bendras esminių poreikių pripažinimas ir būdų juos patenkinti
per bendrą veiklą ieškojimas
INTERVENCIJOS Bendrų tikslų ir siekių atradimas; bendrų poreikių
POVEIKIS pripažinimas; didesnis pasirinkimų ir galimybių supratimas
DALYVIAMS
MECHANIZMAI, Problemų sprendimo seminarai, vadovaujami įgudusių trečiųjų
KURIAIS šalių, skatinančių analitinį dialogą
PASIEKIAMI
REZULTATAI
SKLAIDA: POVEIKIS Naujo požiūrio perdavimas iš įtakingų ar svarbių asmenų keičia
PLATESNIAM idėją, supratimą, kas yra įmanoma platesnei bendruomenei
KONFLIKTUI
TAPATUMO (IDENTIŠKUMO) TEORIJA

KONFLIKTO Grėsmė tapatumui (identiškumui), kylanti iš neišspręstų

PRIEŽASTYS IR/AR praeities praradimų bei kančių
PRIGIMTIS
SPRENDIMO TIKSLAI Pasikeitę santykiai per abipusį pripažinimą; įsitikinimo, kad
susitarimas įmanomas, raida; baimių sumažėjimas, leidimas
nagrinėti galimybes, pasirinkimus
INTERVENCIJOS Kliūčių dialogui įveikimas koncentruojantis į giliuosius
POVEIKIS tapatumo klausimus, kurie siejasi su praeityje vykusiais
DALYVIAMS praradimais, tad šalys ima suprasti, kokius įmanomus
susitarimus galėtų pasiūlyti
MECHANIZMAI, Praeities praradimų ir kančių gedėjimas; antrasis kelias ir kiti
KURIAIS kanalai, kurie koncentruoja dėmesį į grėsmes tapatumui ir
PASIEKIAMI baimes; simboliniai ir ritualiniai veiksmai taikomi grupės
REZULTATAI tapatumo patvirtinimui
SKLAIDA: POVEIKIS Naujas konflikto supratimas per pokyčius dialoge ir
PLATESNIAM simboliniuose veiksmuose, įnešančiuose naujas sampratas į
KONFLIKTUI politikos procesą
 KONFLIKTO TRANSFORMACIJOS
TEORIJA
KONFLIKTO Tikros nelygybės ir neteisingumo problemos, išreiškiamos
PRIEŽASTYS IR/AR socialinėmis ir kultūros sukurtomis priemonėmis
PRIGIMTIS
SPRENDIMO TIKSLAI Besikeičiantys santykiai ir moralinis augimas, sukuriantis
teisingumą, atleidimą ir susitaikymą
INTERVENCIJOS Santykiai transformuojami, asmenys tampa savimi pasitikintys;
POVEIKIS konflikto šalių sustiprėjimas ir pripažinimas
DALYVIAMS
MECHANIZMAI, Mokymas ir lavinimas, padedantys kurti atitinkančius kultūrą
KURIAIS konfliktų sprendimo modelius; tarpininkavimas, nukreiptas
PASIEKIAMI į sustiprėjimą ir pripažinimą
REZULTATAI
SKLAIDA: POVEIKIS Sustiprėjimas leidžia transformuoti santykius platesnėje
PLATESNIAM visuomenėje, kai tie santykiai kuriami pagal kultūrai
KONFLIKTUI tinkamus modelius
 Konfliktų priežastys
Tarpusavio
santykiai
Išoriniai
Vertybės veiksniai

Informacija Interesai

Struktūra
 TARPGRUPINIO KONFLIKTO
PRIEŽASTYS
1. TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBĖ
2. TIKSLŲ SKIRTUMAS
 RIBOTI RESURSAI
 SKATINIMŲ STRUKTŪRA
3. SUVOKIMO SKIRTUMAI
 SKIRTINGI TIKSLAI
 SKIRTINGI LAIKO HORIZONTAI
 STATUSŲ NESUTAPIMAS
 NETIKSLUS SUVOKIMAS
 KONFLIKTO DINAMIKA

LATENTINIS LAIKOTARPIS
 SUSIDARO OBJEKTYVI PROBLEMINĖ SITUACIJA
 SĄVEIKOS DALYVIAI ĮSISĄMONINA OBJEKTYVIĄ
PROBLEMINĘ SITUACIJĄ
 ŠALYS BANDO SPRĘSTI PROBLEMINĘ SITUACIJĄ
NEKONFLIKTINIAIS BŪDAIS
 KYLA PRIEŠKONFLIKTINĖ SITUACIJA
ATVIRAS LAIKOTARPIS (KONFLIKTINĖ SĄVEIKA)
 INCIDENTAS (PRADINIS, INICIJUOJANTIS KONFLIKTĄ
ĮVYKIS)
 ESKALACIJA (KONFLIKTO INTENSYVĖJIMAS,
PLĖTOJIMASIS)
 SUBALANSUOTA ATSAKOMOJI VEIKLA
 KONFLIKTO UŽBAIGIMAS (PASIEKIAMAS SPRENDIMAS)
POKONFLIKTINIS LAIKOTARPIS
 DALINIS OPONENTŲ SANTYKIŲ NORMALIZAVIMAS
 VISIŠKAS OPONENTŲ SANTYKIŲ NORMALIZAVIMAS
 Sąlygos, padedančios kilti
konfliktams
 1.Greitai pasiekiamos sėkmės laikotarpiai.
 2. Neaiškumai jėgų santykio vertinime.
 3. Nuoskaudą keliantis palyginimas.
 4. Statusų neapibrėžtumas.
 5. Visuotino susitarimo dėl socialinių
normų susilpnėjimas.
 6. Mąstymas pagal principą “viskas arba
nieko”.
 7. Grupės narių bendravimas.
 8. Individai, sugebantys tapti lyderiais.
 Sąlygos, mažinančios konflikto
tikimybę
 Visuotinis sutarimas dėl socialinių normų.
 Informacijos apie kitos pusės pasiekimus
trūkumas.
 Fizinis ir psichologinis atskyrimas ( segregacija).
 Griežtos statusų sistemos buvimas.
 Socialinis mobilumas.
 Fiziniai ir socialiniai barjerai, trukdantys
bendrauti.
 Esamų ar potencialių veiklių lyderių pašalinimas.
 Pagalbos, slopinančios konfliktą, veikimas iš
šalies.
 POŽYMIAI, RODANTYS, KAD
KONFLIKTAS PLEČIASI IR GILĖJA:

 PEREINAMA NUO ŠVELNIŲ PRIE GRIEŽTŲ BŪDŲ KITAI PUSEI

PAVEIKTI

 NEDIDELIS SVARSTOMŲ KLAUSIMŲ IR PROBLEMŲ KIEKIS

PLEČIASI, PEREINAMA PRIE DIDESNIO PROBLEMŲ AR GINČO
OBJEKTŲ KIEKIO

 PEREINAMA NUO DALINIŲ, SIAURESNIŲ TEMŲ PRIE BENDRŲ

 PEREINAMA NUO REZULTATO SIEKIMO PRIE SIEKIO NUGALĖTI

PRIEŠININKĄ, O VĖLIAU – PRIE SIEKIO PADARYTI JAM ŽALĄ

 PEREINAMA NUO NEDIDELIO DALYVAUJANČIŲ ASMENŲ SKAIČIAUS

PRIE DIDESNIO JŲ SKAIČIAUS, PASITELKIANT ŠALININKUS
 Spiralinis modelis

Numanomas
interesų
nesutapimas Griežtos Psichologinė
A
taktikos, kurias antrosios pusės
naudoja pirmoji reakcija
pusė
D B

Psichologinė Griežtos
pirmosios pusės taktikos, kurias
reakcija C naudoja antroji
pusė
 Struktūrinių pakitimų modelis

Įsisąmonintas
interesų
nesutapimas

Griežtos taktikos, Struktūriniai

kurias taiko antrosios pusės
pirmoji pusė pakitimai

Struktūriniai Griežtos taktikos,

pirmosios pusės kurias taiko
pakitimai antroji pusė
 STRUKTŪRINIAI PAKITIMAI
1.PSICHOLOGINIŲ BŪSENŲ PASIKEITIMAI

  PRIEŠIŠKUMO IR VARŽYMOSI TIKSLAI

  PASTOVIOS NEIGIAMOS NUOSTATOS IR JAUSMAI

  NUASMENINIMAS

  NUŽMOGINIMAS

 2.GRUPIŲ STRUKTŪROS IR FUNKCIONAVIMO PAKITIMAI

  GRUPĖS POLIARIZACIJA

  NORMŲ, PALAIKANČIŲ LENKTYNIAVIMO NUOTAIKAS, ATSIRADIMAS

  DIDĖJANTIS GRUPĖS SUTELKTUMAS

  KARINGŲ VADOVŲ VYRAVIMAS

  AGRESYVIŲ POGRUPIŲ ATSIRADIMAS

3.PAKITIMAI BENDRUOMENĖJE AR VISUOMENĖJE

  POLIARIZACIJA

  RYŠIŲ TARP KONFRONTUOJANČIŲ STOVYKLŲ SUSILPNĖJIMAS

 Konfliktų sprendimas ir konfliktų
valdymas
KONFLIKTO SPRENDIMAS – VISIŠKAS AR DALINIS
KONFLIKTĄ SUKĖLUSIŲ PRIEŽASČIŲ PAŠALINIMAS ARBA
KONFLIKTO DALYVIŲ TIKSLŲ IR ELGESIO PASIKEITIMAS.

KONFLIKTO VALDYMAS – KONFLIKTO KONTROLIAVIMO

PROCESAS, KURĮ ATLIEKA PATYS DALYVIAI ARBA
IŠORINĖS JĖGOS (VISUOMENĖS INSTITUCIJOS, VALDŽIA,
DARBDAVIAI, SPECIALŪS ASMENYS IR PAN.)
TAI YRA TIKSLINGAS POVEIKIS:
 PRIEŽASČIŲ, SUKĖLUSIŲ KONFLIKTĄ, PAŠALINIMAS ARBA
MINIMIZAVIMAS.
 KONFLIKTO DALYVIŲ ELGESIO KOREGAVIMAS.
 OPTIMALAUS KONFLIKTIŠKUMO LYGIO,
NEPERŽENGIANČIO KONTROLIUOJAMŲ RIBŲ,
PALAIKYMAS.
 EFEKTYVAUS KONFLIKTŲ VALDYMO
TIKSLAI

 Eskalavimo prevencija.
 Sutelkti dėmesį į tikrąją problemą.
 Vengti suasmeninimo (nuasmeninti
nesutarimus).
 Surasti sprendimus.
 Kurti santykius.
 Siekti organizacijos tikslų.
 KONFLIKTO VALDYMO EIGA

 KONFLIKTO PRIEŽASČIŲ IŠSIAIŠKINIMAS

STEBĖJIMAS, VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ, DOKUMENTŲ
NAGRINĖJIMAS, BIOGRAFINIS METODAS IR PAN.

 DALYVIŲ SKAIČIAUS APRIBOJIMAS

DARBAS SU LYDERIAIS MIKROGRUPĖSE, FUNKCINIŲ PAREIGŲ
PERSKIRSTYMAS, SKATINIMAI IR NUOBAUDOS IR PAN.

 PAPILDOMA KONFLIKTO ANALIZĖ, ATLIEKAMA SPECIALISTŲ,

TREČIOSIOS ŠALIES PAGALBA
EKSPERTŲ APKLAUSA, KONSULTANTO AR PSICHOLOGO PAGALBA,
DERYBŲ PROCESAS, TARPININKAVIMAS IR PAN.

 SPRENDIMO PRIĖMIMAS
 ADMINISTRACINIAI METODAI, PEDAGOGINIAI METODAI IR PAN.
 KONFLIKTO REGULIAVIMO
TECHNOLOGIJOS

INFORMACINĖS
 Informacijos trūkumo likvidavimas.
 Iškreiptos informacijos pašalinimas iš informacinio lauko.
 Gandų pašalinimas.
KOMUNIKACINĖS
 Konfliktinės sąveikos dalyvių bendravimo organizavimas.
 Efektyvaus bendravimo užtikrinimas.
SOCIALINĖS PSICHOLOGINĖS
 Darbas su neformaliais lyderiais ir pogrupiais.
 Socialinės įtampos mažinimas.
 Socialinio psichologinio klimato kolektyve gerinimas.
ORGANIZACINĖS
 Kadrų klausimų sprendimas.
 Skatinimo ir nuobaudų metodo taikymas.
 Dalyvių sąveikos sąlygų keitimas.
 Neįveikiamų konfliktų ypatybės

 Kontekstas
 Probleminiai klausimai
 Santykiai
 Procesai
 Pasekmės
Požiūriai į neįveikiamus konfliktus

 Realistinis
 Žmonių santykių
 Medicininis
 Postmodernistinis
 Sisteminis
 VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS TEIGIAMAI
KONFLIKTŲ BAIGČIAI

 GALIMYBĖ SKIRTI PAKANKAMAI LAIKO SPRENDIMŲ

PRIĖMIMUI
 TREČIŲJŲ NEUTRALIŲ ASMENŲ BUVIMAS DERYBŲ METU
 KONFLIKTŲ SPRENDIMAS LAIKU, DARBAS ANKSTYVOSE
STADIJOSE
 JĖGŲ PUSIAUSVYRA, SANTYKINĖ GALIMYBIŲ LYGYBĖ
 AUKŠTAS KONFLIKTO DALYVIŲ KULTŪROS LYGIS
 VERTYBIŲ VIENOVĖ, KONFLIKTE ESANČIŲ ŠALIŲ
SUTARIMAS, KOKS SPRENDIMAS PRIIMTINAS
 PROBLEMŲ SPRENDIMO PATIRTIS (BENT VIENOS
KONFLIKTO ŠALIES)
 GERI ŠALIŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI IKI KONFLIKTO
PRADŽIOS
 TRYS ESMINĖS PRIELAIDOS
(Blake, Shepard, Morton modelis)

Konfliktas Konfliktas nėra Nors konfliktas

neišvengiamas, neišvengiamas, egzistuoja,
susitarimas bet susitarimas susitarimas yra
neįmanomas kol kas įmanomas
neįmanomas
Didelis aktyvumas Laimėjimas- Problemos
ir
pralaimėjimas
suinteresuotumas
(galios kova) Pasitraukimas sprendimas

Vidutinis Trečiosios Skirtumų

aktyvumas ir
pusės Izoliacija mažinimas
suinteresuotumas priimamas (kompromisas,
sprendimas derėjimasis)
Pasyvumas ir Ignoravimas Taikingas
mažas
arba sambūvis
suinteresuotumas Likimas
abejingumas (užglaistymas)
BŪDAI, KURIAIS INTERESŲ KONFLIKTUOSE
GALIMA PASIEKTI INTEGRUOJANTĮ
(PERGALĖS-PERGALĖS) SUSITARIMĄ

 PYRAGO DIDINIMAS
 NESPECIFINIS KOMPENSAVIMAS
 ABIPUSIŠKOS PASLAUGOS
 SĄNAUDŲ SUMAŽINIMAS
 TILTO STATYMAS (INTERESŲ DERINIMAS)
 Derybų strategijos

Pozicinės
 Lanksti taktika

 Griežta taktika

Probleminės (integruojančios)
Geriausių ir strateginių būdų
derybose pasirinkimas
 Proceso
interesai

Psichologiniai
interesai
 AKLAVIEČIŲ ĮVEIKIMO BŪDAI

 Kognityvinis sprendimas – keisti šalių

požiūrį į situaciją
 Emocinis sprendimas – mažinti emocinės
energijos investavimą į derybas, keisti
šalių savijautą dėl kitos šalies bei pačios
derybų aklavietės
 Elgesio sprendimas – numatyti, ką šalis
darys ateityje, kaip bus įgyvendinami
būsimi susitarimai
 SĄLYGOS, KAI TREČIOSIOS ŠALIES
INTERVENCIJA GALI PADĖTI IŠSPRĘSTI
KONFLIKTĄ
 INTENSYVIOS EMOCIJOS UŽKERTA KELIĄ SUSITARIMUI
 DERYBININKAI PATYS NEPAJĖGIA IŠTAISYTI NETINKAMO BENDRAVIMO
 PRODUKTYVIEMS MAINAMS TRUKDO KLAIDINGI SUVOKIMAI IR STEREOTIPAI
 PASIKARTOJANTIS NEGATYVUS ELGESYS (PYKTIS, KALTINIMAI KITIEMS, ETIKEČIŲ
KLIJAVIMAS) SUKURIA BARJERUS TARP ŠALIŲ
 YRA LABAI REIKŠMINGŲ NESUTARIMŲ DĖL DUOMENŲ (INFORMACIJOS) SVARBOS,
RINKIMO, ĮVERTINIMO
 TIKRI AR SUVOKIAMI INTERESAI YRA TOKIE, KAD ŠALYS NESUGEBA JŲ SUDERINTI
 ŠALIS SKIRIA NEBŪTINI (BET ŠALIŲ SUVOKIAMI KAIP BŪTINI KONFLIKTO
SPRENDIMUI) VERTYBIŲ SKIRTUMAI
 NĖRA AIŠKIOS, SUTARTOS DERYBŲ PROCEDŪROS AR PROTOKOLO, ARBA
NUSTATYTOS PROCEDŪROS (PVZ., PRIVATŪS SUSITIKIMAI, ATVĖSIMO
LAIKOTARPIAI) TINKAMAI NEPANAUDOJAMI
 IŠKYLA SUNKUMAI PRADĖTI DERYBAS ARBA DERYBOS PATENKA Į AKLAVIETĘ
 Tarpininkavimo etapai

 Įžanga
 Pozicijų nustatymas
 Interesų tyrinėjimas
 Sprendimų, atitinkančių interesus
ieškojimas
 Sprendimo pasiekimas ir tarpininkavimo
užbaigimas
 TARPININKO ELGESYS

ELGESYS, SUSIJĘS SU TARPININKAVIMO SĖKME:

 RODOMA EMPATIJA
 DISKUSIJA STRUKTŪRUOJAMA KURIANT IR NUSTATANT
DIENOTVARKĘ
 ŠALIMS PADEDAMA NUSTATYTI PRIORITETUS
 IŠLAIKOMA RAMI IR DRAUGIŠKA PROCESO KONTROLĖ

NEIGIAMAS TARPININKO ELGESYS:

 EKSPERTIZĖ
 KRITIKAVIMAS
 TRIKDANČIŲ KLAUSIMŲ PATEIKIMAS
 SĄLYGOS, TURINČIOS ĮTAKOS
TARPININKAVIMO EFEKTYVUMUI
 ŠALIŲ SANTYKIAI (KUO BLOGESNI SANTYKIAI, TUO
PESIMISTIŠKESNĖ PERSPEKTYVA)
 KONFLIKTO LYGIS (EFEKTYVUMAS DIDESNIS, KAI KONFLIKTO
LYGIS NUOSAIKUS, VIDUTINIS, ARBA KAI DALYVIAI PASIEKIA
ŽEIDŽIANČIĄ AKLAVIETĘ)
 ŠALIŲ SUGEBĖJIMAS KOOPERUOTIS VIENA SU KITA
 ŠALIŲ MOTYVACIJA SUREGULIUOTI NESUTARIMUS IR PRIIMTI
SUSITARIMUS
 ŠALIŲ PASITIKĖJIMAS TARPININKAVIMO PROCESU
 TARPININKAVIMO PROCESO BRUOŽAI, TARPININKO VEIKLOS
YPATYBĖS
 ŠALIŲ VIDINIS KONFLIKTAS (EFEKTYVUMAS MAŽESNIS, JEI
KONFLIKTO ŠALIES VIDUJE NESUTARIAMA DĖL LŪKESČIŲ,
GERIAUSIO AR ĮMANOMO SPRENDIMO)
 EFEKTYVAUS TARPININKAVIMO
BRUOŽAI
TARPININKO IR ŠALIŲ SANTYKIAI
 ŠALYS PALANKIAU PRIIMA TARPININKAVIMĄ
 DIDĖJA ŠALIŲ PASITIKĖJIMAS TARPININKU
ŠALIŲ SANTYKIAI
 KONTROLIUOJAMA ŠALIŲ KOMUNIKACIJA
 VYKSTA ATSKIRI SUSITIKIMAI SU ŠALIMIS, KAI JAS GALIMA PAVEIKTI
TEMOS (PROBLEMINIAI KLAUSIMAI)
 SUDAROMA DIENOTVARKĖ
 SUFORMUOJAMA DIENOTVARKĖS KLAUSIMŲ VISUMA, SEKA, PRIORITETAI
 INTERPRETUOJAMI IR FORMULUOJAMI SIŪLYMAI SPRENDIMUI
 SIŪLOMI GALIMI SUSITARIMAI
ŠALYS
 PADEDAMA ŠALIMS IŠSAUGOTI SAVIGARBĄ, DARANT NUOLAIDAS
 PADEDAMA ŠALIMS SPRĘSTI VIDINIUS NESUTARIMUS
 PADEDAMA ŠALIMS SUSITARTI SU JUOS ĮGALIOJUSIAISIAIS
 TAIKOMI TEIGIAMI PASKATINIMAI SUSITARIMUI AR NUOLAIDŲ DARYMUI
 ALTERNATYVIOS NESUTARIMŲ SPRENDIMO
FORMOS

  TARPININKAVIMAS

  TARPININKAVIMAS-ARBITRAŽAS

  MINI-TEISMAS


  NEUTRALUS FAKTŲ RADIMAS



  IŠANKSTINIS NEUTRALUS ĮVERTINIMAS


  MODERUOJAMA SPRENDIMO KONFERENCIJA


  DARBINĖS PROBLEMŲ SPRENDIMO GRUPĖS



  NESUTARIMŲ REGULIAVIMO SCHEMŲ KŪRIMAS



  TAIKOS PALAIKYMAS


  INTEGRUOTOS KONFLIKTŲ VALDYMO SISTEMOS



  SANTYKIŲ TERAPIJA
 ALTERNATYVAUS NESUTARIMŲ SPRENDIMO (ANS)
TECHNIKŲ DINAMIKA
PREVENCINIS ANS
 PARTNERYSTĖ
 KONSENSUSO KŪRIMAS
 DERYBINIS TAISYKLIŲ KŪRIMAS
 BENDRAS PROBLEMOS SPRENDIMAS
▼
DERYBINIS ANS
 PRINCIPINĖS (INTERESŲ)
 POZICINĖS
 PROBLEMŲ SPRENDIMO
▼
PALENGVINANTIS (FASILITUOJANTIS) ANS
 TARPININKAVIMAS (MEDIACIJA)
 TAIKINIMAS
 OMBUDSMENAS
▼
FAKTŲ RADIMO ANS
 NEUTRALUS EKSPERTAS
 FAKTŲ RADIMAS
▼
PATARIAMASIS ANS
 ANKSTYVAS NEUTRALUS ĮVERTINIMAS
 MINITEISMAS
 NEPRIVALOMAS ARBITRAŽAS
▼
PRIMESTAS ANS
 PRIVALOMAS ARBITRAŽAS
 KONFLIKTŲ VALDYMO STRATEGIJOS

 GALIA GRINDŽIAMOS STRATEGIJOS

JĖGOS VARŽYBOS, KAI KIEKVIENA PUSĖ NORI ĮGYVENDINTI
SAVO TIKSLUS PASINAUDODAMA SAVO TURIMA GALIA,
DAŽNAI SIEKDAMA PRIVESTI KITĄ PUSĘ NUSILEISTI.

 TEISĖMIS (TEISINGUMU) GRINDŽIAMOS STRATEGIJOS

DALYVIAI IEŠKO SPRENDIMO PASIKLIAUDAMI NUSTATYMU,
KAS YRA TEISUS PAGAL TAM TIKRAS PRIIMTAS ELGESIO
NORMAS.

 INTERESAIS GRINDŽIAMOS STRATEGIJOS

DALYVIAI SIEKIA RASTI VISIEMS JIEMS PRIIMTINĄ
SPRENDIMĄ, SUDERINDAMI KIEKVIENO IŠ JŲ SIEKIŲ
PAGRINDĄ SUDARANČIUS INTERESUS.
 Galia grindžiamos strategijos
 Derybos
Tiesioginė šalių diskusija ar derėjimasis.

 Grasinimai
Viena šalis naudoja grasinimus, kad priverstų kitą šalį nusileisti.

 Perstruktūravimas
Stipresnė trečioji šalis perstruktūruoja darbą ar atsakomybę, kad išspręstų
problemą.

 Stimuliavimas, jėgos judėjimui suteikimas

Tiesioginis vadovas suteikia šalims stiprų paskatinimą pačioms rasti
sprendimą.

 Koalicijos kūrimas
Viena šalis buria koaliciją iš bendradarbių, kad priverstų kitą šalį nusileisti.
 Galia grįstų procesų stiprybės ir silpnybės
Stiprybės
 Greitas, nereikalaujantis konsultacijų
procesas
 Viena konflikto šalis gali pasiekti viską,
ko nori (aišku, jei sugeba tai padaryti)
Silpnybės
 Gali būti suprantamas kaip primetimas
ir skatina pasipriešinimą
 Geriausias galimas rezultatas yra
laimėjimas/pralaimėjimas, dažnas
rezultatas – pralaimėjimas/
pralaimėjimas
 Didelis žalos santykiams pavojus
 Sprendimai nėra ilgalaikiai,
nelaimėjusioji pusė laukia kitos šalies
nesėkmės
 Jei galia naudojama nuo pradžių, tiems
patiems rezultatams pasiekti vėliau
tenka naudoti vis daugiau galios
 Pralaiminčiai šaliai atrodo negarbingas
(dažnai taip mano ir trečiosios šalys)
 Teisėmis grindžiamos strategijos

 Priežiūros tarybos, valdybos sprendimas

Priežiūros taryba ar valdyba išnagrinėja visų dalyvaujančių
šalių požiūrius ir rekomenduoja sprendimą.

 Tos pačios socialinės padėties asmens peržiūra

Lygiavertis žmogus išklauso visas puses ir pateikia savo
siūlymą.

 Konkuruojantis įsikišimas
Tiesioginis vadovas išklauso visas konflikto puses ir pasiūlo
savo sprendimą.

 Faktų radimas ar tyrimas

Trečioji šalis išnagrinėja visų šalių požiūrius ir pasiūlo šalims
sprendimą.
 Teisėmis grįstų procesų stiprybės ir
silpnybės

Stiprybės Silpnybės

Visiems dalyviams taikomas Laimėjimo/pralaimėjimo

vienodas sąžiningas standartas
Greičiau pasiekiami rezultatai, į
kuriuos nuosekliai atveda situacijų
sprendimas
Teisėmis grįstos pozicijos turi tam
tikrą išorinį teisėtumą
Procesai gali atrodyti objektyvūs
rezultatas
Formaliai brangesnis procesas
Sunku pasiekti susitarimą
interpretuojant kiekvieno dalyvio
teises, tai gali vesti į papildomą
konfliktą
Mažiau lankstus
Žmonės mažiau patenkinti, kai
pralaimi
Gali pažeisti santykius
Lėtesnės pasekmės, nes formalūs
procesai trunka ilgiau už
neformalius
 Interesais grindžiamos strategijos

 Derybos
Tiesioginė šalių diskusija ar derėjimasis.

 Patarinėjimas
Trečioji šalis pateikia savo siūlymus, kaip valdyti konfliktą.

 Tarpininkavimas (mediacija)
Trečioji šalis padeda konflikto dalyviams kalbėtis tarpusavyje,
kad pagelbėtų jiems patiems išspręsti savo problemą.

 Tarpininkavimas tiesiogiai šalims nesusitinkant

Trečioji šalis individualiai kalbasi su visomis šalimis, kad
padėtų joms pačioms išspręsti savo problemą.
 Interesais grįstų procesų stiprybės ir
silpnybės

Stiprybės Silpnybės

• Bendradarbiaujantis • Imlus laikui

 Kūrybiški, unikalūs
sprendimai
 Problemų sprendimo
požiūris
 Ilgalaikiai susitarimai
 Kuria ir stiprina santykius
 Visiems dalyviams
maksimaliai teigiamos
pasekmės
 Mažiau nuoseklūs, nors
kūrybiški sprendimai.
 Sprendimas ne visada
pasiekiamas
 Gali būti neteisingai
suprantamas kaip
„švelnus“ ar „jautrus“
požiūris
 Organizacinių konfliktų lygiai

 Tarp asmenų organizacijoje

 Tarp asmens ir organizacijos
 Tarp grupių
 Tarp skirtingų organizacijų
VIDINIO ORGANIZACIJOS KONFLIKTO
DIMENSIJOS
 Turinys

 Santykiai

 Situacija
 ORGANIZACIJŲ RAIDOS FAZĖS
(ORGANIZACIJŲ SKIRSTYMAS PAGAL KONFLIKTŲ VALDYMĄ)

1. ORGANIZACIJOJE NĖRA NUMATYTI JOJE

KYLANČIŲ NESUTARIMŲ SPRENDIMO
PROCESAI.
2. ORGANIZACIJOJE TAIKOMI TEISĖMIS
(TEISINGUMU) GRĮSTI NESUTARIMŲ
SPRENDIMO PROCESAI.
3. ORGANIZACIJOJE ĮVEDAMOS
INTERESAIS GRĮSTOS NESUTARIMŲ
SPRENDIMO PROCEDŪROS.
4. ORGANIZACIJOJE PROJEKTUOJAMA IR
ĮGYVENDINAMA INTEGRUOTA
KONFLIKTŲ VALDYMO SISTEMA.
 PRIEŽASTYS, KODĖL ORGANIZACIJOSE
NENAUDOJAMOS ALTERNATYVIOS NESUTARIMŲ
SPRENDIMO FORMOS:

 NENORI VADOVYBĖ (VYRIAUSIEJI VADYBININKAI)

 PERNELYG BRANGU
 PERNELYG SUDĖTINGA
 NĖRA PRIVALOMUMO
 SUDĖTINGA PRISITAIKYTI
 DAŽNAI BAIGIASI KOMPROMISU
 TINKAMOS PATIRTIES TRŪKUMAS
 KITOS KONFLIKTO ŠALIES NENORAS
 NEPASITIKĖJIMAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ KVALIFIKACIJA
 NEPASITIKĖJIMAS, KAD TREČIOSIOS ŠALYS LAIKYSIS
KONFIDENCIALUMO SUSITARIMO
 RIZIKA ATSISKLEISTI
 “Konfliktų valdymas”
apima ne tik alternatyvų nesutarimų sprendimą
“Konfliktas” apima ne tik “Valdymas” apima ne tik
ginčus: patį sprendimo procesą,
bet ir:
Ginčus Prevenciją
+ +
Atsakingą ankstyvą
Problemas įsikišimą
+
+ Valdymo procesus
+
Įtampas tarp Sprendimą
darbuotojų
Konflikto
valdymas
Priežastys sisteminio požiūrio taikymui

1. Kaina: lėšos, energija, prarastos galimybės,

reputacija, darbuotojų praradimas, pravaikštos;
2. Varžymasis: geriausių darbuotojų pritraukimas
ir išlaikymas, reputacija;
3. Krizės: nesutarimų arba problemų lavina;
4. Sutikimas: pvz., tinkamų istatymų buvimas,
reguliavimas;
5. Kultūra: Vidinių priemonių taikymas bei
prieinamos reikalingos išorinės tarnybos
(“konflikto kompetencija”).
Konfliktų valdymo sistema apima du komponentus
(J. Lynch modelis)
I: Atnaujinamas
II: Konfliktų kompetencijos kultūra
nesutarimų
sprendimo modelis

Teismas
Tarpininkavi Arbitražas Organizaciją apimanti
mas, praktika ir paremiančios
neutralus
įvertinimas,
struktūros, padedančios Integruota
organizacijai užkirsti kelią
kiti
= konfliktų
interesais
grįsti
Išorinis,
vidinis + ir valdyti konfliktus,
skatinant ir palaikant valdymo
procesai konfliktų kompetencijos sistema
vadybininkų
kultūrą
sprendimai

Tinkamos
derybos
tinkamas lygis,
tinkamas stilius
(interesais
pagrįstas)
 INTEGRUOTŲ KONFLIKTŲ VALDYMO
SISTEMŲ PAGRINDINIAI KOMPONENTAI:

 NESUTARIMŲ SPRENDIMO MODELIS

“Nesutarimų sprendimo modelis” yra procesas, arba grupė galimybių
valdyti ir spręsti konfliktus.
Apimamos
 Teisėmis grįstos +

 Interesais grįstos galimybės (alternatyvūs nesutarimų

sprendimo būdai, “ADR”)

 KONFLIKTŲ SPRENDIMO KOMPETENCIJOS

KULTŪRA
 1. Nesutarimų sprendimo modelis
(pagal J. Lynch)

Esminiai elementai:
Teismai
1. Platus:
Tarpininkavi
mas, Arbitražas • Visų tipų konfliktams
neutralus • Visiems dalyviams
įvertinimas,
ir kiti 2. Daug pasiekimo taškų
interesais išoriniai
grįsti vidiniai
3. Suteikia galimybes derinti interesais grįstus ir
pasirinkimai neutralius teisėmis grįstus procesus
vadybos
sprendimai 4. Saugiklliai - bendros vertybės,
savanoriškumas,
Tinkamos konfidencialumas,
derybos teisingumas,
tinkamas lygis ir nėra represijų
tinkamas stilius
(interesais grįsti
procesai)
 Konfliktų valdymo kompetencijos
elementai
 Bendras įsipareigojimas, vykdymas
 Struktūros, kurios paremia sistemos
įgyvendinimą, institucionalizavimą,
pasitikėjimą
 Vidinių gebėjimų kūrimas
 Kasdieninė praktika, skatinanti atvirą
požiūrį į konfliktų valdymą
ŽINGSNIAI ALTERNATYVAUS NESUTARIMŲ
SPRENDIMO PROGRAMŲ KŪRIME
(Constantino)

1. Identifikuoti, kam programa bus svarbi (proceso dalyvius,

suinteresuotus ir susijusius žmones).
2. Įvertinti esamą sistemą.
3. Išsiaiškinti savo tikslus.
4. Gauti vadovybės bei dalyvių sutikimą, pritarimą.
5. Pasirinkti alternatyvaus nesutarimų sprendimo būdus bei
numatyti, kuriais atvejais kurį būdą naudoti.
6. Mokyti bei ugdyti įgyvendinančiuosius asmenis bei dalyvius.
7. Iki minimumo sumažinti suvaržymus bei spaudimą,
maksimizuoti paskatinimus už naudojimąsi sistema.
8. Atlikti žvalgybinę, bandomąją programą.
9. Išnagrinėti bandomosios programos rezultatus.
10. Padaryti pakeitimus ir nuosekliai įgyvendinti visą programą.
 Konfliktų kultūros modeliai

 Harmonijos

 Konfrontacijos

 Reguliavimo