Professional Documents
Culture Documents
Prekyba Žmonėmis
Prekyba Žmonėmis
Prekyba Žmonėmis
praktikos aktualijos
Lietuva (10)
Vokietija (6)
Jungtinė Karalystė (5)
Norvegija (2)
Airija (1)
Danija (1)
Jungtiniai Arabų Emyratai (1)
Prancūzija (1)
Suomija (1)
Prekybos žmonėmis apibrėžimas pagal 2011 m. balandžio
11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES
(2 straipsnis)
1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų baudžiama už toliau
nurodytas tyčines veikas. Asmenų verbavimas, vežimas, perdavimas, laikymas ar
priėmimas, įskaitant tų asmenų kontrolės perėmimą ar perdavimą, grasinant arba
panaudojant jėgą ar kitokią prievartą, pagrobiant, sukčiaujant arba apgaule,
piktnaudžiaujant padėtimi arba pasinaudojant asmens pažeidžiamumu, duodant arba
gaunant pinigų ar naudos siekiant kitą asmenį kontroliuojančio asmens sutikimo, kai šios
veikos tikslas yra išnaudojimas.
2. Pažeidžiamumas – padėtis, kai atitinkamas asmuo neturi tikro arba priimtino
pasirinkimo, kaip tik pasiduoti prievartai.
3. Išnaudojimas apima bent jau kitų asmenų prostitucijos išnaudojimą ar kitas seksualinio
išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, įskaitant elgetavimą, vergiją ar į vergiją
panašią praktiką, priverstinę tarnystę, išnaudojimą įtraukiant į nusikalstamą veiką, arba
organų išėmimą.
4. Prekybos žmonėmis aukos sutikimas su ketinamu arba faktišku išnaudojimu neturi
reikšmės, jeigu buvo panaudotas bent vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų.
5. Jeigu 1 dalyje nurodytas elgesys yra susijęs su vaiku, už jį baudžiama kaip už prekybą
žmonėmis, net jeigu nepanaudotas nė vienas iš 1 dalyje nurodytų būdų.
6. Šioje direktyvoje "vaikas" – jaunesnis nei 18 metų asmuo.
Prekybos žmonėmis sampratos tarptautinėje ir ES teisėje
pagrindiniai elementai
2 straipsnis
1. Šioje Konvencijoje terminas „priverstinis ar privalomasis darbas“
reiškia bet kokį darbą ar tarnybą, kurių buvo išreikalauta prievarta,
grasinant nuobauda ir kurių asmuo nesutiko atlikti sava valia.
Kartu Konvencijoje numatyta daug išminčių, pvz., karinė
tarnyba, visokie teisiniai įpareigojimai ir kitos normalios
pilietinės pareigos.
ES direktyva 2011/36/ES apie išnaudojimą elgetavimui:
Apibrėžtis taip pat apima <…> ir kitą elgesį, pvz. neteisėtą įsivaikinimą
arba priverstinę santuoką, tiek kiek toks elgesys atitinka pagrindinius
prekybos žmonėmis elementus.
Galima suprasti, kad neteisėtas įvaikinimas pripažįstamas prekyba
vaikais tais atvejais, kai siekiama vienaip ar kitaip išnaudoti vaiką
(pvz., elgetavimui, nusikalstamai veiklai, tarnystei ir pan.).
Neteisėtas įvaikinimas siekiant gerų tikslų, matyt, neatitinka
išnaudojimo sampratos.
Priverstinė santuoka, matyt, laikoma prievartinio darbo, vergovės ir
priverstinės tarnystės atmaina.
Pripažįstant vieną ar kitą veiklą išnaudojimu, vis dėlto
reikėtų labiau vadovautis turiniu nei forma (sąrašu)
Šioje direktyvoje ypač pažeidžiami asmenys turėtų apimti bent jau visus
vaikus. Kiti faktoriai, į kuriuos galima būtų atsižvelgti, vertinant aukos
pažeidžiamumą, gali būti, pvz., lytis, nėštumas, sveikatos būklė ir negalia.
Aiškinamojo rašto 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos
konvencijai dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis 83 p:
2) Išnaudojimas apima:
vergiją ir sąlygas, panašias į vergiją,
prostituciją, pornografiją ir kitas seksualinio išnaudojimo
formas,
priverstines ir fiktyvias santuokas,
priverstinį darbą ir paslaugas, įskaitant elgetavimą,
neteisėtą įvaikinimą,
organų, audinių ir ląstelių išėmimą,
nusikalstamą veiklą,
ir kitą išnaudojimą.
BK 147 ir 157 straipsniuose įtvirtintos teisinės sampratos
struktūriniai elementai (3):
Prekybos vaikais (iki 18 metų amžiaus) atveju (BK 157 str.) poveikis
ir priešingumas laisvei nėra būtina nusikalstamos veikos elementas.
Jo įrodinėti nebūtina.
Argumentas, kad vaiko valia ir laisvė nebuvo varžoma,
teisiškai neveiksmingas
“BK 147 straipsnyje detalizuojamas kaltininko suvokimas, kad jis turi tikslą
įtraukti auką į išnaudojimą arba, net ir neturėdamas tokio tikslo, suvokia,
kad auka yra įtraukta arba bus įtraukta į išnaudojimą. Tokiu atveju
svarbiausia tampa tai, jog kaltininkas tiesiog supranta, kad jis įgyvendina
kažkokią sandorio su žmogumi tam, kad jį išnaudotų, funkciją <...>. Taigi
toks detalizavimas yra pateisinamas, nes prekyba žmonėmis yra
pakankamai funkcionalus verslas. Vieni auką verbuoja, kiti ruošia ją
išvežti, treti gabena ir t. t. Todėl, turint tokią įstatyminę formuluotę,
kvalifikuoti asmens veiksmus kaip prekybą žmonėmis pakanka fakto, kad
nusikaltėlis tiesiog suvokia, jog jis atlieka kažkokią tai funkciją dėl šio
sandorio, kuriame siekiama žmogų išnaudoti”.
Siekimas išnaudoti legalioje prostitucijoje savaime
nepanaikina kaltės dėl prekybos žmonėmis
„Nagrinėjamu atveju, net jeigu būtų taip, kaip nurodo kasatorius, kad M.Š.
kitų grupės narių nebūtų pažinojęs, nepaneigtų jo dalyvavimo darant
nusikaltimą organizuota grupe, nes pagal teismų praktiką organizuotos
grupės buvimas konstatuojamas net ir tada, kai grupės nariai nepažįsta
kiekvieno grupės nario (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-
96/2012).
Tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog M. Š. ar kiti nuteistieji būtų
bendravę su asmenimis iš Jungtinės Karalystės, taręsi dėl prekybos
žmonėmis, būtų pardavę V. B. ir už tai būtų gavę pelną, neturi reikšmės M.
Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, nes
jis nuteistas už tuos veiksmus, kuriuos padarė, t. y. už suorganizavimą ir V.
B. nugabenimą į Panevėžį ir įsodinimą į automobilį „VW Transporter“,
vykstantį į Jungtinę Karalystę“.
Lydinčios kriminalizacijos
BK 307 str. 3 d.: Tas, kas pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba
organizavo ar vadovavo nepilnamečio asmens prostitucijai, arba kitaip
išnaudojo nepilnametį prostitucijos tikslams...
BK 308 str. 2 d.: Tas, kas įtraukė į prostituciją materialiai, dėl tarnybos ar
kitaip priklausomą asmenį arba įtraukė į prostituciją asmenį
panaudodamas fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę...
BK 308 str. 3 d.: Tas, kas verbavo, vertė užsiimti prostitucija ar bet kokiu
būdu įtraukė į prostituciją nepilnametį asmenį...
Neaišku, kodėl netaikytas BK 147 straipsnis.
S. V., E.J. ir R.V. buvo kaltinami pagal BK 157 str. 1 d., 308 str. 2 d.
ir 307 str. 3 d. už tai, kad gabeno ir laikė nelaisvėje užrakintame bute
nepilnametę E.K., įtraukė ją į prostituciją ir pelnėsi iš jos
panaudodami prieš ją fizinį ir psichinį smurtą. Jie į televiziją siuntė
SMS žinutes, nurodant, jog „18 metų mergina nori susitikti su vyrais
už paramą“, bendravo telefonu su klientais, lydėjo nepilnametę pas
klientus, dalį pajamų pasiimdavo.
Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu visi
kaltinamieji išteisinti. Prokuroro apeliacinis skundas atmestas
(Lietuvos apeliacinio teismo byla Nr. 1A-364-165/2015).
Kasacine tvarka byla nenagrinėta.
Iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarties byloje Nr. 1A-364-
165/2015
(tipinė prekybos žmonėmis aukos charakteristika)
D. N., D.Č. ir V. M. buvo kaltinami pagal BK 157 str. tuo, kad jie,
siekdami, kad 17 metų amžiaus J. K. būtų įtraukta į prostituciją ir
būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, melagingai žadėdami jai gerai
apmokamą darbą prie daržovių, žinodami, kad nukentėjusioji yra
vaikas, pasinaudodami jos pažeidžiamumu, tai yra jos sunkia
materialine padėtimi, psichiniu sutrikimu, depresiniu elgesio
sutrikimu, mišriu elgesio ir emocijų sutrikimu, verbavo, laikė
nelaisvėje, gabeno ir perleido į prostituciją Ispanijoje.
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu
kaltinamieji pagal BK 157 str. išteisinti dėl nenuoseklių ir
prieštaringų nukentėjusiosios parodymų, blogos reputacijos.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, patenkinus prokurorės
skundą, visi nuteisti pagal BK 157 str.
Iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos nuosprendžio Nr. 1A-16-449/2016
“Nors nemaža dalis merginų sutiko vykti į Jungtinius Arabų Emyratus savo
noru, suprasdamos kelionės tikslą (galimam išnaudojimui prostitucijai),
gaudavo už tai atlygį, po išvykų saugiai grįždavo namo, šie faktai
neprieštarauja išvadai, kad jų verbavimas, gabenimas ir perleidimas
šeichams prostitucijai, atlygio už tai gavimas, atitinka prekybos žmonėmis
požymius. Šiuo kontekstu pažymėtina, kad merginos buvo gabenamos į
musulmoniškų tradicijų šalį, kurioje galioja prostituciją draudžiantys
įstatymai ir ją smerkiantys papročiai, taigi pačios kelionės negali būti
vertinamos kaip saugios. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, atsidūrusios
svetimoje šalyje, merginos buvo kontroliuojamos ir turėjo menką
pasirinkimą nepaklusti R. M. ir jos bendrininkių valiai. Būnant JAE iki
išvykimo atgal iš merginų buvo paimami pasai, jos buvo priverčiamos
praeiti orumą žeminantį patikrinimą dėl galimų lytiškai plintančių ligų –
buvo apžiūrimos gydytojo, turėjo duoti kraujo, gaudavo kontraceptikų.
Merginos buvo apgyvendinamos tvoromis aptvertuose namuose, vartai buvo
rakinami, taigi jų judėjimo laisvė buvo ribojama”.
Sunkiau pagrįsti laisvės varžymą tada, kai prekyba
žmonėmis atskleista verbavimo, gabenimo, pardavimo
stadijose, t. y. kai auka dar nebuvo išnaudojama.
“Iš tiesų, iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad darbo ieškančių ir
dėl sunkios materialinės padėties bei psichinės sveikatos būklės
pažeidžiamų nukentėjusiųjų verbavimas už atlygį vykti į Vokietiją nebuvo
panašus į įprastą įdarbinimą ir galėjo kelti įtarimų dėl ketinimų išnaudoti
šiuos asmenis. Kita vertus, byloje nėra konkrečių duomenų, kad
nukentėjusieji asmenys buvo verbuojami nusikalstamoms veikoms daryti
Vokietijoje. Pritartina teismų išvadai, kad šie kaltinimo teiginiai pagrįsti
prielaidomis, bet ne įrodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prekybai
žmonėmis skirtoje Europos parlamento ir tarybos 2011 m. balandžio 5 d.
direktyvoje 2011/36/ES nurodyta, kad sąvoka „išnaudojimas įtraukiant į
nusikalstamą veiką“ turėtų būti suprantama kaip asmens išnaudojimas,
inter alia, verčiant užsiimti kišenvagystėmis, vagiliavimu parduotuvėse,
prekyba narkotikais ir kita panašia veika, už kurią taikomos sankcijos ir
kuri susijusi su finansiniu pasipelnymu”.
Tęsinys