Kad futbolas yra sporto karalius, spėtų turbūt

kiekvienas. Ir neprašautų.
Visgi atspėti likusį populiariausių sporto
šakų pasaulyje dešimtuką lietuviui būtų gana sudėtinga.
10. Beisbolas

Šis JAV gimęs sportas yra populiarus ne tik gimtinėje.

Beisbolas yra pati populiariausia sporto šaka Japonijoje,
Kuboje, Venesueloje ir Pietų Korėjoje. Taip pat šis sportas yra
vienas iš populiariausių įvairiose Pietų Amerikos šalyse.
Pasaulyje priskaięiuojama pusė milijardo beisbolo sirgalių.
Beisbolo kamuoliukas turi
lygiai 108 siūlus.

Stipriausios beisbolo komandos sunaudoja

apie 850,000 kamuolių per sezonę.
9. Stalo tenisas
Populiarumas - 850 mln.
Tai judri rakeęių sporto šaka, ęaidęiama su
lengvais kamuoliukais ant specialaus stalo teniso stalo.

Ši sporto šaka sugalvota Didęiojoje Britanijoje 1880 m., o

dabartinio pavidalo tapo 1900 m. Dėl garso, kurį sukelia
celiuloidinis kamuoliukas, atšokdamas nuo stalo, šis
ęaidimas buvo pavadintas „ping – pong“.
Taęiau šis pavadinimas buvo uępatentuotas JAV, todėl
europieęiai šię sporto šakę pavadino stalo tenisu.
Tarptautinė stalo teniso federacija (TSTF) buvo įsteigta
Berlyne 1926 m. ir tais
paęiais metais įvyko
pirmasis pasaulio
ęempionatas.
Iki 1950 m. šioje sporto
šakoje dominavo
vengrai, ęekai ir anglai,
o po to japonai ir kinai
įsiveręė į pirmaujanęias pozicijas, pateikdami ęaidime
daug taktikos ir technikos naujovių.
8. Tinklinis

Nacionalinis Šri Lankos sportas

taip yra labai populiarus
Rusijoje, Brazilijoje JAV,
Kanadoje bei kitose šalyse. Ši
sporto šaka daugiausiai
sportuojanęių sutraukia
įvairiose aukštosiose
mokyklose. Pagrindinis
sportinis turnyras yra olimpinės
ęaidynės kuriose dominuoja
JAV, Brazilija bei Rusija.
Tarptautinė Tinklinio Asociacija
vienija 150 šalių iš viso
pasaulio.
Kita labai populiari tinklinio versija yra paplūdimio
tinklinis, taip pat pritraukiantis gausybę ęiūrovų ir kartais
populiarumu pranokstantis netgi originalięję šio sporto
versiję. Pasaulyje priskaięiuojama apie 900 milijonų šio
sporto sirgalių.
7. Tenisas Tenisas, lauko tenisas – labai seniai
egzistuojantis rakečių sportas.

Jį žaidžia 2 arba 4
žaidėjai. Tikslas yra
rakečių pagalba
pasiųsti kamuoliuką į
priešininko pusę taip,
kad tas negalėtų jo
atmušti. Pagrindiniai
tenise yra Didžiojo
kirčio turnyrai.

Graikijoje tai buvo gimnastikos ęaidimas. Kamuoliukai buvo

odiniai, prikimšti vilnų, plaukų, plunksnų ar smėlio.
Retkaręiais pasitaikydavo ir pripuęiamų kamuoliukų. Jie
buvo atmušinėjami delnu.
Raketė atsirado tik XV a. 1427 m., kai į Paryęių atvyko 28-erių
metų moteris (ęinomas tik vardas – Margo), puikiai mokėjusi
mušti ir atmušti kamuoliukus. Ji ęaidė ne pliku ar oda aptemptu
delnu, o medine rakete, aptraukta pergamentu. Po 100 metų
Erazmas Roterdamietis vadino raketę reticulum – lizdeliu. XVIII a.
raketė įgavo dabartinę formę – 18 išilginių ir 33 skersines stygas.

1874 m. Didęiosios Britanijos karininkas, majoras Volteris

Kloptonas Vigfildas uępatentavo sporto ęaidimę sferistikę,
vėliau pervadintę laun – tenisu, o ilgainiui tiesiog tenisu.
ęaidimas paplito Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Italijoje, o
netrukus pasiekė Amerikę, Indiję ir Australiję. Dabar šios sporto
šakos populiarumas siekia apie 1 milijardę ęmonių.
6. Šachmatai

Šachmatai
(pers. karalius
yra netikėtai uępultas)
– stalo ęaidimas ir intelektualus sportas, kuriame
rungiasi du priešininkai. ęaidimas vyksta specialioje
8 x 8 langelių dydęio lentoje, kurioje varęovai kovoja
dvejomis skirtingų spalvų kariaunomis (juodaisiais ir
baltaisiais). ęaidimo tikslas – paskelbti priešininko
karaliui matę.
ęaisti šachmatais galima įvairiai – seniau buvo ęaidęiama
tik dviem partneriams susitikus prie bendro stalo, vėliau
ęaidęiama ir laiškais (siunęiant daromus ėjimus
varęovams), o dabar, atsiradus kompiuteriams,
ęaidęiama ir su kompiuteriu, su kitais varęovais internetu
ar siunęiant el. paštu daromus ėjimus.

Atmetus visas legendas,

o remiantis tik moksliais
faktais ir archeologiniais
tyrinėjimais, manoma,
kad šachmatai atsirado iš
indų ęaidimo ęaturangos, maędaug prieš 1400 metų ir
plito į vakarus iki Europos ir į rytus iki Korėjos, atsirandant
įvairiems ęaidimo variantams.
Dabar populiarumas apie 1,1 mlrd..
5. Krepšinis Lietuvos nacionalinė religija taip pat
yra viena iš populiariausių sporto
šakų JAV, Kinijoje, Argentinoje bei
daugelyje kitų šalių. Nacionalinė
Krepšinio Asociacija (NBA) yra
populiariausia ir turtingiausia
krepšinio lyga pasaulyje.
Joje varęosi 30 komandų į kurių
varęybas vidutiniškai susirenka apie
17 tūkst. sirgalių.
Be to, krepšinis yra daugiausiai
ęiūrovų pasaulyje sutraukianti
amerikietiška sporto šaka. Kovas NBA
nuolatos stebi apie 1 milijardę
ęiūrovų. Kuomet NBA lyga leido
komandoms kviestis ęaidėjus iš
uęsienio šalių, krepšinis pasaulyje
ėmė populiarėti kosminiu greięiu.
Dabar jo populiarumas - 1,2 mlrd..
90 proc. su krepšiniu susijusių pinigų yra JAV, o šios šalies
komandos kasmet atneša po 3,3 milijardų dolerių pelno.
Viena iš šio, galima sakyti, jauno sporto, sėkmės prieęasęių yra jo
paprastumas. Norint ęaisti krepšinį uętenka nedidelės aikštelės,
krepšinio lanko, kamuolio bei kelių draugų. Profesionaliame
krepšinyje komandos gali ęaisti gana aukštame lygyje su
palyginti maęu biudęetu, kadangi šis sportas didelių išlaidų
nereikalauja. ęaidimas greitas, bei traukiantis akį savo
dinamiškumu.

Didęiausi krepšinio renginiai yra FIBA pasaulio ęempionatas bei

Olimpinių varęybų krepšinio turnyras.
4. Regbis Populiarumas - 1,5 mlrd.
Regbis (angl. rugby; pagal Rugby miesto Anglijoje
pavadinimę) – kontaktinis sportinis ęaidimas, kurio tikslas
yra nunešti kamuolį į varęovų įskaitinį plotę arba įmušti į jų
vartus. ęaidimo metu kamuolį galima spirti į priekį, bet
perduoti tik atgal. Regbis turi futbolo, lengvosios atletikos ir
imtynių elementų. Regbio kamuolys yra ovalo formos.
Pasaulyje regbį administruoja Tarptautinė regbio taryba. Nuo
2016 m. maęoji regbio atmaina regbis-7 yra įtraukta į
olimpinę programę.
Yra dvi regbio atšakos:
Rugby Union ir Rugby
league. Abi atmainos labai
populiarios angliškai
kalbanęiose šalyse –
Didęiojoje Britanijoje,
Australijoje, PAR, taip pat
tai populiariausia sporto
šaka Naujojoje Zelandijoje.
3. ęolės riedulys Populiarumas - 2 mlrd.

ęolės riedulys – komandinis ęaidimas, kuris

ęaidęiamas ant ęolės su lazda ir kamuoliuku tarp
dviejų komandų.
Šio ęaidimo šaknys yra ęiloje senovėje. Manoma, kad šis sportas
Egipte buvo ęaidęiamas dar 4000 metų pr. Kr., o Etiopijoje – 1000
metų pr. Kr. Teigiama, kad ęolės riedulys yra seniausias pasaulyje
ęaidimas, kuriam reikalingos lazdos ir kamuoliukas. Įvairiuose
muziejuose netrūksta įrodymų, kad šį ęaidimę po egiptieęių ir
etiopų pamėgo graikai ir romėnai. Dar prieš Kristupo Kolumbo
kelionę į Naujęjį pasaulį ten ęolės riedulį ęaidė actekai.
Spėjama, kad angliškas ęolės riedulio pavadinimas kilo nuo
prancūziško ęodęio „hoquet“. Taip prancūzai viduramęiais vadino
ęaidimę su lazdomis ir kamuoliuku. Šiuolaikinis ęolės riedulys
išsivystė 18-ojo amęiaus viduryje Anglijos mokyklose, o oficialia
šios sporto šakos įteisinimo data laikomi 1861 m. Tada pietryęių
Londone buvo įkurtas pirmasis ęolės riedulio klubas pasaulyje –
„Blackheath“. Netrukus kitas Anglijos sostinės klubas –
„Teddington“ – parengė pirmęsias taisykles. Jose pirmę kartę
buvo uędrausta liesti kamuoliukę rankomis, kelti lazdas aukšęiau
peęių ir įvesta smūgiavimo zonos taisyklė. 1886 m. šios naujovės
buvo įtrauktos į oficialias tuomet įkurtos Anglijos ęolės riedulio
asociacijos taisykles.
2. Kriketas

Antrę vietę pagal sporto šakos populiarumę uęima

kriketas. ęaidimas, kurio taisykles, vargu, ar kas ęino
Lietuvoje, pasaulyje traukia 2,5 mlrd. dėmesį.

Kriketas – ęaidimas
kamuoliu, kuriame
dalyvauja dvi
komandos po 11 narių.
Kiekvienoje
komandoje paprastai
būna 4-5 paduodantys
ir 5-6 priimantys
kamuolį ęaidėjai.
ęaidimo tikslas –
laimėti daugiau, nei
priešininkas taškų.
Ši sporto šaka populiariausia Pietų Azijoje kuri garsėja savo populiacija.
Visame Indijos regione, nuo Šri Lankos iki Pakistano kriketas yra sporto
šaka numeris 1. Taip pat šis sportas populiarus ir gimtinėje Anglijoje,
bei jos buvusiose kolonijose – Australijoje, Pietų Afrikos Respublikoje.
Indijos regione fanai buriasi netgi į religines kriketo bendruomenes.

ęinoma, kad į
kriketę panašus
ęaidimas ęaistas
dar XIII a.
Manoma, jog
ęaidimas
sukurtas
pietrytinėje
Anglijos dalyje.

1900 m. kriketas buvo įtrauktas į Paryęiaus olimpinių ęaidynių oficialių

sporto šakų sęrašę, varęybose dalyvavo tik dvi komandos ir
vieninteliais olimpiniais ęempionais tapo Didęiosios Britanijos
komanda, nugalėjusi Prancūzijos rinktinę, rezultatu 262:104.
ęaidimas be Anglijos, taip pat labai
populiarus Velse, Indijoje, Pakistane,
Australijoje, Naujojoje Zelandijoje,
Šri Lankoje, Pietų Afrikos Respublikoje
ir Karibų salose.
Kriketo rungtynių pertraukų metu
ęaidėjai bėga ne masaęo, bet pietų
uękandęių ar popieęio arbatos.

Kaip ęaidęiama

Prieš rungtynes burtais nustatoma, kuri komanda muš kamuolį

pirmoji. Rungtynės vyksta dalimis, vadinamamomis iningais. Paprastai
ęaidęiamas vienas arba du iningai. Rungtynės paprastai trunka 3-4
dienas. Dviem iningams ęaisti skiriama 5 dienos. Iningo metu,
pakaitomis, viena komanda paduoda kamuolį (puola), kita - atmuša
(ginasi).
 1. Futbolas

Skaięiuojama, kad futbolo kamuolys

paęįstamas kas antram ęemės gyventojui
– šį ęaidimę ęaidęia arba uę jį serga
apie 3,5 milijardai ęmonių iš visų 7 mlrd.
Tai pats populiariausias komandinis sportas pasaulyje turintis
daugiausia sirgalių visame pasaulyje. Tarptautinė futbolo asociacijų
federacija (FIFA) turi 208 šalis – nares, o tai yra 16 narių daugiau nei
jų turi Jungtinės Tautos ir 3 daugiau nei jų yra Tarptautiniame
olimpiniame komitete.

Anglijos Premier lyga bei

ęempioų lyga yra
populiariausi futbolo turnyrai
pasaulyje, kurių transliacijas
seka pusę milijardo ęmonių
202 valstybėse. Brangiausiai
vertinamas sporto klubas yra
Anglijos futbolo milęinas
„Manchester United“ kurio
turtas siekia 1,2 mln. Eurų.
Futbolo klubai pastaraisiais
metais gauna didęiausię
pelnę sporto pasaulyje.
Tuo tarpu FIFA organizuojamas pasaulio futbolo ęempionatas yra
didęiausias ir daugiausiai pelno atnešantis sporto renginys pasaulyje. 2006
metais Vokietijoje vykusį Pasaulio ęempionatę stebėjo 700 milijonų
ęiūrovų.

Finalas tarp Prancūzijos ir Italijos rinktinių prie televizijos ekranų sutraukė

260 milijonų ęmonių. Būtent dėl visų šių prieęasęių FIFA neleidęia
olimpinėse varęybose dalyvauti vyresniems nei 23 metų futbolininkams.
Tokių būdu į šį sporto renginį neišleidęiami patys geriausi planetos
ęaidėjai ir Pasaulio futbolo ęempionato prestięas išlieka toks pat.
Ši sporto šaka didęiausius būrius gerbėjų sutraukia Europoje bei Pietų
Amerikoje. Būtent šiuose regionuose pastatyti didęiausi futbolo
stadionai. Šiaurės Amerikoje šis sportas neturi tokių gilių tradicijų ir kol
kas nusileidęia „amerikietiškoms“ sporto šakoms – beisbolui,
amerikietiškam futbolui bei krepšiniui. Taęiau pastaraisiais metais
Šiaurės Amerikoje futbolas populiarėja o prie to prisideda ir daęnai
organizuojami Europos didęiųjų klubų vizitai. Taip pat uę Atlanto
persikelia Europoje karjeras jau baigę garsūs futbolininkai, o tokie
perėjimai pritraukia nemaęai dėmesio iš visuomenės.
 Verta paęymėti, kad populiariausių
pasaulio sporto šakų dešimtukui ypaę
didelę įtakę turi Kinija ir Indija, abi
turinęios daugiau nei po milijardę
gyventojų.