Nusik - Gyv

You might also like

Download as ppt, pdf, or txt
Download as ppt, pdf, or txt
You are on page 1of 48

Baudžiamoji teisė (specialioji dalis)

Nusikaltimai žmogaus gyvybei


Nužudymų klasifikavimas:

 1) Paprastas nužudymas (BK 129 str. 1 d.)


 2) Kvalifikuotas nužudymas (BK 129 str.)
 3) Privilegijuoti nužudymai:
 nužudymas labai susijaudinus (BK 130 str.)
 naujagimio nužudymas (BK 131 str.)
Bendroji nužudymo samprata.
Objektyvieji požymiai:

 Įstatymo saugoma vertybė - žmogaus gyvybė


 Dalykas – kito žmogaus kūnas (organizmas)
 Veika – neteisėtas fizinis poveikis kito žmogaus
organizmui
 Pasekmės - žmogaus mirtis
 Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių
 Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius - ne mažesnis
kaip 14 metų
Gyvybės pradžios momentas baudžiamojoje teisėje
 Vaiko gimimas yra gyvo vaisiaus išstūmimas arba
ištraukimas iš moters organizmo ir kad vaiko
gyvybingumo požymiai yra savarankiškas kvėpavimas ar
širdies plakimas (LR vaiko gimimo momento įstatymas 2 str.).
 Vaiko gimimo momentu šis įstatymas laiko “viso
gyvybingo vaisiaus pasirodymą iš moters organizmo” (4
str.).
 Smurtinis gyvybės atėmimas dar negimusiam vaikui gali
būti vertinamas kaip:
 nėščios moters sveikatos sutrikdymas arba

 teisėtai arba neteisėtai padarytas abortas


Gyvybės atėmimo dar negimusiam vaikui
kvalifikavimas

 Smurtinis gyvybės atėmimas dar negimusiam vaikui gali


būti vertinamas kaip:
 nėščios moters sveikatos sutrikdymas arba

 teisėtai arba neteisėtai padarytas abortas


Mirties momentas

 Žmogaus gyvybės pabaiga teisėje sietina su biologine


mirtimi, kuomet negrįžtamai nutrūksta kraujotaka ir
kvėpavimas arba miršta smegenys (LR žmogaus mirties ir
kritinių būklių įstatymo 5 str.).
Gyvybės atėmimas kaip veika

 Gyvybės atėmimo aktas (veika) gali pasireikšti įvairiu


fiziniu poveikiu kito žmogaus organizmui:
 Mechaniniu
 Terminiu
 Biologiniu
 Cheminiu ir kt.
 Šis poveikis galimas tiek veikimu, tiek ir neveikimu, pvz.,
nemaitinant kūdikio.
Priežastinio ryšio klausimai (1)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d.


nutarimas Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei
bylose”, 4 p.
 Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko
padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už
žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo
to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar
praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis
buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo
sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt
buvo galima išvengti
Priežastinio ryšio klausimai (2)
LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 4 p.
 Jei dėl kaltininko veikos buvo sunkiai sutrikdyta
nukentėjusiojo sveikata, tačiau mirtį sukėlė kita aplinkybė
(pvz., dėl to, kad gydymo metu buvo užkrėstas kraujas, per
klaidą buvo pavartoti ne tie vaistai ir pan.), veika,
atsižvelgiant į tyčios rūšį, kvalifikuojama kaip
pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 ir 129 straipsnių
atitinkamas dalis arba kaip sunkus sveikatos sutrikdymas
pagal BK 135 straipsnio atitinkamas dalis.
Bendroji nužudymo samprata.
Subjektyvieji požymiai:

 Pakaltinamumas
 Tyčinė kaltė (tiesioginė arba netiesioginė tyčia)
 Kaltininkas supranta, kad daro neteisėtą fizinį poveikį

kito žmogaus organizmui, supranta, kad dėl to bus


atimta gyvybė kitam žmogui, ir šių padarinių nori
(tiesioginė tyčia), arba nenori, bet sąmoningai leidžia
mirčiai kilti (netiesioginė tyčia)
Pasikėsinimo nužudyti atribojimo nuo
sveikatos sutrikdymo klausimai -1
(apibrėžtos tyčios vertinimo taisyklė)
LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 6 p.
 Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas
nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti
gyvybę. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant
tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas
kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį
ir 129 straipsnį, 130 ar 131 straipsnius. Taip pat
kvalifikuojama veika, nesukėlusi jokių padarinių (šovė ir
nepataikė), jei tyčia buvo nukreipta į kito žmogaus
gyvybės atėmimą.
Pasikėsinimo nužudyti atribojimo nuo
sveikatos sutrikdymo klausimai – 2
(neapibrėžtos tyčios vertinimo taisyklė)
LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 6 p.
 Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama
pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar
sveikatos sutrikdymas. Taip pat pagal atsiradusius
padarinius kvalifikuojama veika ir tada, kai nustatoma, kad
kaltininkas veikė netiesiogine tyčia.
Pasikėsinimo nužudyti atribojimo nuo
sveikatos sutrikdymo klausimai -3
(tyčios kryptingumo nustatymas)
LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 6 p.
 Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia
atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes:
 nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų
pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai),
 nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo
priežastis,
 kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį
įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir
kt.
Grupinio nužudymo kvalifikavimo problema

 Kai nužudymą padaro keli asmenys, iškyla poreikis


įvertinti kiekvieno asmens, dalyvavusio nužudant,
veiksmus.
 Šiame procese yra labai svarbu nustatyti:
 Kiekvieno dalyvio tyčios rūšį (tiesioginė ar
netiesioginė, apibrėžta ar neapibrėžta).
 Kiekvieno dalyvio veiksmų santykį (priežastingumą) su

nukentėjusiojo mirtimi
Grupinio nužudymo, padaryto apibrėžta tyčia
nužudyti, kvalifikavimas (1)
(Bendravykdymas)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 8 p.


 Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir
patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam,
tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai).
Be to, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų
padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų
bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali
pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant
nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už
rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu…
Grupinio nužudymo, padaryto apibrėžta tyčia
nužudyti, kvalifikavimas (2)
(Teorinės išvados):

 Bendros tyčios nužudyti buvimas yra pakankamas


pagrindas pripažinti visus tiesioginius nusikaltimo
dalyvius nužudymo bendravykdytojais, net jei jie tiesiogiai
smurto nepanaudojo, o tiesiog buvo šalia tų, kurie šį
smurtą naudojo.
 Esant apibrėžtai visų nužudymo dalyvių tyčiai nužudyti,
laikoma, kad kiekvieno jų dalyvavimas nužudyme yra
priežastiniame ryšyje su aukos mirtimi.
Grupinio nužudymo, padaryto apibrėžta tyčia
nužudyti, kvalifikavimas (3)
(organizavimas, kurstymas, padėjimas)
LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 8 p.
 Jei kiti bendrininkai tiesiogiai nedalyvavo žmogui atimant
gyvybę, tačiau organizavo, kurstė arba (ir) padėjo daryti šį
nusikaltimą kitam ar kitiems asmenims, jų veikos
papildomai kvalifikuojamos pagal BK 24 straipsnio
atitinkamą dalį arba dalis. Tačiau jei nužudymo kurstytojas
ar padėjėjas dalyvavo ir tiesiogiai atimant žmogaus
gyvybę, tai jo veika kvalifikuojama tik kaip vykdytojo.
Organizatoriaus, tiesiogiai dalyvavusio atimant žmogaus
gyvybę, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 3 ir 4
dalis.
Grupinio nužudymo, padaryto nesant apibrėžtos
tyčios nužudyti, kvalifikavimas (1)
(kai kiekvienam dalyviui neįmanoma detalizuoti priežastingumo)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 8 p.


 Jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis
mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129
straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys.
 Teorinė išvada:
Ši taisyklė taikytina atvejams, kai neįmanoma nustatyti, kas
atėmė gyvybę aukai, kai neįmanoma detalizuoti
priežastingumo. Tuomet daroma išvada, kad priežastinis
ryšis yra tarp visų dalyvių veikų ir aukos mirties.
Grupinio nužudymo, padaryto nesant apibrėžtos
tyčios nužudyti, kvalifikavimas (2)
((kai priežastingumas detalizuojamas kiekvienam dalyviui)
LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 8 p.
 Jei tokiu atveju nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli
padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys
smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą
atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai
buvo nukentėjusiojo mirties priežastis
 Išvada:
Nesant apibrėžtai tyčiai nužudyti už nužudymą atsako tik
tas, kurio veika buvo mirties priežastimi. Kiti dalyviai
atsako tik už tai, ką yra faktiškai padarę.
Išaiškinimai dėl mažamečio asmens nužudymo
(BK 129 str. 2 d. 1 p.)
(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 12 p.).

 Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2


dalies 1 punktą (mažamečio), kai nužudomas asmuo
nesulaukęs 14 metų amžiaus ir kai nustatyta, kad
kaltininkas žinojo ar pagal veikos aplinkybes ir savo
asmenines savybes turėjo ir galėjo suvokti, kad
nukentėjusysis dar neturi 14 metų.
Išaiškinimai dėl bejėgiškos būklės asmens nužudymo
(BK 129 str. 2 d. 2 p.)
(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 13 p.).

 Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą


(bejėgiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių
savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip
vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui.
 Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus,
praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio,
narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie
bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę
ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes.
 Veika kvalifikuojama pagal šį punktą ir tada, kai nužudomas nukentėjęs
asmuo, tapęs bejėgiškos būklės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto
fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo po to, kai
nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės po tokio smurto ar kitokių veiksmų
panaudojimo.
 Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai
kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima
gyvybę.
Išaiškinimai dėl savo motinos, tėvo ar vaiko nužudymo (BK
129 str. 2 d. 3 p.)
(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas 13 p.)

 Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą (savo


motinos, tėvo ar vaiko), kai kaltininkas nužudo savo motiną, tėvą ar vaiką,
kurie tokie jam yra pagal kilmę, ir ši aplinkybė jam yra žinoma.
 Veika kvalifikuojama pagal šį punktą ir tais atvejais, kai nužudomi motina ar
tėvas, kuriems kaltininko atžvilgiu yra apribota tėvų valdžia arba jų teisės yra
panaikintos vaiką įvaikinus, bet kaltininkas žino, kad tas asmuo yra jo motina
ar tėvas pagal kilmę, taip pat ir tais atvejais, kai kaltininkas nužudo kitų
įvaikintą asmenį, žinodamas, kad nukentėjusysis yra jo vaikas pagal kilmę.
 Motinos ar tėvo, nužudžiusių savo vaiką, veika kvalifikuojama pagal šį punktą
nepriklausomai nuo nukentėjusiojo amžiaus.
 Šio nusikaltimo vykdytoju gali būti tik nukentėjusiojo tėvas, motina ar vaikas.
Kitų asmenų, kurie atliko vykdytojo veiksmus nužudant bendrininko tėvą,
motiną ar vaiką tai suvokdami, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6
dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Išaiškinimai dėl nėščios moters nužudymo
(BK 129 str. 2 d. 4 p.)
(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 15 p.)

 Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2


dalies 4 punktą (nėščios moters) tik tuo atveju, kai
kaltininkas žinojo arba pagal veikos aplinkybes ir savo
asmenines savybes turėjo ir galėjo suvokti, kad
nukentėjusioji yra nėščia.
 Veikos kvalifikavimui pagal šį punktą neturi reikšmės nei
nužudymo motyvai, nei moters nėštumo laikas.
Išaiškinimai dėl dviejų ar daugiau asmenų nužudymo
(BK 129 str. 2 d. 5 p.)
(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 16 p.).

 Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (dviejų ar


daugiau žmonių), kai kaltininkas nužudo bent du asmenis vienu metu, veikdamas
tiesiogine ar netiesiogine tyčia atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu, arba skirtingu laiku,
veikdamas tiesiogine tyčia pagal bendrą nusikalstamą sumanymą nužudyti bent du
asmenis.
 Vieno žmogaus nužudymas ir rengimasis ar pasikėsinimas nužudyti kitą, kai yra
sumanymas nužudyti du asmenis, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį ir
21 ar 22 straipsnius ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
 Kai kėsinamasi nužudyti du asmenis, tačiau nė vieno nužudyti nepavyksta, veika
kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
 Tuo atveju, kai kaltininko sumanymas buvo nužudyti tris ir daugiau asmenų, bet pavyko
nužudyti du asmenis, o į kitus tik pasikėsinta, veika kvalifikuojama kaip baigtas
nusikaltimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
 Pagal šį punktą nužudymas kvalifikuojamas ir tada, kai kaltininkas sumanymą nužudyti
vieną žmogų įgyvendina numatydamas, jog dėl jo veikos gali žūti keli žmonės. Tokiu
atveju, žuvus bent dviem žmonėms, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2
dalies 5 punktą nepriklausomai nuo to, kad dėl vienų asmenų gyvybės atėmimo jo tyčia
buvo tiesioginė, o dėl kitų – netiesioginė.
Išaiškinimai dėl nužudymo itin žiauriai ar kankinant
(BK 129 str. 2 d. 6 p.) - 1
(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 17 p.).

 Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar


kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių
pasireiškia ypatingu žiaurumu.
 Kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines,
dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas
kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti
nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.).
 Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu
(pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš
didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo
atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė
kūno sužalojimų sukeltą skausmą.
 Nužudymas itin žiauriai gali būti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybę ar jos
atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.)
arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai
nužudoma suardant žmogaus kūno anatominį vientisumą (pvz., nukertama galva ir pan.),
arba kai nukentėjusysis nužudomas jo artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles
dvasines kančias.
 Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės
atėmimo ypatumą.
Išaiškinimai dėl nužudymo itin žiauriai ar kankinant
(BK 129 str. 2 d. 6 p.) - 2
(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 17 p.).

 Veiksmai su lavonu, kai kaltininkas suvokia, jog nukentėjusysis


yra miręs, negali būti vertinami kaip nužudymo tąsa, ir jų
pobūdis nužudymo būdo vertinimui reikšmės neturi.
 Jeigu po nužudymo lavonas sunaikinamas ar susmulkinamas į
dalis, turint tikslą paslėpti nužudymą, dėl to veika taip pat negali
būti kvalifikuojama kaip nužudymas itin žiauriai.
 Kai po nužudymo kaltininkas padaro veiksmus, kuriais
išniekinamas mirusiojo kūnas, iš jo pasityčiojama, veika
kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį - BK 129 straipsnio 1
ar 2 dalį ir BK 311 straipsnio 1 dalį.
Išaiškinimai dėl nužudymo kitų žmonių
gyvybei pavojingu būdu (BK 129 str. 2 d. 7 p.)
(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 18 p.)

 Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (kitų


žmonių gyvybei pavojingu būdu), kai, siekdamas nužudyti asmenį, kaltininkas
panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus,
bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei.
 Grėsmė kitų žmonių gyvybei turi būti reali.
 Pavojus kitų žmonių gyvybei paprastai kyla, kai nužudoma sprogdinant,
padegant, šaudant, jei šalia nukentėjusiojo esama kitų žmonių, apnuodijant
maistą ar vandenį, kurį vartoja ir kiti žmonės, ir pan.
 Veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo to, ar panaudojus
tokį būdą faktiškai nukentėjo bent vienas kitas žmogus.
 Jei siekdamas nužudyti vieną žmogų ir veikdamas pavojingu kitų žmonių
gyvybei būdu kaltininkas atima gyvybę dviem ar daugiau žmonių, nužudymas
kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus.
Išaiškinimai dėl nužudymo, padaryto
dėl chuliganiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 8 p.) - 1
(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 19 p.)

 Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8


punktą (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus
žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio
normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis
visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams,
pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba
panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
 Nužudymas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko
ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 129
straipsnio 1 dalį, jei nėra kitų 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų
požymių.
 Jei nužudydamas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl
kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kaltininkas sutrikdė
visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal BK 129
straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.
Išaiškinimai dėl nužudymo, padaryto
dėl chuliganiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 8 p.) - 2
(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 19 p.).

 Jei kaltininkas vienu metu dėl chuliganiškų paskatų nužudė vieną


asmenį, o kitiems sutrikdė sveikatą, be to, sutrikdė visuomenės rimtį ar
tvarką, veika kvalifikuojama pagal 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir
priklausomai nuo jo tyčios rūšies kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu - arba
pagal BK 22 straipsnį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, arba
pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, arba pagal 138 straipsnio 2
dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.
 Jei kaltininkas nužudė nukentėjusįjį po to, kai šis pasipriešino jam
kaltininko daromiems BK 284 straipsnyje numatytiems veiksmams,
veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
 Kai kaltininkas nužudo žmogų dėl to, kad šis, atlikdamas tarnybos ar
pilietinę pareigą, bando nutraukti kaltininko daromą viešosios tvarkos
pažeidimą, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10
punktą ir 284 straipsnį.
Išaiškinimai dėl nužudymo, padaryto
dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 9 p.) - 1
(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 20 p.).

 Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9


punktą (dėl savanaudiškų paskatų), kai nužudoma siekiant turėti iš to
kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginimą už
nužudymą, užvaldyti turtą, įgyti teises į turtą, išlaikyti turimas turtines
vertybes arba faktiškai valdomas ir naudojamas, tarp jų ir neteisėtai,
išvengti skolos, turto grąžinimo, alimentų išieškojimo ar mokėjimo,
kito asmens išlaikymo ir pan.).
 Pagal šį punktą veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas
turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu.
Jei siekis turėti turtinės naudos dėl vienokių ar kitokių priežasčių
nebuvo įgyvendintas, tai neturi įtakos nužudymo kvalifikavimui.
 Jei sumanymas užvaldyti turtą kilo ir buvo realizuotas po to, kai
kaltininkas nužudė nukentėjusįjį, veika kvalifikuojama pagal BK 129
straipsnio 1 dalį, jei nėra kitų 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų
požymių, ir 178 straipsnį ar kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Išaiškinimai dėl nužudymo, padaryto
dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 9 p.) - 2
(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 20 p.).

 Asmens, kuris kitą asmenį kurstė, organizavo ar padėjo jam padaryti


nužudymą už atlyginimą, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio
atitinkamą dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
 Nužudymas, padarytas plėšimo ar turto prievartavimo metu, kvalifikuojamas
pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir atitinkamas BK 180 ar 181
straipsnio dalis priklausomai nuo kvalifikuojamųjų požymių arba pagal BK
254 straipsnio 2 dalį, 256 straipsnį ar 263 straipsnio 2 dalį, jei plėšimo ar turto
prievartavimo dalykas yra daiktai, numatyti šiose normose ir veikos padarytos
dėl savanaudiškų paskatų.
 Negali būti pripažįstami padarytais dėl savanaudiškų paskatų tyčiniai
nužudymai dėl motyvų, kurių formavimąsi nulėmė turtiniai interesai (kerštas
skolininkui dėl negrąžintos skolos, pyktis dėl prarasto turto, pavydas dėl
praturtėjimo ar nukentėjusiojo atsisakymas įvykdyti kitokias turtines prievoles,
atsiradusias teisėtu pagrindu, ir pan.), bet dėl šios veikos kaltininkas negauna
turtinės naudos.
Išaiškinimai dėl nužudymo, padaryto dėl nukentėjusio asmens
tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo
(BK 129 str. 2 d. 10 p.) - 1
(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 21 p.).

 Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10


punktą (dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų
vykdymo), kai jis padaromas siekiant sukliudyti nukentėjusiojo teisėtai
veiklai vykdant tarnybos ar piliečio pareigas dabar ar ateityje, taip pat
kerštaujant už tokią veiklą, įvykdytą praeityje.
 Veika kvalifikuojama pagal šį punktą ir tuo atveju, jei nukentėjusysis
nužudymo metu jau nėjo tų tarnybos pareigų, dėl kurių vykdymo
kaltininkas kėsinasi į jo gyvybę.
 Tarnybos pareigų vykdymas – tai ne tik valstybės tarnautojų veikla,
bet ir kiekvieno asmens, vykdančio tarnybos pareigas, išplaukiančias iš
įstatymų, kitų teisės aktų, tarnybinių nuostatų, pareiginių instrukcijų,
darbo sutarties ir pan., valstybinėje, visuomeninėje ar privačioje
įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, veikla.
Išaiškinimai dėl nužudymo, padaryto dėl nukentėjusio asmens
tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo
(BK 129 str. 2 d. 10 p.) - 2
(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 21 p.)

 Pilietinės pareigos vykdymas – tai asmens, kaip valstybės piliečio ar


visuomenės nario, vykdymas bet kokios visuomenei naudingos
veiklos, kurią vykdyti tiesiogiai įpareigoja ar įgalioja Lietuvos
Respublikos Konstitucija, kiti teisės aktai, taip pat ir kitos visuomenei
naudingos veiklos vykdymas (liudijimas teisme, pranešimas
teisėsaugos institucijoms apie rengiamą, daromą ar padarytą
nusikaltimą, užpulto asmens gynimas ir pan.).
 Jei nužudoma dėl aiškiai neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų, taip pat ne
dėl nukentėjusiojo, o dėl jo artimųjų teisėto tokių pareigų vykdymo,
toks nužudymas negali būti pripažintas padarytu dėl nukentėjusiojo
tarnybinės ar pilietinės pareigos vykdymo.
 Kėsinimasis į asmenų, numatytų BK 115 ir 116 straipsniuose, gyvybę
yra baigtas nusikaltimas nepriklausomai nuo kilusių padarinių ir
papildomai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą
nekvalifikuojamas.
Išaiškinimai dėl nužudymo siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą
(BK 129 str. 2 d. 11 p.)
(LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 22 p.)

 Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11


punktą (siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą) tik nustačius tokį tikslą,
kuris yra būtinas šios nužudymo sudėties požymis.
 Toks tikslas yra tada, kai iki nužudymo teisėsaugos institucijai arba
nėra, arba, kaltininko manymu, dar nėra žinoma apie kitą (baigtą,
pasikėsintą padaryti bet kokį, o rengiamą – tik sunkų ar labai sunkų)
nusikaltimą, kurį kaltininkas siekė nuslėpti. Kitas nusikaltimas
kvalifikuojamas atskirai. Kitas nusikaltimas, kurį kaltininkas siekė
nuslėpti, gali būti padarytas jo paties ar kito asmens, taip pat tuo pačiu
kaip nužudymas ar skirtingu laiku.
 Kai kaltininkas nužudo, siekdamas nuslėpti kito asmens padarytą
nusikaltimą, veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies
11 punktą, o pagal BK 237 straipsnį papildomai nekvalifikuojama.
 Nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui pavyko pasiekti norimą tikslą –
nuslėpti kitą nusikaltimą, jis atsako pagal BK 129 straipsnio 2 dalies
11 punktą.
Išaiškinimai dėl nužudymo siekiant įgyti nukentėjusio asmens
organą ar audinį transplantavimui
(BK 129 str. 2 d. 12 p.)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 23 p.


 Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2
dalies 12 punktą (siekiant įgyti nukentėjusio asmens
organą ar audinį transplantavimui), kai nustatomas toks
nužudymo tikslas nepriklausomai nuo to, ar pavyko
kaltininkui audinį ar organą įgyti.
Išaiškinimai dėl nužudymo labai susijaudinus - 1
(Fiziologinio afekto požymis)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 24 p.


 Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį
(staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam
gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto
būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo
artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma
pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama
specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė,
teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė.
Išaiškinimai dėl nužudymo labai susijaudinus - 2
(Nužudymas kaip greitas atsakas į nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 24 p.


 Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus
tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin
įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip
greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki
nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko
kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas
paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai
susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio
susijaudinimo būsena daugeliu atvejų jam jau buvo praėjusi.
Išaiškinimai dėl nužudymo labai susijaudinus - 3
(Neteisėto nukentėjusiojo poelgio samprata)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 24 p.


 Neteisėtas poelgis gali pasireikšti ir veikimu, ir neveikimu.
Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar
jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei
nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į
asmens gyvybę, sveikatą, turtą (tyčia ar dėl neatsargumo),
smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip
pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą,
tyčiojimusi, šantažu ir kitaip.
Išaiškinimai dėl nužudymo labai susijaudinus - 4
(Itin žeidžiančio nukentėjusiojo poelgio samprata)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 24 p.


 Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis,
teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai
veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės
principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai
paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias
asmenines savybes.
Išaiškinimai dėl nužudymo labai susijaudinus - 5
(Nukentėjusiojo neteisėtas ar žeidžiantis poelgis: vienkartinis arba
tęstinis)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 24 p.


 Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį
nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas staiga labai
susijaudino (buvo fiziologinio afekto būsenos) dėl
netikėto, nelaukto nukentėjusiojo poelgio, ar tas poelgis
buvo paskutinis iš ankstesnių nevienkartinių panašaus
pobūdžio nukentėjusiojo poelgių.
Išaiškinimai dėl nužudymo labai susijaudinus- 6
(Kaltininkui artimo asmens samprata)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 24 p.


 Kaltininkui artimų asmenų sąvoka nėra ribojama
formaliais požymiais. Tai gali būti šeimos nariai, artimi
giminaičiai, kaimynai, draugai ar kiti asmenys, su kuriais
kaltininką sieja glaudūs ryšiai ir jų pobūdis leidžia spręsti,
kad nukentėjusiojo poelgis dėl to ir sukėlė labai didelį
kaltininko susijaudinimą.
Išaiškinimai dėl nužudymo labai susijaudinus - 7
(Santykis su būtinąja gintimi)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 24 p.


 Jei dėl nukentėjusiojo panaudoto smurto kaltininkas veikė
esant būtinajai ginčiai, tai veikai taikomos BK 28
straipsnyje numatytos taisyklės. Jei būtinosios ginties ribos
peržengtos esant staigaus didelio susijaudinimo būsenai, tai
tokia veika kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį.
Sumišimas ir išgąstis kaip atsakomybę už būtinosios
ginties ribų peržengimą šalinančios aplinkybės
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 3 d.
 Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai
tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma
sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi
pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų
peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio,
kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo
įsibrovimo į būstą padaryta veika.
Sumišimo ir išgąsčio sąvokų santykis
su fiziologinio afekto sąvoka

 Nustačius fiziologinio afekto būklę, kuri kilo dėl neteisėto


užpuolimo, neįmanoma paneigti ir tai, kad asmuo buvo
patekęs į sumišimo arba išgąsčio būklę.
 Todėl esant būtinosios ginties situacijai, besiginantis
asmuo, patekęs į fiziologinio afekto būklę, negali peržengti
būtinosios ginties ribų. Jo veika laikytina teisėta, nes jis tuo
pačiu veikė sumišimo arba išgąsčio būklėje.
Išaiškinimai dėl savo naujagimio nužudymo - 1
(Motina kaip specialus nužudymo subjektas, bendrininkavimo
negalimumas)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 25 p.


 Šio nusikaltimo subjektu gali būti tik naujagimio
motina. Kitų asmenų, dalyvavusių nužudant
naujagimį, veika kvalifikuojama pagal BK 129
straipsnio 2 dalies atitinkamus punktus arba,
priklausomai nuo jų vaidmens darant nusikaltimą,
ir pagal BK 24 straipsnio atitinkamas dalis.
Išaiškinimai dėl savo naujagimio nužudymo - 2
(Naujagimio medicininių požymių ir laikotarpio tarp gimdymo ir veikos
nesureikšminimas. )

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 25 p.


 BK 131 straipsnis nereglamentuoja laikotarpio tarp
gimdymo ir nužudymo trukmės, todėl, kvalifikuojant
veiką, medicininiai naujagimio sąvokos kriterijai neturi
reikšmės.
Išaiškinimai dėl savo naujagimio nužudymo - 3
(gimdymo nulemta būsena kaip būtinas požymis)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 25 p.


 Pagal BK 131 straipsnį veika kvalifikuojama tada, kai
motina nužudo savo naujagimį dėl gimdymo nulemtos
psichinės būsenos, o ne dėl kitų priežasčių.
 Moters psichinės būsenos, kurią sukėlė gimdymas,
ypatybės nustatomos remiantis specialisto išvada, o
prireikus gali būti skiriama teismo psichologinė,
psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė.
Išaiškinimai dėl savo naujagimio nužudymo - 4
(Staigiai kilusi tyčia kaip būtinas nužudymo požymis, išankstinės tyčios
nužudyti negalimumas)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 25 p.

 Jei sumanymas nužudyti savo naujagimį motinai kilo iš


anksto, dar iki gimdymo, tada nepriklausomai nuo
gimdymo sukeltos būsenos ypatybių motinos veika
kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies
atitinkamus punktus.

You might also like