Baudžiamoji teisė (specialioji dalis)

Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)

taip pat pavojingi žmogaus gyvybei ir sveikatai (BK
XIX skyrius)
 Sveikatos baudžiamoji teisinė apsauga
 BK XVIII skyrius kriminalizuoja įvairaus sunkumo sveikatos
sutrikdymus.
Tyčinės veikos:
 Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)
 Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (BK 136 str.)
 Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
 Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
 Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str.)
Neatsargios veikos:
 Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 137 str.)
 Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 139 str.)
 Įvairaus sunkumo sveikatos sutrikdymų sudėtys
apibūdinamos šiais bendrais požymiais:
 Įstatymo saugoma vertybė – žmogaus sveikata.
 Nukentėjusysis – bet kurio amžiaus žmogus.
 Veika – neteisėtas žalingas fizinis poveikiu kito žmogaus organizmui
(mechaninis, terminis, biologinis, cheminis ir kt.).
 Padariniai – sveikatos sutrikdymas arba, kaip minimumas, fizinis
skausmas. Priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių
 Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 16
metų, o už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą – 14 metų.
 Subjektyvieji požymiai: pakaltinamumas ir kaltė (tyčia ir
neatsargumas).
 BK 135 ir 138 straipsnių antrosios dalys numato sunkaus ir nesunkaus
tyčinių sveikatos sutrikdymų kvalifikuotas sudėtis. Kvalifikuojantys
požymiai yra tokie pat kaip ir nužudymo atveju.
 Sveikatos sutrikdymo samprata
 Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-
298/158/A1-86 “Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių
patvirtinimo” // Žinios, 2003.05.30, Nr. 52 -2357,
 Sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus
mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis
poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba
susargdinimą.
 Sužalojimas - tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio
vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas.
 Susargdinimas - tai organizmo funkcijų sutrikdymas.
Sveikatos sutrikdymų klasifikavimas pagal sunkumą
 Sveikatos sutrikdymai būna trijų rūšių:
 Sunkūs (BK 135 ir 137 str.)

 Nesunkūs (BK 138 ir 139 str.)

 Nežymūs (BK 140 str.)

 Baudžiamoji atsakomybė taip pat numatyta už tyčinį

fizinio skausmo sukėlimą (BK 140 str.)
 Sveikatos sutrikdymo sunkumas baudžiamosiose bylose nustatomas
pagal specialisto išvadą. Specialistas savo ruožtu vadovaujasi teisiniais
požymiais, nurodytais atitinkamuose BK straipsniuose ir jų
medicininiais aiškinimais, kurie pateikti Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
2003 m. gegužės 23 d. įsakyme Nr. V-298/158/A1-86 “Dėl sveikatos
sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo”.
 Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą abortą
 Lietuvos Respublikoje abortai nėra uždrausti.
 Abortų atlikimo tvarka nustatyta LR Sveikatos apsaugos
ministerijos 1994 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 50
“Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos” //
Žinios, 1994.03.09, Nr.: 18 – 299
 Tačiau baudžiamoji atsakomybė už aborto padarymą kyla
ne už bet kokių, o už svarbiausių šios tvarkos nuostatų
pažeidimą.
 Nustatant baudžiamąją atsakomybę atsižvelgta į šias
neštumo nutraukimo tvarkos nuostatas:
 Moteriai pageidaujant, leidžiama nutraukti nėštumą iki
12 savaičių, jei nėra šiai operacijai kontraindikacijų.
Didesnį nei 12 sav. nėštumą leidžiama nutraukti, kai
jis gresia moters gyvybei ir sveikatai (1.1 p.)
 Kontraindikacijos nėštumui nutraukti: ūmūs ir
poūmiai genitalijų uždegimai; ūmūs ir poūmiai kitos
lokalizacijos uždegimai; ūmios infekcinės ligos.
Nėštumo nutraukimo operaciją leidžiama atlikti tik
išgydžius šias ligas (1.2 p.)
 Visais atvejais nėštumas gali būti nutraukiamas tik
stacionaro ginekologijos skyriuje (1.3 p.)
 Neteisėtas abortas (BK 142 str.)
apibendrinta nusikaltimo sudėties struktūra
Objektyvieji požymiai
 Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – nėščios moters sveikata,
papildoma – nėštumo nutraukimo operacijų darymo nustatyta
tvarka
 Nukentėjusysis – nėščia moteris
 Veika – neteisėtas abortas (bet kokiu būdu atliekama nėštumo
nutraukimo operacija moters prašymu). Kiekvienai BK 142 str.
numatytai nusikaltimo rūšiai būdingi skirtingi neteisėtumo
požymiai.
 Padariniai – vaisiaus pašalinimas iš moters organizmo
 Priežastinis ryšis tarp nėštumo nutraukimo operacijos ir vaisiaus
pašalinimo iš moters organizmo
 Atsakomybėn trauktinas asmens – tai asmuo, padaręs nėštumo
nutraukimo operaciją. BK 142 str. 1 ir 2 dalyse minimi specialieji
tokio asmens požymiai (gydytojas, sveikatos priežiūros
specialistas). Pagal BK 143 str. 3 d. atsako bet kuris asmuo,
turintis 16 metų. Moteris, kuriai padarytas abortas kartu su
kaltininku pagal BK 142 str. neatsako.
 Neteisėtas abortas (BK 142 str.)
apibendrinta nusikaltimo sudėties struktūra
Subjektyvieji požymiai
 Pakaltinamumas
 Kaltė - tiesioginė tyčia
 Kaltininkas supranta, kad neteisėtai daro aborto
nutraukimo operaciją, numato, kad dėl jo neteisėtų
veiksmų iš moters organizmo bus pašalintas
vaisius, ir šių padarinių nori
 Neteisėtas abortas (BK 142 str. 1 d.)
pagrindinė nusikaltimo sudėtis
Specifiniai šios rūšies neteisėto aborto požymiai:
 Nėštumo nutraukimo operaciją daro gydytojas, turintis
teisę daryti aborto operacijas
 Aborto neteisėtumą (ir jo pavojingumą) rodo dvi
alternatyvios aplinkybės:
1) buvo kontraindikacijų abortui arba
2) operacija padaryta ne sveikatos priežiūros
įstaigoje
 Neteisėtas abortas (BK 142 str. 2 d.)
kvalifikuota nusikaltimo sudėtis

Specifiniai šios rūšies neteisėto aborto požymiai:

 Neteisėtą abortą padaro sveikatos priežiūros

specialistas, neturintis teisės daryti aborto operacijos
 Operacija atliekama sveikatos priežiūros įstaigoje

Šios veikos padidintą pavojingumą rodo faktas, kad

operaciją daro ne akušeris-ginekologas, bet kitos
srities medikas
 Neteisėtas abortas (BK 142 str. 3d.)
itin kvalifikuota nusikaltimo sudėtis

Pagal BK 142 str. 3 d. veika kvalifikuojama esant

šiems atvejams:
 Neteisėtą abortą padaro asmuo, kuris iš viso nėra
sveikatos priežiūros specialistas.
 Neteisėtą abortą padaro sveikatos priežiūros
specialistas, bet neturintis teisės daryti aborto
operacijos, be to ne sveikatos priežiūros įstaigoje

Laikoma, kad tai yra pavojingiausia neteisėto

aborto rūšis
 Neteisėto aborto, sukėlusio moters mirtį arba
sveikatos sutrikdymą, kvalifikavimas
 Neteisėtas abortas, sukėlęs moters mirtį arba sveikatos
sutrikdymą, kvalifikuojamas iš sutapties.
Atsižvelgiant į kaltės formą bei kilusių padarinių sunkumą, be
neteisėto aborto padarymo (BK 142 str.) kaltininkui taip pat
inkriminuotinas:
1) nėščios moters nužudymas (BK 129 str. 2 d.) arba
neatsargus gyvybės atėmimas (BK 132 str.) arba
2) tyčinis sveikatos sutrikdymas nėščiai moteriai (BK 135 str.
2 d., 138 str. 2 d.) arba sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo
(BK 139 str.)
 Neštumo nutraukimas šiuo atveju negali būti traktuojamas kaip
sveikatos sutrikdymo požymis. Sveikatos sutrikdymo turinį šiuo
atveju sudaro dėl aborto kilusi kitokio pobūdžio žala sveikatai
 Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus
žmogaus gyvybei (BK 144 str.)
Objektyvieji požymiai
 Įstatymo saugoma vertybė – žmogaus gyvybė
 Nukentėjusysis – žmogus, kurio gyvybei gresia
pavojus ir kuriam reikia pagalbos, kad jis šio pavojaus
išvengtų.
 Veika – nesuteikimas pirmos pagalbos nukentėjusiajam
turint tokią galimybę
 Atsakomybėn trauktino asmens amžius – ne mažesnis
kaip 16 metų. Tokiam asmeniui būdingi ir specialieji
požymiai:
 a) asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba
 b) asmuo, kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam.
 Baigtumas – nuo veikos padarymo momento
(formalioji sudėtis)
 Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus
žmogaus gyvybei (BK 144 str.)
Subjektyvieji požymiai
 Pakaltinamumas
 Kaltė - tiesioginė tyčia
 Kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei
gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat
supranta, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai
susilaiko nuo pagalbos suteikimo
 Baudžiamoji atsakomybė už psichinės
prievartos panaudojimą
BK nustato atsakomybę už:
 Grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą
(BK 145 str. 1 d.)
 Žmogaus terorizavimą (BK 145 str. 2 d.)

 Norint suprasti šių normų turinį, būtina panagrinėti

bendruosius psichinės prievartos požymius
 Psichinės prievartos samprata
Psichinę prievartą žyminčių teisinių sąvokų tinklas

 Psichinis prievarta
 Psichinis smurtas
 Grasinimas
 Bauginimas
 Terorizavimas
 Šantažas
 Psichinės prievartos kriminalizavimo būdai

 Psichinė prievarta kaip atskira nusikalstama veika

(delicta sui generis).
 Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK
145 str. 1 d.)
 Žmogaus terorizavimas (BK 145 str. 2 d.)

 Psichinė prievarta kaip vertimo elgtis prieš savo valią

priemonė.
 Plėšimas (BK 180 str.), turto prievartavimas (BK 181 str.),
išžaginimas (BK 149 str.), seksualinis prievartavimas (BK 150
str.), privertimas lytiškai santykiauti (BK 151 str.), įtraukimas į
prostituciją (BK 308 str. 2 d.) ir kt.
 Psichinės prievartos samprata
Definicija

 Psichinė prievarta – tai pavojingas tyčinis poveikis kito

žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl
tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam
tikros neigiamos pasekmės.
 Psichinė prievarta pasireiškia kaip įvairaus turinio
grasinimai
Psichinės prievartos sampratos elementai
 Bauginamoji paskirtis
 Pavojingumas
 Išraiškos įvairovė
 Tyčinė kaltė
 Realumas
 Bauginamoji paskirtis ir pavojingumas

 Psichinė prievarta – tai poveikis psichikai keliant arba

palaikant esamą baimę
 Psichinė prievarta – tai toks bauginamasis poveikis
psichikai, kuris negali būti toleruojamas socialinio
gyvenimo kontekste
 Pavojingumas – tai materialus (neformalus) psichinės
prievartos elementas.
 Šiuo aspektu tam tikro bauginimo atvejo pripažinimas ar
nepripažinimas prievarta didele dalimi priklauso nuo veiką
kvalifikuojančio pareigūno teisinės sąmonės, konkretaus
įvykio konteksto.
 Grasinimo turinio įvairovė

 Grasinama gali būti tiek neteisėtais (smurtiniais, žalingais)

veiksmais, bet ir teisėtais:
 pranešti teisėsaugos institucijoms tikrą informaciją apie padarytą
įstatymo pažeidimą,
 paviešinti tikrą informaciją apie įmonės blogą finansinę būklę,
 praduoti civilinį ieškinį ir pan.
 Tokių “teisėtų veiksmų” pripažinimą psichine prievarta
lemia neteisėti kaltininko tikslai (gauti turtinės naudos,
patenkinti seksualinę aistrą ir pan.).
 Psichinės prievartos išreiškimo būdai
Psichinis bauginantis poveikis gali būti išreikštas įvairiai:
 žodžiu
 raštu;
 tam tikru kitu elgesiu:
 gestais, mimika, garsiu rėkimu, ginklo, peilio ar kito panašios
paskirties daikto rodymu, turto naikinimu, sistemingais naktiniais
skambučiais, asmens atviru sekimu, važiavimu labai dideliu
greičiu, tuo bauginant keleivį, baimę keliančios aplinkos sukūrimu.
 Tokiais atvejais konstatuojant ar atmetant grasinimo buvimo faktą,
labai svarbu įvertinti įvykio kontekstą.
 Psichinės prievartos išreiškimo būdai (2)
 Pabrėžtina tai, kad fizinis smurtas kaip žmogaus mušimas,
kankinimas, laikymas nelaisvėje ir kiti panašūs smurto
veiksmai taip pat gali būti bauginamosios paskirties ir
traktuojami kaip psichinė prievarta.
 Psichinės prievartos samprata
Subjektyvieji požymiai:
 Tyčia - grasinantysis supranta, kad pavojingai
psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę ar ją
palaikydamas, ir nori taip elgtis.
 Grasinimo realumas

 Baudžiamojoje teisėje laikomasi nuostatos, kad juridinę

reikšmę turi tik realūs grasinimai. Ši nuostata atsirado
dėl to, kad yra rizika, jog nerimtai ištarti žodžiai,
pajuokavimas ar kitas panašus elgesys bus klaidingai
suvoktas kaip grasinimas.
 Yra keletas mokslinių požiūrių į tai, koks grasinimas yra
realus.
 Grasinimo realumo koncepcijos

 Paminėtinos dvi grasinimo realumo koncepcijos:

 1) įvairios realumo - įgyvendinamumo
koncepcijos
 2) realumo – tikrumo koncepcija
 Realumo-įgyvendinamumo koncepcija (1)

 Sureikšminamas kaltininko ketinimas įgyvendinti

grasinimą
 Grasinimas yra realus, kai kaltininkas iš tikrųjų ketina jį
įgyvendinti
 Ši koncepcija atmesta teorijos ir praktikos
 Realumo-įgyvendinamumo koncepcija (2)

 Sureikšminamas subjektyvus nukentėjusiojo suvokimo

kriterijus.
 Grasinimas yra realus, kai konkretus bauginamasis
išsigando jo įgyvendinimo.
 Ši koncepcija neatlaiko kritikos, nors dažnai imama už
pagrindą motyvuojant teismo nuosprendžius
 Realumo-įgyvendinamumo koncepcija (3)

 Sureikšminamas objektyvus (adekvataus žmogaus)

kriterijus (a reasonable-man test of menace).
 Grasinimas yra realus, kai vidutinio stabilumo ir drąsos
žmogui būtų pagrindas bijoti jo įgyvendinimo.
 Ši koncepcija dominuoja daugelio šalių baudžiamojoje
teisėje, tačiau jos silpnoji vieta yra tai, kad realybėje
grasinama ne vidutinio stabilumo ir drąsos žmonėms, o
konkretiems, įvairaus būdo ir jautrumo žmonėms.
Kaltininkas gali tinkamai įvertinti savo aukos padidintą
jautrumą.
 Realumo-tikrumo koncepcija

 Sureikšminamas kaltininko tyčios įbauginti kriterijus

 Grasinimas yra realus (tikras), kai daroma išvada, jog
kaltininkas atliko veiksmus, turėdamas tyčią įbauginti
konkretų nukentėjusįjį.
 Ši koncepcija atitinka subjektyvaus pakaltinimo principą –
vertiname ne nukentėjusiojo, bet kaltininko veiką, todėl ir
remiamės jo tyčios turiniu.
 Grasinimo turinio nustatymas

 Kai kurių grasinimų turinys nėra akivaizdus, pvz., toks

neapibrėžtas pasakymas kaip “bus blogai” gali būti įvairiai
įvertintas.
 Grasinimo turinys (kaip ir jo tikrumas) nustatomas
remiantis kaltininko tyčios turiniu.
 Grasinimo turinys atitinka prasmę, kurią suteikė grasinimui
grasinantysis, kokių pasekmių baimę jis tikėjosi sukelti.
 Nustatant grasinimo turinį, labai svarbu išanalizuoti įvykio
kontekstą, nes tie patys žodžiai (pvz., aš tave sunaikinsiu),
išsakyti skirtingose situacijose gali turėti skirtingą prasmę.
 Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą
(BK 145 str. 1 d.)
Objektyvieji požymiai:

 Įstatymo saugoma vertybė pagal BK skyriaus pavadinimą –

žmogaus gyvybė ir sveikata, teoriškai - žmogaus laisvė.
 Veika – grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą kitam
žmogui
 Aplinkybė – yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali
būti įvykdytas (klausimas: kas turi taip manyti?).
 Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip16 metų.
 Baigtumas – nuo veikos padarymo momento (formalioji sudėtis)
Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą
(BK 145 str. 1 d.)
Subjektyvieji požymiai:

 Pakaltinamumas
 Kaltė – tiesioginė tyčia.
 Supranta, kad kelia mirties arba sunkaus sveikatos
sutrikdymo baimę, ir nori taip elgtis.
 Žmogaus terorizavimas (BK 145 str. 2 d.)
Objektyvieji požymiai:

 Įstatymo saugoma vertybė pagal BK skyriaus pavadinimą – žmogaus

gyvybė ir sveikata, teoriškai - žmogaus laisvė.
 Veika – terorizavimas, kuris gali pasireikšti šiomis veikomis:
 a) grasinimas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą

gyvybei, sveikatai ar turtui veiką

 b) sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą.

 Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16

metų.
 Baigtumas – nuo veikos padarymo momento (formalioji sudėtis)
 Žmogaus terorizavimas (BK 145 str. 2 d.)
Subjektyvieji požymiai:

Subjektyvieji požymiai:
 Pakaltinamumas
 Kaltė – tiesioginė tyčia.
 Supranta, kad kelia susprogdinimo, padegimo ar
kitokios pavojingos veikos baimę ir nori taip elgtis.
Supranta, kad sistemingai baugina kitą žmogų ir nori
taip elgtis.