KLIMATAS

NUO MOKYKLOS IKI GLOBALINIŲ

PROBLEMŲ

Rytas Šalna,
2020 vasaris–kovas
Pasaulio gyventojų laikrodis

https://www.worldometers.info/world-population/
 Klimato tematika olimpiadoje
• Klimatą lemiantys dėsningumai
• Klimato juostos ir klimato tipai
• Atmosferos cirkuliacija
• Oro masių judėjimas
• Debesų klasifikacija
• Klimato ir geografinių zonų ryšys
• Klimato kaita Žemėje
• Klimato kaitos priežastys
• Klimato kaitos padariniai
• Klimatogramų nagrinėjimas
• Klimato žemėlapių analizė
Kodėl būtina mokyti apie klimato kaitą ?
• Klimato kaita yra didžiausias žmonijos iššūkis XXI a., tai amžiaus tema, kuri
labai svarbi šių laikų mokinių ateičiai
• Nors 4,6 mlrd. metų mūsų planetos istorija susijusi klimato svyravimais,
tačiau dabartinės žmonių sukeltos šiltnamio dujų emisijos iš esmės lemia
klimato kaitą pasaulyje ir tai būtina aiškinti jaunajai kartai
• Dėl daugybės komponentų, atskirų taškų ar požiūrių, tai – tarpdalykinė
tema, kurią galima plačiai plėtoti mokykloje
• Šioje temoje svarbūs ne tik mokslo dalykai, susiję su klimato kaita, bet ir
būtinas asmeninės bei bendruomeninės atsakomybės formavimas jaunajai
kartai
Stereotipinis požiūris į klimato kaitą ir atsakomybę
lietuvių akimis
• Mūsų pastangos Lietuvoje nieko nepakeis, mes per
maži
• Daugiausia CO2 išskiria kinai, amerikiečiai, tegul jie
ir rūpinasi
• Klimatas keitėsi ir anksčiau, prie ko čia aš ir mano
įpročiai
• Nesąmonė tas CO2 emisijų pirkimas ir pardavimas
•
Atsižvelgiant į Žemės padėtį mūsų šviesulio
atžvilgiu, klimato pokyčiai jo paviršiuje gali būti
gana staigūs ir pastebimi. Ir tai, jog šiuo metu
teigiama, kad globalaus atšilimo priežastis yra
žmogaus veikla, lemia politinės priežastys, o ne
mokslinės
• Žemės orbitos pokyčiai ir ašinis planetos
polinkis yra tikroji priežastis to, ką klimato
mokslininkai šiandien vadina globaliu
atšilimu
• Aš neturiu vaikų, vadinasi, galiu šiukšlinti
už kelis
• Mes esame skurdi šalis ir mums tai
negalioja
• Aš vegetaras, kasmet skrendame su šeima
į Indiją, ten valgome tik daržoves
• Aš galiu kažką daryti, bet mano kaimynas
nieko nedaro
• Mano teisė valgyti jautieną ir niekas man
neturi teisės aiškinti, ką turiu valgyti, o ko
ne
Klimato kaita ir Pagrindinės mokyklos
geografijos bendroji ugdymo programa
7–8 klasės
Analizuodami geografinės informacijos šaltinius, mokiniai aiškinasi, kaip klimatas
veikia žmonių gyvenimo būdą (veiklą, kultūrą ir kt.) ir kokių globalių klimato
problemų dėl to kyla planetoje.

9-10 klasės
Socialinių, ekonominių, aplinkosaugos problemų sprendimas Europos ir pasaulio
tarptautinėse organizacijose (pvz., energetiniai ištekliai, kariniai konfliktai, AIDS,
terorizmas, pasaulio paveldo apsauga, klimato atšilimas ar kitos aktualios
problemos).
Belgija
Italija
• Nuo 2020 rugsėjo Italijos mokyklose mokytojai visose klasėse
pradės dėstyti apie klimato kaitą ir aplinkos tvarumą. Per
metus tai sudarys 33 pamokas ir taps pilotu JT klimato
darbotvarkei, įtraukiant tai į visą švietimą.
• „Taigi tyrinėti tik vietovardžius ir vietoves geografijos
pamokose? Pamirškite tai“, – sakė Italijos švietimo ministras
Lorenzo Fioramonti. Jis taip pat teigė, kad „per geografijos
pamokas netrukus bus aptariamas ir žmogaus veiksmų
poveikis skirtingoms planetos sritims“.
Jungtinė Karalystė
• Jaunimas šioje šalyje labai susirūpinęs dėl klimato krizės.
Daugelis piktinasi, kad vis dar nesiimama veiksmų, kai
rizikuojama jų ateitimi.
• Kurio amžiaus mokiniams reikįtų kalbėti apie klimato krizę?
• 75% JK mokytojų mano, kad negavo tinkamų žinių mokyti vaikus
apie klimato pokyčius
• 69% JK mokytojų mano, kad šalies mokyklose turėtų būti
daugiau mokoma apie klimato pokyčius
• 68% mokinių nori daugiau sužinoti apie aplinką ir klimato
pokyčius
JAV. Kodėl mokytojai nemoko apie
klimato kaitą?
Kambodža
• Remiama Europos Sąjungos, Švedijos ir Jungtinių Tautų
vystymosi programos, šalis jau anksčiau integravo klimato
kaitos mokymą ir nuo 2020 m. išplečia jį gamtos mokslų
programose ir vidurinėje mokykloje.
• Mokiniai nuo 10 iki 12 klasės mokysis apie veiksnius, kurie
turi poveikį klimato kaitai ir šalies pažeidžiamumą. Taip pat
apie esminius pasiekimus ir technologijas, kaip prisitaikyti
prie klimato kaitos padarinių ir kaip sumažinti šiltnamio
dujų emisijas.
Klimato tematikos turinys Vokietijoje (geografija)
7-8 klasėse 9-10 klasėse
•Orai •Klimato kaita

•Žemės apšviestumas •Šitnamio efektas

•Šilumos juostos •Klimato kaitos priežastys

•Slėgis ir vėjas
•Klimato kaitos padariniai
•Klimatas ir geo zonos
•Tarptautinė klimato apsaugos politika
•Vertikalusis zoniškumas
•Klimato apsauga Vokietijoje
•Metų laikai vidutinėse platumose
•Klimato kaitos scenarijai
•Orai vidutinėse platumose
•Ozonas
•Golfo srovė
•Klimato kaitos pavyzdžiai
•Žemės ūkio pavyzdžiai
•Kovos su klimato kaita būdai
•Geo zonų pavyzdžiai
Atsakomybės formavimui ir kiekvieno asmeniniam indėliui prieš klimato kaitą skirtas
paveikslas iš vokiško geografijos vadovėlio, KLETT Verlag
Paradigminės koncepcijos mokykloje
Globalioji klimato kaita
• Įrodymai globaliai klimato kaitai (Evidence for Global Climate
Change)
• Priežastys globalios klimato kaitos (Causes of Global Climate
Change)
• Padariniai globalios klimato kaitos (Consequences of Global
Climate Change)
• Atsakomybė už globalią klimato kaitą (Responses to Global
Climate Change)
 Šiltnamio dujos
• Vandens garai. Gausiausios šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
• Anglies dioksidas (CO2). Anglies dioksidas yra nežymus, bet
labai svarbus atmosferos komponentas, išskiriamas natūraliais
procesais, tokiais kaip kvėpavimas ir ugnikalnių išsiveržimai, ir
tokia žmogaus veikla, kaip miškų naikinimas, žemės naudojimo
pokyčiai ir iškastinio kuro deginimas.
• Metanas. Angliavandenilių dujos, gaunamos tiek iš natūralių
šaltinių, tiek dėl žmogaus veiklos, įskaitant atliekų skaidymąsi
sąvartynuose, žemės ūkyje ir ypač auginant ryžius, taip pat
atrajojančių gyvulių virškinimą ir mėšlą, susijusį su naminiais
gyvuliais.
• Azoto oksidas. Galingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos,
išsiskiriančios dirbant dirvožemį, ypač naudojant mineralines ir
organines trąšas, deginant iškastinį kurą, gaminant azoto rūgštį ir
deginant biomasę.
• Chlorfluorangliavandeniliai (CFC). Visiškai pramoninės kilmės
sintetiniai junginiai.
Keli tyrimai, publikuoti recenzuojamuose mokslo žurnaluose, rodo, kad 97% ar net daugiau aktyvių klimato mokslininkų
sutinka: „Klimato atšilimo tendencijos, labai tikėtina, sukeltos žmogaus ūkinės veiklos“.
Be to, dauguma pripažintų mokslo organizacijų visame pasaulyje paskelbė viešus pareiškimus, kuriuose patvirtina šią nuostatą.
Oro temperatūros anomalijų pokyčiai Žemėje

https://www.youtube.com/watch?v=3sqdyEpklFU
Kosminės klimato ir okeanografinės laboratorijos
Temperatūros pokyčiai
1 kg jautienos – 250 km atstumas automobiliu
1 tona CO2

2002–2011 m. į
aplinką žmonija
kasmet paleisdavo
po 9.3 mlrd. tonų
CO2 dujų.
Kieno ir koks indėlis?

CO2 emisija 1 gyv.

 Kieno ir koks indėlis?

Bendra CO2 emisija / http://www.globalcarbonatlas.org/en/CO2-emissions

 Klimato kaitos padariniai
1. Kylanti globali oro temperatūra
2. Šylantys vandenynai
JT klimato scenarijai
•Hidro-meteorologinės katastrofos
3. Ledo šelfų ir skydinių ledynų tirpimas
(potvyniai ir sausros)
4. Kalnų ledynų tirpimas •Aplinkos degradacija ir / arba ilgalaikės
5. Mažėjanti sniego danga katastrofos (ilgalaikės sausros su
pražūtingomis pasekmėmis augalijai ir
6. Jūros lygio kilimas dirvožemiams)
7. Arkties ledo dangos mažėjimas •Žemės praradimas dėl kylančio vandens
8. Kraštutinių orų dažnėjimas lygio (mažos salos ir deltų regionai)
9. Vandenynų rūgštingumo didėjimas •Išteklių trūkumo sukelti konfliktai (susiję su
pirmaisiais trimis scenarijais, gali paskatinti
10. Ligų ir epidemijų daugėjimas migraciją bei konfliktus)
11. Biologinių rūšių nykimas
 Klimato kaita: priežastingumo-veiksmų-ryšių ratas

https://intelligence.weforum.org/topics/a1Gb0000000LHVfEAO?tab=publications
Klimato pokyčiai pasaulyje
Klimato ir ekologinių problemų pavyzdžiai (GIS duomenų bazė)

https://climate.nasa.gov/images-of-change?id=704#704-drought-shrinks-southern-africas-lake-kariba
Klimato ir ekologinių problemų pavyzdžiai (GIS duomenų bazė)

https://www.carbonbrief.org/mapped-how-climate-change-affects-extreme-weather-
around-the-world
 Politiniai sprendimai
•1997 m. Kioto protokolas.
•2008 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamentas oficialiai pritarė
Klimato kaitos paketui. Plane numatyta, kad iki 2020 metų 27 ES
valstybės turėtų sumažinti anglies dvideginio emisijas 20 proc.
palyginus su 1990 metais, 20 proc. sumažinti energijos
suvartojimą, o iš atsinaujinančių šaltinių pagaminti 20 proc. visos
energijos.
•2012 m. Dohoje viršūnių susitikimo dalyviai sutarė pratęsti Kioto
protokolo susitarimus iki 2020 m.
Paryžiaus sutartis
2015 m. Paryžiuje susitikimo metu 195 šalys sutarė pasirašyti Paryžiaus
susitarimą. Jį sėkmingai ratifikavus, jo adaptacija ir finansavimas prasidės
2020 m. Susitarimą pasirašė 194 Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos
konvencijos šalys, iš jų 125 – jį ratifikavo. Paryžiaus susitarimo šalys sieks
šių pagrindinių tikslų:
•užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio

laikotarpio lygiu, dedant pastangas, kad temperatūros didėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio
lygiu, suvokiant, kad tai gerokai sumažintų klimato kaitos pavojų ir poveikį;
•didinti gebėjimą prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio ir skatinti atsparumą klimato kaitai ir mažu

išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pasižyminčią plėtrą tokiu būdu, kad nekiltų grėsmė maisto
gamybai;
•užtikrinti, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo

trajektoriją ir klimato kaitai atsparią plėtrą.

Tirpstantys ledo skydai
Antarktidos ledynų tirpimas
 Ledynų tirpimas Grenlandijoje

https://www.youtube.com/watch?time_continue=84&v=6kmyq3ZUTFg&feature=emb_logo
Jūrų laivybos keliai
Arktyje

https://youtu.be/MicU8h4-kNw
 Kalnų ledynų tirpimas Naujojoje Zelandijoje
Prano Juozapo
1908 m. riba ledynas Pietų
Alpėse

2007 m. riba

2009 m. riba

2007 m. riba 2019 m. riba

Socialinė reklama kimatui saugoti
 Vandens lygio kilimas
• 400 mln. žmonių gyvena mažesniame nei 10 m v.j.l. Aukštyje
 Klimato kaita veikia upių deltas ir jų gyventojus

• Derlingi dirvožemiai – patraukli vieta žmonėms

gyventi • Kairas / Daka / Kalkuta / Šanhajus ir kt.
• Intensyvi žemdirbystė – istorinė prielaida miestams • 600 mln. žmonių dabar gyvena deltose
kurtis
• Gango-Bramaputros deltoje net 130 mln. žmonių
• Dabar tai didžiausio gyventojų tankumo regionai
pasaulyje
 Pavojus upių deltoms
• Iš 33 didžiausių deltų pasaulyje 28 paveiktos kylančio
vandens lygio
• Rizika ypač didelė, nes deltos yra maisto tiekimo
šaltiniai
• Iki XXI a. pabaigos 20 proc. deltų ploto bus prarasta, jei
nebus statoma pylimų
• 46 pasaulio deltose vandens lygis kyla 6,8 mm per
metus greičiu
• Deltose auginami ryžiai, verčiamasi akvakultūra, dėl to
kertami miškai, ypač mangrovės, kurios apsaugo nuo
audrų
• Mažėja nuosėdų prietaka dėl hidrotechninių įrenginių,
dėl ko pakilęs druskingas vanduo patenka giliai į deltų
regionus ir žaloja dirvožemius bei skurdina
ekosistemas
Klimato kaita ir migracija
• Audros, karščio bangos, sausros, potvyniai – pagrindinės migracijos priežastys
• 2008 m. iš 36 mln. pabėgėlių 20 mln. buvo klimato pabėgėliai
• Prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulyje kasmet bus apie 250 mln. klimato
pabėgėlių

JT skiria keturis klimato scenarijus, dėl kurių vyksta migracija

1. Hidro-meteorologinės katastrofos

2. Aplinkos degradacija / ilgalaikės katastrofos

3. Žemės praradimas dėl kylančio vandens lygio

4. Išteklių trūkumo sukelti konfliktai

Pabėgėlių migracija iš Etiopijos per
Džibučio teritoriją į ... Jemeną, Saudo Arabiją,
o gal Europą...
Ekstremalūs (kraštutiniai) orų reiškiniai

Gaisrų nualinta teritorija Kengūrų saloje, Australija

Kengūrų sala iki 2019 m. gaisrų ir po jų...
Vandens rūgštėjimas jūros ir
vandenynuose
Nuo pramoninės revoliucijos pradžios vandenynų paviršinių
vandenų rūgštingumas padidėjo maždaug 30 procentų.
Šis padidėjimas atsiranda dėl to, kad žmonės į atmosferą
išmeta daugiau anglies dioksido, taigi, daugiau absorbuojami
vandenynuose.
Viršutiniame vandenynų sluoksnyje absorbuojamas anglies
dioksido kiekis padidėja maždaug 2 milijardais tonų per
metus.
Vandenynų rūgštėjimas chemiškai
Siūlymai klimato kaitos padariniams mažinti bei netinkamų
žemdirbystei teritorijų pritaikymui žemės ūkiui

https://www.facebook.com/worldeconomicforum/videos/455066075098959/