Nemunas – ilgiausia

Lietuvos upė
• Nemunas  – ilgiausia Lietuvos upė. Jo visas ilgis yra 937 km,
Lietuvos teritorijoje teka 359 km. Likusioji dalis – 116 km –
Lietuvos siena su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi,
426 km teka per Baltarusiją. Nemuno baseino plotas
98 200 km², iš jų 46 600 km² yra Lietuvoje (apima 72 %
Lietuvos teritorijos).
• Tai yra 14 pagal ilgį Europos upė ir ketvirta tarp priklausančių
Baltijos jūros baseinui.
 Tėkmė
• Nemunas prasideda Baltarusijoje, 45 km į pietus nuo Minsko,
Aukštutinio Nemuno kaimo apylinkėse, pelkėtame Baltarusijos
aukštumų pažemėjime, 179 m aukštyje virš jūros lygio. Pradžioje
upė teka į pietus, bet susiliejusi su Usa gerokai praplatėja ir pasuka į
vakarus.
• Vidurupio ilgis 327 km, jis tęsiasi iki santakos su Nerimi. Už Katros
žiočių Nemunas pasuka į šiaurę. Nuo santakos su Juodąja
Ančia 17 km ruože sudaro Lietuvos-Baltarusijos sieną, o toliau teka
Lietuvos teritorija.  Žemutinė vidurupio dalis užlieta Kauno marių.
• Vidurupio vagos plotis svyruoja nuo 80 m siauruose ir giliuose
slėnio ruožuose iki 200–300 praplatėjimuose. Būdingas vagos gylis
1–3,5 m. Vidutinis nuolydis – 23 cm/km. 
• Žemupyje Nemunas teka į vakarus. Už Smalininkų sudaro Lietuvos-
Rusijos valstybinę sieną. 48 km nuo žiočių prasideda Nemuno delta –
upė išsišakoja į Rusnę  ir Giliją. Ties Rusnės miesteliu upė skaidosi
į Atmatą dešinėje ir Skirvytę kairėje taip sudarydama Rusnės salą.
Toliau šios atšakos dar skaidosi į smulkesnes protakas ir suteka
į Kuršių marias. Žemupio vaga lyginant su vidurupiu gerokai
praplatėja (iki 500 m), tėkmė sulėtėja (nuolydis 1,5 cm/km, o netoli
žiočių – iki 3 cm/km). Vaga daug mažiau vingiuota, gausu seklumų,
laikinų smėlio salų
 Intakai ir baseinas
• Visas Nemuno baseino plotas apima 97 928 km², iš kurių 46
700 km² yra Lietuvos teritorijoje, 45 450 km² – Baltarusijos, 2
520 km² – Lenkijos, 3 170 km² – Rusijos ir 88 km² – Latvijos
teritorijoje.  Nemuno baseinas ribojasi
su Ventos, Lielupės, Dauguvos, Dniepro,Vyslos, Priegliaus, Danės, B
artuvos baseinais. Baseino ežeringumas – 2,5 %. Lietuvoje Nemuno
baseinui priklauso apie 20 tūkst. upių ir upelių. Nemunas iš viso
turi apie 180 intakų.
 Hidrologija
• Per metus į Baltijos jūrą Nemunu nuteka vidutiniškai 21,6 km³
vandens. Didžiausia nuotėkio dalis nuteka pavasarį – 41-46 %,
vasarą – 15-18 %, rudenį 19-22 %, žiemą – 17-21 %. Upę maitina
krituliai, šaltinių, sniego tirpsmo vanduo.
Didžiausias debitas paprastai būna pavasarį, per potvynį, tačiau
pasitaiko ir vasaros poplūdžių metu ar žiemą.
• Nemunas paprastai užšąla gruodžio pabaigoje ar sausio pradžioje,
nors šiltomis žiemoms neužšąla visai. Vidutiniškai ledo danga
išsilaiko 48-98 dienas, o ypač šaltomis žiemomis yra išsilaikiusi net
152 dienas. Dėl dažnų atodrėkių stora ledo danga nesusiformuoja,
ledai gali aižyti kelis kartus per metus. Būdingas ledo storis 0,4-
0,7 m, Kauno mariose – iki 0,8 m.
 Hidrologiniai stebėjimai
• Reguliarūs Nemuno hidrometriniai
stebėjimai prasidėjo 1810 m. kai Nemuno
žemupyje įsteigti keli vandens lygio
matavimo postai (Smalininkuose, Tilžėje,
Sėliuose, Rusnėje, Skiepuose). 1877 m.
prie Nemuno ir jo atšakų veikė jau 25
postai. XIX a. Nemune, 45 km nuo jo žiočių
pirmą kartą išmatuotas upės debitas, o
nuo 1896 m. pradėtas matuoti nuolat.
Tarpukariu išsamiu Nemuno vandens
režimo tyrimu užsiėmė Steponas
Kolupaila. Tarybiniais metais pradėtas
nuoseklus įvairių hidrometrinių duomenų
(vandens lygio, temperatūros, užterštumo,
debito, ledo storio) stebėjimas.
• Dabar Lietuvoje prie Nemuno veikia šios hidrologinės stotys:
Druskininkų, Nemajūnų, Prienų, Birštono, Kauno HE,
Smalininkų, Panemunės, Šilininkų ir Rusnės. Dėl kasmetinio
Nemuno žemupio potvynio Lietuvos hidrometeorologijos
tarnybos hidrologijos skyriuje atliekamos įvairios prognozės.
 Potvyniai
• Kiekvieną pavasarį, pasibaigiant žiemai, Pamario krašte Nemunas
išsilieja iš krantų, apsemdamas nemažas teritorijas. Potvynis
apsemia per 50 km kelių. Pavasario potvynis yra tik šiam kraštui
būdingas reiškinys. Paprastai apsemia apie 10000 hektarų teritoriją.
Kartais potvynis užlieja didesnius pievų plotus ir atskiria gyventojus
nuo civilizacijos. 
• Neretai lokalūs potvyniai kyla dėl ledo sangrūdų. Dėl jų yra
nukentėję daugelis vidurupio ir žemupio pakrančių miestų ir
miestelių. Nemunas buvo apsėmęs Kauno rotušės aikštę. 1946 m.
Pastačius Kauno HE mieste didelių potvynių nebebūna. Be to,
pakito žemupio potvynių režimas. Ledai kaupiasi Kauno mariose, o
prie užtvankos susiformuoja neužšąlančios properšos, todėl
Kauno – Vilkijos ruože ledo sangrūdų Nemune nebebūna. Tačiau
dėl to padaugėjo ledo kamščių ruože iki marių (tarp Birštono
ir Darsūniškio).
 Geologija
• Anksčiausiai susiformavo
Nemuno aukštupio slėnis:
paskutiniojo ledynmečio metu
juo tekėjo vandenys atplūdę nuo
ledyno pakraščio. Vėliausiai
susiformavo Nemuno žemupys:
juo pradžioje tekėjo iš jau toli į
šiaurę atsitraukusio ledyno
plūstantys Šventosios ir Neries.
Vidurupyje padaugėjo vandens,
prasidėjo stipri erozija, upė
atkirto dalį buvusių vingių.
Žemupyje tuo tarpu pradėjo
formuotis delta.
 Ekonominė reikšmė
• Nemunas naudojamas elektros energijos gavybai, žvejybai,
laivybai, vandens tiekimui, drėkinimui, turizmui.
• Ties Kaunu Nemunas yra užtvenktas Kauno hidroelektrine.
Aukščiau jos susidaręs tvenkinys yra didžiausias Lietuvoje dirbtinis
vandens telkinys, vadinamas Kauno mariomis.
Kauno marios
• Nemuno vanduo galimai bus naudojamas planuojamos
Kaliningrado atominės elektrinės reaktoriams aušinti.
• Nemuno vanduo naudojamas metalo apdirbimo, chemijos,
popieriaus, maisto pramonės gamykloms Baltarusijoje,
Rusijoje, Lietuvoje.
• Nepriklausomoje Lietuvoje dėl ekonominių priežasčių
atsisakyta krovininės ir keleivinės laivybos, dabar palaipsniui
vystoma tik turistinė laivyba jachtomis, kateriais.
 Kultūrinė reikšmė
• Nemunas nuo seno turi svarbią kultūrinę reikšmę lietuvių tarpe. Jis
įvardinamas kaip „upių tėvas“. Istoriniuose šaltiniuose tokios
šventvietės minimos Rambyne, Romainiuose, Kaune.
• Nemunas gausiai minimas poetų kūryboje, liaudies ir
populiariosios kultūros dainose. Nemuno vardu pavadintas šokių
kolektyvas, sporto draugija, sanatorija, žurnalas, įvairios
bendrovės, organizacijos.
 Saugomos teritorijos
• Nemunas teka per
keletą Lietuvos
respublikos saugomų
teritorijų – įeina į Dzūkijos
nacionalinio
parko, Panemunių, Kauno
marių, Nemuno deltos
regioninių parkų teritorijas,
sudaro Nemuno
kilpų ir Rambyno regioninių
parkų ribas.
 Užterštumas
• Tyrimais parodė, jog Nemuno vanduo Lietuvoje yra vidutiniškai
užterštas. Didelės teršalų, nitratų ir fosfatų koncentracijos
pasiskirsčiusios skirtingose upės atkarpose. Baltarusijoje
svarbiausios ekologinės Nemuno problemos –
teršimas naftos produktais, azotu ir biocheminiais deguonies
naudotojais. Kaliningrado srityje taip pat yra didelė biocheminių
deguonies naudotojų, lignosulfatų ir azoto koncentracija.
• Lietuvoje dėl Kauno HE kinta
pakrančių ekosistemos,
baseine yra pramoninių ir
buitinių nuotėkų šaltinių.
Lietuvoje veikia Nemuno
baseino vandentvarkos
planas, pagal kurį siekiama
sumažinti nuotėkų patekimą
į upę, užtikrinti kokybiškus
nuotėkų valymo darbus.