Elektros srovė dujose

Esant normaliom sąlygom dujos yra

dielektrikai.
Taip yra todėl, kad dujos susideda iš
elektriškai neutralių atomų.

Dielektrikas tai medžiaga, kuri

nepraleidžia elektros srovės.
 Kiekvienai dujų molekulei,
suteikus pakankamą
energijos kiekį, iš jos galima
atplėšti vieną ar kelis
elektronus,
susidaro laisvosios
elektringos dalelės, t. y. jonai
ir elektronai.
Procesas, kurio metu atsiranda
teigiami ir neigiami jonai,
vadinamas jonizacija.
Elektros srovę dujose sudaro
elektronai bei teigiami ir neigiami
jonai.
Elektros srovės tekėjimas
dujomis vadinamas elektros
išlydžiu.
 Jonizuoti dujų atomus galima juos veikiant liepsna,
ultravioletiniais ar rentgeno spinduliais,
bombarduojant
pakankamai didelių energijų dalelėmis: elektronais,
protonais, fotonais ir kitomis.
Išorinė priežastis, sukelianti dujų jonizaciją, vadinama
jonizatoriumi. Šiame paveikslėlyje oro jonizatorius yra
liepsna.
Be jonizacijos dujose vyksta ir
atvirštinis procesas, kurio metu
teigiami ir neigiami jonai
jungiasi su laisvais elektronais ir
virsta neutraliais atomais arba
molekulėmis.
• Procesas, kurio metu tai
vyksta, vadinamas
rekombinacija.
Elektros išlydis būna dviejų rūšių:

1. savaiminis išlydis yra toks išlydis, kuris

vyksta be išorinio jonizatoriaus.
2. nesavaiminis išlydis yra toks išlydis,
kuris vyksta išorinio jonizatoriaus
pagalba.
 Savaiminio išlydžio metu vyksta
smūginė jonizacija.
Pakankamai stipriame elektriniame lauke,
elektronai, atsiradę dėl jonizacijos yra
greitinami ir įgyja kinetinės energijos,
dėl kurios atsitrenkę į kitą atomą, galėtų
jį jonizuoti. Tai vadinama smūgine jonizacija.
Išmušti elektronai toliau vėl yra greitinami ir
jonizuoja kitus atomus.
Plazma – iš dalies ar visiškai jonizuotos dujos.

Gamtinė plazma sudaro apie 99,9% Visatos masės.

Iš plazmos susideda Žemės jonosfera, Saulė, žvaigždės,

plazmos yra tarpžvaigždinėje erdvėje.
Plazma yra laidininkas.
Plazmos temperatūra neapibrėžiama vienareikšmiškai
vienu skaitiniu dydžiu.
 Savaiminio išlydžio tipai
1. Rusenantysis išlydis taikomas reklamų vamzdeliuose.
Raudonai ima švytėti neono pripildyti vamzdeliai.
Rusenantysis išlydis taikomas dienos lempose.
Ją sudaro stiklinis vamzdelis, iš kurio išsiurbtas oras ir pripildytas
gyvsidabrio garų.
Vamzdelio vidus padengtas fluorescuojančia medžiaga –
liuminoforu, kuri, veikiama ultravioletinių spindulių, skleidžia
matomą šviesą.

.
 Savaiminio išlydžio tipai
2. Vainikinis išlydis susidaro prie didelį elektros krūvį turinčio
laidininko smaigalių, kurio švytinti dalis primena vainiką.

Šį išlydį, vadinamą vainikiniu, sukelia labai stiprus prie įelektrinto smaigalio esantis
elektrinis laukas.

Vainikinis išlydis gali susidayti aplink plonus laidus.

Dėl to susidaro elektros energijos nuostoliai.

Juo didesnė aukštosios įtampos linijos įtampa,
juo storesni turi būti laidai.

Veikiant atmosferos elektriniam laukui šviesus vainikas, liepsnelės matomos ant laivų
stiebų, medžių viršūnių, bažnyčių bokštų, kryžių.
Savaiminio išlydžio tipai
3. Kibirkštinis išlydis – susidaro kai elektrinis laukas pakankamai stiprus.
(3000 V)

Milžiniško kibirkštinio išlydžio pavyzdys – žaibas.

Žaibas susidaro tarp dviejų debesų arba tarp Žemės ir debesies.

Žaibo srovės stipris pasiekia 500 000 A, o įtampa tarp debesies ir
Žemės – milijardas voltų.

Kibirkštis uždega benzino ir oro

mišinį vidaus degimo variklyje.
Savaiminio išlydžio tipai
4. Elektrinis lankas vyksta dujose tarp
priešpriešais ar lygiagrečiai orientuotų
elektrodų.

Jis vyksta esant neaukštai įtampai

(40-50V), tačiau srovės stipris turi būti
didelis – dešimtys ir šimtai amperų.
Norint gauti elektros lanką, reikia įtampą prijungti prie dviejų
anglinių elektrodų, jų galus akimirkai suglausti, o paskui
atitraukti nedideliu atstumu vieną nuo kito.

Elektrodai kontakto vietoje staiga įkaista, aukšta temperatūra

jonizuoja orą, ir tarp jų galų sušvinta akinanti šviesa –
elektros lankas.

Elektros lanko temperatūra siekia 4000 oC.

Elektros lankas naudojamas metalams lydyti, pjaustyti ir suvirinti.
Tai galingiausias šviesos šaltinis prožektoriams ir kino aparatams.
 Įsivertinimo TESTAS
1. Ką vadiname elektros srove?
A) kryptingas elektringų dalelių
judėjimas
B) kryptigas atomų ir molekulių
judėjimas
C) chaotiškas elektringų dalelių
judėjimas
 2. Elektrinis išlydis tai

A) elektros srovės tekėjimas

lydantis medžiagai
B) elektros srovės tekėjimas
skystose medžiagose
C) elektros srovės tekėjimas
dujomis
 3. Jonizacija tai

A) atomų virsmas molekulėmis

B) atomų virsmas jonais
C) elektros srovės tekėjimas
dujose
 4. Jonų virsmas atomais tai

A) jonizacija
B) rekombinacija
C) smūginė jonizacija
 5. Medžiaga, kuri praleidžia
elektros srovę

A) izoliatorius
B) jonizatorius
C) laidininkas
 Atsakymai

1A
2C
3B
4B
5C
 NEprivalomi uždaviniai
 Psl.49
 Nr. 5, 6
 Psl. 50
 nr. 1, 2, 4
 Psl. 52
 nr. 4